CP v2

Blog

  • Lake District smūgis turistams: 47 eurų bilietas leidžia visą dieną važinėti be ribų

    Lake District smūgis turistams: 47 eurų bilietas leidžia visą dieną važinėti be ribų

    By&nbspDianne Apen-Sadler
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    Covering trains, buses and boats, getting around the famed Cumbrian landscape car-free is now easier and cheaper.

    The breathtaking landscapes of England’s Lake District have inspired some of the world’s most famous poets and writers, from William Wordsworth to Beatrix Potter.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Want to discover it for yourself? Then you might just want to buy this new travel pass unlocking the region.

    Offering unlimited travel on buses, trains and boats, the Cumbria Travel Pass is priced at £40 (€47) for one day, or £99 (€116) for three.

    Valid at any time on any day of the week, the pass covers Northern, TransPennine and Avanti trains, Stagecoach buses, and Lakes Day Cruises on Windermere.

    You’ll also get discounts on the Ravenglass and Eskdale Railway, Coniston Launch, and boat rides on Derwentwater with Keswick Launch and Ullswater with Ullswater Steamers.

    What to see and do in the Lake District

    Designated a National Park in 1951, and a UNESCO World Heritage Site in 2017, the Lake District spans some 2,362 square kilometres.

    There are 16 large lakes, of which Windermere is the biggest (and most famous). Here, you can go swimming, kayaking and paddleboarding, or head out on a rowing boat.

    The area has a long history, and you can visit everything from Roman ruins to Beatrix Potter’s Hill Top farmhouse.

    Of course, given the Lake District is home to England’s tallest peak (Scafell Pike), you’ll almost certainly want to go hiking.

    You can find all of the routes, which can be filtered by duration and accessibility, on the National Park Authority’s website.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Ispaniją smogs antra vasaros karščio banga: iki 44 laipsnių, skelbiami aukščiausi perspėjimai

    Ispaniją smogs antra vasaros karščio banga: iki 44 laipsnių, skelbiami aukščiausi perspėjimai

    Ispanija ruošiasi antrai 2026 metų vasaros karščio bangai: valstybinė meteorologijos agentūra AEMET įspėja, kad kai kur temperatūra gali pakilti iki 44 laipsnių. Sinoptikai prognozuoja, kad pavojingiausias laikotarpis tęsis bent iki antradienio, o perspėjimų žemėlapis bus tikslinamas pagal naujausius modelius.

    Pagal AEMET prognozes, didžiausia kaitra koncentruosis pietvakarių žemyninėje dalyje, ypač upių slėniuose, kur temperatūra gali būti keliais laipsniais aukštesnė nei aplinkinėse vietovėse. Plačiose teritorijose tikimasi 39–41 laipsnio, o dalyje regionų tvyros 37–40 laipsnių karštis.

    Kur karštis pavojingiausias?

    AEMET skelbia oranžinius perspėjimus didelėje šalies dalyje, o kai kur taikomi ir geltoni įspėjimai. Didesnė rizika numatoma Andalūzijoje, įskaitant Sevilijos, Uelvos ir Chajeno apylinkes, kur karštis gali pasiekti apie 40 laipsnių ir daugiau.

    Karščio banga apims ne tik pietus. Pavojus taip pat prognozuojamas Ebro slėnyje, šiaurės rytų žemumose, dalyje Galisijos vidaus rajonų, pietinėje plynaukštėje ir kai kuriose rytinės pakrantės zonose, o Maljorkoje temperatūra gali kilti iki 36–38 laipsnių.

    Kanaruose – papildomas gaisrų pavojus

    Šį kartą išimtis netaps ir Kanarų salos, kurios dažnai išvengia ekstremaliausių žemyninės Ispanijos epizodų. Kanarų vyriausybės ekstremaliųjų situacijų tarnybos paskelbė perspėjimą dėl miškų gaisrų rizikos Gran Kanarijoje ir Tenerifėje, nes kelioms dienoms prognozuojama aukšta temperatūra ir sausas oras.

