CP v2

Blog

  • Jodas ir soda pomidorams bei agurkams: naminis purškiklis, kuris gali pratęsti derlių iki rudens

    Jodas ir soda pomidorams bei agurkams: naminis purškiklis, kuris gali pratęsti derlių iki rudens

    Kodėl jodas ir soda vilioja daržininkus

    Daržininkai vis dažniau ieško paprastų, nebrangių priemonių, kurios padėtų apsaugoti pomidorus ir agurkus nuo ligų sezono įkarštyje. Tarp populiariausių naminių sprendimų minimi jodas ir valgomoji soda, naudojami kaip profilaktinis purškiklis.

    Jodas augalininkystėje dažniausiai siejamas su priešgrybeliniu poveikiu ir mikroelementų papildymu, o soda dėl šarminės reakcijos gali sudaryti mažiau palankią terpę kai kuriems grybams plisti. Vis dėlto tokios priemonės nėra stebuklas ir nepakeičia registruotų augalų apsaugos produktų, kai liga jau įsisenėjusi.

    Kada tai gali padėti, o kada ne

    Pomidorams didžiausia vasaros grėsmė dažnai būna bulvių maras, o agurkams – tikroji arba netikroji miltligė, ypač kai vyrauja šilti, drėgni orai ir prasta oro cirkuliacija. Profilaktika tokiais laikotarpiais paprastai apima laistymą ne ant lapų, vėdinimą šiltnamyje ir lapijos retinimą.

    Naminiai purškalai labiausiai tinka kaip papildoma priemonė, kai augalai dar atrodo sveiki, o tikslas yra sumažinti riziką. Jei lapuose jau matyti ryškios dėmės, audinių apmirkimai, baltas apnašas ar greitai plintantys pažeidimai, vien purškimas jodu ar soda dažniausiai problemos neišspręs.

    Kaip paruošti tirpalą ir saugiai naudoti

    Dažniausiai rekomenduojamas švelnus tirpalas ruošiamas šiltame vandenyje, kad soda geriau ištirptų, o skystas muilas padėtų mišiniui tolygiau pasiskirstyti ant lapų. Praktikoje svarbiausia neperdozuoti, nes per didelė koncentracija gali nudeginti lapus.

    Į 5 litrus vandens įmaišoma 1 arbatinis šaukštelis valgomosios sodos, apie pusė arbatinio šaukštelio jodo tirpalo ir 1 arbatinis šaukštelis skysto muilo. Purškiama vakare arba apniukusią dieną, stengiantis padengti lapų viršų ir apačią, bet nepermirkyti augalo.

    Po purškimo verta stebėti, ar neatsirado lapų pašviesėjimų ir nudegimų, ypač šiltnamyje, kur karštis sustiprina nepageidaujamas reakcijas. Taip pat patariama nepurkšti prieš pat lietų, kad tirpalas nebūtų greitai nuplautas ir nepatektų į dirvą didesniais kiekiais.

    Ką dar verta daryti, kad derlius tęstųsi iki rudens

    Ilgesnį derėjimą dažniausiai lemia ne vien purškimas, o visuma: stabilus drėgmės režimas, subalansuotas tręšimas ir laiku pašalinami sergantys lapai. Pomidorams svarbu nepertręšti azotu antroje sezono pusėje, nes tai skatina lapiją, bet silpnina vaisių formavimąsi.

    Agurkams reikšminga reguliari priežiūra ir šiltnamio vėdinimas, kad ant lapų kuo trumpiau laikytųsi drėgmė. Pastebėjus ligos židinius, geriau nedelsti: pašalinti pažeistus lapus, pagerinti sąlygas ir, jei būtina, rinktis tik teisėtai registruotas apsaugos priemones pagal etiketes.

    Naminiai mišiniai, tokie kaip jodas su soda, gali būti dar vienas atsargus žingsnis profilaktikoje, tačiau rezultatas priklauso nuo oro, veislės atsparumo ir priežiūros disciplinos. Reguliari augalų apžiūra išlieka patikimiausias būdas laiku sustabdyti problemas ir išlaikyti derlių iki rudens.

  • „N26“ po metų nuostolių pirmą kartą uždirbo pelno: kas lėmė proveržį sudėtingais 2025 metais

    „N26“ po metų nuostolių pirmą kartą uždirbo pelno: kas lėmė proveržį sudėtingais 2025 metais

    Vokietijos skaitmeninis bankas „N26“ paskelbė 2025 metais pirmą kartą pasiekęs pilnų metų pelningumą. Tai įvyko sudėtingu bendrovei laikotarpiu, kai ji keitė vadovybę ir susidūrė su investuotojų bei priežiūros institucijų spaudimu.

