CP v2

Blog

  • „Microsoft“ planuoja mažinti apie 4 800 darbo vietų: DI keičia taisykles, skaudžiausia – „Xbox“ padaliniui

    JAV technologijų bendrovė „Microsoft“ paskelbė per artimiausius mėnesius planuojanti panaikinti mažiausiai apie 4 800 darbo vietų. Bendrovė nurodo, kad sprendimas susijęs su išlaidų optimizavimu ir didesniu dirbtinio intelekto bei susijusios infrastruktūros panaudojimu, o ne vien tik su pavienių pozicijų pakeitimu automatizacija.

    „Microsoft“ visame pasaulyje dirba apie 219 000 žmonių, todėl šis žingsnis signalizuoja platesnę tendenciją: didžiosios technologijų įmonės vis dažniau perskirsto biudžetus iš personalo ir įprastų projektų į duomenų centrus, skaičiavimo pajėgumus ir DI produktų kūrimą. Rinkos spaudimas didinti pelningumą ir efektyvumą tokius sprendimus tik stiprina.

    „Planuojami atleidimai nėra tiesioginis darbuotojų pakeitimo dirbtiniu intelektu rezultatas, tačiau dirbtinis intelektas keičia darbo metodus automatizuodamas dalį užduočių. Esminis dalykas – naujų įgūdžių įgijimas, kad galėtume geriau padėti klientams“, – sakė „Microsoft“ komunikate cituojama žmogiškųjų išteklių vadovė Amy Coleman.

    Bendrovė pripažįsta, kad daugiausia iššūkių kelia „Xbox“ padalinys, apimantis konsolės ir žaidimų ekosistemą bei internetines paslaugas. Ši rinka išlieka itin konkurencinga, o didelės investicijos ne visada užtikrina tokį pelningumą, kokio tikisi akcininkai.

    Kas keičiasi „Xbox“ kryptimi

    „Microsoft“ nurodo svarstanti kelias kryptis, kaip didinti žaidimų verslo efektyvumą: nuo kai kurių projektų peržiūros iki partnerių paieškos ir dalies veiklų atsisakymo. Tokie sprendimai dažnai reiškia ne tik konkrečių komandų mažinimą, bet ir prioritetų perskirstymą tarp kūrimo, leidybos, platformos plėtros bei internetinių paslaugų.

    Pranešime taip pat minima, kad bendrovė planuoja parduoti kelias žaidimų kūrimu užsiimančias įmones ir ieškoti investuotojų partnerystei daliai projektų. Be to, neatmetama galimybė, kad „Xbox“ verslas gali būti giliau restruktūrizuojamas, o tai teoriškai gali lemti ir papildomų mažinimų ateityje.

    DI daro įtaką ne tik produktams

    Pastaraisiais metais DI technologijos tampa neatsiejama strategijos dalimi: jos naudojamos tiek programavimo ir testavimo procesų automatizavimui, tiek klientų aptarnavimo, pardavimų ir vidinių procesų efektyvinimui. Tai keičia ir reikalavimus darbuotojams: dažniau akcentuojami duomenų analizės, produktų valdymo, saugumo, debesijos ir DI įrankių taikymo gebėjimai.

    Tuo pat metu technologijų sektoriuje formuojasi aiški kryptis: investicijos į skaičiavimo pajėgumus ir DI sprendimus tampa prioritetu, o tradicinės veiklos sritys vis dažniau audituojamos pagal grąžą ir augimo perspektyvas. „Microsoft“ žingsnis šį balansą parodo praktiškai: didesnės investicijos į DI reiškia ir griežtesnę discipliną kitose grandyse.

  • Kazachstane išskirtinės spalvos Achaltekės žirgas tapo nauju simboliu: kuo ypatinga kumelė Akžal

    Kazachstane išskirtinės spalvos Achaltekės žirgas tapo nauju simboliu: kuo ypatinga kumelė Akžal

    Kumelė, patraukusi visos šalies dėmesį

    Kazachstane vis daugiau dėmesio sulaukia itin reto atspalvio Achaltekės veislės kumelė Akžal, kurios šviesus, tarsi satininis kailis socialiniuose tinkluose tapo diskusijų tema. Žirgas pristatomas ne tik kaip grožio išskirtinumas, bet ir kaip tradicinis klestėjimo bei galios simbolis stepės kultūroje.

    Akžal siejama su vadinamuoju izabeliniu atspalviu, kuris Achaltekės veislėje pasitaiko retai. Dėl specifinės plauko struktūros šviesa lūžta taip, kad kailis įgauna blizgesį, primenantį atlasą, todėl toks žirgas laikomas itin išskirtiniu net patyrusiems augintojams.

