CP v2

Blog

  • Lenkijos PZL Mielec pradėjo „Sikorsky“ S-70 Firehawk gamybą: sraigtasparniai skirti Čekijai ir rescEU

    Lenkijoje veikianti PZL Mielec gamykla, priklausanti „Lockheed Martin“, pradėjo gaminti „Sikorsky“ S-70 Firehawk – tai pirmieji tokio tipo gaisrų gesinimui pritaikyti sraigtasparniai, pradedami gaminti Europoje. Pirmieji du orlaiviai skirti Čekijos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.

    Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Čekijos įmone Česká letecká servisní, priklausančia Helicopter Alliance, bei JAV bendrove „United Rotorcraft“. Pastaroji atsakinga už specialios gesinimo įrangos integravimą, įgulų rengimą ir ilgalaikį eksploatacinį palaikymą.

    Kas yra Firehawk?

    S-70 Firehawk yra specializuota „Black Hawk“ platformos versija, sukurta greitoms oro gaisrų gesinimo ir gelbėjimo misijoms. Šie sraigtasparniai pritaikomi darbui sudėtingomis sąlygomis ir gali būti naudojami ne tik gaisrams gesinti, bet ir paieškos bei gelbėjimo užduotims.

    Gamintojų teigimu, kiekviename Firehawk numatytas integruotas vandens bakas, kurio talpa siekia 3 785 litrus, taip pat įtraukiama vandens paėmimo sistema ir dviejų variklių konfigūracija. Nurodoma, kad orlaivis gali būti eksploatuojamas ir naktį, naudojant naktinio matymo įrangą.

    rescEU: kodėl tai svarbu?

    Čekijai skirti sraigtasparniai bus nuolat įtraukti į Europos Sąjungos civilinės saugos rezervą rescEU, kuris skirtas greitam reagavimui į didelio masto krizes. Tai reiškia, kad esant poreikiui orlaiviai galėtų būti operatyviai pasitelkti ir už Čekijos ribų, padedant kaimyninėms valstybėms.

    Toks sprendimas siejamas su pastaraisiais metais ryškėjančia tendencija Europoje dažnėjant ir stiprėjant augalijos gaisrų sezonams. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama bendrai parengties infrastruktūrai, kai pajėgumai planuojami ne vien nacionaliniu, bet ir regioniniu mastu.

    Gamyba Lenkijoje ir tiekimo grandinė

    PZL Mielec jau kurį laiką Europoje surenka „Black Hawk“ šeimos sraigtasparnius, o Firehawk programa šią veiklą papildo specializuotu civilinės saugos segmentu. Bendrovė nurodo, kad gamyboje dalyvauja daugiau kaip 1 200 vietos tiekėjų, o platesnėje grandinėje palaikoma reikšminga dalis darbo vietų Europos Sąjungoje.

    „Gamybos startas yra pirmas konkretus žingsnis kuriant modernų, visos Europos oro pajėgumų tinklą augalijos gaisrams valdyti, paremtą europine tiekimo grandine“, – sakė „Lockheed Martin“ atstovas Dennisas Goege.

    Čekijos pusėje akcentuojama, kad šis pirkimas yra ne vien naujos technikos įsigijimas, bet ir praktinis indėlis į europinius pajėgumus, kai nacionaliniai resursai iš anksto planuojami kaip bendro rezervo dalis. „United Rotorcraft“ planuoja plėsti veiklą Čekijoje, kur, kaip teigiama, bus diegiama gesinimo įranga ir papildomi paieškos bei gelbėjimo sprendimai, kad sraigtasparniai galėtų pradėti darbą nuo pirmosios dienos.

  • Lenkija keičia KPO: savivaldybėms švelninami planavimo reikalavimai, lėšos keliauja į skaitmeninimą ir geležinkelius

    Lenkijos Vyriausybė pritarė šeštajai Nacionalinio ekonomikos gaivinimo plano (KPO) peržiūrai, kurios tikslas – palengvinti lėšų įsisavinimą iki programos pabaigos 2026 metais. Apie sprendimą po Vyriausybės posėdžio pranešė vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Pagrindinis pokytis paliečia vadinamąjį KPO „kelrodį“ dėl savivaldybių teritorijų planavimo dokumentų. Reikalavimų kartelė mažinama, o terminai atidedami, kad savivaldybės realiai spėtų įgyvendinti numatytas sąlygas.

