CP v2

Blog

  • Trakų rajono taryba renkasi balandžio 30 dieną: sprendimai dėl būsto, kelių ir projektų

    Trakų rajono taryba renkasi balandžio 30 dieną: sprendimai dėl būsto, kelių ir projektų

    Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdis šaukiamas 2026 metais balandžio 30 dieną 9.00 valandą. Posėdis vyks Trakų rajono savivaldybėje, Vytauto g. 33, Trakuose, Didžiojoje posėdžių salėje (201 kabinetas).

    Darbotvarkėje numatyti sprendimai, susiję su savivaldybės valdymu, socialinėmis paslaugomis, švietimu ir infrastruktūra. Taryba planuoja grįžti prie kontrolės komiteto vadovybės paskyrimo pakeitimų ir tvirtinti tarybos nario visuomeninio padėjėjo veiklos nuostatus.

    Taip pat numatyta deleguoti narius į Trakų krašto vietos veiklos grupės 2026–2029 metų kadencijos valdybą. Šis klausimas svarbus vietos projektų planavimui ir sprendimams, susijusiems su teritorijų plėtra bei investicijų pritraukimu.

    Posėdyje tarybai teikiami du su socialine infrastruktūra susiję projektai: grupinio gyvenimo namų steigimas ir socialinio būsto fondo plėtra Trakų rajono savivaldybėje II. Tokie projektai paprastai siejami su pažeidžiamų grupių integracija ir būsto prieinamumo didinimu, todėl sprendimai turės tiesioginę įtaką savivaldybės socialinių paslaugų tinklui.

    Turto valdymo klausimų pakete numatyta svarstyti sutikimą neatlygintinai perimti ilgalaikį materialųjį turtą savivaldybės nuosavybėn. Taip pat į darbotvarkę įtraukti du atskiri sprendimų projektai dėl Trakų rajono savivaldybės būsto pardavimo.

    Infrastruktūros dalyje numatyti vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo pakeitimai bei vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūros ir plėtros programos finansavimo 2026–2028 metais objektų prioritetinės eilės tvirtinimas. Tokie sprendimai paprastai lemia, kurie keliai ir gatvės pirmiausia sulauks remonto ar kitų investicijų.

    Švietimo klausimų bloke taryba planuoja tvirtinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių, klasių komplektų ir mokinių skaičių 2026–2027 mokslo metais savivaldybės mokyklose. Atskirai numatoma nustatyti maksimalų mokinių skaičių Trakų meno ir Trakų r. Rūdiškių muzikos mokyklų bei jų skyrių klasėse ir grupėse.

    Tarptautinio bendradarbiavimo darbotvarkės dalyje teikiamas tvirtinti bendradarbiavimo susitarimas tarp Trakų rajono savivaldybės ir Griunvaldo valsčiaus savivaldybės Lenkijos Respublikoje. Tokie susitarimai dažniausiai apima kultūros, turizmo, jaunimo mainų ir bendrų iniciatyvų kryptis.

    Aplinkosaugos srityje numatytas sprendimo projektas dėl individualių nuotekų valymo įrenginių įrengimo išlaidų dalinio kompensavimo tvarkos aprašo pakeitimo. Gyventojams tai aktualu dėl galimos finansinės paramos sąlygų ir reikalavimų, taikomų kompensacijoms.

    Sveikatos ir socialinės politikos dalyje tarybai teikiama tvirtinti Trakų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2026 metų priemonių sąmata. Taip pat numatomas pritarimas dalyvavimui projekte, skirtame psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai, ankstyvajai intervencijai, pagalbai ir žalos mažinimui.

    Administracinių sprendimų pakete taryba svarstys šeimos komisijos sudėties ir nuostatų pakeitimus, jaunimo turizmo ir laisvalaikio centro nuostatų patvirtinimą bei klausimą dėl jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo ir finansavimo tvarkos aprašo pripažinimo netekusiu galios. Darbotvarkės pabaigoje numatyti ir sprendimai dėl pavadinimo gatvei suteikimo bei gatvės geografinių charakteristikų keitimo.

    Prieš tarybos posėdį suplanuoti ir komitetų svarstymai. Bendras Biudžeto ir finansų bei Sveikatos ir socialinių reikalų komitetų posėdis numatytas 2026 metais balandžio 27 dieną 9.00 valandą, o bendras Ūkio, turizmo ir investicijų bei Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetų posėdis vyks tą pačią dieną 13.00 valandą; abu posėdžiai planuojami nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninėmis ryšių priemonėmis.

    Komitetų darbotvarkėse numatytas balandžio 30 dieną vyksiančio tarybos posėdžio klausimų svarstymas ir informacija bei paklausimai. Tarybos posėdyje taip pat planuojama išklausyti Trakų rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2025 metų metinių ataskaitų rinkinį.

    Šaltiniai:

    – https://www.trakai.lt/

  • Trakų rajone – paskutinės dienos teikti bendruomenės iniciatyvų idėjas: finansuos iki 30 tūkst. eurų

    Trakų rajone – paskutinės dienos teikti bendruomenės iniciatyvų idėjas: finansuos iki 30 tūkst. eurų

    Trakų rajono savivaldybė primena, kad bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų pasiūlymų teikimas artėja prie pabaigos. Pasiūlymus dar galima pateikti iki 2026 metų balandžio 30 dienos 16.00 valandos.