    Prognozėms išliekant dinamiškoms, daliai salų gali būti taikomi griežtesni perspėjimai, o situaciją labiausiai lems vėjo kryptis, oro masių kaita ir drėgmės lygis. Tokios sąlygos didina gaisrų plitimo tikimybę, ypač jei sustiprėja vietiniai vėjai.

    Naktimis atokvėpio mažai

    Sveikatos riziką didina ne tik dienos temperatūros pikas, bet ir labai šiltos naktys. AEMET nurodo, kad artimiausiomis dienomis daug kur vyraus 20–26 laipsnių minimali temperatūra, o kai kur naktimis ji gali pakilti ir iki 27–28 laipsnių, todėl organizmui sunkiau atsigauti.

    Ispanijoje karščio bangos poveikis vertinamas ir per perteklinio mirtingumo rodiklius: šalyje veikianti MoMo stebėsenos sistema, siejama su Sveikatos apsaugos ministerijos duomenų analize, ankstesnio karščio epizodo metu fiksavo reikšmingą papildomų mirčių skaičių. Tai sustiprina institucijų raginimus rizikos grupėms būti ypač atsargioms.

    Specialistai primena, kad didžiausia rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Rekomenduojama vengti buvimo saulėje vidurdienį, gerti pakankamai vandens, riboti intensyvų fizinį krūvį lauke ir stebėti savijautą, ypač jei naktimis nepavyksta kokybiškai pailsėti.

  • J. D. Vance smogė Britanijai po Starmerio atsistatydinimo: sako, politika „sugedusi“

    J. D. Vance smogė Britanijai po Starmerio atsistatydinimo: sako, politika „sugedusi“

    JAV viceprezidentas J. D. Vance po Jungtinės Karalystės premjero Keiro Starmerio atsistatydinimo pareiškė, kad šalis „ilgą laiką buvo nuvilta savo lyderystės“. Interviu britų spaudai jis kartu pabrėžė, kad Britanija yra „nuostabi“, tačiau politikoje esą mato rimtą sisteminę problemą.

    Pasak J. D. Vance, Jungtinėje Karalystėje žmonės esą laukia „reikšmingų struktūrinių pokyčių“, o britų politika jam atrodo „labai sugriuvusi“. Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Leiboristų partija pradeda vadovybės kaitos procesą, o K. Starmeris laikinai lieka poste iki įpėdinio patvirtinimo.

    „Žmonės tikrai šaukiasi reikšmingų struktūrinių pokyčių. Tikiuosi, kad Andy Burnhamas, o jei ne jis, tai kažkas kitas, sugebės tai įgyvendinti“, – sakė J. D. Vance.

    Britanijos vidaus politikoje šis laikotarpis vertinamas kaip dar vienas nestabilumo etapas, nes pastaraisiais metais šalyje dažnai keitėsi ministrai pirmininkai. Tokia kaita paprastai didina neapibrėžtumą dėl biudžeto, migracijos, energetikos ir ekonomikos politikos krypties, o tai atsiliepia ir investuotojų lūkesčiams.

    Interviu jis taip pat užsiminė apie galimą naują lyderį Andy Burnhamą, kuris šiame kontekste minimas kaip vienas realiausių kandidatų perimti vadovavimą. Jei tokia rokiruotė įvyktų, tai būtų dar vienas premjero pasikeitimas per palyginti trumpą laiką, o tai sustiprintų diskusijas apie britų politinės sistemos stabilumą.

    J. D. Vance kritiškas tonas Europos atžvilgiu skambėjo ir anksčiau: jis ne kartą kaltino žemyno lyderius nepakankamai sprendžiant migracijos problemas ir ginčijosi dėl žodžio laisvės ribojimo. Ši linija atitinka dalies JAV Respublikonų sparno retoriką, kuri pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja vidaus saugumą, sienų kontrolę ir skeptiškesnį požiūrį į Europos politinius sprendimus.

    Papildomos įtampos JAV ir Europos darbotvarkėje kelia ir Vašingtono bei sąjungininkų nesutarimai dėl saugumo politikos krypčių. Tokie pareiškimai, kaip J. D. Vance pasisakymas apie Britaniją, paprastai sukelia platesnę reakciją ne tik Londone, bet ir Europoje, nes signalizuoja apie griežtesnę transatlantinių santykių retoriką.