    Kas keičiasi savivaldybėms?

    Pagal atnaujintą planą mažinamas savivaldybių, kurios turi būti patvirtinusios erdvinio planavimo dokumentus, tikslinis rodiklis iki 30 proc. Anksčiau siekta 40 proc., o dar pradžioje numatyta 80 proc. riba, kuri, Vyriausybės teigimu, praktiškai buvo neįgyvendinama.

    Taip pat koreguojamas terminas: vietoje birželio pabaigos dabar numatyta rugpjūčio pabaiga. Tai turėtų sumažinti riziką, kad dėl neįvykdytų administracinių reikalavimų būtų stabdomi mokėjimai ar stringa projektų vykdymas.

    Kur bus perkelta dalis lėšų?

    Peržiūroje numatytas dalies KPO pinigų perskirstymas į sritis, kuriose projektus lengviau užbaigti laiku. Tarp prioritetų įvardijami viešųjų paslaugų skaitmeninimas, pastatų termomodernizacija bei geležinkelių sektorius, įskaitant keleivinių vagonų modernizavimą ir riedmenų atnaujinimą.

    Vyriausybės komunikacijoje akcentuojama, kad korekcijos apima ir kai kurių rodiklių atnaujinimą, susijusį su e. paslaugomis, įmonių skaitmenine transformacija bei elektros perdavimo tinklų investicijomis. Esminė logika – finansuoti tuos projektus, kurie turi didesnę tikimybę būti įgyvendinti iki KPO termino pabaigos.

    Kada spręs Europos Komisija?

    Patvirtinta peržiūra dabar bus pateikta Europos Komisijai vertinti ir tvirtinti. Lenkijos institucijų nurodomu grafiku, vertinimo išvados tikimasi iki liepos pabaigos, o galutinis sprendimas dėl peržiūros patvirtinimo planuojamas rugpjūčio pabaigoje.

    Lenkija pagal KPO iš viso gali panaudoti apie 54,7 mlrd. eurų, iš jų apie 25,3 mlrd. eurų sudaro dotacijos ir apie 29,4 mlrd. eurų – lengvatinės paskolos. Europos Komisijos viešai skelbtais duomenimis, iki birželio pradžios Lenkijai buvo išmokėta 34,15 mlrd. eurų, tai sudaro apie 62 proc. visos numatytos sumos.

  • Mokėjimas už mažesnį elektros vartojimą: Energetikos ministerija siūlo naują modelį ribojimų metu

    Energetikos ministerija siūlo keisti tvarką, kaip taikomi vadinamieji elektros tiekimo ribojimai, kai elektros sistemai pritrūksta rezervų ir nebelieka kitų būdų subalansuoti gamybą bei vartojimą. Pagrindinė naujovė – numatyti finansinį atlyginimą vartotojams, kurie laikydamiesi nustatytų ribojimų realiai sumažina elektros suvartojimą.

    Siūloma, kad toks atlygis būtų taikomas tais atvejais, kai ribojimai įvedami Vyriausybės nutarimu. Tokia schema turėtų papildyti iki šiol dominavusį „bausmės“ mechanizmą, kai pagrindinis motyvas laikytis ribojimų buvo galimos sankcijos už nepaklusimą.

    Kodėl siūlomas pokytis?

    Poreikis koreguoti reguliavimą siejamas su ankstesnėmis energetikos sistemos įtemptomis situacijomis, kai dėl ekstremalių orų ir ribotų generacijos galimybių atsirado reali galios trūkumo rizika. Tokiais momentais elektros sistemos operatoriai pirmiausia naudoja visas prieinamas priemones, o ribojimai vartotojams laikomi kraštine, bet kartais neišvengiama priemone.

    Ministerijos logika paprasta: jei vartotojas padeda stabilizuoti sistemą mažindamas vartojimą, vien grėsmės baudomis nepakanka kaip ilgalaikis sprendimas. Teigiama, kad teigiamas finansinis paskatinimas galėtų didinti discipliną ir mažinti tikimybę, kad sistema bus priversta eiti į avarinius atjungimus.

