CP v2

Blog

  • ES sankcijos Rusijos FSB siejamai Turla grupei: taikinyje ES šalys ir Ukraina nuo 2010 metų

    ES sankcijos Rusijos FSB siejamai Turla grupei: taikinyje ES šalys ir Ukraina nuo 2010 metų

    Europos Sąjunga liepos 13 dieną išplėtė kibernetinių sankcijų sąrašą ir į jį įtraukė asmenis bei subjektus, siejamus su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) kuruojamomis ilgalaikėmis kibernetinio šnipinėjimo operacijomis. ES teigimu, šios kampanijos buvo nukreiptos į ES valstybes nares ir Ukrainą, o dalis veiklos fiksuojama nuo 2010 metų.

    Pagrindinis sankcijų taikinys – su valstybės remiama grupe Turla siejami veikėjai. ES institucijų vertinimu, ši grupė buvo naudojama žvalgybai ir kenkėjiškoms operacijoms prieš valstybines institucijas, strategines pramonės šakas bei kritinę infrastruktūrą, o dalis atakų galėjo sukelti sutrikimų ir finansinių nuostolių.

    Ką reiškia kibernetinės sankcijos?

    Pagal ES kibernetinių sankcijų režimą į sąrašą įtrauktiems asmenims taikomas turto įšaldymas, o jiems patiems – draudimas atvykti į ES. Be to, ES subjektams draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti lėšas ar ekonominius išteklius įtrauktiems asmenims ir organizacijoms.

    Šis režimas ES lygmeniu taikomas nuo 2020 metų ir palaipsniui plečiamas, reaguojant į atakas, kurias Bendrija priskiria Rusijos valstybinėms struktūroms ar su jomis susijusiems tinklams. Pastaraisiais metais ES sankcijas vis dažniau sieja su platesnėmis vadinamosiomis hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant sabotažą ir dezinformaciją.

    Prancūzija: bus kviečiamas Rusijos ambasadorius

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noël Barrot pranešė, kad dėl įvardytų kibernetinių kampanijų Prancūzija ketina iškviesti Rusijos ambasadorių. Paryžius viešai sieja Turla veiklą su incidentais, apėmusiais valstybinių institucijų sistemas ir strateginiams sektoriams svarbias organizacijas.

    „Šios operacijos nukreiptos į kariškius, įmones ir operatorius – siekiama perimti komunikaciją arba trikdyti veiklą, pavyzdžiui, infrastruktūrą“, – sakė Jeanas-Noël Barrot.

    Taikiniai – nuo valstybinių sistemų iki infrastruktūros

    ES pareiškimuose pabrėžiama, kad atakos buvo vykdomos ne vien tiesiogiai: operacijose galėjo būti pasitelkiami kibernetiniai nusikaltėliai, privačios bendrovės ir vadinamieji hacktivistai. Toks modelis, ekspertų vertinimu, leidžia maskuoti tikruosius užsakovus, išskaidyti vykdytojus ir apsunkinti techninį bei teisinį priskyrimą.

    Be asmenų, sankcijos taip pat palietė Rusijos technologijų bendroves, kurios, ES vertinimu, teikė paramą žvalgybos struktūroms. Tai reiškia, kad joms bus užkirstas kelias vykdyti verslą su ES partneriais, o tai gali turėti tiesioginį poveikį tiekimo grandinėms ir technologijų paslaugų pirkimui Europoje.

    Lygiagrečiai apie naują sankcijų paketą paskelbė ir Jungtinė Karalystė, taikydama ribojimus asmenims ir subjektams, siejamiems su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Toks derinimas tarp sąjungininkų didina sankcijų efektyvumą, nes ribojimai apima platesnę finansinių ir kelionių kanalų geografiją.

  • Kiaušinius išvirsite idealiai lygius: šaukštelis į vandenį gali pakeisti viską

    Nulupti virtą kiaušinį taip, kad baltymas liktų lygus, daugeliui tampa kantrybės išbandymu. Dažniausiai problema kyla ne dėl „blogo recepto“, o dėl kiaušinių šviežumo, virimo režimo ir to, kaip greitai jie atvėsinami po virimo.

