Blog

  • Seniūnijose verda karštos diskusijos: gyventojai spaudžia dėl kelių, atliekų ir saugumo

    Seniūnijose verda karštos diskusijos: gyventojai spaudžia dėl kelių, atliekų ir saugumo

    Balandžio 8–15 dienomis įvyko pirmieji ataskaitiniai susirinkimai Naujosios Ūtos, Balbieriškio ir Šilavoto seniūnijose. Išklausyti seniūnų ataskaitų ir tiesiogiai padiskutuoti su Savivaldybės vadovais bei Tarybos nariais susirinko vietos bendruomenių ir organizacijų atstovai, aplinkinių kaimų gyventojai.

    Prieš susirinkimus Savivaldybės vadovai taip pat susitiko su gyventojais aptarti kelių priežiūros ir eismo saugumo klausimų, apžiūrėjo vietos veiklos grupių pagalba kaimo vietovėse įgyvendintus projektus.

    Naujosios Ūtos seniūnijoje aplankyta asociacija „Žemaitkiemio krašto bendruomenė“ (vadovas Vaidas Kupstas). Pasinaudojusi vietos veiklos grupės parama, bendruomenė įveiklino buvusios mokyklos pastatą, sustiprino materialinę bazę, vykdo edukacines programas, organizuoja vaikų stovyklas, skatina sveiką gyvenimo būdą, o taip pat savo jėgomis remontuoja pastatą ir tvarko aplinką.

    Balbieriškyje, Medvišių kaime, veiklą vykdantis Žygimantas Deimantavičius investavo į žiedinės ekonomikos skatinimą ir modernius automobilių priežiūros technologinius sprendimus. Pabrėžta, kad kai kurios jo teikiamos paslaugos yra vienintelės Lietuvoje ir galbūt net Baltijos šalyse.

    Šilavoto seniūnijoje gyvenanti Snieguolė Arlauskienė, puoselėjanti šeimos verslą, atnaujino sulčių spaudimo įrenginius, o Šilavoto bendruomenės centras įsirengė kirpyklą. Susitikimuose pasidžiaugta ir verslininkais, investuojančiais krašte. Pavyzdžiui, UAB „Odna“ įkūrėjas Algimantas Mileris Balbieriškyje įsigijo buvusio Alytaus profesinio rengimo centro skyriaus pastatų kompleksą, vykdo baseinų gamybą, tvarko apleistus pastatus ir planuoja plėtrą. Bendrovės gaminiai keliauja į įvairias pasaulio šalis.

    Naujosios Ūtos seniūnas Algis Aliukevičius, pristatydamas veiklos ataskaitą atnaujintoje laisvalaikio salėje, daug dėmesio skyrė gyventojų klausimams ir diskusijai. Susirinkime apžvelgti demografiniai rodikliai, svarbiausi atlikti darbai, iššūkiai ir planai.

    Praėjusiais metais seniūnijoje atnaujinta Naujosios Ūtos kapinių tvora, tvarkyti kultūros paveldo objektai – senosios vokiečių kapinės ir Skersabalio partizanų kapai, asfaltuotos Parko ir Liepų gatvės, atlikti drenažo sistemų remonto darbai. Prie Naujosios Ūtos parko įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Nors kelių priežiūra vyko nuolat, gyventojai kėlė klausimus dėl atokesnių vietovių pasiekiamumo ir miško technikos daromos žalos keliams.

    Kalbėdamas apie planus, seniūnas paminėjo gatvių apšvietimo plėtrą Mieleišupio gyvenvietėje, kapinių tvarkymo darbus ir viešųjų erdvių priežiūrą. Gatvių asfaltavimo darbai, kaip pažymėta, numatomi vėlesniam laikui dėl visame rajone išliekančio didelio poreikio ir ribotų finansinių galimybių.

    Meras Alvydas Vaicekauskas pabrėžė, kad kelių infrastruktūros gerinimas išlieka vienu svarbiausių Savivaldybės prioritetų, tačiau darbai vykdomi pagal nustatytą eiliškumą ir turimas lėšas. Vicemeras Deividas Dargužis akcentavo, kad projektai įgyvendinami nuosekliai, laikantis prioritetų sąrašo. Administracijos direktorė Jūratė Mickevičienė atkreipė dėmesį į aplinkosauginius iššūkius ir invazinių augalų naikinimo planus, o vicemerė Laimutė Jančiukienė pristatė atliekų tvarkymo sistemos principus ir pokyčius. Ji ragino gyventojus pasinaudoti kompensacija priduodant asbesto atliekas į Alytaus RATC, o dėl pažymų kreiptis į seniūniją.

