CP v2

Blog

  • Irakas su Vakarais taria­si dėl naujo naftos kelio: vamzdynas į Siriją mažintų Ormuzo svarbą

    Irako valdžia pranešė pasirašiusi virtinę susitarimų su Vakarų energetikos bendrovėmis, kurie turėtų atverti papildomus naftos eksporto maršrutus. Pasak agentūros „Reuters“, vienas svarbiausių projektų numato naftos tiekimą į Viduržemio jūros rinkas, apeinant Hormūzo sąsiaurį.

    Projektas siejamas su planu atkurti seniai neveikiantį naftotiekį iš Kirkuko regiono šiaurės Irake į Sirijos uostą Banijasą. Irako valstybinė žiniasklaida skelbė, kad įgyvendinime dalyvaus JAV energetikos bendrovė „Chevron“.

    Alternatyva Hormūzo sąsiauriui

    JAV Valstybės departamentas nurodė, kad pradinė planuojama naftotiekio galia galėtų siekti iki 2 mln. barelių per dieną. Vašingtonas projektą įvardijo kaip svarbų energetikos koridorių, sujungsiantį Irako gavybą su Viduržemio jūros eksporto rinkomis.

    „Tai projektas, dėl kurio Hormūzo sąsiauris taps antraeiliu klausimu“, – sakė JAV ambasadorius Turkijoje Tomas Barrackas.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio naftos tranzito taškų, todėl bet kokia įtampa regione tiesiogiai veikia tiekimo grandines ir kainas. Alternatyvūs maršrutai, ypač į Viduržemio jūros uostus, teoriškai sumažintų dalį rizikų, susijusių su galimais blokavimais ar karinių incidentų grėsme.

    Irakas plečia partnerystes

    Be naftotiekio projekto, „Chevron“ su Iraku pasirašė dar du susitarimus, kurių tikslas – didinti naftos gavybą. Bagdadas pastaraisiais metais siekia pritraukti daugiau Vakarų kapitalo ir technologijų, kad stabilizuotų sektorių ir padidintų eksporto pajamas.

    Irako valdžia taip pat paskelbė apie oficialų susitarimą, leidžiantį šalyje veikti „Starlink“, priklausančiai „SpaceX“. Valstybinė žiniasklaida šį žingsnį pristatė kaip dalį pastangų plėsti ryšio infrastruktūrą ir užtikrinti platesnį interneto paslaugų prieinamumą.

    Šie sprendimai priimami platesniame geopolitiniame kontekste, kai Persijos įlankos regione išlieka aukšta įtampa, o energijos išteklių logistikos saugumas tampa vienu pagrindinių Vakarų ir regiono valstybių prioritetų. Rinkoms svarbiausia, ar planai virs realiomis investicijomis ir ar saugumo situacija leis atnaujinti tiekimo maršrutus per Siriją.

  • Traukinio avarija Vierchomloje: dalis vagonų atsidūrė upėje, mašinistas buvo blaivus

    Pietų Lenkijoje, netoli Vierchomlos, nuo bėgių nulėkė krovininis traukinys, o dalis tuščių vagonų nuvažiavo į Poprado upę. Geležinkelio bendrovės atstovai nurodo, kad po įvykio mašinistui atlikti patikrinimai neparodė nei alkoholio, nei svaigiųjų medžiagų.

    Incidentas įvyko maršrute tarp Muszynos ir Kędzierzyno-Koźlės, o į įvykį pateko 17 sąstatų vagonų. Naktį du nuo bėgių nulėkę vagonai buvo sugrąžinti ant bėgių, o likę vagonai nuvaryti į atšaką Naujajame Sonče, kur bus apžiūrimi.

    Tyrimas ir darbai vietoje

    Įvykio priežastis tiria Valstybinė geležinkelių avarijų tyrimo komisija, kuri atlieka apžiūras įvykio vietoje. Kol kas oficialių išvadų nepateikiama, tačiau pabrėžiama, kad tyrimas apims ir techninę riedmenų bei kelio būklę.

    „Šiuo metu vietoje dirba speciali komisija, tirianti šio įvykio priežastis. Mašinisto patikrinimai patvirtino, kad jis buvo blaivus, o jo organizme nerasta svaigiųjų medžiagų“, – sakė PKP Cargo atstovė Julita Sołtysiak.

    Šeštadienį į avarijos vietą turėtų atvykti specializuota technika, kuri padės pašalinti likusius vagonus iš ruožo. Tik juos patraukus geležinkelininkai galės pradėti bėgių ir sankasos remontą, nes kelias apgadintas mažiausiai dviejose vietose.

    Eismo ribojimai ir pasekmės

    Dėl avarijos išlieka trikdžiai ruože tarp Naujojo Sončo ir Krynica-Zdrój. Vežėjai praneša organizuojantys pakaitinį susisiekimą autobusais, kol bus atkurta saugi traukinių eismo infrastruktūra.

