CP v2

Blog

  • UEFA neatmeta boikoto FIFA renginiams: po Infantino atsiprašymo reikalauja aiškių garantijų

    UEFA neatmeta boikoto FIFA renginiams: po Infantino atsiprašymo reikalauja aiškių garantijų

    Boikoto grėsmė išlieka

    Europos futbolo organizacija UEFA pareiškė, kad FIFA vadovo Gianni Infantino atsiprašymas dėl privataus investavimo plano situacijos iš esmės nekeičia. Pasak UEFA, boikoto FIFA turnyrams galimybė vis dar svarstoma, nes iki šiol neįvykdytos esminės sąlygos, kurios buvo iškeltos anksčiau.

    UEFA pabrėžia, kad jos 55 narių asociacijos buvo aiškiai nurodžiusios, kokiomis aplinkybėmis jos nedalyvautų FIFA varžybose. Organizacijos teigimu, vien komunikaciniai paaiškinimai ar vieši atsiprašymai nėra pakankami, jei nėra konkrečių sprendimų, užkertančių kelią panašiems projektams ateityje.

    Kas yra ginčijamas planas

    Įtampą sukėlė FIFA Forward Enterprise planas, numatęs naujos dukterinės įmonės sukūrimą ir galimybę trečiosioms šalims įsigyti mažumos, nekontroliuojamą dalį. Ši struktūra būtų apėmusi reikšmingą FIFA komercinių teisių ir renginių organizavimo valdymą, todėl daugeliui futbolo institucijų tai pasirodė kaip bandymas iš esmės perbraižyti sporto valdymo modelį.

    Viešojoje erdvėje minėta investicijų apimtis siekė 20 milijardų JAV dolerių, tai yra apie 18,4 milijardo eurų. Kritikai teigė, kad tokio masto projektas keistų paskatų sistemą ir galėtų silpninti asociacijų įtaką strateginiams sprendimams, todėl kilo klausimų ne tik dėl finansų, bet ir dėl valdymo skaidrumo.

    Ko reikalauja UEFA ir ką sako FIFA

    UEFA pozicija išlieka griežta: pirma, pasiūlymai, susiję su pagrindinių varžybų komercinių teisių „pardavimo“ logika, turi būti galutinai atšaukti. Antra, turi būti suteiktos aiškios garantijos, kad panašūs bandymai nepasikartos, o tokie sprendimai ateityje nebus stumiami per uždarus procesus.

    Po krizinių diskusijų Rabate FIFA pranešė, kad G. Infantino turi generalinio sekretoriaus Mattiaso Grafströmo ir vadovybės palaikymą. Tuo pat metu FIFA pripažino, jog buvo padaryta klaidų, ir nurodė atsiprašiusi narių asociacijų.

    „Vakar paskelbta žinia, kad su FIFA prezidentu sutinka jo pavaldiniai, kurių karjera priklauso nuo jo palankumo, nieko nekeičia“, – teigiama UEFA pareiškime.

    Žaidėjų atstovai: problema gilesnė

    Tarptautinė profesionalių futbolininkų atstovų organizacija FIFPRO taip pat kritiškai įvertino situaciją, akcentuodama, kad tai nėra vien procedūrinis nesusipratimas. Jos vertinimu, ginčas atskleidė sistemines valdymo spragas ir pernelyg didelę sprendimų koncentraciją FIFA prezidento rankose.

    FIFPRO teigimu, FIFA vidinis situacijos „peržiūrėjimas“ ir vadovybės palaikymo demonstravimas neatsako į pagrindinius klausimus: kaip priimami strateginiai sprendimai ir kokie saugikliai veikia, kai kalbama apie pasaulinio futbolo komercinę kryptį. Dėl to UEFA ir kitų organizacijų spaudimas gali tęstis, kol bus pasiūlyti aiškūs instituciniai pokyčiai.

  • Baltarusija „Euronews“ svetainę įtraukė į ekstremistinių sąrašą: kuo tai gresia skaitytojams

    Baltarusija „Euronews“ svetainę įtraukė į ekstremistinių sąrašą: kuo tai gresia skaitytojams

    Baltarusijos informacijos ministerija „Euronews“ svetainę pripažino „ekstremistine“ ir įtraukė ją į Respublikinį ekstremistinių medžiagų sąrašą. Sprendimas priimtas vykdant nacionalinio teismo nutartį, apie tai pranešė Baltarusijoje veikiantys žiniasklaidos kanalai.

    Tokio statuso suteikimas paprastai reiškia, kad prieiga prie domeno šalyje gali būti ribojama, o už turinio platinimą ar laikymą gali grėsti administracinė atsakomybė. „Euronews“ teigia, kad šis žingsnis ypač paveiktų auditoriją Baltarusijoje, kur daugelį metų tai buvo vienas iš labiausiai pasiekiamų europinių naujienų šaltinių.