    Gyventojai aktyviai domėjosi apleistų sklypų priežiūra, atliekų tvarkymo sistema ir atsakomybe už nuosavybės tvarkymą.

    Balandžio 13 dieną ataskaitinis susirinkimas vyko Balbieriškio seniūnijoje, kur susirinko gausus būrys vietos ir aplinkinių kaimų gyventojų. Seniūnė Sigita Ražanskienė apžvelgė praėjusių metų veiklą, demografinius pokyčius, atliktus darbus ir aktualiausias problemas.

    Pažymėta, kad gyventojų skaičius seniūnijoje mažėja, o viena opiausių infrastruktūros problemų – vandens tiekimas. Dėl senų vandens bokštų gedimų dalis gyventojų susiduria su vandens tiekimo sutrikimais. Taip pat laukiama Jaunimo gatvės asfaltavimo darbų, svarstoma paštomato įrengimo galimybė.

    Meras Alvydas Vaicekauskas pristatė planuojamas investicijas ir paaiškino finansavimo paskirstymo principus rajone, diskusijose pasisakė ir Tarybos nariai.

    Susirinkime dalyvavęs Balbieriškio parapijos klebonas Rytis Baltrušaitis pristatė socialinę iniciatyvą – idėją įrengti erdvę nepasiturintiems gyventojams. Taip pat jis išsakė siūlymus dėl nuorodų į bažnyčią, Šv. Marijos paminklo vietos prie Balbieriškio atodangos, saugumo priemonių ir vaizdo stebėjimo įrangos.

    Gyventojai kėlė klausimus dėl automobilių stovėjimo vietų trūkumo daugiabučių kiemuose, greičio mažinimo priemonių Jaunimo gatvėje ir Balbieriškio parko projekto viešinimo. Susitikimo pabaigoje Savivaldybės vadovai akcentavo, kad gyventojų pasiūlymai ir klausimai bus įvertinti, taip pat pažadėjo užtikrinti viešą Balbieriškio parko projekto pristatymą bendruomenei.

    Šilavoto seniūnijoje vykusiame ataskaitiniame susirinkime seniūnė Neringa Pikčilingienė pristatė praėjusių metų veiklą, aptarė nuveiktus darbus ir iššūkius. Tarp svarbesnių darbų paminėtas Jaunimo gatvės Jiestrakyje asfaltavimas, seniūnijos administracinio pastato remontas, želdinių priežiūra, komunalinio ūkio plėtra – įsigyta naujos technikos ir darbo priemonių.

    Kalbėta ir apie ateities planus: apšvietimo plėtrą seniūnijoje, tvoros keitimą Šilavoto kapinėse, papildomos technikos aplinkos priežiūrai įsigijimą. Iš problemų seniūnė išskyrė atliekų kaupimą prie bendrojo naudojimo konteinerių, padangų tvarkymą ir apleistų statinių klausimus.

    Meras Alvydas Vaicekauskas padėkojo seniūnei už išsamią ataskaitą, pasidžiaugė vykdomais darbais ir bendruomeniškumo stiprinimu. Jis akcentavo dėmesį vyresnio amžiaus gyventojams – tradiciją lankyti juos švenčių metu, kuri, pasak mero, kuria gyvą ryšį ir stiprina bendruomenę. Taip pat pažymėta, kad Jiestrakyje pastaruoju metu įgyvendinta nemažai reikšmingų projektų, o visame rajone nuosekliai gerinama kelių infrastruktūra, nors tempas ne visada atitinka gyventojų lūkesčius.

    Gyventojai raginti prisidėti prie aplinkos tvarkymo – neapsodinti pakelių medžiais, kurie apsunkina kelių priežiūrą, ir aktyviau įsitraukti į daugiabučių namų renovaciją. Aptarta ir apleistų statinių problema, aktuali visam rajonui – šiemet jų tvarkymui numatyta 50 tūkst. eurų. Informuota, kad nuo kitų metų žemės dokumentų administravimą kaimo vietovėse perims Savivaldybė, todėl tikimasi spartesnio apleistų sklypų tvarkymo.

    Susitikime Savivaldybės vadovai pristatė ir kitas aktualijas: galimybę daugiabučių gyventojams įsirengti nuotekų tinklus su Savivaldybės parama bei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro nustatytą konteinerių keitimo mokestį. Diskusijoje aktyviai dalyvavo gyventojai ir vietos ūkininkai – jie kėlė kelių priežiūros, efektyvesnio lėšų panaudojimo ir kitus klausimus, teikė pasiūlymus.

