Blog

  • Dirbtinis intelektas įvardijo, kada gali įsiliepsnoti karas Europoje: kas būtų pirmieji taikiniai

    Dirbtinis intelektas įvardijo, kada gali įsiliepsnoti karas Europoje: kas būtų pirmieji taikiniai

    Karas Ukrainoje daugeliui europiečių išlieka itin jautri tema, tačiau vis dažniau keliama prielaida, kad konfliktas gali turėti ir platesnių pasekmių. Vokietijoje jaunuoliams siūloma pildyti specialias Bundesvero anketas apie galimą tarnybą, o Lenkija pradeda suaugusiųjų karinio pasirengimo kursus. Ukrainos diplomatas Valerijus Čalyj yra teigęs, kad kai kurioms Europos šalims karo realybė gali tapti artimesnė, nei manyta iki šiol.

    Šiame tekste pateikiami dirbtinio intelekto sugeneruoti svarstymai apie galimus scenarijus, jų laiką ir rizikos zonas. Medžiaga yra pramoginio pobūdžio ir nėra laikoma patikimu informacijos šaltiniu. Nors mašininio mokymosi sistemos gali analizuoti viešai prieinamus duomenis, remtis tokiais „prognozėmis“ priimant sprendimus, susijusius su sveikata, saugumu ar finansais, nerekomenduojama. Prieš priimant bet kokius sprendimus verta konsultuotis su patikimais šaltiniais ar specialistais.

    Dirbtinis intelektas „ChatGPT“ pateikė analitinį vertinimą, ar apskritai įmanomas karinis konfliktas Europoje ir kada jis galėtų prasidėti. Jo teigimu, artimiausiais metais plataus masto Rusijos karas prieš Europos valstybes yra mažai tikėtinas dėl kelių veiksnių.

    Vis dėlto „ChatGPT“ nurodo, kad viešojoje erdvėje pasigirsta NATO atstovų ir įvairių ekspertų vertinimų, jog Rusija teoriškai galėtų būti pasirengusi panaudoti jėgą per artimiausius 5–7 metus.

    Pasak dirbtinio intelekto, rizikų esama, tačiau scenarijus, kai „rytoj tankai būtų Paryžiuje“, laikomas neįmanomu. Net jei įtampa peraugtų į atvirą konfliktą, jis greičiau būtų riboto masto: vietinės provokacijos, diversijos, smūgiai energetikos sistemoms ar kibernetinės atakos. Taip pat teigiama, kad didžiausia tikėtina rizika – bandymas „patikrinti NATO 5 straipsnį“.

    Jeigu konfliktas vis dėlto įvyktų, „ChatGPT“ didžiausios rizikos zonoje įvardija Baltijos šalis ir rytinę Lenkijos dalį dėl geografinio artumo Rusijai ir strateginės šių teritorijų svarbos. Suomija, Rumunija ir Vokietija priskiriamos „oranžinei“ – vidutinės rizikos – zonai: jose labiau tikėtinos ne tiesioginės kovos, o diversijos bei kibernetinės atakos. Santykinai saugesnėmis, dirbtinio intelekto vertinimu, laikomos Ispanija, Portugalija ir dalis Italijos, nes jos yra toliau nuo potencialios fronto linijos.

    Kitas dirbtinis intelektas – „Claude“ – taip pat pateikė savo vertinimą. Jis iš esmės sutinka, kad tiesioginis puolimas 2026–2029 metais yra mažai tikėtinas, tačiau, atsižvelgdamas į kai kurių pareigūnų pareiškimus, teigia, jog Rusija galėtų būti pasirengusi kariniam konfliktui su NATO per 5–10 metų nuo karo Ukrainoje pabaigos. Pagal tokį scenarijų, bet kokia invazija į Europos valstybių teritorijas esą labiau tikėtina tik po visiško karo Ukrainoje užbaigimo.

    Jei būtų realizuotas būtent toks scenarijus, „Claude“ manymu, pirmiausia nukentėtų Baltijos šalys (Lietuva, Latvija ir Estija), Lenkija ir Suomija. Vokietija ir Skandinavijos regionas galėtų tapti kritinės infrastruktūros atakų taikiniais.

