CP v2

Blog

  • Prancūzija siunčia galingą smūgį Rusijai: Ukrainą pasieks papildomos SAMP/T sistemos

    Prancūzija siunčia galingą smūgį Rusijai: Ukrainą pasieks papildomos SAMP/T sistemos

    Prancūzija paskelbė, kad Ukrainai perduos dar dvi papildomas oro gynybos sistemas SAMP/T ir paspartins raketų Aster 30 tiekimą. Šie sprendimai priimti po Paryžiuje vykusių konsultacijų dėl Ukrainos priešraketinės gynybos stiprinimo.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Prancūzija įsipareigojo dalį papildomos ginkluotės perduoti dar šiais metais. Kartu Ukraina Paryžiuje planuoja įsigyti ir papildomų oro gynybos priemonių, kurios sustiprintų miestų apsaugą nuo raketų ir dronų.

    SAMP/T: ką gali ši sistema

    SAMP/T, dar žinoma kaip Mamba, yra Prancūzijos ir Italijos sukurta vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, vystoma konsorciumo Eurosam. Ji laikoma viena moderniausių europinių platformų, skirtų kovai su įvairaus tipo oro grėsmėmis.

    Ši sistema yra mobili ir gali perimti aerodinaminius taikinius bei kai kurių tipų balistines grėsmes daugiau nei 100 kilometrų nuotoliu. Praktikoje tai reiškia didesnes galimybes kovoti su sparnuotosiomis raketomis, atakos dronais ir taktinėmis balistinėmis raketomis.

    Raketos Aster 30 ir gamybos plėtra

    Kartu su sistemomis svarbiausias elementas yra perėmimo raketų atsargos, todėl Paryžius akcentuoja Aster 30 tiekimo spartinimą. Be pakankamos amunicijos net moderniausios sistemos praranda efektyvumą, ypač intensyvių smūgių laikotarpiais.

    Skelbiama, kad Prancūzija taip pat sieja paramą su platesniu pramoniniu bendradarbiavimu, įskaitant licencinius sprendimus dėl Aster 30 gamybos didinimo. Tai atitinka bendrą Europos kryptį plėsti gynybos pramonės pajėgumus, kad tiekimas būtų stabilesnis ir greitesnis.

    Kodėl oro gynyba tampa kritiška

    Oro gynybos poreikis Ukrainoje išlieka vienas didžiausių, nes Rusija masiškai naudoja dronus ir raketas smūgiams prieš miestus bei energetikos infrastruktūrą. Artėjant žiemos sezonui, tokie smūgiai tradiciškai suaktyvėja, todėl perėmimo priemonių atsargos tampa strateginės.

    Volodymyras Zelenskis anksčiau viešai pabrėžė, kad žiemos metu Ukrainai reikia reikšmingų JAV gamybos „Patriot“ raketų kiekių per mėnesį, kad būtų galima palaikyti patikimą apsaugą. Tai rodo, kad net ir didėjant europinei paramai, Ukrainos oro gynyba remiasi kelių partnerių sistemų deriniu.

  • WSJ: Kinija beprecedenčiai šnipinėja Rusiją ir derasi dėl eros po Putino

    WSJ: Kinija beprecedenčiai šnipinėja Rusiją ir derasi dėl eros po Putino

    Žvalgybos aktyvumas auga

    Kinija Rusijoje vykdo itin intensyvią žvalgybinę veiklą ir lygiagrečiai stiprina ryšius su įtakingomis grupėmis, nepriklausančiomis Vladimiro Putino artimiausiam ratui, skelbia Wall Street Journal. Pasak leidinio, Pekinas taip ruošiasi scenarijams, kurie gali atsiverti Rusijai keičiantis valdžios pusiausvyrai.

    Publikacijoje teigiama, kad Kinijos tarnybų dėmesys krypsta ne tik į aukščiausią politinį lygmenį, bet ir į vidurinę valstybės aparato grandį bei saugumo struktūras. Tokie taikiniai žvalgybai patrauklūs todėl, kad būtent jie dažnai užtikrina kasdienį sprendimų įgyvendinimą ir informacijos srautus.

