CP v2

Blog

  • Šias daržoves drąsiai palikite lysvėse: po pirmųjų šalnų jos tampa saldesnės

    Šias daržoves drąsiai palikite lysvėse: po pirmųjų šalnų jos tampa saldesnės

    Rudeniui įsibėgėjus daržas pamažu tuštėja, tačiau tai nereiškia, kad visas lysves būtina iškasti iki pirmųjų šalnų. Kai kurios daržovės gerai pakelia vėsesnes naktis, o lengvas pašalas net gali pagerinti jų skonį. Svarbiausia žinoti, ką palikti dirvoje, o ką geriau nuimti anksčiau.

    Sodininkystės praktikoje plačiai žinoma, kad vėsa daliai daržovių padeda sukaupti daugiau natūralių cukrų. Dėl to skonis tampa švelnesnis, mažiau kartus, o tekstūra malonesnė. Vis dėlto ilgalaikis stiprus šaltis ir įšalusi žemė gali pakenkti net atsparioms kultūroms.

    Kodėl po šalnų skonis gerėja?

    Atvėsus orams augalai keičia medžiagų apykaitą, o dalį krakmolo ir kitų atsargų paverčia paprastesniais cukrumis. Taip jie geriau apsisaugo nuo šalčio, o žmogui tai reiškia saldesnį ir švelnesnį skonį. Šis efektas dažniausiai pasireiškia po lengvų, trumpalaikių šalnų.

    Tačiau svarbu atskirti lengvą pašalą nuo ilgų šalčių: jei temperatūra laikosi gerokai žemiau nulio ir dirva įšąla, derlių pasidaryti iš žemės tampa sudėtinga. Tokiu atveju padeda mulčiavimas, pavyzdžiui, šiaudais ar sausais lapais, kurie lėtina dirvos peršalimą.

    Kopūstinės, kurioms šaltis netrukdo

    Lapinis kopūstas yra viena dažniausiai įvardijamų daržovių, kuri gali likti lysvėje ilgiau. Po pirmųjų šalnų jo lapai paprastai tampa švelnesni, sumažėja kartumas. Patogu tai, kad nebūtina nupjauti viso augalo iš karto, galima skinti lapus palaipsniui.

    Gūžiniai kopūstai ir briuseliniai kopūstai taip pat laikomi pakankamai atspariais vėsiam orui. Briuseliniai kopūstai dažnai geriau vertinami po lengvo pašalo, nes mažos gūželės įgauna švelnesnį poskonį. Derlių patartina imti nuo apatinių gūželių, nes jos subręsta anksčiausiai.

    Porai ir šakninės: ką verta palikti, o ko ne

    Porai, ypač vėlyvos žieminės veislės, gali augti dirvoje ilgiau ir dažnai iškasami tik tiek, kiek reikia maistui. Kad augalai lengviau ištvertų atšiauresnį laikotarpį, juos galima pridengti mulčiu arba daržininkystėje naudojama danga. Ankstyvesnės veislės paprastai jautresnės šalčiui, todėl jas saugiau nuimti prieš rimtesnį atvėsimą.

    Iš šakninių daržovių morkos ir petražolės dažnai pakelia lengvas šalnas, ypač jei auga purioje, laidžioje dirvoje. Vis dėlto derlių verta nuimti iki momento, kai žemė pradeda ilgam įšalti, nes tada šaknų išėmimas tampa sudėtingas. Šakniavaisius, kurie skirti laikymui, svarbu atrinkti nepažeistus.

    Salieras yra jautresnis šalčiui, todėl jo derliaus geriau neatidėlioti iki stipresnių šalnų. Po kasimo rekomenduojama pašalinti lapiją, o laikymui rinktis tik sveikus, neįtrūkusius šakniavaisius. Praktikoje jie dažnai laikomi vėsiai, pavyzdžiui, dėžėse su lengvai drėgnu smėliu, kad neišdžiūtų.