  • Maistas nebeprilimpa prie keptuvės: 4 paprasti triukai, kurie apvers kepimą aukštyn kojomis

    Maistas nebeprilimpa prie keptuvės: 4 paprasti triukai, kurie apvers kepimą aukštyn kojomis

    Ar ir jums pažįstama situacija, kai į keptuvę įpylėte aliejaus, tačiau po kelių minučių atrodo, kad jo nebeliko, o maistas ima svilti ir lipti? Patyrusios šeimininkės bei specialistai aiškina, kad dažnai problema slypi ne recepte, o pačiame kepimo procese.

    Kas iš tikrųjų nutinka aliejui kepant?

    Atliekant bandymus su nepridegančia keptuve, į ją buvo įpilta saulėgrąžų aliejaus ir kaitinimas stebėtas iš arti. Paaiškėjo, kad dėl netolygaus įkaitimo susidaro termokapiliarinės konvekcijos efektas: aliejus pirmiausia labiau įkaista keptuvės centre, o vėliau „nubėga“ link kraštų.

    Dėl to keptuvės vidurys gali likti beveik sausas, ir būtent ten produktai pradeda greičiausiai prilipti bei svilti.

    Kaip namuose paprastai išvengti prikepimo?

    Kad aliejus nepasitrauktų nuo centro ir kepimas būtų tolygesnis, rekomenduojama:

    • rinktis keptuvę su storesniu dugnu, kuris geriau ir tolygiau paskirsto šilumą;
    • kepti ant vidutinės kaitros, vengiant pernelyg aukštos temperatūros;
    • naudoti šiek tiek daugiau aliejaus nei įprastai (ypač, jei produktai linkę prilipti);
    • jeigu leidžia receptas, kepant maistą dažniau pamaišyti ar judinti.

    Taigi dažniausia prikepimo priežastis – netolygiai įkaitusi keptuvė. Pritaikius šiuos paprastus įpročius, aliejus geriau pasiskirstys, o maistas mažiau lips ir svils.

    Dovėdka

    Laiфhakas (angl. life hack) – tai gudrybė arba praktiška rekomendacija, padedanti greitai ir efektyviai išspręsti kasdienę problemą.

  • Kardiologas įspėja: šis populiarus užkandis gali smarkiai pakenkti širdžiai

    Dažnai manoma, kad sveikatai palaikyti pakanka laikytis klasikinio mitybos režimo – pusryčių, pietų ir vakarienės, visiškai atsisakant užkandžių. Tačiau kardiologas, medicinos mokslų daktaras Larsas Sondergaarde’as tvirtina, kad užkandžiavimas gali būti svarbi kasdienės mitybos dalis, jei į pasirinkimus žiūrima sąmoningai.

    Pasak gydytojo, užkandžių nauda ar žala priklauso ne nuo paties fakto, kad jie valgomi, o nuo to, kokius produktus žmogus renkasi. Jis pabrėžia, kad užkandžių nereikėtų sieti vien su traškučiais, saldumynais ar kitais sveikatai nepalankiais produktais. Tinkamai parinktas maistas tarp pagrindinių valgymų gali padėti palaikyti energijos lygį ir teigiamai veikti širdies sveikatą.

    L. Sondergaarde’as pripažįsta, kad populiarūs užkandžiai vilioja patogumu: juos paprasta nusipirkti, laikyti ir greitai suvalgyti. Vis dėlto, anot jo, svarbiausias kriterijus turėtų būti nauda organizmui. Kaip alternatyvą jis rekomenduoja rinktis natūralius produktus: šviežius vaisius (pavyzdžiui, bananus), traškias daržoves (morkas), saujelę riešutų ar sėklų. Taip pat tinkami variantai gali būti virtas kiaušinis, šiek tiek juodojo šokolado ar riekė viso grūdo duonos su riešutų pasta.

    Vis dėlto yra užkandžių, kurių geriau atsisakyti arba jų vartojimą smarkiai riboti. Gydytojas atkreipia dėmesį į itin populiarią džiovintą mėsą. Nors ji neretai reklamuojama kaip baltymų šaltinis, šis produktas turi nemažai trūkumų. Pirmiausia – didelis natrio kiekis, kuris reguliariai vartojamas per dideliais kiekiais gali didinti kraujospūdį ir sukelti papildomą krūvį širdžiai, taip didinant insulto ir infarkto riziką.