  • Mokslininkai kavos tirščius per 90 sekundžių paverčia biokuru: energinė vertė artėja prie antracito

    Kasmet pasaulyje išgeriama apie 400 mlrd. kavos puodelių, o kartu susidaro maždaug 18 mln. tonų drėgnų kavos tirščių. Didelė jų dalis vis dar atsiduria mišrių atliekų sraute, nors šio likučio energinis potencialas seniai laikomas perspektyviu.

    Problemą iki šiol kėlė tirščių drėgmė: norint juos naudoti kaip kurą, žaliavą tekdavo ilgai ir brangiai džiovinti. Dėl to perdirbimas dažnai nebūdavo ekonomiškai patrauklus, ypač kai energijos kainos ir logistikos sąnaudos išauga.

    Korėjos geologijos ir mineralinių išteklių instituto KIGAM mokslininkai pristatė metodą, kuris leidžia apeiti džiovinimo etapą ir drėgmę paversti proceso pranašumu. Tyrime aprašoma technologija, kai dar drėgni tirščiai apdorojami plazmos liepsna maždaug 800–900 laipsnių temperatūroje.

    Staigus įkaitinimas per kelias dešimtis sekundžių išgarina vandenį ir sukuria vadinamąjį spragėsių efektą: žaliava išsipučia, tampa porėta ir virsta biokokso tipo biokuru. Mokslininkų teigimu, viso proceso trukmė gali siekti apie 90 sekundžių, o galutinis produktas savo savybėmis priartėja prie antracito tipo anglies.

    Publikuotuose rezultatuose nurodoma, kad gauto biokuro šilumingumas siekia 29 megadžaulius kilogramui. Palyginimui, įprasta mediena dažnai vertinama maždaug 15–20 megadžaulių kilogramui, tad skirtumas gali būti reikšmingas kalbant apie energijos tankį ir transportavimo efektyvumą.

    Kitas svarbus aspektas yra emisijos: apdorojimo metu, kaip skelbiama, pašalinami sieros junginiai, todėl mažėja sieros oksidų, siejamų su oro tarša ir rūgščiaisiais lietumis, susidarymo rizika. Tai ypač aktualu regionams, kur kietojo kuro deginimas vis dar sudaro didelę šildymo ar pramonės energijos dalį.

    Technologija potencialiai naudinga ne vien kaip kuro gamybos būdas. Po apdorojimo medžiagos paviršiaus plotas, tyrėjų duomenimis, išauga nuo 1,5 iki 115,4 kvadratinio metro gramui, todėl atsiranda panašumų su aktyvintos anglies sorbcinėmis savybėmis.

    Tai atveria kelią platesniam pritaikymui, pavyzdžiui, vandens valymui, oro filtravimui ar pramoninei adsorbcijai, kur reikalingos porėtos medžiagos. Praktikoje tokie sprendimai gali tapti dalimi žiedinės ekonomikos, kai atliekos tampa žaliava aukštesnės vertės produktams.

    Vis dėlto didžiausia žinia energetikai yra tai, kad procesui tinka drėgna žaliava, o džiovinimo atsisakymas gali sumažinti tiek energijos sąnaudas, tiek galutinę kainą. Tyrėjai pabrėžia, kad panašus principas teoriškai galėtų būti taikomas ir kitiems didelės drėgmės organinių atliekų srautams, įskaitant maisto atliekas, žemės ūkio likučius ar nuotekų dumblą.

    Kol kas tai laboratoriniais ir pilotiniais duomenimis grindžiama kryptis, tačiau ji atspindi platesnę tendenciją: ieškoma technologijų, kurios energiją ir pramonines žaliavas leistų gauti ne iš iškastinio kuro, o iš vietinių atliekų srautų. Tokie sprendimai svarbūs ir dėl tiekimo saugumo, ir dėl emisijų mažinimo tikslų.