    WSJ nurodo, kad Kremlius viešai linkęs menkinti tokios veiklos mastą, siekdamas nerodyti įtampos santykiuose su Pekinu. Tuo pat metu, anot leidinio, Rusijos karo Ukrainoje eiga ir sankcijų poveikis didina Maskvos priklausomybę nuo Kinijos.

    Dujotiekis įstrigo, sąlygos griežtėja

    Vienu ryškiausių jėgų pusiausvyros pokyčių ženklų įvardijamos derybos dėl energetikos. Pasak WSJ, per V. Putino vizitą Pekine Kinijos pareigūnai nepritarė dujotiekio Power of Siberia 2 projektui tokiomis sąlygomis, kokių tikėjosi Maskva.

    Leidinio teigimu, Pekinas siekė, kad rusiškos dujos būtų tiekiamos už kainą, artimą vidaus kainoms Rusijoje, o tai reikštų mažesnes pajamas, nei tikėtasi eksporto sutartyse. Taip pat buvo akcentuojama, kad statybos finansavimo našta turėtų tekti Rusijai, kitaip tariant, projektas faktiškai būtų subsidijuojamas Maskvos lėšomis.

    Toks derybinis tonas rodo, kad Kinija vis mažiau linkusi suteikti Rusijai lengvatų vien dėl geopolitinės partnerystės. Energetika čia tampa ne solidarumo, o šalto išskaičiavimo sritimi, kurioje Pekinas maksimaliai didina savo naudą.

    Ką tai reiškia karui ir ekonomikai

    Jei dideli infrastruktūros projektai stringa, Rusijai dar sunkiau kompensuoti prarastas Europos energijos rinkas ir stabilizuoti biudžeto pajamas. Mažesnės energetikos įplaukos reikštų siauresnį finansinį manevrą ilgalaikiam karui ir vidaus ekonomikos amortizavimui.

    WSJ aprašoma situacija taip pat stiprina vertinimą, kad Kinijos ir Rusijos santykiai darosi vis labiau asimetriški. Kinija įtvirtina vyresniojo partnerio vaidmenį, o Maskvai lieka mažiau svertų diktuoti sąlygas, ypač kai alternatyvų dėl sankcijų ir izoliacijos vis mažiau.

    Ilgainiui toks santykių modelis gali reikšti ir didesnę Kinijos įtaką Rusijos sprendimų priėmimui, ypač energetikos, technologijų ir saugumo srityse. Kartu tai kuria prielaidas Pekinui aktyviau formuoti savo pozicijas dėl regiono saugumo architektūros, atsižvelgiant į galimus pokyčius Maskvoje.

  • Lenkija parodė naują droną „Hornet“: ukrainiečiai įvertino, kad pasiektų ir Maskvos prieigas

    Lenkija parodė naują droną „Hornet“: ukrainiečiai įvertino, kad pasiektų ir Maskvos prieigas

    Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas Defence Express atkreipė dėmesį, kad Lenkija oficialiai pristatė naują „kamikadzės“ tipo droną „Hornet“, kuriamas pagal programą PLargonia. Analitikai jį lygina su Irano „Shahed-136“ ir Rusijos „Geran-2“, kuriais Rusija masiškai atakuoja Ukrainos infrastruktūrą ir miestus.

    Pasak Ukrainos apžvalgininkų, Varšuva taip žengė į svarbią fazę, kai kuriami nacionaliniai nuotolinio smūgio pajėgumai, nepriklausomi nuo importo. „Hornet“ numatomas kaip viena iš priemonių, leidžiančių turėti didesnį atgrasymo potencialą regione, ypač didėjant bepiločių vaidmeniui šiuolaikiniame kare.

    Du „Hornet“ variantai

    Viešai minimos dvi pagrindinės versijos. „Hornet“ PL-AT-1 apibūdinamas kaip oro taikinys, skirtas priešlėktuvinės gynybos mokymams, o „Hornet“ PL-OWA – smogiamoji versija, galinti gabenti 15–20 kilogramų kovinę galvutę.