    Maisto chemijos požiūriu šviežesni kiaušiniai paprastai lupasi sunkiau. Laikui bėgant kiaušinio viduje didėja oro tarpas, keičiasi baltymo rūgštingumas, o plėvelė po lukštu silpnėja, todėl lukštas dažniau atsiskiria švariau.

    Kas lemia, ar kiaušinis lengvai lupasi?

    Svarbus ir virimo būdas. Kai kiaušinis ilgai verda ar patiria didelius temperatūros svyravimus, baltymas gali tvirčiau „prikepti“ prie vidinės plėvelės, todėl lupti tenka su nuostoliais.

    Virtuvės praktikoje dažnai rekomenduojama kiaušinius kaitinti nuosekliai ir po virimo kuo greičiau sustabdyti kaitimą. Tam paprastai naudojamas šaltas vanduo, o dar geriau – ledinis vanduo, kuris spartina atsiskyrimą tarp baltymo ir plėvelės.

    Triukas su soda: kada verta bandyti?

    Vienas populiariausių triukų – į vandenį įberti šiek tiek valgomosios sodos. Idėja paprasta: soda didina vandens šarmingumą, o tai teoriškai gali palengvinti plėvelės atsiskyrimą nuo baltymo.

    Vis dėlto vienareikšmiško mokslo sutarimo, kad soda visada užtikrina lengvesnį lupimą, nėra. Dalis bandymų rodo minimalų efektą, tačiau namų virtuvėje šis būdas kai kam pasiteisina, ypač kai kiaušiniai labai švieži.

    Jei norite išbandyti, dažniausiai siūloma maždaug 1 litrui vandens dėti apie 1 arbatinį šaukštelį sodos. Kiaušinius po virimo verta nedelsiant perkelti į šaltą ar ledinį vandenį kelioms minutėms, kad lukštas lengviau „atsiklijuotų“.

    Paprasti žingsniai geresniam rezultatui

    Patikimiausias kelias – derinti kelis veiksmus: rinktis kelių dienų kiaušinius, virti kontroliuojamu laiku ir greitai atvėsinti. Taip sumažėja tikimybė, kad baltymas bus nelygus, o lupimas taps varginantis.

    Galiausiai svarbu prisiminti, kad vieno stebuklingo triuko nėra: skirtingų ūkių kiaušiniai gali skirtis, o rezultatą lemia ir laikymo sąlygos. Tačiau šviežumo, tinkamo virimo ir greito aušinimo kombinacija dažniausiai duoda labiausiai prognozuojamą efektą.

  • Pamirškite orkaitę: šitaip kepti vištų sparneliai išeina ypač traškūs ir daug sultingesni

    Vištų sparneliai namuose dažnai nusivilia vienu dalyku: kol orkaitėje jie tampa traškūs, tenka ilgai laukti ir kelis kartus vartyti, kad iškeptų tolygiai. Vis daugiau žmonių vietoj to renkasi karšto oro gruzdintuvę, kuri leidžia greičiau pasiekti traškų paviršių ir išlaikyti sultingą mėsą.

    Karšto oro gruzdintuvė veikia intensyvia karšto oro cirkuliacija, todėl šiluma pasiskirsto tolygiau, o oda greičiau apskrunda. Praktikoje tai reiškia paprastesnį procesą: įkaitinate prietaisą, sudedate sparnelius vienu sluoksniu ir viduryje kepimo juos apverčiate.

    Kaip iškepti tolygiai

    Dažniausia klaida – prigrūsti krepšelį, kai sparneliai gula vienas ant kito ir vietomis ima troškintis. Geriausias rezultatas pasiekiamas paliekant tarpelius, kad oras laisvai cirkuliuotų, o kiekvienas gabalėlis gautų vienodą karščio srautą.

    Kepimo laikas priklauso nuo prietaiso ir sparnelių dydžio, tačiau dažniausiai užtenka maždaug 20–25 minučių, apverčiant per vidurį. Jei sparneliai buvo šaldyti, juos galima trumpai apkepti atšildymui ir tuomet tęsti kepimą, tačiau svarbiausia – neskubėti ir įsitikinti, kad mėsa visiškai iškepusi.

