CP v2

Blog

  • Karščiai nekelia grėsmės Belchatovo elektrinei: PGE aiškina, kaip veikia uždaras aušinimas

    Lenkijos energetikos grupė PGE teigia, kad per ekstremalius karščius Belchatovo elektrinė išlieka stabili ir išlieka patikimu šalies elektros sistemos elementu. Bendrovės teigimu, tai lemia uždaras aušinimo ciklas, kuris mažina priklausomybę nuo upių vandens lygio ir temperatūros.

    Belchatovo elektrinė yra viena didžiausių Europoje lignitu kūrenamų jėgainių ir turi svarbų vaidmenį Lenkijos elektros tiekimo grandinėje. Karščio bangos, pastaraisiais metais vis dažnesnės Vidurio Europoje, kelia papildomų rizikų elektrinėms, kurių aušinimas priklauso nuo paviršinių vandens telkinių.

    Kaip veikia uždaras aušinimas?

    PGE aiškina, kad Belchatove įrengtas uždaras aušinimo sprendimas, paremtas aušinimo bokštais, leidžia palaikyti didesnį blokų prieinamumą per kaitras. Tokiame cikle vanduo daugiausia cirkuliuoja sistemoje, o papildymas reikalingas tik kompensuojant natūralius nuostolius.

    Pasak bendrovės, elektrinė turi diversifikuotą vandens tiekimą iš kelių nepriklausomų šaltinių. Pagrindinis vanduo gaunamas iš Belchatovo kasyklos nusausinimo sistemos, o papildomas kiekis gali būti paimamas iš Vartos baseino.

    „Per visą elektrinės eksploatacijos istoriją nefiksavome atvejų, kai gamyba būtų ribota dėl aušinimo vandens trūkumo ar per aukštos jo temperatūros“, – teigė PGE atstovai.

    Kas daroma karščių metu?

    PGE nurodo, kad vasarą elektrinėse kasmet taikomas sustiprintos parengties režimas, apimantis technines ir organizacines priemones. Nuolat stebimos kritinės sistemos, ypač aušinimo, vėdinimo ir kondicionavimo įranga, o eksploatacijos tarnybos dirba padidintos parengties sąlygomis.

    Bendrovė pabrėžia, kad panašiu principu dirba ir kitos PGE valdomos elektrinės, kuriose dauguma blokų taip pat pritaikyti uždaram aušinimui. Toks sprendimas laikomas vienu iš būdų mažinti riziką, kai vasarą upėse nukrenta vandens lygis arba vanduo per daug įšyla.

    Kodėl tai svarbu elektros sistemai?

    Karščiai energetikos sektoriui pavojingi ne tik dėl didesnio vartojimo piko, bet ir dėl aušinimo apribojimų elektrinėse, ypač ten, kur naudojamas atviras aušinimas. Kai upių vanduo įšyla arba sumažėja jo debitas, operatoriai gali būti priversti mažinti galią, kad būtų laikomasi aplinkosauginių reikalavimų ir apsaugotos ekosistemos.

    PGE teigia, kad uždaras aušinimas šią riziką sumažina, todėl tikimybė, kad per karščius tektų riboti Belchatovo elektrinės darbą dėl vandens sąlygų, yra gerokai mažesnė. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad sistemos patikimumas priklauso nuo koordinacijos su perdavimo sistemos operatoriumi ir nuolatinio pasirengimo vykdyti jo nurodymus.

    „Elektros sistemos saugumas yra bendros rinkos dalyvių atsakomybės rezultatas, o pasirengimas avarinių situacijų scenarijams yra nuolatinė, nors vartotojams dažnai nematoma darbo dalis“, – pabrėžė PGE.

  • Lenkija gelbėja anglies milžinę JSW: suteikiama beveik 190 mln. eurų paskola iki 2038 metų

    Lenkijos anglies ir kokso gamintoja Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pasirašė paskolos sutartį su šalies Pramonės plėtros agentūra (ARP). Paskolos suma siekia apie 190 mln. eurų, o ji skirta paremti JSW grupės finansinio atsigavimo programą.

    Pagal sutartį lėšos turėtų būti išmokamos keturiomis dalimis, o finansavimo laikotarpis numatytas iki 2038 metų birželio 30 dienos. Tokia struktūra, kaip nurodoma bendrovės pranešime investuotojams, pirmiausia turėtų sumažinti trumpalaikį spaudimą įmonės likvidumui.

    Ką reiškia paskola JSW

    JSW vadovybė pabrėžia, kad pasirašyta sutartis yra svarbus žingsnis stabilizuojant finansinę padėtį, tačiau savaime neišsprendžia ilgalaikių problemų. Bendrovės rezultatai išlieka stipriai priklausomi nuo pasaulinių plieno ir koksuojamosios anglies kainų ciklų, taip pat nuo sąnaudų kontrolės pačiose kasyklose.