    Pirminiais vertinimais, bėgių atstatymas ir į upę patekusių vagonų iškėlimas gali užtrukti mažiausiai dar vieną parą, tačiau terminai priklausys nuo techninių darbų sudėtingumo ir saugos reikalavimų. Pareigūnai ragina keleivius prieš kelionę pasitikrinti atnaujintus tvarkaraščius.

  • ES keičia plieno importo taisykles: mažesnės kvotos, griežtesnė kilmė ir pasekmės Lenkijai bei Ukrainai

    Nuo liepos 1 dienos Europos Sąjungoje įsigaliojo naujas prekybos instrumentas, skirtas plieno rinkai. Jo tikslas – sustiprinti ES gamintojų apsaugą nuo importo spaudimo, sumažinant tarifines kvotas ir kartu suteikiant daugiau prognozuojamumo pramonei.

    Plieno sektorius ES laikomas strategiškai svarbiu dėl statybų, infrastruktūros, energetikos ir gynybos užsakymų, tačiau pastaraisiais metais jį spaudė pasauliniai pertekliniai pajėgumai ir pigi importuota produkcija. Būtent todėl Briuselis siekia griežtinti taisykles, kad rinkoje būtų daugiau pusiausvyros.

    Ką keičia naujas instrumentas?

    Plieno gamintojams svarbiausia žinia – mažesnės tarifinės kvotos ir aiškesnės importo kontrolės taisyklės. Pasak Lenkijos Plieno pramonės ir prekybos rūmų vadovo Miroslawo Motykos, tai gali sustiprinti apsaugą nuo perteklinio importo, tačiau tikrasis poveikis paaiškės vėliau.

    Naujasis reglamentas numato peržiūras, nuo kurių priklausys, ar apsauga bus išplėsta ir į papildomas produktų grupes. Iki 2026 metų pabaigos Europos Komisija turi įvertinti, ar įtraukti, pavyzdžiui, ketaus vamzdžius, legiruoto ir nerūdijančio plieno vielą bei kaltinius strypus.

    „Praktiškai tik po peržiūrų paaiškės, ar priemonė iš tiesų apsaugos platesnę Europos plieno vertės grandinę“, – sakė Miroslawas Motyka.

    Melt and pour taisyklė

    Vienu svarbiausių elementų laikoma melt and pour nuostata, kuri turėtų padėti nustatyti tikrąją plieno kilmę pagal tai, kur jis buvo išlydytas ir išlietas. Tai aktualu, nes galutinė gaminio apdirbimo vieta ne visada atskleidžia, kur faktiškai pagaminta bazinė žaliava.

    Šis principas svarbus ir klimato politikai, nes didžiausia emisijų dalis susidaro būtent pirminio lydymo ir liejimo etape. Griežtesnė kilmės atsekamumo tvarka taip pat gali sumažinti galimybes apeiti ES apsaugos priemones formaliai „pakeičiant“ produkto kilmę per tarpinius perdirbimo etapus.

    Ukraina sistemoje ir poveikis rinkai

    Daug diskusijų sukėlė Ukrainos įtraukimas į naują sistemą. Plieno sektoriaus atstovai Lenkijoje pabrėžia, kad ankstesni išskirtiniai sprendimai lėmė iškraipytus srautus, kurie ypač stipriai paveikė Lenkijos rinką.

    Skelbiama, kad 2025 metais apie 70 proc. į ES raportuotų armatūros plieno tiekimų nukeliavo būtent į Lenkiją, o tai tiesiogiai smogė vietos gamintojams. Nauja kvotų alokacija, pasak pramonės, turėtų labiau subalansuoti paramą Ukrainai ir bendros ES rinkos stabilumą.

    Vertinant 2026 metų pirmųjų keturių mėnesių duomenis, Ukraina išlieka aktyvi plieno eksportuotoja į ES, o Lenkija – viena pagrindinių krypčių. Tai reiškia, kad naujos taisyklės bus tikrinamos realiomis rinkos sąlygomis, o jų poveikis kainoms ir konkurencijai paaiškės per artimiausius ketvirčius.

    Ryšys su CBAM ir apdirbtais gaminiais

    Diskusijos dėl išimčių atskiroms šalims persikelia ir į CBAM mechanizmą, kuris turėtų mažinti importo pranašumą dėl pigesnių emisijų kaštų už ES ribų. Plieno pramonė akcentuoja, kad ilgalaikės išimtys kai kurioms valstybėms kirstųsi su CBAM logika ir išlaikytų nelygias konkurencijos sąlygas.

    Kita esminė tema – ar CBAM apims ne tik bazinius metalurgijos produktus, bet ir daugiau apdirbtus plieno gaminius. Jei labiau perdirbti produktai liktų už ribų, dalis ES vidaus paklausos statybose ir infrastruktūroje galėtų būti patenkinta importu, o ne vietos gamyba.