    Skelbiama, kad dabartinis kovinis variantas gali skristi maždaug 400 kilometrų, o ateityje planuojama toliašaudė modifikacija, kurios nuotolis siektų apie 900–1 000 kilometrų. Toks nuotolis teoriškai leistų smogti taikiniams Rusijos gilumoje, įskaitant Maskvos apylinkes, jei būtų leidžiama ir priimtas atitinkamas politinis sprendimas.

    Ką žinoma apie konstrukciją

    Apžvalgose nurodoma, kad dronas turi delta tipo sparnų schemą ir stūmoklinį variklį, o jo maksimalus greitis siekia apie 185 kilometrus per valandą. Teigiama, kad aparatas sveria apie 85 kilogramus, yra maždaug 2,6 metro ilgio, o sparnų mojis – apie 2,2 metro.

    Akcentuojama ir praktinė detalė: „Hornet“ turėtų būti leidžiamas iš mobilios antžeminės paleidimo sistemos, todėl jam nereikia aerodromo infrastruktūros. Tokia logika atitinka Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose matytą tendenciją, kai pigesni, paprasčiau paleidžiami dronai tampa masinės ugnies priemone.

    Gamyba ir platesnė strategija

    Lenkijos gynybos vadovybė viešai kalba apie spartesnę bepiločių plėtrą ir didesnę gamybą, siekiant, kad kritiniu metu būtų įmanoma greitai didinti apimtis. Skelbta, kad gamybos linija buvo pristatyta bendrovėje „Hornet – Polskie Drony“, kuri vystoma kartu su Instytutu Techniczny Wojsk Lotniczych ir „Grupa Boryszew“.

    Lenkijos pareigūnai projektą yra pavadinę „lenkišku Shahed“ ir žada platesnį bepilotes technikos spektrą, įskaitant didesnio nuotolio platformas. Ukrainos analitikai pabrėžia, kad tokius sprendimus paskatino pamokos iš karo Ukrainoje, kur dronai tapo ne tik žvalgybos, bet ir sisteminių smūgių bei logistikos trikdymo įrankiu.

    Projektas PLargonia, kaip nurodoma viešojoje erdvėje, pradėtas apie 2023 metais, o ankstyvieji prototipai vėliau buvo demonstruojami parodose. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausias iššūkis bus ne vien sukurti modelį, bet užtikrinti patikimą serijinę gamybą, tiekimo grandines ir elektronikos atsparumą trikdymui.

  • Geležies trūkumas gresia tyliai: 9 produktai, kurie ją suteikia ne prasčiau nei raudona mėsa

    Kodėl geležis svarbi kasdien

    Geležis yra vienas svarbiausių mikroelementų: ji reikalinga hemoglobinui, kuris perneša deguonį po visą organizmą, taip pat dalyvauja energijos apykaitoje ir imuninės sistemos veikloje. Kai geležies trūksta, dažnai vargina nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas, pablogėja fizinis pajėgumas.

    Didžiausią riziką patiria paauglės ir vaisingo amžiaus moterys, nėščiosios, dažnai kraujo netenkantys žmonės, taip pat laikantys ribojančias dietas. Specialistai pabrėžia, kad geležies atsargos vertinamos pagal kraujo tyrimus, o savarankiškai vartoti papildus nereikėtų.

    Heminė ir neheminė geležis

    Maiste geležis būna dviejų tipų: heminė, randama gyvūninės kilmės produktuose, ir neheminė, būdinga augaliniams šaltiniams. Heminė geležis paprastai įsisavinama lengviau, o neheminės įsisavinimas labiau priklauso nuo kitų mitybos veiksnių.

    Neheminės geležies įsisavinimą gerina vitaminas C, todėl patartina geležies turinčius augalinius produktus derinti su citrusais, uogomis, paprika ar pomidorais. Tuo metu kava, arbata, didesni kalcio kiekiai ir taninų turintys produktai gali sumažinti geležies pasisavinimą, ypač jei vartojami kartu su pagrindiniu geležies šaltiniu.