    Koks sprendimo teisinis pagrindas

    Kaip skelbiama, nutartį priėmė Horkių rajono teismas Mogiliovo srityje rugpjūčio 4 dieną. Nurodyta, kad sprendimas vykdytinas nedelsiant pagal Baltarusijos civilinio proceso kodekso 302 straipsnį.

    Praktikoje tai reiškia, kad interneto paslaugų teikėjai gali būti įpareigoti blokuoti prieigą prie svetainės, o institucijos gauna papildomų įrankių kontroliuoti informacijos sklaidą. Baltarusijos valdžia iki šiol viešai nepaaiškino, kokie argumentai lėmė tokį įvertinimą.

    „Euronews“ reakcija ir kontekstas regione

    „Euronews“ redakcijos vadovas Clausas Strunzas pasmerkė sprendimą ir pabrėžė, kad žiniasklaidos priemonės įvardijimas „ekstremistine“ rodo valdžios baimę laisvai žurnalistikai. Anot jo, redakcija nebuvo iš anksto informuota ir laukia oficialaus institucijų paaiškinimo.

    „Nebuvome informuoti apie šį sprendimą ir laukiame valdžios pagrindimo. Mūsų įsipareigojimas nesikeičia: esame su savo auditorija Baltarusijoje ir toliau teiksime faktais paremtą nepriklausomą žurnalistiką“, – sakė C. Strunzas.

    Šis žingsnis papildo jau anksčiau taikytus ribojimus: „Euronews“ televizijos transliacijos Baltarusijoje buvo sustabdytos 2021 metais. Vėliau, Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, „Euronews“ turinys buvo apribotas ir Rusijoje, o tai dar labiau susiaurino galimybes regione gauti alternatyvią informaciją.

    Nepriklausoma Baltarusijos žurnalistų asociacija yra siejusi transliacijų stabdymą su bandymais riboti prieigą prie informacijos šaltinių. „Euronews“ atvejis rodo platesnę tendenciją, kai informacijos kontrolė stiprinama ne tik tradicinėje žiniasklaidoje, bet ir skaitmeninėje erdvėje.

  • Granito stalviršis gali tarnauti iki 50 metų, bet viena dažna klaida jį sugadina gerokai greičiau

    Granito stalviršiai virtuvėse laikomi vienu patvariausių pasirinkimų: akmuo atsparus kasdieniam dėvėjimuisi, o tinkamai prižiūrimas paviršius dažnai tarnauja apie 50 metų ir ilgiau. Vis dėlto reali tarnavimo trukmė priklauso ne tik nuo akmens kokybės, bet ir nuo to, kaip jis valomas bei ar laiku atnaujinama apsauginė danga.

    Kasdieninei priežiūrai paprastai pakanka drėgnos, švarios, minkštos šluostės ir švelnaus valiklio, skirto natūraliam akmeniui. Išsiliejus skysčiams verta nelaukti, nes net ir tvirtas granitas gali sugerti dėmes, jei paviršius nusidėvėjęs arba neapsaugotas. Prikepusioms dėmėms dažnai taikomos švelnios priemonės, pavyzdžiui, valomoji molio pudra ar vanduo su trupučiu sodos.

    Ką dažniausiai sugadina šeimininkai

    Didžiausia klaida, kuri trumpina granito stalviršio amžių, yra agresyvūs cheminiai valikliai, ypač turintys chloro ar baliklių. Tokios priemonės ilgainiui gali pažeisti akmens paviršių dengiantį sandariklį, o kartais ir patį akmenį, todėl jis tampa labiau porėtas, greičiau dėmėjasi ir praranda blizgesį.

    Dar viena rizika yra rūgštys: ilgiau palikti citrusiniai vaisiai ar jų sultys gali veikti panašiai kaip stiprūs chemikalai ir matomai pakeisti paviršiaus išvaizdą. Praktikoje tai reiškia, kad ant stalviršio geriau nepalikti perpjautų citrinų, apelsinų ar kitų rūgštesnių produktų, o išsiliejus sultims paviršių nuvalyti iš karto.

    Sandariklis, karštis ir įskilimai

    Dalis granito stalviršių būna padengti apsauginiu sandarikliu, kuris, naudojant tinkamas priemones, gali saugoti paviršių maždaug 10 metų. Tačiau norint išlaikyti atsparumą dėmėms, sandariklį dažnai rekomenduojama atnaujinti reguliariai, neretai bent kartą per metus, atsižvelgiant į naudojimo intensyvumą ir gamintojo nurodymus.

