CP v2

Blog

  • Kodėl daigai ant palangės dygsta net 1,5 mėnesio: 1 veiksmą darote be reikalo, 1 pamirštate

    Kodėl daigai ant palangės dygsta net 1,5 mėnesio: 1 veiksmą darote be reikalo, 1 pamirštate

    Jei daigai ant palangės dygsta prastai, tai gali nutikti auginant bet ką: pomidorus, paprikas, žalumynus ar lapines salotas. Dažnai šeimininkės padaro kelias klaidas, apie kurias net neįtaria, o jos ir lemia, kodėl sudygimo tenka laukti itin ilgai.

    Ką daryti, jei daigai prastai dygsta

    Pirmiausia atkreipkite dėmesį į žemės sluoksnį po sėkla – ten, kur augs šaknys. Jis turėtų būti apie 10–15 centimetrų. Žemės galima įberti ir su atsarga: jei jos apačioje bus per mažai, augalas nespės normaliai įsišaknyti, o daigui tiesiog pritrūks jėgų augti.

    Kita dažna klaida – sėklos užberiamos per storu žemės sluoksniu, tikintis, kad taip bus geriau. Jaunam ir silpnam daigeliui sunku prasikalti pro tokią dangą, todėl daigai pasirodo gerokai vėliau, nei norėtųsi.

    Jei sėjate žalumynus, pavyzdžiui, lapines salotas, petražoles ar baziliką, viršuje pakanka ne didesnio nei 0,5 centimetro žemės sluoksnio. Kai kuriais atvejais sėklų išvis nereikia užberti – jas galima paskleisti ant paviršiaus ir lengvai prispausti pirštais. Pomidorų ar paprikų daigams žemės sluoksnis virš sėklos turėtų būti ne didesnis nei 1 centimetras.

    Dar vienas dalykas, kurį žmonės dažnai pamiršta: iki pasirodant pirmiesiems daigams būtina sukurti šiltnamio efektą. Indelius ar dėžutes reikėtų uždengti plėvele arba maišeliu. Vis dėlto tai turi būti šiltnamis, o ne sauna, todėl nepamirškite padaryti kelių mažų skylučių, kad į vidų patektų oro.

    Šis triukas naudingas net ir tada, kai kambaryje šilta, nes ant palangės žemė išdžiūsta kur kas greičiau nei lauke. Kartais pakanka ištaisyti vien šiuos dalykus, kad daigai dygtų greičiau, o augtų tvirtesni ir sveikesni.

  • Ši 3 litrų „stebuklinga“ priemonė atstoja toną mėšlo: derlius šoka 20–30 proc.

    Ši 3 litrų „stebuklinga“ priemonė atstoja toną mėšlo: derlius šoka 20–30 proc.

    Daugelyje sodų ir daržų pavasarį vėl juntamas mėšlo kvapas – šeimininkai skuba patręšti lysves, tikėdamiesi rekordinio derliaus. Vis dėlto kasmet vis daugiau daržininkų pripažįsta, kad mėšlas nebėra nei patogiausias, nei pigiausias pasirinkimas. Tai laiko patikrinta trąša, tačiau ne visi turi galimybę jos gauti, o kaina jau kurį laiką kandžiojasi.

    Tuo pat metu šalia yra alternatyva, apie kurią, pasirodo, vis dar žino ne visi. Ji kainuoja mažiau, jos reikia mažesnio kiekio, o nauda – ne mažesnė.

    Kalbama apie kalio ir magnio trąšą, kurios sudėtyje yra ir sieros. Būtent ši kombinacija lemia jos veiksmingumą: kalis stiprina augalus ir gerina vaisių skonį, magnis padeda fotosintezei bei azoto įsisavinimui, o siera prisideda prie augalų atsparumo permainingoms oro sąlygoms ir ligoms. Kartu šios medžiagos veikia kaip kompleksinė pagalba, o ne tik vienos krypties papildomas maitinimas.