    9 produktų grupės, kuriose daug geležies

    Nors raudona mėsa daugeliui yra pirmoji asociacija su geležimi, jos tikrai nėra vienintelis pasirinkimas. Vertingų šaltinių yra ir kituose gyvūniniuose produktuose, ir augalinėje mityboje, o tinkamai derinant maistą galima pasiekti gerą rezultatą be kraštutinumų.

    Tarp gyvūninių alternatyvų išsiskiria paukštiena ir kai kurių rūšių mėsa, pavyzdžiui, antiena ar kalakutiena, taip pat jūrų gėrybės. Austrės, midijos, moliuskai, sardinės ar krevetės suteikia heminės geležies, o kartu dažnai praturtina racioną baltymais bei kitais mikroelementais.

    Iš augalinių šaltinių vieni svarbiausių yra lapinės daržovės, tokios kaip špinatai, lapiniai burokėliai ar mangoldai. Taip pat verta prisiminti sojų produktus, ypač tofu ir tempeh, bei ankštines kultūras, pavyzdžiui, pupeles, avinžirnius ar žirnius.

    Geležies nemažai turi ir riešutai bei sėklos, ypač moliūgų sėklos, sezamai, kanapių ar linų sėmenys. Dar viena praktinė kryptis yra praturtinti ar papildyti produktai, pavyzdžiui, kai kurie pusryčių dribsniai, duona ar makaronai, tačiau čia svarbu tikrinti ženklinimą ir nepasikliauti vien reklaminėmis frazėmis.

    Prie geležies prisideda ir kai kurios daržovės, įskaitant grybus, šparagus, bulves bei pomidorus, kurie papildomai suteikia vitamino C. Vaisių grupėje geležies dažniau randama džiovintuose produktuose, pavyzdžiui, slyvose, razinose, figose ar datulėse, tačiau dėl cukraus kiekio jų reikėtų vartoti saikingai.

    Gydytojai primena, kad svarbu vengti ir kitos kraštutinės pusės, nes per didelis geležies kiekis taip pat gali kenkti. Jei kyla įtarimų dėl geležies stokos ar vargina simptomai, patikimiausias kelias yra šeimos gydytojo konsultacija ir tiksliniai tyrimai, o ne spėjimai pagal savijautą.

  • Kavos mėgėjai nustebs: taip kavą rytais ruošdavo kaubojai – prireiks tik puodo ir vandens

    Kaubojų kasdienybėje ilgos valandos balne ir darbas atokiose vietovėse reikalavo paprastų, patikimų sprendimų, o kava tapo vienu svarbiausių rytinių ritualų. Istorikai pažymi, kad JAV Vakaruose kava buvo vertinama ne tik dėl kofeino, bet ir dėl šilumos bei namų pojūčio kelionėje.

    Skirtingai nei šiandien populiarūs pieno gėrimai, kaubojai dažniausiai rinkdavosi juodą, stiprią kavą, verdamą tiesiai puode ant laužo. Tokį gėrimą vėliau imta vadinti kaubojiška kava, o jo esmė paprasta: kava, vanduo ir kantrybė, kol tirščiai nusėda.

    Kaip verdama kaubojiška kava?

    Dažniausias būdas buvo užvirti vandenį puode ar virdulyje, suberti maltą kavą ir trumpai pamaišyti. Tuomet puodas patraukiamas nuo ugnies ir paliekamas kelioms minutėms, kad tirščiai nusėstų į dugną, o skaidresnį gėrimą būtų galima atsargiai supilti į puodelį.

    Šiuolaikinėms sąlygoms tai ypač patogu stovyklaujant ar keliaujant, kai nėra kavos aparato, filtrų ar kapsulių. Norint sumažinti tirščių patekimą į puodelį, praktikuojamas ir paprastas perkošimas per švarią medžiagą, pavyzdžiui, audinį.

    Skonis, stiprumas ir dažniausios klaidos

    Didžiausias kaubojiškos kavos iššūkis yra tirščiai, todėl svarbus malimo dydis ir nusodinimo laikas. Lauko sąlygomis dalis žmonių kavą mala smulkiau, kad ji greičiau prisigertų vandens ir lengviau nusėstų, tačiau pernelyg smulkus malimas gali didinti kartumą.

