Blog

  • Černobylio atskirties zonoje likusi senolė iš Kupuvato: kaip šiandien atrodo jos kasdienybė

    Ukrainos socialinių tinklų kūrėjas, lankęsis Černobylio atskirties zonoje, paviešino vaizdus iš Kupuvato kaimo ir parodė, kaip gyvena viena iš vadinamųjų savavališkai grįžusių gyventojų – senolė Maša. Po 1986 metais įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos dalis žmonių evakuotų namų neatsisakė ir, nepaisydami ribojimų, sugrįžo į gimtuosius kaimus.

    Vaizdo įrašuose matyti, kad moters namuose išlikusi tradicinė kaimiška buitis: didelė krosnis, ant sienų – audiniai ir siuvinėti rankšluosčiai, senesni baldai. Interjeras daug kam primena Polesės regionui būdingus namus, kokie dažnai buvo XX amžiaus viduryje, kai buitis rėmėsi krosniniu šildymu, atsargų kaupimu ir savarankišku ūkiu.

    „Taip gyvena senolės Černobylyje“, – sakė tinklaraštininkas, komentuodamas savo kelionės kadrus.

    Nors gyvenimas zonoje daugeliui atrodo tarsi sustingęs laike, pasak lankytojų, jis nėra visiškai atitrūkęs nuo dabarties. Tokiuose namuose kartais naudojami paprasti buitiniai prietaisai, o svarbiausi daiktai – vaistai, šilumos šaltinis, vandens atsargos ir ilgesnio galiojimo maistas – tampa kasdienio saugumo pagrindu.

    Matyti ir prižiūrimas kiemas: gėlės, pakabinami vazonai, daržas su daržovėmis. Tokia aplinka atspindi daugelio vyresnio amžiaus žmonių įprotį laikytis įprasto gyvenimo ritmo net ir izoliuotomis sąlygomis, kai aplinkui mažai kaimynų, o paslaugos pasiekiamos sunkiai.

    Kupuvatas po avarijos oficialiai laikomas negyvenamu kaimu. Viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad iki evakuacijos čia gyveno keli šimtai žmonių, o vėliau liko tik pavieniai gyventojai, dažniausiai garbaus amžiaus, kurie sugrįžo savavališkai ir gyvena labai ribotomis sąlygomis.

    Pasak Černobylio regioną lankančių žmonių, didžiausi iššūkiai yra atstumas iki medicinos pagalbos, retai pasiekiamos prekės ir sudėtingas patekimas į zoną. Artimiesiems ar savanoriams neretai reikia leidimų, o logistika priklauso nuo kontrolės punktų darbo ir taikomų režimo taisyklių.

    Specialistai, įskaitant Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato atstovus, ne kartą yra pabrėžę, kad savavališkai grįžusiųjų bendruomenė natūraliai mažėja. Dalis jų sensta ir iškeliauja, o naujų gyventojų zonoje beveik neatsiranda, todėl tai – nykstanti žmonių grupė, išlaikanti ryšį su praeities namais, nepaisant rizikų ir buitinių sunkumų.

  • Į parduotuvę nebereikės: „ChatGPT“ parodys, kaip ant jūsų atrodys drabužiai ir aksesuarai

    „ChatGPT“ plečia apsipirkimo internete galimybes ir pristato funkciją, kuri gali pakeisti įprastą drabužių pasirinkimo procesą. Vartotojai gali įkelti savo nuotrauką ir paprašyti DI vizualizuoti, kaip ant jų galėtų atrodyti pasirinktas drabužis ar aksesuaras.

    Naujoji galimybė integruojama į apsipirkimo rezultatų aplinką kaip atskiras mygtukas „Try On“. Idėja paprasta: vietoj spėjimo pagal modelio nuotraukas ar dydžių lenteles vartotojas gauna personalizuotą vaizdinį įvertinimą.

    Kaip veikia virtuali „pasimatavimo“ funkcija?

    Norint išbandyti virtualią „pasimatavimo“ funkciją, pakanka įkelti asmenukę arba viso ūgio nuotrauką. Tuomet, pasirinkus prekę iš paieškos rezultatų, „ChatGPT“ sugeneruoja vaizdą, kuriame matoma, kaip drabužis galėtų atrodyti ant konkretaus žmogaus.

