CP v2

Blog

  • Vilniaus rajonas skiria 40 000 eurų NVO: paaiškėjo, kas ir kada gali teikti paraiškas

    Vilniaus rajonas skiria 40 000 eurų NVO: paaiškėjo, kas ir kada gali teikti paraiškas

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė papildomą 2026 metais nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo konkursą. Kvietimas skirtas toms organizacijoms, kurios veiklą vykdo savivaldybės teritorijoje ir antroje metų pusėje ieško galimybių įgyvendinti bendruomenėms svarbias iniciatyvas.

    Savivaldybė nurodo, kad šiam papildomam kvietimui numatyta 40 000 eurų iš savivaldybės biudžeto. Vienam projektui planuojama skirti nuo 1 000 iki 4 000 eurų, o finansuojamos tik po sutarties pasirašymo patirtos išlaidos.

    „Suprantame, kad idėjos bendruomenėse gimsta visus metus, tačiau ne visada atsiranda galimybių jas įgyvendinti“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Paraiškas savivaldybė priims nuo 2026 metų spalio 12 dienos iki 2026 metų spalio 23 dienos imtinai. Projektai turi būti įgyvendinti iki 2026 metų gruodžio 31 dienos, todėl organizacijoms rekomenduojama iš anksto įsivertinti veiklų apimtį ir realius terminus.

    Konkurso tikslas – stiprinti savivaldybės bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir gyventojais, skatinti bendruomenių aktyvumą bei remti išliekamąją vertę kuriančius sumanymus. Praktikoje tai dažniausiai reiškia iniciatyvas, kurios telkia vietos žmones, prisideda prie užimtumo, socializacijos ar padeda spręsti konkrečius bendruomenės poreikius.

    Prioritetinės sritys apima švietimo, jaunimo, sporto, kultūros, sveikatos ir socialines veiklas, taip pat projektus, kurie skatina skirtingų organizacijų ir vietos bendruomenių bendradarbiavimą. Taip pat laukiamos iniciatyvos, susijusios su tradicijų puoselėjimu, vietos tapatybės stiprinimu ir reikšmingų istorinių įvykių įprasminimu.

    Paraiškas gali teikti nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios Lietuvoje galiojančią NVO apibrėžtį, ir vykdančios veiklą Vilniaus rajono savivaldybėje. Viena organizacija vieno kvietimo metu gali teikti tik vieną paraišką, o pateikus dokumentus jų taisyti ar papildyti savo iniciatyva nebus galima.

    Paraiška turi būti parengta lietuvių kalba ir pasirašyta organizacijos vadovo arba įgalioto asmens. Savivaldybė pabrėžia, kad vertinimas vyks pagal nustatytą tvarką, o finansavimą gaus tie projektai, kuriuos atrinks sudaryta vertinimo komisija.

    Įprastai tokio tipo savivaldybių konkursuose didžiausią reikšmę turi aiškiai suformuluotas tikslas, apčiuopiama nauda bendruomenei ir pagrįsta sąmata. Organizacijoms taip pat svarbu numatyti, kaip bus užtikrintas skaidrus lėšų panaudojimas ir atsiskaitymas, nes po finansavimo skyrimo paprastai teikiamos tiek finansinės, tiek veiklos ataskaitos.

  • Debatai Visagine: Nalšios šiaurinės apygardos kandidatai į Seimą akis į akį su rinkėjais

    Debatai Visagine: Nalšios šiaurinės apygardos kandidatai į Seimą akis į akį su rinkėjais

    Artėjant Seimo rinkimams, pilietinė iniciatyva „Žinau, ką renku“ kviečia rinkėjus gyvai susitikti su Nalšios šiaurinėje apygardoje kandidatuojančiais politikais. Renginio tikslas – sudaryti galimybę iš pirmų lūpų išgirsti kandidatų pozicijas ir užduoti rūpimus klausimus.