    Prieš pat pilstant kai kurie į puodą įpila truputį šalto vandens, kad tirščiai greičiau kristų į dugną. Istorinėje praktikoje minimi ir kiti tirščių nusodinimo būdai, tačiau šiuolaikiniam vartotojui dažniausiai pakanka laiko, atsargaus pylimo ir paprasto perkošimo.

    Kodėl ši mada grįžta?

    Pastaraisiais metais auga susidomėjimas lėtais, mažiau įrangos reikalaujančiais kavos ruošimo metodais, o dalis žmonių sąmoningai atsisako vienkartinių kapsulių. Kaubojiška kava čia įsipaišo natūraliai, nes leidžia pasigaminti stiprų gėrimą beveik bet kur, o procesas turi ir nostalgijos elementą.

    Vis dėlto specialistai primena, kad kofeinas veikia individualiai, o labai stipri kava gali netikti jautresniems žmonėms. Jei norisi švelnesnio skonio, verta eksperimentuoti su mažesniu kavos kiekiu, trumpesniu užplikymu ir atsargesniu kaitinimu, kad gėrimas nepradėtų kartėti.

    Kaubojiškas metodas nėra vien istorinis kuriozas: tai praktiškas sprendimas kelionėms, stovykloms ir rytams, kai norisi kuo paprasčiau. Jei pavyks suvaldyti tirščius, toks puode virtas puodelis gali nustebinti ir stiprumu, ir skoniu.

  • PlayStation be diskų iki 2028-ųjų: buvęs „Sony“ vadovas paaiškino, kas iš tiesų diktuoja kainas

    PlayStation be diskų iki 2028-ųjų: buvęs „Sony“ vadovas paaiškino, kas iš tiesų diktuoja kainas

    Iki 2028 metų „PlayStation“ ekosistemoje fizinės žaidimų laikmenos gali tapti istorija, o nauji leidimai vis dažniau bus orientuojami į skaitmeninę prekybą. Tokios permainos žaidėjams kelia nerimą dėl kolekcijų likimo, perpardavimo galimybių ir to, ar skaitmeninė rinka ilgainiui nesustiprins vieno kanalo dominavimo.

    Diskusiją pakurstė ilgametę patirtį „Sony Interactive Entertainment“ sukaupęs Gordonas Thorntonas. Britas 17 metų dirbo su „PlayStation“ verslu ir nuo 2005 metų ėjo kelias aukšto lygio vadovaujančias pareigas, todėl jo vertinimai rinkoje sulaukia išskirtinio dėmesio.

    Interviu „Insider Gaming“ jis teigė, kad skaitmenizacija yra struktūrinė industrijos kryptis, kurią stabdyti darosi vis sunkiau. Pasak jo, „PS Store“ katalogo modelis ir vartotojų įpročiai jau dabar rodo, kad skaitmeninės kopijos daugeliui tapo pagrindiniu pasirinkimu.

    Vis dėlto didžiausias klausimas lieka kainodara ir galimos monopolijos baimės. „Kalbant apie kaltinimus monopolizavimu ir kainų manipuliavimu, „PlayStation“ veikia pagal pirkimo ir pardavimo modelį, kuriame leidėjas yra tiekėjas. Kadangi rekomenduojamą mažmeninę kainą tiesiogiai nustato leidėjas, „Sony“ nekontroliuoja šių kainų struktūrų“, – sakė G. Thorntonas.

    Jis taip pat pabrėžė, kad leidėjai tradiciškai nenori skirtingų kainų vien dėl platinimo kanalo, todėl kainos dažnai išlieka panašios tiek skaitmeniniuose, tiek fiziniuose formatuose. „Leidėjai niekada nenorėjo nustatyti kainų, priklausančių nuo platinimo kanalo“, – teigė jis.

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad skaitmeninė distribucija suteikia patogumo, tačiau kartu mažina vartotojo kontrolę: licencijos priklauso nuo platformos taisyklių, o dalis funkcijų susieta su paskyromis ir paslaugų tęstinumu. Dėl to žaidėjai vis dažniau diskutuoja apie skaitmeninių pirkinių paveldimumą, prieinamumą po metų ir archyvavimo galimybes, ypač kai atskiri žaidimai ar parduotuvės regionuose dingsta iš prekybos.