  • Daug kas klysta naudodami mėsos muštuką: viena detalė gali sugadinti kotletus

    Daug kas klysta naudodami mėsos muštuką: viena detalė gali sugadinti kotletus

    Mėsos muštukas yra beveik kiekvienoje virtuvėje, tačiau dažnas jį naudoja automatiškai, neatsižvelgdamas į skirtingas galvutės puses. Būtent čia slypi klaida: netinkamai parinktas paviršius gali ne suminkštinti, o suplėšyti mėsą ir sugadinti kotleto struktūrą.

    Mušant mėsą siekiama ne tik sumažinti jos storį. Smūgiai ardo raumenų skaidulas, todėl mėsa tampa minkštesnė ir greičiau tolygiai iškepa. Tačiau per stiprūs smūgiai arba netinkama pusė gali išspausti sultis ir palikti skylutes.

    Dvi muštuko pusės – ne šiaip

    Dauguma tradicinių muštukų turi dvi skirtingas puses: dantytą, dažnai primenančią smulkų tinklelio raštą, ir rievėtą arba lygesnę. Skirtingas reljefas skirtas nevienodai mėsai, todėl vienas pasirinkimas tinka kietesniems gabalams, o kitas – švelniems.

    Dantyta pusė veikia agresyviau: labiau suardo paviršių ir greičiau laužo skaidulas. Lygesnė pusė labiau skirta storio suvienodinimui, kai svarbu nepažeisti mėsos ir neišdraskyti jos kraštų.

    Kada rinktis dantytą pusę

    Dantytas paviršius dažniausiai pasiteisina ruošiant kiaulienos nugarinę ar kitus standesnius gabalus, kai norisi greičiau pasiekti minkštesnę tekstūrą. Tokia pusė padeda efektyviau atpalaiduoti skaidulas, ypač jei pjausnys storesnis.

    Vis dėlto svarbu neperlenkti lazdos: geriau pradėti nuo vidurio ir judėti link kraštų, kad storis būtų tolygus. Per plonai išmušta mėsa kepant lengviau perdžiūsta, o apvoliotam kotletui sunkiau išlaikyti sultingumą.

    Vištienai tinka visai kita pusė

    Vištienos krūtinėlė yra gerokai švelnesnė, todėl dantyta pusė neretai padaro daugiau žalos nei naudos. Tokiu atveju filė lengvai plyšta, atsiranda skylučių, o tai ypač nepatogu, jei ruošiate suktinukus ar norite tvarkingai apvolioti.

    Vištienai geriausiai tinka lygi muštuko pusė, nes ji leidžia išlyginti storį pernelyg nepažeidžiant paviršiaus. Jei muštukas neturi lygios galvutės, panašų efektą gali duoti nedidelio puodo ar prikaistuvio plokščias dugnas.

    Kad procesas būtų švaresnis ir tikslesnis, mėsą verta dėti tarp kepimo popieriaus lapų. Smūgiai turi būti lengvi ir tolygūs, dažniau koreguojant storesnes vietas, o ne daužant visa jėga. Pabaigus būtina kruopščiai nuplauti muštuką ir paviršius, lietusius žalią mėsą.

  • Pietūs stiklainyje užkariauja žiemą: keli produktai, o vakarienė paruošta per akimirką

    Pietūs stiklainyje užkariauja žiemą: keli produktai, o vakarienė paruošta per akimirką

    Ruduo ir žiema daugeliui reiškia ne tik raugintus agurkus ar uogienes. Vis populiaresni tampa pietūs stiklainyje, kai iš sezoninių daržovių iš anksto paruošiami padažai, troškiniai ar užkepų pagrindai, kuriuos vėliau belieka greitai pašildyti.

    Toks sprendimas padeda mažinti maisto švaistymą ir taupo laiką darbo dienomis. Europos Sąjungoje kasmet išmetami dideli maisto kiekiai, todėl namų ūkiuose vis dažniau ieškoma būdų, kaip protingai suplanuoti pirkinius ir sunaudoti derlių.