    „Šiandien pasirašyta sutartis yra pirmas žingsnis, kuris realiai gali stabilizuoti bendrovės finansinę situaciją vienu sunkiausių laikotarpių jos istorijoje“, – sakė JSW vadovas Bogusławas Oleksy.

    Pasak jo, pritrauktos lėšos labiau veikia kaip laikinas „oro gurkšnis“ pinigų srautams, o ne struktūrinė išeitis. Todėl artimiausi mėnesiai bus kritiški sprendžiant, ar restruktūrizavimo priemonės iš tiesų sumažins kaštus ir pagerins veiklos efektyvumą.

    Tranšų sąlygos ir valstybės vaidmuo

    Kitos paskolos dalys bus siejamos su konkrečiais įsipareigojimais: JSW turės teikti optimizavimo ir taisomųjų veiksmų planus, orientuotus į kaštų mažinimą. Praktikoje tai reiškia, kad finansavimas bus „uždirbamas“ vykdant pažangą, o ne išmokamas automatiškai.

    Be to, paskolos tęstinumas susietas ir su dotacija iš valstybės biudžeto užduotims, numatytoms anglies kasybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tai rodo, kad pagalbos paketas nėra vien tik rinkos finansavimas, o platesnė valstybės paramos schema, kurioje svarbus politinis ir reguliacinis kontekstas.

    Restruktūrizacija ir parduodamas turtas

    Lygiagrečiai paskolai JSW vykdo restruktūrizaciją ir siekia gauti papildomų lėšų iš turto sandorių. Anksčiau skelbta apie planus parduoti didžiąją dalį šachtų statybos įmonės akcijų paketą ir dalį remonto padalinio, o sandorių užbaigimo terminai buvo nukelti.

    Toks derinys, kai naudojamas valstybės finansavimas ir kartu realizuojamas turtas, paprastai pasirinktas siekiant sumažinti skolų naštą bei atlaisvinti apyvartines lėšas. Vis dėlto investuotojams svarbiausias klausimas išlieka tas pats: ar bendrovės veiklos pelningumas atsigaus pakankamai greitai, kad ilgainiui neprireiktų papildomo gelbėjimo.

    Pastaraisiais metais JSW finansiniai rezultatai buvo itin silpni: 2025 metais grupė fiksavo didelį konsoliduotą nuostolį ir neigiamą EBITDA, o 2026 metų pirmąjį ketvirtį taip pat patyrė nuostolį. Tuo pat metu gamybos apimtys išliko reikšmingos, tačiau rinkos kainos ir sąnaudos lėmė, kad mastas nevirto pelnu.

  • Nauja OKI schema Lenkijoje: iki 23 000 eurų be kapitalo prieaugio mokesčio, bet yra svarbi sąlyga

    Lenkijos valdžia siekia pakeisti gyventojų taupymo įpročius ir didesnę santaupų dalį nukreipti į kapitalo rinką. Tam kuriama nauja priemonė – Asmeninė investavimo sąskaita (OKI), kuri turėtų skatinti investuoti ne tik į indėlius, bet ir į akcijas, ETF fondus bei obligacijas.

    Finansų ministerija skaičiuoja, kad per kelerius metus į biržą galėtų būti nukreipta iki maždaug 23 000 000 000 eurų vertės gyventojų lėšų. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai daugiausia būtų ne naujai sutaupyti pinigai, o perkelta dalis jau esamų indėlių ir santaupų.

    Kaip veiktų OKI

    Pagrindinė OKI idėja – investicijoms suteikti mokesčių lengvatą iki 100 000 Lenkijos zlotų, tai yra apie 23 000 eurų, jei tai būtų naujai įneštos lėšos. Tokiu atveju investicijų pelnas iki šios ribos būtų atleidžiamas nuo kapitalo prieaugio apmokestinimo, kuris Lenkijoje dažniausiai siejamas su vadinamuoju Belkos mokesčiu.

    OKI būtų kuriama kaip lanksti sąskaita, leidžianti įmokas ir išmokas atlikti bet kada, nelaukiant pensinio amžiaus. Tokia struktūra išskirtų ją iš seniau veikiančių ilgalaikių taupymo ir kaupimo priemonių, kurios dažnai turi griežtesnes išėmimo taisykles.

    Per OKI planuojama sudaryti galimybę įsigyti akcijų, ETF fondų, investicinių fondų bei obligacijų. Taip pat numatoma atskira taupymo dalis, kurioje galėtų atsirasti indėliai ar taupymo obligacijos, tačiau jai būtų taikoma mažesnė riba.

    Esminė sąlyga – tik naujos lėšos

    Didžiausias praktinis ribojimas atsiranda iš karto: lengvata būtų taikoma tik naujai įneštoms lėšoms. Tai reiškia, kad žmogus, kuris jau turi akcijų ar ETF fondų įprastoje brokerio sąskaitoje, jų paprastai negalėtų paprastai perkelti į OKI.