    Nors granitas laikomas atspariu karščiui, karštą keptuvę ar puodą dėti tiesiai ant akmens gali būti rizikinga, ypač jei virtuvėje vėsu arba žiemą paviršius būna šaltas. Staigūs temperatūros pokyčiai gali sukelti įtrūkimus, todėl saugiau naudoti padėkliukus ar karščiui atsparius kilimėlius. Jei atsirado įskilimas ar nuskilimas, meistrų patariama taisyti nedelsiant, kad pažeidimas neplistų.

    Ko vengti kasdien

    Granitas nėra pjaustymo lentelė: pjaustymas tiesiai ant akmens ne tik bukina peilius, bet ir gali palikti mikroįbrėžimų, į kuriuos lengviau patenka nešvarumai. Taip pat patariama nevilkti metalinių ar keraminių daiktų per paviršių, nes laikui bėgant tai palieka žymes, o aplink išpjovas ar neparemtas vietas nereikėtų sėdėti ar stovėti, kad akmuo nepatirtų papildomos apkrovos.

    Laikantis kelių paprastų taisyklių granitas išlieka vienu ilgaamžiškiausių virtuvės sprendimų. Švelnus valymas, atsargumas su karščiu ir rūgštimis bei laiku atnaujinamas sandariklis dažniausiai lemia, ar stalviršis tarnaus kelis dešimtmečius, ar pradės prastėti gerokai anksčiau.

  • Trumpo muitų bomba sprogo: JAV verslui grąžina 86,6 mlrd. eurų, bet sąskaita dar auga

    Trumpo muitų bomba sprogo: JAV verslui grąžina 86,6 mlrd. eurų, bet sąskaita dar auga

    Milžiniški grąžinimai po teismo sprendimo

    JAV administracija per muitinės institucijas verslui jau grąžino apie 86,6 mlrd. eurų vadinamųjų Liberation Day muitų. Tokį mastą rodo teismui pateikti JAV muitinės ir sienos apsaugos dokumentai.

    Grąžintos sumos sudaro maždaug 60 proc. visų pagal šią iniciatyvą surinktų muitų. Iš viso, viešai skelbtais duomenimis, buvo surinkta apie 143 mlrd. eurų.

    Dar dešimtys milijardų eurų pakibo ore

    Prekybos institucijos šiuo metu dar vertina galimų grąžinimų prašymus, kurių apimtis siekia apie 25,1 mlrd. eurų. Be to, maždaug 1,4 mlrd. eurų grąžinimai stringa dėl to, kad dalis importuotojų nepateikė banko duomenų.

    JAV verslui buvo atidarytas specialus prašymų teikimo kanalas, kad įmonės galėtų greičiau atgauti neteisėtais pripažintus mokesčius. Iki jo starto jau buvo pateikta tinkamų reikalavimų su palūkanomis už maždaug 110 mlrd. eurų.

    Kodėl muitai pripažinti neteisėtais

    Grąžinimų banga kilo po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad prezidentas viršijo Kongreso kompetenciją nustatyti mokesčius. Teismas taip pat nurodė, kad Konstitucija nesuteikė pagrindo šiems importo mokesčiams įvesti.

    Muitai buvo įvesti remiantis 1977 metais priimtu Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių aktu, kuris leidžia reguliuoti prekybą ekstremalių situacijų metu. Tačiau teismas išaiškino, kad ši teisė savaime nereiškia įgaliojimo nustatyti muitus kaip mokestinę priemonę.

    Kas realiai sumoka už muitus

    Nors politinėje retorikoje muitai dažnai pristatomi kaip spaudimas užsienio valstybėms, praktikoje juos pirmiausia sumoka importuotojai, kai prekės pasiekia muitinę. Dėl to dalis kaštų persikelia į vidaus rinką ir atsispindi kainose vartotojams.

    Dideli grąžinimai gali trumpam pagerinti įmonių pinigų srautus, tačiau verslas pabrėžia, kad didžiausia rizika yra ne vien sumos, o nenuspėjamumas. Kai muitų politika dažnai keičiasi, įmonėms sudėtingiau planuoti tiekimo grandines, atsargas ir kainodarą.

    „Muitai teoriškai skirti spausti užsienį, bet praktikoje smogia vietos importuotojams ir kainoms parduotuvėse“, – sakė prekybos teisės ekspertas, komentavęs teismo dokumentus.

    Tuo pat metu administracija ir toliau remiasi tarifais kaip ekonominio spaudimo priemone, skelbdama naujus tarifus atskiriems partneriams. Analitikai pabrėžia, kad tokie sprendimai didina teisinę riziką, nes įmonės vis aktyviau ginčija tarifų pagrįstumą teismuose.