    Didžiausią efektą dažniausiai pastebi tie, kurių sklypas ilgą laiką nebuvo „pailsėjęs“: nualintas, smėlingas ar molingas dirvožemis į šią trąšą reaguoja ypač gerai. Daržininkai teigia, kad reguliariai naudojant derlingumas gali padidėti 20–30 proc. Tai reikšmingas skirtumas, ypač įvertinus, kiek kainuoja pati trąša.

    Ši trąša pasižymi ilgalaikiu poveikiu: maistinės medžiagos į dirvą patenka pamažu. Jei ją įterpsite rudenį, pavasarį žemė jau bus paruošta – prisotinta ir subalansuota. Be to, ją galima derinti su kitomis trąšomis: ji netrukdo ir nesukelia nepageidaujamos sąveikos.

    Jeigu ilgus metus į daržą vežėte mėšlą, tam skirdami daug laiko ir išlaidų, verta išbandyti paprastesnį variantą. Vieno maišo tokios trąšos dažnai pakanka standartiniam plotui, o rezultatas, kaip rodo daržininkų atsiliepimai, kalba pats už save.

  • Jennifer Lopez pirmą kartą Coachelloje: boho ir vakarietiškas įvaizdis pavergė gerbėjus

    Jennifer Lopez pirmą kartą Coachelloje: boho ir vakarietiškas įvaizdis pavergė gerbėjus

    Jennifer Lopez pirmą kartą pasirodė „Coachella Valley Music and Arts Festival“ festivalyje ir iškart atsidūrė dėmesio centre. Žiūrovus sužavėjo ne tik jos pasirodymas scenoje, bet ir kruopščiai apgalvotas įvaizdis – dainininkė suderino jai būdingą prabangų glamūrą su festivaliui būdingu boho stiliumi ir vakarietiškais akcentais, puikiai derančiais prie dykumos atmosferos.

    Kasmet „Coachella“ pritraukia daugybę garsių žmonių, o šįkart tarp jų buvo ir Jennifer Lopez. Apie savo dalyvavimą ji pranešė socialiniuose tinkluose – pasidalijo kelionės į Kaliforniją akimirkomis ir pirmuoju įrašu, kuriame matyti, kokią aprangą pasirinko atvykimui.

    Dienos įvaizdis buvo aiški nuoroda į klasikinę festivalio estetiką. Jennifer Lopez vilkėjo baltą ilgą suknelę su rožinių gėlių raštu ir romantiška nėrinių apdaila ties apačia. Lengvas, plazdantis siluetas idealiai atitiko karštą ir sausą renginio aplinką.

    Aprangą ji papildė išskirtiniu akcentu – baltu dirbtinio kailio, tarsi „kudlotu“ švarku. Šis kiek ekstravagantiškas sprendimas suteikė įvaizdžiui ryškumo ir madingo charakterio.

    Stilių užbaigė vakarietiškos detalės: dainininkė pasirinko rudą kaubojišką skrybėlę, kuri puikiai įsiliejo į dykumos scenografiją ir bendrą festivalio nuotaiką.

    Prie suknelės ji priderino karamelės atspalvio itin aukštos platformos batus su masyviu kulnu. Taip pat rankoje laikė odinę, šokolado spalvos delninę, papuoštą daugybe kutų. Šie aksesuarai suteikė įvaizdžiui „dykumos festivalio fėjos“ nuotaiką, tačiau kartu išlaikė Jennifer Lopez būdingą estetiką.

    Atėjus laikui lipti į sceną, atlikėja pasirinko kur kas efektingesnį sprendimą. Plazdančią suknelę ji pakeitė blizgiu, metalizuotu kombinezonu, kuris ypač įspūdingai atrodė scenos šviesose.

    Sceninį įvaizdį papildė balti, iki šlaunų siekiantys batai ir auksiniai „aviator“ stiliaus akiniai nuo saulės. Tas pats baltas dirbtinio kailio švarkas liko svarbia aprangos dalimi, suteikdamas pasirodymui dar daugiau charakterio.

