CP v2

Blog

  • Užfiksavo siaubingą Saulės žybsnio garsą: toks vaizdas ir garsas sukrečia net mokslininkus

    Užfiksavo siaubingą Saulės žybsnio garsą: toks vaizdas ir garsas sukrečia net mokslininkus

    Dabar jau galima drąsiai pasakyti: saulės dėmės išspjautą Saulės žybsnį (flare) klausytis ne mažiau nejauku, nei jį stebėti.

    2026 m. kovą įrašytame vaizdo įraše astronomijos entuziastas „DudeLovesSpace“ netikėtai užfiksavo aktyvų saulės dėmių regioną AR4392 būtent tuo momentu, kai šis išsiveržė spinduliuotės žybsniu.

    Ypatinga tai, kad antžeminiai radijo prietaisai tuo metu užfiksavo dalį radijo diapazono bangų. „DudeLovesSpace“ šiuos duomenis pavertė garso signalu, todėl gimė reta garso ir vaizdo patirtis, leidžianti „išgirsti“ Saulę.

    „Tai, kas prasidėjo kaip graži, giedra stebėjimų diena, labai greitai virto kažkuo ypatingu. Nesitikėjau taip pasisekti, bet ši milžiniška liepsna iš saulės dėmės AR4392 išsiveržė tiesiai mano matymo lauke“, – rašė „DudeLovesSpace“ vaizdo įrašo aprašyme.

    Pastaruosius kelis mėnesius Saulė buvo kiek ramesnė, nes tolsta nuo 11 metų aktyvumo ciklo piko. Šių ciklų viršūnės paprastai pasižymi suintensyvėjusiu saulės dėmių aktyvumu, o kartu dažniau pasitaiko Saulės žybsniai ir vainikinės masės išmetimai – trys reiškiniai, neretai pasireiškiantys drauge.

    Nors vis dar neturime pilno vaizdo, kas tiksliai valdo Saulės ciklą, aktyvumo pikas, vadinamas Saulės maksimumu, yra metas, kai apsiverčia Saulės magnetiniai poliai. Tuo laikotarpiu didėja magnetinis sudėtingumas ir chaosas, o tai susiję su intensyvesniais išsiveržimais.

    Saulės dėmės – tai matomo Saulės paviršiaus sritys, kuriose laikinai smarkiai sustiprėja vietiniai magnetiniai laukai. Jos susidaro dėl giliai Saulėje vykstančių magnetinių procesų, todėl laikomos patikimu rodikliu, leidžiančiu sekti ciklo aktyvumą: Saulės maksimumo metu dėmių būna daug, o minimumo – labai mažai.

    Ten, kur yra saulės dėmių, dažnai pasitaiko ir Saulės žybsnių – milžiniškų šviesos pliūpsnių, galinčių sutrikdyti ryšius Žemėje, taip pat vainikinės masės išmetimų, kai į Saulės sistemą išsviedžiami milijardai tonų įelektrintų dalelių.

    Tokie išsiveržimai dažnai įvyksta šalia saulės dėmių, nes jų „variklis“ – Saulės magnetinis laukas. Magnetinio lauko linijos susipina, trūksta ir vėl persijungia, o šis procesas išlaisvina milžiniškus energijos kiekius, išsviedžiančius Saulės medžiagą į išorę.

    AR4392 pirmą kartą pasirodė 2026 m. kovo 12 d. ir maždaug dvi savaites buvo stebimas astronomų, kol dėl Saulės sukimosi pasislinko iš matymo lauko. Nors ši dėmė nebuvo tokia didelė kaip kai kurie „monstrai“, matyti per praėjusių metų Saulės maksimumą, ji buvo viena aktyvesnių tuo metu, kai keliavo per Saulės diską.

    Per šį laiką AR4392 išspjovė du vidutinio stiprumo M klasės žybsnius (kovo 16 ir 18 d.) bei kelis silpnesnius C klasės žybsnius. „DudeLovesSpace“ užfiksuotas buvo stipriausias – M2.7 žybsnis, įvykęs kovo 18 d. ir trukęs apie 16 minučių. Savo vaizdo įraše astrofotografas žybsnio eigą paspartino.

    Vis dėlto girdimas garsas nėra toks, kokį Saulė skleistų, jei galėtume ją girdėti per beveik vakuuminę kosmoso erdvę. Mokslininkų vertinimu, toks garsas greičiausiai primintų nuolatinį riaumojimą, siekiantį apie 100 decibelų.

    Šiuo atveju „DudeLovesSpace“ pritaikė duomenų sonifikaciją – metodą, kai radijo bangų matavimai paverčiami garsu. Toks būdas turi privalumų: mokslininkams tai gali atverti papildomą kelią „pajausti“ duomenis ir pastebėti anksčiau praslydusias detales.

    O mums, stebintiems iš namų, tai – dar vienas būdas iš arčiau patirti svetimus kosmoso reiškinius ir, galbūt, pasidžiaugti, kad Saulė mums neklykia į ausis kiekvieną dieną.