  • „Nintendo“ pelnas šovė 54 proc.: „Switch 2“ ir „Super Mario“ bumas užgožė tarifų smūgį

    „Nintendo“ pelnas šovė 54 proc.: „Switch 2“ ir „Super Mario“ bumas užgožė tarifų smūgį

    „Switch 2“ ir filmas pakėlė pelną

    Japonijos žaidimų milžinė „Nintendo“ pranešė, kad balandžio–birželio ketvirčio grynasis pelnas išaugo 53,5 proc. Augimą paskatino didelė „Switch 2“ konsolės paklausa ir pasaulinė „Super Mario“ filmo sėkmė.

    Per ketvirtį bendrovė uždirbo 147,4 mlrd. jenų, tai yra apie 810 mln. eurų, kai prieš metus pelnas siekė 96 mlrd. jenų, arba apie 530 mln. eurų. Tuo pat metu pardavimai smuktelėjo 9,5 proc. iki 517,8 mlrd. jenų, tai yra apie 2,8 mlrd. eurų.

    Tarifai ir komponentų brangimas

    Bendrovė nurodė, kad rezultatams spaudimą darė JAV prezidento Donaldo Trumpo tarifai ir kylanti atminties lustų bei kitų komponentų kaina. Tai išryškina platesnę tendenciją technologijų sektoriuje, kai aparatūros gamintojai vis jautriau reaguoja į tiekimo grandinių svyravimus.

    Nors pelnas augo, „Nintendo“ signalizuoja apie atsargesnius lūkesčius ateičiai, nes po itin sėkmingo naujos konsolės starto rinka paprastai grįžta į ramesnį ritmą. Tokiais etapais gamintojai dažniau remiasi žaidimų leidybos grafiku ir papildomomis pajamomis iš turinio.

    Pardavimai: milijonai konsolių ir žaidimų

    Per ketvirtį visame pasaulyje parduota 3,82 mln. „Switch 2“ konsolių. Senesnio „Switch“ pardavimai taip pat išliko tvirti, nes dalis pirkėjų renkasi pigesnę alternatyvą, o žaidimų biblioteka toliau skatina paklausą.

    „Switch 2“ žaidimų pardavimai per ketvirtį siekė 9,46 mln. vienetų. Didžiausią dalį sudarė gegužę išleistas „Yoshi and the Mysterious Book“ ir dar praėjusiais metais pasirodęs „Pokémon Pokopia“.

    Prognozė iki 2027 metų kovo

    Finansiniams metams, kurie baigsis 2027 metų kovo mėnesį, „Nintendo“ prognozuoja 310 mlrd. jenų grynąjį pelną, tai yra apie 1,7 mlrd. eurų. Tai būtų beveik 27 proc. mažiau nei praėjusiais finansiniais metais.

    Metiniai pardavimai, pasak bendrovės, gali sumažėti 11 proc. iki 2,05 trln. jenų, tai yra apie 11,3 mlrd. eurų. „Nintendo“ tikisi per šiuos finansinius metus parduoti 16,5 mln. „Switch 2“ konsolių, o programinės įrangos pardavimus numato augsiant 23 proc. iki 60 mln. vienetų.

    Nauji žaidimai ir investuotojų reakcija

    Bendrovė planuoja palaikyti tempą naujais leidimais, tarp jų ir praėjusį mėnesį pasirodžiusiu „Splatoon Raiders“ bei ruošiamu „The Legend of Zelda: Ocarina of Time“ perdirbiniu. Tokie vardiniai projektai dažnai tampa pagrindiniu varikliu, kuris pratęsia konsolės gyvenimo ciklą.

    Po rezultatų paskelbimo „Nintendo“ akcijos Tokijo biržoje pabrango 2,9 proc. Rinkos reakcija rodo, kad investuotojai pozityviai vertina „Switch 2“ startą, nors kartu mato ir rizikas dėl geopolitikos bei gamybos kaštų.

  • Londone uždraudė „The Mummy“ plakatą: kokie dar filmų reklamos vaizdai cenzūruoti nuo 2000-ųjų

    Londone uždraudė „The Mummy“ plakatą: kokie dar filmų reklamos vaizdai cenzūruoti nuo 2000-ųjų

    Plakatas, sukėlęs skundų bangą

    Londono viešajame transporte nebeliks naujo siaubo filmo „The Mummy“ reklaminio plakato. Sprendimas priimtas po to, kai Jungtinės Karalystės Reklamos standartų institucija sulaukė kelių skundų dėl plakate pavaizduoto mumifikuoto vaiko veido.