    Tuo pat metu skaitmeninis modelis leidėjams ir platformoms leidžia greičiau taikyti nuolaidas, dinaminę kainodarą ir prenumeratas, kurios tampa vienu sparčiausiai augančių industrijos segmentų. Žaidėjams tai reiškia didesnį pasirinkimą ir dažnesnes akcijas, tačiau taip pat didesnę priklausomybę nuo konkrečių ekosistemų, todėl klausimas dėl kainų skaidrumo ir vartotojų teisių artimiausiais metais tik aštrės.

  • Šį prieskonį užsiauginsite ant palangės: mokslininkai sieja jį su geresne atmintimi

    Vaistinis šalavijas – vienas lengviausiai namuose auginamų prieskonių, galintis augti vazone ant saulėtos palangės ir džiuginti derliumi ištisus metus. Šiltuoju sezonu jį galima sodinti ir lauke, tačiau vasaros viduryje daugelyje vietovių patikimiau rinktis auginimą inde, kad augalas nepatirtų karščio ir drėgmės svyravimų.

    Šalavijas vertinamas ne tik dėl ryškaus aromato, bet ir dėl biologiškai aktyvių junginių. Tyrimuose dažnai minimi polifenoliai – augalinės kilmės antioksidantai, siejami su oksidacinio streso mažinimu, o tai svarbu lėtinių ligų prevencijos kontekste.

    Mokslinėje literatūroje aptariama, kad kai kurie šalavijo junginiai gali būti susiję su dėmesio ir atminties funkcijomis, ypač vyresniame amžiuje. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad prieskoniniai augalai nėra vaistų pakaitalas, o poveikis priklauso nuo mitybos visumos, gyvenimo būdo ir individualių sveikatos veiksnių.

    Auginant šalaviją svarbiausia taisyklė – neužmirkyti šaknų. Jam reikia laidžios, gerai drenuotos žemės, vazono su skylutėmis ir saikingo laistymo, kad neatsirastų šaknų puvinys; tarp laistymų žemė turėtų pradžiūti.

    Reguliarus karpymas skatina šviežių ūglių augimą, todėl prieskonio dažniausiai nepritrūksta net vienam augalui. Iš sėklų šalavijas gali dygti netolygiai, todėl namuose dažnai paprasčiau pradėti nuo daigelio arba dauginti auginiais, įšaknijant ūglį drėgname substrate.

    Kulinarijoje šviežias šalavijas yra intensyvus, todėl jis lengvai užgožia kitus skonius, ypač lengvuose patiekaluose. Dėl to nemaža dalis žmonių lapus džiovina ir naudoja arbatoms, prieskonių mišiniams, druskai ar aliejui aromatizuoti – taip skonį lengviau dozuoti.

    Šalavijas tradiciškai dera su riebesne mėsa, dešromis ir stipresniais sūriais, taip pat tinka padažams su sviestu ar aliejumi. Jei norisi švelnesnio rezultato, verta pradėti nuo mažo kiekio ir didinti palaipsniui, kol rasite balansą, kuris neužgožia patiekalo.

  • Beckhamas, Zidanas ir Ibrahimovičius pagaliau susėdo kartu: pokalbis, kurio niekas nesitikėjo

    Beckhamas, Zidanas ir Ibrahimovičius pagaliau susėdo kartu: pokalbis, kurio niekas nesitikėjo

    Trys pasaulinio futbolo simboliai Davidas Beckhamas, Zinedine’as Zidanas ir Zlatanas Ibrahimovičius pirmą kartą susėdo bendram, neinscenizuotam pokalbiui. Specialus „EA Sports Presents“ projektas „Icons of Football“ klausytojams ir žiūrovams bus pristatytas liepos 18 dieną „Youtube“ ir „Spotify“ platformose.