  • Tasmanijoje išgarsėjęs jūrinis dramblys Neilas blokuoja kelius ir apgadina automobilius: valdžia prašo laikytis atstumo

    Tasmanijos pietinėje pakrantėje dėmesio centre atsidūrė penkerių metų jūrinis dramblys Neilas, kurio pasirodymai sausumoje vis dažniau trikdo nedidelių pakrančių miestelių kasdienybę. Gyvūnas ne tik išgula keliuose ir sustabdo eismą, bet ir yra apgadinęs kelio stulpelius, informacinį ženklą, tvorą bei bandęs „aiškintis santykius“ su stovinčiais automobiliais.

    Vietos institucijos ragina žmones nepersekioti Neilo ir gerbti jo erdvę, nes socialinių tinklų sukurta šlovė pradėjo kelti riziką ir pačiam gyvūnui, ir gyventojams. Pasak Tasmanijos gamtos išteklių ir aplinkos institucijų atstovų, didžiausia problema tampa ne Neilo elgesys, o žmonių noras bet kokia kaina prieiti arčiau dėl įspūdingos nuotraukos.

    „Jau matėme gana neatsakingų situacijų, kai žmonės prineša mažus vaikus visai prie pat gyvūno vien tam, kad padarytų kadrą socialiniams tinklams“, – sakė Tasmanijos gamtos išteklių ir aplinkos departamento atstovas Chrisas Carlyonas.

    Valdžia taip pat prašo internete neskelbti tikslios gyvūno buvimo vietos, kad prie jo nepradėtų masiškai rinktis smalsuolių minios. Tokios situacijos, pareigūnų teigimu, gali priversti reindžerius imtis rizikingo gyvūno iškeldinimo, o tai stresuotų Neilą ir didintų nelaimingų atsitikimų tikimybę.

    Tasmanijos universiteto mokslininkė Sophia Volzke aiškina, kad agresyvesni jauno patino „išsišokimai“ yra natūrali elgsena. Jauni jūriniai drambliai taip treniruojasi būsimiems susirėmimams dėl dominavimo, o kai aplink nėra kitų panašaus amžiaus patinų, „taikiniais“ kartais tampa kelio infrastruktūra ar žmonių palikti daiktai.

    Specialistai primena, kad jūrinių dramblių išėjimai į krantą yra įprasta jų gyvenimo ciklo dalis. Kelis kartus per metus jie palieka vandenyną pailsėti, badauti ir šerti, todėl Neilas į gimtąsias vietas sugrįžta ne pirmą kartą, tačiau šįkart išskirtinį dėmesį dar labiau sustiprino socialiniai tinklai ir tūkstantinės auditorijos.

  • Tarakanuose aptiko tūkstančius bakterijų DNR fragmentų: ką tai sako apie jų ištvermę ir evoliuciją

    Naujas tarakonų genomų tyrimas atskleidė netikėtą detalę: kai kurių rūšių DNR slepia tūkstančius mažų fragmentų, kilusių iš su tarakonais seniai susijusios bakterijos Blattabacterium cuenoti. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog tarakonai yra „iš dalies bakterijos“, tačiau rodo daug glaudesnius ryšius su mikrobų pasauliu, nei manyta.

    Tyrimo rezultatai publikuoti Proceedings of the National Academy of Sciences. Autorių teigimu, tai gali būti vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip gyvūnų genomuose ilgainiui gali kauptis iš kitų organizmų perimtos genetinės „nuotrupos“.

    Genų „šokinėjimas“ tarp nesusijusių rūšių vadinamas horizontaliu genų pernašumu. Bakterijoms tai įprastas reiškinys, nes jos lengvai apsikeičia genetine medžiaga, ypač gyvendamos arti viena kitos, o tai, pavyzdžiui, padeda greičiau plisti atsparumui antibiotikams.

    Sudėtingesniems organizmams, tokiems kaip vabzdžiai, toks procesas laikomas retesniu, nes jų DNR saugoma ląstelės branduolyje, o paveldimi pokyčiai turi patekti į lytines ląsteles. Būtent todėl tarakonų atvejis patraukė ypatingą tyrėjų dėmesį.

    Blattabacterium bakterijos tarakonuose gyvena labai glaudžiai: jos įsikuria specialiose ląstelėse ir perduodamos iš kartos į kartą per kiaušinėlius. Toks ilgalaikis „bendras gyvenimas“ sukuria daug progų bakterijų genetinei medžiagai patekti šalia šeimininko DNR ir, retais atvejais, į ją įsiterpti.