    Bendrovės grynasis pelnas 2025 metais siekė apie 1,6 mln. eurų. Prieš metus „N26“ fiksavo maždaug 42 mln. eurų nuostolį, todėl rezultatas laikomas reikšmingu lūžio tašku.

    Pajamos per metus išaugo iki 501,6 mln. eurų, tai yra apie 13 proc. daugiau nei 2024 metais. Naujasis vadovas Mike Dargan šį pajamų ribos peržengimą pavadino svarbiu veiklos etapu, signalizuojančiu apie brandesnį verslo modelį.

    Kas atnešė pelną?

    „N26“ teigimu, rezultatą pagerino didesnės kortelių atsiskaitymų apimtys, augančios prenumeratų pajamos ir sąnaudų mažinimas. Tai atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai skaitmeniniai bankai siekia mažinti priklausomybę nuo plėtros bet kokia kaina ir daugiau dėmesio skiria pelningumui.

    Grynųjų mokesčių ir komisinių pajamos per metus ūgtelėjo 21 proc. iki 184,2 mln. eurų ir sudarė 53 proc. bendrojo pelno. Augimą, pasak banko, labiausiai skatino prenumeratų plėtra ir intensyvesnis klientų naudojimasis mokėjimo kortelėmis.

    Klientų indėliai metų pabaigoje viršijo 10,5 mlrd. eurų. Vis dėlto skaitmeniniams bankams vien indėlių augimo neužtenka, todėl „N26“ akcentuoja tikslą didinti vadinamųjų pagrindinio banko klientų dalį, kai žmogus į sąskaitą gauna darbo pajamas ir kasdienes įplaukas.

    Kaip keitėsi išlaidos ir komanda?

    Tiesioginės sąnaudos, susijusios su pinigų pervedimais, prenumeratomis ir draudimu, per metus sumažėjo 17 proc. Bendrovė nurodė, kad darbuotojų skaičius 2025 metų pabaigoje siekė apie 1 500 ir iš esmės išliko stabilus, nors vėliau įvardijo, kad šiuo metu dirba maždaug 1 600 žmonių.

    Vadovų kaita užbaigė vieną ryškiausių „N26“ istorijos etapų. Mike Dargan buvo paskirtas po to, kai vienas iš bendraįkūrėjų Valentin Stalf pasitraukė iš vadovo pareigų 2025 metais, o kitas bendraįkūrėjas Maximilian Tayenthal taip pat atsitraukė nuo kasdienio valdymo.

    Reguliacinis fonas ir investuotojų lūkesčiai

    Pastaraisiais metais „N26“ veiklą lydėjo sustiprintas reguliuotojų dėmesys, o 2024 metais bankas sulaukė papildomų Vokietijos finansų priežiūros institucijos sankcijų dėl atitikties reikalavimų. Šis kontekstas didino spaudimą ne tik sparčiai augti, bet ir parodyti aiškią pažangą valdant rizikas.

    Finansų vadovas Arnd Schwierholz pabrėžė, kad pelningumą pasiekti padėjo pajamų augimas, disciplinuotas sąnaudų valdymas ir labiau diversifikuota pajamų struktūra.

    „Pajamų augimas, disciplinuotas sąnaudų valdymas ir diversifikuotas uždarbio profilis prisidėjo prie pirmųjų pelningų metų ir tolesnio bendrojo pelno augimo“, – sakė Arnd Schwierholz.

    Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad dalis skaitmeninių bankų pereina į naują fazę, kai investuotojams svarbiausia tampa tvarus pelningumas, o ne vien klientų skaičiaus didinimas. Vis dėlto „N26“ artimiausiems metams išlieka iššūkiai: būtinybė stiprinti atitiktį, užtikrinti stabilų pajamų augimą ir didinti klientų, kurie banką naudoja kaip pagrindinį, dalį.

  • Qonto ir Pennylane: Prancūzijos fintech lyderiai bendradarbiauja, bet dėl SVV rinkos kovoja vis aštriau

    Qonto ir Pennylane: Prancūzijos fintech lyderiai bendradarbiauja, bet dėl SVV rinkos kovoja vis aštriau

    Prancūzijos fintech bendrovės Qonto ir Pennylane pastaraisiais metais tapo vienomis ryškiausių Europos sprendimų smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) tiekėjų. Nors jų paslaugos tarpusavyje integruotos ir klientai gali naudotis abiem, konkurencija stiprėja, nes abi įmonės plečia pasiūlą į vis labiau persidengiančias sritis.

    Paryžiuje įkurta Qonto veiklą pradėjo 2016 metais ir specializuojasi verslo bankininkystėje, pirmiausia orientuotoje į SVV bei laisvai samdomus specialistus. Pennylane įkurta 2020 metais, o jos pagrindas buvo apskaitos programinė įranga ir darbo aplinka įmonėms bei buhalteriams.

