CP v2

Blog

  • Naujininkai prikėlė 200 metų efektą: paprastas diskas ir lazeris gali pakeisti kompiuterius

    Naujininkai prikėlė 200 metų efektą: paprastas diskas ir lazeris gali pakeisti kompiuterius

    Seniai žinomas efektas, naujas proveržis

    Singapūro Nanyang technologijos universiteto mokslininkai parodė, kad sudėtingas šviesos struktūras galima sukurti stebėtinai paprastai: lazerio spindulį nukreipiant į mažą apvalų diską. Taip suformuojami stabilūs, besisukantys šviesos raštai, siejami su ateities duomenų saugyklomis, ryšio technologijomis ir skaičiavimais.

    Komanda rėmėsi daugiau nei prieš 200 metų aprašytu reiškiniu, vadinamu Puasono dėme. Tai ryškus taškas, atsirandantis pačiame apvalaus objekto metamo šešėlio centre, kai jį apšviečia koherentinė šviesa, pavyzdžiui, lazeris.

    Kas yra optiniai skyrmionai?

    Optiniai skyrmionai yra mikroskopiniai, ypač stabilūs sūkuriai, užkoduoti pačioje šviesos bangos struktūroje. Jų patvarumas susijęs su topologija: net ir deformuojant ar „ištempiant“ lauką, tokios struktūros išlieka atpažįstamos ir stabilios.

    Dėl šios savybės skyrmionai laikomi perspektyviais informacijos kodavimo elementais, nes teoriškai gali padėti patikimiau valdyti duomenų būsenas. Šviesoje galima kontroliuoti daugybę parametrų, įskaitant intensyvumą, fazę, poliarizaciją ir sukimąsi, o tai atveria kelią tiksliai „formuoti“ tokias struktūras.

    Puasono dėmė: kodėl šešėlio centre atsiranda šviesa

    Puasono dėmė atsiranda dėl difrakcijos ir interferencijos. Kai banga sutinka apvalią kliūtį, šviesa užlinksta aplink kraštus, o už objekto sklindančios antrinės bangos persidengia.

    Kadangi nuo disko krašto iki šešėlio centro atstumas yra vienodas, bangos ten susitinka vienoje fazėje ir sustiprina viena kitą. Rezultatas paradoksalus iš pirmo žvilgsnio: ten, kur turėtų būti tamsiausia, atsiranda ryškus taškas.

    „Neįprasta tai, kad optinius skyrmionus dabar galima generuoti pasitelkiant paprastą šviesos užlinkimo aplink objektą efektą, nepasikliaujant brangiais, sudėtingais metamaterijalais ar labai specializuotomis technikomis“, – sakė pagrindinis darbo autorius prof. Shen Yijie.

    Tyrėjai taip pat nustatė, kad ši konfigūracija vienu metu natūraliai „pagamina“ kelis susijusius topologinius raštus, siejamus su skirtingais šviesos laisvės laipsniais. Tai leidžia viename eksperimente lyginti, kaip skirtingos skyrmionų rūšys formuojasi ir sąveikauja tame pačiame šviesos lauke.

    Pastaraisiais metais spartėja optinių ir fotoninių skaičiavimų kryptis, ieškanti alternatyvų tradiciniams silicio sprendimams energijos sąnaudų ir greičio požiūriu. Tokie darbai aktualūs ir duomenų perdavimui, kur šviesa naudojama kaip terpė informacijai nešti vis didesniais atstumais ir pralaidumu.

  • Kelionės be streso: gudrybė, kuri išgelbės bagažą, laiką ir pinigus net skrendant

    Kelionės be streso: gudrybė, kuri išgelbės bagažą, laiką ir pinigus net skrendant

    Atostogų planavimas dažnai prasideda nuo svajonių, bet baigiasi praktiniais klausimais: kiek svers lagaminas, ar tilps į rankinio bagažo matmenis ir ką daryti, jei jis dings. Keliaujant lėktuvu taisyklės griežtos, todėl keli paprasti sprendimai gali sutaupyti ir nervų, ir pinigų.