    Idėjas kviečiami teikti Trakų rajone gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, kuriems yra 18 metų ar daugiau. Savivaldybė pabrėžia, kad siūlomi sprendimai turi būti aiškiai orientuoti į viešą naudą ir realiai pagerinti kasdienę gyvenamosios aplinkos kokybę.

    Kur ir kokie projektai gali būti įgyvendinti

    Projektas turi būti įgyvendinamas Trakų rajono savivaldybėje, viešai naudojamoje teritorijoje, kuri yra savivaldybės nuosavybė arba valdoma panaudos ar patikėjimo teise, taip pat valstybinėje žemėje. Tinkamos yra visuomeninės paskirties erdvės, skirtos bendram, viešam naudojimui.

    Numatoma, kad projekto naudą turi gauti kuo daugiau tos gyvenvietės gyventojų, ypač tų, kurie joje yra deklaravę gyvenamąją vietą. Sprendiniai taip pat negali prieštarauti galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, trukdyti esamiems inžineriniams tinklams ar dubliuoti jau patvirtintų savivaldybės projektų.

    Akcentuojama, kad tai turi būti nekomercinis viešosios infrastruktūros projektas, kuris negeneruoja pajamų. Išimtis taikoma gatvių ir kelių statybos, rekonstrukcijos bei remonto darbams, kurie šiai priemonei nepriskiriami.

    Finansavimas ir pagrindinės sąlygos

    Vieno projekto vertė gali siekti nuo 5 000 iki 30 000 eurų. Projektai finansuojami 100 proc. savivaldybės biudžeto lėšomis, todėl gyventojams svarbiausia pateikti aiškiai suformuluotą idėją ir pagrįsti planuojamas išlaidas.

    Savivaldybė taip pat nurodo, kad projekto rezultatai turi atitikti Architektūros įstatyme numatytus architektūros kokybės reikalavimus. Praktikoje tai reiškia, kad sprendiniai turi būti racionalūs, derėti prie aplinkos ir atitikti viešųjų erdvių standartus.

    Kaip pateikti idėją iki termino

    Pasiūlymai priimami nuo 2026 metų kovo 30 dienos iki 2026 metų balandžio 30 dienos 16.00 valandos Trakų rajono savivaldybės administracijos interesantų priėmimo langelyje, Vytauto gatvėje 33, Trakuose. Dokumentai turi būti pateikiami užklijuotame voke, aiškiai nurodant konkurso pavadinimą, projekto pavadinimą ir pareiškėjo kontaktus.

    Gyventojai turi užpildyti projekto idėjos pasiūlymo formą ir surinkti ne mažiau kaip 15 tos gyvenvietės gyventojų, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Trakų rajone, parašų. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas negali būti įtrauktas į palaikančiųjų sąrašą.

    Prie paraiškos būtina pridėti priedus, kurie padeda įvertinti idėjos realumą ir vietos tikslumą, įskaitant pritarimą projekto idėjai, žemėlapio iškarpą su konkrečia įgyvendinimo vieta, išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir, jei yra, nuotraukas ar vizualizacijas. Formos turi būti pildomos kompiuteriu.

    Papildomą informaciją teikia Trakų rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Karolina Mečkovska ir Trakų rajono savivaldybės seniūnijų seniūnai.

    Šaltiniai:

    – https://trakai.lt/naujienos/kvietimas-teikti-bendruomenes-iniciatyvu-skirtu-gyvenamajai-aplinkai-gerinti-projektu-ideju-pasiulymus/

    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.455399

  • Šviesos pusryčiai Jonavoje: kaip mokyklos iniciatyva stiprina įtrauktį ir bendruomenės ryšius

    Šviesos pusryčiai Jonavoje: kaip mokyklos iniciatyva stiprina įtrauktį ir bendruomenės ryšius

    Jonavos „Neries“ pagrindinė mokykla subūrė bendruomenę į „Šviesos pusryčius“ – susitikimą, skirtą tarpusavio ryšiams stiprinti, atvirumui skatinti ir specialiojo ugdymo mokinių įtraukčiai didinti. Šiemet renginys vyko Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykloje, kur susirinko mokiniai, jų tėvai, pedagogai, partneriai ir Jonavos rajono savivaldybės atstovai.

    Pasak mokyklos direktorės Gražinos Gečienės, „Šviesos pusryčiai“ yra daugiau nei bendras stalas ar simbolinė tradicija. Tai erdvė, kurioje stiprinamas pasitikėjimas ir kuriamas ryšys, padedantis vaikams jaustis matomiems, suprastiems ir priimtiems.

    „Šiandien susirinkome ne tik į „Šviesos pusryčius“, bet ir pabūti kartu, pasidalinti bendryste, vidine šviesa, kuri daro mus reikšmingus vienas kitam. Džiugu, kad mūsų mieste gyvena ir dirba šviesūs žmonės, auga šviesūs vaikai“, – sakė G. Gečienė.