    Kas galėtų gauti atlygį?

    Daugiausia dėmesio skiriama dideliems elektros vartotojams, kuriems ribojimai paprastai sukelia didžiausią organizacinį ir ekonominį poveikį. Pagal siūlomą kryptį, aktualiausia grupė – vartotojai, kurių sutartinė galia siekia bent 300 kilovatų, nes būtent jų vartojimo pokyčiai gali reikšmingai prisidėti prie sistemos balansavimo.

    Numatoma, kad už faktiškai įvykdytą vartojimo sumažinimą būtų mokamas fiksuoto pobūdžio atlygis, susietas su paskelbtais ribojimų lygiais ir realiai pasiektu sumažinimu. Toks modelis, pasak iniciatorių, galėtų švelninti verslui tenkantį smūgį, kai ribojimai sustabdo procesus ar sumažina gamybos apimtis.

    Ką tai reikštų elektros rinkai?

    Praktikoje tai būtų bandymas sukurti aiškesnę „atlygio už lankstumą“ logiką, kai vartojimo mažinimas tampa ne vien priverstine prievole, bet ir apmokama paslauga sistemos stabilumui. Pastaraisiais metais Europoje vis plačiau kalbama apie paklausos valdymą, kai vartotojai, ypač pramonė, gali padėti išvengti brangiausių piko valandų ir sumažinti avarijų riziką.

    Jei siūlomi pakeitimai būtų įgyvendinti, tai galėtų didinti motyvaciją iš anksto planuoti vartojimo mažinimo scenarijus, diegti stebėsenos sprendimus ir greičiau reaguoti į sistemos operatorių signalus. Ministerija pabrėžia, kad galutinis tikslas – patikimesnis elektros tiekimas ir mažesnė nevaldomų atjungimų tikimybė kritiniais momentais.

  • Italijoje susekta GRU šnipų schema: taikėsi į CAMM ir CAMM-ER, svarbias Lenkijos oro gynybai

    Italijos teisėsauga ir žvalgybos institucijos išardė, įtariama, su Rusijos karinės žvalgybos GRU susijusią šnipinėjimo schemą, kuri siekė gauti duomenų apie Vakarų oro gynybos technologijas. Tyrimo duomenys rodo, kad taikytasi į sistemas ir raketas, kurios svarbios ne tik Italijai ar Ukrainai, bet ir Lenkijos oro gynybos planams.

    Pagal paviešintą informaciją, pagrindinis įtariamas tarpininkas buvo buvęs Italijos saugumo pareigūnas, o ryšius palaikė asmuo, turėjęs diplomatinį statusą Rusijos ambasadoje Romoje. Tyrėjai teigia fiksavę slaptą informacijos perdavimo metodiką, o už pateiktus atsakymus į konkrečius techninius klausimus esą buvo mokama po 4 000 eurų.

    Kas domino šnipus?

    Teisėsaugos medžiagoje minimi klausimai apie oro gynybos sistemų veikimo principus, galimus pažeidžiamumus ir atsparumą elektroniniams trikdžiams. Tokia informacija ypač vertinga šiuolaikiniame kare, nes leidžia ieškoti būdų, kaip apgauti taikinių aptikimo ir raketų valdymo grandis.

    Skelbiama, kad domėtasi europine SAMP/T sistema, taip pat raketomis CAMM-ER. Pastarosios siejamos su didesnio nuotolio perėmimu ir laikomos svarbia grandimi ten, kur siekiama uždengti spragas tarp skirtingo nuotolio oro gynybos sluoksnių.

    Kodėl tai aktualu Lenkijai?

    Lenkija pastaraisiais metais sparčiai plečia oro gynybą, o CAMM ir CAMM-ER šeimos raketos įvardijamos kaip vienas kertinių elementų programose Narew ir Pilica+. Šios priemonės turėtų saugoti pajėgas, oro uostus ir kritinę infrastruktūrą, o taip pat didinti atsparumą dronų ir sparnuotųjų raketų grėsmei.