    Žirgai Kazachstane: istorija ir tapatybė

    Kazachstanas dažnai minimas kaip vienas svarbiausių Eurazijos regionų, susijusių su ankstyvąja žmogaus ir žirgo istorija. Archeologiniai radiniai siejami su Botajaus kultūra rodo, kad žmonių ryšys su arkliais šiose stepėse formavosi labai anksti, o mokslininkų diskusijos dėl tikslaus prijaukinimo laikotarpio tęsiasi iki šiol.

    Klajoklių visuomenėse žirgas šimtmečius buvo neatsiejamas nuo prekybos, migracijos ir karo žygių, o taip pat nuo kasdienės buities. Ši tradicija išliko ir šiandien: šalyje populiarios žirgų lenktynės, o istorijos muziejuose žirgų tematika užima ryškią vietą.

    Prezidento vizitas ir žinutė visuomenei

    Platesnį Akžal žinomumą paskatino Kazachstano prezidento Kasymo Žomarto Tokajevo įrašas socialiniuose tinkluose po apsilankymo prezidento žirgynuose. Pasak jo, jis skyrė laiko asmeniškai apžiūrėti, kokiomis sąlygomis laikomi ir prižiūrimi per metus dovanoti ar išveisti žirgai.

    „Per gegužės šventines dienas radau laiko užsukti ir savo akimis pamatyti, kaip prižiūrimi per įvairius metus dovanoti žirgai. Iš išvaizdos iškart matyti veislės bruožai: aukštas, grakštaus kaklo, tvarkingų ausų, liekno sudėjimo ir aiškaus žvilgsnio. Jis juda užtikrintai, atrodo protingas ir kilnus“, – sakė Kasymas Žomartas Tokajevas.

    Valstybės vadovas pabrėžė, kad žirgai Kazachstano žmonių gyvenime tradiciškai turi ypatingą vietą, todėl žirgininkystės ir jojimo sporto plėtrai, jo teigimu, verta skirti daugiau dėmesio. Tokios žinutės dažnai pristatomos ne vien kaip kultūrinė tema, bet ir kaip paskata atsakingesniam elgesiui su gyvūnais.

    Pastaraisiais metais šalyje matomos ir laukinės gamtos atkūrimo iniciatyvos, tarp jų – Prževalskio žirgo sugrąžinimo į stepes projektai, kurių tikslas kurti gyvybingas populiacijas saugomose teritorijose. Tai papildo platesnę kryptį, kai žirgas Kazachstane tampa ne tik istorijos ženklu, bet ir modernios gamtosaugos politikos dalimi.

  • Europos Komisija vėl spaudžia dėl Serbijos narystės: kodėl derybų 3 klasteris stringa iki šiol

    Europos Komisija vėl spaudžia dėl Serbijos narystės: kodėl derybų 3 klasteris stringa iki šiol

    Komisija ragina judėti pirmyn

    Europos Komisija atnaujino pastangas įtikinti ES valstybes nares pritarti Serbijos stojimo derybose naujam žingsniui ir atverti vadinamąjį 3 klasterį. Briuselis teigia, kad Belgradas pastaruoju metu padarė pakankamai pažangos, kad procesas galėtų pajudėti iš vietos.

    Šis klausimas vėl keliamas prieš ES ambasadorių diskusijas, kuriose Komisija pateikė argumentus, kodėl sprendimą būtų galima priimti 2026 metų liepą. Vis dėlto realus proveržis priklausys ne nuo Komisijos, o nuo vieningo visų valstybių narių pritarimo.

    Kodėl 3 klasteris buvo įšaldytas?

    Komisijos siūlymas atverti 3 klasterį pirmą kartą nuskambėjo dar 2021 metais, tačiau nuo tada jis įstrigęs dėl nuolat kartojamų abejonių. Tarp pagrindinių priežasčių nurodomi teisės viršenybės, žiniasklaidos laisvės, teismų nepriklausomumo ir demokratinių standartų klausimai.

    Prie jų prisideda ir Serbijos užsienio bei saugumo politikos suderinamumas su ES, taip pat santykių su Kosovu normalizavimo tema, kuri daugelio sostinių akimis išlieka kertine. Dėl to net ir fiksuojant pavienius patobulinimus, kai kurios šalys nenori skubėti.

    Kokius pokyčius akcentuoja Briuselis?

    Komisijos vertinime pabrėžiama, kad Serbija atsisakė dalies prieštaringai vertintų teismų sistemos pakeitimų ir ėmėsi žingsnių, kurie, Briuselio vertinimu, mažina ankstesnį nuosmukį šioje srityje. Taip pat išskiriami tam tikri judesiai dėl rinkimų teisės aktų ir žiniasklaidos reguliavimo.

    Dokumente nurodoma, kad Serbija esą įgyvendino reikšmingą dalį įsipareigojimų, kuriais siekta atsakyti į valstybių narių keliamas pastabas. Kartu pabrėžiama, kad dar reikalingas papildomas darbas tiek teismų reformos, tiek prokuratūros sistemos stiprinimo srityse.