    Vienas tikslas, skirtingi keliai

    Qonto skelbia turinti daugiau nei 600 000 SVV ir laisvai samdomų klientų Europoje, o veiklą yra išplėtusi už Prancūzijos ribų. Greta pagrindinės sąskaitos ir mokėjimų funkcijų, platforma siūlo įmonių mokėjimo korteles, išlaidų valdymą, apskaitos automatizavimo įrankius ir trumpalaikio finansavimo sprendimus vienoje sistemoje.

    Bendrovė pastaraisiais metais kalba ir apie svarbų strateginį tikslą: banko licenciją Prancūzijoje. Jei ji būtų suteikta, Qonto galėtų plačiau pati kurti kredito produktus ir aktyviau konkuruoti su tradiciniais bankais, o ne veikti tik su mokėjimo įstaigos licencijos suteikiamomis galimybėmis.

    Pennylane tuo metu savo stiprybę grindžia apskaitos ekosistema ir buhalterių kanalu. Įmonė teigia turinti daugiau nei 800 000 verslo klientų, o didžioji dalis jų ateina per apskaitos įmones, kurios rekomenduoja platformą savo klientams.

    Pastaruoju metu Pennylane plečia veiklą ir į bankinių paslaugų pusę: siūlo verslo sąskaitas per bankininkystės kaip paslaugos partnerius. Tai leidžia platformai priartėti prie „viskas viename“ modelio, kai finansų valdymas, apskaita ir mokėjimai sujungiami į vieną aplinką.

    Kodėl konkurencija aštrėja?

    Abi įmonės viešai pabrėžia, kad jų integracijos yra naudingos klientams, tačiau rinkos logika veda į tiesioginę kovą dėl tų pačių SVV biudžetų. Kai bankinės paslaugos ir apskaitos funkcijos sujungiamos vienoje platformoje, klientui vis dažniau kyla klausimas, ar reikia dviejų tiekėjų, ar pakanka vieno.

    Konkurenciją papildomai kaitina reguliaciniai pokyčiai, ypač Prancūzijoje artėjant privalomam elektroninių sąskaitų faktūrų diegimui B2B segmente. E. sąskaitos faktūros tampa ne tik techniniu reikalavimu, bet ir strateginiu produktu: kas valdys sąskaitų srautą, tas turės daugiau duomenų apie apyvartas, mokėjimų terminus ir pinigų srautus.

    „Elektroninės sąskaitos faktūros Prancūzijoje yra esminė tema, bet ji ateina ir į kitas rinkas, todėl į tai žiūrime kaip į vieną svarbiausių prioritetų“, – sakė Qonto vadovė Philippinė Rougevin-Baville.

    „Akivaizdu, kad vyksta kova tarp bankų ir apskaitos ekosistemos, kas taps pagrindiniu sprendimu sąskaitų faktūrų procese“, – sakė Pennylane vadovas Arthuras Walleris.

    Ko tikėtis toliau?

    Qonto atveju didžiausias artimiausio laikotarpio klausimas yra banko licencijos procesas ir tai, kiek greitai pavyks dar labiau išplėsti kreditavimo bei finansavimo pasiūlą. Kartu įmonė toliau investuoja į plėtrą Europoje, kur SVV skaitmenizacijos tempas auga, o konkurencija su tradiciniais bankais intensyvėja.

    Pennylane ateities kryptis siejama su gebėjimu greitai lokalizuoti apskaitos sprendimus naujoms šalims, nes mokesčių ir apskaitos taisyklės skiriasi iš esmės. Vis dėlto tarptautinė plėtra jau vyksta, o didesnės finansinės injekcijos suteikia galimybę aktyviau dalyvauti rinkos konsolidacijoje ir svarstyti įsigijimus.

    Bendras vardiklis abiem įmonėms išlieka tas pats: SVV reikia realaus laiko matomumo į pinigų srautus, paprastesnės administracijos ir sprendimų, kurie mažina rankinį darbą. Ši paklausa, stiprėjant e. sąskaitų faktūrų reguliavimui ir didėjant automatizacijai, tikėtina, išlaikys aukštą fintech kovos temperatūrą dar ne vienerius metus.

  • „Starling Bank“ mažina apie 130 etatų: pertvarka ir DI plėtra po smukusio pelno

    „Starling Bank“ mažina apie 130 etatų: pertvarka ir DI plėtra po smukusio pelno

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Starling Bank“ planuoja atsisakyti maždaug 130 darbo vietų. Bankas teigia, kad sprendimas susijęs su siekiu supaprastinti veiklą, sumažinti besidubliuojančias funkcijas ir greičiau diegti naujus produktus, daugiau procesų perkeliant į DI sprendimus.