    Be to, daugelyje džiovintos mėsos rūšių būna pridėtinio cukraus, kuris gali didinti trigliceridų kiekį kraujyje ir prisidėti prie apnašų susidarymo kraujagyslėse. Ne mažiau svarbus ir sočiųjų riebalų kiekis: jie didina „blogojo“ cholesterolio lygį, o tai – vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

  • Šių 2 alyvų puokščių neškite į namus: prietarai įspėja – vagia pinigų srautą ir laimę

    Šių 2 alyvų puokščių neškite į namus: prietarai įspėja – vagia pinigų srautą ir laimę

    Alyvų sezonas jau visai netrukus – dažniausiai jis prasideda balandžio pabaigoje arba gegužę. Tuo metu daugelis, vedini romantikos, prisiskina didžiules alyvų šakas prie daugiabučių ar parkuose ir neša jas namo ar dovanoja artimiesiems.

    Puokštės atrodo įspūdingai ir kvepia visus namus, tačiau, pasak liaudies prietarų, kai kurios alyvos gali atnešti ne tik malonumą. Tikima, kad du konkrečių rūšių ar kilmės alyvų buketai esą gali sutrikdyti namų ramybę ir net „uždaryti“ finansinį srautą.

    Kokių alyvų, pasak prietarų, geriau nenešti į namus

    Pirmiausia minimos baltos alyvos. Iš senų laikų kai kuriuose kraštuose buvo manoma, kad baltos gėlės turi „sunkią“ energiją: esą jos gali pritraukti ligas, išstumti šeimininkus iš namų ar „išbalinti“ gerovę – taip, kad pinigai imtų tirpti.

    Taip pat balta alyva neretai buvo siejama su vienatve. Prietarai teigė, kad merginai, kuri ilgai laiko tokią puokštę kambaryje, gali būti sunkiau rasti porą. Be to, dėl stipraus aromato alyvos anksčiau kai kur būdavo naudojamos atsisveikinimo apeigose, todėl atsirado įsitikinimas, kad gyvenamojoje erdvėje joms ne vieta.

    Antra, neigiama reputacija priskiriama alyvoms, kurios auga šalia kapinių, arba toms, kurios nuskintos neteisėtai – laužant krūmus viešose vietose ar „pasiskolinant“ iš kaimyno be leidimo. Kapinių kaimynystė, kaip teigiama prietaruose, siejama su liūdesio ir netekties nuotaika, o „vogta“ puošmena – su mintimi, kad už grožį teks sumokėti savo sėkme.

    Vietoj to siūloma alyvomis tiesiog pasigrožėti lauke: taip ir galvos neskaudės nuo intensyvaus kvapo, ir nereikės jaudintis dėl prietarų. O jei alyvų labai norisi padovanoti, mandagiausia – paprašyti krūmo savininko leidimo ir atsilyginti, pavyzdžiui, smulkia dovanėle.

  • Langų plovimas sūriu vandeniu? Šis paprastas triukas padeda atsikratyti dryžių be chemijos

    Langų plovimas sūriu vandeniu? Šis paprastas triukas padeda atsikratyti dryžių be chemijos

    Nors Velykos jau praėjo, dalis šeimininkių taip ir nespėjo išplauti langų. Vis dėlto yra itin paprastas būdas, padedantis greitai pasiekti švarą ir išvengti įkyrių dryžių.

    Iš pirmo žvilgsnio idėja stiklo paviršius valyti produktu, kurį įprastai naudojame virtuvėje, gali pasirodyti abejotina. Tačiau, kol parduotuvių lentynos lūžta nuo ryškių buteliukų, žadančių „krištolinį blizgesį“, paprasta valgomoji druska neretai tampa vienu efektyviausių sprendimų nuo matinių dėmių ir dryžių.

    Druska ne tik padeda nuplauti nešvarumus, bet ir šiek tiek keičia vandens savybes: jis tampa „minkštesnis“, todėl stiklas po valymo mažiau rasoja, o paviršius ilgiau išlieka švaresnis.

    Kaip nuplauti langus be dryžių

    Daugelis parduotuvinių langų valiklių turi nemažai muilinių dalelių. Jos puikiai tirpdo riebalus, tačiau būtent jų likučiai, išdžiūvę ant stiklo, ir palieka balkšvus dryžius, kuriuos vėliau tenka trinti popieriumi ar laikraščiais.

    Sūrus tirpalas veikia kitaip: jis gali padėti nuvalyti riebalus ir nešvarumus, bet ant paviršiaus nelieka drumstos plėvelės. Be to, stiklas po tokio valymo mažiau traukia dulkes, tad langai švarūs išlieka ilgiau.