    Kad seniau įsigyti vertybiniai popieriai atsidurtų OKI, investuotojui tektų juos parduoti ir vėl įsigyti jau per naują sąskaitą. Tai gali reikšti, kad daliai žmonių tektų iš anksto susimokėti mokestį už anksčiau sukauptą pelną, jei jis būtų realizuojamas pardavimo metu.

    Tokiu būdu OKI labiau skatina naują investavimą ar santaupų perkėlimą iš indėlių, o ne esamų portfelių perkrovimą be pasekmių. Būtent todėl valdžia ir kalba apie galimą indėlių dalies migraciją į kapitalo rinką.

    Kada OKI gali būti naudingiausia

    Didžiausią naudą iš mokesčio netaikymo paprastai gauna ilgalaikiai investuotojai, ypač tie, kurie reinvestuoja uždirbtą grąžą. Ilguoju laikotarpiu tai leidžia didesnei kapitalo daliai dirbti rinkoje ir sustiprina sudėtinių palūkanų efektą.

    Kartu OKI nėra automatiškai geriausias pasirinkimas visiems. Riba iki maždaug 23 000 eurų yra aiški, tačiau viršijus ją būtų numatoma papildoma įmoka ar mokestis, kurio dydis siejamas su Lenkijos centrinio banko bazine palūkanų norma, todėl bendra nauda priklausytų ir nuo palūkanų aplinkos.

    Tokios konstrukcijos pasekmė – investuotojui reikėtų vertinti ne tik savo portfelio grąžą, bet ir tai, kiek kainuoja laikyti didesnę sumą OKI. Esant mažesnei rinkos grąžai, papildomas mokestis už viršytą ribą teoriškai gali sumažinti OKI patrauklumą, lyginant su įprastu apmokestinimu nuo realiai uždirbto pelno.

    Kodėl tai svarbu kapitalo rinkai

    Lenkijos kapitalo rinka ilgą laiką susiduria su iššūkiu pritraukti daugiau vietinio, smulkiųjų investuotojų kapitalo. Didelė namų ūkių santaupų dalis iki šiol laikoma bankuose, todėl verslui ir biržai trūksta vietinių pinigų, kurie galėtų finansuoti augimą per akcijas ir obligacijas.

    Jei OKI paskatintų platesnį investavimą, biržai tai reikštų didesnį likvidumą, o įmonėms – potencialiai lengvesnį priėjimą prie kapitalo. Valdžios tikslas šiuo atveju nėra vien mokesčių lengvata – siekiama ilgainiui pakeisti visuomenės požiūrį į investavimo riziką ir diversifikaciją.

    Vis dėlto galutinis OKI efektyvumas priklausys nuo to, ar gyventojai bus pasirengę prisiimti didesnius kainų svyravimus nei laikant pinigus indėlyje. Praktikoje tai lems ne tik mokesčių paskata, bet ir rinkų situacija, palūkanų normos, finansinis raštingumas bei pasitikėjimas kapitalo rinkos taisyklėmis.

  • „Mirbud“ grupės „Kobylarnia“ arčiau S11 kontrakto: 13,6 km atkarpa gali kainuoti apie 105 mln. eurų

    „Mirbud“ grupei priklausanti bendrovė „Kobylarnia“ pateikė, užsakovo vertinimu, geriausią pasiūlymą konkurse suprojektuoti ir pastatyti S11 greitkelio atkarpą Didžiosios Lenkijos vaivadijoje. Kalbama apie 13,6 kilometro ruožą nuo Podgajės mazgo (be mazgo) iki Jastrovės mazgo (su mazgu).

    Pasiūlymo vertė siekia beveik 453 mln. zlotų, tai yra apie 105 mln. eurų. Konkurse dalyvavo šeši dalyviai, o visi pateikti pasiūlymai tilpo į užsakovo numatytą biudžetą, tačiau pasirinktas variantas nebuvo pigiausias.

    Jei sprendimas nebus apskųstas, dokumentai bus perduoti įprastinei viešųjų pirkimų priežiūros patikrai. Tik po šios procedūros ir įvykdžius formalius reikalavimus būtų galima pasirašyti sutartį su pasirinktu rangovu.

    Projektas bus įgyvendinamas pagal principą projektuok ir statyk, tad pirmasis etapas apims projektavimą ir privalomų administracinių sprendimų gavimą, įskaitant leidimą pradėti kelių investicijos įgyvendinimą. Vėliau prasidės statybos darbai, kurių rezultatas – dviejų važiuojamųjų dalių greitkelis su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi ir avarine juosta.

    Kartu numatoma įrengti vietinius privažiavimo kelius, inžinerinius statinius, laukinių gyvūnų perėjas, triukšmo mažinimo priemones bei lietaus vandens surinkimo ir sulaikymo sprendinius. Tokie elementai tampa vis dažnesne naujų kelių projektų dalimi, nes derinant infrastruktūrą vis daugiau dėmesio skiriama saugai ir poveikio aplinkai valdymui.