    2023 metais Lenkija paskelbė dėl šių sprendimų įsigijimo apimčių: kalbėta apie 23 baterijas, daugiau kaip 100 iLauncher tipo paleidimo įrenginių ir apie 1 000 naujos kartos CAMM-ER raketų. Sutarties vertė buvo nurodoma apie 4 mlrd. svarų sterlingų, tai yra maždaug 4,7 mlrd. eurų.

    Šiuolaikinė kova vyksta ir dėl algoritmų

    Tokio pobūdžio šnipinėjimas rodo, kad karinė konkurencija persikelia į algoritmų, trukdymo ir signalų apdorojimo sritį. Jei priešininkas iš anksto geriau supranta raketos taikinio paieškos ar nukreipimo logiką, jis gali kurti klaidinančias priemones, parinkti atakos profilius ar elektronines užtvaras, kurios mažina perėmimo tikimybę.

    Italijos institucijos pranešė apie sulaikymus, o Roma taip pat ėmėsi diplomatinių veiksmų prieš Rusijos atstovybės darbuotojus. Šis atvejis dar kartą primena, kad gynybos pramonės duomenų apsauga Europoje tampa ne mažiau svarbi nei fizinis ginklų tiekimas, nes nutekintos technologinės detalės ilgainiui gali pakeisti realią kovinių sistemų vertę.

    „Rusija toliau taiko hibridines priemones, kad darytų spaudimą Vakarams ir Italijai. Tai rimtas ir nepriimtinas kišimasis į valstybės institucijas ir nacionalinį saugumą“, – sakė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

    Gamybos ir tiekimo grandinių apsauga šiuo metu vis dažniau siejama ir su DI, kuris naudojamas tiek atakoms planuoti, tiek gynybos spragoms ieškoti analizuojant didelius techninės informacijos kiekius. Dėl to NATO valstybės ir Europos Sąjunga pastaraisiais metais griežtina eksporto kontrolę, vidaus patikrų procedūras ir kibernetinio saugumo reikalavimus gynybos pramonės rangovams.

  • Lenkija rengia koalicijos manevrus dėl Ukrainos: Vokietija pirmose pratybose nedalyvaus

    Lenkijoje rudenį planuojamos pirmosios vadinamosios koalicijos norinčiųjų karinės pratybos, skirtos pasirengti galimam paramos Ukrainai scenarijui po paliaubų. Vokietija šiose pratybose nedalyvaus, remdamasi Vokietijos vyriausybės šaltiniais pranešė agentūra dpa.

    Koalicija norinčiųjų vienija valstybes, kurios svarsto praktines saugumo garantijas Ukrainai ir regionui, jei būtų pasiektas ugnies nutraukimas. Paryžiuje vykusiame susitikime dalyvavo apie 25 valstybių ir vyriausybių vadovai, o vienas iš sutartų žingsnių tapo tarptautinės pratybos.

    Kokios tai pratybos?

    Pasak dpa, Lenkijoje numatomas formatas daugiausia būtų štabinės, nedidelio masto pratybos. Jose akcentuojami sprendimų priėmimo procesai, vadovavimo grandinė ir pajėgų permetimo planavimas, o ne didelės technikos ar karių judėjimas vietovėje.

    Toks modelis įprastai naudojamas siekiant greitai suderinti skirtingų šalių procedūras, ryšius ir veiksmų seką. Praktinis tikslas – patikrinti, ar politiniai sprendimai ir karinis planavimas gali būti įgyvendinami laiku, jei situacija pasikeistų.

    Kas pabrėžiama Lenkijoje ir Paryžiuje

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas yra nurodęs, kad rudenį vyksiantys manevrai Lenkijoje daugiausia vyktų dalyvaujant Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pajėgoms. Šis akcentas siejamas su siekiu koaliciją parengti realioms saugumo garantijoms Ukrainai ir regionui.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra sakęs, kad daugianacionalinės pajėgos, kurios galėtų prisidėti prie paliaubų užtikrinimo, jau būtų pasirengusios veikti. Tačiau praktinis įgyvendinimas priklausytų nuo politinių sprendimų, šalių mandatų ir suderintų taisyklių.

    Kodėl Vokietija kol kas traukiasi

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Paryžiuje teigė, kad koalicija norinčiųjų gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant saugumo garantijas Ukrainai po paliaubų, glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinėmis Valstijomis. Vis dėlto jis pabrėžė, kad dėl Vokietijos įnašo pobūdžio ir masto spręs federalinė vyriausybė ir Bundestagas.