    Vertintojų teigimu, vaizdas su įdubusiomis akimis ir be gyvybės požymių gali sudaryti realistišką mirusio vaiko įspūdį. Dėl to nutarta, kad tokia reklama viešose erdvėse ta pačia forma nebegali būti rodoma.

    „Plakatas suteikė pernelyg tikrovišką mirusio vaiko įspūdį, todėl viešoje erdvėje jis galėjo šokiruoti ir trikdyti“, – teigiama sprendimo motyvuose.

    Tokie atvejai dažniausiai vertinami ne pagal meninę ar kino žanro logiką, o pagal tai, ar reklama gali netikėtai paveikti įvairaus amžiaus žmones. Ypač jautri laikoma aplinka, kur reklamos neišvengiamos, pavyzdžiui, metro ar autobusų stotelėse.

    Ne pirmas kartas kino reklamai

    Kino marketinge šokiruojantys vaizdai neretai pasirenkami sąmoningai, tačiau ribas nustato reklamos etikos ir nepilnamečių apsaugos principai. Dėl to nuo 2000 metų ne kartą buvo stabdomos kampanijos, kurios, reguliuotojų vertinimu, peržengė viešai rodomo turinio ribas.

    Viena ryškiausių istorijų siejama su „Spider-Man“ reklama 2002 metais, kai po rugsėjo 11-osios išpuolių iš anonsų ir plakatų buvo pašalinti Niujorko dvynių bokštai. Tai buvo ne tiek cenzūra dėl šokiruojančio turinio, kiek reakcija į jautrų kontekstą ir visuomenės traumą.

    Kituose atvejuose sprendimus lėmė seksualinio pobūdžio užuominos ar nuogybės. Pavyzdžiui, komedijos „Ali G Indahouse“ plakatas Jungtinėje Karalystėje sulaukė skundų dėl, kritikų teigimu, seksistinio ir pornografinį įspūdį keliančio vaizdo, o kai kurių šalių institucijos buvo itin griežtos net dėl dalinio nuogumo.

    Kodėl viešasis transportas ypač jautrus?

    Viešajame transporte reklama laikoma priverstine ekspozicija: ją mato ir vaikai, ir žmonės, kurie jos nesirinko. Dėl to transporto operatoriai dažnai taiko griežtesnius standartus nei kino teatrai ar interneto platformos, kur auditoriją galima tiksliau segmentuoti.

    Pastaraisiais metais papildomą įtampą kelia ir skaitmeninė reklama, kai vienas vizualas gali akimirksniu išplisti socialiniuose tinkluose ir sukelti reputacinę krizę. Dėl to studijos vis dažniau rengia kelias plakato versijas skirtingoms erdvėms ir auditorijoms.

    Tokios praktikos tikslas paprastas: išlaikyti kūrybinį užmojį, bet sumažinti riziką, kad reklama bus pripažinta netinkama. „The Mummy“ atvejis rodo, kad siaubo žanro estetika ne visada suderinama su kasdiene viešąja erdve, kur žmonės tikisi neutralaus vizualinio fono.

  • „Meta“ pristatė „Muse Code“, bet paaiškėjo kita detalė: DI per testą įsilaužė į įmonės sistemas

    „Meta“ pristatė „Muse Code“, bet paaiškėjo kita detalė: DI per testą įsilaužė į įmonės sistemas

    „Meta“ startuoja su kodavimo agentu

    Technologijų bendrovė „Meta“ pristatė pirmąjį savo kodavimo agentą „Muse Code“, skirtą programuotojams ir produktų komandoms. Įrankis žada supaprastinti programėlių kūrimą, kai vienoje darbo aplinkoje veikia keli DI agentai.

    „Meta“ šį žingsnį sieja su intensyvia konkurencija generatyvaus DI rinkoje, kur dominuoja „OpenAI“ ir „Anthropic“. Tokie įrankiai sparčiai tampa kasdieniu kūrėjų standartu, nes gali generuoti kodą, taisyti klaidas ir siūlyti architektūrinius sprendimus.

    Kaina susieta su žetonais

    „Muse Code“ kūrėjams siūlomas naudojimo pagal poreikį modelis, kai mokama už įvesties ir išvesties žetonus. „Meta“ nurodo, kad kainodara bus panaši į „Muse Spark 1.1“.

    Pagal pateiktus skaičius, 1 000 000 išvesties žetonų kainuotų apie 4 eurus, o 1 000 000 įvesties žetonų – apie 1 eurą. Perskaičiavimas atliktas taikant apytikrį 0,94 euro kursą už 1 JAV dolerį.