    Pagrindas, kuris tinka viskam

    Universaliausias pasirinkimas yra pomidorų padažas, tinkantis makaronams, picai, sriuboms ar troškiniams. Jį galima virti klasikinį su česnaku ir žolelėmis, gaminti aštresnį su aitriąja paprika arba ruošti tirštesnį iš orkaitėje keptų pomidorų.

    Kartu verta išnaudoti ir kitas daržoves: paprikas marinuoti arba iškepti ir užšaldyti porcijomis, cukinijas pjaustyti ir šaldyti, o burokėlius ruošti kaip garnyrą. Prie mėsos ar žuvies dažnai tinka ir ilgiau laikomos kopūstų, morkų bei svogūnų salotos.

    Kaip tvarkytis su derliaus pertekliumi

    Didžiausia klaida būna bandymas viską apdoroti iš karto, neįvertinus, kas genda greičiausiai. Pirmiausia verta naudoti prinokusias, minkštesnes, bet dar nesugedusias daržoves, nes būtent jos trumpiausiai išsilaiko šviežios.

    Jei matyti pelėsis ar puvinys, tokius produktus reikia nedelsiant išmesti, nes pažeidimai gali plisti nepastebimai. Tuo metu kietesnes šakniavaises, tokias kaip morkos ar burokėliai, dažnai galima laikyti tinkamomis sąlygomis ir apdoroti vėliau.

    Pusgaminiai, kurie sutrumpina gaminimą

    Kad vakarienė būtų paruošta greitai, verta pasiruošti kelis patikimus priedus: keptų daržovių porcijas, apkepintų svogūnų ir paprikų mišinį ar paruoštą padažą makaronams. Patogiausia juos dalinti į vieno karto porcijas, kad nereikėtų atšildyti per didelio kiekio.

    Taip pat gerai pasiteisina šaldytos sriubos ir vieno puodo patiekalai, pavyzdžiui, daržovių troškiniai ar moliūgų kremas. Svarbu patiekalus greitai atvėsinti ir nepalikti ilgai kambario temperatūroje, kad sumažėtų bakterijų dauginimosi rizika.

    Saugumas: ne viską galima laikyti kambaryje

    Konservų saugumą lemia ne vien receptas, bet ir higiena bei tinkamas apdorojimas. Prieš darbą būtina patikrinti stiklainių ir dangtelių būklę, juos kruopščiai išplauti, o proporcijų nekeisti, ypač ruošiant marinatus.

    Ypač svarbu žinoti, kad mažo rūgštingumo produktai, tokie kaip mėsa ar ankštiniai, nėra saugiai konservuojami vien pasterizuojant verdančiame vandenyje. Net jei dangtelis atrodo sandarus, tai negarantuoja saugumo, todėl ilgai kambaryje laikomiems gaminiams būtina laikytis patikimų konservavimo metodų.

    Paruoštus stiklainius geriausia laikyti sausoje, tamsesnėje vietoje, kur temperatūra stabili ir ne per aukšta. Pravartu kiekvieną indą pažymėti turiniu ir paruošimo data, kad pirmiausia būtų sunaudotos seniausios atsargos.

  • Komposte staiga atsirado sliekų? Ši virtuvės atlieka juos vilioja labiausiai – ir ne tik ji

    Komposte staiga atsirado sliekų? Ši virtuvės atlieka juos vilioja labiausiai – ir ne tik ji

    Sliekai komposte daugeliui sodininkų yra geriausias ženklas, kad organinės atliekos virsta puriu, derlingu humusu. Jie smulkina medžiagą, gerina jos struktūrą, o kartu skatina mikroorganizmų veiklą, nuo kurios priklauso irimo greitis. Tačiau sliekai kompostinėje pasilieka tik tada, kai sąlygos jiems tinkamos.

    Dažniausiai didžiausia klaida yra ne tai, ką metame į kompostą, o kaip jį prižiūrime. Sliekams reikia drėgmės, oro ir stabilios temperatūros, o mišinys neturi būti per rūgštus. Nedidelis įpročių pokytis gali greitai pakeisti situaciją, ypač šiltuoju sezonu.

    Kas sliekams svarbiausia?