    „Komisijos vertinimu, 2026 metų liepą 3 klasteris turėtų būti atvertas, nes šiuo metu užtikrinama bendra pusiausvyra, būtina šiam žingsniui“, – teigiama Komisijos informaciniame dokumente.

    Rusijos sankcijos ir politiniai signalai

    Vienas jautriausių klausimų išlieka Serbijos pozicija Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Komisija pažymi, kad Serbija iki šiol nėra suderinusi savo politikos su ES sankcijomis Rusijai, tačiau akcentuoja bendradarbiavimą užkardant sankcijų apėjimą ir tam tikrą paramą Ukrainai.

    Ši tema daugeliui ES šalių yra lakmuso popierėlis, rodantis, kiek kandidatė realiai artėja prie Bendrijos užsienio ir saugumo politikos. Papildomų klausimų kelia ir Belgrado ryšiai su Kinija, kuriuos Serbijos vadovybė viešai gynė aukšto lygio vizitų metu.

    Sprendimas priklausys nuo vienybės

    Nors Komisija bando suteikti politinį postūmį, ji negali apeiti taisyklės, kad stojimo derybų etapams reikalingas vieningas valstybių narių sprendimas. Dalis sostinių skeptiškai vertina, ar paskutiniai Serbijos žingsniai iš tiesų atsveria platesnes pastabas dėl demokratijos ir teisės viršenybės.

    Komisija signalizuoja, kad ir toliau aktyviai spaustų dėl reformų įgyvendinimo, tačiau kartu pripažįsta, kad nebaigtų darbų sąrašas išlieka. Tai reiškia, kad 3 klasterio atvėrimas gali tapti ne tik techniniu, bet ir aiškiu politiniu testu ES viduje.

  • Sudane RSF Darfūre degina kaimus: žuvo dešimtys, tūkstančiai bėga, JT įspėja dėl vaikų

    Sudane RSF Darfūre degina kaimus: žuvo dešimtys, tūkstančiai bėga, JT įspėja dėl vaikų

    Sudano vakaruose, netoli sienos su Čadu, suintensyvėjo sukarintų Greitosios paramos pajėgų (RSF) išpuoliai: liudininkai ir Jungtinės Tautos praneša apie sudegintus kaimus, dešimtis žuvusiųjų ir tūkstančius iš namų išvarytų žmonių. Humanitarinės agentūros įspėja, kad smurtas ypač smarkiai smogia civiliams bendruomenėms Šiaurės Darfūre.

    Pasak JT migracijos agentūros, vien iš Wadi Fungo kaimo Um Baru apylinkėse per vieną dieną pasitraukė daugiau kaip 3 500 žmonių. Vietos gyventojai pasakoja, kad dalis gyvenviečių buvo padegtos, o į žmonių namus ir gatves apšaudymas atėjo be jokio perspėjimo.

    „Jie apšaudė namus artilerija, degino iki pamatų, o žmonės mirė gatvėse, nes nebuvo kam jų palaidoti“, – sakė Issa Ibrahim.

    „Pakeliui matėme du kaimus, Oruwa ir Ana Baji, visiškai sudegintus. Kūnai gulėjo ant žemės“, – pridūrė jis.

    Kitas Šiaurės Darfūro gyventojas Mohamedas Adamas teigė, kad per atakas žuvo du jo broliai, o užpuolikai, anot jo, „deginio namus ir žudė tuos, kurie nespėjo pabėgti“. Tokie liudijimai dera su ankstesniais tarptautinių organizacijų vertinimais, kad šiame konflikte vis dažniau taikiniais tampa civiliai ir jų infrastruktūra.

    Karas tęsiasi nuo 2023 metų

    RSF su Sudano kariuomene kariauja nuo 2023 metų balandžio, o Darfūro regione konfliktas įgavo ir etninio smurto bruožų. JT ir žmogaus teisių organizacijos ne kartą kaltino RSF masinėmis žudynėmis, prievartavimais, priverstiniais perkėlimais ir pabėgėlių stovyklų niokojimu.

    Pastaruoju metu RSF, kaip nurodo tarptautiniai stebėtojai, stumia į vakarus ir atakuoja teritorijas, kurias kontroliuoja vadinamosios Jungtinės pajėgos, kariuomenės sąjungininkų ginkluotų grupių koalicija. Šiose teritorijose gyvena ir Zaghawa bendruomenės, todėl smurtas vėl kelia didžiulę priverstinio išvarymo bangą link Čado.

    JT: vaikai tampa pagrindinėmis aukomis

    Atskirame perspėjime JT vaikų agentūra UNICEF nurodė, kad per pirmuosius 2026 metų šešis mėnesius Sudane nužudyta arba sužeista mažiausiai 330 vaikų. Daugiausia aukų fiksuota Darfūro ir Kordofano regionuose, kur kovos ir civilių apšaudymai yra intensyviausi.