    Pramonei tai svarbu ir dėl investicijų planavimo: plieno gamyba yra itin kapitalo imli, todėl stabilios ir prognozuojamos taisyklės lemia, ar įmonės ryšis modernizacijai, energijos vartojimo mažinimui ir gamybos transformacijai.

  • Skaitmeninė infrastruktūra ir duomenų centrai: DL Invest Group įspėja, kad Lenkija atsilieka

    Skaitmeninė infrastruktūra, ypač duomenų centrai, vis dažniau įvardijama kaip vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pramonės konkurencingumą ir valstybės saugumą. DL Invest Group įkūrėjas ir vadovas Dominikas Lesčinskis teigia, kad be nuoseklių investicijų ekonomikos efektyvumo proveržio tikėtis sunku.

    Pasak jo, šis sektorius per kelerius metus pasikeitė taip sparčiai, kad sprendimai, kuriuos verslas planuoja šiandien, po dvejų metų gali nebeatitikti realių poreikių. Dėl to duomenų centrų plėtra reikalauja didelio greičio ir lankstumo, o delsimas reiškia prarastas investicijas.

    Duomenų centrai tampa kritiški

    Dominikas Lesčinskis pabrėžia, kad pramonė jau nebegali remtis vien pigesne darbo jėga, todėl didžiausias potencialas slypi automatizacijoje ir robotizacijoje. Tam būtina patikima skaitmeninė bazė: duomenų saugyklos, skaičiavimo pajėgumai, ryšio infrastruktūra ir kibernetinio saugumo sprendimai.

    Didėjant DI sprendimų apimtims, auga ir duomenų centrų reikšmė, nes DI modelių mokymas bei veikimas reikalauja daug skaičiavimo išteklių. Kartu auga ir energijos poreikis, todėl duomenų centrų plėtra vis glaudžiau siejama su elektros tinklų pajėgumais, generacijos šaltiniais ir aiškesnėmis prijungimo procedūromis.

    Kodėl svarbus valstybės vaidmuo?

    Verslo atstovo teigimu, norint pritraukti didesnius projektus, vien privačių iniciatyvų nepakanka: reikia koordinuotos politikos ir prognozuojamo reguliavimo. Kaip pavyzdį jis mini Prancūziją, kur sprendimų priėmimas dėl strateginių investicijų yra spartinamas, o valstybės lygmeniu aktyviai siekiama pritraukti tarptautinius investuotojus.

    Ši logika paprasta: jeigu šalis sukuria aiškias taisykles, greitą leidimų kelią ir numato energetikos bei ryšių infrastruktūros plėtrą, ji tampa patrauklesnė duomenų centrams. Priešingu atveju projektai keliauja ten, kur rizika mažesnė ir procesai trumpesni.

    Rinka juda greičiau nei planai

    Dominikas Lesčinskis akcentuoja, kad skaitmeninės infrastruktūros rinkoje laikas turi išskirtinę vertę: technologijos, kainos ir tiekimo grandinės keičiasi taip greitai, jog metų trukmės delsimas gali prilygti prarastam etapui konkurencinėje kovoje. Jo vertinimu, tokios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija jau didina tempą, todėl atotrūkis gali augti.

    DL Invest Group nurodo, kad duomenų centrai artimiausiais metais bus vienas prioritetinių veiklos krypčių. Tačiau galutinis rezultatas priklausys ne tik nuo rinkos paklausos, bet ir nuo to, ar pavyks suderinti infrastruktūros plėtrą, energetikos pajėgumus, kibernetinį saugumą ir valstybės institucijų sprendimų greitį.

    „Be tinkamos skaitmeninės infrastruktūros nepadidinsime efektyvumo, o ekonomikai augti reikia automatizacijos ir robotizacijos“, – sakė Dominikas Lesčinskis.

    „Jei delsime, rinka paprasčiausiai nueis ten, kur sąlygos investicijoms sukurtos greičiau ir aiškiau“, – pridūrė jis.

  • Olimpo kalnas siekia UNESCO paveldo statuso: sprendimas paaiškės Seule liepos pabaigoje

    Olimpo kalnas siekia UNESCO paveldo statuso: sprendimas paaiškės Seule liepos pabaigoje

    Paraiška bus svarstoma Seule

    Graikija siekia, kad Olimpo kalnas būtų įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip mišrus objektas, turintis ir gamtinę, ir kultūrinę vertę. Galutinis svarstymas numatytas UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje, kuri vyks Seule liepos 19–29 dienomis.

    Sprendimas būtų reikšmingas ne tik simboliškai: Olimpas laikomas viena ryškiausių vietų, kur susipina senovės graikų mitologija, istorinis palikimas ir išskirtinė gamta. UNESCO statusas dažnai reiškia didesnį tarptautinį dėmesį, bet kartu ir griežtesnius apsaugos įsipareigojimus.