    Optimalus kompostas sliekams turi būti drėgnas kaip gerai išgręžta kempinė: suspaudus delne jis laikosi, bet iš jo nevarva vanduo. Per sausame sluoksnyje sliekai traukiasi gilyn arba pasišalina, o per šlapiame ima stigti deguonies ir atsiranda nemalonus kvapas.

    Temperatūra taip pat svarbi: sliekai aktyviausiai dirba, kai komposto vidus nėra įkaitęs iki karščio. Kai masė smarkiai įkaista, tai dažnai reiškia intensyvų „karštą“ irimą, kuris tinkamas kompostui bręsti, bet sliekams per agresyvus. Dėl to jiems palankesnės vėsesnės, gerai vėdinamos zonos.

    Dar vienas veiksnys yra rūgštingumas. Sliekams paprastai palankus artimas neutraliam komposto pH, o rūgštumą kelia gausūs citrusiniai likučiai ar dideli kiekiai spyglių. Jei komposte vyrauja rūgštinantys priedai, sliekų aktyvumas gali sumažėti.

    Kokios virtuvės atliekos juos vilioja?

    Sliekai dažniausiai gausiau telkiasi ten, kur yra lengvai yranti, minkšta organika, ypač turinti daugiau cukrų ir krakmolo. Dėl to komposte jie noriai laikosi, kai reguliariai patenka vaisių ir daržovių lupenos bei minkštos jų atliekos. Svarbu, kad jos būtų įmaišomos, o ne supilamos vienoje vietoje, nes vienoje krūvoje greitai prasideda rūgimas.

    Prie sliekų aktyvumo dažnai prisideda ir kavos tirščiai bei biri arbata, jeigu jų kiekiai saikingi ir jie sumaišomi su struktūrą suteikiančiomis „rudosiomis“ medžiagomis. Tirščiai padeda palaikyti drėgmę, o smulkios dalelės tampa lengvai pasiekiamos skaidytojams. Vis dėlto persistengus kompostas gali susislėgti, todėl būtinas purus sluoksnis.

    Dar vienas praktiškas pasirinkimas yra virti ryžiai ar kitos krakmolingos liekanos, jei jos metamos mažais kiekiais. Tokios atliekos greitai ima irti ir tampa patrauklios skaidytojams, bet per didelė porcija gali pradėti skleisti kvapą ir pritraukti kenkėjus. Todėl jas verta užkasti į komposto vidų ir užberti sausesnių medžiagų.

    Kaip išlaikyti sliekus komposte ištisus metus?

    Kad sliekai komposte ne tik atsirastų, bet ir liktų, svarbu palaikyti oro patekimą. Tam padeda reguliarus permaišymas ir struktūrą kuriantys priedai, pavyzdžiui, smulkinti lapai. Jei masė susispaudžia, sliekams tampa sunkiau judėti, o irimas lėtėja.

    Šaltuoju sezonu kompostui svarbi apsauga nuo staigių temperatūros svyravimų. Kompostinę galima pridengti šiaudais ar kitomis organinėmis medžiagomis, kurios vėliau taip pat suyra. Tai padeda išlaikyti šilumą ir drėgmę, todėl biologiniai procesai visiškai nesustoja.

    Galiausiai verta prisiminti pusiausvyrą tarp „žaliųjų“ ir „rudųjų“ atliekų. Jei komposte nuolat dominuoja vien virtuvės likučiai, jis tampa per šlapias ir pradeda rūgti, o sliekai traukiasi. Kai virtuvės atliekos derinamos su lapais, žole ar smulkinta augaline mase, sąlygos sliekams tampa kur kas stabilesnės.

  • Moliūgas ir cukrus kraujyje: viena gaminimo klaida gali viską apversti aukštyn kojomis

    Moliūgas nebūtinai sukelia staigų cukraus kiekio kraujyje šuolį, tačiau tai labai priklauso nuo porcijos dydžio ir paruošimo būdo. Mitybos specialistai pabrėžia, kad pats moliūgas gali būti subalansuotos mitybos dalis ir tiems, kurie stebi gliukozės rodiklius.