    Debatai vyks spalio 14 dieną 18.00 valandą Visagino kultūros centro salėje „Sedulina“, adresu Vilties g. 5, Visagine. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie susitikimai padeda palyginti kandidatų argumentus ir įvertinti jų pasirengimą darbui parlamente.

    Diskusijoje bus pristatomi ir aptariami svarbiausi klausimai, kurie aktualūs šiaurės rytų Lietuvos gyventojams, įskaitant viešąsias paslaugas, regionų plėtrą, darbo vietas ir socialinį saugumą. Debatų formatas paprastai orientuotas į aiškius atsakymus bei galimybę rinkėjams tiesiogiai sureaguoti į politikų siūlymus.

    Negalintys atvykti kviečiami debatus stebėti nuotoliniu būdu – transliacija numatyta iniciatyvos „Žinau, ką renku“ paskyrose socialiniuose tinkluose ir LRT mediatekoje. Tai leidžia į diskusiją įsitraukti platesnei auditorijai ir vėliau peržiūrėti debatus patogiu laiku.

    Organizatoriai primena, kad informuotas pasirinkimas balsuojant prasideda nuo kandidatų pažinimo ir kritiškų klausimų. Anot jų, debatai yra viena efektyviausių priemonių patikrinti, kaip kandidatai reaguoja į konkrečias situacijas ir ar geba argumentuotai ginti savo sprendimus.

    Nurodoma, kad iniciatyvos veikla finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. „Žinau, ką renku“ skelbia, jog renginys skirtas skatinti pilietinį aktyvumą ir didinti rinkėjų informuotumą prieš balsavimą.

  • Šeimos kortelė: kas ją gauna, kokios nuolaidos priklauso ir ką būtina žinoti pateikiant prašymą

    Šeimos kortelė: kas ją gauna, kokios nuolaidos priklauso ir ką būtina žinoti pateikiant prašymą

    Kas yra Šeimos kortelė?

    Šeimos kortelė yra valstybės išduodamas dokumentas, patvirtinantis teisę šeimai naudotis partnerių teikiamomis nuolaidomis ir pasiūlymais. Joje nurodomas kortelės turėtojo vardas, pavardė ir identifikacinis numeris, o tvarką reglamentuoja Šeimos kortelės įstatymas.

    Kortelė skirta tam, kad gausios šeimos ir šeimos, slaugančios ar prižiūrinčios asmenį su negalia, lengviau gautų paslaugas ir prekes mažesne kaina. Praktikoje tai dažniausiai reiškia nuolaidas laisvalaikio, kultūros, transporto, apgyvendinimo, sveikatinimo ar kitose srityse, priklausomai nuo partnerių pasiūlymų.

    Kam priklauso kortelė?

    Teisę gauti Šeimos kortelę turi gausios šeimos, kurios augina ir arba globoja tris ar daugiau vaikų. Taip pat ją gali gauti šeimos, kurios prižiūri ar slaugo neįgalųjį, kai tai yra nepilnametis vaikas su negalia arba kartu gyvenantis suaugęs vaikas, kuriam nustatyti specialieji priežiūros ar slaugos poreikiai.

    Svarbiausia sąlyga yra atitikti nustatytus kriterijus pagal galiojančią tvarką ir pateikti prašymą. Jei šeimos situacija keičiasi, pavyzdžiui, pasikeičia globos faktas ar poreikių nustatymas, gali tekti atnaujinti duomenis.

    Kaip gauti ir ką svarbu nurodyti?

    Prašymas dėl Šeimos kortelės pateikiamas oficialia tvarka per tam skirtą sistemą, o sprendimas priimamas įvertinus pateiktus duomenis. Dažniausiai prašymą teikia vienas iš tėvų ar globėjų, kurio vardu kortelė ir išduodama.

    Jei kreipiatės dėl jau pateikto prašymo el. paštu, būtina tiksliai nurodyti asmens, kurio vardu prašymas pateiktas, vardą, pavardę ir asmens kodą. Tai pagreitina prašymo identifikavimą ir sumažina riziką, kad atsakymas užtruks dėl nepakankamos informacijos.