    Tai reiškia, kad Berlyne sprendimas dėl dalyvavimo konkrečiose pratybose ir platesniuose planuose dar nėra galutinai suformuotas. Vokietijoje karinių įsipareigojimų užsienyje klausimai paprastai reikalauja aiškaus politinio ir parlamentinio pagrindo.

    Koalicija norinčiųjų pirmą kartą susirinko 2025 metais ir šiuo metu vienija apie 37 valstybes, daugiausia Europoje. Pranešama, kad prie jos taip pat įsitraukia ir ne Europos partneriai, o pastaruoju metu prisijungė Moldova bei Šiaurės Makedonija.

  • Atsinaujinančios energijos perteklius ir neigiamos kainos: ar centralizuotas šildymas taps išeitimi?

    Europoje daugėjant vėjo ir saulės elektrinių, elektros sistemose vis dažniau fiksuojamos valandos, kai gamyba viršija paklausą. Tokiais momentais rinkoje pasirodo neigiamos kainos, o dalis atsinaujinančių išteklių generacijos ribojama, kad būtų išlaikytas tinklo stabilumas.

    Naujausiose energetikos rinkos tendencijose tai jau nebėra reta išimtis. Vien Lenkijoje 2025 metais skaičiuota 315 valandų su neigiamomis elektros kainomis, o dėl balansavimo priežasčių apribota apie 1,4 TWh atsinaujinančios energijos, tai yra maždaug dukart daugiau nei 2024 metais.

    Kas išjungia OZE ir kodėl

    Dauguma ribojimų atsiranda ne todėl, kad fiziškai trūktų laidų ar transformatorių, o todėl, kad sistemai stinga lankstumo. Kai paklausa maža, o saulės ar vėjo generacija didelė, operatoriams prireikia greito sprendimo, kaip subalansuoti gamybą ir vartojimą.

    Tokiose situacijose ribojimas tampa technine priemone, tačiau ekonomiškai jis reiškia prarastą pigią energiją. Be to, dažnėjant neigiamoms kainoms, investuotojai ir operatoriai vis dažniau ieško būdų, kaip perteklių „sugerti“ vietoje, užuot jį tiesiog atjungus.

    Centralizuotas šildymas kaip lankstumo „vartotojas“

    Viena realiausių krypčių yra centralizuotas šilumos sektorius, galintis laikiną elektros perteklių paversti šiluma. Lenkijos koncesijuotos šilumos įmonės 2024 metais pagamino apie 102 TWh šilumos, o vartotojams per tinklus patiekta apie 57,4 TWh, tai rodo didelę sektoriaus apimtį ir galimybes absorbuoti papildomą energiją.

    Elektros perteklių šilumos ūkyje leidžia panaudoti vadinamosios Power-to-Heat technologijos: elektrodiniai katilai, varžiniai elektriniai katilai, didelio masto šilumos siurbliai ir šilumos akumuliavimo talpyklos. Jų esmė paprasta: kai elektra pigi arba su neigiama kaina, ji paverčiama šiluma ir sukaupiama vėlesniam panaudojimui.

    Kam tai naudinga ir kas trukdo

    Elektros sistemai tai reiškia valdomą paklausą, kurią galima įjungti būtent tada, kai perteklius didžiausias. Šilumos gamintojams tai galimybė dalį šilumos pasigaminti ne iš iškastinio kuro, o iš rinkoje atsirandančios pigios elektros, taip mažinant priklausomybę nuo kuro kainų ir taršos kaštų.

    Vartotojams tai teoriškai galėtų reikšti lėtesnį šilumos kainų augimą, jei reguliavimas leistų operatyviai išnaudoti valandines kainas ir šilumos kaupimą. Tačiau praktikoje svarbi kliūtis išlieka tinklų ir galios dedamosios mokesčių struktūra: ji gali „suvalgyti“ pigios elektros pranašumą būtent tomis valandomis, kai sistema labiausiai nori papildomo vartojimo.