    Apie planuojamus pokyčius darbuotojai buvo informuoti šią savaitę, o daliai komandų pradedamas konsultacijų laikotarpis. Pertvarka apims bankininkystės ir technologijų padalinius, tačiau kartu bendrovė pabrėžia, kad toliau samdys technologijų ir DI inžinierius.

    Finansiniame kontekste bankas nurodo, kad iki 2025 metų pasibaigusiais finansiniais metais pelnas prieš mokesčius sumažėjo 3 proc. ir siekė apie 255 000 000 eurų. Tuo metu pajamos krito nuo maždaug 1 104 000 000 eurų iki 1 041 000 000 eurų, kas rodo spaudimą augimo tempui net ir gerai žinomiems skaitmeniniams rinkos žaidėjams.

    „Vienas svarbiausių mūsų pranašumų prieš tradicinius bankus yra gebėjimas greitai testuoti, paleisti, mokytis ir persitvarkyti. Nors toliau samdome technologijų ir DI inžinierius, keičiame dalies bankininkystės komandų struktūrą, kad supaprastintume veiklą, sumažintume dubliavimąsi ir greičiau pristatytume produktus“, – sakė „Starling Bank“ atstovas.

    DI kryptis bankui tampa vis svarbesnė ir klientų aptarnavimo, ir vidinių procesų automatizavimo srityse. „Starling Bank“ taip pat plečia skaitmeninio asistento funkcijas, orientuodamasis į kasdienių finansų valdymą, personalizuotas įžvalgas ir bendrą bankinių paslaugų konsultavimą.

    Ekspertų vertinimu, tokios pertvarkos šiuo metu nėra išimtis: bankai ir finansinių technologijų bendrovės vis dažniau siekia mažinti sąnaudas, peržiūri komandų struktūras ir daugiau investuoja į programinę įrangą bei automatizaciją. Tačiau reputacine prasme svarbu, kaip skaidriai vykdomas konsultacijų procesas ir ar klientų aptarnavimo kokybė dėl pokyčių nesuprastės.

  • Fintech „Thought Machine“ pritraukė 36 mln. eurų iš stambaus banko ir perkopė 90 mln. eurų metines pajamas

    Fintech „Thought Machine“ pritraukė 36 mln. eurų iš stambaus banko ir perkopė 90 mln. eurų metines pajamas

    Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi finansinių technologijų bendrovė „Thought Machine“ pranešė gavusi apie 36 mln. eurų finansavimą iš vadinamojo pirmojo lygio banko, kuris kartu yra ir jos klientas. Įmonė teigia, kad šis sandoris bus oficialiai pristatytas vėliau šiais metais.

    Kartu „Thought Machine“ paskelbė svarbų verslo rodiklį: 2025 metais metinės pajamos pirmą kartą viršijo 90 mln. eurų. Pasak bendrovės, tai reikšminga riba įmonei, kuri kuria debesija paremtą bankinę infrastruktūrą.

    Kas yra „Thought Machine“

    „Thought Machine“ kuria debesijos pagrindu veikiančias bankines sistemas, kurias naudoja tiek tradiciniai bankai, tiek sparčiai augantys skaitmeniniai rinkos dalyviai. Šioje nišoje konkuruoja ir kitos įmonės, tokios kaip 10x Banking, Mambu bei „Starling Bank“ vystomas padalinys Engine.

    Tarp „Thought Machine“ klientų minimi Lloyds, JP Morgan Chase, Intesa Sanpaolo ir Danijos skaitmeninis bankas Lunar. Įmonės vadovas ir įkūrėjas Paulas Tayloras yra sakęs, kad daliai bankų diegimai prasideda nuo kelių šimtų tūkstančių aktyvių sąskaitų, o vėliau apimtys didėja.

    Pajamos auga, nuostoliai traukiasi

    Bendrovė nurodo, kad 2025 metais pajamos augo 57 proc., palyginti su ankstesniais metais. Tuo pat metu nuostoliai sumažėjo nuo maždaug 84 mln. eurų iki apie 14 mln. eurų.

    Pasak P. Tayloro, rezultatus lėmė tai, kad išlaidos pastaruosius ketverius metus iš esmės išliko panašiame lygyje, o komerciniai sandoriai tapo didesni ir reikšmingesni. „Thought Machine“ uždirba taikydama naudojimo mokestį, kuris priklauso nuo to, kiek banko sąskaitų realiai veikia jos platformoje.

    IPO Londone dar teks palaukti

    P. Tayloras teigia, kad šiuo metu Londono biržai sąlygos išlieka sudėtingos, todėl viešo akcijų platinimo artimiausiu metu bendrovė neplanuoja. Jo vertinimu, realistiškas scenarijus yra ne anksčiau kaip 2028 metais.