    Kodėl Olimpas laikomas išskirtiniu

    Olimpo kalnas yra aukščiausias Graikijoje, jo viršūnė siekia 2 918 metrų. Ši vietovė šimtmečius apipinta tradicija, kad čia gyveno Dzeusas ir dvylika senovės dievų, todėl kultūrinis svoris seniai peržengė regiono ribas.

    Tačiau paraiška remiasi ne vien legendomis: kalno masyvas pasižymi turtingomis ekosistemomis, retomis augalų ir gyvūnų rūšimis bei saugomomis buveinėmis. UNESCO mišraus objekto statusas taikomas tik ten, kur vienoje teritorijoje aiškiai pagrindžiamos ir gamtinės, ir kultūrinės išskirtinės visuotinės vertės.

    Ilgas kelias nuo 2014 metų

    Graikija Olimpo kalno kandidatūrą UNESCO pateikė dar 2014 metais, tačiau procesas užtruko, nes vertintojai paprašė papildomos informacijos. UNESCO patariamosios institucijos IUCN ir ICOMOS nurodė, kad reikia tvirčiau pagrįsti tarptautinę geologinių ypatybių, biologinės įvairovės ir ekologinių procesų svarbą.

    Taip pat akcentuota, kad kultūrinė vertė turėtų būti apibrėžta dar aiškiau, svarstant galimybę į paraišką įtraukti ir Diono archeologinę vietovę, esančią Olimpo papėdėje. Tokie papildymai dažnai padeda kandidatūrai, nes UNESCO vertina ne vien pavienį objektą, o jo ryšį su platesniu istoriniu ir kultūriniu kontekstu.

    Vietos bendruomenės viltys ir atsakomybės

    Dio-Olimpo savivaldybės meras Evangelos Geroliolios pabrėžia, kad vietiniams Olimpas yra kasdienybė ir tapatybės dalis. Pasak jo, tarptautinis pripažinimas reikštų ne vien prestižą, bet ir didesnę pareigą saugoti aplinką.

    „Olimpo kalnas yra mūsų gyvenimas. Tai vieta, kur užaugome, kurią matome kasdien, ir kartu vieta, nešanti mitą, istoriją, biologinę įvairovę, unikalų grožį bei didžiulę kultūrinę reikšmę“, – sakė Evangelos Geroliolios.

    Jo teigimu, UNESCO sprendimas būtų svarbus visam pasauliui, o ne tik regionui, nes kalbama apie vietą, kuri turi universalų simbolinį krūvį. Vis dėlto toks statusas praktiškai dažnai reiškia aiškesnes teritorijos valdymo taisykles ir didesnį dėmesį turizmo srautų kontrolei.

    Turizmas gali augti, bet kyla ribų klausimas

    Kalnų žygeivis ir Litohoro alpinizmo klubo vadovas Babis Marinidis atkreipia dėmesį, kad UNESCO vardas gali dar labiau padidinti lankytojų skaičių. Kartu tai iškelia klausimą, kiek žmonių gali atlaikyti jautri ekosistema, ypač kai jau dabar pasitaiko apsaugos režimo pažeidimų.

    „Klausimas yra, kiek žmonių šis kalnas ir ši ekosistema gali išlaikyti“, – sakė Babis Marinidis.

    Olimpas kasmet pritraukia tūkstančius žygeivių ir alpinistų, tačiau staigūs orų pokyčiai, sudėtingas reljefas ir reiklūs maršrutai verčia šią vietą valdyti atsargiai. Vietos verslai tikisi, kad UNESCO statusas sustiprintų regiono patrauklumą, tačiau pabrėžia, kad svarbiausia išliktų gamtos ir paveldo apsauga.

    Litohoro viešbučio savininkė Stavroula Vourou sako, kad miestelio ryšys su Olimpu nėra naujas atradimas, o ilgalaikis pagrindas vietos gyvenimui. Galutinis UNESCO sprendimas laukiama su dideliu susidomėjimu, nes jis galėtų įtvirtinti Olimpo kalno, kaip išskirtinės pasaulinės vertės vietos, statusą.

  • Atliekų mokestis senjorams: kada už šiukšlių išvežimą galima nemokėti ir ką būtina pateikti savivaldybei

    Didėjant atliekų tvarkymo įmokoms, daliai vyresnio amžiaus žmonių jos tampa reikšminga mėnesio išlaidų dalimi. Vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis gyventojas gali laikinai nemokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, jei būstas faktiškai nėra naudojamas.

    Praktikoje tai dažniausiai susiję su ilgesne išvyka ar išvykimu gyventi kitur, pavyzdžiui, gydantis ligoninėje, reabilitacijoje, sanatorijoje, apsistojus pas artimuosius ar persikėlus į globos įstaigą. Svarbiausia sąlyga yra ta, kad konkrečiu laikotarpiu patalpose realiai negyvenama, todėl atliekos nesusidaro arba jų kiekis yra minimalus.

