CP v2

Blog

  • Dr. D. Liutikas apie turizmo perspektyvas: nišiniai Šiaulių objektai ir siaurukas traukia vis labiau

    Dr. D. Liutikas apie turizmo perspektyvas: nišiniai Šiaulių objektai ir siaurukas traukia vis labiau

    Turizmo sociologas dr. Darius Liutikas sako, kad turizmo perspektyvos Šiauliuose yra palankios, ypač dėl nišinių krypčių. Jo vertinimu, miestui išskirtinumo suteikia muziejų turizmas ir religinio turizmo objektai, kurie pritraukia keliautojus ieškančius prasmingų patirčių.

    Pasak pašnekovo, Šiauliai turi potencialo augti ne konkuruodami kiekiu, o kokybe ir specializacija. Tokia kryptis dera su pastaraisiais metais ryškėjančia lėtojo ir patyriminio turizmo tendencija, kai keliautojams svarbu turinys, autentiškumas ir vietos istorija.

    „Palyginus su kitais miestais, Šiauliai turi daug nišinio, pavyzdžiui muziejų turizmo, taip pat religinio turizmo objektų, todėl perspektyvos turizmui yra labai šviesios“, – sakė dr. D. Liutikas.

    Penkerius metus jis vadovauja VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, kuris organizuoja turistines keliones siauruku maršrute tarp Panevėžio ir Rubikių. Dr. D. Liutiko teigimu, istoriniai geležinkeliai daugelyje Europos šalių laikomi svarbiais turizmo traukos objektais, o dalis keliautojų specialiai planuoja keliones vien tam, kad pravažiuotų kuo daugiau istorinių maršrutų.

    Lietuvoje veikiantis siaurukas išsiskiria tuo, kad yra vienintelis šalyje, o jo bendras ilgis siekia 68 km. Nors visas maršrutas įprastai įveikiamas per kelias keliones, atvykstantys užsieniečiai, pasak direktoriaus, derina datas taip, kad per kelis kartus galėtų nuvažiuoti visą atstumą.

    Ar Šiauliams reikia siauruko?

    Šiauliuose prieš maždaug šimtą metų taip pat veikė siaurasis geležinkelis, o nuo 1931 metais jis turėjo stoteles ir mieste. Dr. D. Liutikas pripažįsta, kad geležinkelio paveldas galėtų tapti papildomu traukos tašku, tačiau pabrėžia didžiausią iššūkį: tokia infrastruktūra yra brangi ir reikalauja ilgalaikių investicijų.

    Jo teigimu, vien entuziazmo nepakanka, nes reikėtų įvertinti miesto turizmo koncepciją ir realiai apskaičiuoti, kaip siaurukas būtų integruojamas į kitus Šiaulių turizmo prioritetus. Ypač brangūs darbai susiję su bėgių, pabėgių, tiltų, depo ir stočių priežiūra bei atnaujinimu.

    Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad prieš kuriant naujus projektus svarbu išsaugoti tai, kas jau veikia. Jo vertinimu, vieno veikiančio istorinio siaurojo geležinkelio išlaikymas Lietuvoje savaime yra didelis pasiekimas.

    Naujos patirtys ir augantys srautai

    Vadovaudamas siaurukui dr. D. Liutikas inicijavo naujas programas, kurios orientuotos į sezonines šventes ir patirtinį turizmą. Tarp jų išsiskiria kalėdinės kelionės su šventine programa, dekoruotu traukiniu ir sustojimu, kuriame keliautojus pasitinka Kalėdų senelis.

    Populiarumo sulaukė ir gastronominės kelionės, kai stotelėse ragaujami vietos patiekalai bei pasakojama jų kilmės istorija. Pasak direktoriaus, viena labiausiai dėmesį patraukusių naujovių tapo važiuojanti pirtelė, kai kelionės metu galima pasikaitinti ir atsipalaiduoti, o tai sukuria išskirtinę patirtį.