  • Padelis užkariavo keliones: šie Europos ir Balio kurortai vilioja aikštynais ir prabanga

    Padelis užkariavo keliones: šie Europos ir Balio kurortai vilioja aikštynais ir prabanga

    Padelis jau seniai nebėra tik vienas sparčiausiai augančių sportų pasaulyje – dabar jis tapo ir viena greičiausiai populiarėjančių kelionių tendencijų.

    Remiantis Tarptautinės padelio federacijos 2025 metų ataskaita, šią rakečių sporto šaką visame pasaulyje žaidžia daugiau nei 35 mln. žmonių. Aikštynų skaičius per metus išaugo daugiau nei 15 proc. ir pasaulyje jau viršijo 77 tūkst.

    Europa yra šio bumo epicentras: čia susitelkia daugiau nei 60 proc. visų žaidėjų ir apie du trečdalius pasaulio aikštynų.

    Siekdami pasinaudoti augančia mada, viešbučiai ir kurortai vis dažniau įrengia padelio aikštynus kaip vieną pagrindinių privalumų, o kai kurios kryptys sportą naudoja iš esmės atnaujindamos savo aktyvaus poilsio pasiūlą.

    Žemiau – kelios ryškiausios vietos, kur padelis tampa kelionės ašimi.

    Ispanija

    Ispanija išlieka viena stipriausių padelio kelionių krypčių – čia kurortai derina aukšto lygio aikštynus su poilsiu, gastronomija ir aktyviu socialiniu gyvenimu.

    „Puente Romano Beach Resort“ – Marbeljos Auksinėje mylioje įsikūręs kurortas, laikomas viena ryškiausių padelio vietų Europoje. Čia esantys keturi aikštynai reguliariai priima tarptautinius renginius ir pritraukia aukščiausio lygio žaidėjus, tačiau atmosfera išlieka draugiška ir prieinama įvairaus pasirengimo svečiams. Sportą papildo paplūdimio klubai, restoranai ir gyvas kurorto ritmas.

    „La Manga Club“ – Mursijoje veikiantis, ilgą istoriją turintis sporto kurortas su itin plačia padelio infrastruktūra. Daugybė aikštynų, akademijos ir trenerių programos jį paverčia patraukliu tiek treniruotėms, tiek ramesnėms, laisvalaikiu paremtoms atostogoms.

    „Reserva del Higuerón Resort“ – Costa del Sol kalvose įsikūręs kurortas, siūlantis labiau dizainu ir sveikatingumu grįstą patirtį. Panoraminiai aikštynai su vaizdu į Viduržemio jūrą įsilieja į platesnę geros savijautos, sporto ir poilsio koncepciją.

    Portugalija

    Portugalijos populiarumą skatina išvystyta kurortų infrastruktūra, ypač Algarvėje, kur padelis natūraliai įsilieja į ilgesnių atostogų planus.

    „Vale do Lobo Resort“ – tvarkingas pajūrio kurortas, kuriame padelis integruotas į platesnį sporto paslaugų paketą. Aštuoni apšviesti aikštynai prižiūrimi ir papildomi trenerių paslaugomis, todėl vieta tinka tiems, kurie nori žaisti struktūruotai.

    „Quinta do Lago“ – viena prabangiausių sporto krypčių Portugalijoje, orientuota į rezultatą ir treniruotes. Greta keturių lauko ir dviejų vidaus padelio aikštynų čia rasite teniso bei fizinio pasirengimo erdves, todėl tai patrauklu keliautojams, ieškantiems sportinio režimo.

    „Pine Cliffs Resort“ – virš įspūdingų skardžių įsikūręs kurortas, siūlantis ramesnę padelio patirtį. Keturi aikštynai čia labiau papildo šeimoms pritaikytas atostogas, o sportą galima derinti su poilsiu ir kitomis pramogomis. Kurorte veikia ir „Annabel Croft Padel Academy“.

    Italija

    Italijoje padelis dažnai pateikiamas kaip gyvenimo būdo dalis – kartu su kraštovaizdžiais, virtuve ir lėtesniu kelionių tempu.

    „Forte Village Resort“ – Sardinijoje įsikūręs prabangus kurortas, kuriame padelis yra platesnės sporto ekosistemos dalis. Čia rungtynes nesunku suderinti su paplūdimiu, gastronomija ir sveikatingumo veiklomis.

    „Verdura Resort“, valdomas „Rocco Forte Hotels“, Sicilijoje siūlo ramesnę ir erdvesnę aplinką. Greta teniso klubo veikia padelio centras su dviem aikštynais, atvirais nuo kovo iki lapkričio.

    Prancūzija ir Monakas

    Prancūzijoje padelis vis labiau įsitvirtina įvairiuose kurortuose – nuo pakrančių prabangos iki poilsio gamtoje.