    Kada mokestis gali būti neskaičiuojamas?

    Atliekų mokesčio neskaičiavimas paprastai siejamas ne su amžiumi, o su faktine situacija: būstas ilgesnį laiką tuščias. Savivaldybės dažniausiai numato tvarką, kaip deklaruoti laikiną negyvenimą, kokiems terminams tai taikoma ir kokių dokumentų gali būti prašoma.

    Dažnas gyventojų nesusipratimas yra manyti, kad pakanka tiesiog išvykti. Vien išsikėlimas ar laikinas nebuvimas automatiškai mokesčio nesustabdo, nes įmoka dažnai skaičiuojama pagal deklaruotus gyventojus arba pagal būsto statusą, o ne pagal tai, ar žmogus konkrečią savaitę buvo namuose.

    Ką reikia padaryti savivaldybėje?

    Kad mokestis būtų sustabdytas, paprastai reikia kreiptis į savivaldybę ar vietinį atliekų administratorių ir pateikti prašymą dėl mokesčio perskaičiavimo ar laikino neskaičiavimo. Kai kur prašoma pagrįsti aplinkybes, pavyzdžiui, kad asmuo iš tiesų nebegyvena būste nurodytu laikotarpiu.

    Dokumentų apimtis skiriasi, tačiau savivaldybės dažniausiai tikrina, ar prašymas neprieštarauja kitiems duomenims, pavyzdžiui, ar būste nėra deklaruotų gyventojų, ar jis neperduotas nuomai. Dėl to prieš teikiant prašymą verta pasitikslinti konkrečias taisykles savo savivaldybėje.

    Ar yra papildomų lengvatų vienišiems senjorams?

    Be laikino mokesčio neskaičiavimo tuščiam būstui, kai kurios savivaldybės taiko socialines lengvatas mažas pajamas gaunantiems gyventojams, įskaitant vienišus senjorus. Tokiais atvejais vertinamos pajamos, šeimos sudėtis ir kiti kriterijai, o sprendimai priimami pagal savivaldybės patvirtintą tvarką.

    Kadangi atliekų rinkliavos modeliai ir lengvatos Lietuvoje nustatomos savivaldybių lygmeniu, vieno universalaus atsakymo nėra. Patikimiausias kelias yra kreiptis į savo savivaldybę ir išsiaiškinti, ar galima laikinai sustabdyti įmoką, kokiam laikui tai leidžiama ir kokių įrodymų prireiks.

  • Venesuelos žemės drebėjimų aukų skaičius perkopė 5 000: gelbėtojai vis dar ieško išgyvenusiųjų

    Venesuelos žemės drebėjimų aukų skaičius perkopė 5 000: gelbėtojai vis dar ieško išgyvenusiųjų

    Venesueloje po dviejų stiprių žemės drebėjimų, sudrebinusių šalies šiaurinę pakrantę birželio 24 dieną, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 5 069. Skaičiai didėja gelbėtojams ardant griuvėsius ir tikrinant sunkiai pasiekiamas vietoves.

    Į paieškos ir gelbėjimo operaciją įsitraukė tūkstančiai šalies tarnybų darbuotojų, jiems talkina ir tarptautinės komandos. Laikinoji prezidentė Delcy Rodríguez nelaimę pavadino „žiauriausia stichine katastrofa“ Venesuelos istorijoje.

    Smūgiai per kelias sekundes

    Valdžios institucijų teigimu, per 39 sekundes vienas po kito įvyko 7,2 ir 7,5 magnitudės žemės drebėjimai. Po pagrindinių smūgių užfiksuota daugiau nei 1 300 pakartotinių požeminių sukrėtimų, todėl dalis gyventojų naktis leido lauke.

    Labiausiai nukentėjo šiaurinė pakrantės La Guaira valstija, kur fiksuojama daugiausia sugriuvusių pastatų ir apgadintos infrastruktūros. Skelbiama, kad apgadinti 856 pastatai, o 190 jų visiškai sugriuvo; žalos patyrė ir keliai, tiltai bei kiti statiniai.

    Tūkstančiai liko be namų

    Nuo žemės drebėjimų nukentėjo ir socialinė infrastruktūra, todėl daug žmonių priversti laikinai persikelti į stovyklas. Skaičiuojama, kad per 20 000 gyventojų neteko namų, o dalis jų glaudžiasi perpildytose laikino apgyvendinimo vietose.

    Pagalbos organizacijos įspėja, kad kai kuriose stovyklose trūksta patikimo geriamojo vandens ir tinkamų sanitarinių sąlygų. Tokios aplinkybės didina infekcijų ir žarnyno ligų riziką, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

    Tarptautinė parama atstatymui

    Delcy Rodríguez pranešė, kad Venesuela atblokavo 302 mln. eurų Tarptautinio valiutos fondo lėšų, kurios bus skirtos atsigavimui ir atstatymo darbams. Šie pinigai, pasak jos, anksčiau buvo įšaldyti, o dabar gali būti panaudoti skubiausioms reikmėms.

    Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas anksčiau buvo sustabdę santykius su Venesuela, tačiau šiais metais paskelbė juos atnaujinantys. Jungtinės Valstijos taip pat pranešė suteikusios daugiau nei 262 mln. eurų humanitarinės pagalbos, kuri skirta skubiems poreikiams ir pagalbai nukentėjusiems.

    Gelbėtojai pabrėžia, kad kritinis laikotarpis gyvybėms išgelbėti trumpėja, tačiau paieškos tęsiamos, nes kai kuriose vietose griuvėsiai dar nepasiekti sunkiosios technikos. Tuo pat metu šalies institucijos vertina ilgalaikę žalą ir rengia planus, kaip atkurti būstą bei svarbiausią infrastruktūrą pakrantės regionuose.

  • „Michelin“ įvertino vynines Burgundijoje: dalis gamintojų atmeta Grape Selection reitingus

    „Michelin“ įvertino vynines Burgundijoje: dalis gamintojų atmeta Grape Selection reitingus

    „Michelin“ pristatė naują vyno pasauliui skirtą projektą „Michelin Grape Selection“ ir pirmąjį leidimą pradėjo nuo Burgundijos – vieno garsiausių Prancūzijos vyno regionų. Vos per kelias dienas po paskelbimo iniciatyva sulaukė kritikos: viena žinomų vyninių viešai paprašė jos neįtraukti į reitingus.

    Burgundijos ūkis Domaine Arnoux-Lachaux pranešė grąžinęs jam skirtą vienos vynuogės įvertinimą, kuris yra žemiausias iš trijų „Michelin“ lygių. Vyninė teigė nesuprantanti, kaip galėjo būti nustatytas vertinimas, ir pabrėžė, kad nuo 2020 metų sąmoningai neteikia vynų apžvalgoms ar reitingavimui.

    „Mes nežinome, kaip galėjo būti nustatytas ūkio įvertinimas. Nuo 2020 metų sąmoningai pasirinkome neteikti savo vynų spaudos apžvalgoms ar reitingams“, – rašė Domaine Arnoux-Lachaux.

    Kaip veikia Michelin vynuogės?

    „Michelin Grape Selection“ skiriasi nuo tradicinių vyno gidų, kurie dažniausiai vertina konkrečius butelius ar derlius. Šiame formate dėmesys sutelkiamas į pačius ūkius: vertinama jų vynų kokybė ir pastovumas, vyndarystės bei vynuogynų praktikos, taip pat gebėjimas atskleisti terroir, arba vietovės savitumą.

    Pirmasis sąrašas apėmė tris Burgundijos subregionus – Côte de Beaune, Côte de Nuits ir Côte Chalonnaise. Iš viso 94 ūkiai gavo vieną, dvi arba tris „Michelin“ vynuoges, kur trys reiškia aukščiausią įvertinimą.

    Kur kyla didžiausios abejonės?

    Viešas Domaine Arnoux-Lachaux sprendimas tapo signalu, kad naujasis reitingavimo modelis bus vertinamas itin atidžiai. Pagrindinis klausimas – skaidrumas: kaip renkami vertinami ūkiai, kaip vyksta degustacijos ir kiek jos nepriklausomos nuo reputacijos, kainų ar rinkodaros.

    Šios abejonės ypač jautrios prabangių vynų segmente, kur vienas viešas įvertinimas gali paveikti paklausą, platinimo kanalus ir kainodarą. Todėl dalis gamintojų nori aiškiai žinoti, ar degustacijos yra aklos, kaip užtikrinamas vertintojų nepriklausomumas ir kokiais kriterijais remiantis skiriamos vynuogės.

    Kodėl gidas pasirodė dabar?

    „Michelin“ plėtra į vyno sritį vyksta tuo metu, kai Prancūzijos vyno sektorius susiduria su reikšmingais iššūkiais: mažėjančia kai kurių kategorijų paklausa, kainų spaudimu ir pertekline gamyba kai kuriuose regionuose. Dėl to dalis ūkių aktyviau ieško naujų būdų pasiekti vartotojus ir pirkėjus restoranuose, taip pat plečia vyno turizmo pasiūlą.

    Bordo regione, kuris įvardijamas kaip viena iš kitų „Michelin Grape Selection“ plėtros krypčių, pastaraisiais metais ryškėjo perprodukcijos ir krintančios raudonojo vyno paklausos problema. Atsižvelgiant į tai, naujas tarptautiniu mastu atpažįstamas gidas daliai gamintojų gali tapti papildomu matomumo kanalu, tačiau tik tuo atveju, jei vertinimo metodika bus laikoma patikima.