    Ši S11 atkarpa laikoma dar vienu žingsniu formuojant greitesnį ir saugesnį susisiekimą tarp regionų, jungiantį Vakarų Pomeraniją su Didžiąja Lenkija. Kelių valdytojai pabrėžia, kad greitkelio standartas paprastai mažina rizikingų manevrų skaičių ir didina eismo pralaidumą, ypač ten, kur intensyvus tranzitas kertasi su vietiniu eismu.

    Tuo pat metu vyksta ir kiti S11 darbų etapai. Teigiama, kad dar viename ruože Turowo–Podgajė (22,4 kilometro) gauti aštuoni pasiūlymai, kurie šiuo metu vertinami, o dėl paskutinio fragmento tarp Jastrovės ir Pilos Šiaurės tęsiami parengiamieji veiksmai, susiję su aplinkosauginiais sprendimais ir dokumentacija.

  • „Nomad Electric Services“ vadovų rokiruotė: naujas generalinis direktorius ir ambicijos plėstis Europoje

    Kas pasikeitė įmonės vadovybėje

    Fotovoltinių elektrinių ir energijos kaupimo sistemų eksploatacijos bei priežiūros (O&M) paslaugas teikianti „Nomad Electric Services“ paskelbė apie vadovybės pasikeitimą. Naujuoju bendrovės generaliniu direktoriumi tapo Jarosławas Żelewskis, iki šiol ėjęs operacijų vadovo pareigas.

    Tuo metu įmonės įkūrėjas ir iki šiol vadovavęs Pawełas Czausas pereina į valdybos nario poziciją. Bendrovė nurodo, kad jis daugiau dėmesio skirs visos „Nomad Electric“ grupės įmonių valdymui holdingo lygiu.

    3 GW portfelis ir auganti rinka

    Pasak „Nomad Electric Services“, per pastaruosius šešerius metus įmonė sustiprino pozicijas atsinaujinančios energetikos O&M segmente Europoje. Bendrovės prižiūrimų objektų portfelis, kaip teigiama, išaugo iki daugiau nei 3 GWp.

    Toks mastas išryškina bendrą tendenciją rinkoje: didėjant saulės elektrinių skaičiui, vis didesnę reikšmę įgauna ne tik naujos statybos, bet ir ilgalaikis efektyvumas, gedimų prevencija, nuotolinis monitoringas bei veiklos optimizavimas. O&M paslaugos tampa kritiška grandimi, ypač augant energijos kainų svyravimams ir stiprėjant reikalavimams tinklo stabilumui.

    Plėtra už Lenkijos ribų

    Įmonė nurodo, kad Jarosławas Żelewskis su „Nomad Electric“ susijęs nuo 2023 metų pavasario. Prieš tai jis patirties įgijo technologijų bendrovėje „Diebold Nixdorf“, kur dirbo paslaugų teikimo vadovu Lenkijoje.

    „Turėdami 3 GW O&M projektų portfelį, apimantį aukštos įtampos objektus saulės elektrinėse ir energijos kaupimo sistemose Lenkijoje, Vokietijoje, Rumunijoje ir Portugalijoje, esame pasirengę kitam plėtros etapui – ne tik dėl naujų gigavatų, bet ir dėl naujų rinkų bei technologijų“, – sakė Jarosławas Żelewskis.

    Bendrovės komunikacijoje akcentuojama, kad tolesnė plėtra bus susijusi tiek su papildomais pajėgumais, tiek su naujomis technologijomis. Energetikos rinkoje tai pirmiausia siejama su sparčiai augančiu energijos kaupimo sprendimų poreikiu ir DI naudojimu gamybos prognozėms, gedimų diagnostikai bei techninės priežiūros planavimui.

  • Prancūzija nuo rugpjūčio 11 dienos draus telemarketingo skambučius be sutikimo: kas keisis?

    Prancūzija nuo rugpjūčio 11 dienos draus telemarketingo skambučius be sutikimo: kas keisis?

    Prancūzijoje nuo rugpjūčio 11 dienos įsigalios nauja tvarka, kuri iš esmės keičia telemarketingo skambučių taisykles: skambinti vartotojams reklamos ar pardavimo tikslais bus galima tik gavus išankstinį sutikimą. Vyriausybės teigimu, taip siekiama sumažinti įkyrius skambučius ir apsaugoti pažeidžiamus žmones nuo apgavysčių.

    Iki šiol daugelyje atvejų veikė atsisakymo principas, kai žmogus turėdavo pats imtis veiksmų, kad būtų išbrauktas iš skambučių sąrašų. Dabar logika apsiverčia: be aiškaus leidimo skambutis laikomas neteisėtu, o sutikimą bus galima bet kada atšaukti.