    Įmonė pabrėžia, kad sąmoningai mažiau akcentuoja vertinimą, o daugiau dėmesio skiria pajamoms ir komercinei plėtrai. „Mes stengiamės mažiau kalbėti apie vertinimą ir daugiau apie komercinę sėkmę. Pajamų tikslų pasiekimas yra daug geresnis sėkmės rodiklis“, – sakė P. Tayloras.

    Anksčiau „Thought Machine“ vertė buvo šoktelėjusi iki maždaug 2 490 000 000 eurų 2022 metais po investicijų raundo, kuriame dalyvavo instituciniai investuotojai. Vėliau dalies investuotojų portfeliuose vertinimai buvo koreguojami, atspindint platesnes technologijų sektoriaus rinkos svyravimo tendencijas.

    „Thought Machine“ šiuo metu turi apie 530 darbuotojų, o didžiausia rinka yra JAV, kur bendrovė turi biurus Niujorke ir Majamyje. Įmonė nurodo, kad tik apie 15 proc. pajamų gaunama Jungtinėje Karalystėje, o reikšmingą dalį sudaro Australija ir Lotynų Amerika.

  • „Chase UK“ technologijų tiekėja 10x Banking pritraukė apie 47 mln. eurų: kam bus skirti pinigai

    „Chase UK“ technologijų tiekėja 10x Banking pritraukė apie 47 mln. eurų: kam bus skirti pinigai

    Jungtinėje Karalystėje veikianti finansinių technologijų bendrovė 10x Banking užsitikrino naują finansavimą, kurio vertė siekia apie 47 mln. eurų. Įmonė kuria pagrindinę debesijos bankininkystės programinę įrangą, kurią naudoja bankai ir kitos finansų institucijos.

    10x Banking įkūrė buvęs „Barclays“ vadovas Antony Jenkinsas. Tarp bendrovės klientų minima „Chase UK“, taip pat „Westpac“ ir „Old Mutual“, o sprendimai skirti modernizuoti bankų branduolines sistemas ir greičiau diegti skaitmeninius produktus.

    Skelbiama, kad finansavimas sudarytas iš nuosavo kapitalo ir skolos derinio, o lėšas suteikė „AshGrove Capital“, į B2B programinės įrangos sektorių investuojantis investuotojas Europoje. 10x Banking neatskleidė, kokiu bendrovės įvertinimu pritrauktos lėšos.

    Kur bus panaudotas finansavimas?

    Bendrovė teigia, kad naujos lėšos bus nukreiptos į plėtrą ir vadinamąjį go-to-market pasiūlymą, kitaip tariant, komercinį įėjimą į rinką ir pardavimų mastelio didinimą. Toks žingsnis dažniausiai apima produkto diegimo standartizavimą, partnerių tinklo plėtrą ir didesnes investicijas į klientų pritraukimą.

    Bankams vis dažniau siekiant realaus laiko paslaugų, greitesnių atsiskaitymų ir lankstesnės produktų kūrimo aplinkos, branduolinės sistemos tampa viena didžiausių kliūčių. Dalis rinkos dalyvių renkasi debesijos sprendimus tam, kad sumažintų senų sistemų palaikymo kaštus ir sutrumpintų naujų funkcijų diegimo terminus.

    Kontekstas: konsolidacija ir spaudimas modernizuotis

    10x Banking nurodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių prie platformos prisijungė daugiau nei 10 naujų finansų institucijų, tačiau jų neįvardijo. Tokios paslaugos ypač aktualios rinkose, kur bankai konkuruoja su skaitmeniniais žaidėjais ir siekia pasiūlyti greitesnę klientų patirtį be ilgų sistemų atnaujinimo projektų.

    Naujas etapas tęsia ankstesnį bendrovės finansavimo kelią. Anksčiau skelbta, kad 2024 metais įmonė buvo pritraukusi apie 40 mln. eurų investiciją, kurią vedė esami investuotojai, tarp jų „BlackRock“ ir „JP Morgan“.

    „Finansų institucijos aiškiai nori diegti inovacijas, tačiau daugelį vis dar riboja infrastruktūra, kuri nebuvo sukurta realaus laiko skaitmeninei bankininkystei“, – sakė Antony Jenkinsas.

    Jo teigimu, 10x Banking platforma siekia pašalinti šiuos apribojimus, kad bankai galėtų greičiau paleisti produktus, aptarnauti klientus realiu laiku ir efektyviau konkuruoti. Bendrovė pabrėžia, kad naujas finansavimas turėtų padėti patenkinti augančią paklausą iš bankų įvairiose rinkose.