    „Club Med Opio en Provence“ – viskas įskaičiuota tipo kurortas, kuriame padelis įtrauktas į kasdienę veiklų programą. Trenerių užsiėmimai ir laisvi žaidimai padeda lengvai įsitraukti net pradedantiesiems.

    „Monte-Carlo Beach Hotel“ – Monake padelis jau tapo prabangos segmento dalimi. Aikštynai papildo išskirtinę pakrantės patirtį, orientuotą į poilsį ir ramų laisvalaikį.

    Graikija

    Graikijoje padelis dažniausiai pristatomas kaip aukštesnės klasės kurortų veikla, dažnai derinama su įspūdingais gamtos vaizdais.

    „Costa Navarino“ – didelio masto kurortas Peloponeso pakrantėje, turintis išplėtotą sporto infrastruktūrą. Čia įrengti trys padelio aikštynai, esantys „Mouratoglou Tennis Center“ teritorijoje. Patirtis labiau struktūruota – siūlomos treniruotės, o infrastruktūra pritaikyta ilgesnėms viešnagėms.

    Švedija

    Švedijos padelio augimą ypač skatino uždaros erdvės, todėl šalis tampa tinkama žaidimui ištisus metus.

    „Hotel Tylösand“ – pajūrio kurortas, kuriame padelis dera su paplūdimio kultūra ir vasaros kelionėmis. Jis pritraukia tiek vietinius, tiek užsienio svečius, ypač sezono metu.

    „Ellery Beach House“ – netoli Stokholmo įsikūręs butikinių atostogų variantas, orientuotas į bendruomeniškumą ir atsipalaidavimą. Trys lauko aikštynai yra dalis erdvės, kur svarbūs dizainas, maistas ir socialinė atmosfera.

    Ypatingas paminėjimas: Balio sala

    Už Europos ribų Balio sala vis dažniau minima kaip aukštesnės klasės padelio kelionių taškas, ypač tarp skaitmeninių klajoklių ir prabangos ieškančių keliautojų.

    „Bali Padel Academy“ – Canggu rajonas tapo vietiniu padelio centru: čia vyksta treniruočių stovyklos, atvyksta tarptautiniai žaidėjai, o atmosfera išlieka sociali ir bendruomeniška, skatinanti ilgesnes viešnages.

    „Como Uma Canggu“ – kurortas, kuriame paplūdimio prabanga dera su šiuolaikiniu sporto pasiūlymu. Padelis čia įsilieja į platesnį gyvenimo būdą, kuriame taip pat svarbūs banglenčių sportas, fizinis aktyvumas ir sveikatingumas.

  • ES chemijos gigantai prašo EK smogti „LB Group“: sandoris JK gali apeiti muitus

    ES chemijos gigantai prašo EK smogti „LB Group“: sandoris JK gali apeiti muitus

    Europos Sąjungoje veikianti titano dioksido gamintojų koalicija pateikė skundą Europos Komisijai, prašydama pradėti tyrimą dėl galimai nesąžiningų užsienio subsidijų, kurias, kaip teigiama, gauna didžiausias Kinijos gamintojas „LB Group“. Ši įmonė siekia įsigyti britų konkurento „Venator“ gamyklą Jungtinėje Karalystėje, sužinojo „Euronews“.

    Titano dioksidas laikomas strategiškai svarbia chemine medžiaga, naudojama, be kita ko, žaliosios energetikos ir aviacijos bei kosmoso pramonėje.

    Skundas pateiktas po to, kai 2025 m. sausį Europos Komisija „LB Group“ importui pritaikė antidempingo muitus. Tai prekybos gynybos priemonė, skirta riboti itin mažomis kainomis į ES įvežamą produkciją.

    Pasak šaltinių, įsigijusi gamybos pajėgumus Jungtinėje Karalystėje, Kinijos grupė galėtų eksportuoti produkciją į Europos rinką be muitų, remdamasi ES ir Jungtinės Karalystės prekybos susitarimu. Tokiu būdu būtų galima apeiti ES taikomus antidempingo tarifus.

    Europos chemijos sektorius pastaruoju metu patiria didėjantį spaudimą dėl Kinijos konkurentų, kurie, kaip teigiama, rinką užlieja produkcija iš perteklinių pajėgumų.

    Koaliciją, pateikusią skundą dėl „LB Group“, sudaro kelios ES teritorijoje gaminančios įmonės: JAV kapitalo „Tronox“ ir „Kronos“, Čekijos „Precheza“ bei Slovėnijos „Cinkarna“. Kartu jos sudaro apie 90 proc. visos ES titano dioksido gamybos.

    Užsienio subsidijų reglamento taikymas už ES ribų

    Šaltinių teigimu, skundas buvo pateiktas 2025 m. gruodį. Juo Europos Komisija raginama ištirti, ar „LB Group“ nepasinaudojo nesąžiningomis užsienio subsidijomis, kurios galėjo būti panaudotos finansuojant „Venator“ gamyklos įsigijimą.

