CP v2

Blog

  • Amerikiečiai išgavo 99 proc. grynumo litį: žada švaresnę revoliuciją baterijoms

    Amerikiečiai išgavo 99 proc. grynumo litį: žada švaresnę revoliuciją baterijoms

    Litio gavyba šiandien laikoma viena didžiausių baterijų pramonės aplinkosauginių problemų. Kietųjų uolienų telkiniuose litis dažnai išgaunamas kaitinant spodumeną ir naudojant agresyvias chemines medžiagas, o sūrymo telkiniuose – pumpuojant vandenį į didžiulius baseinus ir ilgai jį garinant.

    Abu keliai reikalauja daug energijos ir vandens, palieka ryškų pėdsaką kraštovaizdyje ir kelia vietos bendruomenių pasipriešinimą. Augant elektromobilių ir energijos kaupimo sistemų paklausai, spaudimas rasti švaresnes alternatyvas tik didėja.

    JAV mokslininkų grupė paskelbė apie metodą, kuris leido gauti iki 99 proc. grynumo litį, pasitelkiant elektrocheminę interkaliaciją. Tai technologija, plačiai žinoma baterijų ir superkondensatorių srityje, kai elektros srovė „įstumia“ jonus į sluoksniuoto materialo struktūrą.

    Taikant šį principą vandens tirpaluose, galima kurti filtrus su priverstiniu srautu, kuriuose elektrinis laukas nukreipia įkrautus litio jonus per mikroskopinius kanalus. Esminis iššūkis tas, kad tais pačiais keliais linkę keliauti ir kiti jonai, ypač gerokai gausesni natrio jonai, todėl atranka tampa sudėtinga.

    Tyrėjai aiškina, kad jonų „eismo“ valdymą lemia dviejų procesų sąveika: pati interkaliacija ir jonų mainai, kai litis ir natris konkuruoja dėl vietos medžiagos sluoksniuose. Nors pusiausvyra nusistovi natūraliai, mokslininkai gali reguliuoti, kaip greitai „pumpuojami“ jonai, taip keisdami sistemos selektyvumą.

    Pasak tyrėjų, lėtesnis jonų įterpimas ir tinkamai parinktas dalelių dydis pagerino proceso grįžtamumą ir leido pasiekti itin aukštą grynumą. Tai svarbu ne tik moksliniu požiūriu: jei metodas būtų sėkmingai išplėstas iki pramoninio masto, jis galėtų sumažinti cheminių reagentų poreikį ir pagerinti litio gavybos tvarumą.

    Vis dėlto iki realaus proveržio rinkoje dar laukia ilgas kelias: teks įrodyti, kad technologija veikia su skirtingos sudėties sūrymais, yra atspari užterštumui, ekonomiškai pagrįsta ir lengvai integruojama į esamas tiekimo grandines. Būtent šie kriterijai dažniausiai nulemia, ar laboratorinis rezultatas virsta nauja pramonės norma.

  • Gripen Ukrainai kainuoja brangiau nei F-35 Lenkijai: sutarties detalės kelia klausimų

    Gripen Ukrainai kainuoja brangiau nei F-35 Lenkijai: sutarties detalės kelia klausimų

    Švedija ir Ukraina birželio 30 dieną žengė reikšmingą žingsnį dėl naikintuvų „Gripen“ perdavimo ir įsigijimo, tačiau sutarties vertė išprovokavo audringas diskusijas. Viešai skelbiami skaičiai leidžia manyti, kad nauji „Gripen E“ Ukrainai gali kainuoti brangiau nei Lenkijos įsigyti F-35, nors „Gripen“ dažnai pristatomas kaip ekonomiškesnė alternatyva.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pasiektas susitarimas dėl 16 naujų „Gripen E“ įsigijimo, o papildomai numatoma ir 16 senesnių „Gripen C/D“ perdavimo Ukrainos oro pajėgoms. Švedijos gynybos pirkimų agentūra FMV patvirtino gavusi įgaliojimus sudaryti sutartį ir pabrėžė, kad pakete numatytas mokymas bei ilgalaikė techninė parama.