  • Apklausa Europoje smogė „Tesla“: Elonas Muskas kenkia labiau nei BYD ryšiai su Kinija

    Apklausa Europoje smogė „Tesla“: Elonas Muskas kenkia labiau nei BYD ryšiai su Kinija

    Apklausa: reputacija tampa pirkimo kriterijumi

    Europos vairuotojai vis dažniau vertina ne tik elektromobilio kainą ar nuvažiuojamą atstumą, bet ir prekės ženklo reputaciją. Nauja visose 27 Europos Sąjungos šalyse atlikta vartotojų apklausa rodo, kad „Tesla“ įvaizdžiui didžiausią žalą daro ne konkurentai ar technologinės problemos, o jos vadovo Elono Musko vieša veikla.

    Apklausoje, kurioje dalyvavo 1 861 respondentas, 39 proc. teigė, kad Elonas Muskas pablogino jų požiūrį į „Tesla“. Tik 13 proc. sakė, kad jo įtaka jų nuomonę apie prekės ženklą pagerino, o 35 proc. nurodė, kad tai jiems neturi reikšmės.

    Politika „Tesla“ kainuoja daugiau nei Kinijos šešėlis BYD

    Tyrimo duomenimis, Elono Musko politinis aktyvumas ir sąsajos su JAV politika tampa vienu ryškiausių atgrasymo veiksnių. Priminta informacija apie paramą Donaldui Trumpui dar labiau pablogino tiek paties Musko vertinimą, tiek ir „Tesla“ prekės ženklo patrauklumą, o pirkimo tikimybė krito iki prasčiausių apklausos rodiklių.

    Tuo metu BYD ryšiai su Kinijos valdžia europiečių vertinami neigiamai, bet silpniau. Ketvirtadalis respondentų nurodė, kad tokios sąsajos jų nuomonę apie BYD pablogina, o 12 proc. teigė, jog tai jų vertinimą net pagerina, todėl bendras balansas BYD atžvilgiu buvo mažiau neigiamas nei „Tesla“ atveju.

    Skaičiai rinkose skiriasi, bet konkurencija auga

    Apklausa fiksavo, kad Elono Musko įvaizdis neigiamas visose pagrindinėse ES rinkose. Bendrame rezultate 58 proc. apklaustųjų apie jį atsiliepė nepalankiai, o 27 proc. palankiai, tačiau šie vertinimai skyrėsi priklausomai nuo šalies.

    Įdomu tai, kad neigiamos nuotaikos ne visada tiesiogiai atsispindi registracijų statistikoje. „Tesla“ rezultatai Europoje pastaruoju metu buvo labai netolygūs: vienose rinkose fiksuoti ryškūs metiniai šuoliai, kitose kritimai, o tai leidžia manyti, kad pardavimus gali lemti ir paskatos, kainodara, degalų kainų dinamika bei bazinis palyginimo efektas.

    Tuo pat metu BYD sparčiai plečia pozicijas ir, nors prekės ženklo žinomumas daugelyje Europos šalių dar mažesnis nei „Tesla“, pirkėjų pasirinkimuose jis jau priartėjo. Kai respondentų buvo paprašyta rinktis tarp panašios kainos modelių, pasirinkimai beveik susilygino, o tarp svarstančių įsigyti elektromobilį BYD kai kuriais pjūviais net buvo vertinamas palankiau.

    Ką tai reiškia elektromobilių rinkai Europoje

    Ši tendencija rodo, kad elektromobilių segmente reputacinė rizika tampa apčiuopiama verslo rizika. Gamintojams vis dažniau tenka valdyti ne tik produktų kokybę ir tiekimo grandines, bet ir vadovų bei viešų ambasadorių komunikaciją, kuri gali tiesiogiai paveikti prekės ženklo patrauklumą.

    Europoje stiprėjant konkurencijai ir didėjant Kinijos gamintojų pasirinkimui, vien technologinio pranašumo gali nepakakti. Pirkėjai, spręsdami dėl brangaus pirkinio, vis dažniau atsigręžia į pasitikėjimą prekės ženklu, jo vertybinį foną ir tai, ar kompanija nekelia papildomų politinių ar reputacinių ginčų.

  • „Nissan“ pristatė elektrinį kemperį 4 žmonėms: žada 656 km nuotolį ir namų komfortą kelyje

    „Nissan“ pristatė elektrinį kemperį 4 žmonėms: žada 656 km nuotolį ir namų komfortą kelyje

    „Nissan“ kartu su Vokietijos kemperių gamintoja „Eifelland“ pristatė elektrinio furgono „Interstar-e“ kemperinę versiją, pavadintą „Interstar-e Relax“. Iš išorės tai atrodo kaip įprastas komercinis automobilis, tačiau viduje jis pritaikytas kelionėms ir nakvynei keturiems žmonėms.