    Po pasirodymo Jennifer Lopez pasidalijo įspūdžiais socialiniuose tinkluose. „Instagram“ ji publikavo nuotraukas ir vaizdo įrašus iš viešnagės Indio mieste, Kalifornijoje.

    „Nuostabiausia diena! Pirmą kartą gyvai atlikome Save Me Tonight per mano pirmąją Coachellą. Tai buvo kažkas ypatingo. Mano laimingas etapas keičia viską. Niekada nenustok savęs stebinti“, – socialiniuose tinkluose rašė atlikėja.

  • Karalienė Leticija vėl nustebino: „Mango“ tvido švarkelis idealiai tinka pavasariui ir komunijai

    Karalienė Leticija vėl nustebino: „Mango“ tvido švarkelis idealiai tinka pavasariui ir komunijai

    Karalienė Leticija dar kartą įrodo, kad karališka elegancija gali derėti su laikui nepavaldžiu paprastumu. Per oficialius susitikimus Zarzuelos rūmuose monarchė pasirinko įvaizdį, puikiai atitinkantį pavasario tendencijas. Švelnios mėlynos ir kreminės baltos derinys sukūrė itin gaivų bei elegantišką ansamblį – tai gali būti puikus įkvėpimas ir gegužės komunijoms ar šeimos šventėms.

    Antradienį Zarzuelos rūmuose karalienė Leticija susitiko su „UNICEF“ atstovais – naująja prezidente María Ángeles Espinosa ir vykdomuoju direktoriumi José María Vera. Susitikimas surengtas reaguojant į dramatišką vaikų padėtį Libane.

    Būdama organizacijos garbės pirmininkė, monarchė išklausė ataskaitą apie teikiamą pagalbą bei mažiausiųjų, kenčiančių nuo konfliktų ir skurdo, situaciją. Anksčiau tą pačią dieną ji taip pat priėmė „UNHCR“ delegaciją organizacijos 75-ųjų veiklos metinių proga – aptarta pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėtis Ispanijoje.

    Nors susitikimų tema buvo rimta ir humanitarinė, stebėtojų dėmesį, kaip įprasta, patraukė karalienės pasirinktas įvaizdis. Leticija vilkėjo laikui nepavaldų „Mango“ tvido švarkelį, kurį pirmą kartą buvo užsidėjusi dar 2013 metais, kai ėjo Astūrijos princesės pareigas. Modelis išsiskiria mėlynos ir baltos atspalviais, ryškesniu etniniu raštu bei subtiliai „pašerpetojusiais“ dramblio kaulo spalvos kraštais.

    Švarkelį monarchė derino su paprastomis, kreminės baltos spalvos kostiuminėmis kelnėmis ir prie jų priderinta palaidine su apykakle. Taip sukurtas harmoningas ir itin elegantiškas spalvinis derinys.

    Vėsaus melsvo atspalvio ir šviesaus kremo kombinacija – vienas universaliausių pavasario pasirinkimų. Tai gaivus, subtilus ir elegantiškas sprendimas, tinkantis ir gegužės šventėms, įskaitant Pirmosios Komunijos minėjimus.

    Įvaizdį užbaigė balti lakuoti „Mary Jane“ tipo bateliai su nedideliu kvadratiniu kulnu ir dirželiu su sagtimi. Klasikinis modelis pabrėžė elegantišką, bet kartu lengvą viso derinio nuotaiką.

    Kaip ir beveik visada, ant karalienės rankos buvo matomas jai būdingas „Coreterno“ žiedas – vienas atpažįstamiausių jos stiliaus akcentų.

    Šis pasirinkimas turėjo ir simbolinę prasmę. Karalienė Leticija neretai sugrįžta prie ankstesnių metų drabužių, taip pabrėždama tvarios mados ir atsakingo vartojimo idėją. „Mango“ tvido švarkelį ji yra vilkėjusi jau septynis kartus, kaskart jį derindama vis kitaip.

    Toks požiūris leidžia jos stiliui būti ne tik elegantiškam, bet ir artimam šiuolaikinėms vertybėms.