    Kas bus leidžiama ir kas ne

    Naujoji taisyklė numato, kad be išankstinio sutikimo kontaktuoti vartotojų nebus galima, tačiau paliekamos kelios išimtys. Pavyzdžiui, skambutis gali būti teisėtas, jei žmogus jau davė sutikimą pirkimo metu, užpildydamas formą ar kitais aiškiai įvardytais būdais, taip pat jei skambinama dėl jau sudarytos sutarties vykdymo.

    Valdžios institucijos argumentuoja, kad ankstesni apribojimai nepasiekė tikslo, nes skambučių srautai išliko dideli, o sukčiavimo schemos prisitaikė prie ribojimų. Skaičiuojama, kad didelė dalis gyventojų bent kartą per savaitę sulaukia nepageidaujamų pardavimo skambučių, o dalis jų jų sulaukia gerokai dažniau.

    Baudos gali būti labai didelės

    Už naujos tvarkos pažeidimus numatytos reikšmingos finansinės sankcijos, kurios turėtų atgrasyti tiek pavienius asmenis, tiek verslą. Pranešama, kad baudos gali siekti iki 75 000 eurų už skambutį fiziniams asmenims ir iki 375 000 eurų už skambutį bendrovėms.

    Tokios sumos rodo, kad Prancūzija telemarketingo problemą nori spręsti ne vien rekomendacijomis ar ribotais draudimais, o griežta atsakomybe. Praktikoje daug kas priklausys nuo priežiūros institucijų gebėjimo identifikuoti skambintojus ir įrodyti, ar sutikimas iš tiesų buvo gautas teisėtai.

    Poveikis skambučių centrams ir tarptautinėms rinkoms

    Nauji ribojimai kelia nerimo ir už Prancūzijos ribų, ypač šalyse, kuriose veikia daug prancūziškai aptarnaujančių skambučių centrų. Maroke viešai svarstoma, kad daliai sektoriaus darbuotojų gali kilti rizika, nes Prancūzijos rinka ilgą laiką buvo viena svarbiausių šio verslo užsakovų.

    Tuo pat metu dalis industrijos jau kurį laiką diversifikuoja paslaugas, pereidama nuo gryno telemarketingo prie klientų aptarnavimo, techninės pagalbos ar pardavimų po užklausos. Tai reiškia, kad draudimas gali stipriausiai smogti būtent masinių skambučių kampanijoms, o ne visam skambučių centrų sektoriui.

    Prancūzijos sprendimas taip pat atspindi platesnę Europos tendenciją griežtinti nepageidaujamų skambučių reguliavimą. Kai kurios šalys jau seniau taiko išankstinio sutikimo principą, o kitos stiprina taisykles, ribodamos net ir skambučius esamiems klientams, jei reklaminiai pasiūlymai teikiami be aiškaus leidimo.

    Vartotojams tai turėtų reikšti mažiau netikėtų skambučių, tačiau ekspertai įspėja, kad dalis sukčių gali persikelti į kitus kanalus, įskaitant žinutes ar kontaktą namuose. Todėl šalia griežtesnio reguliavimo svarbi išlieka ir prevencija: kritiškas požiūris į netikėtus pasiūlymus bei asmens duomenų apsauga.

  • „Orlen“ pelnas šovė į viršų: per 2026 metų pusmetį uždirbo apie 3,7 mlrd. eurų grynojo pelno

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį uždirbo 15,87 mlrd. zlotų grynojo pelno, tai yra apie 3,7 mlrd. eurų. Vien antrąjį ketvirtį grynasis pelnas siekė 7,716 mlrd. zlotų, arba apie 1,8 mlrd. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad rezultatams įtakos turėjo įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to išaugęs žaliavų bei energijos išteklių kainų nepastovumas. Nepaisant didesnių importo sąnaudų, dalį spaudimo padėjo atsverti didesnės naftos perdirbimo ir naftos chemijos maržos.

    Pajamos ir veiklos pelningumas

    „Orlen“ nurodo, kad per 2026 metų pirmąjį pusmetį pardavimo pajamos sudarė 152,24 mlrd. zlotų, arba apie 35,7 mlrd. eurų. Veiklos rezultatas (EBIT) pasiekė 22,18 mlrd. zlotų, tai yra apie 5,2 mlrd. eurų.

    EBITDA per pusmetį siekė 28,726 mlrd. zlotų, arba apie 6,7 mlrd. eurų, o EBITDA LIFO rodiklis buvo 27,986 mlrd. zlotų, arba apie 6,6 mlrd. eurų. Šie skaičiai rodo, kad koncernas išlaikė aukštą pelningumą net ir esant padidėjusiam kainų bei logistikos neapibrėžtumui.

    Investicijos ir papildomi įsipareigojimai

    Grupė per 2026 metų pirmąjį pusmetį investicijoms skyrė 14,651 mlrd. zlotų, arba apie 3,4 mlrd. eurų. Be įprasto investicijų biudžeto, dar 5,08 mlrd. zlotų, arba apie 1,2 mlrd. eurų, panaudota „Energa S.A.“ naujos emisijos akcijoms apmokėti.