    Saugumui ypač svarbi vidinė temperatūra: paukštiena turi pasiekti bent 74 laipsnius Celsijaus. Tai plačiai taikomas orientyras, kurį rekomenduoja maisto saugos institucijos, nes tik taip patikimai sumažinama rizika, susijusi su nepakankamai termiškai apdorota paukštiena.

    Traškumas ir skonis: ką keisti

    Norint dar traškesnės tekstūros, dalis namų virėjų renkasi ne kvietinius miltus, o kukurūzų krakmolą, kuris sukuria plonesnę, greičiau apskrundančią plutelę. Prieš apvoliojant verta sparnelius nusausinti popieriniu rankšluosčiu, nes drėgmės perteklius stabdo apskrudimą.

    Skoniui pakelti tinka džiovintos žolelės, pavyzdžiui, čiobreliai ar šalavijas, taip pat aštresni priedai, tokie kaip čili. Jei norisi ryškesnio umami efekto, kai kurie naudoja mononatrio glutamatą, tačiau jo kiekį svarbu derinti saikingai, kad neužgožtų natūralaus vištienos skonio.

    Ką daryti su padažais?

    Karšto oro gruzdintuvėje geriausiai kepasi sausesni, lengvai apvoliojami sparneliai, todėl lipnius padažus dažniau patogu dėti po kepimo. Taip išlaikomas traškumas, o padažas neapsunkina paviršiaus ir neskatina mėsos troškintis.

    Jei vis dėlto norisi kepti su šlapesniu glajumi, praverčia krepšelio įdėklas ar kepimo popierius, skirtas šiam prietaisui: jis sumažina prilipimą ir palengvina valymą. Visgi svarbu nepersistengti su uždengimu, kad nebūtų blokuojama oro cirkuliacija, kuri ir sukuria traškų rezultatą.

  • Mokslininkai priblokšti: aptiko seniausią smurto pėdsaką – žmogui į veidą smogė akmuo

    Mokslininkai priblokšti: aptiko seniausią smurto pėdsaką – žmogui į veidą smogė akmuo

    Tarptautinė mokslininkų komanda, tyrusi Qafzeh urvo dabartinio Izraelio teritorijoje radinius, nustatė vieną seniausių aiškių žmogaus patirto smurto požymių. Analizuotas jauno vyro skeletas, žymimas Qafzeh 25, datuojamas maždaug prieš 100 000 metų.

    Pagrindinis įrodymas – gilus, tiesus įpjovimas kairėje apatinio žandikaulio pusėje, perėjęs ir per dantį. Tyrėjai teigia, kad tokį pažeidimą greičiausiai paliko aštrus akmeninis įrankis, o trauma buvo patirta dar žmogui esant gyvam.

    Žaizda sugijo, vyras išgyveno

    Labiausiai tyrėjus nustebino tai, kad kaulas rodė gijimo požymių. Tai reiškia, kad nukentėjęs vyras po smūgio išgyveno ir dar kurį laiką gyveno, o pats sužalojimas, tikėtina, nesukėlė mirtinos infekcijos.

    Tokie duomenys svarbūs ne tik smurto rekonstrukcijai, bet ir ankstyvųjų žmonių socialinių ryšių supratimui. Jei žmogus po sunkios veido traumos galėjo išgyventi, tai gali reikšti, kad bendruomenė jį prižiūrėjo, aprūpino maistu ir padėjo atsigauti.

    Kodėl tai laikoma smurto įrodymu?

    Nors teoriškai sužalojimas galėjo įvykti nelaimingo atsitikimo metu, mokslininkai labiau linksta prie konflikto tarp žmonių versijos. Vienas argumentų – žaizdos vieta kairėje veido pusėje, kuri dažnai siejama su sužalojimais per artimą konfrontaciją, ypač jei smogiantis asmuo buvo dešiniarankis.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie aiškūs pjautiniai sužalojimai iš vidurinio paleolito laikotarpio archeologinėje medžiagoje yra itin reti. Dėl to Qafzeh 25 atvejis gali būti vienas seniausių patikimai dokumentuotų sužalojimų, padarytų aštriu įrankiu.