    Pokalbį veda žurnalistas Alexas Aljoe, o organizatoriai akcentuoja, kad tai bus atvira diskusija be iš anksto paruošto scenarijaus. Tikimasi, kad legendos dalysis iki šiol plačiau negirdėtomis istorijomis apie karjeros lūžius, spaudimą, lyderystę ir tai, kas iš tiesų vyksta už uždarų rūbinės durų.

    Beckhamas, Zidanas ir Ibrahimovičius laikomi žaidėjais, kurie darė įtaką ne tik rezultatams aikštėje, bet ir futbolo kultūrai. Jų laikotarpiu sportas tapo dar labiau globalus, o žaidėjų įvaizdis, rinkodara ir gerbėjų bendruomenės reikšmingai išsiplėtė dėl socialinių tinklų ir srautinio turinio platformų.

    Niujorke gimęs projektas

    Laida įrašyta renginyje „EA Sports Presents House of Football with Sports Illustrated“, vykstančiame Niujorke. Tai formatas, kuriame vienoje erdvėje susitinka sportininkai, turinio kūrėjai, pramogų pasaulio atstovai ir futbolo bendruomenės nariai.

    Tokie renginiai tampa vis svarbesni sporto industrijai, nes auditorija vartojimą perkelia iš tradicinės transliacijos į trumpesnį, asmeniškesnį ir platformoms pritaikytą turinį. Futbolo žvaigždžių pokalbiai, tinklalaidės ir užkulisių pasakojimai šiandien neretai pritraukia panašų dėmesį kaip ir pačios rungtynės.

    Apie futbolo pokyčius ir ateitį

    Projekto centre žadama ne tik nostalgija, bet ir diskusija apie tai, kaip per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė žaidimas. Nuo treniruočių metodikų ir duomenų analizės iki didėjančios konkurencijos, žaidėjų krūvių valdymo ir atsakomybių už aikštės ribų.

    Organizatoriai teigia, kad „EA Sports Presents“ iniciatyvomis siekia parodyti skirtingus būdus, kaip sirgaliai gali išgyventi futbolą, o „Icons of Football“ tampa proga išgirsti pačių žaidėjų požiūrį į tai, kas laukia sporto ateityje. Laida nuo liepos 18 dienos bus pasiekiama „EA Sports“ kanaluose „Youtube“ ir „Spotify“.

  • Pamirškite įprastą šoninę: ši kanadietiška alternatyva turi gerokai daugiau baltymų

    Šoninė daugeliui yra neatsiejama pusryčių dalis, tačiau mitybos požiūriu ji nėra vienoda. Vis dažniau ieškoma sotesnių ir mažiau riebalų turinčių pasirinkimų, todėl dėmesio sulaukia vadinamoji kanadietiška šoninė, gaminama iš liesesnės kiaulienos nugarinės dalies.

    Skirtingai nei įprasta šoninė, kuri dažniausiai pjaunama iš riebesnės pilvo dalies, kanadietiška šoninė yra liesesnė ir dėl to turi kitokią tekstūrą bei skonį. Ji kepant paprastai neišskiria tiek daug riebalų, todėl yra patogesnė greitiems pusryčiams, kai maistą norisi pasiimti su savimi.

    JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, 100 gramų kanadietiškos šoninės yra apie 20,3 gramo baltymų ir apie 110 kilokalorijų. Tuo pačiu kiekiu vytintos kiaulienos šoninės vidutiniškai gaunama apie 13,7 gramo baltymų, tačiau kaloringumas siekia apie 393 kilokalorijas.

    Toks skirtumas dažniausiai susijęs su tuo, kad įprastoje šoninėje yra gerokai daugiau riebalų, įskaitant sočiuosius. Nors nėra vieno universalaus draudžiamų produktų sąrašo, dažnesniam vartojimui paprastai renkamasi tai, kas suteikia daugiau baltymų ir mažiau perteklinės energijos.

    Kanadietiška šoninė dažnai siejama su klasikiniais pusryčių patiekalais, pavyzdžiui, kiaušiniais Benediktas, o greito maisto kontekste ji plačiai žinoma dėl „McDonald’s“ sumuštinio „Egg McMuffin“. Dėl standesnės, mėsos primenančios struktūros ji gali būti sotesnė alternatyva, kai siekiama ilgiau išlikti sotiems iki pietų.