    „Claude“ taip pat akcentuoja, kad „klasikinis“ karas Europoje per artimiausius 3–5 metus mažai tikėtinas, nes, jo vertinimu, Rusija šiuo metu tam nėra pakankamai pajėgi nei fiziškai, nei ekonomiškai. Vis dėlto plataus masto invazijos scenarijus, jeigu toks apskritai įvyktų, jo prognozėje siejamas su maždaug 2030 metais.

  • 91-erių moteris JAV privertė sujudti policiją: viskas dėl vaizdo žaidimo rekordo

    91-erių moteris JAV privertė sujudti policiją: viskas dėl vaizdo žaidimo rekordo

    Vestleiko mieste, Ohajo valstijoje, gyvenanti 91 metų moteris buvo rasta sveika ir gyva po to, kai policija gavo pranešimą patikrinti jos būklę. Paaiškėjo, kad ji tiesiog buvo įsitraukusi į vaizdo žaidimą ir bandė pagerinti savo rekordą, rašo „The Independent“.

    Moteris dalyvauja miesto programoje „Ar su jumis viskas gerai?“, kuri leidžia pažeidžiamesniems gyventojams užsiregistruoti ir kasdien sulaukti skambučio, kad būtų patikrinta jų savijauta.

    Balandžio 9 dieną ji neatsiliepė į įprastą skambutį, todėl artimieji ir programos darbuotojai sunerimo.

    „Visi šiek tiek nerimavo, kad ji praleido šiuos skambučius“, – vietos televizijai „WEWS“ pasakojo Vestleiko policijos kapitonas Jerry Vogel.

    Kai su moterimi nepavyko susisiekti nei dispečeriams, nei jos dukrai, policija atvyko į namus patikrinti, ar viskas gerai. Kadangi durų ji neatidarė, pareigūnai panaudojo atrakinimo įrankį ir pateko į garažą. „WEWS“ gautoje pareigūnų kūno kameros medžiagoje matyti moters automobilis garaže, o įrašas nutrūksta pareigūnams įėjus į namus, siekiant apsaugoti moters tapatybę.

    Remiantis žiniasklaidos gautu garso įrašu, policija moterį rado miegamajame – ji tuo metu žaidė vaizdo žaidimą.

    „Mes dabar su ja. Ji savo miegamajame žaidžia vaizdo žaidimus“, – vienas pareigūnas pranešė dispečeriui.

    Vietos žiniasklaida nurodo, kad moteris žaidė „bubble pop“ – žaidimą, kuriame reikia jungti spalvotus burbulus: sugrupuoti jie sprogsta, o tikslas yra sunaikinti visus burbulus.

    „Visi iš to gerai pasijuokė. Tai puikus priminimas, kad Vestleiko gyventojai turi šią paslaugą ir bet kada gali prie jos prisijungti“, – sakė J. Vogel.

  • Šis įkrovimo įprotis per 1–2 metus „nužudo“ telefono bateriją: išjunkite dabar

    Šis įkrovimo įprotis per 1–2 metus „nužudo“ telefono bateriją: išjunkite dabar

    Daugelis žmonių kasdien įkrauna telefoną iki 100 proc. ir mano, kad tai visiškai normalu – juk pilnai įkrauta baterija reiškia ilgiausią naudojimo laiką.

    Tačiau praktikoje ličio jonų akumuliatoriai, naudojami beveik visuose „iPhone“ ir „Android“ įrenginiuose, greičiau dėvisi, jei ilgai laikomi ties 100 proc. riba arba reguliariai iškraunami iki visiško nulio.

    Gamintojai į telefonus jau yra įdiegę funkcijų, kurios gali pastebimai pailginti baterijos tarnavimo laiką, tačiau dalis vartotojų jų neįjungia arba net nežino, kad tokios galimybės egzistuoja. Jei planuojate tuo pačiu telefonu naudotis ilgiau nei 2 metus, šie nustatymai gali reikšmingai padėti.

    Norėdami juos rasti, atidarykite nustatymus, pasirinkite baterijos skiltį, o tuomet – įkrovimo nustatymus. Čia dažniausiai siūlomi du svarbūs sprendimai.