    Tyrėjai, lygindami tarakonų ir termitų genomus, ieškojo atitikmenų, būdingų Blattabacterium. Daugiausia įterpų aptikta Australijos tarakonų grupėse Panesthiinae ir Geoscapheinae, kur jų skaičius viršijo 3 000.

    Nors tarakonai garsėja ištverme, mokslininkai ragina nepervertinti šių rezultatų: dauguma aptiktų fragmentų yra labai trumpi, neretai net ne primenantys pilnaverčių genų. Tai labiau panašu į genetinius „pėdsakus“, o ne į veikiančias instrukcijas, kurios iškart suteikia naujų savybių.

    Vis dėlto intriguoja tai, kad dalis fragmentų, sprendžiant iš jų pasiskirstymo skirtingose grupėse, gali būti labai seni ir išsilaikyti dešimtis milijonų metų. Tokie ilgaamžiai įrašai kelia klausimą, ar bent kai kurie jų kartais galėjo įgyti funkciją, tačiau šiuo metu tai dar nėra patvirtinta.

    Tyrimo autoriai pabrėžia: atradimas labiau plečia supratimą apie evoliuciją ir simbiozę, nei pateikia paprastą atsakymą, kodėl tarakonus taip sunku išnaikinti. Genomai gali būti kur kas sudėtingesni, o ryšiai su mikroorganizmais – gilesni, nei ilgą laiką rodė klasikiniai modeliai.

  • Gydytojas įspėja: 5 ankstyvi skrandžio vėžio ženklai, kuriuos daugelis praleidžia

    Skrandžio vėžys ilgą laiką gali progresuoti beveik nepastebimai, o pirmieji signalai dažnai palaikomi įprastais virškinimo sutrikimais. Gydytojai pabrėžia, kad laiku atlikti tyrimai reikšmingai padidina galimybes ligą nustatyti anksti ir sėkmingai gydyti.

    Gastroenterologas išskiria penkis simptomus, kurių nereikėtų nuvertinti, ypač jei jie kartojasi ar tęsiasi kelias savaites. Svarbu vertinti ne vieną požymį atskirai, o jų trukmę, intensyvumą ir derinį.

    Vienas dažniausių ankstyvų signalų – užsitęsęs rėmuo ar deginimas, pilvo diskomfortas, kuris nepraeina pakeitus mitybą ar pavartojus įprastų vaistų nuo refliukso. Jei tokie simptomai kartojasi nuolat, gydytojai rekomenduoja neatidėlioti konsultacijos ir aptarti, ar nereikalingi papildomi tyrimai.

    Kitas įspėjantis ženklas – ankstyvas sotumo jausmas, kai žmogus pasijunta pavalgęs po kelių kąsnių. Tai gali būti susiję su skrandžio funkcijos sutrikimu, o retais atvejais ir su dariniais, mažinančiais skrandžio talpą.

    Trečias svarbus požymis – nepaaiškinamas svorio kritimas be dietos ar didesnio fizinio krūvio. Jis gali atsirasti dėl sumažėjusio apetito, blogesnio maisto pasisavinimo ar kitų organizmo pokyčių, todėl toks pokytis turėtų būti įvertintas gydytojo.

    Ketvirtas simptomas – nuolatinis pykinimas, ypač jei jis nepraeina arba atsiranda vėmimas. Nors pykinimą gali sukelti įvairios priežastys, užsitęsę simptomai yra pagrindas atlikti išsamesnį ištyrimą.

    Pavojingiausiu signalu laikomos juodos, deguto spalvos išmatos, kurios gali rodyti kraujavimą viršutinėje virškinamojo trakto dalyje. Tokiu atveju delsti negalima, reikalinga skubi medicinos pagalba.

    Specialistai akcentuoja, kad nė vienas iš šių požymių savaime dar nereiškia vėžio diagnozės. Vis dėlto, jei simptomai tęsiasi, stiprėja ar pasireiškia keli kartu, vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar gastroenterologą ir aptarti, ar reikalingi kraujo tyrimai, išmatų tyrimai dėl slapto kraujo ar endoskopinis ištyrimas.