    Vienas naudingiausių daiktų namuose prieš skrydį yra nedidelės bagažo svarstyklės. Jos padeda iš anksto pasitikrinti svorį ir išvengti nemalonių staigmenų oro uoste, kai viršyta norma kainuoja brangiai, o persidėlioti daiktus tenka jau prie registracijos.

    Tvarkingą lagaminą gerokai palengvina kelioniniai organizatoriai, ypač kai skrendama ilgesniam laikui ir vežamasi daugiau drabužių. Tinkamai sudėjus ir suspaudus daiktus, dažnai pavyksta sutalpinti daugiau, o atvykus nereikia išversti viso lagamino vien tam, kad rastumėte vieną marškinėlius.

    Ne mažiau aktuali problema yra dingęs ar užstrigęs bagažas, kuris keliautojams kainuoja ne tik laiką, bet ir sugadintas atostogų dienas. Čia padeda mažas lagamino sekiklis, leidžiantis telefone matyti apytikrę daikto buvimo vietą ir greičiau suprasti, ar lagaminas liko oro uoste, ar jau juda kitu maršrutu.

    Telefonas kaip kelionės valdymo pultas

    Atvykus į nepažįstamą miestą, daug laiko praryja spontaniškos paieškos: kur pavalgyti, ką pamatyti ir kaip greitai nusigauti į kitą vietą. Dėl to vis daugiau keliautojų dar prieš išvykdami susižymi norimus taškus žemėlapių programėlėje ir sudaro bendrą sąrašą su bendrakeleiviais.

    Toks pasiruošimas leidžia greičiau orientuotis vietoje, o taip pat iš anksto pasitikrinti atsiliepimus ir darbo laiką. Praktika rodo, kad populiariausiose vietose didžiausias skirtumas tarp malonios patirties ir varginančių eilių dažnai būna paprastas: tinkamai pasirinktas laikas.

    Keliaujant su draugais dažnai kyla ginčų dėl išlaidų, nes vienas sumoka už vakarienę, kitas už bilietus, o vėliau skaičiai pasimeta. Tokiais atvejais praverčia išlaidų dalijimosi programėlės, kurios leidžia fiksuoti mokėjimus ir automatiškai paskaičiuoja, kas kam ir kiek turi grąžinti.

    Judėjimas mieste ir saugumas

    Viešasis transportas užsienyje gali būti patogus, tačiau bilietų automatai, eilės ar pasikeitusios trasos dažnai sugriauna planus. Dėl to verta dar prieš kelionę pasidomėti, ar miestas turi oficialią bilietų programėlę, kurioje matomas tvarkaraštis, vėlavimai ir pakeitimai.

    Karštyje svarbiausia nepamiršti vandens, tačiau ne visur saugu gerti vandenį iš čiaupo. Daugkartinė gertuvė su filtru gali būti puikus sprendimas, bet prieš naudojant būtina pasitikrinti vietos rekomendacijas dėl vandens kokybės ir keliautojams skirtų sveikatos patarimų.

    Ilgose kelionėse praverčia ir elektroninių knygų skaityklė, nes ji lengva, neužima daug vietos ir dažnai veikia ilgiau nei telefonas. Vis dėlto didžiausias kelionių ribotuvas išlieka išsikraunantis išmanusis, todėl patikimas išorinis akumuliatorius daugeliui tampa būtinybe.

    Svarbu prisiminti, kad skrydžiuose išoriniai akumuliatoriai paprastai turi būti vežami rankiniame bagaže, o ne registruotame lagamine. Prieš kelionę verta pasitikrinti savo oro linijų taisykles dėl leistinos talpos ir saugaus gabenimo, nes būtent čia keliautojai dažniausiai suklysta.

  • DI išmanieji akiniai per egzaminą baigėsi byla: Pietų Korėja griebiasi griežtų priemonių

    DI išmanieji akiniai per egzaminą baigėsi byla: Pietų Korėja griebiasi griežtų priemonių

    Pietų Korėjoje prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą vyrui, kuris per valstybinį kvalifikacinį egzaminą bandė sukčiauti pasitelkdamas išmaniuosius akinius su DI. Tai laikoma precedentu, nes tokio pobūdžio apgaulė vis dažniau fiksuojama, tačiau iki šiol retai pasiekdavo baudžiamąjį persekiojimą.