    „Mūsų šalys pasirašė susitarimą dėl 16 „Gripen E“ įsigijimo, o pirmieji 16 „Gripen C/D“ turėtų pasiekti mūsų oro pajėgas 2027 metų pradžioje“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    FMV taip pat nurodė pasirašiusi atskirą susitarimą su gamintoja „Saab“ dėl 16 „Gripen E“, kad šiuos orlaivius būtų galima parduoti Ukrainai. „Saab“ skelbė, jog sutarties vertė siekia 24,6 mlrd. Švedijos kronų, o tiekimas Švedijai numatomas 2029–2030 metais, kartu įtraukiant atsargines dalis ir susijusią įrangą.

    Perskaičiavus 24,6 mlrd. Švedijos kronų sumą, ji sudaro apie 2,2 mlrd. eurų, tad vieno „Gripen E“ kaina apytikriai siektų apie 140 mln. eurų. Tokie skaičiai ir tapo palyginimų su F-35 priežastimi: Lenkijos 2020 metais sudaryto sandorio viešai aptariama vieneto kaina buvo mažesnė, nors skirtingų sutarčių struktūra dažnai nėra tiesiogiai palyginama.

    Skirtumus gali lemti tai, kas tiksliai įskaičiuota į kainą: mokymo apimtis, techninė priežiūra, atsarginių dalių ir įrangos komplektacija, infrastruktūros pritaikymas, taip pat pristatymo grafikas ir rizikos kaštai. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ginkluotės ir karinės pramonės užsakymų eilės pailgėjo, o kainų spaudimą didina tiek žaliavų, tiek darbo jėgos, tiek komponentų tiekimo grandinių veiksniai.

    Dar vienas svarbus niuansas yra ginkluotės klausimas. Praktikoje naikintuvo įsigijimas nebūtinai reiškia, kad į kainą įtraukta pilna amunicijos ir papildomų sistemų „paketo“ vertė, o vėliau ji gali būti perkama atskirais kontraktais. Dėl to viešai aptariama vieno orlaivio „kaina“ dažnai neatspindi visos sumos, kurią valstybė galiausiai išleidžia, kad lėktuvas būtų pilnai parengtas kovinėms užduotims.

    Finansavimo modelis taip pat kelia klausimų. Ukrainos gynybos institucijos nurodė, kad projektas siejamas su europiniu finansavimu ir Jungtinės Karalystės parama, nes dalis „Gripen“ komponentų gaminama Jungtinėje Karalystėje. Tokie tarptautiniai pramoniniai ryšiai paprastai reiškia, kad sutartyse atsiranda papildomų sąlygų dėl gamybos, tiekimo ir aptarnavimo grandinės, o tai gali didinti bendrą vertę.

    Galiausiai, gynybos pirkimai retai būna paprastas „orlaivis plius priedai“ sandoris, kurį galima lengvai sulyginti tarp skirtingų šalių. Kol nėra paviešintos visos sutarčių eilutės, tikslūs palyginimai išlieka apytikriai, tačiau vien tai, kad „Gripen E“ Ukrainai viešai atrodo brangus, rodo bendrą tendenciją: modernios karinės technikos kainos pastaraisiais metais auga, o prie jų prisideda ir mokymai, aptarnavimas bei greitesnio tiekimo poreikis.

  • Kur dingsta „Sam’s Club“ neparduotas maistas: dovanos, perdirbimas ir biokuras vietoj sąvartynų

    Ką daro su neparduotais produktais?

    Didmeninės prekybos tinklas „Sam’s Club“, priklausantis tai pačiai grupei kaip ir „Walmart“, dalį neparduoto maisto nukreipia labdarai, o tai, kas nebetinka vartoti, atiduoda perdirbimui. Tokia praktika siekiama mažinti maisto švaistymą ir sąvartynuose atsiduriantį organinių atliekų kiekį.

    Įmonė viešai deklaruoja prisijungusi prie JAV iniciatyvos, kuria siekiama iki 2030 metų perpus sumažinti maisto praradimus ir švaistymą. Tai atitinka platesnę tendenciją mažmeninėje prekyboje, kai tvarumo tikslai jungiami su kaštų mažinimu ir efektyvesne logistika.

    Maistas keliauja į paramą

    „Sam’s Club“ ir „Walmart“ jau daugiau nei dešimtmetį bendradarbiauja su kampanija Fight Hunger. Spark Change., kurios metu renkamos lėšos maisto bankų tinklui Feeding America. Mechanizmas paprastas: dalis pajamų nuo pasirinktų prekių ir pirkėjų aukos kasose nukreipiamos paramai.