    Per penkerius metus keleivių skaičius, anot jo, išaugo nuo 13 000 iki daugiau nei 25 000 per metus, o veiklos pajamos padidėjo 2,5 karto. Vis dėlto didelę dalį biudžeto ir toliau „suvalgo“ infrastruktūros išlaikymas, todėl ilgalaikis stabilumas priklauso ir nuo finansavimo, ir nuo lankytojų srautų.

    Dr. D. Liutikas pabrėžia, kad siaurukas natūraliai atitinka lėtojo turizmo idėją, nes važiuoja lėtai ir leidžia keliautojams stebėti kraštovaizdį. Maksimalus traukinio greitis siekia 30 km per valandą, o įprastai važiuojama 20–25 km per valandą greičiu.

    Piligrimystė: motyvai keičiasi

    Be geležinkelio paveldo, dr. D. Liutikas aktyviai dirba religinio turizmo ir piligrimystės lauke. Jis yra piligriminio maršruto Malonių kelias kūrėjas, o jo teigimu, tokie maršrutai svarbūs ne tik tikintiesiems, bet ir žmonėms, ieškantiems kultūrinių patirčių bei prasmingo keliavimo formų.

    Pašnekovas pastebi, kad pasaulyje ryškėja tendencija, kai piligriminė kelionė vis dažniau pasirenkama ne vien dėl religinių priežasčių. Keliautojus skatina kultūrinės patirtys, savęs išbandymas, rekreacija, pažintys ir noras pakeisti kasdienę rutiną.

    Remdamasis savo tyrimu, dr. D. Liutikas teigia nustatęs, kad maždaug trečdalis piligrimų keliauja vedini dvasinių motyvų, trečdalis piligrimystę renkasi kaip laisvalaikį, o dar trečdalis ją suvokia kaip vidinio pokyčio ritualą. Tokie duomenys, pasak jo, padeda geriau suprasti, kodėl piligriminiai maršrutai tampa platesnio turizmo dalimi.

    Kalbėdamas apie infrastruktūrą Lietuvoje, jis ją vertina kaip pakankamai gerą, tačiau mato erdvės tobulinti žymėjimą ir informacijos sklaidą. Dr. D. Liutiko teigimu, tokie objektai kaip Kryžių kalnas jau dabar pritraukia keliautojus iš viso pasaulio, tačiau nuoseklus viešinimas išlieka svarbus.

    Šaltiniai:

    – https://www.unwto.org/tourism-in-2030-agenda

    – https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2023/751416/EPRS_BRI(2023)751416_EN.pdf

    – https://www.lithuania.travel/lt/news/letasis-turizmas-keliones-lietuvoje

  • Šalia Raudondvario balandžio 26 dieną vyks kariūnų lauko taktikos pratybos: bus sraigtasparnis

    Šalia Raudondvario balandžio 26 dieną vyks kariūnų lauko taktikos pratybos: bus sraigtasparnis

    Balandžio 26 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos Vilniaus rajone, šalia Raudondvario Nemenčinės apylinkėse, vyks Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Kariūnų bataliono lauko taktikos pratybos.

    Pratybos rengiamos kaip jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalis, todėl teritorijoje bus intensyvesnis karių judėjimas ir mokomųjų veiksmų imitacija. Gyventojų prašoma išlikti ramiems ir atsižvelgti į galimus laikinuosius nepatogumus apylinkėse.

    Pratybų metu planuojama naudoti sraigtasparnį „Black Hawk“ arba Mi-8. Taip pat bus naudojami imitaciniai šaudmenys, todėl gali būti girdimi šūvius primenantys garsai.

    Tokio pobūdžio lauko pratybos yra įprasta kariūnų rengimo dalis, skirta ugdyti vadovavimo, veiksmų koordinavimo ir situacijų vertinimo įgūdžius realioms sąlygoms artimoje aplinkoje. Lietuvos kariuomenė ir mokymo įstaigos pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiria praktiniam pasirengimui, įskaitant sąveiką su orlaiviais ir veiksmus mišrioje vietovėje.

    Apie pratybas informavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.