    Incidentas įvyko 2026 metų gegužę Kvandžu, per egzaminą, susijusį su priešgaisrinės saugos inžinieriaus licencija. Egzaminuotojas atkreipė dėmesį į neįprastą šviesos atspindį akinių lęšiuose, o patikrinus paaiškėjo, kad įrenginys naudojamas atsakymams gauti realiuoju laiku.

    Įtariamasis pripažino kaltę ir teigė pats sukūręs programėlę, suderintą su išmaniaisiais akiniais, norėdamas patikrinti, ar DI sugeneruos teisingus atsakymus tikro egzamino metu.

    Kol kas viešai neįvardijama, kokia konkreti bausmė jam gresia, tačiau prokuratūra kaltinimus grindžia šalies techninių kvalifikacijų ir egzaminų tvarką saugančiais teisės aktais. Pareigūnai pabrėžia, kad tokios licencijos susijusios su visuomenės saugumu, todėl nekompetentingo specialisto patekimas į profesiją gali turėti realių pasekmių.

    Korėjos žiniasklaida skelbia, kad tai ne pavienis atvejis: tuo pačiu laikotarpiu dar keli asmenys buvo sulaikyti bandę naudoti išmaniuosius akinius per valstybinius egzaminus Seule ir Mokpo. Panašūs incidentai fiksuoti ir per tarptautinius kalbos testus, kur sukčiavimo schemos vis dažniau remiasi mažai pastebimais įrenginiais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kontrolė tampa sudėtingesnė, nes dalis šiuolaikinių modelių iš išorės beveik nesiskiria nuo įprastų korekcinių akinių. Aptikti tokias priemones padeda tik specifiniai požymiai, todėl egzaminuotojams reikia papildomų mokymų, o centrams tenka investuoti į patikras ir technines aptikimo priemones.

    Reaguodamos institucijos svarsto griežtinti taisykles, aiškiai įtraukiant DI išmaniuosius akinius į draudžiamų daiktų sąrašus egzaminų centruose ir didinant atsakomybę už sukčiavimą. Tokios diskusijos vyksta ne tik Pietų Korėjoje: įvairios švietimo ir testavimo organizacijos pasaulyje jau taiko platesnius draudimus dėvimoms technologijoms, nes vien diskvalifikacijos priemonės nebeatgraso dalies pažeidėjų.

    Augant dėvimų įrenginių ir DI galimybėms, egzaminai tampa viena jautriausių sričių, kur technologijų pažanga tiesiogiai susiduria su sąžiningumo ir saugumo reikalavimais. Šis atvejis rodo, kad rizika gali baigtis ne tik pašalinimu iš egzamino, bet ir baudžiamąja byla.

  • Maskvos smūgis Kyjivui: paleista 40 raketų, tarp jų Iskander-M, „Cirkon“ ir S-400

    Maskvos smūgis Kyjivui: paleista 40 raketų, tarp jų Iskander-M, „Cirkon“ ir S-400

    Per naktinę ataką Rusija į Kyjivą paleido apie 40 įvairaus tipo raketų, pranešė Ukrainos institucijos. Smūgiai sukėlė gaisrus, apgadino gyvenamuosius namus ir infrastruktūrą, o oro pavojaus signalai mieste truko dešimtis minučių.

    Šis išpuolis išsiskyrė tuo, kad vienu metu panaudotos kelios skirtingos ginklų sistemos, kurių paskirtis ir veikimo principai gerokai skiriasi. Tarp jų minimos trumpojo nuotolio balistinės Iskander-M, hipergarsine vadinama „Cirkon“ ir S-400 sistemos raketos, pritaikytos smūgiams į žemės taikinius.

    Kas yra Iskander-M?

    9K720 Iskander-M yra viena svarbiausių Rusijos trumpojo nuotolio raketinių sistemų, dažnai naudojama smūgiams į Ukrainos miestus ir karinės reikšmės objektus. Paleidimo įrenginiai montuojami ant mobilių ratinių platformų, todėl gali greitai keisti poziciją ir taip apsunkinti jų aptikimą.