    Pasak bendrovės skelbiamų duomenų, nuo 2006 metų per „Walmart“ ir „Sam’s Club“ kanalus paaukota daugiau kaip 4 080 000 000 kilogramų maisto. Tokia apimtis parodo, kad labdaros srautai čia nėra pavienės akcijos, o ilgalaikės tiekimo grandinės dalis.

    Kas nebetinka valgyti, virsta biokuru

    Ne visas maistas gali būti paaukotas, todėl dalis produkcijos nukreipiama perdirbimui. 2023 metais „Walmart“ pranešė pradedanti bendradarbystę su „Denali“ – organizacija, kuri priima vartoti nebetinkamas palaidas ar supakuotas maisto atliekas ir jas paverčia biokuru, kompostu ar kitomis naudingomis žaliavomis.

    „Denali“ skaičiuoja, kad viena dalyvaujanti „Walmart“ ar „Sam’s Club“ vieta per metus gali apdoroti apie 90 700 kilogramų maisto atliekų. Tokie skaičiai svarbūs ir praktiniu požiūriu, nes mažina išlaidas atliekų tvarkymui bei sąvartynų mokesčiams.

    Technologijos sandėliuose mažina švaistymą

    Svarbi šio modelio dalis yra vadinamoji Zero Depack sistema, kai sandėlių gale įrengti išpakavimo įrenginiai greitai atskiria pakuotes nuo turinio. Taip paspartinamas procesas, o darbuotojams nereikia rankomis ardyti pakuočių ir ruošti atliekų išvežimui.

    Tokiu būdu atliekos, kurios anksčiau galėjo keliauti į sąvartyną, paverčiamos vienalyte mase, tinkama tolesniam perdirbimui. Įmonė pabrėžia, kad įdiegus įrangą, kasdieniam darbui reikia minimaliai papildomų resursų.

    Tvarumas apima ir tiekėjus

    „Sam’s Club“ teigia siekianti mažinti švaistymą ne vien tvarkydama likučius, bet ir dirbdama su tiekėjais, kurie panaudoja vizualiai neidealią, tačiau kokybišką žaliavą. Pavyzdžiu įvardijami džiovintų vaisių produktai, gaminami iš nestandartinės išvaizdos vaisių.

    Be to, su „Member’s Mark“ prekės ženklu siejami įsipareigojimai mažinti pirminio plastiko naudojimą, atsisakyti dalies probleminių sudedamųjų dalių ir stiprinti atsakingą žaliavų tiekimą. Tokios kryptys atitinka rinkos spaudimą didiesiems prekybininkams skaidrinti tiekimo grandines ir mažinti poveikį aplinkai.

  • Vakarinė vakarienė perpus greičiau: vienas pasiruošimo triukas, kurį verta išbandyti šiandien

    Darbo dienų vakarais maisto gaminimas dažnai virsta lenktynėmis su laiku, todėl vis daugiau žmonių renkasi paprastą sprendimą: kruopas ir ankštinius išsivirti iš anksto ir laikyti šaldytuve. Toks pasiruošimas leidžia vakarienę surinkti gerokai greičiau, nes nereikia laukti, kol išvirs ryžiai, lęšiai ar bolivinė balanda.

    Iš anksto galima paruošti ne tik ryžius. Tam tinka pupelės, lęšiai, bolivinė balanda ir kitos kruopos, kurias galima išvirti ryte ar savaitgalį, kai turite daugiau laiko, o vėliau susipakuoti porcijomis pagal būsimus patiekalus.

    Praktika rodo, kad didžiausia nauda atsiranda tada, kai grūdinius produktus ruošiame partijomis. Paruoštos porcijos padeda greičiau pagaminti dubenėlius su daržovėmis, salotas, troškinius ar garnyrus, o taip pat leidžia daugiau dėmesio skirti skoniui, pridedant prieskonių ir aromatinių ingredientų.