    Pirmasis – optimizuotas baterijos įkrovimas. Ši funkcija prisitaiko prie jūsų kasdienės įkrovimo rutinos ir po 80 proc. įkrovimą sulėtina, kad iki 100 proc. telefonas būtų įkrautas artėjant laikui, kada įprastai atjungiate įkroviklį. Ypač gerai tai veikia, kai telefonas naktį kraunamas pagal gana stabilų grafiką.

    Antrasis – galimybė rankiniu būdu apriboti maksimalų įkrovimo lygį, pavyzdžiui, iki 85 proc. Toks ribojimas dar labiau sumažina apkrovą akumuliatoriui ir gali padėti ilgiau išlaikyti gerą baterijos būklę.

    Panašių funkcijų yra ir „Android“ telefonuose, tik jos gali vadintis skirtingai ir būti paslėptos skirtinguose meniu – priklausomai nuo gamintojo. Dažniausiai tai būna optimizuoto įkrovimo arba akumuliatoriaus apsaugos režimai.

    Specialistai pabrėžia: problema dažniausiai slypi ne „neteisingame“ telefono naudojime, o nuolatiniame įprotyje laikyti bateriją ties 100 proc. riba. Įjungus įkrovimo ribojimo funkcijas, tai vienas paprasčiausių būdų pailginti baterijos tarnavimo laiką be papildomų pastangų.

    Taip pat primenama, kad palikti išorinę bateriją (angl. powerbank) krautis per visą naktį – ne visada geriausia idėja. Iš pirmo žvilgsnio nekaltas įprotis gali kelti rizikų tiek įrenginiui, tiek naudotojo saugumui.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad kai kuriuose telefonuose tam tikri nustatymai gali greitinti išsikrovimą net budėjimo režimu, todėl verta peržiūrėti energijos taupymo bei fone veikiančių funkcijų parinktis.

  • Balandį šią kruopą išbarstau ant lysvių: žemė akimirksniu tampa puri ir derlinga be trąšų

    Balandį šią kruopą išbarstau ant lysvių: žemė akimirksniu tampa puri ir derlinga be trąšų

    Norite itin derlingo daržo ir purios, lengvai įdirbamos žemės, neperkant brangių parduotuvinių trąšų? Patyrę sodininkai dalijasi paprastu, nebrangiu triuku, kuris, anot jų, gali greitai pagerinti dirvos struktūrą ir vaisingumą.

    Dalis daržininkų įsitikinę, kad ryškiai padidinti dirvos derlingumą įmanoma tik naudojant brangias mineralines trąšas ar įvairią „chemiją“. Tačiau praktika rodo, kad kartais pakanka paprasto maisto produkto, kurį daugelis turi namuose.

    Patyrę sodininkai teigia, kad viena kruopa gali padėti net skurdžią dirvą paversti panašesne į juodžemį. Žemiau – kaip tai daroma ir į ką atkreipti dėmesį.

    Kokia kruopa, anot sodininkų, didina dirvos derlingumą?

    Kalbama apie miežines kruopas. Teigiama, kad jos yra įvairių naudingų junginių šaltinis, o taip pat turi mikroelementų, kurių reikia daržo ir sodo augalams.

    Kaip naudoti miežines kruopas lysvėse?

    Pirmiausia rekomenduojama išravėti lysves, pašalinti piktžoles ir supurenti žemę.

    Tuomet miežines kruopas reikėtų tolygiai išbarstyti ant dirvos paviršiaus, stengiantis, kad produktas pasiskirstytų kuo vienodžiau.

    Po to dirvą patariama įterpti maždaug iki 5 cm gylio – tam tinka grėblys arba kastuvas. Galiausiai lysves reikėtų palaistyti.

  • Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija šį savaitgalį: prašo bent vieno produkto, tikslas – 350 000

    Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks jubiliejinė, 40-oji „Maisto banko“ akcija. Šiemet organizacija kelia ambicingą tikslą – surinkti 350 000 vienetų ilgo galiojimo maisto produktų. Tokio kiekio per pastaruosius penkerius metus surinkti nepavyko, todėl ši akcija tampa ne tik simboline, bet ir itin svarbia, reaguojant į augantį pagalbos poreikį.