    2022 m. priimtas ES Užsienio subsidijų reglamentas suteikia Komisijai teisę tirti ne ES bendroves ir vertinti, ar jos negauna rinką iškraipančios paramos iš trečiųjų šalių, kai įsigyja turtą ES arba dalyvauja viešuosiuose pirkimuose.

    Ši priemonė iš pradžių buvo kuriama atsižvelgiant į Kiniją, reaguojant į nuogąstavimus dėl didelio masto valstybės paramos Kinijos bendrovėms, siekiančioms įsigyti strategiškai svarbų turtą ar infrastruktūrą Europoje. Vis dėlto reglamentas dar nebuvo pritaikytas situacijai už Europos Sąjungos ribų.

    „LB Group“ taikiniu tapusi gamykla yra Greatham vietovėje, šiaurės rytų Anglijoje. Jungtinė Karalystė iš ES pasitraukė 2020 m. po „Brexit“.

    Sandorį šiuo metu vertina Jungtinės Karalystės Konkurencijos ir rinkų institucija. Sprendimo laukiama gegužę.

    Jei Europos Komisija pagal Užsienio subsidijų reglamentą pradėtų tyrimą, tai galėtų tapti precedentu ir pasiųsti stiprų signalą tarptautiniu mastu.

    Tai vyktų tuo metu, kai Europos chemijos pramonė, kaip teigiama, praranda rinkos dalį pačioje Europoje. Sektoriui Briuselyje atstovaujanti organizacija „Cefic“ nurodo, kad nuo 2022 m. ES prarado apie 9 proc. gamybos pajėgumų, o tai lėmė 20 tūkst. tiesioginių darbo vietų netektį.

  • Atmintis silpsta? 5 paprasti triukai, kuriuos psichologai siūlo išbandyti jau šiandien

    Atmintis silpsta? 5 paprasti triukai, kuriuos psichologai siūlo išbandyti jau šiandien

    Tirdamas, kaip elektrinė smegenų stimuliacija gali pagerinti žmonių gebėjimą prisiminti, dažnai sulaukiu klausimų: kaip veikia atmintis ir ką galime padaryti, kad ją naudotume efektyviau.

    Laimei, dešimtmečius trunkantys moksliniai tyrimai pateikė gana aiškius atsakymus į abu klausimus.

    Atmintis iš esmės veikia trimis etapais, o kiekviename jų dalyvauja skirtingos smegenų sritys.

    Jutiminė atmintis, trunkanti vos milisekundes, fiksuoja „žalią“ informaciją: vaizdus, garsus, kvapus. Pirmiausia ji apdorojama pirminėse jutimo žievės srityse (pavyzdžiui, regos žievėje – vaizdai, klausos žievėje – garsai).

    Darbinė (trumpalaikė) atmintis kelias sekundes ar ilgiau išlaiko ir apdoroja nedidelį informacijos kiekį. Tai tarsi smegenų „darbo stalas“, padedantis atlikti mintinę aritmetiką, sekti instrukcijas ir suprasti skaitomą tekstą. Joje ypač svarbi prefrontalinė žievė – priekinė smegenų dalis, susijusi su dėmesiu, sprendimų priėmimu ir mąstymu.

    Ilgalaikė atmintis saugo informaciją ilgesniam laikui – nuo minučių iki viso gyvenimo. Ji apima ir „aiškius“ prisiminimus (faktus, gyvenimo įvykius), ir „numanomus“ (įgūdžius, įpročius, emocines asociacijas). Ilgalaikėje atmintyje faktų ir įvykių prisiminimams svarbūs hipokampas ir smilkininės skiltys, o emociniams ar procedūriniams prisiminimams labiau reikšmingos migdolinė liauka, smegenėlės ir pamato branduoliai.

    Darbinė atmintis dažnai veikia kaip sąmoningi „vartai“ į ilgalaikę atmintį, tačiau ji turi ribas. Dar 1956 m. amerikiečių psichologas George’as Milleris pasiūlė mintį, kad vienu metu darbinėje atmintyje galime išlaikyti maždaug septynis informacijos „gabalėlius“ (angl. chunks). Nors tikslus skaičius iki šiol diskutuojamas, principas išlieka tas pats: darbinė atmintis yra ribota, ir tai daro įtaką tam, kaip mokomės bei kaip prisimename.

    Vis dėlto atmintį galima „priversti“ veikti efektyviau. Štai penki paprasti žingsniai, kurie gali padėti pagerinti ir darbinę, ir ilgalaikę atmintį.

    1. Patraukite telefoną

    Išmanieji telefonai mažina darbinės atminties pajėgumą. Net vien tai, kad telefonas yra šalia, – nesvarbu, ar jis padėtas ekranu žemyn ir nutildytas, – gali bloginti rezultatus atliekant atminties ir mąstymo užduotis.

    Priežastis paprasta: dalis smegenų vis tiek jį „stebi“. Net pastangos atsispirti norui patikrinti pranešimus eikvoja protinius resursus, todėl mokslininkai kartais telefonus vadina „smegenų nutekėjimu“. Sprendimas elementarus: kai reikia susikaupti, padėkite telefoną į kitą kambarį. Kai jis nematomas, iš tiesų atsiranda daugiau protinės erdvės.