    Nuo sužadėtuvių su karaliumi Filipu VI Leticija nuolat atsiduria mados žiniasklaidos dėmesio centre. Jos garderobas dažnai laikomas pavyzdžiu, kaip išlaikyti balansą tarp prabangos ir visiems prieinamos mados.

    Monarchė neretai derina garsių mados namų kūrinius su populiarių prekės ženklų drabužiais, tokiais kaip „Zara“ ar „Mango“. Dėl to jos pasirinkimai tampa ne tik solidūs, bet ir lengvai pritaikomi kasdienybėje.

    Naujausias mėlynos ir kreminės spalvų derinys dar kartą parodė, kad kartais patys paprasčiausi sprendimai gali atrodyti karališkai.

  • Meghan Markle Australijoje pavogė dėmesį: stilingas chaki ir zomšos derinys užbūrė gerbėjus

    Meghan Markle Australijoje pavogė dėmesį: stilingas chaki ir zomšos derinys užbūrė gerbėjus

    Princas Harry ir Sasekso kunigaikštienė Meghan pradėjo keturių dienų vizitą Australijoje – po pirmojo nusileidimo Melburne per pastaruosius aštuonerius metus jų dar laukia apsilankymai Kanberoje ir Sidnėjuje. Nors kelionės darbotvarkėje dominuoja socialiniai ir labdaros susitikimai, daugelio akys pirmiausia krypo į Meghan Markle pasirinktą įvaizdį.

    Vizito metu pora daug dėmesio skiria humanitarinėms iniciatyvoms, susitikimams su visuomeninėmis organizacijomis ir filantropinei veiklai. Šįkart jie nusprendė vaikus palikti namuose – kartu nevyko 6 metų Archie ir 4 metų Lilibet.

    Pirmasis oficialios programos sustojimas buvo Australijos nacionalinis veteranų meno muziejus (ANVAM) Southbank rajone. Būtent čia Meghan atsidūrė dėmesio centre, pasirinkusi kruopščiai apgalvotą, sluoksniuotą aprangą natūralios spalvų paletės tonuose ir kartu pabrėžusi nepriklausomų Australijos kūrėjų darbus.

    Įvaizdžio pagrindu tapo trumpas, prigludęs taupe spalvos viršutinis drabužis iš „P. Johnson“ – iš minkštos medvilnės, su subtiliu sutraukimu ties iškirpte.

    Ant jo Meghan vilkėjo zomšinį derinį iš „St. Agni“: chaki spalvos bomberį ir prie jo derančią maxi ilgio, figūrą pabrėžiančią sijoną. Šis sprendimas daugeliui pasirodė itin taiklus.

    Bomberis išsiskyrė laisvesniu, lengvai oversize tipo siluetu, apykaklės neturinčia iškirpte ir būdingomis „kokono“ formos rankovėmis. Įvaizdį užbaigė praktiškos kišenės su atvartais ir apvalios magnetinės sagos, o kunigaikštienė šį drabužį vilkėjo atsegtą, suteikdama deriniui daugiau lengvumo.

    Sijonas buvo prigludęs, su ryškesne siūle priekyje ir nedideliu skeltuku nugaroje. Papildoma siūlė kelių aukštyje minimalistinei formai suteikė subtilų mados akcentą.

    Derinį Meghan papildė smėlio spalvos aukštakulniais iš „Aquazzura“ bei deimantiniais auskarais iš Australijos prekės ženklo „Real Fine Studio“.

    Vėliau, tęsiant vizito programą, kunigaikštienė pasirodė ir su kitu įvaizdžiu. Apsilankydama Karališkojoje vaikų ligoninėje Melburne ji vilkėjo elegantišką juodą midi suknelę su klostuotu sijonu ir auksinėmis sagomis. Vis dėlto šįkart didžiausią reikšmę turėjo ne apranga, o pati vieta – daugiau nei prieš 40 metų tą pačią ligoninę buvo aplankiusi princo Harry motina, princesė Diana.