    Šeimos kortelės turėtojams aktualiausia sekti, kokie partneriai tuo metu teikia nuolaidas ir kokiomis sąlygomis jos taikomos, nes pasiūlymai gali keistis. Prieš planuojant pirkinį ar paslaugą verta pasitikslinti, ar konkreti nuolaida galioja ir ar reikia pateikti papildomą tapatybę patvirtinantį dokumentą.

  • Vilniuje žemės ūkio sklypą nori paversti namų teritorija: gyventojai gali teikti pastabas iki spalio 26 dienos

    Keičiama sklypo paskirtis Vilniuje

    Vilniaus miesto savivaldybėje gautas prašymas pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0160:0869, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskirtas žemės ūkio paskirčiai, kaip kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

    Prašyme nurodoma, kad siekiama pakeisti paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms. Tokie pakeitimai paprastai atveria galimybes sklype planuoti gyvenamąją statybą, tačiau sprendimai priimami tik įvertinus procedūras ir gautas pastabas.

    Viešinimo terminas ir gyventojų teisės

    Savivaldybė informuoja, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metų spalio 13 dienos iki 2026 metų spalio 26 dienos. Viešinimo laikotarpiu suinteresuoti asmenys gali teikti pasiūlymus ir pastabas dėl planuojamo paskirties ar naudojimo būdo keitimo.

    Pastabos gali būti teikiamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Be to, pasiūlymus galima pateikti ir per teritorijų planavimo proceso informacinę sistemą, kurioje fiksuojamos su planavimo ir paskirties keitimo procedūromis susijusios pastabos.

    Kodėl tokie prašymai svarbūs?

    Žemės naudojimo paskirties keitimas miestuose dažnai siejamas su būsto plėtros poreikiu, infrastruktūros apkrova ir kaimynystės interesais. Perkeliant sklypą iš žemės ūkio paskirties į gyvenamąją, gali keistis planuojamas užstatymo intensyvumas, susisiekimo srautai ir inžinerinių tinklų poreikis.

    Dėl to viešinimo etapas laikomas vienu svarbiausių procedūros elementų, nes gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys gali pateikti argumentus dėl aplinkos, eismo, triukšmo, želdynų ar kitų aktualių klausimų. Savivaldybė, vertindama prašymą, privalo atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktus.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas telefono numeris +370 5 211 2868 ir kontaktinis el. paštas valerija.sabaliauskiene@vilnius.lt. Savivaldybė primena, kad pasiūlymus tikslinga teikti iki viešinimo laikotarpio pabaigos, kad jie būtų įvertinti nustatyta tvarka.

  • Borūnės prieš žiemą: viena klaida rudenį – ir vasarą krūmai liks be uogų

    Borūnės prieš žiemą: viena klaida rudenį – ir vasarą krūmai liks be uogų

    Kam borūnėms reikia rudens priežiūros

    Rudenį sodo šilauogės, dažnai vadinamos amerikietiškomis mėlynėmis, ruošiasi ramybės periodui, todėl priežiūros tikslas yra ne skatinti augimą, o sustiprinti krūmą prieš šalčius. Tinkamai parinktos maisto medžiagos padeda ūgliams sumedėti, šaknims sukaupti atsargų ir formuoti daugiau žiedinių pumpurų kitam sezonui.

    Šiuo metu svarbu nepertręšti ir nepasirinkti netinkamų trąšų, nes tai gali pabloginti žiemojimą ir mažinti kitų metų derlių. Dėl to rudens darbai dažniausiai sukasi apie tręšimą be azoto, dirvos rūgštingumą ir drėgmės balansą.

    Didžiausia klaida – azotas rudenį

    Viena dažniausių klaidų yra rudenį naudoti azoto turinčias trąšas, skirtas augimo skatinimui. Azotas paskatina naujų, minkštų ūglių augimą, o jie nespėja sumedėti ir lengvai apšąla, todėl krūmas pavasarį startuoja silpniau.