    Ką dar atskleidė kaulai?

    Atlikus išsamią analizę, pastebėti ir dantų sveikatos požymiai: kariesas bei emalio pažeidimai. Tyrėjai nurodo, kad panašios problemos aptiktos ir kituose Qafzeh urve palaidotuose žmonėse.

    Mokslininkai vis dar aiškinasi, kodėl šios vietovės gyventojai galėjo dažniau turėti dantų ėduonį nei kai kurios kitos pleistoceno laikotarpio populiacijos, įskaitant neandertaliečius. Tarp galimų paaiškinimų minimi mitybos ypatumai, genetika ir specifinės aplinkos sąlygos.

    Šis atradimas paremtas šiuolaikiniais metodais, įskaitant didelės raiškos kompiuterinę tomografiją ir mikroskopinę analizę. Tokios technologijos leidžia tiksliau atskirti gyvenimo metu patirtas traumas nuo vėliau atsiradusių pažeidimų, kurie galėjo susiformuoti palaidojimo ar kasinėjimų metu.

  • Gelmių vandenynuose evoliucija įsibėgėja: atrasti 500 mln. genų ir karščiui atsparus Cas9

    Gelmių vandenynuose evoliucija įsibėgėja: atrasti 500 mln. genų ir karščiui atsparus Cas9

    Giliausios vandenynų zonos išlieka viena mažiausiai ištirtų Žemės aplinkų, nors būtent jos sudaro didžiąją dalį planetos gyvenamos erdvės. Ten vyrauja nuolatinė tamsa, žema temperatūra, milžiniškas slėgis ir ribotas deguonies kiekis, tačiau gyvybė ne tik išsilaiko, bet ir sparčiai prisitaiko.

    Tarptautinė mokslininkų komanda, ištyrusi giliavandenių nuosėdų ir vandens mėginius, identifikavo daugiau kaip 500 000 000 iki šiol nefiksuotų mikroorganizmų genų. Šis papildymas daugiau nei perpus išplėtė pasaulinį vandenynų genų katalogą ir parodė, kiek daug biologinės įvairovės dar lieka už mokslo akiračio.

    Tyrėjų vertinimu, ekstremalios gelmių sąlygos gali spartinti evoliuciją. DNR čia dažniau patiria pažeidimų dėl slėgio, chemiškai reaktyvių junginių ir metalų, o taisymo mechanizmai ne visada suveikia idealiai, todėl daugėja mutacijų ir greitėja prisitaikymas.

    Kas labiausiai nustebino?

    Vienas ryškiausių radinių – naujas fermento Cas9 variantas, aptiktas mikroorganizmų, gyvenančių prie hidroterminių versmių. Cas9 yra vienas svarbiausių CRISPR genomo redagavimo įrankių komponentų, o naujai aprašytas variantas išlaiko aktyvumą ir esant aukštesnei nei 70 laipsnių Celsijaus temperatūrai.

    Tokia savybė laikoma ypač vertinga pramonėje, kur daug procesų vyksta padidintoje temperatūroje ir reikalingas fermentų stabilumas. Mokslininkai svarsto, kad karščiui atsparūs fermentai galėtų pasitarnauti biokuro gamyboje, fermentacijos procesuose, taip pat kuriant naujus biotechnologinius sprendimus medicinai.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Giliavandenių ekosistemų genetinė įvairovė vis dažniau vertinama kaip potencialus naujų vaistų, fermentų ir biocheminių junginių šaltinis. Kartu tai ir priminimas, kad norint šią įvairovę suprasti prireiks ilgalaikių tarptautinių projektų, brangios mėginių ėmimo infrastruktūros bei pažangių DNR sekoskaitos metodų.

    Ekspertai pabrėžia, jog investicijos į gelmių tyrimus gali atsipirkti plačiai: nuo efektyvesnės energijos gamybos iki tikslesnių genų redagavimo įrankių ir geresnio Žemės ekosistemų atsparumo supratimo. Vandenynų gelmės vis labiau tampa ne paslaptinga baltąja dėme žemėlapyje, o viena perspektyviausių mokslo krypčių ateinančiam dešimtmečiui.