    Gamintojai akcentuoja 87 kilovatvalandžių bateriją, kuri pagal WLTP ciklą turėtų užtikrinti iki 656 kilometrų nuvažiuojamą atstumą. Praktikoje realus nuotolis gali skirtis priklausomai nuo greičio, oro sąlygų, reljefo, apkrovos ir to, kiek energijos sunaudoja gyvenamosios zonos įranga.

    „Interstar-e Relax“ palaiko iki 130 kilovatų galios greitąjį įkrovimą, tačiau tikslaus 10–80 proc. įkrovimo laiko gamintojas nenurodo. Europoje toks įkrovimo pajėgumas laikomas vidutiniu didesnių komercinių elektromobilių segmente, ypač kelionėse, kai svarbus trumpesnis sustojimų laikas.

    Viduje – virtuvėlė ir dvigulė lova

    Kemperio koncepcijos esmė – autonomiškumas: baterija maitina ne tik važiavimą, bet ir buitinę įrangą. Komplektacijoje numatyta virtuvėlė su indukcine kaitlente, šaldytuvas ir pagalbinis šildytuvas, tad stovyklauti galima ir neprisijungus prie išorinio elektros šaltinio.

    Salonas suprojektuotas taip, kad būtų kuo universalesnis: priekyje esančios sėdynės gali pasisukti, o galinės sėdynės montuojamos ant bėgelių, todėl jas galima perstumti ar išimti. Miegui numatyta dvigulė lova, o po ja – daiktadėžės ir vieta bagažui.

    Toks sprendimas atspindi rinkos tendenciją, kai elektriniai furgonai vis dažniau adaptuojami ne tik miestų logistikai, bet ir laisvalaikiui. Vis dėlto kemperiui svarbus ne tik WLTP nuotolis, bet ir energijos sąnaudos šildymui ar maisto gamybai, todėl reali patirtis labiausiai priklausys nuo kelionės scenarijaus.

    Kaina – artima naujam automobiliui

    Skelbiama, kad modelio kaina siekia apie 89 900 eurų, todėl tai – brangus, nišinis produktas, skirtas pirkėjams, ieškantiems elektrinio kemperio be kompromisų komfortui. Gamintojai taip pat nurodo, kad šis kemperis nebus siūlomas Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje.

    Nors elektriniai kemperiai vis dar susiduria su įkrovimo infrastruktūros ir realaus nuotolio iššūkiais, jų privalumas akivaizdus keliaujant trumpesniais etapais: mažesnės eksploatacijos sąnaudos, tylus važiavimas ir galimybė naudoti automobilį kaip energijos šaltinį stovyklaujant. „Nissan“ projektas rodo, kad gamintojai vis aktyviau bando užimti augančią elektrinio laisvalaikio transporto nišą Europoje.

  • „Porsche“ nutraukė abejones: elektrinis 718 grįžta – aiškėja, kada jis gali pasirodyti

    „Porsche“ nutraukė abejones: elektrinis 718 grįžta – aiškėja, kada jis gali pasirodyti

    „Porsche“ vadovas Michaelis Leitersas patvirtino, kad elektrinis 718 modelis vis dar kuriamas, nors pastaraisiais mėnesiais netilo spėlionės apie projekto ateitį. Tai reikšminga žinia sportinių automobilių gerbėjams, nes 718 „Boxster“ ir „Cayman“ ilgą laiką buvo laikomi įperkamiausiu keliu į šio prekės ženklo pasaulį.

    Pasak M. Leiterso, sprendimas tęsti elektrinio 718 projektą buvo priimtas įvertinus ir ekonominę logiką, ir paties automobilio potencialą. Jo teigimu, gamintojas mano, kad tai bus itin vykęs modelis, galintis išlaikyti 718 svarbą prekės ženklo gamoje.

    718 vaidmuo „Porsche“ strategijoje

    718 šeima tradiciškai pritraukdavo pirkėjus, kurie dar nebuvo pasirengę brangesniam 911, todėl šis modelis „Porsche“ buvo svarbus kaip įėjimo taškas. Dėl to elektrinio įpėdinio kaina ir pozicionavimas gali tapti lemiamu veiksniu, ar 718 išliks naujų klientų magnetu.

    Vidaus degimo varikliais varomų 718 „Boxster“ ir „Cayman“ gamyba buvo sustabdyta praėjusių metų spalio mėnesį, tačiau paklausa išliko apčiuopiama. 2025 metais abu modeliai kartu sudarė 18 612 pristatymų, nors gamyba buvo nutraukta anksčiau nei įprastai.