    Renginio vieta, anot organizatorių, pasirinkta neatsitiktinai: meno mokykla tapo simboliu, kad specialiojo ugdymo mokiniai turi būti matomi ir aktyviai dalyvauti miesto gyvenime. Toks požiūris atliepia įtraukiojo ugdymo kryptį, kuri Lietuvoje pastaraisiais metais vis plačiau įtvirtinama švietimo politikoje ir praktikoje.

    „Norime parodyti, kad mūsų specialiojo ugdymo skyriaus mokiniai yra tokie patys šio miesto gyventojai: jie gali dalyvauti įvairiose veiklose, lankytis koncertuose, spektakliuose, muziejuose ir būti visaverte bendruomenės dalimi“, – pabrėžė mokyklos vadovė.

    Organizatoriai sako, kad „Šviesos pusryčiai“ Jonavoje rengiami jau trečią kartą, o per tą laiką išaugo ir iniciatyvą palaikančių žmonių ratas. Mokykla dėkoja bendruomenės nariams ir partneriams, kurie prisideda dėmesiu, geru žodžiu ar praktine pagalba, padedančia vaikams kasdienėje aplinkoje ugdyti socialinius įgūdžius ir drąsiau įsitraukti į bendras veiklas.

    Renginyje dalyvavęs brolis pranciškonas Edvinas kvietė susimąstyti apie tikrumo ir nuoširdumo svarbą bei gebėjimą priimti kitoniškumą. Jo teigimu, būtent tokios nuostatos padeda kurti tvirtą ryšį tarp žmonių, o kasdieniai, paprasti susitikimai gali tapti ilgalaikių pokyčių pradžia.

    Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė džiaugėsi iniciatyva ir pabrėžė, kad tokie renginiai turi aiškią vertę ne tik mokyklos bendruomenei, bet ir visam miestui. Anot jos, bendrystė, paprastumas ir pagarbus santykis su kitu kuria aplinką, kurioje žmonės jaučiasi saugūs ir labiau linkę padėti.

    „Tradicija tampantys pusryčiai, prisipažinsiu, yra mano laukiama proga: pailsiu ir pasikraunu gerų emocijų. O ar ne taip mus veikia šviesa ir šiluma? Ypač, jei ji padiktuota nuoširdaus ryšio, paprastumo ir tikro santykio su kitu“, – sakė B. Gailienė.

    Kaip pažymi organizatoriai, „Šviesos pusryčių“ idėja skirta pagerbti žmones ir organizacijas, prisidedančias prie specialiojo ugdymo mokinių gerovės, jų savarankiškumo stiprinimo ir sėkmingesnės integracijos. Susitikimą papildė mokinių meniniai pasirodymai, kūrę jaukią, pagarbią ir į bendrą patirtį kviečiančią atmosferą.

    Švietimo ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad įtraukusis ugdymas veikia geriausiai tuomet, kai jis remiasi ne vien formaliais sprendimais, bet ir kasdiene mokyklos kultūra. Jonavoje vykstantys „Šviesos pusryčiai“ tampa praktiniu pavyzdžiu, kaip bendruomeniniai susitikimai gali prisidėti prie įtraukties, mažinti atskirtį ir kurti įprastą, natūralų santykį su įvairove.

    Šaltiniai:
    – https://eur-lex.europa.eu/eli/conv/conv/oj
    – https://www.unesco.org/en/inclusion-education
    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.246875

  • Pasaulinė mamų psichikos sveikatos diena: „Stipresnės kartu“ pasivaikščiojimai vyks 30 miestų

    Pasaulinė mamų psichikos sveikatos diena: „Stipresnės kartu“ pasivaikščiojimai vyks 30 miestų

    Motinystė dažnai apibūdinama kaip džiaugsmingas etapas, tačiau realybėje ji apima ir nuovargį, nerimą, liūdesį ar net perdegimą. Būtent apie tai kalbama minint Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną, kuri skatina atvirai pripažinti emocinius sunkumus ir ieškoti pagalbos anksčiau, nei problemos įsisenėja.

    Lietuvoje ši diena minima jau ketvirtą kartą, o pagrindinis akcentas – pasivaikščiojimai „Stipresnės kartu“. Jie vyks daugiau nei 30 Lietuvos miestų ir yra skirti ne rezultatams ar sportinei formai, o ramiam buvimui kartu: su vežimėliais, vaikais ar tiesiog savo tempu.

    Kodėl paprastas pasivaikščiojimas svarbus

    Specialistai pabrėžia, kad lengvas judėjimas, buvimas lauke ir socialinis ryšys gali padėti mažinti įtampą, stiprinti emocinius resursus ir gerinti savijautą. Nemažai mamų po gimdymo susiduria su padidėjusiu nerimu, miego stoka ir vienišumo jausmu, todėl net paprastas, saugus susitikimas su kitais žmonėmis gali tapti svarbia atrama.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad susitikimai skirti ne tik mamoms. Kviečiamos ir besilaukiančios moterys, tėčiai, artimieji, draugai bei visi, kuriems rūpi mamų emocinė sveikata ir kurių parama kasdienėje rutinoje gali būti lemiama.