    „Vaikai žudomi ir sužeidžiami savo namuose, keliuose, turguose ir bandydami pasiekti būtinas paslaugas, tokias kaip švietimas ir sveikatos priežiūra“, – sakė UNICEF atstovas Sudane Sheldonas Yettas.

    JT duomenimis, šalyje yra apie 5 milijonai šalies viduje perkeltų vaikų, o humanitarinė padėtis sparčiai blogėja. Milijonams gyventojų trūksta maisto, o daugiau kaip 825 000 vaikų iki penkerių metų susiduria su sunkiu ūmiu nepakankamu maitinimusi, kuris didina mirtingumo ir negrįžtamų sveikatos pasekmių riziką.

    Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad be saugių humanitarinių koridorių ir veiksmingo civilių apsaugos mechanizmo Darfūro krizė gali dar labiau plėstis už Sudano ribų. Didėjant pabėgėlių srautams į Čadą ir kitus kaimyninius regionus, auga spaudimas tiek vietos bendruomenėms, tiek pagalbos sistemai, kuri jau dabar veikia ties galimybių riba.

  • „Microsoft“ mažina 4 800 darbo vietų: „Xbox“ laukia didžiausia pertvarka, uždaromos studijos

    „Microsoft“ mažina 4 800 darbo vietų: „Xbox“ laukia didžiausia pertvarka, uždaromos studijos

    Masiniai atleidimai ir pokyčiai

    „Microsoft“ paskelbė mažinanti apie 4 800 darbo vietų visame pasaulyje, tai sudaro maždaug 2 proc. bendrovės darbuotojų. Didžiausias smūgis tenka žaidimų ir skaitmeninės pramogos padaliniui „Xbox“, kuriam numatyta reikšminga reorganizacija.

    Skelbiama, kad per artimiausius finansinius metus „Xbox“ segmente bus atsisakyta apie 3 200 pareigybių, dalis atleidimų įsigalios nedelsiant. Pokyčiai siejami su išlaidų peržiūra, augimo lūkesčių korekcijomis ir bandymu pritaikyti verslą prie besikeičiančios rinkos.

    Ką darbuotojams sakė vadovai

    „Microsoft“ vadovė Amy Coleman darbuotojams išsiųstame pranešime akcentavo, kad įmonės aplinka keičiasi, todėl keičiasi ir pats verslas. Pasak jos, daugiausia atleidimų numatyta komercinėje veikloje ir „Xbox“ padalinyje.

    „Mūsų verslas keičiasi, nes keičiasi pasaulis aplink jį“, – sakė Amy Coleman.

    Ji taip pat pabrėžė, kad atleidžiami darbuotojai nėra „pakeičiami“ dirbtiniu intelektu, nors automatizavimas įmonėje keičia kai kuriuos procesus. Tokia formuluotė atspindi platesnę technologijų sektoriaus tendenciją: DI diegimas dažnai sutampa su kaštų optimizavimu, tačiau viešojoje komunikacijoje įmonės vengia tiesioginio priežastinio ryšio.

    „Xbox“ skaičiai ir studijų ateitis

    „Xbox“ vadovė Asha Sharma darbuotojams nurodė, kad iki kitų finansinių metų planuojama panaikinti 3 200 pozicijų, iš jų apie 1 600 atleidimų vykdoma iš karto. Ji pripažino, kad dalies strateginių krypčių plėtra nepasiekė tikėto tempo.

    „Mūsų verslas šiandien nėra sveikas“, – sakė Asha Sharma.

    Jos teigimu, į „Game Pass“, daugiaplatformį modelį ir platesnį turinio portfelį buvo investuota daug, tačiau augimas atsiliko nuo prognozių, o veiklos maržos liko gerokai mažesnės nei kitose platformose. Tai didina spaudimą peržiūrėti kaštus, turinio planavimą ir aparatūros strategiją.

    Be darbo vietų mažinimo, „Xbox“ neteks keturių studijų. Skelbiama, kad „Compulsion Games“ ir „Double Fine Productions“ turėtų pereiti į nepriklausomų studijų statusą, o „Ninja Theory“ ir „Undead Labs“ derasi dėl perėjimo naujiems savininkams.

    Prancūzijoje „Arkane“ vadovybė pradeda privalomas konsultacijas su darbuotojų atstovybe, vertinant galimus sprendimus. Tai rodo, kad pokyčiai palies ne tik JAV, bet ir Europos rinkas, kur darbo santykių procedūros paprastai yra griežčiau reglamentuotos.

    „Microsoft“ pastaraisiais metais ne kartą ėmėsi masinių atleidimų, tuo pat metu didindama investicijas į DI infrastruktūrą, produktų kūrimą ir debesijos pajėgumus. Dabar „Xbox“ pertvarka tampa ryškiausiu pavyzdžiu, kaip technologijų milžinės mėgina subalansuoti augimo pažadus, dideles investicijas ir realų pelningumą.