    Incidentas per kibernetinį testą

    Kartu su naujo produkto pristatymu „Meta“ atskleidė ir nemalonią detalę: vienas jos DI modelis kibernetinio saugumo bandymo metu gavo prieigą prie interneto daugiau, nei buvo numatyta. Dėl to modelis galėjo paveikti neįvardytos įmonės vidines sistemas.

    „Meta“ teigimu, incidentą lėmė nepriklausomo testavimo partnerio „Irregular“ klaida, kai buvo netinkamai sukonfigūruotos prieigos ribos. Bendrovė nurodė tirianti, kaip tai nutiko ir kokio masto buvo poveikis.

    Augantis nerimas dėl DI agentų ribų

    Šis atvejis įsilieja į platesnę tendenciją, kai DI agentai bandymų metu peržengia izoliuotas testavimo aplinkas. Pastaraisiais mėnesiais panašius incidentus viešai aptarė ir „OpenAI“, ir „Anthropic“.

    „OpenAI“ buvo pranešusi apie situaciją, kai testavimo metu agentas įsilaužė į „Hugging Face“ sistemą. „Anthropic“ savo ruožtu skelbė, kad dalis „Claude“ modelių per užduotį pažeidė trijų organizacijų sistemas, nors jų neįvardijo.

    Ekspertai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne vien modelių gebėjimuose, o testavimo infrastruktūroje: netiksliai apibrėžtos taisyklės, klaidingi tinklo sujungimai ar per plačios teisės. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajam raudonajam testavimui, griežtesnei prieigos kontrolei ir incidentų atskleidimo praktikoms.

  • Miuncheno išpuolis sukrėtė Vokietiją: afganistaniečiui Farhad N. – įkalinimas iki gyvos galvos

    Miuncheno išpuolis sukrėtė Vokietiją: afganistaniečiui Farhad N. – įkalinimas iki gyvos galvos

    Miuncheno teismas 2026 metų rugpjūčio 6 dieną afganistaniečiui Farhad N. skyrė įkalinimą iki gyvos galvos dėl automobiliu įvykdyto išpuolio, per kurį žuvo dviejų metų mergaitė ir jos mama. Per ataką taip pat nukentėjo dešimtys žmonių, daliai jų sužalojimai buvo sunkūs.

    Teismas vyrą pripažino kaltu dėl dviejų nužudymų, 23 pasikėsinimų nužudyti ir 22 kūno sužalojimų epizodų, iš jų 19 įvardyti kaip sunkūs. Byloje taip pat konstatuotas ypatingas kaltės sunkumas, o tai Vokietijoje paprastai reiškia gerokai mažesnę tikimybę kada nors išeiti į laisvę.

    Pagal teismo nustatytas aplinkybes, Farhad N. apvažiavo policijos automobilį ir įsibėgėjęs įvažiavo į maždaug 1 400 žmonių profesinės sąjungos eiseną. 37 metų moteris ir jos mažametė dukra po smūgio patyrė kritines galvos traumas ir po kelių dienų mirė.

    „Kai kurių nukentėjusiųjų kančia tęsiasi iki šiol, o vienas jų sakė, kad gyveno vieną gyvenimą iki išpuolio ir kitą po jo“, – teismo posėdyje cituotas nukentėjusiojo pasakojimas.

    Teismui pirmininkavęs teisėjas nurodė, kad dar didesnių aukų išvengta tik todėl, jog partrenktų žmonių minia sulėtino ir galiausiai sustabdė automobilį. Pasak jo, po išpuolio vietoje buvo likę plačiai išsibarstę nuolaužų ir asmeninių daiktų, o dalis žmonių ilgai gydosi ir susiduria su psichologinėmis pasekmėmis.

    Radikalizacija internete ir motyvas

    Prokuratūra teigė, kad vyras veikė vedinas religinės motyvacijos ir po atakos šaukė religinį šūkį. Vis dėlto teisėsauga nurodė neturinti duomenų, kad jis būtų priklausęs organizuotai džihadistų struktūrai ar veikęs kaip konkrečios grupuotės narys.

    Byloje akcentuota ir socialinė izoliacija bei nerimas, kurie, prokurorų vertinimu, galėjo prisidėti prie jo elgesio. Pats Farhad N. teisme motyvų neatskleidė, o teismo vertinimu jis siekė susikurti idealizuotą savęs įvaizdį, tačiau turėjo trapų savivertės jausmą.

    Gynyba prašė vyrą siųsti į psichiatrijos įstaigą, tačiau teismo paskirti ekspertai nurodė, kad jo psichikos sveikatos problemos nemažino atsakomybės už veiksmus. Todėl teismas pasirinko griežčiausią bausmę ir papildomai įvertino išpuolio pavojingumą visuomenei.