    Rekordinis tikslas – atsakas į augantį pagalbos poreikį

    „Matome aiškią tendenciją – maisto poreikis Lietuvoje didėja, ypač regionuose ir kaimiškose vietovėse. Ten gyvenantys žmonės neretai neturi galimybių dažnai pasiekti „Maisto banko“ atiduotuvių ar kitų paramą teikiančių organizacijų, todėl jiems itin svarbūs ilgiau galiojantys produktai, kuriuos galima sukaupti ir naudoti ilgesnį laiką. Būtent dėl to šiemet keliame aukštesnį tikslą nei įprastai, siekiame ne tik surinkti daugiau maisto, bet ir didesnę jo dalį nukreipti į regionus, kur pagalbos poreikis šiandien yra didžiausias, o maisto trūksta“, – teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

    Pastaruoju metu skelbiami statistikos duomenys rodo, kad skurdas Lietuvoje auga. Šiuo metu skurdo riziką patiria 22,6 proc. šalies gyventojų. Labiausiai pažeidžiamos išlieka senjorų ir vienišų tėvų grupės: pensininkų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo nuo 39,9 proc. iki 43,3 proc., o vienišų tėvų – nuo 31,6 proc. iki 33,2 proc. Augimas fiksuojamas ir tarp priešpensinio amžiaus žmonių, skurdą patiria neįgalieji, taip pat vaikai.

    Šiuo metu „Maisto bankas“ remia 232 tūkst. gyventojų. Skaičiuojama, kad kas ketvirtas organizacijos perduodamas paramos krepšelis skirtas vaikams.

    25 veiklos metai: gavę paramą įsitraukia padėti

    Jubiliejinė akcija vyksta ypatingu metu – šiemet „Maisto bankas“ mini 25 metų veiklos sukaktį. Per šį laiką organizacija tapo viena pagrindinių pagalbos teikėjų šalyje ir, kaip pabrėžiama, išskirtiniu vienybės pavyzdžiu.

    „Tokio masto bendradarbiavimo ir įsitraukimo pavyzdžių, kai kilniam tikslui susivienija visuomenė, savanoriai, verslas, iki šiol retai kur galima pamatyti. Todėl čia Lietuva yra išskirtinė“, – sako organizacijos vadovas.

    Kasmet prie „Maisto banko“ akcijos prisijungia vis daugiau savanorių. Šiemet tikimasi sulaukti beveik 7000 žmonių, kurie vienu metu darbuosis parduotuvėse visoje Lietuvoje. Per 25 metus iniciatyva į pilietines veiklas įtraukė dešimtis tūkstančių žmonių, o jos dėka tūkstančiai šeimų sulaukė paramos.

    „Kiekvienos akcijos metu sutinkame ir žmonių, kurie aukoja nešini pilnais krepšeliais ar net vežimėliais maisto ir sako tai darantys todėl, kad kažkada patys sulaukė pagalbos. Jau užaugo ištisa karta, kurios vaikystėje pilnesnės lėkštės būdavo „Maisto banko“ dėka. Šiandien tie žmonės patys augina savo vaikus ir rodo jiems dalijimosi pavyzdį, nes kaip niekas kitas gerai supranta, kiek daug reiškia storesni blynai ant stalo ar diena, kai pietums ne tik bulvės. Tai stipriausias įrodymas, kad pagalba kuria pokytį, žmonės atsistoja ant kojų ir grįžta padėti kitiems“, – dalijasi Simonas Gurevičius.

    Kur ir kaip prisidėti jau šį savaitgalį

    Šį penktadienį ir šeštadienį „Maisto banko“ akcija vyks 409 parduotuvėse, 75 Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Pirkėjus pasitiks daugiau nei 7000 savanorių, o kartu su „Maisto banku“ paramą savo globojamiems žmonėms rinks dar 231 nevyriausybinė organizacija.

    Akcija vyks penktadienį nuo 15 iki 20 val., o šeštadienį nuo 10 iki 19 val. Gyventojai kviečiami aukoti ilgo galiojimo maisto produktų, ypač reikalingi mėsos ir žuvies konservai bei aliejus.