    Susitikimas Jonavoje: laikas ir vieta

    Jonavoje pasivaikščiojimas ir susitikimai numatyti gegužės 10 dieną 10:30 valandą. Dalyviai rinksis prie kavinės „Kiemaitis“, Basanavičiaus g. 8, o vėliau laukia pasivaikščiojimas ir veiklos šeimoms.

    Organizatorių teigimu, dalyviams nereikia specialaus pasiruošimo – svarbiausia ateiti tokiai, kokia esi tą dieną. Renginio metu taip pat numatyta psichologo paskaita, o mamoms su vaikais ar be jų – šokio pamokėlė Vaikų užimtumo ir laisvalaikio studijoje „Patirčių akademija“.

    Renginį Jonavoje organizuoja VšĮ „Mama mums rūpi“ savanorė Giedrė Narbutaitė-Kontrimė, partneriai – Jonavos rajono savivaldybė ir Jonavos savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, taip pat studija „Patirčių akademija“ ir kavinė „Kiemaitis“. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad renginyje bus fotografuojama ir filmuojama, o vaizdo medžiaga gali būti naudojama viešinimui.

    Jei kyla klausimų, organizatoriai nurodo kreiptis į Giedrę Narbutaitę-Kontrimę elektroniniu paštu.

    Šaltiniai:

    – https://wmmhday.postpartum.net/

    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/mental-health-of-mothers-and-children

  • „Politico“: JAV karių išvedimas iš Europos bus ribotas – NATO laukia signalų apie rotacines pajėgas

    „Politico“: JAV karių išvedimas iš Europos bus ribotas – NATO laukia signalų apie rotacines pajėgas

    JAV planai dėl karių ir karinės technikos mažinimo Europoje, panašu, bus gerokai kuklesni, nei pastaraisiais mėnesiais baiminosi dalis sąjungininkų. Kaip pranešė „Politico“, dauguma amerikiečių pajėgų ir įrangos turėtų likti dabartinėse dislokacijos vietose, o diskusijos labiau sukasi apie riboto masto pakeitimus.

    Pasak leidinio cituojamų šaltinių kelių Europos valstybių institucijose, Vašingtonas nuo metų pradžios partneriams siunčia žinią, kad staigaus ir plataus atitraukimo scenarijus nėra prioritetas. Aptariamas variantas labiau primintų tikslines korekcijas, ypač susijusias su rotacinėmis pajėgomis, kurios Europoje dislokuojamos laikinais etapais.

    „Mes ir toliau būsime matomi“, – sakė JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitaker.

    Vienas NATO karininkų „Politico“ teigė, kad administracija supranta stabilios Europos svarbą pačioms Jungtinėms Valstijoms. Jo vertinimu, signalai iš Vašingtono šiuo metu nerodo pasirengimo didelio masto karių išvedimui, bent jau artimiausiu metu.

    Klausimas grįžta į NATO darbotvarkę

    Tema, tikėtina, bus aptarta NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje. Tokie susitikimai paprastai tampa vieta suderinti politines žinutes ir praktinius karinius planus, įskaitant rotacijų grafiką, pajėgumų paskirstymą ir infrastruktūros parengtį priimančiose šalyse.

    „Politico“ nurodo, kad JAV pusę gali atstovauti gynybos viceministras Elbridge Colby. Europai tai svarbu ir dėl aiškumo: net ir riboti pokyčiai rotacinėse pajėgose gali keisti mokymų intensyvumą, logistikos srautus bei atgrasymo signalus rytiniame NATO flange.

    Daugiau atsakomybės europiečiams NATO vadovybėje

    Lygiagrečiai NATO viduje vyksta ir platesni pokyčiai, susiję su kariniu valdymu bei atsakomybės pasidalijimu. NATO Karo komiteto pirmininkas admirolas Giuseppe Cavo Dragone pranešė, kad sutarta dėl naujo atsakomybių paskirstymo aukščiausiuose kariniuose postuose, kuris sustiprintų europiečių vaidmenį Aljanso karinėje vadovybėje.

    NATO taip pat akcentuoja, kad Jungtinės Valstijos patvirtino tvirtą įsipareigojimą Aljansui. Praktikoje tai reiškia, kad net ir aptariant galimas korekcijas, Vašingtonas siekia išlaikyti NATO atgrasymo architektūrą, o europiečių indėlis turi didėti ne deklaracijomis, bet realiais pajėgumais, pasirengimu ir finansavimu.

    Pagal viešai aptariamus pokyčius atnaujinamas atsakomybės pasidalijimas tarp trijų NATO jungtinių pajėgų vadaviečių: JFC Brunssum, JFC Naples ir JFC Norfolk. JFC Brunssum, įsikūrusi Nyderlanduose, yra viena svarbiausių vadaviečių, atsakingų už NATO gynybos planavimą ir operacijas Vidurio Europos regione.

    Šiame kontekste Europos sąjungininkams svarbu ne tik tai, kiek JAV karių bus Europoje, bet ir tai, kaip greitai pačios Europos valstybės gali užpildyti spragas, jei rotacijos keistųsi. Tai apima oro gynybą, amunicijos atsargas, sunkiosios technikos priėmimo infrastruktūrą, karinio mobilumo koridorius ir sąveiką su NATO planavimo dokumentais.