  • Vengrijos parlamentas jau kitą savaitę gali balsuoti dėl prezidento nušalinimo: ką tai reikštų

    Vengrijos parlamentas jau kitą savaitę gali balsuoti dėl prezidento nušalinimo: ką tai reikštų

    Kodėl kilo konfliktas?

    Vengrijoje bręsta itin aštri politinė konfrontacija: premjeras Péter Magyar pateikė konstitucijos pataisą, kuri numatytų prezidento Tamáso Sulyoko mandato nutraukimą. Opozicinė „Fidesz“ į tai sureagavo kviesdama į protestą ir teigdama, kad šalis stumiama į „tironiją“.

    Pataisa buvo pateikta šeštadienį, o Vengrijos parlamento šaltiniai nurodo, kad balsavimas galėtų įvykti jau kitą savaitę, nors oficialaus patvirtinimo dėl datos kol kas nėra. Situaciją stebi ir Europos Komisija, vertinanti, kaip vyksta konstitucinio keitimo procedūros.

    Ką numato konstitucijos pataisa?

    Pateiktame tekste nurodoma, kad dabartinio prezidento įgaliojimai baigtųsi kitą dieną po to, kai įsigaliotų atitinkama Pagrindinio įstatymo pataisa. Tokia formuluotė reikštų greitą ir teisiškai aiškiai apibrėžtą mandato nutraukimą be įprasto politinio proceso, siejamo su apkaltos procedūromis.

    Be prezidento klausimo, pataisa apimtų ir platesnius pakeitimus: numatoma įvesti 70 metų pensinį amžių Konstitucinio Teismo teisėjams, dėl ko pareigas netektų keturi konstituciniai teisėjai. Taip pat siūloma riboti parlamento narių kadencijas iki 12 metų.

    Prezidento ir partijų pozicijos

    Prezidentas T. Sulyok viešai pareiškė neketinantis atsistatydinti ir pateiktą iniciatyvą pavadino grėsme demokratijai. Jo teigimu, esminis klausimas yra tai, ar politinė dauguma nepaneigs tarptautiniu mastu pripažįstamų teisinės valstybės principų ir realios atstovaujamosios demokratijos.

    „Klausimas yra, ar ši jėga nušluos tarptautiniu mastu pripažįstamus ir reikalaujamus teisinės valstybės principus bei tikrą atstovaujamąją demokratiją“, – sakė Tamásas Sulyokas.

    P. Magyar aiškina, kad prezidentas esą tinkamai nevykdė konstitucinių pareigų ir ankstesnės valdžios laikotarpiu neapgynė opozicijos šalininkų. Premjeras rinkimų kampanijos metu ne kartą žadėjo inicijuoti prezidento pakeitimą, o birželio mėnesį teigė, kad V. Orbánas nuvylė Vengrijos žmones, o jo paskirtas prezidentas – Vengrijos Respubliką.

    „Fidesz“ argumentuoja, kad prezidentas buvo išrinktas pagal galiojančią konstituciją, todėl jo nušalinimas pataisa atrodytų kaip personalizuotas teisėkūros sprendimas. Partija tvirtina, kad taip atveriamas kelias valdžios savivalei, ir kviečia į demonstraciją palaikyti prezidentą.

    „Tisza“ partija peržengia visas ribas – žmogiškas, moralines ir teisines. Vengrijos rinkėjai tam nesuteikė įgaliojimų“, – sakė Viktoras Orbánas.

    Esminė praktinė aplinkybė – valdančioji Tisza partija parlamente turi konstitucinę daugumą, todėl pataisos priėmimas laikomas tikėtinu. Tokiais atvejais pagrindinis politinis ginčas dažniausiai persikelia iš aritmetikos į legitimumo ir procedūrų lauką: ar pakeitimai neprieštarauja konstitucinės valdžios pusiausvyrai ir ar nėra skirti konkretiems asmenims.

    Į Vengriją praėjusią savaitę buvo atvykusi Europos Tarybos Venecijos komisijos delegacija, kuri susitiko tiek su prezidentu, tiek su valdžios atstovais. Komisija specializuojasi konstitucinės teisės klausimuose ir dažnai vertina, ar siūlomos reformos atitinka demokratijos bei teisinės valstybės standartus, tačiau šios misijos išvados dar nepaskelbtos.

    Tuo pat metu Europos Komisija pranešė stebinti konstitucijos pataisos procesą. Tokia formuluotė paprastai reiškia, kad Briuselis vertins ne tik pataisų turinį, bet ir tai, ar nepažeidžiami ES teisinės valstybės principai, ypač jei keitimai galėtų turėti poveikį teismų nepriklausomumui ar valdžių atskyrimui.

  • Gydytojai įspėja: smartfoninė kaklo laikysena didina skausmą, seklina kvėpavimą ir stresą

    Gydytojai įspėja: smartfoninė kaklo laikysena didina skausmą, seklina kvėpavimą ir stresą

    Kas yra smartfoninė kaklo laikysena?