    Šios sistemos raketų nuotolis įprastai siejamas su maždaug 500 kilometrų riba, o skriejimo greitis gali būti labai didelis. Iskander-M gali gabenti skirtingų tipų kovines galvutes, įskaitant įprastines sprogstamąsias, kasetines, o kai kuriuose šaltiniuose taip pat minima ir potenciali branduolinė paskirtis.

    „Cirkon“ ir hipergarsinio ginklo dilema

    3M22 „Cirkon“ yra gerokai naujesnė konstrukcija, kuri, kaip skelbia Rusija, kurta pirmiausia kovai su laivais, tačiau naudojama ir prieš antžeminius taikinius. Maskva ją vadina hipergarsine ir deklaruoja itin didelį greitį, dėl kurio tokias raketas sudėtingiau perimti.

    Nepriklausomi analitikai atkreipia dėmesį, kad viešai prieinamų duomenų nepakanka vienareikšmiškai patvirtinti visų deklaruojamų techninių savybių ir variklio tipo. Vis dėlto net ir esant alternatyviems paaiškinimams dėl skriejimo profilio, tokia raketa išlieka sudėtingu taikiniu oro gynybai dėl greičio ir manevringumo derinio.

    Kodėl S-400 raketos naudojamos puolimui?

    S-400 „Triumf“ pirmiausia yra priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistema, skirta naikinti lėktuvus, sparnuotąsias raketas, dronus ir dalį balistinių taikinių. Tačiau kare Ukrainoje fiksuojama praktika, kai kai kurios šios sistemos raketos panaudojamos ir smūgiams į žemės objektus.

    Nors tokios raketos nebuvo kuriamos kaip puolamosios, jos gali smogti dideliu greičiu, o jų panaudojimas rodo ir kitą tendenciją: modernūs ginklai vis dažniau taikomi ne pagal pirminę paskirtį. Tai apsunkina gynybos planavimą, nes vieno tipo atakai gali būti pasitelkiamos skirtingos trajektorijos ir skirtingi perėmimo scenarijai.

    Ukrainos oro gynybai tenka spręsti užduotį, kai per trumpą laiką į vieną miestą nukreipiama mišri ataka, derinant skirtingus greičius, skriejimo aukščius ir taikinių tipus. Tokios atakos paprastai siekia išsekinti perėmimo priemonių atsargas ir padidinti tikimybę, kad dalis raketų prasprūs.

  • Kinija per potvynį parodė tikrą „transformerį“: ši barža per 10 minučių evakuoja šimtus

    Kinija per potvynį parodė tikrą „transformerį“: ši barža per 10 minučių evakuoja šimtus

    Kinijos pietuose, Guangxi autonominiame regione, po itin gausių kritulių ir taifūno sukeltų potvynių gelbėtojai pasitelkė nestandartinę techniką. Guigango mieste vanduo apsėmė Guangxi logistikos profesinio ir techninio koledžo teritoriją, o dalis pastatų atsidūrė beveik penkių metrų vandens sluoksnyje.

    Iš pradžių evakuacijai buvo naudojamos įprastos gelbėjimo valtys ir mažesni šturminiai kateriai, tačiau jų talpa tapo rimtu ribojimu. Dėl to žmonių išgabenimas vyko lėtai, ypač kai vienu metu reikia perkelti daug nukentėjusiųjų ir atsivežti būtiną įrangą.

    Situaciją pakeitė valstybinės gelbėjimo grupės China Anneng Construction Group į nelaimės zoną atsiųstos trys sunkios savaeigės pontoninės baržos. Jos leido vienu reisu perkelti šimtus žmonių, todėl koledže buvę asmenys buvo evakuoti gerokai greičiau, nei tai būtų įmanoma vien su mažomis plaukiojimo priemonėmis.

    Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning šią konstrukciją pavadino „tikru Kinijos transformeriu“, akcentuodama jos pritaikomumą krizių valdymui. Tokia retorika atspindi ir platesnę tendenciją, kai ekstremalių situacijų technologijos viešai pristatomos kaip strateginis valstybės pasirengimo elementas.

    Panaudota barža yra apie 60 metrų ilgio ir 8 metrų pločio. Gamintojo duomenimis, ji vienu metu gali gabenti daugiau nei 500 keleivių, o maksimalus keliamasis pajėgumas viršija 66 tonas.