    Atvėsinimas ir laikymas

    Vis dėlto svarbu ne tik sutaupyti laiko, bet ir laikytis saugaus maisto tvarkymo taisyklių, ypač kalbant apie virtus ryžius. Netinkamai atvėsinti ar per ilgai kambario temperatūroje laikyti ryžiai gali tapti terpe daugintis Bacillus cereus bakterijoms, kurios gali sukelti apsinuodijimo simptomus.

    JAV Žemės ūkio departamento rekomendacijos pabrėžia, kad virtą maistą reikėtų kuo greičiau atvėsinti ir padėti į šaldytuvą, nepaliekant jo ilgam ant stalviršio. Taisyklė paprasta: likučius reikia atšaldyti operatyviai, o šaldytuve laikyti sandariuose induose, kad nesikauptų drėgmė ir kvapai.

    Kaip saugiai pašildyti

    Pašildant svarbu, kad maistas įkaistų tolygiai. Rekomenduojama ryžius ir kitus paruoštus produktus kaitinti taip, kad jie būtų karšti per visą tūrį, o lęšius ar bolivinę balandą pakaitinti iki saugios vidinės temperatūros, jei patiekiate karštus.

    Jei dalį virtų kruopų užšaldote, pašildymui paprastai prireikia daugiau laiko, o tekstūrai išsaugoti gali padėti keli šaukštai vandens kaitinimo metu. Svarbiausia vengti pakartotinio atvėsinimo ir šildymo ciklų, nes tai didina maisto saugos rizikas ir blogina skonį.

    Kodėl ši gudrybė populiarėja

    Išankstinis ingredientų paruošimas vis dažniau siejamas su planuojamu savaitės valgiaraščiu ir mažesniu maisto švaistymu. Turint paruoštą bazę šaldytuve, lengviau improvisuoti: užtenka baltymo, daržovių ir padažo, kad vakarienė atsirastų per kelias minutes.

    Toks įprotis ypač patogus šeimoms ir dirbantiems žmonėms, nes sumažina streso virtuvėje ir leidžia greičiau patiekti subalansuotą patiekalą. Kitaip tariant, pusė darbo atliekama tada, kai turite laiko, o vakarais belieka tik sujungti ingredientus.

  • „PIONER“ kūrėjams – bankroto šešėlis: ar tai konkurento „STALKER“ pabaigos pradžia?

    „PIONER“ kūrėjams – bankroto šešėlis: ar tai konkurento „STALKER“ pabaigos pradžia?

    Postapokaliptinis MMOFPS „PIONER“, vos pasirodęs rinkoje, buvo imtas lyginti su „STALKER“ serija dėl niūraus pasaulio, frakcijų kovų, anomalijų ir mutantų. Tačiau pastaruoju metu žaidimo ateitį temdo žinios apie galimus jo kūrėjų finansinius sunkumus.

    Pranešama, kad Rusijos studija GFA Games susidūrė su vidinėmis įtampomis ir įsiskolinimais, o daliai darbuotojų esą vėlavo atlyginimai. Taip pat minimos įšaldytos banko sąskaitos ir didėjantis spaudimas dėl skolų, o tai kūrybinėms komandoms dažnai reiškia sulėtėjančią plėtrą arba nukeltus pažadėtus atnaujinimus.

    Žaidimas nuo starto sulaukė nevienareikšmių įvertinimų: dalis bendruomenės gyrė atmosferą ir idėją, tačiau kritikos kliuvo techninei būklei ir optimizacijai. Tokia situacija būdinga daugeliui didelės apimties internetinių šaudyklių, kur stabilumas ir serverių infrastruktūra tampa esminiu ilgalaikės sėkmės veiksniu.

    GFA Games anksčiau buvo paskelbę šių metų planą, kuriame žadėjo daugiau turinio ir reikšmingų patobulinimų. Vis dėlto realūs darbų tempai kelia klausimų, nes vienas iš naujesnių atnaujinimų daugiausia buvo orientuotas į ankstesnių pataisų klaidų taisymą, o ne į didesnes naujoves.

    Tuo pat metu „Steam“ platformoje pasirodė kūrėjų žinutė, leidžianti manyti, kad projekto jie neketina apleisti. Kūrėjai teigia, jog artimiausi pakeitimai bus skirti serverių optimizavimui ir pagrindinėms žaidimo sistemoms, kas dažnai yra būtina sąlyga prieš pradedant leisti didesnį turinio plėtinį.