    Rudeniui labiau tinka trąšos, kuriose dominuoja kalis ir fosforas, o taip pat gali būti magnio. Šie elementai siejami su augalo atsparumu stresui, šaknų stiprinimu ir pasiruošimu žiemai, kai vegetacija jau slopsta.

    Kada ir kaip tręšti, kad nepakenktumėte

    Praktikoje šilauogės dažniausiai tręšiamos nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos, kol dirva dar nėra stipriai atvėsusi. Jei dirvos temperatūra nukrenta žemiau maždaug 5 laipsnių, maisto medžiagų įsisavinimas lėtėja, todėl trąšos veikia silpniau.

    Jauniems krūmams pirmaisiais ar antraisiais auginimo metais įprastai taikoma mažesnė, dažnai perpus sumažinta, trąšų norma. Trąšas reikėtų berti ne prie pat stiebų, o krūmo lajos projekcijoje, nes aktyviausios šaknys dažniausiai yra būtent ten.

    Dirvos pH: be jo trąšos gali būti bevertės

    Šilauogėms būtina rūgšti dirva, o dažniausiai minima tinkama riba yra apie pH 3,5–4,5. Jei pH pakyla aukščiau, krūmas prasčiau pasisavina maisto medžiagas, todėl net ir geros trąšos gali neduoti laukiamo rezultato.

    Rudenį verta pasimatuoti pH, tam tinka elektroniniai matuokliai ar paprastesni testai. Jei dirva per mažai rūgšti, patikimesnis sprendimas paprastai yra granuliuota siera ar rūgščios medžiagos, pavyzdžiui, rūgštus durpių substratas su spygliuočių žieve, o trumpalaikiai virtuviniai metodai dažnai nepadeda ilgam.

    Laistymas ir mulčias prieš šalčius

    Nors vėlyvą rudenį vandens reikia mažiau nei vasarą, sausra išlieka rizika, ypač lengvose dirvose. Jei ilgiau nelyja, suaugusiam krūmui gali prireikti reguliaraus laistymo, o vanduo turėtų būti ne kietas, nes kietas vanduo ilgainiui kelia dirvos pH.

    Prieš žiemą naudinga papildyti mulčio sluoksnį iki maždaug 7–10 centimetrų, paliekant kelių centimetrų tarpą nuo ūglių. Mulčias iš spygliuočių žievės, spyglių, rūgščių durpių ar pjuvenų padeda išlaikyti drėgmę ir stabilesnę šaknų zonos temperatūrą, o jauni krūmai atvirose vietose per šalčius kartais papildomai dengiami agroplėvele.

  • „Scarlet“ pritraukė apie 47 mln. eurų: žada paspartinti DI medicinos prietaisų sertifikavimą Europoje

    „Scarlet“ pritraukė apie 47 mln. eurų: žada paspartinti DI medicinos prietaisų sertifikavimą Europoje

    Londone įsikūrusi bendrovė „Scarlet“, teikianti programinės įrangos ir dirbtinio intelekto medicinos prietaisų sertifikavimo paslaugas, pranešė užbaigusi B serijos investicijų raundą. Įmonė pritraukė apie 47 mln. eurų, o raundui vadovavo fondas „Headline“, prisijungė „Notion Capital“ ir dalis ankstesnių investuotojų.

    „Scarlet“ tikslas – sutrumpinti laiką nuo DI sprendimo sukūrimo iki jo patekimo į rinką. Bendrovė akcentuoja, kad DI modelius galima apmokyti per kelias savaites, tačiau vertinimas ir sertifikavimo procesai dažnai užtrunka gerokai ilgiau, o net nedideliems atnaujinimams kartais prireikia papildomų mėnesių.