    Šaltiniai:

    – https://www.lka.lt/

  • Socialinis būstas Panevėžyje: iki 2026 metų gegužės 1 dienos privalu deklaruoti 2025 metų pajamas

    Panevėžio miesto savivaldybė primena gyventojams, įrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą: iki 2026 metų gegužės 1 dienos būtina Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti 2025 metų turto ir pajamų deklaraciją. Nepateikus deklaracijos laiku, asmenys ar šeimos gali būti išbraukti iš laukiančiųjų socialinio būsto sąrašo.

    Savivaldybės Socialinių reikalų skyrius atkreipia dėmesį, kad pajamų ir turto deklaravimas yra privalomas norint išlaikyti teisę į socialinio būsto nuomą. Praktikoje tai reiškia, kad deklaracijos pateikimas tampa vienu svarbiausių veiksmų, užtikrinančių, jog laukimo eilė ir toliau bus tęsiama be pertrūkių.

    Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą gyventojai turi pateikti turto, įskaitant pajamas, deklaraciją FR0001 su priedu FR0001P. Deklaracijos duomenys naudojami vertinant, ar žmogus ir toliau atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus gauti valstybės paramą būstui.

    Esant svarbioms priežastims, deklaracijos pateikimo terminas gali būti pratęstas iki 2026 metų birželio 1 dienos. Pratęsimas galimas, kai dėl objektyvių aplinkybių deklaraciją pateikti laiku tampa neįmanoma.

    Svarbiomis priežastimis laikoma liga ar sužalojimas, kai asmuo gydomas stacionare, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, taip pat gimdymas ir laikotarpis po jo. Terminas gali būti pratęstas ir dėl epidemijos, stichinės nelaimės ar nelaimingo atsitikimo savivaldybės teritorijoje, taip pat dėl artimųjų mirties, slaugymo, sulaikymo ar karo prievolės pareigų vykdymo.

    Savivaldybė taip pat primena, kad esantys laukiančiųjų socialinio būsto sąraše privalo per vieną mėnesį raštu informuoti Savivaldybės administraciją apie pasikeitimus. Tai aktualu pasikeitus gyvenamajai vietai, šeimos sudėčiai, materialinei padėčiai ar įsigijus būstą.

    Laiku pateikta deklaracija ir aktuali informacija padeda išvengti administracinių nesklandumų ir užtikrina sklandesnį socialinio būsto skyrimo procesą. Savivaldybė ragina neatidėlioti ir, kilus klausimams dėl deklaravimo ar dokumentų, kreiptis į atsakingus specialistus.

    Šaltiniai:

    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.12068

    – https://www.vmi.lt/evmi/gyventoju-turto-deklaravimas

  • Užpalių–Vyžuonų takai atsinaujina: 7 maršrutai su audio gidu, virtualiais turais ir lankstinuku

    Užpalių–Vyžuonų takai atsinaujina: 7 maršrutai su audio gidu, virtualiais turais ir lankstinuku

    Užpalių ir Vyžuonų bendruomenės pristatė projektą „Išmanūs ir tvarūs žygiai Užpalių–Vyžuonų takais“, kuriuo siekiama paskatinti pažintinį ir tvarų turizmą Utenos rajone. Projektą finansavo Europos Sąjungos lėšos ir Utenos rajono savivaldybė.

    Pristatymų metu bendruomenei pademonstruota audio gido programėlė ir išleistas informacinis lankstinukas, padėsiantys keliautojams patogiau planuoti maršrutus. Projekto koordinatorius Giedrius Indrašius pabrėžė komandinio darbo svarbą ir gimnazijos mokinių įsitraukimą.

    Kuo išsiskiria šis projektas?

    Projektas orientuotas į tvarumą, kai turistų srautai skatinami pažinti vietoves nekenkiant aplinkai ir kartu kuriant naudą vietos ekonomikai bei bendruomenėms. Tokį modelį vis dažniau renkasi regionai, siekiantys pritraukti keliautojus ne vien sezono piko metu, o visus metus.

    Iniciatyva įgyvendinama bendradarbiaujant „Užpalėnų krivūlei“ ir Vyžuoniškių bendrijai „Vyžuona“. Prie veiklų prisidėjo vietos gyventojai ir Utenos regiono vietos veiklos grupės konsultantai.