    Elektrifikacijos spaudimas ir realybė rinkoje

    Elektrinių automobilių planus pastaruoju metu koreguoja ne vienas gamintojas, tačiau „Porsche“ siekia išlaikyti kryptį, nepaisant permainingos paklausos ir spaudimo pelningumui. 2025 metais gamintojas visame pasaulyje pristatė kiek mažiau nei 280 000 automobilių, iš kurių 22,2 proc. buvo visiškai elektriniai, o dar 12,1 proc. sudarė įkraunami hibridai.

    Europoje elektrifikacija „Porsche“ portfelyje jau tapo dominuojančia: 2025 metais elektrifikuotų automobilių dalis regione pasiekė 57,9 proc. Gamintojas taip pat pabrėžia, kad maždaug kas trečias Europoje parduotas „Porsche“ 2025 metais buvo visiškai elektrinis.

    Kada laukti ir ko tikėtis

    Techninių elektrinio 718 charakteristikų „Porsche“ kol kas beveik neatskleidžia: oficialių duomenų apie galią, nuvažiuojamą atstumą ar baterijos talpą dar nėra. Vis dėlto bandymuose viešuose keliuose ir Niurburgringe matyti prototipai leidžia spręsti, kad išvaizda išliks artima dabartinei 718 koncepcijai ir bus labiau evoliucija nei revoliucija.

    Žiniasklaidoje minimas scenarijus, kad elektrinis 718 gali būti pristatytas artimiausiu metu, o serijinė gamyba galėtų startuoti 2027 metais. Tačiau galutinis sėkmės matas bus ne tik dinamika, bet ir tai, ar naujasis modelis išlaikys žemą sportišką sėdėseną bei vairavimo pojūtį, dėl kurio 718 tapo kultiniu.

    Situaciją papildomai kaitina konkurencija: „Audi“ taip pat vysto elektrinį sportinį automobilį, kuris, tikėtina, bus kuriamas ant giminingų techninių pamatų ir gali būti pigesnė alternatyva. Tokia konkurencija gali priversti „Porsche“ dar atidžiau subalansuoti kainą ir komplektacijas, kad elektrinis 718 netaptų vien tik labai brangiu nišiniu modeliu esamiems markės gerbėjams.

  • „Pilot“ su GM ir „EVgo“ jau turi 300 įkrovimo vietų: ar taip atrodys elektromobilių kelionės?

    „Pilot“ su GM ir „EVgo“ jau turi 300 įkrovimo vietų: ar taip atrodys elektromobilių kelionės?

    JAV kelionių centrų operatorė „Pilot“ kartu su „GM Energy“ ir „EVgo“ pranešė pasiekusi svarbų etapą: šalyje jau veikia 300 elektromobilių greitojo įkrovimo lokacijų. Tinklas kurtas taip, kad primintų tradicines degalines – su veikimu visą parą ir patogumais keliaujantiems.

    Bendrovės skelbia, kad šiose 300 lokacijų įrengta apie 1 300 greitojo įkrovimo jungčių. Tai daugiau nei pusė viešai įvardyto tikslo – išplėsti infrastruktūrą iki 500 lokacijų ir 2 000 įkroviklių, kad maršrutai tarp didžiųjų kelių koridorių taptų nuspėjamesni.

    Projektas išsiskiria ne vien skaičiais. Dalis stotelių turi stogines, todėl vairuotojams nereikia krautis lyjant ar sningant, o kai kur įrengti ir papildomi kelionėms būdingi sprendimai, pavyzdžiui, langų valytuvai, kaip degalinėse.

    Dar vienas akcentas – pritaikymas didesniems automobiliams ir tempiamiems priekaboms. Kai kuriose lokacijose įrengtos pravažiuojamos įkrovimo vietos, kurios leidžia sustoti neiškabinant priekabos ir nemanevruojant atbulomis, kas elektromobilių pikapų ir kemperių naudotojams dažnai tampa kritiniu patogumo klausimu.

    Toks „į degalinę panašus“ modelis atspindi platesnę tendenciją: elektromobilių įkrovimo rinka vis aktyviau persikelia į kelionių centrus, mažmeninės prekybos aikšteles ir magistralėse esančias poilsio zonas. Verslui tai logiška, nes įkrovimas trunka ilgiau nei įprastas kuro pylimas, o klientas tuo metu dažniau naudojasi kavinėmis, parduotuvėmis ir paslaugomis.

    Vairuotojams tai reiškia paprastesnį planavimą: 24 valandas per parą veikiančios aikštelės, tualetai, maistas ir poilsio erdvės mažina įtampą kelionėse, ypač regionuose, kur įkrovimo pasiūla iki šiol buvo fragmentiška. Tinklo plėtra taip pat stiprina konkurenciją, o ji ilgainiui gali daryti įtaką ir paslaugos kokybei, ir įkrovimo kainodarai.