    Tą pačią dieną Meghan taip pat lankėsi „McAuley Community Services for Women“ – organizacijoje, padedančioje benamėms moterims ir smurto artimoje aplinkoje aukoms. Kunigaikštienė bendravo su darbuotojais ir prisidėjo prie maisto dalijimo centro gyventojoms.

    Pasibaigus oficialiam vizitui Australijoje, Meghan šalyje planuoja likti dar kelioms dienoms. Ji ketina dalyvauti savaitgalio renginyje „Girl’s Weekend“, kurį organizuoja tinklalaidė „Her Best Life“. Renginys bus skirtas įkvepiančioms diskusijoms ir kviestinių svečių pasisakymams, o Meghan numatyta kaip viena pagrindinių pranešėjų.

  • Elektrykinės paspirtukų taisyklės keičiasi: nuo kasko iki amžiaus ribos – ką privalai žinoti

    Elektrykinės paspirtukų taisyklės keičiasi: nuo kasko iki amžiaus ribos – ką privalai žinoti

    Elektriniai paspirtukai miestuose tapo kasdiene susisiekimo priemone. Jie greiti, patogūs ir lengvai pasiekiami, tačiau augantis populiarumas reiškia ir daugiau pavojingų situacijų. Įsigaliojus naujiems reikalavimams, vis dažniau kyla klausimų, kur jais galima važiuoti ir ar leidžiama riedėti važiuojamąja kelio dalimi.

    Nuo 2026 m. kovo 3 d. įsigaliojo atnaujintos taisyklės, skirtos suvienodinti ir aiškiau apibrėžti elektrinių paspirtukų naudojimą. Jose numatyti konkretūs amžiaus ribojimai, patikslinta tėvų ar globėjų atsakomybė. Tai reiškia, kad dalis jaunesnių naudotojų nebegali teisėtai važinėti viešaisiais keliais.

    Pagal naują tvarką, minimalus elektrinio paspirtuko vairuotojo amžius yra 13 metų. Taip pat nustatyta, kad asmenys iki 16 metų privalo dėvėti šalmą. Tai nebėra rekomendacija – reikalavimų nesilaikymas gali užtraukti atsakomybę.

    Tėvams tai reiškia didesnę pareigą įsitikinti, ar vaikas atitinka visas sąlygas, leidžiančias važiuoti. Svarbus ne tik amžius, bet ir tinkama apsaugos priemonė. Be to, taisyklėse aiškiai apibrėžta, kas laikoma elektriniu paspirtuku: tai transporto priemonė be sėdynės ir be pedalų, skirta vienam asmeniui. Važiuoti dviese draudžiama – už tai gali būti skiriama bauda.

    Kur galima važiuoti elektriniu paspirtuku, pirmiausia priklauso nuo esamos infrastruktūros. Pagrindinė taisyklė – rinktis dviračių taką arba dviračių juostą, jei ji yra. Tai laikoma pagrindine ir tinkamiausia vieta šiai transporto priemonei, panašiai kaip ir dviračiams.

    Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi leidžiama tik tam tikromis sąlygomis – kai kelio ruože leistinas greitis neviršija 30 km/val. Praktikoje tai dažniausiai būna gyvenamųjų rajonų gatvės, gyvenamosios zonos ir kitos mažo greičio teritorijos. Intensyvesnio eismo gatvėse paspirtukams vietos neturėtų būti, ypač jei netoliese yra dviračių infrastruktūra.

    Išimtiniais atvejais leidžiama važiuoti šaligatviu. Tai galima daryti tuomet, kai šalia kelio, kuriame leistinas didesnis greitis, nėra nei dviračių tako, nei dviračių juostos. Vis dėlto tokioje situacijoje paspirtuko vairuotojas privalo prisitaikyti prie pėsčiųjų eismo.

    Tai reiškia važiavimą pėsčiojo tempu, ypatingą atsargumą ir besąlygišką pirmumo suteikimą pėstiesiems. Draudžiama trukdyti pėstiesiems, o praktikoje saugiausias sprendimas neretai būna paspirtuką vestis. Kai kurie paspirtukų modeliai turi pėsčiojo režimą, ribojantį greitį iki kelių kilometrų per valandą.