    Tarp svarbiausių projektų minimos investicijos Norvegijos kontinentiniame šelfe, įskaitant dalyvavimą telkinių plėtroje, taip pat dujų infrastruktūros ir integruoto tiekimo pajėgumų stiprinimas. Bendrovė taip pat tęsia didesnės apimties chemijos projektus ir naujų elektros gamybos blokų plėtrą, įskaitant CCGT tipo projektus.

    Tiekimo grandinės ir kainų rizikos valdymas

    „Orlen“ teigia, kad aukštesnės naftos ir dujų kainos didino degalų, elektros bei šilumos gamybos sąnaudas, tačiau dalį neigiamo poveikio pavyko sumažinti iš anksto sudarytomis tiekimo sutartimis. Bendrovė akcentuoja, kad tai padėjo stabilizuoti dalį kaštų ir išvengti staigių tiekimo sutrikimų.

    Kalbėdama apie logistikos rizikas, įmonė nurodo, jog net ir sutrikus transportui Hormūzo sąsiaurio regione nematė grėsmių dujų tiekimo tęstinumui Lenkijoje. Pasak bendrovės, svarbų vaidmenį čia vaidino tiekimo diversifikacija ir SGD kryptys, leidusios lanksčiau valdyti importo srautus.

    „Kartu maksimalizavome pelną iš tarptautinio degalinių tinklo. Per pastaruosius metus užsienio stočių dalis degalų segmento pelne išaugo 18 procentinių punktų“, – sakė „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara.

    Rinkoms šie rezultatai svarbūs ne tik dėl pačių skaičių, bet ir dėl signalo, kaip didelis integruotas energetikos koncernas sugeba uždirbti esant geopolitinei įtampai, aukštoms žaliavų kainoms ir jautrioms tiekimo grandinėms. Artimiausiais ketvirčiais investuotojai paprastai vertina, ar pelningumą padės išlaikyti maržų dinamika, energijos paklausa regione ir tolesni sprendimai dėl importo diversifikacijos.

  • Mirė italų dainų autorius Francesco Guccini: šeima skelbia apie privatų atsisveikinimą ir minėjimą rudenį

    Mirė italų dainų autorius Francesco Guccini: šeima skelbia apie privatų atsisveikinimą ir minėjimą rudenį

    Italijoje, Pavanos kaimelyje Toskanos–Emilijos Apeninuose, mirė dainų autorius ir atlikėjas Francesco Guccini. Jam buvo 86 metai, o apie netektį pranešė šeima, pabrėždama, kad menininkas išėjo apsuptas artimųjų.

    Šeimos pareiškime nurodoma, kad laidotuvės vyks artimiausiomis dienomis privačiai, laikantis paties Guccini valios. Kartu pranešta, kad rugsėjį planuojamas viešas minėjimas, kuriame gerbėjai galės atsisveikinti ir prisiminti kūrėją.

    Kas buvo Francesco Guccini

    Francesco Guccini laikomas vienu ryškiausių italų autorinės dainos tradicijos vardų, formavusių kultūrinį šalies kraštovaizdį nuo XX amžiaus antrosios pusės. Jo kūryba išsiskyrė literatūriška kalba, istorinių ir socialinių temų apmąstymu, o dainose dažnai skambėjo autobiografiniai motyvai.

    Jis gimė Modenoje 1940 metų birželio 14 dieną, tačiau vaikystė glaudžiai susijusi su Pavana, kur karo metais gyveno pas senelius. Šis kraštas ir Apeninų atmosfera vėliau tapo nuolatiniu jo dainų, prisiminimų ir eseistikos fonu.

    1961 metais jis persikėlė į Boloniją, miestą, su kuriuo buvo tapatinamas ne vieną dešimtmetį. Čia stiprėjo jo muzikinė tapatybė ir ryšys su intelektualine aplinka, o koncertuose jis derino dainas su pasakojimais bei monologais.

    Kūryba, kuri peržengė muziką

    Guccini kūrybinis kelias įsibėgėjo šeštajame dešimtmetyje ir septintojo dešimtmečio pabaigoje, o pirmasis albumas „Folk beat n. 1“ pasirodė 1967 metais. Vėliau jo diskografijoje atsirado albumai, kurie Italijoje laikomi autorinės dainos kanonu, tarp jų „Radici“ ir „Via Paolo Fabbri 43“.

    Jo dainos pasižymėjo kultūrinėmis nuorodomis į poeziją, eseistiką ir religinius tekstus, o klausytojams tapo savotišku laiko ženklu, padedančiu suprasti skirtingų kartų patirtis. Guccini taip pat rašė dainas kitiems atlikėjams, prisidėdamas prie platesnio italų muzikos lauko.