    Žaidimų rinkoje tokie atvejai nėra reti: didelių internetinių projektų išlaikymas reikalauja nuolatinio finansavimo, o bet koks sutrikimas tiesiogiai atsiliepia atnaujinimų grafikui ir žaidėjų pasitikėjimui. Artimiausios savaitės ir faktiniai „PIONER“ atnaujinimai parodys, ar studija pajėgs stabilizuoti situaciją ir įgyvendinti pažadėtą planą.

  • „Halo Studios“ smogia „PlayStation“: „Halo: Campaign Evolved“ gaus dėžutę, bet yra kabliukas

    „Halo Studios“ smogia „PlayStation“: „Halo: Campaign Evolved“ gaus dėžutę, bet yra kabliukas

    Po „PlayStation“ sprendimų, kurie paskatino kalbas apie fizinių žaidimų leidimų pabaigą, „Halo Studios“ viešai patikslino savo planus. Studija teigia, kad „Halo: Campaign Evolved“ bus parduodamas ne tik skaitmeniniu formatu, bet ir dėžutėje.

    Ši žinia iškart sulaukė didelio dėmesio, nes rinkoje jau kurį laiką matoma aiški kryptis į skaitmeninę distribuciją. Vis daugiau leidėjų ir platformų akcentuoja atsisiuntimus, prenumeratas ir skaitmenines bibliotekas, o fiziniai diskai tampa vis retesni.

    „Jei nusipirksiu „Halo: Campaign Evolved“ parduotuvėje, ar dėžutėje bus diskas? Taip. Perkant „Xbox“ arba „PlayStation“ versiją pas vietinį pardavėją gausite fizinę dėžutę su žaidimu ir disku“, – teigiama „Halo Waypoint“ klausimų ir atsakymų skiltyje.

    Vis dėlto studija kartu nurodo ir svarbią sąlygą: net ir nusipirkus fizinę versiją, žaidimo paleidimui gali reikėti atsisiųsti papildomą turinį. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad diske būna tik dalis duomenų, o likusi informacija parsisiunčiama internetu.

    Tokia praktika žaidimų industrijoje nėra nauja, ypač kai projektų apimtys auga, o atnaujinimai ir pataisymai tampa įprasta leidimo ciklo dalimi. Dėl didelių failų dydžių ir poreikio greitai taisyti klaidas leidėjai vis dažniau renkasi hibridinį modelį, kai fizinis leidimas lieka kolekcionieriams, bet turinys vis tiek „pririšamas“ prie atsisiuntimų.

    Žaidėjų reakcijos socialiniuose tinkluose nevienodos. Vieni pabrėžia, kad diskas praranda prasmę, jei vis tiek būtinas internetas, kiti atkreipia dėmesį, jog visiškas fizinių leidimų atsisakymas jiems būtų dar blogesnis scenarijus, ypač vertinantiems kolekcijas ir galimybę turėti žaidimą lentynoje.

  • „Sony“ gali ištrinti „PlayStation“ paskyrą: pakanka vienos klaidos, kurią daro daugelis

    „Sony“ gali ištrinti „PlayStation“ paskyrą: pakanka vienos klaidos, kurią daro daugelis

    „Sony“ priminė žaidėjams svarbią „PlayStation Network“ taisyklių detalę, kuri gali turėti nemalonių pasekmių. Bendrovės sąlygose numatyta, kad ilgesnį laiką nenaudojama paskyra tam tikromis aplinkybėmis gali būti panaikinta, o kartu prarandama ir skaitmeninė biblioteka.

    Pagal viešai skelbiamas „PlayStation Network“ paslaugų sąlygas, „Sony“ gali uždaryti paskyrą, jei ji neaktyvi ne trumpiau kaip 36 mėnesius. Praktikoje tai reiškia, kad trejus metus neprisijungus ir neatsakius į bendrovės pranešimą, paskyra gali būti ištrinta.

    „Jei paskyra ilgą laiką nenaudojama, galime imtis veiksmų, įskaitant paskyros uždarymą, apie tai iš anksto informavę“, – sakė „Sony“ taisyklėse aprašomą tvarką aiškinantys bendrovės atstovai.