    Nauji reikalavimai taikomi ir kitoms asmeninio transporto priemonėms, pavyzdžiui, elektrinėms riedlentėms, vienaračiams ar riedžiams. Jiems nustatyti griežtesni ribojimai – važiuoti važiuojamąja kelio dalimi jie negali, nebent joje įrengta dviračių juosta.

    Taip pat patikslintos taisyklės sankryžose: leidžiama kirsti važiuojamąją dalį per dviračių pervažą reguliuojamoje sankryžoje, tačiau važiuoti per pėsčiųjų perėją vis dar draudžiama. Tai dar vienas aiškesnis apibrėžimas, turintis sumažinti interpretacijų ir pavojingų situacijų kelyje.

  • Mandatą pavėlavote sumokėti? Štai kas laukia vairuotojų ir kaip išvengti bėdų

    Mandatą pavėlavote sumokėti? Štai kas laukia vairuotojų ir kaip išvengti bėdų

    Daugelis vairuotojų anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu, kaip sumokėti baudą ir kas nutinka, jei mokėjimas pavėluojamas. Gera žinia ta, kad greitai sureagavus pasekmes dažniausiai dar galima suvaldyti. Bloga – kuo ilgiau delsiama, tuo didesnė rizika ir galimos išlaidos.

    Sumokėjimo terminas priklauso nuo baudos rūšies. Dažniausiai keliuose skiriama vadinamoji kredituojama bauda įsiteisėja tada, kai asmuo pasirašytinai patvirtina dokumento gavimą. Tokiu atveju ją reikia apmokėti per 7 dienas nuo skyrimo dienos.

    Bauda, skiriama už akių, taikoma tuomet, kai pažeidėjo nebuvo vietoje (pavyzdžiui, už neteisingą parkavimą). Tokiai baudai apmokėti paprastai skiriamos 14 dienų, o ji laikoma įsiteisėjusia tik tada, kai įmoka faktiškai įskaitoma. Tuo metu grynaisiais mokama bauda dažniausiai taikoma asmenims, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos Lenkijoje – ją būtina sumokėti nedelsiant, vietoje, grynaisiais arba kortele.

    Dauguma policijos skirtų kelių baudų apmokamos pavedimu į Opolės Pirmojo mokesčių inspekcijos sąskaitą. Ši įstaiga administruoja per kelių patikrinimus skirtas baudas visoje Lenkijoje, nepriklausomai nuo to, kuriame mieste vyko patikrinimas. Sąskaitos numeris turi būti nurodytas baudos dokumente.

    Jei bauda nesumokama nustatytu terminu, tai gali būti traktuojama kaip atsisakymas ją priimti, todėl automatiškai pradedamas priverstinio išieškojimo procesas. Tuomet byla perduodama mokesčių inspekcijai pagal nubausto asmens gyvenamąją vietą, o ši turi teisę priverstinai išieškoti skolą.

    Mokesčių inspekcija gali nukreipti išieškojimą į gyventojui priklausantį mokesčių permokos grąžinimą (metinės deklaracijos grąžinamą sumą). Jei to nepakanka, gali būti išskaičiuojama iš darbo užmokesčio arba areštuojama banko sąskaita. Be pačios baudos, tuomet prisideda ir vykdymo išlaidos, kurios kai kuriais atvejais gali gerokai viršyti pradinę sumą.

    Jei išieškojimas neduoda rezultato, byla gali pasiekti teismą. Teismas gali skirti papildomą baudą iki 1 150 eurų kartu su proceso išlaidomis. Jeigu ir ši suma nesumokama, ji gali būti pakeista alternatyvia arešto bausme. Tokiu atveju policija gauna nurodymą sulaikyti ir pristatyti asmenį, o informacinėse sistemose jis gali būti žymimas kaip ieškomas. Pareigūnai turi nustatytą laiką sulaikymui įvykdyti, o jei nepavyksta – gali būti paskelbta paieška.