    Dėl to vis dažniau akcentuojama, kad Power-to-Heat turėtų būti vertinama ne tik kaip vietinis šilumos gamybos sprendimas, bet ir kaip visos energetikos sistemos infrastruktūros dalis. Kuo daugiau atsiras lankstaus vartojimo ir šilumos kaupimo projektų, tuo rečiau atsinaujinančios elektrinės bus priverstinai ribojamos, o neigiamos kainos taps lengviau suvaldomu rinkos signalu.

  • „Onde“ pasirašė 27 mln eurų sutartį dėl energijos kaupimo sistemos: darbus planuoja 2026–2027 metais

    Lenkijos bendrovė „Onde“ pasirašė sutartį su specialios paskirties įmone, priklausančia R.Power grupei, dėl energijos kaupimo sistemos projekto parengimo ir statybos darbų Lenkijoje. Sutarties vertė siekia apie 27 mln eurų (be mokesčių), o darbus numatoma vykdyti 2026–2027 metais.

    Viešai neskelbiama nei planuojama energijos kaupimo sistemos galia, nei tiksli vieta. Tokia praktika rinkoje nėra reta, nes projektai dažnai vystomi konkurencinėje aplinkoje, o techniniai parametrai galutinai patvirtinami vėlesniuose etapuose, derinant prijungimo ir eksploatavimo sąlygas.

    Energijos kaupimas tampa būtinybe

    Energijos kaupimo projektų paklausa regione sparčiai auga dėl didėjančios saulės ir vėjo elektrinių dalies elektros sistemoje. Kai gamyba iš atsinaujinančių išteklių yra didelė, o vartojimas mažesnis, tinklams prireikia lankstumo, kad būtų išvengta ribojimų ar priverstinio generacijos mažinimo.

    Baterijų tipo energijos kaupimo sistemos paprastai naudojamos dažnio ir įtampos reguliavimui, balansavimui, taip pat energijos perkėlimui į brangesnes valandas. Praktikoje tai reiškia, kad kaupimas tampa viena iš priemonių, leidžiančių efektyviau integruoti atsinaujinančią energetiką ir mažinti tinklo perkrovas.

    „Onde“ kontekstas: pajamų kritimas ir nuostolis

    Ši sutartis „Onde“ svarbi ir įmonės veiklos kontekste. Bendrovės pajamos 2026 metų pirmąjį ketvirtį siekė 98,7 mln zlotų, tai yra apie 23 mln eurų, kai prieš metus jos buvo didesnės.

    Įmonė taip pat fiksavo grynąjį nuostolį, kuris sudarė 4,5 mln zlotų, arba apie 1 mln eurų. Nors nuostolis, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo, statybos ir energetikos infrastruktūros sektoriuje rezultatams didelę įtaką daro projektų cikliškumas, terminų slinkimas ir kainų svyravimai.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad baterijų kaupimo plėtra artimiausiais metais išliks viena aktyviausių energetikos infrastruktūros krypčių. Daugumoje projektų investuotojams svarbiausi veiksniai yra tinklo prijungimo sąlygos, galimybės dalyvauti balansavimo ir sisteminių paslaugų rinkose bei aiškūs ilgalaikiai atsiperkamumo modeliai.

  • Teismas užbaigė ginčą dėl PKP Intercity konkursо: „Alstom“ kelias į 42 dviaukščius traukinius atvertas

    Lenkijoje teismas atmetė „Stadler Polska“ skundą dėl PKP Intercity konkurso, kuriuo siekiama įsigyti dviaukščius elektrinius traukinių sąstatus. Sprendimas patvirtino, kad pirkimas buvo vykdomas laikantis teisės aktų, pranešė vežėjas.

    Ginčas kilo po to, kai PKP Intercity laimėtoju pasirinko „Alstom Polska“ pasiūlymą. Konkursas laikomas vienu didžiausių vežėjo istorijoje, nes apima ne tik naujų traukinių tiekimą, bet ir ilgalaikę jų priežiūrą.

    Kas perkama ir kiek tai kainuos

    Pagrindinis užsakymas apima 42 dviaukščius elektrinius traukinius su 30 metų techninės priežiūros laikotarpiu. Sutartyje numatyta ir pasirinkimo galimybė užsakymą išplėsti iki 72 sąstatų, jei vežėjas nuspręstų pasinaudoti papildomu pirkimu.