    Dažniausiai klaida slypi ne pačiame produkte, o jo pateikime: moliūgas neretai virsta desertų pagrindu, į kurį pridedama daug cukraus, sirupų ar rafinuotų miltų. Tokie priedai keičia bendrą patiekalo maistinę vertę ir gali gerokai paspartinti angliavandenių įsisavinimą.

    Vienoje nedidelėje porcijoje, pavyzdžiui, apie pusėje stiklinės moliūgų tyrės, paprastai būna maždaug 10 gramų angliavandenių ir keli gramai skaidulų. Skaidulos lėtina gliukozės patekimą į kraują, todėl saikingas kiekis dažnai turi palyginti nedidelį glikeminį poveikį.

    Kur slypi didžiausia klaida?

    Problema prasideda tada, kai moliūgas patiekiamas kaip saldus pyragas, bandelės įdaras ar gėrimų sirupas. Tokiu atveju pagrindinę glikeminę naštą sudaro ne moliūgas, o pridėtinis cukrus ir greitai pasisavinami angliavandeniai, todėl gliukozės kontrolė gali tapti sudėtingesnė.

    Jei tikslas yra stabilesnis cukraus kiekis kraujyje, saugesnis pasirinkimas dažniausiai būna keptas moliūgas arba tyrė be pridėtinio cukraus. Taip išlaikomas natūralus produkto skonis ir lengviau kontroliuojamas bendras angliavandenių kiekis.

    Su kuo valgyti, kad poveikis būtų švelnesnis?

    Mitybos specialistai pataria angliavandenių turinčius produktus derinti su baltymais ir nesočiaisiais riebalais, nes tai gali sulėtinti suvalgymo poveikį gliukozei. Praktikoje tai reiškia, kad moliūgas dažnai geriau „veikia“ kartu su natūraliu nesaldintu jogurtu, sėklomis, ankštinėmis kultūromis ar liesais baltymais.

    Toks derinys paprastai suteikia ilgesnį sotumo jausmą ir padeda išvengti greito alkio sugrįžimo, kuris neretai skatina papildomus užkandžius. Vis dėlto net ir pasirinkus palankesnį derinį svarbiausia išlieka saikas, nes per didelė porcija gali padidinti bendrą angliavandenių kiekį.

    Galiausiai, moliūgo atsisakyti vien dėl salstelėjusio skonio dažniausiai nereikia. Daug svarbiau stebėti porcijas, vengti pridėtinio cukraus ir rinktis gaminimo būdus, kurie nepaverčia daržovės desertu su dideliu greitųjų angliavandenių kiekiu.

  • Svarbus sprendimas dėl daugiabučių Kaštonų, Čiurlionio ir Rinktinės gatvėse: paviešinti balsų protokolai

    Daugiabučių namų Kaštonų g. 2, M. K. Čiurlionio g. 80 ir Rinktinės g. 20 butų bei kitų patalpų savininkams aktuali informacija pasiekė viešumą: paskelbti balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Tokie dokumentai parodo, kaip buvo suskaičiuoti savininkų balsai ir kokie sprendimai faktiškai priimti.

    Praktikoje balsavimas raštu dažniausiai taikomas tuomet, kai nepavyksta sušaukti kvorumo susirinkime arba kai norima sprendimus priimti greičiau, įtraukiant daugiau savininkų. Protokolai tampa esminiu įrodymu, ar procedūros buvo atliktos tinkamai, ar balsai suskaičiuoti korektiškai.

    Kas paprastai tvirtinama protokoluose

    Balsavimo raštu protokoluose paprastai fiksuojama, dėl kokių klausimų buvo balsuojama, kiek savininkų turėjo teisę balsuoti ir kiek balsų gauta. Taip pat nurodoma, kaip pasiskirstė balsai ir ar sprendimui pakako nustatytos daugumos.