    Žaidėjams tai aktualu todėl, kad skaitmeniniame modelyje paskyra tampa pagrindiniu raktu į įsigytą turinį. Uždarius paskyrą, dingsta prieiga prie įsigytų žaidimų licencijų, papildinio turinio ir kitų skaitmeninių pirkinių, nes jie susieti su naudotojo profiliu, o ne su fiziniu laikikliu.

    Pastaruoju metu ši tema vėl suaktyvėjo dėl platesnių diskusijų apie tai, kam iš tiesų priklauso skaitmeniniu būdu įsigyti žaidimai. Europos Sąjungos vartotojų teisėje skaitmeninis turinys paprastai įsigyjamas kaip licencija, o platformų taisyklės apibrėžia naudojimo sąlygas, paskyros tvarkymą ir galimus apribojimus.

    Dalies žaidėjų nepasitenkinimą kursto ir bendra rinkos kryptis, kai vis daugiau turinio platinama tik skaitmeniniu būdu. Leidėjai tokį posūkį dažniausiai aiškina besikeičiančiais vartotojų įpročiais, tačiau kritikai atkreipia dėmesį į ilgalaikio išsaugojimo, prieigos ir vartotojų teisių klausimus.

    Ką tai reiškia praktiškai? Jei „PlayStation“ paskyra naudojama retai, saugiausia bent kartą per kelis mėnesius prisijungti, atnaujinti kontaktinius duomenis ir stebėti el. paštą, susietą su paskyra. Taip sumažinama rizika praleisti „Sony“ pranešimą ir netyčia prarasti prieigą prie sukauptos bibliotekos.

    Žaidėjai dažnai lygina skirtingas platformas, nes jų taisyklės dėl neaktyvių paskyrų skiriasi. Dėl to prieš investuojant didesnes sumas į skaitmeninį turinį vis svarbiau įvertinti ne tik žaidimų kainas, bet ir paslaugos sąlygas, paskyros atstatymo galimybes bei ilgalaikės prieigos garantijas.

  • PlayStation be diskų? Tūkstančiai spaudžia „Sony“ – peticija dėl fizinių žaidimų įkaista

    PlayStation be diskų? Tūkstančiai spaudžia „Sony“ – peticija dėl fizinių žaidimų įkaista

    Kas vyksta su fiziniais žaidimais?

    Internete sparčiai plinta peticija, raginanti „Sony“ neatsisakyti fizinių vaizdo žaidimų laikmenų ir nepalikti pirkėjams vien tik skaitmeninės alternatyvos. Jos iniciatoriai pabrėžia, kad neprieštarauja skaitmenizacijai, tačiau nenori, kad tai taptų vienintele galimybe.

    Peticija, kurią aktyviausiai aptaria „PlayStation“ bendruomenė, jau surinko daugiau nei 93 000 patvirtintų parašų. Tai vienas ryškiausių pastarojo meto vartotojų protestų žaidimų rinkoje, išryškinantis augančią įtampą tarp platformų savininkų ir dalies pirkėjų.

    Kodėl žaidėjai priešinasi?

    Didžiausia kritika nukreipta į tai, kad skaitmeninis pirkimas dažnai reiškia ne nuosavybę, o licenciją, kuri priklauso nuo platformos taisyklių. Žaidėjai baiminasi situacijų, kai turinys gali būti pašalintas iš parduotuvės, apribotas regione ar tapti neprieinamas dėl paskyros problemų.

    Kitas argumentas – kainodara ir konkurencija. Kai vartotojai pririšami prie vienos ekosistemos, mažėja alternatyvų įsigyti pigiau, sudėtingėja dalijimasis ar perpardavimas, o antrinė rinka praktiškai išnyksta.

    Poveikis kolekcionieriams ir rinkai

    Fizinės laikmenos svarbios kolekcionieriams ir tiems, kurie nori turėti apčiuopiamą produktą, kurį galima dovanoti, iškeisti ar išlaikyti lentynoje nepriklausomai nuo platformos sprendimų. Skaitmeniniame modelyje tokios galimybės iš esmės dingsta, o tai keičia ir žaidimų kultūrą.