    Skrandžio vėžio riziką gali didinti kai kurie veiksniai, tarp jų Helicobacter pylori infekcija, rūkymas, gausus sūdytų ir rūkytų produktų vartojimas, taip pat šeiminė anamnezė. Dėl to gydytojai ragina ne tik reaguoti į simptomus, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje rūpintis rizikos mažinimu bei profilaktika.

  • Šaltai matchai pridėkite šį prieskonį: žada mažiau uždegimo ir švelnesnį kofeino poveikį

    Šaltai matchai pridėkite šį prieskonį: žada mažiau uždegimo ir švelnesnį kofeino poveikį

    Šaltai ruošiama matcha vis dažniau vadinama alternatyva ledinei kavai, nes suteikia energijos, bet daugeliui sukelia mažiau staigių „kofeino bangų“. Skirtingai nei įprasta žalioji arbata, matcha geriama su visu susmulkintu lapeliu, todėl į organizmą patenka daugiau biologiškai aktyvių medžiagų.

    Matchoje natūraliai yra kofeino ir L-teanino derinys, kuris, remiantis mitybos ir neurofiziologijos tyrimais, gali sietis su tolygesniu budrumu ir ramesniu susikaupimu. Dėl to dalis žmonių ją renkasi vietoj kavos, ypač šiltuoju metų laiku, kai stipri kava kartais sustiprina širdies plakimą ar nerimo pojūtį.

    Kas iš tiesų yra matcha

    Matcha yra smulkiai sumalti arbatmedžio lapai, kurie suplakami su vandeniu ir išgeriami, o ne užplikomi ir nukošiami. Dėl šios priežasties skonis būna intensyvesnis, spalva ryškesnė, o juntamas „arbatos stiprumas“ didesnis nei įprasto puodelio žaliosios arbatos.

    Matchoje aptinkami katechinai, tarp jų ir EGCG, dažnai minimas mokslinėje literatūroje dėl antioksidacinių savybių. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad poveikis priklauso nuo visos mitybos, miego ir kofeino tolerancijos, o vienas gėrimas nepakeičia gyvenimo būdo.

    Prieskonis, kuris dera su šalta matcha

    Vienas populiariausių priedų, kuris ypač tinka šaltai matchai, yra cinamonas. Jis padeda sušvelninti žolės kartumą ir suteikia natūralaus saldumo įspūdį, todėl dažnai leidžia sumažinti pridėtinio cukraus kiekį arba jo visai atsisakyti.

    Cinamonas taip pat siejamas su priešuždegiminėmis savybėmis ir gliukozės kontrolės rodiklių gerėjimu, tačiau rezultatai skirtinguose tyrimuose nevienodi. Praktinis patarimas paprastas: pradėkite nuo mažo kiekio, nes per daug cinamono gali užgožti matchos skonį ir padaryti gėrimą per aitrų.

    Kaip pasigaminti šaltą matchą namuose

    Paprastai pakanka pusės ar vieno arbatinio šaukštelio matchos ir nedidelio kiekio vėsaus ar kambario temperatūros vandens. Pirmiausia miltelius verta gerai išplakti plaktuvėliu ar plaktuvėje, kad neliktų gumulėlių, ir tik tada pilti pieną ar augalinį gėrimą bei dėti ledo.

    Jei norite sluoksniuoto gėrimo, pieną su ledu supilkite į stiklinę, o matchos koncentratą užpilkite ant viršaus. Gaiviau bus, jei dalį pieno pakeisite kokosų vandeniu ar gerai atšaldytu mineraliniu vandeniu, o skoniui pagyvinti tiks laimo ar citrinos sultys.

    Gėrimo „sveikumas“ labai priklauso nuo priedų: sirupai, dideli kiekiai medaus ar plakta grietinėlė greitai paverčia jį desertu. Jei matchą renkatės kaip kasdienę kavos alternatyvą, geriausia laikytis paprastos sudėties ir pasilikti saldinimą tik minimalų.

    Svarbu nepamiršti, kad matcha nėra be kofeino, todėl jautresniems žmonėms, nėščiosioms ar turintiems miego, širdies ritmo ar kraujospūdžio problemų verta pasitarti su gydytoju. Daugeliui saugiausias metas šaltai matchai yra rytas arba pirma dienos pusė, kad kofeinas netrukdytų užmigti.