    Kol kas signalas iš Vašingtono, pasak „Politico“, yra raminantis: kalbama ne apie masinį pasitraukimą, o apie ribotus sprendimus, kurie būtų derinami su NATO ir pristatomi kaip tiksliniai. Vis dėlto galutinė kryptis priklausys nuo JAV sprendimų priėmimo, derybų su sąjungininkais ir saugumo situacijos Europoje.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/us-troops-europe-withdrawal-scale-rotational-forces-nato/

    – https://www.nato.int/cps/en/natohq/topics_49202.htm

    – https://www.nato.int/cps/en/natohq/topics_49198.htm

  • „Eutelsat“ smarkiai sumažino nuostolį: LEO palydovai jau generuoja penktadalį pajamų

    „Eutelsat“ smarkiai sumažino nuostolį: LEO palydovai jau generuoja penktadalį pajamų

    Trečia pagal dydį pasaulyje palydovinio ryšio operatorė „Eutelsat Communications“ pirmąjį 2025–2026 finansinių metų pusmetį baigė patirdama 236,5 mln. eurų konsoliduotą nuostolį. Prieš metus nuostolis siekė 873,2 mln. eurų, o tai rodo ryškų finansinių rezultatų pagerėjimą.

    Per tą patį laikotarpį bendros grynosios pajamos sudarė 591,6 mln. eurų ir buvo 2,4 proc. mažesnės nei prieš metus. Įmonė pažymi, kad artimiausiais ketvirčiais tikisi rezultatų gerėjimo, o vienas svarbiausių variklių turėtų būti augantis žemosios Žemės orbitos, arba LEO, segmentas.

    LEO segmentas tempia augimą

    „Eutelsat“ skelbia, kad LEO veikla per pusmetį sugeneravo 111 mln. eurų pajamų, tai yra 59,7 proc. daugiau nei prieš metus. Šis segmentas jau sudaro daugiau nei 20 proc. bendrovės apyvartos ir išlieka sparčiausiai auganti veiklos kryptis.

    LEO sprendimai apima komercinius užsakymus, taip pat mokslinius, vyriausybinius ir vis dažniau gynybos projektus, vykdomus maždaug 160–2 000 kilometrų aukštyje virš Žemės. Praktikoje tai reiškia mažesnę signalo delsą ir didesnį paslaugų lankstumą, palyginti su dalimi tradicinių sprendimų aukštesnėse orbitose.

    Refinansavimas sustiprino finansus

    Įmonė pabrėžia, kad prie stabilizacijos prisidėjo įgyvendintas refinansavimo planas ir su juo susijęs akcininkų bei institucinių partnerių palaikymas.

    „Sėkmingai įgyvendinę refinansavimo planą, paremtą mūsų akcininkų, reitingų agentūrų ir institucinių partnerių parama, reikšmingai sustiprinome grupės finansinę poziciją“, – sakė „Eutelsat“ vadovas Jean-Francois Fallacher.

    Bendrovė taip pat toliau remiasi ilgalaikėmis transliavimo ir ryšio paslaugų sutartimis. Pavyzdžiui, 2026 metų vasarį „Grupė Polsat Plus“ pratęsė daugiametį bendradarbiavimą su „Eutelsat“, užtikrindama kanalų transliacijos tęstinumą iš „Hot Bird“ palydovų, o tai siejama ir su paslaugų plėtra bei HD ir 4K kokybės gerinimu.

    „Eutelsat Communications“ akcijomis prekiaujama „Euronext“ biržoje Paryžiuje. Tarp pagrindinių akcininkų nurodoma Prancūzijos valstybė, kuriai priklauso 29,65 proc. akcijų, taip pat Jungtinės Karalystės vyriausybė, „Bharti Global“ ir „SoftBank“.

    Šaltiniai:
    – https://www.eutelsat.com/en/investors.html
    – https://www.euronext.com/en/products/equities/company-news
    – https://www.itu.int/hub/2020/11/what-are-leo-satellites-and-why-are-they-important/

  • Antroji LNG banga jau pakeliui: kodėl JAV suskystintos dujos vis labiau perrašo Europos kainas

    Antroji LNG banga jau pakeliui: kodėl JAV suskystintos dujos vis labiau perrašo Europos kainas

    Europos dujų rinka per kelerius metus pasikeitė iš esmės: po 2022 metais prasidėjusio energetikos šoko žemynas sparčiai mažina priklausomybę nuo rusiškų tiekimų ir remiasi suskystintomis gamtinėmis dujomis. Vis dažniau kalbama apie vadinamąją antrąją LNG bangą, kai į rinką ateinantys nauji eksporto pajėgumai gali padidinti pasaulinę pasiūlą ir keisti kainodaros logiką Europoje.