    Vyndarė ir šeimos ūkio Vignobles Coudert bendrasavininkė Lydia Coudert yra sakiusi, kad toks gidas gali tapti dar vienu įrankiu pasiekti naujus pirkėjus. Kartu ji pabrėžė, kad ilgalaikė „Michelin“ reputacija šiame segmente priklausys nuo to, kaip užtikrinamas degustacijų nepriklausomumas ir etika.

    „Sunkiausia dalis yra tai, kiek nepriklausomas bus ragavimas, kiek anonimiški bus buteliai. Tikiuosi, kad jie tai darys etiškai“, – sakė Lydia Coudert.

    Kol kas „Michelin“ naujasis formatas sulaukia ir smalsumo, ir skepticizmo: vieniems tai galimybė susigaudyti tarp ūkių, kitiems – dar vienas reitingas, kurio patikimumą reikės užsitarnauti. Akivaizdu, kad po pirmųjų reakcijų diskusija dėl kriterijų, atrankos ir skaidrumo tik stiprės, ypač gidui plečiantis į kitus regionus.

  • Netikėtas radinys Bodeno ežere: prie Lindau aptiktas XV amžiaus laivo vrakas, tyrimai tęsiasi

    Netikėtas radinys Bodeno ežere: prie Lindau aptiktas XV amžiaus laivo vrakas, tyrimai tęsiasi

    Bodeno ežere, netoli Lindau miesto, povandeniniai archeologai aptiko medinių laivo konstrukcijos dalių, kurios, kaip paaiškėjo, yra gerokai senesnės, nei manyta iš pradžių. Tyrėjai skelbia, kad radinys gali suteikti naujų žinių apie laivybą ir laivų statybą vėlyvaisiais viduramžiais.

    Apie įtartinus objektus ežero dugne mokslininkams pranešė vietovę gerai pažįstantis pramoginis naras. Atvykę specialistai iš pradžių svarstė, ar tai tik atsitiktinės medienos liekanos, tačiau vėliau užfiksuoti rėmai ir korpuso fragmentai leido gana greitai patvirtinti, kad tai vrakas.

    Pasak Bavarijos povandeninės archeologijos draugijos atstovų, aptiktas laivas, preliminariai, galėjo būti apie 8–12 metrų ilgio, o jo plotis siekė maždaug 3 metrus. Tokie matmenys rodo, kad tai buvo nedidelis, ežero laivybai pritaikytas medinis laivas, kurio konstrukcija skyrėsi nuo anksčiau tame pačiame regione rastų luotų tipo valčių.

    Data nustatyta pagal medieną

    Didžiausia staigmena tyrėjams tapo amžius. Atlikus nedidelio medienos mėginio analizę, suderintą su Bavarijos žemės paminklų apsaugos institucijomis, nustatyta, kad laivas datuotinas maždaug 1420–1450 metais.

    Tyrėjai pabrėžia, kad kol kas atlikti tik pirmieji nėrimai ir pirminiai matavimai: teritorija dokumentuota, parengtos detalios nuotraukos ir vaizdai, leidžiantys tiksliau įvertinti išlikusią konstrukciją. Būtent šie ankstyvieji duomenys ateityje padės apsispręsti, ar verta imtis riboto masto kasinėjimų.

    Kodėl vrako neketinama kelti

    Nors pats radinys atrodo išskirtinis, laivo iškėlimas artimiausiu metu neplanuojamas. Specialistai aiškina, kad tokie darbai reikalautų brangios ir ilgos konservavimo procedūros, o netinkamai iškėlus mediena gali greitai suirti dėl kontakto su oru ir temperatūros pokyčių.

    Be to, povandeniniai archeologai pabrėžia, kad geriausia apsauga daugeliu atvejų yra palikti objektą vandenyje, ypač jei jis dengiamas nuosėdomis. Tokia natūrali aplinka padeda stabilizuoti būklę ir sumažina irimo riziką, kol renkami duomenys ir planuojami tolimesni tyrimai.

    Klimato signalas ežerams

    Šis radinys taip pat atkreipė dėmesį į vandens telkinių pokyčius: pastaraisiais metais Bodeno ežere fiksuojami žemesni vandens lygiai, o tai gali lemti, kad anksčiau paslėpti objektai tampa lengviau pastebimi. Archeologai pastebi, kad tokios sąlygos kartais padeda aptikti naujus radinius, tačiau kartu didina riziką jų būklei, jei nuosėdų danga pažeidžiama.

    Artimiausiu metu mokslininkai ketina tęsti dokumentavimą ir tikslinti laivo konstrukcijos ypatybes, kad būtų galima aiškiau atsakyti, kokiai laivybos tradicijai šis XV amžiaus laivas priklausė. Tyrėjai tikisi, kad radinys papildys iki šiol ribotą vėlyvųjų viduramžių vrakų skaičių Bodeno ežere.