  • Mįslė iš ledynmečio: 32 urvų ženklai kartojasi visoje Europoje – ką jie reiškė žmonėms?

    Mįslė iš ledynmečio: 32 urvų ženklai kartojasi visoje Europoje – ką jie reiškė žmonėms?

    Archeologus jau ne vieną dešimtmetį intriguoja pasikartojantis reiškinys Europos urvuose: skirtingose vietovėse aptinkami tie patys kelių dešimčių tipų ženklai, kurių amžius siekia maždaug 40–45 tūkstančius metų. Tyrėjai suskaičiuoja apie 32 pagrindinius simbolių tipus, randamus nuo Pirėnų pusiasalio ir Prancūzijos iki Italijos bei Balkanų.

    Toks nuoseklus pasikartojimas dideliame plote leidžia manyti, kad tai ne atsitiktinės įbrėžos ar piešinių fonas. Dalis mokslininkų kelia prielaidą, kad ženklai buvo atpažįstami skirtingoms medžiotojų ir rinkėjų bendruomenėms ir veikė kaip bendras simbolinis kodas, susietas su praktiniais poreikiais ar socialine komunikacija.

    Viena dažniausiai aptariamų hipotezių sieja šiuos ženklus su ankstyva informacijos fiksavimo sistema. Analizuojant gyvūnų atvaizdus iš vėlyvojo paleolito pastebėta, kad šalia jų neretai atsiranda taškų ar vertikalių brūkšnių sekos, o Y formos ženklas kartais interpretuojamas kaip su jauniklių atsiradimu susijusi nuoroda.

    Jei tokia interpretacija teisinga, simboliai galėjo veikti kaip savotiškas sezoninis kalendorius, paremtas mėnulio ciklais. Tai būtų padėję prognozuoti gyvūnų migraciją ir rujojimo ar jauniklių vedimo laiką, nuo kurių tiesiogiai priklausė žmonių išgyvenimas ir medžioklės planavimas.

    Vis dėlto ne visi tyrėjai sutinka, kad šiuos ženklus galima vadinti proto-rašto forma. Skeptikai pabrėžia, jog trūksta patikimų įrodymų, leidžiančių vienareikšmiškai priskirti kiekvienam simboliui konkrečią reikšmę arba parodyti, kad jie sudarė nuoseklią vizualinę kalbą, lygiavertę vėlesnėms rašto sistemoms.

    Alternatyvūs paaiškinimai taip pat išlieka tikėtini: ženklai galėjo būti skaičiavimo ir apskaitos žymos, medžioklės sėkmės ar grobio fiksavimo būdas, teritorijos ar grupės atpažinimo ženklai, o kai kuriais atvejais ir ritualinės praktikos dalis. Tai, kad simboliai pasitaiko ir ant figūrėlių, įrankių bei kitų objektų, rodo, jog jie buvo naudojami ne vien urvų sienose.

    Naujesni tyrimai, apimantys tūkstančius išraižytų ženklų, vis dažniau akcentuoja pasikartojančias sekas ir struktūras. Tokie dėsningumai leidžia kalbėti apie išplėtotą simbolinės komunikacijos sistemą, kuri galėjo būti vienas iš žingsnių kelyje į vėlesnį rašto atsiradimą, bet dar ne pats raštas šiuolaikine prasme.

    Mokslininkai pabrėžia, kad proveržį gali atnešti platesnis kontekstas: tikslesnis ženklų datavimas, jų ryšys su gyvūnų vaizdavimu, radaviečių funkcija ir palyginimai tarp regionų. Kuo daugiau bus sukaupta kruopščiai dokumentuotų pavyzdžių, tuo aiškiau bus galima atsakyti, ar 32 simboliai buvo universalus kodas, ar tik panašiai mąstančių bendruomenių sutapimai.