    Šią tendenciją labiausiai simbolizuoja Jungtinės Valstijos: nuo 2016 metais pradėto LNG eksporto jų vaidmuo Europos tiekime nuolat augo, o pastaraisiais metais JAV tapo vienu svarbiausių Europos importo šaltinių. Dujų sektoriaus analitikai pabrėžia, kad ES regazifikacijos infrastruktūros plėtra pašalino ankstesnius fizinius apribojimus, todėl LNG tapo ne laikinu sprendimu, o naujos energetinės architektūros pagrindu.

    Kas yra antroji LNG banga?

    Antroji LNG banga siejama su iki šio dešimtmečio pabaigos planuojamu naujų eksporto terminalų paleidimu, ypač JAV. Daug projektų jau pasiekė galutinius investicinius sprendimus, o tai reiškia, kad rinkai ruošiami konkretūs pajėgumai, galintys reikšmingai padidinti tiekimą pasauliniu mastu.

    Didėjanti pasiūla teoriškai mažina kainų šuolių riziką, tačiau Europos atveju viskas priklauso nuo paklausos, geopolitikos ir logistikos. LNG rinka yra globali, todėl kroviniai keliauja ten, kur tuo metu kainos patraukliausios, o Europa konkuruoja su Azijos pirkėjais, ypač žiemos sezonais ar sutrikus tiekimo grandinėms.

    Europa ir JAV: kainos vis labiau susijusios

    Iki maždaug 2020 metų Europos ir JAV dujų rinkos buvo labiau atskirtos: Europa rėmėsi vamzdynais tiekiamomis dujomis, o JAV vidaus rinka gyveno savo ciklu. 2022 metų krizė, kai rusiškų tiekimų sumažėjimas išaugino Europos kainas, paskatino rekordinį LNG importą ir padarė ryšį tarp rinkų gerokai glaudesnį.

    Praktiškai tai reiškia, kad Europos kainodara vis dažniau reaguoja į JAV indeksus, o JAV kainos tampa jautresnės Europos paklausos svyravimams. Vis dėlto kainos negali visiškai susilyginti ilgesniam laikui, nes prie dujų kainos JAV prisideda suskystinimo, transportavimo per Atlantą, draudimo, terminalų ir regazifikacijos kaštai, kurie sudaro natūralią kainų skirtumo ribą.

    „LNG tapo naujos Europos energetinės architektūros pamatu, o JAV reikšmė Europos rinkai sistemingai auga“, – sakė „Deloitte“ atstovas Bartoszas Haratas.

    Kodėl elektros kainas vis dar dažnai diktuoja dujos?

    Nors atsinaujinantys energijos ištekliai Europoje sparčiai auga, trumpalaikėje elektros rinkoje kainą dažnai nustato brangiausias tuo metu reikalingas šaltinis. Daugelyje situacijų tai būna dujinės elektrinės, kurios įjungiamos balansavimui, kai neužtenka pigesnės generacijos.

    Šis mechanizmas paaiškina, kodėl net ir didėjant vėjo ar saulės generacijai vartotojai ne visada pajunta proporcingą kainų mažėjimą. Kol ES neįgyvendins platesnių elektros rinkos reformų, kurios mažintų tiesioginę elektros kainos priklausomybę nuo dujų, pigesnės atsinaujinančios gamybos efektą dažnai „suvalgo“ dujų kaštai.

    Ilgesniu laikotarpiu analitikai tikisi didesnio stabilumo nei 2022 metais, tačiau kartu pabrėžia, kad grįžimas į iki 2020 metų buvusius kainų lygius mažai tikėtinas. Europa, importuodama LNG, struktūriškai turi padengti papildomas tiekimo sąnaudas, todėl dujų ir dalies elektros kainų „premija“ prieš JAV gali išlikti.

    Šioje aplinkoje antra LNG banga Europai yra ir galimybė, ir iššūkis: didesnė pasiūla gali mažinti kainų šuolių riziką, tačiau stiprėjanti priklausomybė nuo pasaulinės LNG rinkos reiškia didesnį jautrumą globaliai konkurencijai, logistikai ir geopolitiniams sukrėtimams.

    Šaltiniai:

    – https://energy.ec.europa.eu/topics/energy-security/diversification-gas-supply_en

    – https://www.iea.org/reports/gas-market-report-q3-2024

    – https://www.eia.gov/naturalgas/

    – https://www.consilium.europa.eu/en/policies/energy-prices-and-security-of-supply/

  • J.D. Vance apie Europą: sąjungininkai „sabotuoja save“ ir turėtų rimčiau žiūrėti į saugumą

    J.D. Vance apie Europą: sąjungininkai „sabotuoja save“ ir turėtų rimčiau žiūrėti į saugumą

    JAV viceprezidentas J.D. Vance interviu televizijai „Fox News“ pareiškė, kad Vašingtono problema su Europa esą nėra pagarbos trūkumas, o pačių europiečių sprendimai, kuriais jie „sabotuoja save“. Pasak jo, JAV nori matyti Europą kaip stiprią, augančią ir patikimą sąjungininkę.

    J.D. Vance taip pat pagyrė JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje. Anot viceprezidento, Rubio aiškiai pasakė, kodėl JAV administracija nuolat kelia sienų kontrolės, didesnių investicijų į gynybą ir ekonominio konkurencingumo klausimus.