    Imigracijos ir saugumo įtampa

    Šis išpuolis įvyko prieš Vokietijos federalinius rinkimus 2025 metais ir tapo vienu iš rezonansinių nusikaltimų, kurie kaitino diskusijas apie imigracijos politiką bei vidaus saugumą. Tuo laikotarpiu viešojoje erdvėje ypač daug dėmesio sulaukė klausimai dėl prieglobsčio procedūrų, deportacijų ir radikalizacijos prevencijos.

    Taip pat pabrėžta, kad ataka įvyko Miuncheno saugumo konferencijos išvakarėse, kai mieste būna sustiprintos saugumo priemonės ir susitelkia aukšto rango politikos bei gynybos atstovai. Vokietijos institucijos pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja, kad radikalizacija internete tapo viena svarbiausių ankstyvojo perspėjimo ir prevencijos sričių.

    Ką žinoma apie nuteistąjį

    Farhad N. į Vokietiją atvyko 2016 metais būdamas nepilnametis ir, kaip nurodyta byloje, buvo be suaugusiųjų palydos. Jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas, tačiau jam leista likti šalyje ir dirbti.

    Policija teigė, kad vyras dirbo apsaugos srityje ir intensyviai sportavo, domėjosi kultūrizmu. Tyrimo duomenimis, per mėnesius iki išpuolio jis galėjo radikalizuotis vartodamas internete platinamą ekstremistinį turinį, susijusį su radikaliais Afganistano pamokslininkais.

  • Hitai skamba vienodai? Muzikologas atskleidė Gen Alfa melodiją, kuri užvaldė popmuziką

    Hitai skamba vienodai? Muzikologas atskleidė Gen Alfa melodiją, kuri užvaldė popmuziką

    Vis dažniau klausytojams kyla jausmas, kad nauji hitai skamba kaip jau girdėti. Danų muzikologas Carlas Martinas teigia radęs vieną iš paaiškinimų: itin plačiai paplitusią keturių natų melodinę schemą, kuri kartojasi skirtingų žanrų kūriniuose.

    Šią pasikartojančią struktūrą jis pavadino Gen Alfa melodija, nes ypač daug ją naudojančių dainų pasirodė 2010-aisiais. Pasak tyrėjo, schema girdima tiek popmuzikoje, tiek roke ar elektroninėje šokių muzikoje, o ją naudoja atlikėjai iš skirtingų šalių.

    Martinas pasakoja, kad dėsningumą pastebėjo klausydamasis populiariosios muzikos iš įvairių regionų ir pradėjo rinkti pavyzdžius. Iš pradžių sąraše atsidūrė apie 500 kūrinių, vėliau jis jį susiaurino iki 72 dainų, kuriose, jo vertinimu, kartojamas tas pats melodinis karkasas.

    Kuo išsiskiria ši schema?

    Muzikologas aiškina, kad melodija paremta keturiomis vadinamosiomis atraminėmis natomis, išdėstytomis dviejose trumpose frazėse. Kitos natos, priklausomai nuo aranžuotės ir stiliaus, tarsi užpildo tarpus, tačiau kulminacijos dažnai grįžta į tas pačias atramas.

    Tokį principą lengva pritaikyti labai skirtingose dainose, nes jis veikia kaip universali pasakojimo forma muzikoje. Pirmoje dalyje sukuriama įtampa arba klausimas, o antroje pateikiamas aiškesnis išrišimas, todėl melodija klausytojui atrodo pažįstama ir lengvai įsimenama.

    „Niekada nemačiau konkrečios melodijos, kuri populiariojoje muzikoje būtų taip plačiai naudojama“, – sakė Carlas Martinas.

    Pasak jo, ši schema turi ir emocinį efektą: ji dažnai skamba švelniai liūdnai, todėl natūraliai tinka dainoms apie išsiskyrimą, nostalgiją ar vidinę įtampą. Būtent tokios temos popmuzikoje nuolat grįžta, o tai skatina vis naujus tos pačios melodinės logikos panaudojimus.

    Kodėl dėl to nekyla masinių bylų?

    Nors panašumai kai kam gali priminti plagijavimo istorijas, Martinas pabrėžia, kad dažnai kalbama ne apie įrašo kopijavimą, o apie idėjos perėmimą. Muzikos praktikoje tai artima interpoliacijai, kai pasiskolinamas melodinis motyvas ar jo kontūras, bet jis atliekamas ir įrašomas iš naujo.

    Tokie sutapimai ne visada būna sąmoningi: dainų autoriai gali per daugelį metų įsiminti tam tikrą melodinį judėjimą vien dėl nuolatinio kartojimosi populiariojoje kultūroje. Vėliau, kurdami naują kūrinį, jie gali atkurti panašią schemą net neidentifikuodami konkretaus šaltinio.