    Platforma leidžia įkelti ir paties drabužio nuotrauką, pavyzdžiui, ekrano kopiją iš el. parduotuvės. Tuomet galima paprašyti parodyti tą konkretų drabužį ant savęs, net jei jis nėra pateiktas sistemos siūlomų prekių sąraše.

    Naujos funkcijos ir ribos

    „OpenAI“ nurodo, kad šios galimybės remiasi vaizdų generavimo ir redagavimo modeliu, skirtu geriau atkurti apšvietimą, tekstūras ir tiksliau vykdyti instrukcijas. Praktikoje tai reiškia, kad DI siekia natūraliau suderinti drabužį su vartotojo poza ir nuotraukos apšvietimu.

    Kartu atsirado ir funkcija „Favorites“, leidžianti patinkančias prekes išsisaugoti vienoje vietoje ir prie jų grįžti vėliau. Toje pačioje bibliotekoje gali būti saugomi ir sugeneruoti virtualios peržiūros vaizdai.

    Vis dėlto tokios vizualizacijos nėra tas pats, kas realus pasimatavimas. Rezultatas priklauso nuo nuotraukos kokybės, pozos, apšvietimo, o taip pat nuo to, kiek tiksliai DI atkuria audinio kritimą ir realius dydžius.

    Konkurencija su „Google“ ir auganti tendencija

    Virtualaus pasimatavimo sprendimai rinkoje nėra naujiena: panašias galimybes anksčiau pristatė „Google“, o dalis mados prekybininkų jau kurį laiką testuoja skaitmeninius įrankius grąžinimų mažinimui. Pagrindinis tikslas yra sumažinti nusivylimą gavus prekę ir tiksliau pataikyti į vartotojo lūkesčius.

    Tokios DI funkcijos yra platesnės tendencijos dalis, kai apsipirkimas vis labiau pereina į paieškos ir asistento pokalbio formatą. Vartotojai gali aprašyti norimą stilių, progą ar biudžetą ir gauti pasiūlymus, o vizualizacija tampa papildomu argumentu prieš paspaudžiant pirkimo mygtuką.

    Augant šių įrankių populiarumui, vis daugiau dėmesio skiriama ir privatumo klausimams. Kadangi funkcijai reikalingos asmeninės nuotraukos, vartotojams svarbu įvertinti, kaip jos apdorojamos, kiek laiko saugomos ir kokios nustatymų parinktys leidžia riboti jų naudojimą.

  • Varėnoje pagerbti policijos pareigūnai: įteikti mero padėkos raštai ir nuskambėjo sveikinimai

    Varėnoje pagerbti policijos pareigūnai: įteikti mero padėkos raštai ir nuskambėjo sveikinimai

    Spalio 2 dieną, minint Lietuvos policijos – Angelų sargų – dieną, Varėnoje pasveikinti rajono policijos pareigūnai. Profesinė šventė tapo proga padėkoti už kasdienį darbą, užtikrinant gyventojų saugumą ir viešąją tvarką.

    Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas pareigūnams dėkojo už atsakingą tarnybą, pareigingumą ir nuoseklų darbą bendruomenei. Jis pabrėžė, kad policijos vaidmuo kasdienėje žmonių gerovėje dažnai matomas tik tuomet, kai prireikia skubios pagalbos.

    Šventės metu pareigūnams įteikti Varėnos rajono savivaldybės mero padėkos raštai. Jie skirti Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui Vytautui Gliebui, tyrėjui Kęstučiui Gauriui ir specialistei Rimai Butkevičienei.

    Padėkos taip pat įteiktos Reagavimo skyriaus tyrėjui Egidijui Lesvinčiūnui, jaunesniajam tyrėjui Vaidui Vaiciulioniui ir jaunesniajai tyrėjai Ramintai Kučinskei. Savivaldybė akcentavo, kad būtent operatyvus reagavimas ir nuoseklus tyrėjų darbas dažniausiai lemia, kaip greitai gyventojai sulaukia pagalbos ir sprendimų.

    Vicemeras taip pat pasidžiaugė Varėnos rajono policijos komisariato vadovo Raimundo Jaciunsko iniciatyvomis ir bendradarbiavimu su savivaldybe. Anot jo, pastarųjų metų patirtys dar kartą parodė, kad institucijų veikimas išvien ir greita tarpusavio komunikacija tampa esminiu saugumo veiksniu.