    7 pažintiniai maršrutai ir daugiau kaip 30 objektų

    Užpalių ir Vyžuonų seniūnijose skaičiuojama daugiau nei 30 lankytinų gamtos ir kultūros paveldo objektų, todėl projektas sutelkė dėmesį į aiškiai struktūruotus ir keliautojams lengvai pritaikomus maršrutus. Sukurti 7 pažintiniai maršrutai pritaikyti pėstiesiems ir dviratininkams.

    Keliauti siūloma pasitelkiant audio gidą, o maršrutai papildomai pristatomi virtualiais turais. Utenos turizmo informacijos centras parengė maršrutų aprašymus ir pristatymus internetinėje erdvėje, kad informacija būtų lengvai pasiekiama tiek vietos, tiek atvykstantiems turistams.

    Paveldas, jungiantis abi seniūnijas

    Per Užpalius driekiasi tarptautinis Baltų kultūros kelias Sėlių ratas, o vietovėje taip pat yra UNESCO paveldo objektas – Struvės geodezinio lanko Martinčiūnų punktas. Abi seniūnijas jungia Šventosios upė, bendra istorija ir krašto tapatybę formavęs kunigaikščių Radvilų palikimas.

    Planuojama, kad informacija apie maršrutus ir paslaugas bus viešinama pareiškėjo, partnerių, Utenos verslo ir turizmo agentūros bei „Keliauk Lietuvoje“ komunikacijos kanalais. Pirmieji pristatomieji žygiai su gidu Giedriumi Indrašiui numatyti gegužės mėnesį.

    „Šis projektas parodė, kad kai susitelkia bendruomenės, mokiniai ir partneriai, galima sukurti sprendimus, kurie realiai palengvina keliautojams pažinti kraštą“, – sakė Giedrius Indrašius.

    Projekto rengėjai tikisi, kad nauji maršrutai padės lankytojams patogiai susidėlioti tvarius pažintinius planus ir išsamiau atrasti Užpalių bei Vyžuonų gamtos ir kultūros paveldo vertybes.

    Šaltiniai:

    – https://kpd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/pasaulio-paveldas/struves-geodezinis-lankas/

    – https://keliauk.utenainfo.lt/

    – https://www.keliauklietuvoje.lt/

  • KPD tarybos posėdis: Kačiūniškės dvaro objektams siūlomi registrų pokyčiai ir apsaugos panaikinimas

    KPD tarybos posėdis: Kačiūniškės dvaro objektams siūlomi registrų pokyčiai ir apsaugos panaikinimas

    2026 metais balandžio 27 dieną 9 valandą numatomas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Darbotvarkėje – keli Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančių objektų vertinimo aktų projektai.

    Posėdyje bus svarstomi Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų (unikalus kodas 166) apskaitos duomenų tikslinimo klausimai. Tai reiškia, kad gali būti atnaujinta, kaip šis kompleksas apibrėžiamas Kultūros vertybių registre ir kaip tiksliai nustatomos jo dalys, vertingosios savybės bei teritorijos ribos.

    Pagal pateiktą projektą siūloma patikslinti komplekso sandarą, kompleksinėmis dalimis nebenustatant svirno (unikalus kodas 37 100) ir tvarto (unikalus kodas 37 101). Kompleksą sudarytų rūmai (unikalus kodas 37 097) ir namas (unikalus kodas 37 099), o kartu būtų tikslinamos ir vertingosios savybės.

    Taip pat siūloma pakoreguoti namo (unikalus kodas 37 099) reikšmingumo lygmenį, vietoje vietinio nustatant regioninį. Be to, numatoma patikslinti apibrėžtas teritorijos ribas, pietvakariniame kampe jas sutapatinant su žemės sklypo ribomis, dėl ko bendras teritorijos plotas nežymiai sumažėtų.

    Atskirai darbotvarkėje įtraukti du klausimai dėl Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų svirno (unikalus kodas 37 100) ir tvarto (unikalus kodas 37 101) apsaugos panaikinimo. Siūlymo motyvas nurodomas aiškiai: teigiama, kad vertingųjų savybių šiuose objektuose nėra.