    Pagal viešintą informaciją „Alstom Polska“ už 42 traukinių tiekimą pasiūlė apie 955 000 000 eurų, o už priežiūrą – apie 652 000 000 eurų. „Stadler Polska“ pasiūlymas už pačius traukinius siekė apie 932 000 000 eurų, tačiau priežiūra būtų kainavusi apie 769 000 000 eurų, todėl bendrai tai buvo brangiau.

    Ką reiškia sprendimas keleiviams

    PKP Intercity teigia, kad dviaukščiai sąstatai turėtų padėti didinti vietų pasiūlą populiariausiuose maršrutuose. Skelbiama, kad vienas traukinys turės daugiau nei 500 sėdimų vietų, o sujungus du sąstatus piko metu būtų galima vežti daugiau nei 1 100 keleivių sėdint.

    Pasak vežėjo, bazinis užsakymas suteiktų apie 23 500 vietų, o pasinaudojus papildoma opcija atsirastų dar apie 40 000 vietų. Tokia plėtra siejama su augančiu keleivių srautu ir pastaraisiais metais dažnai viešai aptariamu bilietų prieinamumo klausimu.

    Techniniai parametrai ir kryptys

    Nurodoma, kad naujieji traukiniai bus pritaikyti važiuoti iki 200 kilometrų per valandą greičiu ir bus dvisistemiai, galintys dirbti tiek su 3 kV nuolatinės srovės, tiek su 25 kV kintamosios srovės elektrifikacija. Tai svarbu maršrutams, kuriuose planuojami skirtingi elektrifikacijos sprendimai, taip pat naujai infrastruktūrai ateityje.

    Vežėjas taip pat akcentuoja komforto ir prieinamumo standartus: kondicionavimą, belaidį internetą, tylos zoną, erdves šeimoms, vietas dviračiams ir visapusišką pritaikymą žmonėms su negalia.

    PKP Intercity yra didžiausias Lenkijos tarpmiestinių reisų operatorius, vykdantis susisiekimą tarp didžiųjų miestų ir kurortų, taip pat siūlantis tarptautinius maršrutus. Bendrovė skelbia, kad 2025 metais pervežė 89 200 000 keleivių, o 2026 metais tikisi pasiekti 96 000 000.

  • Kuboje dingus menininkui Luisui Manueliui Otero Alcántarai teismui pateiktas habeas corpus prašymas

    Kuboje dingus menininkui Luisui Manueliui Otero Alcántarai teismui pateiktas habeas corpus prašymas

    Kuboje veikianti žmogaus teisių organizacija kreipėsi į teismą, prašydama skubiai nustatyti disidento menininko Luiso Manuelio Otero Alcántaros buvimo vietą. Organizacija tvirtina, kad po perkėlimo iš įkalinimo įstaigos jis dingo, o artimieji ir teisininkai negauna oficialios informacijos.

    Pasak pranešimų, Valstybės saugumo pareigūnai menininką iš Guanachajaus kalėjimo išgabeno liepos 7 dieną. Teigiama, kad jis buvo nuvežtas į neatskleidžiamą vietą, todėl jo buvimo vieta iki šiol nežinoma.

    Teisinę peticiją pateikė „Cubalex“ – iš už Kubos ribų veikianti organizacija, teikianti teisinę pagalbą valdžią kritikuojantiems asmenims ir fiksuojanti žmogaus teisių pažeidimus. Ji teismui pateikė habeas corpus prašymą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad asmuo nebūtų neteisėtai sulaikytas ar laikomas be aiškaus teisinio pagrindo.

    „Atitinkamos teisminės institucijos dabar turi 72 valandų terminą pateikti atsakymą. Šis veiksmas atliekamas esant kritinei pažeidžiamumo ir apsaugos stokos situacijai“, – teigiama „Cubalex“ pareiškime.

    Luisas Manuelis Otero Alcántara, kuriam yra 38 metai, buvo sulaikytas 2021 metų liepos 11 dieną, kai mėgino prisijungti prie masinio protesto dėl elektros tiekimo sutrikimų. 2022 metais teismas jam skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, nurodydamas kaltinimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nepagarbos ir valstybės simbolių išniekinimo.