    Skirtingai nei tradicinės baržos, kurias dažniausiai tenka vilkti, ši platforma turi nuosavą variklį. Net ir pilnai pakrauta ji gali judėti maždaug 10,8 kilometro per valandą greičiu, todėl gelbėtojai nepriklauso nuo papildomų vilkikų ar sudėtingos logistikos.

    Didžiausias privalumas gelbėjimo darbuose yra greitas parengimas: modulinė konstrukcija leidžia atgabenti dalis ir vietoje surinkti veikiančią platformą per kiek daugiau nei 10 minučių. Toks greitis svarbus, kai vanduo kyla, o evakuacijos langas trumpėja dėl srovių, šiukšlių ir riboto matomumo.

    Platformą gamina China Harzone Industry Corporation, priklausanti valstybiniam koncernui China State Shipbuilding Corporation. Gamintojas teigia, kad sprendimas sukurtas darbui sudėtingomis sąlygomis, įskaitant aukštikalnes ir itin žemų temperatūrų zonas, todėl jis gali būti naudojamas ne tik pietų Kinijos potvyniuose.

    Tokio tipo savaeigės pontoninės sistemos praverčia ne vien evakuacijai. Jos gali būti naudojamos laikinoms perėjoms įrengti, gabenti sunkią gelbėjimo įrangą, tiekti atsargas atkirstoms teritorijoms ar perkelti techniką ten, kur keliai nuplauti ir tiltai sugadinti.

    Kinija panašias platformas krizių valdyme naudoja mažiausiai nuo 2020 metų, o pastaraisiais metais didesnį dėmesį skiria greitai dislokuojamai infrastruktūrai. Prie to prisideda dažnėjantys ekstremalūs krituliai ir staigūs potvyniai, kurie, klimato kaitai stiprėjant, vis dažniau verčia ieškoti ne tik perspėjimo, bet ir spartaus reagavimo sprendimų.

  • Northwestern University sukūrė beveik nematomą droną: ore lieka tik miglotas šešėlis

    Northwestern University sukūrė beveik nematomą droną: ore lieka tik miglotas šešėlis

    Northwestern University tyrėjai pristatė neįprastą drono koncepciją „Phantom Twist“, kuri ore tampa gerokai sunkiau pastebima nei įprasti keturrotoriai modeliai. Esminė idėja paprasta: vietoj aiškaus korpuso silueto stebėtojas dažniau mato tik vos pastebimą, pusiau permatomą judesio „šmėkštelėjimą“.

    Skirtingai nei tradiciniuose dronuose, kur sukasi tik sraigtai, o centrinė dalis išlieka vizualiai stabili, čia sukasi ir korpusas. Konstrukcijoje naudojamas vienas varomasis mazgas, kuriame sraigtas ir drono kūnas sukasi priešingomis kryptimis, todėl visa sistema stebėtojui ima panašėti į greitai besisukantį diską.

    Toks sprendimas remiasi žmogaus regos ypatumais: stebint labai greitai judančius objektus, vaizdas tarsi „suvienodinamas“, prarandamos aštrios briaunos, detalės ir aiškus kontūras. Dėl to dronas ne „dingsta“ kaip mokslinės fantastikos filmuose, bet tampa ženkliai sunkiau atpažįstamas realioje aplinkoje.

    Projekto komanda pabrėžia, kad didžiausias iššūkis buvo stabilumas, nes besisukanti platforma jautri menkiausiems masės pasiskirstymo netikslumams. Siekiant subalansuoti akumuliatorių, elektroniką ir atsvaras taip, kad sukimosi metu neatsirastų ryškūs kontūrai, buvo pasitelktas DI: generuota apie 20 000 stabilių konfigūracijų, kurias vėliau optimizavimo algoritmai tobulino.

    Skaitmeniniai bandymai buvo atlikti su 100 skirtingų fonų, artimų realioms stebėjimo sąlygoms. Tyrėjų vertinimu, „Phantom Twist“ gali būti maždaug 10 kartų sunkiau pastebimas už tipinį keturrotorį, nes akiai trūksta „už ko užsikabinti“ – aiškaus korpuso ir stabilios formos.