    2012 metais, išleidęs albumą „L’ultima Thule“, jis paskelbė pasitraukiantis iš aktyvios koncertinės veiklos ir daugiau dėmesio skirsiantis rašymui. Vėlesniais metais pasirodė ir naujesni įrašai, tačiau pagrindinis jo dėmesys krypo į literatūrinius projektus.

    Be muzikos, Guccini buvo žinomas kaip publicistas ir rašytojas, kūręs eseistiką ir grožinę literatūrą, o dalį gyvenimo dirbo dėstytoju. Jo veikla apėmė ir kitas sritis, įskaitant scenarijų rašymą bei darbą su kultūriniais projektais, todėl jis Italijoje dažnai apibūdinamas kaip autorinės kultūros simbolis.

    Privatus atsisveikinimas ir viešas minėjimas

    Šeima prašo gedulo laiką gerbti ir išgyventi be viešo šurmulio, laikantis privatumo. Toks sprendimas atitinka paties menininko nuostatą vengti pompastikos ir dėmesį sutelkti į kūrybos palikimą.

    Rugsėjį planuojama ceremonija turėtų tapti proga visuomenei prisiminti Guccini vaidmenį italų muzikoje ir literatūroje. Tikėtina, kad minėjime bus akcentuojama ne tik jo diskografija, bet ir platesnis kultūrinis pėdsakas, kurį paliko jo tekstai, pasakojimai ir viešosios minties tradicija.

  • Koliziejus po sutemų: Italija rugpjūtį ilgina lankymo laiką Romoje ir Milane populiariausiuose objektuose

    Koliziejus po sutemų: Italija rugpjūtį ilgina lankymo laiką Romoje ir Milane populiariausiuose objektuose

    Ilgesnis darbo laikas per patį piką

    Italija rugpjūtį pradeda bandomąją programą, pagal kurią dalis žymiausių kultūros objektų lankytojus priims ilgiau, įskaitant vakarinius apsilankymus. Sprendimas siejamas su vasaros turizmo piko metu augančiais srautais ir karščiu, kai dienos viduryje lankytis ne tik mažiau patogu, bet ir sudėtingiau valdyti minias.

    Programą įgyvendina Kultūros ministerija, Turizmo ministerija ir Milano savivaldybė. Tikslas – paskirstyti lankytojų srautus tolygiau per parą, pagerinti apsilankymo patirtį ir įvertinti, ar toks modelis galėtų tapti ilgalaike priemone populiariausiose vietose.

    Kur ir kada bus galima apsilankyti

    Pirmajame etape numatyti trys objektai: Koliziejus ir Panteonas Romoje bei Sforcų pilis Milane. Bandomasis laikotarpis truks vieną mėnesį, apimdamas vieną intensyviausių atostogų laikotarpių visoje šalyje.

    Koliziejus penktadieniais ir šeštadieniais bus atviras vakarais nuo 19.45 iki 23.30 valandos. Panteonas dirbs iki 23.00 valandos visomis dienomis, išskyrus ketvirtadienį, o Milane esanti Sforcų pilis kasdien darbo laiką pratęs iki 19.30 valandos, maždaug dviem valandomis ilgiau nei įprasta.

    Ką tai keičia turistams ir miestams

    Institucijos tikisi, kad vakariniai apsilankymai taps alternatyva tiems, kurie nori išvengti didžiausio karščio ir dienos spūsčių. Toks sprendimas taip pat leidžia miestams geriau suvaldyti srautus aplink pagrindinius traukos taškus, kurie piko metu neretai daro spaudimą viešajam transportui, saugumui ir infrastruktūrai.

    Kultūros ministras Alessandro Giuli pabrėžė, kad vakarinės valandos suteikia kitokį šių objektų patyrimą ir didina jų prieinamumą lankytojams.

    „Vakarinis apsilankymas leidžia šiuos paminklus pamatyti kitu kampu ir padaro juos patogiau pasiekiamus“, – sakė Alessandro Giuli.

    Turizmo ministras Gianmarco Mazzi savo ruožtu akcentavo kultūrinio turizmo svarbą šalies ekonomikai. Pasak jo, per pastarąjį dešimtmetį kultūra tapo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių keliaujama į Italiją, o sektorius jau dabar generuoja reikšmingas lankytojų išlaidas.

    „ISNART duomenimis, nuo 2026 metų kultūra tapo pagrindine kelionių į Italiją priežastimi, o sektorius sukuria apie 58 milijardus eurų lankytojų išlaidų“, – sakė Gianmarco Mazzi.

    Milane sprendimas pratęsti darbo laiką siejamas su augančiu muziejų lankomumu. Skelbiama, kad per pastaruosius metus Sforcų pilį aplankė apie 500 000 žmonių, o visų miesto savivaldybės muziejų metinis lankomumas išaugo nuo 1 300 000 2019 metais iki 1 700 000.

    Rugpjūtį Milane taip pat numatyti kai kurių ekspozicijų ir muziejinių erdvių bilietų kainų mažinimai, siekiant paskatinti lankymąsi ne tik piko valandomis. Jei bandomasis laikotarpis pasiteisins, modelis galėtų būti pritaikytas ir kituose Italijos paveldo objektuose.