    „350 000 vienetų maisto produktų mums labai svarbus tikslas, kad galėtume tikslingiau padėti gyvenantiems atokiau, tiems, kurie ne visada drįsta ar gali paprašyti pagalbos. Šiandien mes esame sunkiau gyvenančių žmonių balsu ir siekiame pasirūpinti, kad pagalba juos pasiektų laiku. Todėl jau šį penktadienį ir šeštadienį kviečiame atėjus į parduotuvę, jei tik galite nenuskriausdami savęs ar savo šeimos, paaukoti bent vieną ilgo galiojimo maisto produktą. Šis jūsų pasirinkimas taps maisto krepšeliu ar bent vakariene žmogui, kuriam šiandien sunkiau. Suteikime jam vilties“, – kviečia „Maisto banko“ vadovas.

    Daugiau informacijos

    Miglė Petronytė
    „Maisto banko“ komunikacijos vadovė
    Tel. +370 672 19215
    El. p. [email protected]

  • Elektrėnuose šaukiamas tarybos posėdis: biudžetas, mokyklos ir įstaigų ataskaitos – kas keisis

    Elektrėnų savivaldybės meras 2026 m. balandžio 15 d. potvarkiu Nr. 01V–91 sušaukė Elektrėnų savivaldybės tarybos posėdį. Posėdis vyks 2026 m. balandžio 29 d. 10.00 val. Elektrėnų savivaldybėje, Rungos g. 5, Elektrėnuose.

    Potvarkis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Elektrėnų savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. VI.TS-35 „Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“, 7 punktu.

    Darbotvarkė

    10.00–10.10 Darbotvarkės tvirtinimas.

    10.10–10.30 Dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Pristato Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorė Jekaterina Goličenko.

    10.30–10.45 Dėl pritarimo Elektrėnų savivaldybės 2025–2027 metų strateginio veiklos plano 2025 metų įgyvendinimo ataskaitai.

    10.45–10.55 Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2026 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. VII.TS-16 „Dėl Elektrėnų savivaldybės 2026–2028 metų biudžeto patvirtinimo“ pakeitimo. Pristato Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Oksana Salecienė.

    10.55–11.05 Dėl Elektrėnų savivaldybės mokyklų bendrojo ugdymo klasių skaičiaus kiekviename sraute, mokinių skaičiaus kiekvienos klasės sraute ir priešmokyklinio ugdymo grupių bei mokinių grupėse skaičiaus 2026–2027 mokslo metais nustatymo ir lėšų skyrimo. Pristato Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys.

    11.05–11.10 Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. VII.TS-123 „Dėl Elektrėnų savivaldybės asmens su negalia gerovės tarybos steigimo, nuostatų ir sudėties patvirtinimo“ pakeitimo. Pristato Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė.

    11.10–11.20 Dėl Elektrėnų savivaldybės jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos patvirtinimo. Pristato Elektrėnų savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Kristina Vaiciukaitė.

    11.20–11.30 Dėl Elektrėnų savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos sudarymo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo. Pristato Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius.

    11.30–11.35 Dėl Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės 2026–2028 m. patvirtinimo.

    11.35–11.40 Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. VI.TS-112 „Dėl Elektrėnų savivaldybės teritorijoje esančio apleisto neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo.

    11.40–11.45 Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. VI.TS-255 „Dėl valstybės turto perėmimo Elektrėnų savivaldybės nuosavybėn“ pakeitimo.

    11.45–11.50 Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. VI.TS-256 „Dėl valstybės turto perėmimo Elektrėnų savivaldybės nuosavybėn“ pakeitimo.

    11.50–11.55 Dėl patalpų, esančių Mokyklos g. 1, Kazokiškių k., Elektrėnų sav., perdavimo panaudos pagrindais asociacijai Kazokiškių bendruomenei.

    11.55–12.00 Dėl ilgalaikio materialiojo turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijai.

    Pertrauka 12.00–13.00

    13.00–13.05 Dėl trumpalaikio materialiojo turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Elektrėnų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir Elektrėnų savivaldybės priešgaisrinei ir gelbėjimo tarnybai.

    13.05–13.10 Dėl automobilio perdavimo Elektrėnų socialinės globos namams. Pristato Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė.

    13.10–13.20 Dėl Elektrėnų savivaldybės sporto centro 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Pristato Elektrėnų savivaldybės sporto centro direktorius Alfredas Antanas Vainauskas.