    Galimi pritaikymai siejami pirmiausia su aplinkos ir laukinės gamtos tyrimais, kur dronai jau naudojami paukščių lizdų apskaitai, šlapynių kartografavimui ar sunkiai pasiekiamų vietovių stebėsenai. Mažiau krintanti į akis platforma teoriškai leistų fiksuoti natūralesnį gyvūnų elgesį, nes sumažėtų vizualinis trikdis.

    Vis dėlto technologija dar turi ribojimų: net jei dronas vizualiai pranyksta, sraigtų skleidžiamas garsas išlieka atpažįstamas, o įdėmiai stebint galima pastebėti plonus konstrukcinius elementus. Kūrėjai nurodo, kad tolesnėje versijoje sieks mažinti triukšmą ir eksperimentuos su skaidresnėmis medžiagomis.

    Pastaraisiais metais dronų sektoriuje ryškėja dvi kryptys: pažangesnės autonomijos sistemos ir mažesnis poveikis aplinkai stebėjimo metu. „Phantom Twist“ išsiskiria tuo, kad „nematomumo“ efektas kuriamas ne maskuojančiomis spalvomis, o judesio suvokimo apgaule ir precizišku balansu, kuris tampa centrine viso dizaino ašimi.

  • „Nothing“ Ear 3a testas: įspūdingas dizainas, netikėtas minusas ir garsas, kuris stebina

    „Nothing“ Ear 3a testas: įspūdingas dizainas, netikėtas minusas ir garsas, kuris stebina

    Pirmas įspūdis ir komplektacija

    Į Lietuvą atvykusios belaidės ausinės „Nothing“ Ear 3a iškart išsiskiria gamintojo braižui būdingu permatomu dizainu. Pakuotėje randamos pačios ausinės su dėklu, dokumentacija ir trijų dydžių keičiami silikoniniai antgaliai.

    Tačiau yra ir aiškus taupymo ženklas: komplekte nėra nei įkroviklio, nei USB-C laido. Pastarasis anksčiau dar būdavo pridedamas prie kai kurių „Nothing“ modelių, o dabar jo teks ieškoti atskirai.

    Dizainas, valdymas ir programėlė

    Įkrovimo dėklas turi skaidrų dangtelį ir trigubą LED indikatorių, padedantį suprasti baterijos lygį. Pats dėklas įkraunamas per USB-C jungtį, o gamintojas deklaruoja IP54 atsparumą dulkėms ir aptaškymui.

    Susiejimas su telefonu vyksta greitai, o nustatymai pasiekiami per programėlę „Nothing X“, kuri skirta tiek „Android“, tiek „iPhone“ naudotojams. Joje galima keisti ekvalaizerį, triukšmo slopinimo režimus ir prisitaikyti lietimo gestus.

    Garsas, ANC ir išskirtinė funkcija

    „Nothing“ Ear 3a naudoja 12 milimetrų dinaminius garsiakalbius, palaiko aukštos raiškos belaidį garsą su LDAC ir siūlo erdvinio garso režimą. Praktikoje skambesys yra švarus, dinamiškas, o žemi dažniai ryškūs, todėl ausinės tinka ir kasdieniam klausymui, ir kelionėms.

    Aktyvus triukšmo slopinimas veikia efektyviai, nors aukštesnės klasės ausinių lygio gali ir nepasiekti. Pokalbiams skirti trys mikrofonai padeda aiškiau perteikti balsą, o papildomi algoritmai slopina foninį triukšmą.

    Išskirtinumas šioje kainos kategorijoje yra „Audio Snapshots“ funkcija, leidžianti ausinėse išsaugoti garso ištraukas. Gamintojas nurodo, kad ausinėse integruota 32 MB atmintis, o vieno įrašo trukmė gali siekti iki 2 valandų, o valdymas vyksta per „Nothing X“.

    Baterija ir didžiausias nusivylimas

    Gamintojas žada iki 10 valandų muzikos klausymo be ANC ir iki 6 valandų su įjungtu triukšmo slopinimu. Realiose situacijose dažniau pasiekiama apie 9 valandas be ANC ir kiek mažiau nei 5 valandos su ANC, o naudojant LDAC veikimo laikas paprastai trumpėja.