    Į litrą šilto vandens įberkite dvi valgomuosius šaukštus paprastos akmens druskos. Svarbu, kad kristalai visiškai ištirptų, todėl patogiausia pirmiausia druską išmaišyti nedideliame kiekyje karšto vandens, o tuomet praskiesti iki reikiamo tūrio.

    Jei langai labai nešvarūs (pavyzdžiui, po žiemos ar lietingų dienų), iš pradžių nuplaukite pagrindinį dulkių sluoksnį paprastu vandeniu, įlašindami lašelį indų ploviklio. Sūrus tirpalas turėtų būti naudojamas kaip paskutinis etapas, atsakingas už tai, kad neliktų dryžių.

    Sudrėkinkite minkštą šluostę (geriausia – medvilninę) sūriu vandeniu ir kruopščiai nuvalykite stiklą. Po to paimkite sausą šluostę arba popierinius rankšluosčius ir paviršių nusausinkite.

  • Manikiūro hitas 2026: ši pavasariška spalva grįžta su trenksmu ir tinka visoms

    Manikiūro hitas 2026: ši pavasariška spalva grįžta su trenksmu ir tinka visoms

    Nuo „soap nails“ iki „halo nails“ ar „ballerina pink nails“ – 2026 metų manikiūro tendencijose lengva pasiklysti. Vis dėlto viena kryptis aiški: pavasarį į madą sugrįžo santūrūs, natūralūs atspalviai.

    Į šią bangą puikiai įsilieja „lavender nails“ – levandų atspalvio manikiūras. Tai švelni, su pavasariu siejama spalva, derinanti gaivą ir minimalistinę eleganciją. Ji tinka tiek kasdienai, tiek formalesnėms progoms: labiau pastebima nei subtili rožinė, tačiau vis dar išlieka švelni ir tvarkingai pabrėžia rankas.

    Levandų spalvą jau buvo pasirinkusios tokios žvaigždės kaip Selena Gomez ir Rihanna. Šis atspalvis laikomas vienu universaliausių – suteikia rankoms švytėjimo efektą ir lengvai dera su kitomis pavasario garderobo spalvomis.

    Pastaruosius sezonus levandų tonai matomi ne tik ant podiumų, bet ir socialiniuose tinkluose, kur tokį manikiūrą demonstruoja įžymybės bei nuomonės formuotojos. Tai spalva, kuri dera su „clean girl“ estetika ir „soft glam“ stilistika, taip pat puikiai papildo monochromines aprangas.

    Nuobodžiauti neteks – populiarūs įvairūs levandų atspalvio variantai, todėl nesunku rasti sau tinkamiausią. Nuo klasikinės, sodresnės levandos iki skaidresnio, švelniai peršviečiamo tono ar blizgaus efekto – pasirinkimų daug.

    Klasika – ryškesnė levanda, dengiant nagus vientisa spalva. Tai ypač patinka minimalistinių sprendimų gerbėjoms. Taip pat madinga levandų spalvą naudoti kaip bazę, o ant viršaus pridėti dekorų: cirkonių, perliukų ar kitų spalvotų aplikacijų.

    Pavasarį sugrįžta ir „glazed-donut nails“ efektas, kurį pamėgusi Hailey Bieber. Vietoje įprastos pieno baltumo bazės čia puikiai tinka levandų atspalvis – jis išlaiko „glazūros“ įspūdį, bet atrodo gaiviau.

    Dar vienas pasirinkimas – romantiškas ombré, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka subtili levanda. Ypač dailiai atrodo kreminis, pusiau peršviečiamas levandų tonas su blizgiu viršutiniu sluoksniu, suteikiančiu tolygų perėjimą. Taip pat madingi levandų atspalvio deriniai su gėlių motyvais ar vadinamaisiais marmuro raštais violetinių tonų gamoje.

    Akivaizdu, kad „lavender nails“ netelpa į vieną konkretų toną. Jei ieškote pavasariško manikiūro idėjos, levandų spalva gali tapti universaliu ir lengvai pritaikomu pasirinkimu – švelniu, bet pastebimu.

  • Užvedi ir iškart važiuoji? Šis įprotis gali baigtis tūkstantinėmis sąskaitomis už remontą

    Užvedi ir iškart važiuoji? Šis įprotis gali baigtis tūkstantinėmis sąskaitomis už remontą

    Daug kas šiandien skuba visur – ir prie vairo. Įsėdame į automobilį, užvedame variklį ir beveik iškart pajudame. Tačiau toks kasdienis įprotis ne visada naudingas automobiliui. Ypač kai variklis šaltas, skubėjimas gali lemti greitesnį dėvėjimąsi ir brangiai kainuojančius gedimus.