    13.20–13.30 Dėl viešosios įstaigos Elektrėnų baseino teikiamų paslaugų kainų nustatymo.

    13.30–13.40 Dėl viešosios įstaigos Elektrėnų baseino 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Pristato viešosios įstaigos Elektrėnų baseino direktorius Audrius Valaiša.

    13.40–13.50 Dėl viešosios įstaigos Elektrėnų savivaldybės sveikatos centro 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Pristato viešosios įstaigos Elektrėnų savivaldybės sveikatos centro direktorė Edita Paberalienė.

    13.50–14.00 Dėl viešosios įstaigos Elektrėnų ligoninės 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Pristato viešosios įstaigos Elektrėnų ligoninės direktorius Žydrūnas Martinėnas.

    14.00–14.10 Dėl viešosios įstaigos Abromiškių reabilitacijos ligoninės 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Pristato viešosios įstaigos Abromiškių reabilitacijos ligoninės direktorius Vitalijus Glamba.

    14.10–14.20 Dėl Elektrėnų sav. Vievio gimnazijos 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Pristato Elektrėnų sav. Vievio gimnazijos direktorius Gintaras Dobilaitis.

    14.20–14.30 Dėl Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Pristato Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos direktorė Birutė Misiūnienė.

    14.30–14.40 Dėl Elektrėnų sav. Kietaviškių progimnazijos 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Pristato Elektrėnų sav. Kietaviškių progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, Beata Jocaitytė Bildziukienė.

    14.40–14.50 Dėl Elektrėnų pradinės mokyklos 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Pristato Elektrėnų pradinės mokyklos direktorė Virginija Stanislovaitienė.

    14.50–15.00 Dėl Elektrėnų sav. Vievio Jurgio Milančiaus pradinės mokyklos 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Pristato Elektrėnų sav. Vievio Jurgio Milančiaus pradinės mokyklos direktorė Ingrida Tviragienė.

    Pertrauka 15.00–15.15

    15.15–15.25 Dėl Elektrėnų vaikų lopšelio-darželio „Drugelis“ 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Pristato Elektrėnų vaikų lopšelio-darželio „Drugelis“ direktorė Jurgita Grisiūnienė.

    15.25–15.35 Dėl Elektrėnų mokyklos-darželio „Žiogelis“ 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Pristato Elektrėnų mokyklos-darželio „Žiogelis“ direktorė Lina Griškienė.

    15.35–15.45 Dėl Elektrėnų sav. Vievio lopšelio-darželio „Eglutė“ 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Pristato Elektrėnų sav. Vievio lopšelio-darželio „Eglutė“ direktorė Giedrė Ignatavičienė.

    15.45–15.55 Dėl Elektrėnų sav. Pylimų lopšelio-darželio 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Pristato Elektrėnų sav. Pylimų lopšelio-darželio direktorė Odeta Stasiulevičienė.

    15.55–16.05 Dėl Elektrėnų sav. Semeliškių vaikų darželio „Gandriukas“ 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Pristato Elektrėnų sav. Semeliškių vaikų darželio „Gandriukas“ ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja, laikinai einanti direktoriaus funkcijas, Dovilė Slomskaitė.

    Informacija, paklausimai.

    Potvarkis per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo, įteikimo arba pranešimo suinteresuotai šaliai dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui bet kuriuose šio teismo rūmuose.

    Meras Gediminas Ratkevičius.

    Informacija apie komitetų posėdžių laiką

    Socialinių reikalų komitetas posėdžiaus 2026 m. balandžio 21 d. 14.00 val. Rungos g. 5, Elektrėnuose (tarybos salėje).

    Ūkio reikalų komitetas posėdžiaus 2026 m. balandžio 22 d. 14.00 val. Rungos g. 5, Elektrėnuose (tarybos salėje).

    Savivaldybės kolegijos posėdis vyks 2026 m. balandžio 27 d. 13.00 val. nuotoliniu būdu, realiuoju laiku elektroninėmis ryšio priemonėmis.

    Kontrolės komitetas posėdžiaus 2026 m. balandžio 27 d. 15.00 val. nuotoliniu būdu, realiuoju laiku elektroninėmis ryšio priemonėmis.