    Visi minimi objektai šiuo metu turi registrinį statusą, todėl tarybos sprendimai gali turėti tiesioginę įtaką tiek apsaugos apimčiai, tiek teisiniams reikalavimams, taikomiems tvarkybai ir planavimui. Praktikoje tokie svarstymai dažniausiai siejami su registro duomenų kokybės gerinimu, kai tikslinama objekto sudėtis, reikšmingumas ar ribos, bei su atvejais, kai ankstesnė apsauga peržiūrima dėl pakitusios būklės ar identifikuotų vertingųjų savybių stokos.

    Klausimais dėl posėdžio ir dalyvavimo jame nurodyta kreiptis į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausiąją specialistę Rimę Žilinskaitę.

    „Į darbotvarkę įtraukti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančių objektų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų projektai“, – nurodoma skelbime.

    Šaltiniai:

    – https://kpd.lrv.lt/lt/

  • Alytus pasodino 1 152 medelių biologinės įvairovės miškelį: ką tai keis mieste ir gamtai

    Alytus pasodino 1 152 medelių biologinės įvairovės miškelį: ką tai keis mieste ir gamtai

    Alytuje pasodintas biologinės įvairovės miškelis, kuriame augs 1 152 medeliai ir krūmai. Miškelis įkurtas miško take tarp Lelijų ir J. Basanavičiaus gatvių, o sodinimas tapo praktiniu žingsniu po miesto įvertinimo šalies aplinkosaugos reitinge.

    Sodinukus kaip prizą įsteigė Aplinkos ministerija kartu su Valstybine miškų urėdija. Savivaldybė skelbia, kad šis sprendimas orientuotas ne tik į želdynų plėtrą, bet ir į didesnę biologinę įvairovę bei miesto mikroklimato gerinimą.

    Kokie medžiai ir krūmai pasodinti?

    Miškelį sudarys įvairių rūšių želdiniai, kad teritorija būtų atsparesnė ligoms, kenkėjams ir klimato svyravimams. Čia pasodintos raudonosios sedulos, vienapiestės gudobelės, plačiažvyniai maumedžiai, karpotieji beržai ir mažalapės liepos.

    Taip pat augs miškinės obelys, paprastieji klevai, skroblai, pušys, ąžuolai, šermukšniai, eglės, bukai ir putinai. Toks rūšių derinys svarbus ir paukščiams bei vabzdžiams, nes skirtingu metu žydintys ir derantys augalai suteikia maisto bei buveinių įvairovę.

    Kodėl pasirinkta ši teritorija?

    Savivaldybė miškeliui parinko miško žemės sklypą, kuriame 2025 metais atlikti sanitariniai kirtimai. Pašalinus išdžiūvusius ir pažeistus medžius, teritorija tapo tinkama miško atkūrimui ir biologinės įvairovės didinimui.

    Miškelio sodinime dalyvavo Kurorto seniūnaitijos atstovai, miesto vadovai, savivaldybės administracijos darbuotojai ir Valstybinės miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio komanda. Pasak organizatorių, bendruomenės įsitraukimas laikomas svarbia tokio projekto dalimi, nes skatina ilgalaikę želdinių priežiūrą ir aplinkosauginį sąmoningumą.

    „Šis miškelis – tai ne tik simbolinė dovana miestui, bet ir konkretus žingsnis kuriant žalesnę, sveikesnę ir gyvybingesnę aplinką mūsų bendruomenei“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.

    Ryšys su aplinkosaugos reitingu

    Alytus skelbia, kad 2025 metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitinge užėmė pirmąją vietą. Reitingu siekiama įvertinti savivaldybių aplinkosaugos pasiekimus, paskatinti konkurencingumą ir prisidėti prie Vyriausybės programos nuostatų bei Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.

    Miesto pateiktuose duomenyse nurodoma, kad Alytus į pirmąjį trejetą pateko keliose srityse, įskaitant atliekų ir žiediškumo, vandens kokybės, aplinkos kokybės ir aplinkosauginio sąmoningumo rodiklius. Savivaldybės teigimu, miškelio įkūrimas yra vienas iš matomų sprendimų, kurie papildo atliekų prevencijos ir aplinkos kokybės gerinimo kryptis.