  • Kas sukūrė FIFA pasaulio taurės trofėjų: Milano skulptoriaus Silvio Gazzaniga istorija

    Kas sukūrė FIFA pasaulio taurės trofėjų: Milano skulptoriaus Silvio Gazzaniga istorija

    FIFA pasaulio taurės trofėjus – vienas atpažįstamiausių sporto simbolių, tačiau jo autorystė neretai lieka šešėlyje. Dabartinį trofėjaus dizainą sukūrė italų skulptorius Silvio Gazzaniga, o idėja gimė Milane, Breros rajone esančioje jo studijoje.

    Skulptorius siekė viename objekte sutalpinti tris emocijas: sportininko pastangą, sirgalių džiaugsmą ir pergalės akimirką. Ši koncepcija virto dinamiška spirale, kur dvi figūros kyla į viršų, laikydamos rutulį, simbolizuojantį Žemę.

    Trofėjus gimė po 1970 metų

    Iki dabartinio trofėjaus pasaulio čempionams buvo teikiama Jules Rimet taurė, kurios taisyklės numatė: trečią kartą laimėjusi šalis originalą pasilieka visam laikui. 1970 metais Brazilija pasiekė trečią titulą, todėl FIFA paskelbė atvirą konkursą naujam trofėjui sukurti.

    Konkurse varžėsi daugiau nei 50 darbų iš maždaug 25 šalių, o Gazzaniga idėja išsiskyrė ne tik eskizais. Pasak jo šeimos, jis pateikė ir viso dydžio gipso modelį, kad komisija galėtų įvertinti trofėjų kaip realų, erdvinį objektą.

    Nuo eskizų iki ikoninio silueto

    Silvio Gazzaniga buvo baigęs Breros dailės akademiją ir dirbo su trofėjų gamintoju G.D.E. Bertoni, todėl gerai išmanė medalistiką ir metalo plastikos specifiką. Vėliau jis kūrė ir kitus žinomus futbolo apdovanojimus, tarp jų UEFA taurę bei UEFA supertaurę.

    „Jis piešė daugybę eskizų ir galiausiai išgrynino idėją apie pasaulį bei dvi spirales, kylančias aukštyn“, – sakė skulptoriaus sūnus Giorgio Gazzaniga.

    Ši forma neretai lyginama su judesiu ir kova dėl viršūnės: trofėjuje sąmoningai paliktas grubumas, tarsi primenantis, kad pergalė ateina per pastangas, įtampą ir fizinį darbą aikštėje.

    Kodėl čempionai trofėjaus nepasilieka?

    Dabartinis FIFA pasaulio taurės trofėjus yra 36 centimetrų aukščio, pagamintas iš 18 karatų aukso, o jo pagrinde – žalio malachito žiedai, siejami su futbolo aikštės spalva. Nors finalo akimirką jis iškeliamas virš galvos kaip absoliutaus triumfo ženklas, originalas po čempionato grįžta FIFA.

    FIFA originalą paprastai saugo savo būstinėje Šveicarijoje, o nugalėtojams įteikiama auksu dengta replika. Po ankstesnio trofėjaus istorijos, kai Jules Rimet taurė buvo pavogta du kartus, tokia praktika laikoma ir saugumo priemone.

    Jules Rimet taurės šešėlis

    Pirmasis pasaulio taurės trofėjus, pristatytas 1930 metais, vaizdavo pergalės deivę Nikę ir buvo žinomas kaip Jules Rimet taurė, pavadinta FIFA prezidento, inicijavusio turnyrą, vardu. Ją sukūrė prancūzų skulptorius Abel Lafleur, o trofėjus buvo pagamintas iš paauksuoto sidabro ir stovėjo ant lazurito pagrindo.

    1966 metais trofėjus buvo pavogtas Anglijoje per viešą eksponavimą, bet vėliau rastas. Antrą kartą jis dingo 1983 metais iš Brazilijos futbolo konfederacijos būstinės ir iki šiol nebuvo atgautas; plačiai manoma, kad jis galėjo būti išlydytas.

    Palikimas, kurį mato visas pasaulis

    Silvio Gazzaniga mirė 2016 metais, sulaukęs 95 metų, tačiau jo kūrinys kas ketverius metus vėl atsiduria dėmesio centre. Milanas yra įvertinęs skulptorių miesto apdovanojimu Ambrogino d’Oro, o jo darbų reikšmę medalistikos ir trofėjų dizaino srityje pripažino ir tarptautinės asociacijos.

    Gazzanigos šeima yra išsaugojusi dalį archyvo, įskaitant originalius piešinius ir ankstyvuosius modelius. O kiekviena nauja pasaulio taurės finalo naktis tik dar kartą patvirtina, kaip vienas Milano skulptoriaus sumanymas tapo globalia sporto ikona.