    Komitetų darbotvarkėse numatyta svarstyti 2026 m. balandžio 29 d. tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus ir teikti informaciją bei atsakyti į paklausimus.

  • Kleopatra, Čaplinas ir dirbtinis intelektas vienoje scenoje: kas vyko Marijampolėje?

    Kleopatra, Čaplinas ir dirbtinis intelektas vienoje scenoje: kas vyko Marijampolėje?

    Marijampolės kultūros centro scenoje įvyko integruotas tarpmokyklinis projektas „Mokinių kelionė epochomis“, subūręs „Ryto“ ir Jono Totoraičio progimnazijų bendruomenes.

    Renginio metu žiūrovai išvydo „gyvosios istorijos“ pasirodymą: scenoje atgijo skirtingų laikotarpių asmenybės – nuo Kleopatros ir Cezario iki Čarlio Čaplino bei Fredžio Merkurio. Mokiniai kūrybiškai įsikūnijo į istorinius personažus ir jautriai sujungė praeitį su dabartimi.

    Pasirodymuose taip pat buvo keliamos šiandien aktualios temos: technologijų įtaka, priklausomybė nuo išmaniųjų įrenginių ir dirbtinio intelekto vaidmuo kasdieniame gyvenime. Projektas atskleidė mokinių žinias, gebėjimą jas perteikti šiuolaikiškai, įtraukiai ir prasmingai, o integruoto ugdymo forma parodė, kad mokymasis gali būti ir efektyvus, ir įkvepiantis.

    Renginyje lankėsi Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyresnioji specialistė Reda Benevičienė. Pasak organizatorių, tai buvo išskirtinis, vientisas ir kokybiškas renginys, o mokytojų nuoseklus darbas, jau ketverius metus organizuojant šį projektą, stiprina bendruomeniškumą ir skatina didžiuotis bendrais pasiekimais.

    „Mokinių kelionė epochomis“ tapo pavyzdžiu, kaip kūrybiškumas, bendradarbiavimas ir inovatyvus požiūris į ugdymą gali kurti išliekamąją vertę.

    Marijampolės savivaldybės administracijos
    Komunikacijos skyrius

  • Štai kaip Elektrėnų kultūros darbuotojai Pasaulinę meno dieną pavertė įkvepiančia kelione

    Minint Pasaulinę meno dieną, Elektrėnų savivaldybės kultūros darbuotojai ją paminėjo prasmingai – meno, istorijos ir bendrystės apsuptyje.

    Balandžio 15-ąją kultūros darbuotojai leidosi į pažintinę išvyką į Rygą. Kelionė buvo surengta siekiant stiprinti kultūrinę kompetenciją, plėsti profesinį akiratį ir skatinti bendradarbiavimą.

    Išvykos dalyvius išlydėti atvyko savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius. Jis pasveikino susirinkusiuosius, padėkojo už reikšmingą indėlį puoselėjant kultūrą ir palinkėjo turiningos kelionės.

    Kelionės metu aplankytas Rygos Jugendo stiliaus centras, įsikūręs vienoje įspūdingiausių „Art nouveau“ architektūros erdvių Europoje. Muziejus įrengtas 1903 metais pastatytame name, kurį suprojektavo žymus latvių architektas Konstantinas Pekšenas. Dalyviai susipažino su autentišku XX a. pradžios interjeru, to laikotarpio buitimi, meninėmis vertybėmis bei gyvenimo būdu.

    Po pietų vyko apžvalginė ekskursija po Rygos senamiestį. Jos metu aplankyti svarbiausi architektūros ir kultūros paveldo objektai: Rygos katedra, Šv. Petro bažnyčia, Šv. Jokūbo katedra, Konvento kiemas, Trys broliai, Rygos pilis, Parako bokštas, Švedų vartai ir Juodgalvių namai. Ekskursijos metu dalyviai taip pat gilinosi į miesto istoriją, architektūros raidą ir kultūrines tradicijas.

    Vėliau kelionė tęsėsi į Ikškilę, kur aplankyti „Sulos namai“. Čia dalyviai susipažino su vietos ūkininkų puoselėjamomis tradicijomis: vaisių ir uogų vyno bei šokolado gamyba, apžiūrėjo vyno rūsius ir išklausė pasakojimų apie vynininkystės procesus.