  • ES kirto socialiniams tinklams: vaikams iki 13 metų – tik su tėvų priežiūra ir ribotu laiku

    ES kirto socialiniams tinklams: vaikams iki 13 metų – tik su tėvų priežiūra ir ribotu laiku

    Komisija svarsto bendrą amžiaus ribą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Briuselyje paragino stiprinti vaikų apsaugą internete ir kurti vieningesnę ES politiką. Tarp svarstomų krypčių – aiški minimalaus amžiaus riba naudojimuisi socialiniais tinklais, dažniausiai minima 13 metų riba.

    Pasak jos, vis daugiau argumentų rodo, kad dabartinės priemonės neužtikrina pakankamos apsaugos, o platformų savireguliacija realių pokyčių dažnai neatneša. ES institucijos vis dažniau kalba apie būtinybę suvienodinti taisykles, kad jos galiotų visose valstybėse narėse.

    Ką tai reikštų vaikams ir tėvams?

    Siūlymų esmė – mažesni nei 13 metų vaikai socialiniais tinklais galėtų naudotis tik su tėvų priežiūra ir ribotą laiką. Taip pat svarstoma etapinė tvarka, kai skirtingoms amžiaus grupėms būtų taikomos nevienodos prieigos ir turinio kontrolės priemonės.

    Praktiškai tai galėtų reikšti griežtesnį amžiaus patvirtinimą, pritaikytas privatumo nuostatas nepilnamečiams ir apribotus algoritminius rekomendavimus. ES jau turi teisinį pagrindą didinti platformų atsakomybę, o nauji sprendimai būtų dėliojami ant jau galiojančių reikalavimų.

    Kodėl tai keliama dabar?

    Vaikų saugumo internete tema ES aštrėja dėl augančio ekranų laiko ir su tuo siejamų rizikų, tarp jų patyčių, žalingo turinio bei psichosocialinių sunkumų. Viešojoje erdvėje taip pat akcentuojama, kad dalis vaikų kasdien prie ekranų praleidžia 4–7 valandas.

    Diskusijose minimi ir tyrimai, rodantys, kad reikšminga dalis nepilnamečių internete susiduria su emociniais ar psichosocialiniais iššūkiais. Šią kryptį palaiko ir dalis akademinės bendruomenės, pabrėžianti, kad vien tik tėvų kontrolės priemonių nepakanka, jei platformų dizainas skatina ilgą naudojimą.

    „Turime imtis veiksmų, kad vaikų apsauga internete būtų reali, o taisyklės būtų aiškios ir vienodos visoje Europoje“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisija pabrėžia ir didžiųjų technologijų bendrovių atsakomybę pagal jau galiojančius ES teisės aktus, įskaitant Skaitmeninių paslaugų aktą. Nurodoma, kad rekomendacijos dar bus analizuojamos, o pirmųjų konkretesnių teisėkūros pasiūlymų artimiausiu metu tikėtis neverta.

  • „Netflix“ nori tapti kaip TV: planuoja 24/7 tiesioginius kanalus ir naują reklamų strategiją

    „Netflix“ nori tapti kaip TV: planuoja 24/7 tiesioginius kanalus ir naują reklamų strategiją

    „Netflix“ svarsto žingsnį, kuris primena tradicinės televizijos modelį: platformoje gali atsirasti visą parą veikiantys tiesioginiai kanalai, nuolat transliuojantys turinį 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Apie tokius planus pranešė The Wall Street Journal, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais.

    Idėja paprasta: žiūrovas įsijungtų konkretų kanalą ir galėtų žiūrėti ar net klausytis turinio fone, nesirinkdamas kiekvieno epizodo atskirai. Tokia patirtis artima linijinei televizijai, kai programą sudėlioja pats transliuotojas, o vartotojui nereikia ilgai naršyti katalogo.

    Ši kryptis siejama su augančia konkurencija transliacijų rinkoje ir vartotojų dėmesio kova. Nemokamos, reklamomis finansuojamos televizijos tipo paslaugos, tokios kaip „Pluto TV“ ar „Tubi“, pastaraisiais metais sustiprino pozicijas ir įpratino dalį auditorijos prie nuolatinio srauto, o ne pasirinkimo iš bibliotekos.