    2. Sustabdykite minčių „lenktynes“

    Stresas ir nerimas užima vertingą „mentalinę vietą“. Kai jaudinatės arba jus blaško įkyrios mintys, dalis darbinės atminties jau būna panaudota.

    Atsipalaidavimo treniruotės ir dėmesingo įsisąmoninimo praktikos gali pagerinti darbinę atmintį ir mokymosi rezultatus, tikėtina, mažindamos streso lygį. O jei meditacija atrodo per sudėtinga, verta išbandyti kvėpavimo technikas, pavyzdžiui, vadinamąjį ciklinį atsidūsėjimą: giliai įkvėpkite per nosį, tada padarykite antrą – trumpesnį – įkvėpimą, o po to lėtai iškvėpkite per burną. Kartojant penkias minutes galima nuraminti nervų sistemą ir sudaryti geresnes sąlygas mokymuisi.

    3. Suskaidykite informaciją į „gabalėlius“

    Darbinę atmintį galima išplėsti taikant informacijos grupavimo metodą – „chunking“, kai duomenys sujungiami į prasmingus vienetus. Tikėtina, tai jau darote prisimindami telefono numerius ar žodžių sąrašus: ilgas sekas padalijate į mažesnes dalis, kurias smegenims lengviau atkurti.

    Tas pats veikia ir pristatymuose. Pavyzdžiui, vietoj dešimties atskirų atvejų juos galima sugrupuoti į tris ar keturias temas, kiekvienai suteikiant trumpą pavadinimą ir vieną aiškią išvadą. Kiekvienoje skaidrėje laikykitės tos pačios struktūros: viena idėja, keli ją pagrindžiantys punktai ir judėkite toliau. Taip sumažinsite kognityvinę apkrovą ir padidinsite įsimenamumą.

    4. Mokykitės „atsiminimu“, o ne vien perskaitymu

    XIX a. vokiečių psichologas Hermannas Ebbinghausas parodė, kaip greitai pamirštame informaciją po mokymosi. Maždaug per 30 minučių galime prarasti apie pusę to, ką ką tik išmokome, o per kitą dieną užmarštis dar labiau sustiprėja. Šį reiškinį jis pavadino užmiršimo kreive.

    Tačiau yra būdas, padedantis, kai per trumpą laiką reikia išmokti daug: prisiminimo praktika. Ruošiantis egzaminui ar pristatymui, vietoj vien tik pakartotinio užrašų skaitymo nuolat tikrinkite, kiek atsimenate. Tam tinka atminties kortelės, praktiniai klausimai ar bandymas paaiškinti temą garsiai, nesinaudojant užrašais.

    Atmintis veikia per asociacijas. Kiekvieną kartą sėkmingai atgamindami informaciją susiejate ją su naujais „užkabinamais“ signalais – pavyzdžiais, kontekstais, klausimais. Taip atsiranda daugiau kelių pasiekti tą patį prisiminimą ir sustiprėja atminties „takai“. Dažnai, kai sakome, kad „pamiršome“, prisiminimas nėra dingęs – tiesiog trūksta tinkamo signalo jam iškviesti.

    5. Darykite pertraukas

    Tyrimai rodo, kad atmintis veikia geriau, kai mokymasis ar praktika yra paskirstyti laike, o ne sugrūsti į vieną ilgą sesiją. Jei ruošiatės egzaminui, suplanuokite realias poilsio atkarpas. Praktikos išskirstymas gali padėti ilgiau išlaikyti informaciją, „pakoreguodamas“ užmiršimo kreivę.

    Vienas tyrimas siūlo palikti tarpus tarp kartojimo sesijų, sudarančius apie 10–20 proc. laiko, likusio iki egzamino ar pristatymo. Pavyzdžiui, jei terminas – po penkių dienų ir kasdien mokotės po kelias valandas, tarp sesijų vis tiek verta turėti nuo pusės iki visos laisvos dienos. Kitaip tariant, persistengti neverta – pervargimas retai atneša norimą rezultatą.

    Jei iš šio teksto prisiminsite tik vieną dalyką, tebūnie jis toks: atmintis priklauso ne vien nuo „proto aštrumo“, bet ir nuo strategijos. Nedideli pokyčiai mokantis ar dirbant gali reikšmingai pakeisti, kaip gerai ir kaip ilgai išlaikysite svarbią informaciją.

  • Ukmergė jau nušvito: kalėdinės erdvės kerės net skeptikus – pažiūrėkite, kas ten vyksta

    Kviečiame pasinerti į magišką Kalėdų nuotaiką ir aplankyti šventiškai papuoštas Ukmergės miesto erdves. Čia jūsų laukia jaukios šviesų instaliacijos, žiemiškos dekoracijos ir tikras šventinis šurmulys.