  • Kaip užtemimai pateko į meną: nuo viduramžių kryžiaus scenų iki poparto ir mokslo iliustracijų

    Kaip užtemimai pateko į meną: nuo viduramžių kryžiaus scenų iki poparto ir mokslo iliustracijų

    Užtemimas, kurį norisi išsaugoti

    Saulės užtemimas trunka vos kelias minutes, tačiau žmonės jį bando įamžinti tūkstančius metų. Iki fotografijos eros tai darė dailininkai, graveriai ir rankraščių iliustruotojai, bandę perteikti akimirką, kai diena staiga virsta prieblanda.

    2026 metų rugpjūčio 12 dieną visiškas Saulės užtemimas vėl bus matomas dalyje Ispanijos, todėl tema grįžta ne tik į mokslines prognozes, bet ir į kultūros lauką. Kartu tai primena, kaip keitėsi mūsų santykis su reiškiniu: nuo baimės ir pranašysčių iki smalsumo, estetikos ir tikslaus stebėjimo.

    Nuo ženklų danguje iki religinių siužetų

    Ankstyviausi dangaus vaizdavimo pėdsakai rodo, kad žmonės seniai siekė „sudėti“ Saulę, Mėnulį ir žvaigždes į suprantamą schemą. Tam dažnai pasitelkti simboliai, o dangaus reiškiniai interpretuoti kaip įspėjimai ar dieviški ženklai.

    Antikos autorių tekstuose minima, kad užtemimai galėjo tapti lūžio tašku net mūšiuose, kai kariaujančios pusės reiškinį suprasdavo kaip ženklą sustoti. Vėliau viduramžių mene užtemimas ypač dažnai tapo pasakojimo priemone Kristaus nukryžiavimo scenose, kur dangaus patamsėjimas pabrėždavo dramą ir sakralumą.

    Tuometiniuose kūriniuose Mėnulis ir Saulė neretai vaizduoti ne tiek astronomiškai tiksliai, kiek atpažįstamai žiūrovui. Dailininkams, kurie patys galėjo nebūti matę visiško užtemimo, svarbiausia buvo idėja ir emocija, o ne realistiškas vainiko ar šviesos žiedų perteikimas.

    Barokas ir augantis mokslo smalsumas

    Baroko laikotarpiu užtemimų vaizdavimas tapo technologiškai ambicingesnis: dailininkai ieškojo būdų parodyti šviesos praradimą, dangaus atspalvių lūžius ir žmonių reakcijas. Religinė simbolika niekur nedingo, tačiau greta jos vis ryškiau matėsi naujas impulsas – noras suprasti reiškinį.

    Šiame kontekste užtemimai paveiksluose kartais jau tampa ne tik fonu siužetui, bet ir pagrindiniu objektu. Kūriniuose atsiranda astronominiai instrumentai, stebėtojai, skaičiavimai, o pats dangaus įvykis pateikiamas kaip vertas tyrimo ir fiksavimo.

    18 amžiuje dailė neretai veikė kaip argumentas mokslo infrastruktūrai: astronominių stebėjimų ciklai ir užsakomi darbai tapdavo priemone įtikinti mecenatus ar institucijas remti observatorijas. Taip estetika ir pažanga ėjo greta: paveikslas tapo ir meno kūriniu, ir idėjos nešėju.

    Kai tapyba tapo beveik matavimo priemone

    19 amžiuje, romantizmo ir susižavėjimo didingais gamtos reiškiniais laikais, užtemimas buvo puiki proga kalbėti apie žmogaus mažumą ir gamtos jėgą. Dailininkai rinkosi skirtingas perspektyvas: vieni rodė miestų panoramas, kiti kūrė beveik naktinius peizažus, kuriuose šviesa tampa pagrindiniu veikėju.

    Vėlyvuoju 19 amžiumi atsiranda dar vienas posūkis: kol fotografija dar negalėjo patikimai užfiksuoti Saulės vainiko ir subtilių šviesos struktūrų, kai kurie kūrėjai tapė itin preciziškai. Tokie darbai rėmėsi greitais užrašais, eskizais ir stebėjimo disciplina, nes visiškos fazės laikas trumpas.

    20 amžiuje užtemimas persikelia į modernizmo ir poparto kalbą. Vieniems jis tampa forma, ritmu ir kontrastu tarp šviesos bei šešėlio, kitiems – grafiška idėja, kurią galima perkelti į aiškias linijas, apskritimus ir spalvinius laukus.

    Šiandien, kai užtemimą fiksuoja telefonai ir kameros, tapybos tradicija atrodo tarsi atminties archyvas. Ji primena laikus, kai vienintelis būdas išsaugoti patirtį buvo akys, ranka ir kelių minučių įspūdis, paverstas vaizdu.