    Gyventojams šie dokumentai svarbūs ir dėl to, kad jie leidžia patikrinti, ar į rezultatą įtraukti visi pateikti biuleteniai ir ar nebuvo formalių pažeidimų. Pavyzdžiui, ar biuleteniai pasirašyti, ar aiškiai pažymėta valia, ar tinkamai identifikuotas savininkas.

    Kodėl tai svarbu gyventojams

    Nuo balsavimo rezultatų priklauso kasdieniai ir finansiškai reikšmingi sprendimai: bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remonto darbai, rangovų pasirinkimas, kaupiamųjų lėšų panaudojimas. Dėl to skaidrumas ir aiškus balsų suvedimas tiesiogiai siejasi su pasitikėjimu namo administravimu.

    Kuo brangesni darbai ar didesni įsipareigojimai planuojami, tuo dažniau gyventojai prašo pateikti detalesnę informaciją ir dokumentus. Protokolų paviešinimas paprastai sumažina ginčų riziką, nes suteikia galimybę visiems savininkams susipažinti su oficialiai užfiksuotais duomenimis.

    Ką daryti, jei kyla klausimų

    Jei gyventojams kyla abejonių dėl balsų skaičiavimo, įprasta pirmiausia kreiptis į namo administratorių ar bendrijos valdymo organus ir paprašyti paaiškinimų. Dažniausiai ginčai kyla dėl skaičiavimo logikos, balsų svorio pagal turimą plotą ar dėl to, ar laikytasi terminų.

    Jeigu išlieka neaiškumų, savininkai gali prašyti pateikti susijusius dokumentus ir patikslinti, kokiu pagrindu buvo konstatuotas sprendimo priėmimas. Tokiose situacijose svarbu remtis dokumentais, o ne vien žodiniais paaiškinimais, nes būtent protokolai ir jų priedai lemia teisinį aiškumą.

  • Vilniuje keičiami garažų adresai: Salininkų g. 191B nebeliks – štai koks bus naujasis

    Kas keičiasi ir kodėl?

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informuoja, kad Naujininkų seniūnijoje esantiems pastatams garažams bus pakeistas adresas. Nuo šiol vietoje Salininkų g. 191B bus naudojamas Melioratorių g. 19B.

    Adresų keitimas atliekamas pagal galiojančią tvarką, kuri reglamentuoja numerių pastatams, patalpoms ir žemės sklypams suteikimą, keitimą bei apskaitą. Tokie sprendimai dažniausiai priimami siekiant suvienodinti adresų sistemą, išvengti dubliavimosi ir užtikrinti aiškesnę objektų identifikaciją registre.

    Kokie teisės aktai taikomi?

    Sprendimas priimamas vadovaujantis Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu vidaus reikalų ministro įsakymu. Taip pat taikomos Adresų formavimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės nutarimu.

    Šie dokumentai nustato, kaip formuojami adresai, kada jie gali būti tikslinami ir kaip užtikrinamas duomenų suderinamumas su valstybės registrais. Praktikoje tai svarbu ne tik dokumentų tvarkymui, bet ir pašto, kurjerių, gelbėjimo tarnybų bei navigacijos sistemų darbui.

    Ką tai reiškia gyventojams ir savininkams?

    Pasikeitus adresui, atnaujinti duomenis paprastai reikia ten, kur adresas naudojamas teisiniuose ir kasdieniuose santykiuose. Tai gali būti registrų duomenys, sutartys su paslaugų teikėjais, korespondencijos pristatymo informacija ar įmonių rekvizitai, jei objektas naudojamas veiklai.

    „Pakeičiamas pastatų garažų adresas Salininkų g. 191B į Melioratorių g. 19B“, – nurodoma savivaldybės informacijoje.

    Jei kyla klausimų dėl praktinių veiksmų ar dokumentų tikslinimo, gyventojams įprastai rekomenduojama kreiptis į seniūniją arba savivaldybės administraciją, kuri suteikia paaiškinimus pagal konkretų atvejį.