    Pajuskite Kalėdų šilumą Ukmergėje – atraskite gražiausias vietas pasivaikščiojimui ir pasidžiaukite įspūdinga miesto puošyba.

    Vaizdo įrašas – „LaisvaKamera“.

  • Ukmergė nustebino: Antakalnio gatvėje atsirado išmanioji stotelė su ekranais ir Wi‑Fi

    Ukmergė žengė dar vieną žingsnį šiuolaikiško ir patogaus miesto link – Antakalnio gatvėje įrengta išmanioji transporto stotelė, skirta ne tik autobusų laukiantiems keleiviams, bet ir visiems miesto gyventojams.

    Modernus, estetiškas ir funkcionalus stotelės paviljonas aprūpintas pažangiomis technologijomis, kurios turėtų užtikrinti patogesnę, saugesnę ir informatyvesnę viešojo transporto patirtį.

    Stotelėje įdiegta daug šiuolaikinių sprendimų: įrengti du lauko LCD ekranai, veikia garso sistema, sumontuotos USB ir belaidžio telefonų įkrovimo jungtys. Keleiviai gali naudotis nemokamu belaidžiu internetu – stotelėje veikia 4G modemas. Saugumui užtikrinti įrengta vaizdo stebėjimo kamera bei apsaugos sistema nuo smūgių ir stiklo dūžio.

    „LCD ekranai atlieka kelias svarbias funkcijas: juose realiuoju laiku pateikiama viešojo transporto informacija, maršrutų tvarkaraščiai, taip pat transliuojami viešieji pranešimai, aktualios miesto naujienos ar įspėjimai apie eismo pokyčius. Be to, ekranai gali būti naudojami ir reklamos sklaidai“, – teigė išmaniąją transporto stotelę administruojančios UAB „Ukmergės autobusų parkas“ direktoriaus pavaduotojas Alvydas Želnys.

    Išmanioji stotelė – tai daugiau nei laukimo vieta: tai patogi, informatyvi ir šiuolaikiška miesto erdvė, atliepianti šiandienos gyventojų poreikius ir prisidedanti prie išmanesnės Ukmergės kūrimo.

    Savivaldybės administracijos informacija.

    Dainiaus Vyto nuotraukos.

  • Mažieji „Žiogelio“ svečiai išbandė mero kėdę: štai ką pamatė Ukmergės savivaldybėje

    Balandžio 9 d. Ukmergės rajono savivaldybėje netrūko šurmulio – čia apsilankė Ukmergės vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ ugdytiniai. Vaikams tai buvo išskirtinė diena, kupina naujų įspūdžių ir pirmosios pažinties su savivaldos darbu.

    Mažieji svečiai susitiko su meru Dariumi Varnu, vicemeru Eugenijumi Kuodeliu ir mero patarėja Goda Juzėnaite. Susitikimo metu vaikai bendravo su savivaldybės vadovais, uždavė jiems rūpimus klausimus ir iš arti pamatė, kaip atrodo jų darbo aplinka.

    Didžiausią įspūdį darželinukams paliko apsilankymas mero kabinete. Čia jie galėjo atsisėsti į mero kėdę, apžiūrėti darbo vietą ir trumpam įsivaizduoti, kaip priimami sprendimai, svarbūs Ukmergei.

    Vizito metu vaikai taip pat apžiūrėjo savivaldybės patalpas, sužinojo, kokie darbai čia vyksta kasdien ir kuo rūpinasi savivaldybės darbuotojai. Smalsūs klausimai ir gera nuotaika lydėjo viso apsilankymo metu.

    Savivaldybės administracijos informacija ir nuotraukos.

  • Ukmergėje įvyko lūžis: „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ įjungti į 1-ąją diviziją

    Balandžio 11 d. Ukmergėje Lietuvos kariuomenės 1-ajai divizijai įteikta kovinė vėliava, o divizijos sudėtis reikšmingai sustiprinta: nuo šios dienos jos dalimi tapo pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ ir Didžiojo Lietuvos etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“. Taip pat divizijos pavaldumui perduotas Pulkininko Juozo Vitkaus Inžinerijos batalionas.

    Renginyje dalyvavo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Linas Grušas, Seimo narė Indrė Kižienė, Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė, mero patarėja Goda Juzėnaitė, mero visuomeninis konsultantas dimisijos majoras Vidmantas Leščius, kariuomenės vadovybė, svečiai ir miestelėnai.

    „Paskutinės pratybos Vokietijoje aiškiai parodė – Lietuvos nacionalinės divizijos štabas pasiekė pradinį operacinį pajėgumą. Tai reiškia, kad jau gebame savarankiškai planuoti ir vykdyti operacijas, integruoti divizijos įgalintojus ir veikti kartu su sąjungininkais korpuso sudėtyje. Šiandien, nuo fragmentuotų pajėgumų į diviziją įtraukdami abi brigadas, pereiname prie vientisos kovinės galios. Prie šios pažangos reikšmingai prisideda Pensilvanijos nacionalinė gvardija, JAV kariuomenės 5-asis korpusas ir NATO daugianacionalinis Šiaurės Rytų korpusas – dėkojame jiems už mentorystę, sudarytas sąlygas treniruotis ir teikiamą pagalbą“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. R. Vaikšnoras.