    Peticijos autoriai taip pat įspėja apie grandininę reakciją: jei vienas rinkos lyderių ryžtingai pereitų tik prie skaitmeninės distribucijos, kiti leidėjai ir platformos galėtų pasekti tuo pačiu keliu. Tokiu atveju fizinių parduotuvių ir mažesnių prekybininkų vaidmuo dar labiau susitrauktų.

    Ar peticija gali ką nors pakeisti?

    Žaidimų industrijoje internetinės peticijos ne visada atneša tiesioginių sprendimų pokyčių, tačiau jos dažnai tampa reputaciniu signalu kompanijoms. Tokios kampanijos priverčia viešai aiškinti strategiją, tikslinti komunikaciją ir ieškoti kompromisų, pavyzdžiui, užtikrinti aiškesnes licencijų taisykles ar geresnes turinio išsaugojimo garantijas.

    Kol kas „Sony“ oficialūs planai ir galutiniai terminai viešojoje erdvėje interpretuojami nevienodai, tačiau pati diskusija rodo aiškią tendenciją: dalis vartotojų nori patogumo, kita dalis – kontrolės ir nuosavybės jausmo. Dėl šios takoskyros fizinių žaidimų tema artimiausiais metais, tikėtina, tik aštrės.

    „Mes nesame prieš skaitmenizaciją. Mes esame prieš tai, kad skaitmenizacija būtų vienintelė opcija“, – teigiama peticijos iniciatorių pozicijoje.

  • Prancūzijos bandymas atriboti JK nuo SAFE atsisuko prieš ją: Europos Komisija apkarpė paskolas

    Prancūzijos pastangos sugriežtinti Europos Sąjungos gynybos finansavimo programos SAFE taisykles ir taip apriboti Jungtinės Karalystės dalyvavimą turėjo netikėtą pasekmę pačiai Prancūzijai. Kaip skelbia „Financial Times“, dalis projektų, susijusių su britų partneriais, nebeatitiko kriterijų, todėl sumažėjo ir Paryžiui prieinama finansavimo suma.

    Prancūzijos vyriausybė siekė gauti 16,2 mlrd. eurų paskolų per SAFE, tačiau Europos Komisija patvirtino 15,1 mlrd. eurų. Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, skirtumas iš dalies susidarė todėl, kad dalis paraiškų buvo susietos su Jungtine Karalyste ir dėl pačios Prancūzijos remtų griežtesnių reikalavimų neperėjo atrankos.

    Kas yra SAFE ir kam jis skirtas?

    SAFE programa sukurta tam, kad valstybės galėtų pigiau skolintis ir sparčiau didinti gynybos pramonės gamybos apimtis Europoje. Ši kryptis siejama su išaugusia Rusijos grėsme ir siekiu mažinti priklausomybę nuo JAV sprendimų bei tiekimo grandinių.

    Vienas svarbiausių SAFE principų yra vadinamoji europinės kilmės taisyklė: didžioji finansuojamų produktų vertės dalis turi būti sukurta ES vidaus rinkoje, taip pat gali būti pripažįstama Norvegijos, Islandijos ar Ukrainos kilmė. Tai reiškia, kad projektams, kuriuose reikšmingą vaidmenį turi trečiųjų šalių įmonės, taikomi ribojimai.

    Projektai su JK partneriais tapo silpna vieta

    Taisyklės numato, kad su trečiųjų šalių rangovais susiję kontraktai paprastai gali būti finansuojami tik iki 35 proc. apimties, jei nėra specialaus saugumo ir gynybos partnerystės susitarimo bei finansinio įnašo į programą. Iki šiol tokias sąlygas, kaip skelbiama, pilnai atitiko Kanada.

    Tarp projektų, kurie, kaip nurodoma, susidūrė su atmetimu ar apribojimais, minimi ir su raketų gamintoju MBDA susiję pirkimai. Ši grupė siejama su tarptautine akcininkų struktūra, o britų ir prancūzų padaliniai kartu dalyvauja kuriant ir gaminant tolimosios veikimo distancijos raketas Storm Shadow/SCALP, naudotas ir Ukrainos gynyboje.

    Ginčas dėl įnašo ir derybų kaina

    „Financial Times“ rašo, kad Jungtinė Karalystė su ES yra pasirašiusi gynybos susitarimą, tačiau derybos dėl finansinio įnašo į SAFE strigo. Pranešama, jog Prancūzija spaudė Europos Komisiją reikalauti iš JK didesnio įnašo, vėliau suma buvo mažinta iki maždaug 2 mlrd. eurų, tačiau susitarimo vis tiek nepavyko pasiekti.