    Svarbu: sulaikymo dažnai galima išvengti bet kuriuo metu, pareigūnams pateikiant baudos apmokėjimo įrodymą. Pristatymo nurodyme paprastai būna aiškiai nurodyta, kad policija atsisako sulaikymo, jei parodomas mokėjimo patvirtinimas.

    Policija viešai skelbia, kad kiekvieną savaitę įvairiuose Lenkijos miestuose į areštinę pristatoma net po keliasdešimt žmonių būtent dėl nesumokėtų baudų. Laikymo trukmė priklauso nuo neapmokėtos sumos dydžio.

    Nesumokėtos baudos taip pat gali patekti į skolininkų registrus, įskaitant Nacionalinį skolų registrą ir Kredito informacijos biurą. Įrašas tokiose duomenų bazėse apsunkina galimybes gauti kreditą ar paskolą, sudaryti lizingo sutartį ar net pasirašyti sutartį su telekomunikacijų operatoriumi. Bankai tokius registrus įprastai tikrina vertindami kiekvieną prašymą dėl finansavimo.

    Kredituojama bauda paprastai sensta po trejų metų nuo įsiteisėjimo momento, t. y. nuo dokumento gavimo patvirtinimo dienos. Mokesčių inspekcija per šį laikotarpį turi teisę išieškoti skolą, o terminui pasibaigus vykdymo procesas turėtų būti nutrauktas. Vis dėlto treji metai – pakankamai ilgas laikotarpis, kad būtų pradėtos ir pilnai pritaikytos visos išieškojimo procedūros.

    Ką daryti, jei terminas jau praleistas? Pirmiausia verta susisiekti su institucija, kuri skyrė baudą, arba su mokesčių inspekcija, jei byla jau perduota vykdymui. Būtina tiksliai išsiaiškinti aktualią mokėtiną sumą, įskaitant galimas vykdymo išlaidas, ir kuo greičiau ją sumokėti. Vien pavėluotas mokėjimas automatiškai nesustabdo jau pradėto išieškojimo, tačiau dažniausiai padeda greičiau užbaigti procedūras.

    Išimtiniais atvejais, pateikus dokumentus apie sunkią gyvenimo situaciją, galima prašyti skolą išdėstyti dalimis arba ją nurašyti. Sprendimą priima atsakingi pareigūnai – jis nėra garantuotas, tačiau pagrįstais atvejais gali būti palankus.

  • Nešvarus alyvos filtras slapta didina sąnaudas: kada jį keisti ir ką būtina žinoti

    Nešvarus alyvos filtras slapta didina sąnaudas: kada jį keisti ir ką būtina žinoti

    Dauguma vairuotojų žino, kad variklio alyvą reikia keisti reguliariai. Tačiau gerokai rečiau pagalvojama apie filtrą, kuris keičiamas kartu. Būtent alyvos filtras gali lemti didesnes degalų sąnaudas ir prastesnį variklio darbą.

    Užsikimšęs filtras dirba neefektyviai, todėl varikliui tenka didesnė apkrova. Paprasta taisyklė – alyvos filtrą keisti kiekvieną kartą keičiant alyvą.

    Alyvos siurblys paima alyvą iš karterio ir ją pumpuoja per visą variklį, sutepdamas stūmoklius, velenėlius, guolius ir daugybę kitų detalių. Prieš alyvai grįžtant į sistemą, ji praeina per filtrą, kuris sulaiko metalo drožles, nešvarumus ir kitas priemaišas.

    Problemos prasideda tuomet, kai filtras užsikemša. Sumažėjęs alyvos pratekėjimas verčia variklį dirbti sunkiau, o didesnė apkrova dažniausiai reiškia ir didesnes degalų sąnaudas.

    Rinkoje galima rasti skirtingų filtrų tipų. Celiulioziniai filtrai paprastai yra pigiausi, jų porėtumas ne toks tolygus, todėl jie greičiau užsikemša. Filtrai su sintetiniu stiklo pluoštu paprastai yra vienodesnės struktūros, turi daugiau porų ir ilgiau sulaiko nešvarumus, todėl alyva gali tekėti laisviau.