    „Netflix“ atveju tai gali būti ir tiesioginis būdas sustiprinti reklamos verslą. Nuolatinė transliacija reikštų, kad reklaminiai intarpai tampa labiau panašūs į įprastus televizinius blokus, o jų praleisti būtų sunkiau nei žiūrint turinį pagal pareikalavimą.

    Be to, „Netflix“ tariasi ir dėl kitos krypties – galimų paketų su kitais turinio tiekėjais, kai vienu mokėjimu vartotojas gautų prieigą prie kelių paslaugų. Tokį modelį jau naudoja dalis rinkos dalyvių, o tarp minimų galimų partnerių įvardijamas ir „Peacock“.

    Tokie planai siejami ir su pačios platformos iššūkiais. Nors pigesni planai su reklamomis didina pasiekiamumą, „Netflix“ ieško sprendimų, kaip ilgiau išlaikyti žiūrovų dėmesį, kai dalies originalių serialų peržiūros tarp sezonų krenta, o konkurentai agresyviai investuoja į sportą, tiesiogines transliacijas ir reklama finansuojamą turinį.

  • JAV pirmąkart kare panaudojo jūrinius kovinius dronus: smūgiai Iranui ir naujas karo jūroje etapas

    JAV pirmąkart kare panaudojo jūrinius kovinius dronus: smūgiai Iranui ir naujas karo jūroje etapas

    JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) pranešė, kad operacijoje Artimuosiuose Rytuose pirmą kartą savo istorijoje panaudojo jūrinius kovinius bepiločius aparatus smūgiams į taikinius. Pasak oficialios informacijos, atakų taikiniais tapo Irano karinės infrastruktūros objektai, susiję su laivų ir povandeninių laivų aptarnavimu.

    JAV teigia, kad ši operacija buvo platesnės tikslių smūgių serijos dalis, orientuota į pakrantės radarus, oro gynybos elementus bei raketų ir dronų pajėgumus. CENTCOM nurodė, kad veiksmuose dalyvavo ir pilotuojami naikintuvai, karo laivai bei oro bepiločiai, o jūriniai dronai panaudoti kaip nauja priemonė realiomis kovos sąlygomis.

    Hormūzo sąsiauris – strateginis taškas

    Pentagonas akcentuoja, kad vienas pagrindinių tikslų – mažinti Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso galimybes trikdyti tarptautinę laivybą Hormūzo sąsiauryje. Tai vienas svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių, per kurį juda reikšminga dalis energijos išteklių ir krovinių srautų.

    JAV viešai pabrėžia, kad Iranas nekontroliuoja sąsiaurio ir kad Vašingtonas esą siekia užtikrinti laivybos laisvę. Pastaraisiais metais šioje zonoje išaugęs incidentų skaičius bei įtampa regione paskatino didesnį dėmesį jūrų saugumui ir naujoms technologijoms, kurios mažina riziką įguloms.

    Kas žinoma apie „Corsair“

    Užsienio gynybos tematikos žiniasklaida skelbia, kad operacijoje galėjo būti naudotas „Corsair“ tipo jūrinis dronas. Šis modelis siejamas su „Saronic Technologies“ – JAV autonominių jūrinių sistemų kūrėju, įsikūrusiu Ostine, Teksase.

    Gamintojas yra nurodęs, kad „Corsair“ gali pasiekti iki 92 kilometrų per valandą greitį, jo veikimo nuotolis – iki 1 850 kilometrų, o naudingoji apkrova – apie 450 kilogramų. Toks derinys leidžia platformą pritaikyti tiek žvalgybai, tiek logistikai, tiek smogiamoms užduotims.

    „Didžiuojamės, kad mūsų platforma „Corsair“ pirmą kartą panaudota kovinėmis sąlygomis – tai patvirtina jos patikimumą ir universalumą“, – sakė „Saronic Technologies“ atstovas.