    Taip pat pranešama, kad biologinės įvairovės miškelį Aplinkos ministerija dovanojo ir Raseinių rajono savivaldybei. Tokie projektai, ypač kai sodinami įvairiarūšiai želdiniai, paprastai vertinami kaip ilgalaikė investicija į ekosistemų atsparumą bei gyventojų gyvenamosios aplinkos komfortą.

    Šaltiniai:

    – https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/miskai/valstybine-misku-uredija/

    – https://vmur.lt/

    – https://alytausmesto.lt/

  • Marijampolės savivaldybėje šurmulys: antrokai klausė mero apie darbą ir krepšinio areną

    Marijampolės savivaldybėje šurmulys: antrokai klausė mero apie darbą ir krepšinio areną

    Marijampolės savivaldybės administracijoje ryte netrūko šurmulio: čia viešėjo Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos antrokai su auklėtoja Angele Prišmantiene. Vaikai atvyko susipažinti su savivaldos darbu ir iš arčiau pamatyti, kaip priimami miestui svarbūs sprendimai.

    Meras Povilas Isoda mokiniams paaiškino, kuo savivaldybė skiriasi nuo kitų valstybės institucijų ir už ką ji atsakinga kasdienybėje. Jis akcentavo, kad savivaldybėje sprendžiami gyventojams praktiškai svarbūs klausimai, susiję su miesto tvarkymu, paslaugomis ir infrastruktūra.

    Ką vaikai norėjo sužinoti?

    Antrokai merui pateikė įvairių klausimų, pradedant asmeniškesnėmis temomis ir baigiant tuo, kaip tampama meru. Vaikus domino, ar merui patinka jo darbas ir kaip atrodo įprasta darbo diena savivaldybėje.

    Nuskambėjo ir rimtesni klausimai apie miesto ateitį: mokiniai teiravosi, kada Marijampolėje galėtų atsirasti krepšinio arena. Tokie klausimai, anot savivaldybės atstovų, rodo vaikų smalsumą ir augantį domėjimąsi savo miesto plėtra.

    Mero kėdė ir savivaldybės regalijos

    Po pokalbio vaikai apžiūrėjo savivaldybės erdves, susipažino su savivaldybės atributika ir išbandė mero kėdę. Susitikimą vainikavo bendra nuotrauka ir vaišės, palikusios mažiesiems svečiams ryškų įspūdį.

    Tokie vizitai savivaldybėje tampa proga mokiniams praktiškai suprasti, kaip veikia vietos savivalda ir kodėl pilietiškumas prasideda nuo paprastų klausimų apie savo miestą. Savivaldybė pabrėžia, kad atvirumas bendruomenei ir pažintiniai susitikimai padeda kurti artimesnį ryšį tarp gyventojų ir vietos valdžios.

    Informaciją pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius.

    Šaltiniai:

    – https://www.marijampole.lt/

  • Jonavoje atidaryta paroda apie Danijos žaliuosius sprendimus: ką realiai galima pritaikyti čia?

    Jonavoje atidaryta paroda apie Danijos žaliuosius sprendimus: ką realiai galima pritaikyti čia?

    Jonavos rajono savivaldybės kultūros centre atidaryta paroda Kartu žalesnės ateities link. Į ją miestiečius pakvietė Danijos Karalystės ambasada, Jonavos rajono savivaldybė ir Jonavos kultūros centras.

    Parodos tikslas – pristatyti Danijos ekologines iniciatyvas ir paskatinti diskusijas, kaip tvarius sprendimus pritaikyti vietos poreikiams. Organizatoriai akcentuoja, kad ilgalaikiam pokyčiui būtinas viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas, suderinantis žmonių gerovę, aplinkosaugą ir ekonominį efektyvumą.