  • Balti ar rudi kiaušiniai – kuris sveikesnis? Ekspertai griauna mitą apie lukšto spalvą

    Balti ar rudi kiaušiniai – kuris sveikesnis? Ekspertai griauna mitą apie lukšto spalvą

    Rudi kiaušiniai daugelį metų turi geresnį įvaizdį: parduotuvėse jie dažnai atrodo „namiškesni“, todėl dalis pirkėjų automatiškai juos laiko sveikesniais. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad lukšto spalva pati savaime beveik nieko nepasako apie kiaušinio maistinę vertę.

    Lukšto atspalvis pirmiausia yra genetinis požymis, susijęs su vištų veisle ir pigmentais, kurie formuojasi kiaušiniui kiaušintakyje. Dėl to vienos vištos deda baltus, kitos – rudus, o kai kurios veislės gali padėti ir gelsvus, melsvus ar žalsvus kiaušinius, tačiau tai nėra kokybės sertifikatas.

    Ar lukšto spalva keičia sudėtį?

    Jei vištos šeriamos panašiai ir laikomos panašiomis sąlygomis, baltų ir rudų kiaušinių skirtumai paprastai būna minimalūs. Lukštas neparodo, kiek kiaušinyje bus baltymų, vitaminų ar cholesterolio, todėl vien pagal spalvą spręsti apie „sveikumą“ yra klaidinanti praktika.

    Maistinę vertę daug labiau lemia pašaras, laikymo sąlygos, kiaušinio šviežumas ir tai, ar pašarai buvo papildomai praturtinti, pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgštimis. Skonio skirtumai, kuriuos kartais įžvelgia pirkėjai, dažniau susiję su šviežumu ar mityba, o ne su lukšto pigmentu.

    Kodėl rudi kiaušiniai kartais brangesni?

    Kaina parduotuvėje ne visada atspindi maistinę vertę: rudi kiaušiniai gali kainuoti daugiau dėl didesnių vištų veislių auginimo kaštų, ūkių specifikos ar rinkodaros. Tai nereiškia, kad baltas kiaušinis yra prastesnis arba rudas automatiškai yra ekologiškas.

    Renkantis verta atkreipti dėmesį ne į spalvą, o į ženklinimą ant lukšto. Pirmasis skaitmuo nurodo laikymo būdą: 0 reiškia ekologinę gamybą, 1 – laisvą laikymą, 2 – laikymą ant kraiko, 3 – laikymą narvuose.

    Neapsigaukite ir dėl trynio spalvos

    Dar vienas paplitęs mitas – kad ryškiai oranžinis trynys reiškia aukštesnę kokybę ar „laimingą vištą“. Iš tiesų trynio spalva labiau atspindi pašaro sudėtį: ją stiprina kukurūzai, liucerna, žaliosios žaliavos ar natūralūs augaliniai pigmentai.

    Vis dėlto blyškesnis trynys nereiškia, kad kiaušinis menkavertis. Nepriklausomai nuo lukšto spalvos, kiaušiniai yra visavertis baltymų šaltinis, o trynyje yra riebaluose tirpių vitaminų ir mineralų bei regėjimui svarbių medžiagų, tokių kaip liuteinas ir zeaksantinas.

    Praktiškiausia taisyklė perkant paprasta: daugiau pasako kodas, galiojimo data, šviežumas ir laikymo sąlygos, o ne lukšto atspalvis. Namuose kiaušinius rekomenduojama laikyti šaldytuve, stabilioje temperatūroje, ir vengti pakuočių su įtrūkusiais lukštais.

  • Mokslininkai įspėja: šie kopūstiniai junginiai gali padėti, bet skydliaukei ne visada tinka

    Mokslininkai įspėja: šie kopūstiniai junginiai gali padėti, bet skydliaukei ne visada tinka

    Gliukozinolatai yra natūralūs sieros turintys junginiai, kurių daugiausia randama kopūstinių šeimos daržovėse, pavyzdžiui, brokoliuose, žiediniuose kopūstuose, briuseliniuose kopūstuose, įvairių rūšių kopūstuose ir rėžiukuose. Jų kiekis priklauso nuo augalo rūšies, veislės, auginimo sąlygų ir to, kuri daržovės dalis valgoma.