    Šaltam varikliui reikia akimirkos: dalis vairuotojų jam nesuteikia net tiek

    Užvedus variklį, alyvai reikia kelių akimirkų, kad ji pasiektų visas variklio dalis ir užtikrintų tinkamą sutepimą. Jei vairuotojas pajuda iškart ir dar staigiai greitėja, variklis dirba nepalankiomis sąlygomis: metalinės detalės dar nėra pakankamai suteptos, o darbinė temperatūra per žema. Dėl to didėja trintis ir greičiau dėvisi mazgai.

    Ypač jautrios yra turbosistemos detalės – turbokompresoriai dirba labai dideliais sūkiais ir nuo pirmųjų sekundžių reikalauja stabilaus tepimo. Net trumpas, bet reguliariai pasikartojantis šalto variklio „kankinimas“ ilgainiui gali baigtis rimtais techniniais nesklandumais.

    Tai nereiškia, kad reikia stovėti kelias minutes: svarbiausia – ramus važiavimas

    Apie variklio „šildymą“ vis dar sklando nemažai mitų. Vienas jų – esą prieš važiuojant būtina ilgai stovėti užvestu varikliu tuščiąja eiga. Iš tiesų šiuolaikiniams varikliams dažniausiai pakanka keliolikos ar keliasdešimties sekundžių, kad alyva pradėtų cirkuliuoti sistemoje.

    Vis dėlto svarbiausia – kas vyksta po pajudėjimo. Pirmuosius kilometrus verta vengti aukštų sūkių ir staigaus greitėjimo, kad variklis ramiai pasiektų optimalią darbinę temperatūrą. Būtent saikingas važiavimas, o ne ilgas stovėjimas vietoje, yra geriausias būdas pasirūpinti varikliu.

    Mažas įprotis – didelės pasekmės: variklis atsidėkos ilgesniu tarnavimu

    Ignoruojant taisyklingą variklio „įšilimą“, gali greičiau dėvėtis įvairios detalės, o tai reiškia ir brangesnius remontus. Kita vertus, įprotį pakeisti paprasta: užtenka šiek tiek kantrybės ir kelių pirmųjų minučių ramesnio važiavimo.

    Toks nedidelis kasdienis pokytis gali pastebimai prailginti variklio tarnavimo laiką ir padėti išvengti nereikalingų išlaidų – naudos turės ir automobilis, ir vairuotojo piniginė.

  • Pamirškite purviną baseino dugną: šitaip išvalysite neleidžiant vandens ir be vargo

    Pamirškite purviną baseino dugną: šitaip išvalysite neleidžiant vandens ir be vargo

    Švarus baseino dugnas – tai ne tik estetikos, bet ir higienos klausimas. Ilgiau naudojant baseiną, dugne neišvengiamai ima kauptis nuosėdos ir nešvarumai. Net jei vanduo atrodo skaidrus, apačioje gali slėptis smėlis, augalų likučiai ar smulkus dumblas, kurie pamažu sudaro nepatrauklų sluoksnį. Daugelis tokiu atveju automatiškai pagalvoja apie viso vandens išleidimą, tačiau dažniausiai to daryti nereikia – yra paprastesnių ir mažiau laiko reikalaujančių būdų.

    Paprasti įrankiai dažnai veikia geriausiai – sudėtinga įranga nebūtina

    Baseino dugnui valyti patogiausi yra rankiniai arba automatiniai baseinų siurbliai-dulkių siurbliai. Jie jungiami prie filtravimo siurblio, todėl nešvarumai nuo dugno yra įsiurbiami tiesiai į filtravimo sistemą. Taip greitai surenkamas smėlis, lapai ir smulkios nuosėdos, nusėdusios ant paviršiaus.

    Paprastesnis variantas – tinklelis ant teleskopinio koto, nors toks valymas pareikalaus daugiau kantrybės. Smulkesnėms nuosėdoms praverčia ir baseino šepetys: jis pakelia bei atlaisvina prilipusį sluoksnį, o tuomet filtrui lengviau jį „pagauti“.

    Vandens išleisti nereikia – valant reguliariai rezultatas geriausias

    Dalis baseinų savininkų mano, kad kruopštus valymas įmanomas tik išleidus vandenį. Praktikoje daugumą nešvarumų galima pašalinti neištuštinant baseino – pasitelkus filtravimą ir dugno siurblį. Svarbu dirbti etapais: pirmiausia nuosėdas reikėtų pajudinti šepečiu, o tada surinkti siurbliu. Po valymo filtrui verta leisti veikti ilgiau nei įprastai, kad būtų surinktos smulkios dalelės, laikinai pakilusios į vandenį. Taip baseinas išvalomas be vandens nuostolių ir papildomų rūpesčių.