    Danija tarptautinėje praktikoje dažnai įvardijama kaip viena lyderių žiedinės ekonomikos, energetikos transformacijos ir klimato politikos srityse. Parodoje Jonavoje ši patirtis pristatoma per konkrečius pavyzdžius, apimančius atliekų tvarkymą, judumo sprendimus, energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančią energetiką.

    „Jonava – taip pat vienas iš pažangių rajonų, kur energetikos transformacija suprantama ne kaip vienas epizodinis projektas, o kaip kryptis.

    Kviečiu aplankyti parodą, kuri Kultūros centro fojė lankytojų lauks visą mėnesį, susipažinti su Danijos patirtimi ir įsitikinti, kad ir mes, Jonava, žaliais žingsniais judame pirmyn“, – kalbėjo Jonavos rajono vicemerė Birutė Gailienė.

    Renginio metu Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos moksleiviai pristatė savo inicijuotus projektus, paremtus tvarumo idėjomis ir praktiniu pritaikomumu. Tarp jų – Goldbergo mašinos kūrimas iš antrinių žaliavų, saulės baterijų priežiūros robotas ir telefono įkrovimo stotelė, naudojanti saulės energiją.

    Parodos lankytojai taip pat gali išbandyti virtualios realybės akinius, kurie leidžia iš arčiau susipažinti su įgyvendintais tvariais sprendimais ir jų veikimo logika. Organizatoriai tikisi, kad toks interaktyvus formatas padės ne tik geriau suprasti technologijas, bet ir paskatins diskusiją apie realius, įgyvendinamus žingsnius savivaldybėse.

    Paroda Kultūros centro fojė veiks iki gegužės 14 dienos.

    Šaltiniai:

    – https://stateofgreen.com/en

    – https://www.iea.org/countries/denmark

    – https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Energy_from_renewable_sources

  • Kaunas skiria garbės piliečio vardus A. Rakauskui ir dr. P. Kizniui: kuo jie nusipelnė miestui

    Kaunas skiria garbės piliečio vardus A. Rakauskui ir dr. P. Kizniui: kuo jie nusipelnė miestui

    Kauno miesto taryba pritarė sprendimui suteikti Kauno miesto garbės piliečio vardus dviem ilgametę įtaką miestui turėjusiems žmonėms – verslininkui ir investuotojui Augustinui Rakauskui bei pramonininkui, technologijos mokslų daktarui ir mecenatui Pranui Kizniui.

    Miesto savivaldybės teigimu, sprendimas priimtas įvertinus jų indėlį į Kauno ekonominį augimą, kultūrinį gyvenimą ir miestui svarbių iniciatyvų rėmimą, taip pat Kauno vardo žinomumo stiprinimą Lietuvoje ir užsienyje.

    „Kauno miesto garbės piliečio vardas teikiamas tiems, kurių darbai kalba garsiau nei žodžiai. Tai žmonės, kurie savo veikla ne tik kūrė vertę miestui, bet ir formavo jo tapatybę, stiprino bendruomenę, garsino Kauno vardą Lietuvoje ir už jos ribų“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

    A. Rakauskas pristatomas kaip vienas ryškiausių nepriklausomos Lietuvos verslininkų ir prekybos tinklo „Senukai“ įkūrėjas. Savivaldybė akcentuoja, kad jo veikla siejama su darbo vietų kūrimu ir investicijomis, kurios prisidėjo prie Kauno ir visos šalies ekonomikos stiprėjimo.

    Taip pat pabrėžiama jo filantropinė kryptis: per paramos iniciatyvas ir fondą „Senukai“ remiami socialiniai, kultūros ir švietimo projektai. A. Rakauskas įvardijamas ir kaip ilgametis festivalio „Operetė Kauno pilyje“ mecenatas, prisidėjęs prie renginio tęstinumo.

    Dr. P. Kiznis Kauno sprendime išskiriamas kaip technologijos mokslų daktaras, pramonininkas ir vienas aktyviausių kultūros mecenatų. Jo veikla siejama ne tik su pramonės ir mokslo sritimis, bet ir su reikšmingomis iniciatyvomis, skirtomis kultūros bei paveldo išsaugojimui.