    Dėklas, kurio baterijos talpa siekia 500 mAh, bendrą veikimo laiką prailgina iki maždaug 28 valandų be ANC, nors praktikoje rezultatas gali būti šiek tiek mažesnis. Didžiausias žingsnis atgal, lyginant su ankstesniu modeliu, yra atsisakyta belaidžio įkrovimo: dėklas įkraunamas tik laidu ir tai trunka apie 70 minučių.

    Kainos ir vertės santykis išlieka vienu stipriausių argumentų: modelis kainuoja apie 100 eurų. Už šią sumą pirkėjas gauna išskirtinį dizainą, solidų garsą, veiksmingą ANC, patogią programėlę ir net neįprastą garso užrašų funkciją, bet turi susitaikyti su belaidžio įkrovimo nebuvimu ir laido trūkumu komplekte.

  • Legendinis USS Enterprise keliauja į metalo laužą: už išardymą – apie 390 mln. eurų

    Legendinis USS Enterprise keliauja į metalo laužą: už išardymą – apie 390 mln. eurų

    Pirmasis branduolinis lėktuvnešis

    JAV karinis jūrų laivynas pasirinko bendrovę „NorthStar Maritime Dismantlement Services“ legendinio lėktuvnešio USS Enterprise (CVN-65) demontavimui. Sutarties vertė siekia apie 390 mln. eurų, o darbai planuojami Mobile uoste, Alabamos valstijoje.

    JAV karinis jūrų laivynas nurodo, kad projektą numatoma užbaigti iki 2030 metų rugsėjo mėnesio. Didelė dalis konstrukcijų bus perdirbta, o pavojingos atliekos, įskaitant žemo radioaktyvumo medžiagas, bus išgabentos į licencijuotas utilizavimo vietas.

    Konkursas su posūkiu

    Įdomu tai, kad ta pati įmonė šį projektą laimi ne pirmą kartą. Anksčiau buvo skelbta, jog „NorthStar“ jau užsitikrino didesnės vertės sutartį, tačiau procedūrą teko peržiūrėti po konkurento skundo dėl viešųjų pirkimų sistemos trikdžių.

    Bylą nagrinėjęs JAV Federalinis ieškinių teismas pripažino, kad ginčas vertas pakartotinio įvertinimo. Po naujos atrankos JAV karinis jūrų laivynas vėl pasirinko „NorthStar Maritime Dismantlement Services“.

    Nuo istorinių misijų iki utilizavimo

    USS Enterprise į tarnybą įėjo 1961 metais ir tapo pirmuoju istorijoje branduoliniu lėktuvnešiu, kurį varė aštuoni A2W reaktoriai. 1964 metais jis dalyvavo operacijoje Sea Orbit, kai laivų grupė 64 dienas apiplaukė pasaulį neužsukdama į uostus.

    Per tarnybos metus laivas dalyvavo Kubos raketų krizės laikotarpio operacijose, Vietnamo kare, Irako operacijoje Iraqi Freedom ir misijose Afganistane. Iš rikiuotės jis išvestas 2012 metais, o 2017 metais iš jo buvo pašalintas branduolinis kuras.

    Šiuo metu lėktuvnešis siejamas ir su būsimomis statybomis: vertinama, kad iš perdirbimo gali būti gauta apie 35 000 tonų plieno. Šios žaliavos dalis, priklausomai nuo reikalavimų ir sertifikavimo, galėtų būti panaudota naujiems laivams, įskaitant būsimą Enterprise (CVN-80), kuriam perduodamas istorinis vardas.

  • Šio užkandžio jokiu būdu nekeptkite karšto oro gruzdintuvėje – gresia dūmai ir gaisras

    Karšto oro gruzdintuvės daugeliui tapo kasdieniu pagalbininku virtuvėje, tačiau ne viskas joje saugu. Specialistai įspėja, kad spragėsių ruošimas šiuo prietaisu gali baigtis ne tik sugadintu užkandžiu, bet ir dūmais ar net gaisru.

    Didžiausia problema ta, kad karštas, sausas oras prietaiso viduje cirkuliuoja dideliu greičiu. Dėl to lengvi kukurūzų grūdai gali būti pakelti nuo dugno, pradėti blaškytis ir patekti į vietas, kurios nėra skirtos maistui.