    Ko JAV tikisi iš Europos?

    Viceprezidentas teigė, kad amerikiečių tikslas nėra menkinti europiečius ar griauti transatlantinius ryšius. Jo žodžiais, JAV nori, kad Europa „klestėtų ir pasisektų“, tačiau tam, jo nuomone, būtina daugiau atsakomybės už savo saugumą.

    „Mūsų problema su Europa nėra ta, kad mes jos nemėgstame ar negerbiame sąjungininkų. Problema ta, kad europiečiai daro daug dalykų, kuriais sabotuoja patys save, ir mes norėtume, kad tai baigtųsi“, – sakė J.D. Vance.

    Gynybos išlaidos, sienos ir žodžio laisvė

    Interviu J.D. Vance akcentavo tris kryptis, kuriose, jo teigimu, matomas tam tikras progresas: didėjančios Europos gynybos išlaidos, griežtesnė sienų kontrolė ir rimtesnis požiūris į žodžio laisvę. Vis dėlto jis neįvardijo konkrečių politinių sprendimų ar šalių, kurias laikytų „savęs sabotavimo“ pavyzdžiais.

    Platesniame kontekste šie pareiškimai dera su pastaraisiais metais nuolat kartojamu JAV spaudimu Europos NATO narėms sparčiau didinti finansavimą gynybai ir stiprinti praktinį pasirengimą. NATO valstybės yra sutarusios, kad 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybai yra siekiamybė, o po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą vis daugiau šalių viešai įsipareigojo šią ribą pasiekti arba viršyti.

    JAV ir Europos santykiuose tokios žinutės paprastai suprantamos dvejopai: viena vertus, tai raginimas europiečiams greičiau spręsti įsisenėjusias saugumo spragas, kita vertus, signalas, kad Vašingtonas tikisi labiau subalansuotos naštos dalybos, kai kalbama apie atgrasymą, gynybos pramonę ir regioninį stabilumą.

    Šaltiniai:
    – https://www.nato.int/cps/en/natohq/topics_49198.htm
    – https://www.nato.int/cps/en/natohq/topics_67655.htm

  • „Orange“ didina klientų bazę ir stato duomenų centrus: 2025 metais pajamos augo, pelnas krito

    „Orange“ didina klientų bazę ir stato duomenų centrus: 2025 metais pajamos augo, pelnas krito

    Prancūzijos telekomunikacijų grupė „Orange“ 2025 metais gavo 40,4 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų. Tai yra 0,9 proc. daugiau nei metais anksčiau, tačiau grynasis pelnas smuko iki 1,1 mlrd. eurų, arba 60,7 proc. per metus.

    Bendrovė nurodo, kad rezultatą reikšmingai blogino vienkartiniai veiksniai ir išlaidos. Tarp jų minimos darbuotojų išeitinės kompensacijos, atidėjiniai ir nurašymai, susiję su senųjų kabelinių linijų demontavimu, taip pat kaštai, patirti didinant dalį Ispanijos operatoriuje MasOrange.

    Augimą tempė Artimieji Rytai ir Afrika

    Didžiausiu augimo varikliu 2025 metais tapo Artimųjų Rytų ir Afrikos regionas, kuriame pajamos padidėjo 12,2 proc. Tuo metu Europoje „Orange“ susiduria su itin intensyvia konkurencija, kuri spaudžia kainas ir riboja maržas.

    Per 2025 metus „Orange“ pritraukė 19,6 mln. naujų klientų, o metų pabaigoje jų turėjo apie 340 mln. Pagal artimiausių trejų metų strategiją, iki 2028 metų bendrovė planuoja klientų skaičių padidinti dar 40 mln. abonentų.

    „2025 metais „Orange“ pritraukė 19,6 mln. naujų klientų, o gruodžio pabaigoje jų buvo apie 340 mln. Iki 2028 metų planuojame klientų bazę padidinti dar 40 mln. abonentų“, – sakė bendrovė, pristatydama tikslus artimiausiems trejiems metams.

    MasOrange integracija ir investicijos į debesiją

    MasOrange įsigijimo užbaigimas ir pilna integracija, kaip skelbiama, turėtų trukti iki šių metų pabaigos. Po šio žingsnio Ispanija „Orange“ tampa antra pagal svarbą telekomunikacijų rinka.

    Lygiagrečiai „Orange“ akcentuoja verslo paslaugų plėtrą, ypač duomenų saugojimą debesijoje. Bendrovė siekia kasmet verslo paslaugų vertę didinti maždaug 1 mlrd. eurų, todėl planuoja duomenų centrų plėtrą, ypač Prancūzijoje ir Ispanijoje.

    „Orange“ pozicija Lenkijoje ir „Orange Polska“

    „Orange“ yra pagrindinė „Orange Polska“ akcininkė ir kontroliuoja 50,67 proc. kapitalo. „Orange Polska“ 2025 metais Lenkijoje gavo 13,13 mlrd. zlotų pajamų ir uždirbo 762 mln. zlotų grynojo pelno.