    Renginio metu pareigūnams muzikinius sveikinimus skyrė Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokiniai. Juos parengė mokytoja Aušra Liutkutė-Povilaitienė ir koncertmeisterė Elina Maslakova.

    Angelų sargų diena Lietuvoje kasmet primena apie policijos misiją saugoti žmogų, jo turtą ir viešąją tvarką. Šventės proga pareigūnams tradiciškai linkima saugios tarnybos, stiprybės ir ryžto, o bendruomenė kviečiama prisidėti prie saugesnės aplinkos atsakingu elgesiu ir bendradarbiavimu.

  • Varėnos meras siunčia žinią Mokytojų dienai: be jūsų nebūtų nei vertybių, nei ateities

    Varėnos meras siunčia žinią Mokytojų dienai: be jūsų nebūtų nei vertybių, nei ateities

    Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta Tarptautinės mokytojų dienos proga kreipėsi į rajono pedagogus, dėkodamas už jų kasdienį darbą ir indėlį į vaikų ugdymą. Sveikinime pabrėžta, kad mokytojo vaidmuo dažnai lydi žmogų visą gyvenimą ir daro įtaką sprendimams bei vertybių formavimuisi.

    Pasak mero, mokytojai ne tik perduoda žinias, bet ir padeda vaikams susikurti tvirtą pagrindą ateičiai. Jis akcentavo, kad būtent per nuoseklų pedagogų darbą ugdomi atsakingi, smalsūs ir bendruomeniški žmonės, o tai ilgainiui stiprina ir visą regioną.

    „Mokytojas yra žmogus, kuris visą gyvenimą išlieka šalia, veikia mūsų sprendimus, poelgius, kloja vertybių pamatą“, – sakė Algis Kašėta.

    Sveikinime pedagogams palinkėta smalsių mokinių, atradimo džiaugsmo ir laiko sau. Meras taip pat paragino nepamiršti emocinės gerovės, nes intensyvus ugdymo procesas reikalauja ne tik profesionalumo, bet ir vidinių resursų.

    Tarptautinė mokytojų diena minima spalio 5 dieną, ją mini daugelis šalių, atkreipdamos dėmesį į mokytojų svarbą ir švietimo kokybę. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama ir tai, kad mokyklose auga poreikis stiprinti psichologinę pagalbą, mažinti mokytojų perdegimą bei užtikrinti aiškesnes darbo sąlygas.

    Mero sveikinimas užbaigtas linkėjimu, kad kasdienį pedagogų darbą lydėtų prasmės jausmas ir realus bendruomenės įvertinimas. Varėnos rajono savivaldybė primena, kad Mokytojų diena yra proga ne tik pasveikinti, bet ir viešai padėkoti už kasdienes pastangas, kurios dažnai lieka nematomos.

  • Kariai naktį žygiuos Ežeraičių miške: gyventojams aiškina, ko tikėtis spalio 6 dieną

    Kariai naktį žygiuos Ežeraičių miške: gyventojams aiškina, ko tikėtis spalio 6 dieną

    Spalio 6 dieną Ežeraičių miške, Valkininkų miestelio apylinkėse, vyks karių orientacinis žygis. Pratybas nuo 15.00 iki 24.00 valandos vykdys Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos pulko kariai.

    Skelbiama, kad žygyje dalyvaus apie 30 karių, o užduotys bus atliekamos orientuojantis vietovėje ir judant nustatytais maršrutais. Tokie mokymai kariuomenei reikalingi tam, kad būtų palaikomi praktiniai įgūdžiai veikti skirtingomis sąlygomis, įskaitant tamsų paros metą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad transporto priemonės judės tik keliais, o pratybų metu bus laikomasi gamtos apsaugos reikalavimų. Tai reiškia, kad miško paklotė ir jautresnės teritorijos neturėtų būti niokojamos, o judėjimas bus planuojamas taip, kad kuo mažiau trikdytų aplinką.

    Taip pat nurodoma, kad imitacinės ir pirotechnikos priemonės nebus naudojamos. Gyventojams ir miško lankytojams tai reiškia, kad neturėtų būti girdimų šūvių imitacijų, sprogimų ar kitos triukšmingos pirotechnikos, o veikla bus labiau panaši į sportinio orientavimosi pobūdžio pratybas.

