Siūlomas greitesnis ES atsakas
Vokietija ir Prancūzija ragina Europos Komisiją gauti daugiau galių greitai reaguoti į, jų teigimu, iš Kinijos kylančius rinkos iškraipymus. Šalys siūlo naują teisinį instrumentą, kuris leistų operatyviau riboti prieigą prie ES rinkos ir geriau pasirengti galimam atsakomajam spaudimui.
Pasiūlymai išdėstyti laiške Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir kartu pateiktame politikos dokumente apie pasaulinius ekonomikos disbalansus. Paryžius ir Berlynas akcentuoja, kad sprendimai turėtų būti priimami „liesai“ ir neapkraunant papildoma biurokratija.
Koks būtų naujas instrumentas?
Pagal Vokietijos ir Prancūzijos siūlymą, naujas mechanizmas galėtų būti aktyvuojamas tais atvejais, kai trečiosios šalys politinėmis ar ekonominėmis priemonėmis siekia sutrikdyti sąžiningą konkurenciją. Kalbama apie „sunkius ir sisteminius“ iškraipymus, kurie gali paveikti ne tik pavienes įmones, bet ir ištisus sektorius.
Esminė detalė – siūloma procedūra, kuri palengvintų Europos Komisijos veiksmus: priemonės įsigaliotų, jei joms nepaprieštarautų kvalifikuota dauguma valstybių narių. Tai reikštų, kad Komisija galėtų judėti greičiau nei įprastai, kai politinė vienybė dėl prekybos klausimų dažnai stringa.
Instrumentas būtų plačios apimties: jis turėtų apimti įvairius iškraipymus – nuo subsidijų iki valiutos kurso manipuliavimo – ir būti nepririštas prie vienos konkrečios šalies. Vis dėlto realiame politiniame kontekste pagrindiniu taikiniu įvardijama Kinijos daroma įtaka Europos rinkai ir pramonės konkurencingumui.
„Mums reikia išsamaus pagrindo, kuris papildytų mūsų priemonių rinkinį naujais teisiniais instrumentais – paprastai ir nebiurokratiškai“, – sakė Emmanuelis Macronas ir Friedrichas Merzas.
Vienas tikslas – mažiau priklausomybių
Kartu Vokietija ir Prancūzija remia tiekimo diversifikavimo instrumentą, kurio kryptį anksčiau yra įvardijusi ir Ursula von der Leyen. Idėja – mažinti Europos priklausomybes, spręsti per didelės koncentracijos rizikas tiekimo grandinėse ir užkirsti kelią naujų priklausomybių atsiradimui.
Dokumente pabrėžiama, kad vertinant rizikas turėtų būti žiūrima ne tik į vienos šalies dalį importe, bet ir į konkrečių bendrovių ar kapitalo kilmės svarbą, taip pat į jų užimamą pasaulinę rinkos dalį. Tokia logika tiesiogiai siejasi su ES ekonominio saugumo darbotvarke ir pastaraisiais metais stiprėjančiu „rizikų mažinimo“ požiūriu.
Šalys taip pat perspėja, kad didėjanti konkurencinė įtampa gali smogti sektoriams, kurie svarbūs Europos ekonomikos modeliui. Tarp dažniausiai minimų sričių – farmacijos pramonė, aviacija ir kosmosas, automobilių gamyba, pramonės įranga ir chemijos sektorius.
Rengiamasi galimam atsakomajam spaudimui
Paryžius ir Berlynas pripažįsta, kad griežtesnės priemonės trečiųjų šalių atžvilgiu gali išprovokuoti atsakomąsias reakcijas. Todėl siūloma iš anksto sudaryti galimų atsakomųjų veiksmų inventorių ir įvertinti, kaip skirtingi scenarijai paveiktų kiekvieną ES valstybę narę.
Dokumente akcentuojama, kad tokiose situacijose svarbiausias veiksnys yra politinė vienybė, nes prekybos konfliktai linkę išryškinti skirtingus valstybių interesus. Praktikoje tai reiškia, kad šalys su didesne priklausomybe nuo konkrečių eksporto rinkų gali būti atsargesnės, o pramoninės valstybės – reiklesnės griežtam atsakui.
Kaip viena iš atskaitos taškų įvardijamos ir jau egzistuojančios ES priemonės, skirtos ekonominei prievartai atremti. Jos suteikia galimybių riboti prieigą prie tam tikrų leidimų ar intelektinės nuosavybės teisių naudojimo, tačiau Vokietija ir Prancūzija siekia platesnio ir greitesnio veikimo modelio.
Prekybos gynybos taisyklių peržiūra
Pasiūlymų pakete numatoma stiprinti ir ES prekybos gynybos priemones: skatinti Europos Komisiją aktyviau inicijuoti tyrimus dėl dempingo ar subsidijų ir geriau paskirstyti tam reikalingus žmogiškuosius bei administracinius išteklius. Taip pat siūloma platesnė logika sprendžiant ginčus, nes, šalių vertinimu, siaurų prekių kategorijų apsauga nebeatitinka „sisteminių“ iškraipymų masto.
Vienas tikslų – apsunkinti priemonių apėjimą, kai importas perorientuojamas per tarpininkus ar keičiamos tiekimo grandinės, kad formaliai būtų išvengta ribojimų. Tokie pakeitimai reikštų griežtesnį požiūrį į tai, kaip ES apibrėžia žalos pramonei mastą ir kaip greitai gali sureaguoti į besikeičiančias importo schemas.
Artimiausiu metu šie siūlymai turėtų atsidurti ES vadovų darbotvarkėje Europos Vadovų Taryboje. Vokietija ir Prancūzija sieks, kad sprendimai dėl prekybos politikos būtų priimami skubiau, kol įtampa dėl ES ir Kinijos prekybos disbalanso dar labiau neįsibėgėjo.