    Savivaldybė nurodo, kad mecenato iniciatyva Lietuvai sugrąžintos meno vertybės, o Kaune jo lėšomis įgyvendinti atminties ir įamžinimo projektai. Tarp jų minimos „Laisvės kario“ skulptūra greta Kauno pilies, taip pat svarbių istorinių asmenybių įamžinimas.

    Kauno miesto garbės piliečio vardas teikiamas už išskirtinius nuopelnus miestui meno, mokslo, kultūros, sporto, verslo ir visuomeninėje veikloje, taip pat už Kauno vardo garsinimą ir gyventojų gerovės kūrimą. Tai vienas aukščiausių miesto įvertinimų, kuriuo siekiama pažymėti ilgalaikę, apčiuopiamą naudą miestui sukūrusius darbus.

    Naujieji Kauno miesto garbės piliečiai bus pagerbti iškilmingos ceremonijos metu liepos 6 dieną, minint Valstybės dieną. Savivaldybė pažymi, kad ši data Kaune tradiciškai tampa proga viešai padėkoti asmenims, kurių veikla prisidėjo prie miesto tapatybės ir bendruomenės stiprinimo.

    Šaltiniai:

    – https://www.kaunas.lt/kauno-miesto-garbes-piliecio-vardai-dviem-nusipelniusiom-asmenybem/

  • Telšių regione balandžio 28 dieną vyks atliekų surinkimo akcija: ką priims nemokamai?

    Balandžio 28 dieną Telšių regione organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, vykdoma pagal Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus. Akcijos metu gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos kviečiami atsakingai perduoti tvarkytojams pavojingas ir specialaus surinkimo reikalaujančias atliekas.

    Nurodoma, kad dalis atliekų bus surenkamos nemokamai. Tai apima elektros ir elektroninės įrangos atliekas, nešiojamųjų baterijų atliekas bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekas.

    Kitos atliekos bus priimamos už mokestį, kuris taikomas atliekų turėtojui. Prie šios grupės priskiriamos automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos, automobilių ir pramoninių baterijų atliekos bei eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

    Akcijos metu transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys palankiomis sąlygomis, sumokėję atliekų tvarkytojui, taip pat galės priduoti alyvų atliekas ir vidaus degimo variklių tepalo bei kuro filtrų atliekas. Šios atliekos priskiriamos pavojingoms, todėl jų tvarkymui taikomi griežtesni reikalavimai.

    Organizatoriai primena, kad elektros ir elektroninėje įrangoje, baterijose bei filtruose esantys metalai, rūgštys ir kitos medžiagos gali kelti riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai. Tokios atliekos neturi būti maišomos su mišriomis buitinėmis atliekomis, o turi būti surenkamos atskirai ir perduodamos licencijuotiems atliekų tvarkytojams.

    Taip pat pabrėžiama, kad nevažiuojantis ar apleistas automobilis gali tapti taršos šaltiniu: iš jo į dirvožemį gali patekti kuro ir alyvos likučiai, rūgštys bei kiti skysčiai. Netinkamai paliktos dalys, plastikas ar guma ilgai nesuyra, o neteisėtas ardymas ar deginimas didina aplinkos taršą.

    Norintys dalyvauti akcijoje ir perduoti išvardintas atliekas kviečiami registruotis iki 2026 metais balandžio 26 dienos. Registracija vykdoma el. paštu ir telefonu, kurie nurodomi akcijos informacijoje.

    Įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms taip pat primenama apie projektą „Mes rūšiuojam“, prie kurio galima prisijungti renkant taškus už rūšiavimą ir juos keičiant į prizus. Daugiau informacijos apie dalyvavimo sąlygas pateikiama projekto kanaluose.

    Norintys priduoti nebenaudojamą automobilį ir gauti eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą gali kreiptis per akcijoje nurodytą formą ar kontaktus. Apie kiemuose be priežiūros paliktus automobilius ar galimai nelegalius ardytojus taip pat raginama pranešti oficialiais nurodytais kanalais.

    Šaltiniai:

    – https://gia.lt/

    – https://eei.lt/

    – https://mesrusiuojam.lt/