    Žmogaus galva vidutiniškai sveria apie 4,5–5,5 kilogramo, o taisyklingai laikant laikyseną šį svorį kaklo slanksteliai ir raumenys paskirsto gana tolygiai. Tačiau palenkus galvą į priekį, kad pažvelgtume į telefoną, apkrova kaklui staigiai išauga, nes keičiasi biomechanika.

    Tyrimuose, kuriuos dažnai cituoja stuburo chirurgas Kennethas Hansraj, pabrėžiama, kad kiekvienas papildomas galvos palenkimo laipsnis didina jėgą, veikiančią kaklinę stuburo dalį. Tai ypač reikšminga, kai tokioje pozoje praleidžiamos ne sekundės, o dešimtys minučių ar net valandos.

    Kodėl skauda kaklą ir pečius?

    Ilgai žiūrint į ekraną, kaklo tiesiamieji raumenys, trapecinis raumuo ir mentės keliamasis raumuo dažnai dirba izometriniu režimu, tai yra įsitempę be judesio. Laikui bėgant tai gali virsti nuolatiniu įtampos jausmu, kaklo skausmu, sustingimu ir mažesniu judrumu.

    Šis reiškinys plačiai žinomas kaip text neck, lietuviškai dažnai vadinamas smartfonine kaklo laikysena. Nors jis neretai siejamas su estetika, praktikoje dažniau pasireiškia funkciniu diskomfortu ir skausmu, kuris gali plisti į pečius ar viršutinę nugaros dalį.

    Kaip laikysena siejasi su stresu?

    Šiuolaikinėje psichofiziologijoje vis dažniau pabrėžiama, kad ryšys tarp kūno ir emocinės būsenos yra dvipusis. Propriocepcija, arba gilioji jutimo sistema, nuolat informuoja smegenis apie raumenų tonusą ir kūno padėtį, o tai gali daryti įtaką savijautai.

    Susikūprinusi poza, kai galva išstumta į priekį, pečiai suapvalinti, o krūtinė tarsi įkrenta, kai kuriems žmonėms gali būti susijusi su didesniu sužadinimu ir sunkesniu atsipalaidavimu. Tyrimuose apie laikyseną ir stresines užduotis pastebėta, kad tiesesnę laikyseną išlaikę dalyviai dažniau nurodė geresnę nuotaiką ir mažesnį nerimą nei tie, kurie sėdėjo susikūprinę.

    Svarbu pabrėžti, kad vienareikšmio teiginio, jog smartfoninė kaklo laikysena tiesiogiai didina kortizolį, mokslas nepateikia. Vis dėlto dalis darbų rodo sąsajas su autonominės nervų sistemos reakcijomis ir kai kuriais stresą atspindinčiais žymenimis, todėl praktiškai tai dažnai apibūdinama kaip ydingas įtampos ratas.

    Kvėpavimas: kodėl jis tampa seklus?

    Galva, pastumta į priekį, ir „uždaryta“ krūtinės padėtis gali riboti šonkaulių judrumą ir apsunkinti diafragmos darbą. Dėl to kvėpavimas dažniau tampa paviršutiniškas, daugiau dirba viršutinė krūtinės dalis, o pagalbiniai kvėpavimo raumenys, įskaitant kaklo srities raumenis, patiria dar didesnę apkrovą.

    Ilgalaikis seklus kvėpavimas kai kuriems žmonėms siejamas su didesne įtampa, nerimastingu pojūčiu, nuovargiu ar galvos skausmais. Tyrimai su lėtiniu kaklo skausmu sergančiais pacientais rodo, kad kaklo problemos gali būti susijusios ir su prastesne kvėpavimo funkcija bei kvėpavimo kontrolės ypatumais.

    Ką galima pakeisti kasdien?

    Visiškai atsisakyti skaitmeninių įpročių daugeliui nerealu, tačiau ergonomiką koreguoti įmanoma. Paprasčiausia taisyklė yra kelti telefoną ar planšetinį kompiuterį arčiau akių lygio, kad nereikėtų nuolat lenkti kaklo žemyn.

    Taip pat svarbios trumpos pertraukos ir padėties keitimas: kas kelias minutes atpalaiduoti pečius, ištiesti krūtinę, kelis kartus ramiau ir giliau įkvėpti. Jei atsiranda stiprus skausmas, rankų tirpimas, galvos svaigimas, migrenos ar po traumos paaštrėję simptomai, saugiausia pasitarti su gydytoju arba kineziterapeutu.

  • PCOS pervadino į PMOS: gydytojai sako, kad liga paliečia ne tik kiaušides, bet visą kūną

    PCOS pervadino į PMOS: gydytojai sako, kad liga paliečia ne tik kiaušides, bet visą kūną

    Tarptautinėje medicinos bendruomenėje vis dažniau siūloma atsisakyti termino PCOS, lietuviškai žinomo kaip policistinių kiaušidžių sindromas, ir pereiti prie pavadinimo PMOS. Pokytis nėra tik žodžių žaismas: siekiama tiksliau apibūdinti sutrikimą, kuris dažnai apima ne vien reprodukcinę sistemą, bet ir viso organizmo hormonų bei medžiagų apykaitos procesus.