    Kariuomenė primena, kad pastebėjus miške vykstančius mokymus svarbu išlikti ramiems, netrukdyti vykdomoms užduotims ir laikytis įprastų saugaus elgesio gamtoje taisyklių. Planuojantiems vakare ar naktį lankytis apylinkėse verta įvertinti, kad kai kuriose vietose gali būti sutinkami pratybose dalyvaujantys kariai.

  • Varėnos kovotojo triumfas Budapešte: Taraškevičius tapo para karate pasaulio čempionu

    Varėnos kovotojo triumfas Budapešte: Taraškevičius tapo para karate pasaulio čempionu

    2026 metais spalio 3 dieną Budapešte surengtame „I-Karate Global“ įtraukiojo para karate pasaulio čempionate ryškiai sužibėjo Varėnos sportininkas Gabrielius Matas Taraškevičius. Kyokushin karate klubo „Kamuido“ auklėtinis klausos negalios kategorijoje iškovojo aukščiausius įvertinimus keliose rungtyse.

    Integruoto kumite rungtyje varėniškis pelnė 1 vietą, o individualioje kata rungtyje iškovojo 2 vietą. Dar vieną aukso medalį jis pridėjo komandinėje kata rungtyje, kur startavo kartu su regos negalią turinčiomis Ieva Vaškevičiūte ir Mažena Novickaja.

    Įtraukusis para karate pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, o tarptautiniuose čempionatuose daugėja skirtingų negalių kategorijų bei integruotų rungčių. Tokia varžybų struktūra sudaro sąlygas sportininkams varžytis pagal aiškius kriterijus, o komandinės rungtys stiprina bendradarbiavimą ir matomumą.

    Sportininko pasiekimais džiaugėsi treneriai Gintaras Kazilionis ir Laura Kazilionė.

    „Didžiuojamės Gabrieliaus atkaklumu, drąsa ir puikiu pasirodymu pasaulio čempionate“, – sakė Gintaras Kazilionis ir Laura Kazilionė.

    Pasak sporto bendruomenės, tokie rezultatai svarbūs ne tik asmeninei karjerai, bet ir visam regionui: tarptautiniai medaliai kelia vietos klubų prestižą, skatina jaunimą rinktis sportą ir prisideda prie įtraukiojo sporto idėjos sklaidos Lietuvoje.

  • Zarasuose rado spragą šlapynių priežiūroje: „UrbUmbrella“ keičia planą ir perka amfibinę techniką

    Zarasuose rado spragą šlapynių priežiūroje: „UrbUmbrella“ keičia planą ir perka amfibinę techniką

    Zarasuose įgyvendinant Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „UrbUmbrella“ atliktas Zaraso ežero Didžiosios salos šlapynės ekologinės būklės, buveinių ir biologinės įvairovės vertinimas. Ekspertai konstatavo, kad vienkartinių gamtotvarkos darbų nepakanka, jei siekiama išlaikyti stabilų rezultatą ir užkirsti kelią teritorijos degradacijai.

    Vertinimo išvados rodo, kad šlapynėms ir pakrančių buveinėms didžiausią riziką kelia užžėlimas nendrėmis, perteklinė vandens augalija ir palaipsnis atvirų vandens plotų nykimas. Tokie pokyčiai ilgainiui mažina buveinių įvairovę, blogina sąlygas vandens paukščiams ir keičia visos ekosistemos balansą.

    Keičiamos priemonės pagal realią būklę

    Atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, patikslintos projekto veiklos ir dalis priemonių pakeista taip, kad jos geriau atitiktų faktinę teritorijos situaciją ir ilgalaikius priežiūros poreikius. Savivaldybė pabrėžia, kad tik nuosekli priežiūra leidžia išsaugoti biologiškai vertingas teritorijas ir išvengti greito jų sugrįžimo į prastesnę būklę po atliktų darbų.

    Vienu svarbiausių pakeitimų įvardijamas sprendimas įsigyti daugiafunkcę amfibinę šlapynių priežiūros mašiną su priedais. Tokia technika skirta darbams ten, kur įprasti traktoriai ar ekskavatoriai negali saugiai judėti dėl įmirkusio grunto ir sudėtingo priėjimo.

    Ką leis daryti amfibinė technika?