    Valymas išleidus vandenį – tiksliausias, bet ne visada būtinas

    Nors dažniausiai pakanka valymo neišleidžiant vandens, kai kurie pasirenka radikalesnį sprendimą. Išleidus vandenį atsiveria visas dugnas, todėl aiškiai matyti, kur susikaupė nuosėdos ir įsisenėję nešvarumai. Tuomet galima naudoti kietesnių šerelių šepetį ir specialią valymo priemonę, padedančią pašalinti slidžias apnašas bei dėmes.

    Pirmiausia verta nuplauti paviršių, kad pasišalintų birūs nešvarumai, tuomet kruopščiai iššveisti dugną, ypatingą dėmesį skiriant kampams ir sujungimams. Pabaigoje būtina viską gerai nuskalauti, nes likę valymo priemonių pėdsakai gali pabloginti naujai pripilto vandens kokybę.

    Reguliarumas daro didžiausią skirtumą – užtenka kelių minučių

    Efektyviausia strategija – nuosekliai šalinti nešvarumus. Trumpas valymas kas kelias dienas padeda išvengti sluoksnio, kurį vėliau sunku pašalinti. Taip pat verta stebėti vandens kokybę: tinkamas chloro kiekis ir tvarkingai veikianti filtravimo sistema riboja apnašų susidarymą ir nešvarumų kaupimąsi dugne. Dėl to baseinas ilgiau atrodo švarus, o priežiūra nereikalauja didelių pastangų.

  • Sodo naujokai pamilsta šią egzotišką daržovę: karčiošokai užauga net mūsų klimate

    Sodo naujokai pamilsta šią egzotišką daržovę: karčiošokai užauga net mūsų klimate

    Karčiošokai vis dažniau atsiranda Lietuvos daržuose ir pamažu nustoja būti vien tik kulinarinė egzotika. Nors augalas atrodo neįprastai, jį įmanoma sėkmingai auginti ir mūsų klimato sąlygomis. Svarbiausia – suprasti, ko karčiošokams reikia skirtingais augimo etapais.

    Karčiošokai dėmesį patraukia vien savo išvaizda: dideli, sidabriški lapai ir išskirtiniai pumpurai leidžia šį augalą lengvai atpažinti. Jis dažnai siejamas su Viduržemio jūros regiono virtuve, tačiau vis drąsiau įsitvirtina ir namų daržuose. Nors karčiošokų auginimas reikalauja kantrybės, tinkamai prižiūrimas augalas gali atsidėkoti išties gausiu derliumi.

    Atrodo kaip gėlė, bet tai daržovė: skonį vertina ir virtuvės šefai, ir mitybos specialistai

    Karčiošokas – daugiametis astrinių šeimos augalas. Labiausiai vertinama jo dalis yra dar neišsiskleidę žiedų pumpurai – būtent jie ir keliauja į lėkštę. Virtuvėje karčiošokai mėgstami dėl švelnios tekstūros ir lengvo, kiek riešutinio poskonio.

    Be skoninių savybių, karčiošokai neretai minimi ir dėl poveikio virškinimui. Teigiama, kad juose esančios medžiagos gali prisidėti prie kepenų veiklos palaikymo ir padėti organizmui lengviau susidoroti su sunkesniu maistu. Dėl to karčiošokai jau seniai naudojami ne tik virtuvėje, bet ir įvairiose natūraliose sveikatinimo praktikose.

    Šiluma ir kantrybė – būtinos: sezono pradžia lemia visą derlių

    Karčiošokus patogiausia pradėti auginti nuo sėklų, jas sėjant namuose dar žiemos pabaigoje. Augalui reikia laiko sustiprėti, todėl iš anksto paruošti daigai suteikia aiškų pranašumą. Daigams svarbi šviesa ir vidutinė, ne per aukšta temperatūra.

    Kai praeina šalnų rizika, karčiošokus galima persodinti į lauką. Geriausiai jie auga saulėtoje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Dirva turėtų būti derlinga ir laidi vandeniui, nes užmirkimas greitai sukelia šaknų problemas.

    Laistymas ir tręšimas – sėkmės pagrindas: aplaidumo karčiošokai neatleidžia

    Reguliarus laistymas yra būtinas, ypač karštomis dienomis. Karčiošokai turi gausią lapiją, todėl vanduo išgaruoja greitai. Drėgmės trūkumas lėtina pumpurų formavimąsi ir blogina jų kokybę.