    Kariniai vienetai divizijos pavaldumui perduoti po daugiau nei metus trukusio atkurto štabo pasirengimo: buvo rengiami kariai, atnaujinamos procedūros ir kuriami pajėgumai, leidžiantys priimti bei valdyti priskirtus vienetus. Šį etapą vainikavo Vokietijoje vykusios JAV organizuotos kovinės parengties pratybos „Warfighter 26-3“, kurių metu įvertinti ir oficialiai patvirtinti divizijos štabo gebėjimai savarankiškai bei kartu su sąjungininkais planuoti ir vykdyti operacijas.

    „Mums, Sausumos pajėgoms, tai reiškia pakilimą dar vienu laipteliu aukščiau – įgalinti diviziją sausumos domene veikti kartu su kitais junginiais: teikiant kovinę ir kovinio aprūpinimo paramą, koordinuojant operacijas tarp teritorinės gynybos pajėgų, divizijos ir sąjungininkų, o taikos metu – užtikrinant Kariuomenės vado nustatytą karinę parengtį“, – teigė Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Nerijus Stankevičius.

    Skelbiama, kad pagrindinėmis brigadomis sustiprintas vienetas bus toliau vystomas: 1-ąją diviziją papildys formuojama brigada „Aukštaitija“, oro gynybos, artilerijos ir inžinerijos pulkai. Esamas brigadas ateityje planuojama stiprinti tankų ir pėstininkų kovos mašinų batalionais. Šie pokyčiai turėtų suteikti Lietuvos kariuomenei didesnes ir modernesnes kariavimo galimybes.

    „Divizijoje tarnaujantys kariai nuosekliai stiprino savo įgūdžius bendrose treniruotėse su Jungtinių Amerikos Valstijų V korpusu, NATO Šiaurės Rytų korpusu, Vokietijos Pirmąja ir Dešimtąja divizijomis bei JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos 28-ąja divizija. Turime reikiamas karines žinias ir įgūdžius tęsti pradėtus darbus. Esame pasirengę priimti ir valdyti naujai įsigyjamą ginkluotę, techniką bei technologijas – nuo bepiločių sistemų iki priemonių, stiprinančių ugnies galią ir mūšio valdymą. Nuo šiandien Pirmosios divizijos ženklas tampa mūsų kokybės simboliu – disciplinos, parengties ir kovinės galios standartu“, – ceremonijoje sakė 1-osios divizijos vadas brigados generolas Aurelijus Alasauskas.

    Poreikis NATO šalims vystyti nacionalines divizijas kaip pagrindinį taktinį vienetą oficialiai iškeltas 2022 m. Madrido NATO viršūnių susitikime. Lietuvoje šis sprendimas patvirtintas 2023 m. gegužę Valstybės gynimo tarybos posėdyje, įvertinus grėsmes ir atliepiant NATO regioninius gynybos planus. Nurodoma, kad suformuota Lietuvos nacionalinė divizija taps vienu svarbiausių veiksnių, kartu su sąjungininkais užtikrinant Lietuvos sausumos teritorijos gynybą.

    Lietuvos kariuomenės 1-oji divizija atkurta 2025 m. sausį, tęsiant prieš 250 metų įkurtos Abiejų Tautų Respublikos divizijos istorinę tradiciją. Pilnai užbaigti šio karinio vieneto formavimą planuojama iki 2030 metų.

    Parengta pagal Lietuvos kariuomenės pranešimą.

  • Ukmergė ruošia vasaros startą: šventinės eitynės „Atostogos“ kviečia visus išsiskirti

    Vasara prasideda Ukmergės miesto šventės eitynėse.

    Gegužės 23 dieną Ukmergė pulsuos vienu ritmu – organizuojamos Ukmergės miesto šventės „Vasara bus rytoj“ eitynės „Atostogos“. Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami išlaisvinti vasarišką nuotaiką dar prieš oficialią vasaros pradžią.

    Organizatoriai ragina pasipuošti ir žygiuoti taip, kaip norisi: užsidėti ryškią kepurę, pasiimti pripučiamą flamingą, apsigaubti gėlėmis ar atsivesti augintinį su vasarišku akcentu.

    Pasak organizatorių, eitynės – tai daugiau nei žygis: tai bendrystė, kai kolektyvai tampa komandomis, kaimynai – draugais, o miestas – viena šventiška bendruomene. Kviečiama susiburti gausiai, kad Kęstučio aikštė prisipildytų plojimų ir šventinio šurmulio.