    Perskaičiavus į eurus pagal įprastą rinkos kursą, tai sudaro apie 3,0 mlrd. eurų pajamų ir apie 176 mln. eurų grynojo pelno. Bendrovės valdyba taip pat siūlo mokėti 0,61 zloto dividendą už akciją, tai yra apie 0,14 euro už akciją.

    Pastaba: konvertuotos sumos eurais yra apytikrės ir gali skirtis priklausomai nuo taikyto valiutos kurso bei ataskaitinio laikotarpio konversijos metodikos.

    Šaltiniai:

    – https://www.wnp.pl/tech/orange-chce-zwiekszyc-baze-klientow-i-wykorzystac-ai-do-uslug-biznesowych,1034104.html

    – https://www.wnp.pl/tech/orange-polska-pokazuje-wyniki-wzrost-sprzedazy-ale-spadek-zysku,1033576.html

  • JAV branduolinis skydas Europai: „Tagesspiegel“ įspėja, kad alternatyvos dar nebus 20 metų

    JAV branduolinis skydas Europai: „Tagesspiegel“ įspėja, kad alternatyvos dar nebus 20 metų

    Diskusijos, ar Europa gali pasikliauti JAV branduoliniu atgrasymu, pastaraisiais metais atsinaujino dėl politinio neapibrėžtumo Vašingtone ir augančios Rusijos karinės grėsmės. Vokietijos dienraščio „Tagesspiegel“ komentatorius Christophas von Marschallas teigia, kad artimiausioje perspektyvoje Europa neturi realios alternatyvos JAV branduoliniam skėčiui.

    Pasak autoriaus, net jei europiečiams kyla klausimų dėl JAV politinės krypties, svarbiausias kriterijus yra patikimas atgrasymas, kuris būtų įtikinamas Kremliui. Jo vertinimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas labiausiai bijo būtent JAV branduolinio arsenalo ir JAV karinių pajėgumų, o vien europinio atgrasymo šiuo metu nepakaktų.

    Kodėl Europa vis dar remiasi JAV?

    „Tagesspiegel“ tekste pabrėžiama, kad JAV branduolinis skėtis Europoje išlieka kertine NATO atgrasymo architektūros dalimi, o JAV strateginiuose dokumentuose sąjungininkų gynybos įsipareigojimai formaliai patvirtinami. Nors politiniai pareiškimai gali kisti, pati JAV triada ir dislokuotos pajėgos Europoje, autoriaus vertinimu, suteikia tokį patikimumą, kurio Europa kol kas negali atkartoti.

    Autorius taip pat įspėja, kad viešos diskusijos apie „europinę bombą“ gali turėti ir nepageidaujamą efektą: jos gali siųsti signalą apie silpstantį pasitikėjimą JAV bei skatinti įtampą transatlantiniuose santykiuose. Tokia dinamika, anot jo, galėtų silpninti atgrasymo vieningumą, kurio labiausiai reikia krizės metu.

    Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės ribos

    Komentatorius skeptiškai vertina prielaidas, kad Prancūzija ar Jungtinė Karalystė galėtų perimti pagrindinę branduolinio atgrasymo naštą Europoje. Jo teigimu, šių šalių turimų kovinių galvučių skaičius ir pajėgumų spektras yra per riboti, kad užtikrintų tokį patį eskalacijos valdymo diapazoną, kokį turi JAV.

    Tekste argumentuojama, kad svarbus ne tik arsenalo dydis, bet ir priemonių įvairovė, leidžianti lanksčiai reaguoti į skirtingus scenarijus. Autorius nurodo, kad Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei trūksta plataus spektro sistemų, kurios leistų laipsniškai didinti spaudimą nuo ribotų signalinių veiksmų iki strateginio atgrasymo.

    Kas nutiktų Baltijos krizėje?

    Vienas aštriausių komentaro akcentų susijęs su patikimumo klausimu konkretaus konflikto atveju. Autorius kelia scenarijų, kad jei Rusija, pavyzdžiui, užpultų Lietuvą ir grasintų branduoliniu smūgiu, visuomenėms ir sprendimų priėmėjams tektų atsakyti, ar Paryžius arba Londonas tikrai rizikuotų branduoline eskalacija dėl Vilniaus.

    Anot „Tagesspiegel“ komentatoriaus, būtent šis patikimumo aspektas ir yra esminis, kodėl JAV vaidmuo, nepaisant politinių bangavimų, išlieka kritiškai svarbus. Jo išvada tokia, kad Europa siekti didesnės gynybinės autonomijos gali tik stiprindama bendrą NATO ir JAV bei Europos bendradarbiavimą, o ne kurdama alternatyvą „prieš Ameriką“.

    „Artimiausioje ateityje, mažiausiai ateinančius 20 metų, nebus patikimos alternatyvos JAV branduoliniam skydžiui“, – sakė Christophas von Marschallas.

    „Diskusijomis apie savo branduolinį ginklą Europa pati sau kenkia, nes sudaro įspūdį, kad nepasitiki amerikietišku skėčiu“, – sakė Christophas von Marschallas.

    Šaltiniai:

    – https://www.tagesspiegel.de/politik/

    – https://www.nato.int/cps/en/natohq/topics_50068.htm

    – https://www.state.gov/