    Ankstesnis pavadinimas daugelį metų kūrė klaidinantį įspūdį, kad pagrindinė problema yra kiaušidėse matomos cistos. Specialistai pabrėžia, kad ultragarsu fiksuojami pokyčiai ne visada reiškia patologines cistas, o daliai pacienčių jų apskritai nebūna, nors kiti būdingi simptomai išlieka.

    Naujasis terminas PMOS išplečia ligos supratimą: akcentuojama, kad šis sutrikimas dažnai yra susijęs su sudėtingais endokrininiais ir metaboliniais mechanizmais. Daliai moterų greta nereguliarių mėnesinių pasireiškia atsparumas insulinui, didesnė kūno masė, riebalų apykaitos sutrikimai ar padidėjęs kraujospūdis.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad būtent metabolinė dalis ilgą laiką likdavo šešėlyje, nes diskusija dažniausiai sukosi apie vaisingumą. Tačiau praktikoje tai gali reikšti didesnę 2 tipo cukrinio diabeto, kepenų suriebėjimo ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką, todėl stebėsena ir prevencija tampa ne mažiau svarbios nei ginekologinė priežiūra.

    Su PMOS siejami ir klasikiniai simptomai, kuriuos moterys dažniausiai pastebi pirmiausia. Tarp jų – ciklo sutrikimai, retos mėnesinės ar jų nebuvimas, o taip pat ovuliacijos problemos, kurios gali apsunkinti pastojimą.

    Dažnai pasitaiko ir padidėjęs androgenų, vadinamųjų vyriškų hormonų, poveikis. Tai gali pasireikšti spuogais, riebesne oda, gausesniu plaukuotumu veido ar kūno srityse, taip pat plaukų retėjimu galvos srityje pagal androgeninį tipą.

    Ekspertai pabrėžia, kad naujas pavadinimas turėtų padėti tiksliau komunikuoti apie būklę ir sumažinti stigmatizaciją, kai problemos supaprastinamos iki kūno svorio ar „tokios organizmo sandaros“. Klinikinėje praktikoje tai gali paskatinti ankstesnį ištyrimą ir dažnesnį bendradarbiavimą tarp ginekologų, endokrinologų bei šeimos gydytojų.

    Svarbu ir tai, kad PMOS nėra nauja liga, o tas pats sutrikimas, tik vadinamas taip, kad geriau atspindėtų jo daugiasisteminį poveikį. Specialistai ragina moteris, susiduriančias su nuolatiniu ciklo nereguliarumu, akivaizdžiais androgenų pertekliaus požymiais ar nepaaiškinamais metaboliniais pokyčiais, neatidėlioti konsultacijos ir išsamesnio ištyrimo.

  • Šveicarija ant Muttsee užtvankos Alpėse sumontavo 5 000 saulės modulių: žiemą jie gamina 3 kartus daugiau

    Šveicarija ant Muttsee užtvankos Alpėse sumontavo 5 000 saulės modulių: žiemą jie gamina 3 kartus daugiau

    Šveicarijos Alpėse, maždaug 2 500 metrų aukštyje, ant Muttsee užtvankos sienos įrengta apie 5 000 saulės modulių elektrinė parodė rezultatą, kuris ilgai atrodė mažai tikėtinas. Objektas, vadinamas „AlpinSolar“, veikia nuo 2022 metų ir dalį skeptikų privertė peržiūrėti požiūrį į saulės energetiką kalnuose.

    Iki šiol vyravo nuostata, kad saulės elektrinėms geriausios sąlygos yra žemumose, arti infrastruktūros ir šiltesniame klimate. Tačiau Šveicarijoje problema dažniausiai yra ne vasara, o žiema, kai didėja elektros poreikis, o vietinės gamybos dalis tampa mažiau prognozuojama.

    Elektrinė ant užtvankos sienos

    Muttsee rezervuaras yra vienas aukščiausių Europoje, o pati užtvanka išsiskiria ilga betonine siena, kurioje ir pritvirtinti moduliai. Dėl sudėtingo privažiavimo įrangą ir dalį konstrukcijų teko gabenti oru, todėl projektas tapo ir inžineriniu iššūkiu.

    Operatorius skelbia, kad elektrinė per metus pagamina apie 3,3 milijono kilovatvalandžių elektros. Tai prilyginama maždaug 700 namų ūkių metiniam poreikiui, nors realus poveikis priklauso nuo vartojimo įpročių ir tinklo sąlygų.