    Startas: Ukmergės technologijų ir verslo mokykla (Kauno g. 108)
    Laikas: gegužės 23 d. (šeštadienis) 16.00 val.
    Maršrutas: Kauno gatvė – Kęstučio aikštė

    Kviečiami visi – šeimos, draugai, bendruomenės, įmonės, organizacijos, maži ir dideli – jungtis prie eisenos ir dalyvauti kartu.

    Registracija vykdoma užpildant eitynių dalyvio anketą. Daugiau informacijos teikiama el. paštu ir telefonu +370 647 36613.

    „Vasara bus rytoj“ – bet švęsti pradedama jau dabar. Organizatoriai kviečia kartu kurti šventinę nuotaiką ir pasiruošti spalvingiausiai metų eisenai.

    Organizatoriai: Ukmergės rajono savivaldybė, „VšĮ Jaunimo laisvalaikio centras“.

  • Miego programėlės turėjo padėti, bet mokslininkai įspėja: jos gali pabloginti nemigą

    Naujas tyrimas rodo, kad miegą sekančios programėlės ir nešiojami įrenginiai daliai žmonių gali sukelti papildomą stresą. Ypač tai aktualu tiems, kurie jau dabar susiduria su nemiga – nuolatinis dėmesys miego rodikliams gali tik dar labiau sustiprinti nerimą dėl poilsio kokybės.

    Tyrimą atlikę Norvegijos Bergeno universiteto mokslininkai nustatė, kad nors duomenys apie miego įpročius kai kuriems naudotojams padeda, žmonėms, turintiems nemigos simptomų, poveikis dažniau būna neigiamas.

    „Spartus miego programėlių technologijų vystymasis reikalauja, kad mokslo bendruomenė neatsiliktų nuo technologinės pažangos“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius Håkon Lundekvam Berge iš Bergeno universiteto.

    Jis pridūrė, kad jaunesni suaugusieji jautriau reaguoja į programėlių pateikiamą grįžtamąjį ryšį: jie dažniau įžvelgia naudą, bet kartu dažniau patiria ir nerimą bei stresą.

    Miego sekimas pastaraisiais metais tapo sparčiai augančia industrija. Rinkos tyrimų bendrovė „Grand View Research“ skelbia, kad JAV miego stebėjimo įrenginių rinka 2023 metais sugeneravo apie 4,25 mlrd. eurų pajamų, o iki 2030-ųjų šis skaičius, prognozuojama, gali padvigubėti.

    Daugelis programėlių remiasi jutikliais, įmontuotais į nešiojamus įrenginius – išmaniuosius laikrodžius ar sportines apyrankes. Jie fiksuoja ir pateikia tokius rodiklius kaip užmigimo trukmė, bendra miego trukmė bei miego efektyvumas.

    Mokslininkai apklausė daugiau nei tūkstantį Norvegijos gyventojų, kurių vidutinis amžius siekė 50 metų. Respondentų klausta, ar jie naudojasi miego programėlėmis, kokia jų dabartinė miego būklė ir kokius teigiamus ar neigiamus pokyčius jie pastebi.

    Tyrimo autoriai pabrėžė, kad amžius buvo svarbiausias veiksnys, formuojantis naudotojų patirtis. 18–35 ir 36–50 metų grupėse žmonės dažniau nurodė teigiamą poveikį – pavyzdžiui, geresnį miegą ir didesnį polinkį jį prioritetizuoti.

    Vis dėlto tos pačios amžiaus grupės taip pat dažniau pripažino patiriančios stresą ir susirūpinimą. Tai leidžia manyti, kad jaunesni žmonės gali būti labiau pažeidžiami neigiamo skaitmeninės sveikatos informacijos poveikio.

    Didžiausia rizika – prastai miegantiems

    Tyrimo autoriai įspėja, kad pernelyg didelis susitelkimas į programėlės pateikiamus rodiklius gali pabloginti miego kokybę.

    „Taip pat nustatėme, kad žmonės, turintys nemigos simptomų, buvo labiau linkę patirti neigiamą poveikį“, – sakė antrasis tyrimo autorius Karl Erik Lundekvam.

    Anot jo, būtent šiai grupei miego programėlių grįžtamasis ryšys dažniau sukelia stresą ir nerimą. Nemiga sergantys žmonės neretai pasižymi padidėjusiu dėmesio nukreipimu į su miegu susijusius signalus ir stipresniu nerimavimu, o stebėjimo įrenginiai šiuos procesus gali dar labiau sustiprinti.

    „Ragintume žmones, kuriems miego programėlės kelia daugiau streso, pasidomėti, kokius rodiklius jos matuoja ir kiek tie rodikliai yra tikslūs“, – teigė K. E. Lundekvam.

    „Jei tai nepadeda nuraminti nerimo, vertėtų pagalvoti apie tai, kad naktį įrenginį nusiimtumėte arba išjungtumėte pranešimus“, – pridūrė jis.

    Kartu mokslininkai pažymi, kad programėlių pateikiami duomenys gali tapti motyvacija formuoti sveikesnius miego įpročius – pavyzdžiui, prieš miegą mažinti laiką prie ekranų.