    Įmonė veikia kaip paskirtoji atitikties vertinimo įstaiga pagal Europos Sąjungos Medicinos prietaisų reglamentą, o taip pat turi pripažinimą Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Tokios įstaigos tikrina, ar medicinos prietaisai ir jų gamintojai atitinka taikomus saugos, kokybės bei klinikinių įrodymų reikalavimus, be kurių produktai negali būti teisėtai tiekiami rinkai.

    Kur stringa DI medicinos prietaisai?

    DI medicinos prietaisų rinka auga, tačiau reguliacinė aplinka išlieka sudėtinga dėl dažnų modelių iteracijų ir nuolatinių programinės įrangos atnaujinimų. Skirtingai nei tradiciniai prietaisai, DI sprendimai dažnai tobulinami nuosekliais leidimais, o kiekvienas pakeitimas gali turėti įtakos saugai, veikimui ir klinikiniam tikslumui.

    Europos Sąjungoje pagrindinį teisinį pagrindą sudaro Medicinos prietaisų reglamentas ir In vitro diagnostikos medicinos prietaisų reglamentas, o DI sistemoms papildomą kontekstą suteikia DI aktas. Praktikoje įmonėms svarbu suderinti rizikos valdymą, duomenų kokybę, klinikinį vertinimą, kibernetinį saugumą ir po pateikimo į rinką vykdomą stebėseną.

    „Scarlet“ teigia, kad jos kuriama metodika labiau pritaikyta programinės įrangos ciklams: klientai pateikia techninę dokumentaciją, o kvalifikuoti vertintojai ją tikrina pagal reikalavimus ir priima sertifikavimo sprendimą. Bendrovė taip pat siūlo nuolatinės priežiūros modelį, apimantį periodinius auditus, stebėseną ir produktų pokyčių vertinimą.

    Plėtra į JAV ir Azijos regioną

    Bendrovė nurodo, kad naujos investicijos bus skirtos plėtrai JAV ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione, taip pat ekspertų komandos augimui. „Scarlet“ planuoja didinti kvalifikuotų vertintojų ir inžinierių pajėgumus, kad galėtų aptarnauti daugiau sparčiai besivystančių DI projektų.

    Pasak „Scarlet“, jos klientai kuria įvairius sprendimus, tarp jų ir paremtus dideliais kalbos modeliais bei kompiuterinės regos technologijomis. Įmonė pabrėžia, kad tikslas nėra supaprastinti reikalavimus, o padaryti procesą greitesnį ir nuoseklesnį, išlaikant reguliacinį griežtumą.

    „Kiekviena diena, kai saugi ir veiksminga medicinos technologija nepasiekiama, kažkieno gyvenimą pakreipia kita linkme“, – sakė „Scarlet“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Jamesas Dewaras.

    „Mes kuriame sertifikavimą, kuris iš esmės pritaikytas dirbtiniam intelektui, kad klientai galėtų pažangias inovacijas greičiau atnešti pacientams visame pasaulyje“, – sakė bendrovės atstovai.

  • Vilniaus rajone taryba vėl nesusirinko: meras perspėja dėl „Nemenčinės komunalininko“ ir šilumos

    Vilniaus rajone taryba vėl nesusirinko: meras perspėja dėl „Nemenčinės komunalininko“ ir šilumos

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis spalio 12 dieną antrą kartą iš eilės neįvyko, nes nesusirinko kvorumas. Savivaldybė nurodo, kad posėdyje užsiregistravo 11 tarybos narių, todėl sprendimų priėmimas buvo sustabdytas.

    Analogiška situacija fiksuota ir spalio 2 dieną, kai tarybos posėdis taip pat neįvyko dėl nepakankamo dalyvių skaičiaus. Šįkart posėdyje nedalyvavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai.

    Stringa biudžetas ir projektai

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič teigia, kad dėl nedalyvavimo taryboje įstrigo sprendimai, tiesiogiai susiję su kasdienėmis gyventojų paslaugomis. Pasak mero, savivaldybė negali laiku perskirstyti biudžeto ir užtikrinti sklandaus projektų finansavimo.