    Išvyka ne tik praturtino žinias, bet ir suteikė galimybę Elektrėnų savivaldybės kultūros įstaigų darbuotojams pabūti kartu, pasidalyti įspūdžiais bei pasisemti naujų idėjų kasdienei veiklai.

    Kultūros darbuotojai dėkoja Elektrėnų savivaldybei už galimybę dalyvauti pažintinėje išvykoje, kuri praturtino profesinę patirtį ir paskatino naujas kūrybines idėjas.

    Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė R. Strebeikienė

  • Trakų rajone – kariuomenės pratybos: gyventojus įspėja dėl ekipuotų karių ir technikos

    Trakų rajone – kariuomenės pratybos: gyventojus įspėja dėl ekipuotų karių ir technikos

    Pranešama, kad balandžio 21–22 d. Trakų rajono Aukštadvario seniūnijoje vyks Lietuvos kariuomenės karių pratybos.

    Pratybų metu kariai vilkės karines uniformas ir turės pilną ekipuotę, taip pat bus naudojamas karinis transportas. Nurodoma, kad pratybos bus organizuojamos laikantis galiojančių teisės aktų, užtikrinant aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi ir bendrą saugumą.

    Gyventojai atkreipia dėmesį, kad pratybų metu galimai padaryta fizinė ar kitokia žala bus atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka. Už saugą ir aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi atsako pratybų vadovas.

    Dėl papildomos informacijos galima kreiptis el. paštu Ieva@mil.lt arba telefonu +370 642 17 406.

    Lietuvos kariuomenės informacija

  • Žygiai visoje Lietuvoje ir užsienyje: „Samaningi kilometrai“ kviečia pagerbti partizanus

    Žygiai visoje Lietuvoje ir užsienyje: „Samaningi kilometrai“ kviečia pagerbti partizanus

    Krašto apsaugos ministerija kartu su „Lietuvos šaulių sąjunga“ jau trečius metus rengia pilietinę iniciatyvą „Samaningi kilometrai“, skirtą Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti.

    Iniciatyva kviečia žygiu pagerbti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą, stiprinti pilietinę valią ir visuomenės sąmoningumą. Gegužės 16 dieną „Samaningi kilometrai“ vyks visoje Lietuvoje ir už jos ribų – planuojama 10 žygių Lietuvoje ir 9 žygiai lietuvių bendruomenėse užsienyje. Tai proga ne tik prisiminti istoriją, bet ir ją patirti, žengiant miškų takais, kuriais kadaise ėjo partizanai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad iniciatyva kasmet plečiasi ir sutraukia vis daugiau žmonių tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Nesvarbu, kur vyksta žygis – svarbiausia, kad kiekvienas žingsnis būtų skirtas laisvės kovotojų atminimui ir ryšiui su valstybe stiprinti.

    Žygių metu dalyviai ne tik keliaus gamtoje, bet ir turės galimybę geriau pažinti partizanų gyvenimą: klausytis autentiškų pasakojimų, suprasti to meto kasdienybę, išgyvenimus ir pasirinkimus. Tai – gyva patirtis, skatinanti susimąstyti apie laisvės kainą ir jos prasmę šiandien.

    Trakų rajone organizuojamas žygis bus skirtas partizanų vadui Vaclovui Voveriui-Žaibui atminti. Renginys vyks gegužės 16 dieną Onuškyje. Dalyvių registracija numatyta nuo 9.00 iki 10.00 val. Onuškio Kipro Petrausko aikštėje – čia vyks ir žygio atidarymas bei partizanų pagerbimo ceremonija. Žygio pradžia planuojama 10.00 val.

    Dalyviai leisis į maždaug 25 km žygį Onuškio apylinkėse, o finišas numatomas toje pačioje aikštėje. Po žygio dalyvių lauks šauliškos vaišės.

    Prisijungti kviečiami visi – tiek individualiai, tiek su šeima, draugais ar kolegomis. Organizatoriai ragina burti komandas, kviesti artimuosius ir kartu kurti prasmingą tradiciją.

    Registracija į žygius jau prasidėjo.

    Krašto apsaugos ministerijos informacija