    Karo jūroje lūžis: nuo bandymų prie rutinos

    Kariniai analitikai pažymi, kad jūriniai dronai tampa vis svarbesne modernių konfliktų dalimi, nes leidžia vykdyti rizikingas užduotis mažesnėmis sąnaudomis ir be tiesioginės grėsmės įguloms. Pastarųjų metų patirtis Juodojoje jūroje parodė, kad tokios sistemos gali daryti disproporciškai didelį spaudimą net ir didesniems laivynams.

    JAV sprendimas panaudoti jūrinius smogiamuosius dronus realioje operacijoje signalizuoja, kad technologija peržengė eksperimentinę stadiją. Tai taip pat gali paskatinti spartesnę autonominių sistemų plėtrą, integraciją su žvalgybos priemonėmis ir DI sprendimais, kurie didina taiklumą ir leidžia greičiau priimti taktinius sprendimus.

  • Europa kuria didžiulę antibalistinės gynybos koaliciją: ką tai reiškia ir kodėl Lenkija liko nuošalyje

    Europa kuria didžiulę antibalistinės gynybos koaliciją: ką tai reiškia ir kodėl Lenkija liko nuošalyje

    Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos, Švedijos, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės lyderiai paskelbė kuriantys Integruotą antibalistinės gynybos koaliciją. Iniciatyva pristatoma kaip gynybinė ir skirta bendriems Europos pajėgumams nuo balistinių raketų stiprinti.

    Koalicijos kūrėjai akcentuoja, kad sprendimą lėmė išaugusi balistinių raketų grėsmė Europoje ir karo Ukrainoje pamokos. Planuojama kurti integruotą priešraketinės gynybos architektūrą, derinti pramonės ir mokslinių tyrimų potencialą bei parengti veiksmų planą iki pirmųjų operacinių pajėgumų.

    Ši iniciatyva turėtų papildyti jau veikiančias nacionalines oro ir priešraketinės gynybos sistemas, o prisijungti kviečiamos ir kitos valstybės. Ypatingas vaidmuo numatomas Ukrainai, kuri sukaupė praktinės patirties atremiant Rusijos balistinių raketų atakas ir siekia šią patirtį perkelti į europinius sprendimus.

    Ukraina koalicijai siūlo projektą „Freja“, kurį vysto bendrovė „Fire Point“. Tai paneuropinio, integruoto oro ir priešraketinės gynybos tinklo koncepcija, kurios ašis būtų perėmimo raketa FP-7.x, skirta būtent balistinėms raketoms naikinti.

    Skelbiama, kad FP-7.x gali pasiekti 1 500–2 000 metrų per sekundę greitį, yra 7,25 metro ilgio ir gaminama iš kompozitinių medžiagų, taip mažinant savikainą. Raketoje numatyta infraraudonųjų spindulių taikymo galvutė, o ateityje planuojama integracija su pusiau aktyvia galvute, siejama su „Diehl Defence“ sprendimais.

    Vienos raketos kaina įvardijama mažesnė nei maždaug 650 000 eurų, todėl ji pateikiama kaip pigesnė alternatyva daliai šiandien naudojamų perėmimo priemonių. Koncepcijoje minima atvira architektūra ir orientacija į kuo platesnį suderinamumą su europiniais sensoriais bei valdymo tinklais.

    „Tai yra grynai gynybinė iniciatyva, skirta sukurti bendrus Europos gebėjimus apsisaugoti nuo balistinių raketų“, – teigiama koalicijos šalių pozicijoje.

    „Fire Point“ nurodo dirbanti su tokiais partneriais kaip „MBDA“ ir svarstanti raketinio kuro gamybos pajėgumus Danijoje. Teigiama, kad projektas jau pasiekęs prototipinių bandymų etapą, o FP-7.x esą yra atlikusi skrydžio bandymus, kuriuose patikrintas manevringumas ir ugnies valdymas.

    Tuo pat metu dėmesį atkreipė tai, kad prie naujos iniciatyvos neprisijungė Lenkija. Šalis antibalistinius pajėgumus vysto glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinėmis Valstijomis ir remiasi amerikietiškų sistemų integracija, todėl jos pasirinkimas gali rodyti skirtingas regionines strategijas, kaip greičiausiai užsitikrinti patikimą skydą.