    Žmogaus teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad po 2021 metų protestų Kuboje sugriežtėjo spaudimas valdžią kritikuojantiems aktyvistams, menininkams ir nuomonės formuotojams, ypač socialiniuose tinkluose. Tokiose bylose dažnai keliami klausimai dėl sulaikymo sąlygų, galimybės laiku susisiekti su advokatais ir informacijos prieinamumo artimiesiems.

    Tarptautinį dėmesį šiai bylai taip pat sustiprino Jungtinių Valstijų atstovų pareiškimai Jungtinėse Tautose, kai diskusijose dėl JAV taikomų sankcijų Kubai buvo primintas menininko atvejis. Tuo metu tokios organizacijos kaip „Amnesty International“ Otero Alcántarą yra įvardijusios politiniu kaliniu, nors Kubos valdžia tokio statuso nepripažįsta.

    Teisininkai pabrėžia, kad habeas corpus procedūra laikoma viena svarbiausių priemonių, kai kyla pagrįstų abejonių dėl neteisėto laisvės suvaržymo. Šioje situacijoje esminis klausimas – ar institucijos pateiks patikrinamą informaciją apie sulaikymo vietą, teisinį pagrindą ir asmens būklę.

  • Haalandas grįžo į Oslą po pasaulio čempionato: keistas suvenyras iš JAV užkūrė internetą

    Haalandas grįžo į Oslą po pasaulio čempionato: keistas suvenyras iš JAV užkūrė internetą

    Norvegijos futbolo žvaigždė Erlingas Haalandas po Norvegijos pasitraukimo iš pasaulio čempionato grįžo į Oslą, tačiau dėmesys krypsta ne į rezultatą. Socialiniuose tinkluose plačiai paplito nuotrauka iš oro uosto, kurioje matomas neįprastas jo parsivežtas suvenyras.

    Kadras greitai tapo virusinis, nes sportininkas į Norvegiją atsivežė iškamšą meškėną, laikantį gėrimo butelį. Būtent šis netikėtas pirkinys, o ne rungtynių aptarimai, tapo pagrindine diskusijų tema internete.

    Kas sukėlė ažiotažą?

    Žiniasklaidoje nurodoma, kad suvenyras įsigytas Dalase, „Wild Bill’s“ parduotuvėje, o jo kaina siekia apie 660 eurų. Tokie iškamšų suvenyrai JAV dažnai parduodami kaip dekoracijos, tačiau Europoje jie vis dar atrodo neįprastai, todėl ir traukia akį.

    Greta iškamšos minimi ir kiti Haalando pirkiniai, labiau atitinkantys Teksaso įvaizdį: kaubojiškos kepurės, batai ir suvenyriniai marškinėliai. Vis dėlto būtent meškėnas tapo pagrindiniu internetu keliaujančiu simboliu.

    Sportininkų įvaizdis ir virusinis turinys

    Pastaraisiais metais sportininkų įvaizdis vis dažniau formuojamas ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų, o socialiniai tinklai tam suteikia milžinišką pagreitį. Vienas netikėtas kadras gali per kelias valandas aplenkti tradicines sporto naujienas ir pasiekti auditorijas, kurios futbolu nesidomi.

    Haalandas ir anksčiau sulaukdavo dėmesio dėl ryškių švenčių ar internete atgimstančių senesnių įrašų, todėl naujas virusinis epizodas tęsia šią tendenciją. Tokie momentai neretai tampa papildomu sportininko žinomumo varikliu ir stiprina jo atpažįstamumą už sporto ribų.

    Kas toliau turnyre?

    Tuo metu pasaulio čempionatas tęsiasi be Norvegijos, o dėmesys krypsta į pusfinalius ir didžiųjų komandų akistatas. Organizatoriai ir vietos tarnybos įprastai sustiprina saugumą prieš aukšto profilio rungtynes, ypač kai susitinka istoriniai varžovai.

    Tačiau bent kelioms dienoms sporto naujienų srautą užgožė ne statistika ar taktinės analizės, o vienas netikėtas suvenyras. Haalando meškėnas tapo dar vienu įrodymu, kad kartais internetą labiausiai užveda detalės, kurios su futbolu tiesiogiai nesusijusios.