    Įkaitimo elementai ir ventiliatorius karšto oro gruzdintuvėje yra jautrūs svetimkūniams. Įstrigę grūdai gali perkaisti, pradėti smilkti, skleisti aitrų kvapą, o blogiausiu atveju tapti užsidegimo priežastimi.

    Ypač rizikinga į karšto oro gruzdintuvę dėti mikrobangų krosnelei skirtą spragėsių maišelį. Tokia pakuotė sukurta visai kitokiam kaitinimo principui, todėl karšto oro sraute ji gali perkaisti, deformuotis ir užsiliepsnoti.

    Net jei gaisro pavyktų išvengti, rezultatas dažniausiai nuvilia. Karšto oro gruzdintuvė nėra pritaikyta staigiam ir tolygiam grūdų kaitinimui, todėl realybėje dažnai gaunamas mišinys iš pridegusių spragėsių ir nemažos dalies neiššovusių grūdų.

    Saugesni pasirinkimai yra įprasti ir patikimi: mikrobangų krosnelė, puodas ant viryklės arba specialus karšto oro spragėsių aparatas. Jie sukurti taip, kad kaitinimas būtų valdomas, o rizika, jog dalys perkais ar užsidegs, būtų gerokai mažesnė.

    Jei namuose vis dėlto kilo įtarimų, kad prietaisas pradėjo smilkti, svarbu jį nedelsiant išjungti ir atjungti nuo elektros tinklo, o dangčio neatidarinėti skubotai. Praktinė taisyklė paprasta: karšto oro gruzdintuvė tinka daugeliui patiekalų, bet spragėsiams ji nėra saugus pasirinkimas.

  • Žydi bazilikas? Paprastas kirpimo triukas gali išgelbėti derlių ir sustiprinti skonį

    Namų daržuose ir vazonuose auginamas bazilikas dažnai pradeda žydėti pačiame sezono įkarštyje, o daugelis tai palaiko ženklu, kad augalas greitai „baigsis“. Iš tiesų žydėjimas reiškia, kad bazilikas pereina į sėklų formavimo etapą ir daugiau energijos skiria ne lapams, o dauginimuisi.

    Kai tik pastebite kylančius žiedynų stiebus, verta reaguoti nedelsiant. Kuo anksčiau pašalinami žiedpumpuriai, tuo ilgiau augalas išlieka lapuotas, o lapai išlaiko švelnesnį, kulinarijoje vertinamą skonį.

    Efektyviausias sprendimas paprastas: baziliką reikia apkirpti. Žiedynų ūglius nukirpkite žirklėmis kuo arčiau stiebo pagrindo, o kartu galite pašalinti ir dalį viršūnės, kad skatintumėte šoninių šakelių augimą.

    „Baziliką per daug nukirpti beveik neįmanoma: kuo daugiau kerpate, tuo daugiau naujų lapų jis išleidžia“, – sako daržininkai, dalijęsi patirtimi auginant prieskonines žoleles namuose.

    Nukirptų žiedynų išmesti nebūtina. Juos galima pamerkti į vandenį ir naudoti kaip kvapnią puokštę virtuvėje, taip pat dėti į pesto, aliejų ar arbatą, nes žiedai ir stiebai išlaiko būdingą aromatą.

    Reguliarus kirpimas padeda ir kitoms greitai į žiedus „iššaunančioms“ kultūroms. Kalendros lapų skynimas, ypač nuo išorinių stiebų, gali atitolinti žydėjimą ir prailginti laiką, kai augalas tinkamas virtuvei.

    Panašus principas tinka ir salotoms, kurios karštyje linkusios greitai formuoti žiedynstiebius. Periodiškai nupjaunant dalį lapų arba atsargiai apkerpant, galima ilgiau išlaikyti lapinę masę, nors sezono pabaigoje augalas vis tiek natūraliai sieks subrandinti sėklas.

    Specialistai primena, kad žydėjimą dažnai paspartina stresas: karštis, nereguliarus laistymas, per ankštas vazonas ar maisto medžiagų trūkumas. Todėl, be kirpimo, verta pasirūpinti pastovia drėgme, geru drenažu ir pakankama šviesa, kad bazilikas kuo ilgiau augintų lapus.