    „Yra ribos tarp politinių pozicijų ir dalykų, kurių nereikėtų peržengti. Šiuo atveju šios ribos peržengtos“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras taip pat pabrėžia, kad delsimas ypač jautrus socialinių paslaugų srityje, nes tam tikrais atvejais negalima panaudoti valstybės skirtų lėšų, kol taryba nepatvirtina biudžeto pakeitimų. Dėl to, savivaldybės teigimu, kyla rizika vėluoti su planuotomis priemonėmis ir paslaugų plėtra.

    Rizika šilumos tiekimui

    Vienu iš skubiausių klausimų įvardijama savivaldybės valdomos įmonės „Nemenčinės komunalininkas“ situacija. Pasak mero, dėl nepriimamų sprendimų įmonės vadovas priverstas ieškoti laikino finansavimo bankuose, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas.

    „Nemenčinės komunalininkas“ savivaldybei yra nurodęs, kad nepratęsus finansavimo sprendimų iki spalio 16 dienos gali pritrūkti apyvartinių lėšų kurui, elektrai ir kitoms būtinosioms išlaidoms. Tokiu atveju, savivaldybės vertinimu, didėtų rizika nepertraukiamam šilumos tiekimui šiaurinėje Vilniaus rajono dalyje.

    Įmonė šilumą tiekia 2 255 vartotojams, iš jų 2 195 gyventojams, taip pat eksploatuoja 20 katilinių. Savivaldybė skelbia, kad šiuo metu vertinamos galimos alternatyvos, kurios leistų išvengti paslaugų sutrikimų.

    Kada vyks kitas posėdis?

    Savivaldybė informuoja, kad kitas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis numatytas spalio 16 dieną. Meras tikisi, kad tarybos nariai susirinks ir sprendimai dėl biudžeto, projektų bei įmonės finansinio stabilumo bus priimti laiku.

  • Vilniuje bręsta pokytis: žemės ūkio sklypą nori paversti namų valda – laikas teikti pastabas

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie gautą prašymą pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0157:73) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas įregistruotas kaip žemės ūkio paskirties, o naudojimo būdas nurodytas kaip nenustatytas.

    Pareiškėjo tikslas – paskirtį keisti į „kita“ ir nustatyti naudojimo būdą kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Tokie pakeitimai paprastai atveria kelią planuoti gyvenamąją statybą, tačiau nereiškia automatinio statybos leidimo ar garantijos, kad statyba bus patvirtinta be papildomų procedūrų.

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metais spalio 13 dienos iki 2026 metais spalio 26 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai, kaimyninių sklypų savininkai ir kitos suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui.

    Pastabas galima pateikti raštu Vilniaus miesto savivaldybei, taip pat elektroniniu paštu, nurodytu savivaldybės kontaktuose. Be to, pasiūlymai priimami ir per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą.

    Tokio tipo paskirties keitimai Vilniuje dažniausiai vertinami per viešojo intereso ir urbanistinės plėtros balansą: atsižvelgiama į susisiekimą, inžinerinių tinklų galimybes, aplinkosauginius ribojimus, gretimybes ir teritorijų planavimo dokumentus. Gyventojams tai svarbu dėl galimų pokyčių kaimynystėje, didėjančių transporto srautų ir infrastruktūros apkrovos, todėl viešinimo laikotarpis tampa realia proga išsakyti argumentuotą poziciją.

    Daugiau informacijos apie prašymą ir jo nagrinėjimo eigą teikia Vilniaus miesto savivaldybė. Savivaldybė nurodo ir atsakingą kontaktą, į kurį galima kreiptis klausimais dėl procedūros bei dokumentų.