    Planuojama, kad specializuota mašina bus naudojama šlapynių, vandens telkinių ir pakrančių juostų priežiūrai: nendrių pjovimui, perteklinės vandens augalijos šalinimui, atvirų vandens zonų palaikymui ir kitiems gamtotvarkos darbams. Tokios priemonės laikomos svarbiomis siekiant išlaikyti mozaikišką buveinių struktūrą, kai greta atvirų vandens plotų išlieka ir natūralūs augalijos masyvai.

    Pagrindine projekto teritorija išlieka Zaraso ežero Didžioji sala, kur numatoma įgyvendinti buveinių atkūrimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemones 9,82 hektaro plote. Tuo pačiu technika būtų pasitelkiama ir kitose savivaldybės administruojamose šlapynėse, vandens telkiniuose bei pakrantėse, kad priežiūra vyktų pagal realų poreikį.

    Ilgalaikis efektas po projekto pabaigos

    Svarbus akcentas – amfibinė technika būtų naudojama ne tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu, bet ir jam pasibaigus. Tai reiškia, kad savivaldybė galėtų tęsti pradėtus darbus, operatyviai reaguoti į užžėlimą ir palaikyti pasiektą ekologinę būklę, užuot po kelių metų vėl grįžusi prie brangesnių atkūrimo sprendimų.

    Projekto korekcijos, kaip nurodoma, nekeičia pagrindinio tikslo – gerinti šlapynių ekologinę būklę ir saugoti biologinę įvairovę. Priešingai, priemonių pritaikymas pagal ekspertinį vertinimą turėtų padėti efektyviau valdyti teritoriją ir užtikrinti, kad investicijos duotų apčiuopiamą rezultatą ilgesnėje perspektyvoje.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.

  • Mokslininkai nustatė: balsas gali senti greičiau už jus – netikėtas senėjimo „žymeklis“

    Mokslininkai pasiūlė netikėtą būdą įvertinti, kaip sensta organizmas: analizuoti žmogaus balsą. Tyrėjai sukūrė vadinamąjį kalbos laikrodį, kuriame DI iš balso įrašų vertina žmogaus kalbinį amžių, remdamasis šimtais skirtingų kalbos požymių.

    Tokie modeliai paprastai nagrinėja balso aukštį, kalbėjimo tempą, pauzes, artikuliacijos aiškumą, balso stabilumą, taip pat kalbinį turinį, pavyzdžiui, žodyno įvairovę ar sakinių struktūrą. Tyrėjų tikslas – užčiuopti subtilius pokyčius, kurie gali būti susiję su sveikata ir smegenų senėjimu.

    Studijoje išskirtas reiškinys, kurį mokslininkai vadina kalbinio amžiaus skirtumu. Tai atotrūkis tarp tikrojo žmogaus amžiaus ir to, kurį, remdamasis kalbėjimo ypatybėmis, „priskiria“ modelis, pavyzdžiui, kai 60 metų žmogaus balsas įvertinamas kaip labiau būdingas 68 metų asmeniui.

    Ką parodė duomenys

    Tyrimui buvo panaudoti 2 928 ispanakalbių žmonių iš Argentinos, Čilės, Kolumbijos, Meksikos ir Peru balso įrašai. Tarp dalyvių buvo ir sveikų asmenų, ir žmonių, kuriems nustatyti lengvi kognityviniai sutrikimai, Alzheimerio liga ar kitos demencijos formos.

    DI išanalizavo daugiau nei 700 su kalba susijusių rodiklių. Sveikų dalyvių atveju balso amžius dažniausiai buvo artimas tikrajam, tačiau kognityvinių sutrikimų turinčių žmonių kalbėjimas dažniau atrodė „vyresnis“, nei būtų tikėtina pagal jų amžių.

    Mokslininkai taip pat pastebėjo ryšį tarp didesnio kalbinio amžiaus skirtumo ir prastesnių kognityvinių testų rezultatų bei smegenų senėjimo požymių. Tai leidžia manyti, kad balsas ateityje gali tapti papildomu signalu, vertinant kognityvinės sveikatos pokyčius.

    Kodėl tai dar nėra diagnozė

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tokia analizė šiuo metu nėra demencijos diagnostikos metodas. Dalis rezultatų paremti momentiniu, o ne ilgalaikiu stebėjimu, todėl vien „vyresnis“ balsas savaime dar neįrodo, kad žmogui būtinai vystysis kognityvinis blogėjimas.