  • Vilniuje planuojami pokyčiai: Pavilnionių g. 14 sklypo paskirtį siūloma keisti į daugiabučius

    Vilniaus miesto savivaldybėje gautas prašymas pakeisti žemės sklypo Pavilnionių g. 14 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Sklypas identifikuojamas kadastro numeriu 0101/0015:244, o sprendimas gali turėti įtakos šios teritorijos tolimesnei plėtrai.

    Šiuo metu sklypui nurodoma paskirtis yra kita, o naudojimo būdas apima komercinės paskirties objektų teritorijas ir gyvenamąsias teritorijas, susiejamas su daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statyba. Prašyme siūloma paskirtį palikti kaip kitą, tačiau naudojimo būdą keisti į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas.

    Toks pakeitimas praktikoje paprastai reiškia siekį aiškiau įtvirtinti gyvenamąją funkciją ir suderinti planuojamą vystymą su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais bei statybos ir projektavimo procedūromis. Gyventojams ir kaimynystėje veikiančioms organizacijoms tai dažniausiai aktualu dėl galimo didesnio užstatymo intensyvumo, automobilių srautų, parkavimo sprendinių ir viešosios infrastruktūros apkrovų.

    Viešinimas ir terminai

    Savivaldybė nurodo, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų laikotarpiu nuo 2026 metais spalio 13 dienos iki 2026 metais spalio 26 dienos. Per šį laiką visuomenė turi teisę susipažinti su pateikta informacija ir pateikti pastabas.

    Viešinimo metu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat elektroniniu paštu. Pastabas taip pat galima pateikti per teritorijų planavimo proceso informacinę sistemą, kurioje fiksuojami pasiūlymai ir jų nagrinėjimo eiga.

    Ką verta įvertinti gyventojams?

    Teikiant pasiūlymus dažniausiai vertinama, kaip planuojami pokyčiai derės su esamu užstatymu, susisiekimu ir inžinerinių tinklų pajėgumais. Praktikoje gyventojams aktualiausi klausimai būna dėl triukšmo ir statybų organizavimo, vaikų žaidimų erdvių, želdynų išsaugojimo, taip pat dėl parkavimo vietų bei saugaus pėsčiųjų judėjimo.

    Jei teritorijoje numatomi daugiabučiai ar bendrabučio tipo pastatai, gyventojai paprastai prašo aiškumo dėl planuojamo pastatų aukštingumo, įvažiavimų, atliekų tvarkymo sprendinių ir viešųjų paslaugų pasiekiamumo. Tokie aspektai dažnai tampa svarbia argumentų dalimi, kai savivaldybė vertina, ar prašomas naudojimo būdas atitinka viešąjį interesą.

  • JK DI ministras ragina pažangiausias laboratorijas griežtinti saugą, o šalis stiprina kibernetinę gynybą

    JK DI ministras ragina pažangiausias laboratorijas griežtinti saugą, o šalis stiprina kibernetinę gynybą

    Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto ministras Kanishka Narayan Londone paragino pažangiausius DI modelius kuriančias laboratorijas reikšmingai didinti jų sistemų saugumą. Tuo pačiu metu JK Vyriausybė pranešė stiprinanti kibernetinę gynybą ir svarstanti papildomas teisines priemones, siekiant pasirengti galimiems rimtiems DI sukeltiems incidentams.

    Ministro teigimu, sparčiai augant pažangiausių modelių gebėjimams ir jų autonomiškumui, rizikos valdymas turi tapti ne priedu prie inovacijų, o privaloma kūrimo dalimi. Jis pabrėžė, kad įmonės turi skirti daugiau dėmesio netikėtam modelių elgesiui, o atsargumo principas turėtų galioti iki tol, kol rizikos suvaldymas yra įrodytas praktikoje.

    „Bendrovėms, kuriančioms galingiausias pasaulyje DI sistemas, mano žinutė paprasta: klausykite, kai mokslininkai įspėja apie rimtus pavojus. Tirpkite netikėtą elgesį. O jei negalite tinkamai suvaldyti rizikų, sistemos neleiskite į viešą naudojimą“, – sakė Kanishka Narayan.