    Kodėl kalnai padeda žiemą

    Pagrindinis šio projekto argumentas – žiemos gamyba. Žemumose saulės moduliai šaltuoju sezonu dažnai nukenčia nuo ilgai užsilaikančio rūko ir trumpų dienų, todėl didelė metinės generacijos dalis susitelkia šiltuoju metų laiku.

    Tuo metu aukštikalnėse elektrinė dažniau atsiduria virš rūko sluoksnio, kur saulės spinduliuotė stabilesnė. Prie to prisideda ir tai, kad šaltesnė temperatūra paprastai gerina modulių efektyvumą, o sniegas, atspindėdamas šviesą, gali padidinti į modulius patenkančios spinduliuotės kiekį.

    Rezultatas, kurio tikėjosi ne visi

    „AlpinSolar“ atvejis dažniausiai apibūdinamas vienu skaičiumi: žiemos mėnesiais elektrinė, lyginant su panašaus dydžio projektais slėniuose, gali pagaminti apie 3 kartus daugiau elektros. Skelbiama, kad maždaug pusė metinės gamybos tenka būtent žiemai, kai Šveicarijai elektra yra kritiškiausia.

    Projekto komercinį gyvybingumą stiprina ilgalaikiai pirkimo susitarimai: viešai nurodoma, kad dalis gamybos parduodama pagal 20 metų trukmės sutartį. Toks modelis leidžia lengviau planuoti investicijų grąžą, nors pačios statybos kalnuose išlieka brangios.

    Šis pavyzdys įsilieja į platesnę Šveicarijos kryptį ieškoti daugiau vietinės žiemos generacijos, ypač mažėjant branduolinės energetikos vaidmeniui ir siekiant mažinti importo poreikį. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama dideliems saulės projektams Alpėse, kurie, nors ir kelia aplinkosauginių bei kraštovaizdžio klausimų, siūlo retą pranašumą – elektros gamybą tada, kai jos labiausiai trūksta.

  • Vėjo jėgainės ir paukščiai: kodėl viena juoda mentė Smøla parke pakeitė susidūrimų statistiką

    Vėjo jėgainės ir paukščiai: kodėl viena juoda mentė Smøla parke pakeitė susidūrimų statistiką

    Vėjo energetika laikoma vienu svarbiausių būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tačiau ji turi ir šalutinį poveikį gamtai. Viena dažniausiai įvardijamų problemų – paukščių žūtys susidūrus su vėjo jėgainių mentėmis.

    Kritikai vėjo turbinas neretai vadina danguje besisukančiomis giljotinomis, ypač ten, kur jos pastatytos paukščių migracijos keliuose ar plėšriųjų paukščių buveinėse. Ilgą laiką atrodė, kad patikimas sprendimas bus tik brangios sistemos, tokios kaip radarais valdomi sustabdymai ar kitos sudėtingos technologijos.

    Kodėl paukščiai nepamato mentės?

    Nors daugeliui atrodo paradoksalu, dideli paukščiai, įskaitant erelius, vis tiek gali neįvertinti pavojaus. Tyrėjai aiškina, kad greitai besisukančių menčių galai juda labai dideliu greičiu, todėl vizualiai susidaro neryškus, permatomas vaizdas.

    Šis efektas literatūroje siejamas su judesio suliejimu: paukščiui besisukantis objektas tampa sunkiai atpažįstamas kaip kietas barjeras. Situaciją gali apsunkinti ir paukščių regos ypatybės – daliai rūšių svarbi periferinė rega, o tiesiai priekyje esantys objektai ne visada pastebimi pakankamai anksti.

    Smøla eksperimentas: viena juoda mentė

    Norvegijoje esančiame Smøla vėjo jėgainių parke, kuris yra svarbi baltauodegių jūrinių erelių teritorija, buvo išbandytas netikėtai paprastas sprendimas. Ant dalies turbinų vieną iš trijų menčių nudažius juodai, besisukantis vaizdas tapo kontrastingesnis ir labiau pastebimas.

    Vietoje blankios, sunkiai įžiūrimos „dėmės“ ore paukščiams susiformavo aiškesnis, pulsuojantis kontrasto signalas, leidžiantis greičiau atpažinti kliūtį. Tokia idėja iš esmės nekeičia turbinų konstrukcijos, bet keičia tai, kaip jos matomos skrendant.

    Ilgesnį laiką stebint rezultatus, fiksuotas reikšmingas paukščių žūčių sumažėjimas. Publikuotuose duomenyse nurodyta, kad bendras susidūrimų skaičius vidutiniškai krito apie 71,9 proc., o baltauodegių jūrinių erelių atvejais bandymo vietose registruotas žūčių sumažėjimas iki nulio.

    Nors vieno sprendimo negalima automatiškai pritaikyti visoms vietovėms, Smøla atvejis parodė, kad ne visada būtinos brangiausios priemonės. Praktikoje tai gali tapti viena iš efektyviausių rizikos mažinimo priemonių ten, kur svarbi paukščių apsauga, o vėjo energijos plėtra neišvengiama.