    Šie junginiai patys savaime yra gana stabilūs, tačiau svarbiausia vyksta, kai daržovė pjaustoma, smulkinama ar kramtoma. Tuomet suaktyvėja fermentas mirozinazė, kuris gliukozinolatus paverčia biologiškai aktyviais skilimo produktais, tokiais kaip izotiocianatai ir indolai.

    Tyrimuose būtent šie skilimo produktai siejami su galimomis sveikatai palankiomis savybėmis, įskaitant antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad dažnesnis kryžmažiedžių daržovių vartojimas gali būti susijęs su mažesne kai kurių onkologinių ligų rizika, nors tiesioginis priežastinis ryšys ne visais atvejais įrodytas.

    Kaip iš daržovių gauti daugiau naudos

    Naudos dydį lemia ne vien tai, ką valgome, bet ir kaip paruošiame. Ilgas virimas gali sumažinti dalį aktyvių medžiagų ir slopinti mirozinazės veiklą, todėl dalis potencialiai naudingų junginių susidaro mažiau efektyviai.

    Praktiškai dažnai rekomenduojamas trumpas garinimas arba lengvas apdorojimas, taip pat smulkinimas ir kelių minučių „poilsis“ prieš kaitinimą. Tai gali padėti fermentinėms reakcijoms įvykti dar prieš terminį apdorojimą, o dalį konversijos vėliau gali atlikti ir žarnyno mikrobiota.

    Pasaulio sveikatos organizacija taip pat pabrėžia bendrą principą: kasdien suvalgyti bent 400 gramų vaisių ir daržovių. Kryžmažiedės daržovės šiame kontekste yra vertinga raciono dalis, tačiau svarbiausia yra įvairovė ir reguliarumas.

    Kada reikėtų atsargumo

    Kartu su galimomis naudomis literatūroje aptariamas ir galimas poveikis skydliaukės funkcijai, ypač jei kryžmažiedžių daržovių vartojama labai daug ir tuo pat metu trūksta jodo. Kai kurie gliukozinolatų skilimo produktai laikomi goitrogenais, galinčiais trukdyti normaliai jodo apykaitai.

    Didžiausias dėmesys paprastai skiriamas žmonėms, turintiems skydliaukės sutrikimų, pavyzdžiui, hipotirozę ar autoimuninį tiroiditą. Tai nereiškia, kad kopūstines daržoves būtina išbraukti, tačiau verta aptarti racioną su gydytoju ar dietologu, ypač jei daržovės valgomos dideliais kiekiais kasdien.

    Subalansuota mityba, pakankamas jodo kiekis ir protingas terminis apdorojimas dažniausiai laikomi svarbiausiais saugumo veiksniais. Jei atsiranda naujų simptomų ar kyla abejonių dėl skydliaukės, patikimiausias kelias yra laboratoriniai tyrimai ir individuali medicininė konsultacija.

    Kokiose daržovėse jų daugiausia

    Daugiausia gliukozinolatų siejama su kryžmažiedėmis daržovėmis, tarp jų brokoliais, briuseliniais kopūstais, kopūstais, žiediniais kopūstais, kaliaropėmis, ropėmis ir rėžiukais. Ryškūs skirtumai galimi net tarp tos pačios rūšies veislių.

    Rapsai ir garstyčios taip pat yra reikšmingi šių junginių šaltiniai, todėl jų pėdsakų galima rasti ir kai kuriuose produktuose, pagamintuose iš šių augalų. Vis dėlto kasdienėje mityboje pagrindinis vaidmuo dažniausiai tenka būtent daržovėms.

    Moksliniai tyrimai apie gliukozinolatus tęsiasi, o išvados dažnai priklauso nuo vartojamų kiekių, bendros mitybos kokybės ir individualios sveikatos būklės. Dėl to ekspertai paprastai siūlo laikytis principo daugiau įvairovės lėkštėje ir mažiau kraštutinumų.