    Tuo pat metu dalis Europos gynybos pramonės argumentuoja, kad pažangūs bendri projektai vis dar reikšmingai remiasi britų kompetencijomis ir tiekimo grandinėmis, todėl per griežtas atribojimas gali branginti ar lėtinti užsakymus. Tai ypač aktualu, kai Europoje siekiama greitai didinti gamybos pajėgumus ir standartizuoti įrangą, kad būtų paprasčiau vykdyti bendrus pirkimus.

    „Mes visiškai remiame SAFE tinkamumo kriterijus, kuriuos patys rėmėme. SAFE yra priemonė, skirta auginti ir remti Europos gynybos pramonę, ir tai yra europinės pirmenybės principo esmė“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Ši situacija parodo, kaip gynybos pramonėje susikertantys politiniai tikslai gali turėti tiesioginių finansinių pasekmių. Griežtesnės taisyklės, skirtos apsaugoti europinę gamybą, kartu gali apriboti projektus, kurie praktiškai jau yra giliai integruoti į bendras Europos tiekimo grandines.

  • Lenkijos PWPW apie grynųjų ateitį: jų poreikis augs, o krizėse tai svarbiausia atsarga

    Lenkijos vertybinių popierių spaustuvė PWPW teigia, kad artimiausiais metais grynųjų pinigų poreikis gali didėti ne tik Lenkijoje, bet ir kitose Europos šalyse. Institucijos atstovų vertinimu, grynieji išlieka svarbiausia atsarga situacijoms, kai sutrinka įprasti atsiskaitymo būdai.

    PWPW yra strateginės reikšmės organizacija, kuri gamina banknotus ir valstybinius dokumentus, o taip pat kuria skaitmeninės tapatybės ir elektroninio parašo sprendimus. Dėl tokio profilio jai taikomi ypač griežti kibernetinio saugumo reikalavimai.

    Grynieji kaip atsarga krizei

    PWPW atstovai akcentuoja, kad grynųjų stiprybė yra paprasta: jie veikia net tada, kai neveikia skaitmeniniai kanalai. Karo, plataus masto elektros tiekimo sutrikimų ar kibernetinių incidentų atveju mokėjimų infrastruktūra gali būti ribota, o grynieji leidžia išlaikyti bent minimalią ekonominę apyvartą.

    Institucija pabrėžia, kad skaitmeniniai mokėjimai ir toliau plėsis, tačiau tai nereiškia grynųjų pabaigos. Priešingai, didėjant rizikų suvokimui, gyventojai ir verslai linkę turėti fizinių pinigų nenumatytiems atvejams.

    Augantis dėmesys saugumui ir technologijoms

    Kadangi PWPW dirba su jautriomis sistemomis ir duomenimis, didelė dalis investicijų skiriama kibernetinei higienai ir infrastruktūros atsparumui. Tokiose organizacijose svarbu ne tik apsauga nuo įsilaužimų, bet ir veiklos tęstinumas, atsarginės procedūros bei darbuotojų mokymai.

    PWPW taip pat mini dirbtinio intelekto pritaikymą veikloje, tačiau pabrėžia, kad jis turi būti diegiamas atsargiai, laikantis saugumo ir atitikties reikalavimų. Toks požiūris būdingas institucijoms, kurios vienu metu dirba ir su fiziniu saugumu, ir su skaitmeninėmis tapatybės sistemomis.

    Veikla už Lenkijos ribų

    PWPW pristato save kaip reikšmingą žaidėją Vidurio ir Rytų Europoje, o dalį sprendimų eksportuoja į kitas rinkas. Institucija yra gaminusi banknotus ir už Europos ribų, taip diversifikuodama veiklą ir stiprindama kompetencijas saugių dokumentų srityje.

    PWPW žinutė paprasta: skaitmenizacija auga, bet grynieji išlieka kritiškai svarbūs kaip atsarginis, nuo skaitmeninių sistemų nepriklausomas sprendimas. Todėl, jų vertinimu, grynųjų paklausa neturėtų trauktis taip greitai, kaip dažnai prognozuojama.