    Ne mažiau svarbus ir tręšimas. Karčiošokai mėgsta maistingą dirvą, todėl verta naudoti kompostą ar kitas natūralias trąšas. Taip augalas suformuoja tvirtesnius stiebus, o pumpurai būna didesni ir mėsingesni.

    Priežiūra po derliaus nulemia, ar augalas sėkmingai peržiemos

    Po pirmojo sezono karčiošokai gali augti toliau, jei bus tinkamai paruošti šaltajam laikotarpiui. Rudenį patariama apkarpyti lapus ir augalą uždengti apsauginiu sluoksniu, pavyzdžiui, šiaudais ar agroplėvele. Vėsesnėse vietovėse gali prireikti papildomai apsaugoti šaknis.

    Tinkamai paruošti karčiošokai kitais metais atželia stipresni ir vegetaciją pradeda greičiau. Tuomet galima tikėtis ir dar geresnio, gausesnio derliaus.

  • Plaunate langus, bet lieka dryžiai? Ši viena klaida daroma beveik visų – štai kaip išvengti

    Plaunate langus, bet lieka dryžiai? Ši viena klaida daroma beveik visų – štai kaip išvengti

    Langų plovimas po žiemos neretai baigiasi frustracija: atrodo, kad stiklas švarus, tačiau pakėlus akis į šviesą išryškėja dryžiai ir nubėgimai. Dažniausiai problema slypi ne pastangų stokoje, o netinkamai pasirinktu metu ir netinkamame skystyje.

    Per langus į namus patenka šviesa, todėl jie iškart išduoda, ar būstas po žiemos „atgijo“. Deja, ant stiklų susikaupę dulkės, smulkios nuosėdos ir lietaus paliktos žymės reiškia, kad vien vandens dažnai nepakanka. Dalis žmonių griebiasi brangių priemonių, tačiau rezultatas vis tiek nuvilia. Iš tiesų gali pakakti paprasto naminio mišinio ir tinkamo momento, kad stiklai būtų skaidrūs, be dryžių ir be varginančio šveitimo.

    Neplaukite langų saulėje: tai dažniausia klaida, dėl kurios atsiranda dryžiai

    Didžiausias švarių langų priešas – oras. Plaunant langus ryškioje saulėje, skystis ant stiklo išdžiūsta per greitai: nespėjate jo tolygiai paskirstyti ir gerai nupoliruoti. Rezultatas – dryžiai, kurie ypač matomi esant stipriam apšvietimui.

    Geriausia langus plauti apniukusią arba lengvai debesuotą dieną, kai temperatūra yra didesnė nei maždaug 8 laipsniai. Tokiomis sąlygomis vanduo garuoja lėčiau, todėl turite daugiau laiko kruopščiai nuvalyti paviršių. Taip pat svarbu paros metas: į pietų pusę orientuotus langus patogiausia plauti ryte arba vakare, kai stiklas nebūna įkaitęs.

    Atrodo smulkmena, tačiau ji daro didžiulį skirtumą: net geriausia priemonė nepadės, jei stiklas džiūs akimirksniu.

    Naminis skystis iš trijų ingredientų gali veikti geriau nei parduotuvinis: svarbiausia proporcijos ir technika

    Užuot pirkus dar vieną valiklį, verta išbandyti paprastą naminį mišinį. Jums reikės:

    • 500 ml vandens
    • 150 ml acto
    • 1 arbatinio šaukštelio indų ploviklio

    Toks tirpalas gerai susitvarko su nešvarumais: actas padeda pašalinti apnašas ir lietaus paliktas žymes, indų ploviklis tirpdo riebalus, o vanduo leidžia viską tolygiai paskirstyti. Jei erzina acto kvapas, galima įlašinti kelis lašus citrusinių eterinių aliejų arba actą pakeisti citrinų sultimis.

    Vis dėlto ne mažiau svarbi ir technika. Pirmiausia verta stiklą perbraukti sausai, kad būtų pašalintos dulkės. Tik tada purkškite nedidelį kiekį tirpalo – svarbiausia plonas sluoksnis. Galiausiai būtinas kruopštus poliravimas sausa mikropluošto šluoste: ji nepalieka pūkelių ir gerai sugeria drėgmę.

    Būtent šis paskutinis žingsnis dažniausiai nulemia galutinį vaizdą. Be atidaus nupoliravimo net ir puikus skystis nepadės pasiekti idealiai skaidraus stiklo.