    Pasak ministro, pastarojo meto atvejai, kai agentinio tipo DI sistemos gali inicijuoti veiksmus su ribota žmogaus priežiūra, parodė, kad incidentai gali vystytis greitai ir neturėti aiškių ribų tarp skirtingų organizacijų bei valstybių. Dėl to JK siekia, kad kritinės infrastruktūros operatoriai, viešasis sektorius ir technologijų kūrėjai turėtų aiškesnes taisykles, kaip reaguoti į incidentus, kuriuose dalyvauja autonomiškai veikiančios DI sistemos.

    JK taip pat akcentuoja praktinius pasirengimo darbus: peržiūrimas valstybės sistemų saugumas, identifikuojami silpnumai ir diegiamos priemonės, mažinančios tikimybę, kad DI būtų panaudotas atakoms automatizuoti, paslėpti ar sustiprinti. Ministras nurodė, kad jau buvo pašalinta daugiau nei 1 000 potencialių kibernetinių pažeidžiamumų įvairiose valdžios sistemose.

    Vyriausybė svarsto, kaip sustiprinti Kibernetinio saugumo ir atsparumo teisės aktų paketą, kad geriau būtų apsaugotos esminės paslaugos, tokios kaip ligoninės, energetikos ar komunalinių paslaugų sektorius. Šiose srityse didžiausias dėmesys skiriamas tiek prevencijai, tiek greitam incidentų suvaldymui, nes net trumpalaikis sistemų sutrikdymas gali sukelti didelę žalą.

    Ministro teigimu, viena svarbiausių krypčių tampa DI verifikavimas, kai nepriklausomais metodais tikrinama, ar modeliai atitinka nustatytus saugos reikalavimus ir ar jų elgesys numatomose situacijose yra prognozuojamas. Šį darbą JK sieja su DI Saugumo instituto veikla ir bendradarbiavimu su DI kūrėjais bei partneriais tarptautiniu mastu.

    JK pasirinktas tonas rodo platesnę tendenciją: valstybės vis dažniau kelia reikalavimus ne tik duomenų apsaugai ar kibernetinei higienai, bet ir pačių DI modelių patikimumui, valdomumui bei incidentų atskaitomybei. Tai reiškia, kad laboratorijoms ir produktų kūrėjams gali tekti investuoti daugiau į testavimą, rizikų vertinimą ir kontrolės priemones dar iki sistemoms pasiekiant vartotojus.

  • Vilniuje žemės ūkio sklypą nori paversti namų kvartalu: gyventojai dar gali pateikti pastabas

    Kas planuojama sklype

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0160:0867, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskirtas žemės ūkio paskirčiai, o jo naudojimo būdas nurodomas kaip kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

    Prašyme siekiama sklypą perkelti į kitą paskirtį ir nustatyti naudojimo būdą kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Toks pakeitimas paprastai atveria kelią gyvenamajai statybai, jeigu vėliau suderinami kiti reikalavimai, susiję su planavimu ir infrastruktūra.

    Viešinimas ir terminai

    Savivaldybė nurodo, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metais spalio 13 dienos iki 2026 metais spalio 26 dienos. Per šį laikotarpį visuomenė gali susipažinti su informacija ir pateikti savo pasiūlymus.

    Viešinimo etapas yra viena iš procedūrų, kai gyventojai, kaimynystėje esantys žemės naudotojai ar kitos suinteresuotos pusės gali išsakyti argumentus dėl planuojamo pokyčio. Praktikoje dažniausiai keliami klausimai dėl susisiekimo, triukšmo, želdynų, lietaus nuotekų tvarkymo ir socialinės infrastruktūros.

    Kur teikti pasiūlymus

    Pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu. Taip pat pasiūlymai priimami elektroniniu paštu savivaldybės kontaktiniu adresu.

    Gyventojams, kuriems reikia papildomos informacijos, savivaldybė nurodo kontaktus konsultacijoms telefonu ir elektroniniu paštu. Savivaldybė primena, kad pasiūlymai turi būti pateikti per viešinimo laikotarpį, kad būtų įvertinti procedūros metu.