    Virtuvėje ją galima naudoti paprastai: kepti keptuvėje ir patiekti vietoje įprastos šoninės, dėti į omletus, maišytus kiaušinius ar bulvių apkepus. Ji tinka ir greitiems sumuštiniams, o supjausčius kubeliais lengvai praturtina pusryčių dubenėlius ar karštus užkandžius.

  • Karšta virtuvė sugadina pyrago tešlą: paprasti triukai, kad sviestas liktų šaltas

    Karštomis vasaros dienomis ar ilgai verdant maistą virtuvėje temperatūra pakyla greičiau nei kituose namų kambariuose, o tai tiesiogiai veikia kepinių rezultatą. Kepant pyragus svarbiausia išlaikyti tešloje esantį sviestą šaltą, nes nuo jo priklauso sluoksniuotumas, trapumas ir tai, ar tešla nelips prie paviršių.

    Dažna klaida yra manyti, kad tešlai staiga prireikė mažiau vandens dėl didesnės drėgmės. Praktikoje tešla dažniau ima lipti todėl, kad sušyla sviestas, o šiltesnis sviestas tešloje elgiasi labiau kaip skystis, todėl masė greičiau „sukrenta“ ir tampa sunkiau valdoma.

    Temperatūra svarbiau už pojūtį

    Žmogui miltai ar dubuo gali atrodyti vėsūs, tačiau sviestui tai vis tiek yra šilumos šaltinis. Kai virtuvės temperatūra pakyla maždaug virš 23 laipsnių, beveik viskas, kas liečia tešlą, ją šildo, todėl sviestas minkštėja, o tešla tampa tąsi, lipni ir linkusi trūkinėti kočiojant.

    Ekspertai rekomenduoja siekti, kad tešlos temperatūra būtų apie 18–21 laipsnį. Per šilta tešla dažniau plyšta, deformuojasi kepant, o iškepęs pagrindas lengviau prisigeria įdaro drėgmės ir tampa prastesnės tekstūros.

    Atšaldykite ne tik produktus

    Vienas efektyviausių sprendimų yra prieš darbą atšaldyti viską, kas turės kontaktą su tešla: dubenį, kočėlą, net kepimo formą. Šiltoka forma gali suminkštinti tešlą dar prieš jai patenkant į orkaitę, todėl ji ima lipti ir vėliau sunkiau gražiai supjaustyti iškepusį pyragą.

    Praverčia ir sausų ingredientų atšaldymas, ypač jei miltai laikomi šiltoje spintelėje ar ant atviros lentynos. Taip pat verta atvėsinti matavimo indą vandeniui, nes sušilęs indas gali greitai „nuimti“ šaltį net nuo ką tik atsukto vėsesnio vandens.

    Svarbu neperlenkti lazdos: visiškai užšaldyti ingredientai dažnai pakenkia. Per kietas sviestas praranda plastiškumą, todėl tešla kočiojant linkusi skilinėti, o sluoksniai formuojasi prasčiau.

    Dideli sviesto gabaliukai padeda

    Tešlos struktūrai naudinga, kai sviestas paliekamas stambesniais gabaliukais, o ne sutrinamas iki smulkių trupinių. Mažesni gabaliukai turi didesnį paviršiaus plotą, todėl šyla greičiau ir greičiau tampa lipnūs, o tešla praranda norimą trapumą.

    Dar vienas triukas karštą dieną yra atvėsinti stalviršį prieš kočiojant. Tam tinka sandarūs maišeliai su ledu ir šlakeliu šalto vandens, trumpam paskleisti ant paviršiaus, kad stalviršis taptų „sąjungininku“, o ne šilumos šaltiniu.

    Galiausiai, kočiojant verta negailėti miltų ant paviršiaus ir ant tešlos, nes tai mažina prilipimą, kai masė ima šilti. Perteklinius miltus vėliau galima nuvalyti, o svarbiausia yra išvengti nervingo minkymo, kuris tik dar labiau sušildo tešlą ir pablogina rezultatą.