  • Visagine prasidėjo kelmų šalinimas: paskelbė gatvių sąrašą ir įspėja dėl laikinų nepatogumų

    Visagine prasidėjo kelmų šalinimas: paskelbė gatvių sąrašą ir įspėja dėl laikinų nepatogumų

    Visagine spalio 12–16 dienomis vykdomi kelmų šalinimo darbai, apie kuriuos iš anksto informuojami gyventojai. Savivaldybė pažymi, kad darbų metu kai kuriose vietose galimi laikini eismo ir judėjimo pėsčiomis ribojimai.

    Darbai planuojami Vilties, Veteranų, Partizanų, Santarvės, Visagino, Parko ir Festivalio gatvėse, taip pat Taikos prospekte. Kelmų šalinimas vyks ir Sedulinos bei Atgimimo alėjose.

    Gyventojai raginami būti atidūs šalia dirbančios technikos ir įvertinti, kad darbų zonose gali laikinai keistis įprasti maršrutai. Jei kelmai šalinami prie įvažiavimų ar šaligatvių, trumpam gali būti apsunkintas privažiavimas ar praėjimas.

    Kelmų šalinimas paprastai atliekamas siekiant saugumo ir tvarkingos aplinkos: palikti kelmai gali trukdyti pėsčiųjų judėjimui, vejų priežiūrai, kelti riziką užkliūti, o šalia šaligatvių ar važiuojamosios dalies gali bloginti matomumą. Po šalinimo darbų teritorijos dažniausiai sutvarkomos, o žemės paviršius sulyginamas.

    „Prašome gyventojų būti atidiems darbų vietose ir supratingai vertinti galimus laikinus nepatogumus“, – sakė savivaldybės atstovai.

    Jei darbų metu būtų pastebėti nesaugūs aptvėrimai ar susidarytų pavojingos situacijos, gyventojams rekomenduojama apie tai pranešti savivaldybei arba atsakingoms miesto paslaugoms. Taip pat verta atkreipti dėmesį į laikinus ženklus ir technikos judėjimą siauresnėse gatvėse bei alėjose.

  • Pietų Lietuvoje bruzdės kariai ir NATO: pratybos „Tvirtas skydas 1“ vyks ir naktimis

    Pietų Lietuvoje bruzdės kariai ir NATO: pratybos „Tvirtas skydas 1“ vyks ir naktimis

    Spalio 12–18 dienomis Pietų Lietuvoje, Alytaus miesto, Alytaus rajono ir Varėnos rajono savivaldybių teritorijose, vyks karinės pratybos „Tvirtas skydas 1“. Informuojama, kad jų metu bus treniruojamasi vykdyti užduotis civilinėje aplinkoje, todėl dalis veiksmų persikels į viešas erdves ir gyvenamas vietoves.

    Pratybose dalyvaus Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, Lietuvos šaulių sąjungos šauliai ir NATO sąjungininkai. Tokie mokymai paprastai skirti sąveikai tarp skirtingų pajėgų tobulinti, ryšio ir valdymo procedūroms suderinti bei greitai reakcijai realiomis sąlygomis stiprinti.

    Organizatoriai nurodo, kad kariai judės tiek pėsčiomis, tiek transporto priemonėmis, veiksmai vyks šviesiu ir tamsiu paros metu. Taip pat bus naudojami imitaciniai šaudmenys ir dūminiai paketai, todėl gyventojai gali girdėti garsus ar matyti dūmus tam tikrose vietovėse.

    Gyventojai raginami išlikti ramūs ir supratingi, o pratybų metu pastebėjus neįprastą karių judėjimą ar techniką prisiminti, kad tai suplanuoti mokymai. Pabrėžiama, kad pratybos bus vykdomos laikantis aplinkosaugos, priešgaisrinės saugos ir kitų Lietuvos teisės aktų reikalavimų.

    Krašto apsaugos sistemos pratybos Lietuvos regionuose yra reguliarios ir laikomos svarbia pasirengimo dalimi, ypač didinant kariuomenės, savanorių ir sąjungininkų suderinamumą. Gyventojams taip pat primenama, kad apie pavojų keliančias situacijas ar incidentus visuomet reikia pranešti skubios pagalbos tarnyboms.