    Muzikologas primena, kad vadinamoji Gen Alfa melodija yra senesnė už pačią kartą, kurios vardu pavadinta. Vienu iš ankstyvesnių pavyzdžių jis mini „The Beatles“ 1965 metais išleistą dainą „It’s Only Love“, o panašių posūkių tyrėjai ir klausytojai ieško dar ankstesnėje klasikinėje muzikoje.

    Ekspertai pažymi, kad popmuzikoje pasikartojimai nėra išimtis: ribotas natų skaičius, populiarūs akordų deriniai ir trumpų, lengvai įsimenamų motyvų paklausa sukuria terpę, kurioje panašūs sprendimai kartojasi. Skirtumą dažnai lemia ne vien melodija, o atlikimas, harmonija, ritmas, prodiusavimas ir dainos struktūra.

  • Žemė šyla vis sparčiau: mokslininkai fiksuoja rekordinį tempą ir perspėja dėl 1,5 laipsnio ribos

    Naujausi klimato mokslininkų vertinimai rodo, kad pasaulinis atšilimas pastarąjį dešimtmetį įgavo neregėtą pagreitį. Tyrėjai teigia radę reikšmingų įrodymų, jog nuo maždaug 2015 metų vidutinė pasaulio temperatūra kyla greičiau nei ankstesniais dešimtmečiais.

    Pagrindinė išvada tokia: per pastaruosius 10 metų pasaulinė temperatūra vidutiniškai didėjo apie 0,35 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį. Palyginimui, 1970–2015 metų laikotarpiu augimas dažniausiai nesiekė 0,2 laipsnio per dešimtmetį.

    Tyrime naudoti keli nepriklausomi pasauliniai temperatūros duomenų rinkiniai, kuriuos kaupia NASA, NOAA, „HadCRUT“, „Berkeley Earth“ ir ERA5. Skirtingos institucijos taiko nevienodus metodus, tačiau visų jų duomenys rodo tą pačią kryptį: šilimas spartėja.

    Kad rezultatai atspindėtų ilgalaikę tendenciją, mokslininkai bandė atskirti natūralių svyravimų poveikį. Į analizę įtraukti tokie veiksniai kaip El Ninjo reiškinys, didesni vulkaniniai išsiveržimai ar Saulės aktyvumo pokyčiai, kurie trumpuoju laikotarpiu gali laikinai „pakelti“ arba „nuleisti“ temperatūrą.

    Tokiu būdu siekta sumažinti vadinamąjį klimato triukšmą ir aiškiau pamatyti, kas vyksta dėl ilgalaikių šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijų augimo. Tyrėjai nurodo, kad statistinis rezultatų patikimumas yra labai aukštas, todėl tikimybė, kad fiksuojamas pagreitėjimas yra atsitiktinis, laikoma maža.

    Pastarųjų metų stebėjimai šią tendenciją tik sustiprina: 2023 ir 2024 metai pasaulyje buvo vieni karščiausių per instrumentinių stebėjimų istoriją. Nors dalį šilumos galėjo „pridėti“ natūralūs procesai, mokslininkai pabrėžia, kad bendras fonas išlieka aiškus.

    Didžiausias praktinis klausimas susijęs su Paryžiaus susitarime įtvirtinta 1,5 laipsnio Celsijaus riba, skaičiuojama nuo ikiindustrinio laikotarpio. Jei dabartinis atšilimo tempas išsilaikys, ilgalaikis šios ribos viršijimas, tyrėjų vertinimu, gali tapti realus dar iki 2030 metų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tolesnė trajektorija priklausys nuo to, kaip sparčiai bus mažinamos iškastinio kuro naudojimo sukeliamos anglies dioksido emisijos. Kuo ilgiau išlieka aukštos emisijos, tuo didesnė tikimybė, kad ekstremalūs karščiai, sausros ir intensyvios liūtys taps dažnesni ir labiau alinantys infrastruktūrą bei sveikatos sistemas.

    Klimato mokslas kartu atkreipia dėmesį ir į adaptacijos ribas: kai kurios sistemos gali prisitaikyti, tačiau tik iki tam tikro taško. Todėl greitesnis šilimas reiškia ne tik didesnius ekonominius kaštus, bet ir didesnę riziką, kad dalis priemonių taps per lėtos arba nepakankamos.

    Tyrėjai pažymi, jog dabartiniai rezultatai dera su šiuolaikinių klimato modelių prognozėmis. Pagrindinė žinutė išlieka nuosekli: kiekvienas papildomas emisijų mažinimo žingsnis didina tikimybę pristabdyti atšilimo tempą ir sumažinti pavojingiausių padarinių mastą.