    Praktikoje balso pokyčius gali lemti daug veiksnių: peršalimas, lėtinės kvėpavimo takų ligos, rūkymas, stresas, miego trūkumas, klausos pokyčiai ar net mikrofono kokybė. Dėl to, kad tokie įrankiai būtų patikimi medicinoje, reikia didesnių, įvairesnių ir ilgalaikių tyrimų, kuriuose aiškiai atskiriami sveikatos, aplinkos ir kalbos skirtumai.

    Ekspertai taip pat kelia privatumo klausimą: balsas yra biometrinis duomuo, todėl jo rinkimas ir analizė turėtų būti griežtai reglamentuojami. Jei tokios technologijos būtų diegiamos plačiau, itin svarbios taptų skaidrios taisyklės, kaip įrašai saugomi, anonimizuojami ir kam gali būti naudojami.

  • Šis vaisius gali padėti smegenims: mokslininkai aiškinasi, kodėl granatą verta valgyti dažniau

    Šis vaisius gali padėti smegenims: mokslininkai aiškinasi, kodėl granatą verta valgyti dažniau

    Granatas vis dažniau minimas kaip vaisius, kuriame gausu biologiškai aktyvių junginių, ypač polifenolių. Tyrėjai daugiausia dėmesio skiria punikalaginams, antocianinams ir kitiems fenoliniams junginiams, kurie siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu.

    Mokslininkų susidomėjimas siejamas su tuo, kad smegenų senėjimo procesuose svarbų vaidmenį turi oksidacinis stresas ir lėtinis uždegimas. Oksidacinis stresas vystosi tuomet, kai organizme susidaro daugiau reaktyviųjų deguonies formų, nei organizmas pajėgia neutralizuoti, o tai ilgainiui gali veikti nervų sistemą.

    Kas žinoma iš klinikinių tyrimų?

    Granato poveikis vertinamas ne tik laboratorijose, bet ir klinikiniuose tyrimuose su žmonėmis. Viename 12 mėnesių trukmės tyrime vidutinio ir vyresnio amžiaus dalyviams kasdien buvo duodama apie 236 mililitrus granatų sulčių arba placebo gėrimas, o tyrime dalyvavo 261 asmuo, kurių amžius siekė 50–75 metus.

    Vertinant atminties ir pažinimo funkcijas, viename vizualinės atminties teste granatų sultis vartojusių dalyvių mokymosi gebėjimas išliko stabilesnis, tuo metu placebo grupėje fiksuotas prastėjimas. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad ne visuose testuose skirtumai buvo vienodai ryškūs, todėl rezultatų nereikėtų vertinti kaip universalaus sprendimo.

    Nauda priklauso ir nuo to, kaip vartojate

    Kasdienėje mityboje paprasčiausias pasirinkimas yra šviežias vaisius, nes jis suteikia ne tik bioaktyvių medžiagų, bet ir skaidulų. Granato sėklas patogu berti į košę, jogurtą, salotas ar glotnučius, taip padidinant skaidulų ir augalinių junginių kiekį racione.

    Granatų sultys taip pat gali būti pasirinkimas, tačiau jose paprastai yra gerokai mažiau skaidulų nei vaisiuje, o priklausomai nuo produkto gali būti ir pridėtinio cukraus. Renkantis gėrimą verta tikrinti sudėtį ir teikti pirmenybę sultims be papildomų saldiklių.

    Kuo granatas vertingas mitybiškai?

    Maistinės vertės požiūriu granatas laikomas santykinai nekaloringu vaisiumi: 100 gramų valgomosios dalies suteikia apie 83 kilokalorijas. Tame kiekyje būna maždaug 18–19 gramų angliavandenių ir apie 4 gramai skaidulų.

    Granate randama vitamino C, vitamino K ir folatų, o mažesniais kiekiais ir vitamino E bei kai kurių B grupės vitaminų. Taip pat jis suteikia kalio, vario ir mangano, tačiau didžiausia jo vertė siejama būtent su polifenoliais, antocianinais ir elagitaninais.

    Mitybos specialistai primena, kad smegenų sveikatą geriausiai palaiko ne vienas produktas, o bendra mitybos kryptis. Praktikoje tai reiškia dažnesnį įvairių vaisių ir daržovių, pilno grūdo produktų, riešutų, sėklų ir sveikųjų riebalų įtraukimą, o granatas gali tapti viena iš šios visumos dalių.