    Taip pat verta atkreipti dėmesį į vadinamąjį Beta koeficientą – dalelių sulaikymo efektyvumą. Kuo jis didesnis, tuo daugiau nešvarumų filtras pajėgia sulaikyti.

    Alyvos filtrą rekomenduojama keisti kartu su alyva – tai taisyklė, nuo kurios paprastai neverta nukrypti. Automobilių gamintojai dažniausiai nurodo alyvos keitimo intervalus nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. km, priklausomai nuo variklio konstrukcijos ir naudojamos alyvos tipo. Naudojant sintetinę alyvą, dažniausiai galima laikytis viršutinės gamintojo rekomenduojamos ribos, o renkantis mineralinę ar pusiau sintetinę alyvą – saugiau laikytis trumpesnių intervalų.

    Vis dėlto būna išimčių. Jei dažniausiai važinėjama mieste, stovint spūstyse ir įveikiant trumpus atstumus, alyva ir filtras dėvisi greičiau. Mieste alyva per dieną daug kartų įkaista ir atvėsta, o variklis neretai ilgiau dirba tuščiąja eiga. Tokiu atveju vertėtų alyvos ir filtro keitimo intervalą sutrumpinti maždaug 20–30 proc. nuo gamintojo rekomendacijų.

    Keičiant filtrą, pravartu įsitikinti, kad parenkama tinkamos klampos alyva. Pavyzdžiui, naudojant 10W-30 alyvą variklyje, kuriam reikalinga 5W-30, gali padidėti vidiniai pasipriešinimai, o kartu – ir degalų sąnaudos. Tinkamai parinkta alyva gali sumažinti degalų suvartojimą iki 2 proc. Nors tai nėra didelis skirtumas, esant šiandieninėms degalų kainoms ir nuvažiuojant keliasdešimt tūkstančių kilometrų per metus, jis gali būti jaučiamas.

  • Mokslininkai atskleidė: daug keliaujantys ir vairuojantys laimingesni netampa – štai kas vyksta

    Mokslininkai atskleidė: daug keliaujantys ir vairuojantys laimingesni netampa – štai kas vyksta

    Turi lėktuvą, automobilį ir nuolat keliauji – bet ar tai iš tiesų reiškia didesnę laimę? Varšuvos universitete veikiančio tarpdisciplininio centro „EUROREG“ tyrėjai aiškinosi, kaip socialiniai skirtumai veikia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kaip reikėtų projektuoti miestus, kad jos mažėtų, ir ar tokios investicijos gali realiai sumažinti aviacijos taršą.

    Tyrėjų komandai vadovavo dr. Michałas Czepkiewiczius. Jie analizavo tiek kasdienį judumą miestuose, tiek tolimas keliones – šalies viduje ir į užsienį. Tyrimo rezultatai pristatyti ataskaitoje „Kas mus judina? Miestas, klimatas, mobilumas“, parengtoje remiantis Trijų miestų ir Poznanės aglomeracijų duomenimis.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad emisijos, kaip ir pats judumas, pasiskirsčiusios itin netolygiai. Tyrimo imtyje 10 proc. daugiausiai taršos generuojančių žmonių buvo atsakingi už maždaug 44 proc. visos su judėjimu susijusios emisijos. Dar ryškesni skirtumai matomi aviacijoje: aktyviausi 10 proc. keliautojų sukūrė net apie 68 proc. su skrydžiais susijusios taršos.

    Vienas svarbiausių veiksnių – išsilavinimas. Daugiausiai emisijų generuoja aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, o mažiausiai – turintys pagrindinį ar profesinį išsilavinimą. Šie skirtumai ypač išryškėja tolimose kelionėse: geriau išsilavinę žmonės dažniau moka užsienio kalbas, labiau domisi pasauliu ir dažniau vyksta į užsienį. Prie to prisideda ir studijų laikotarpis, kai užmezgami tarptautiniai ryšiai, vėliau skatinantys dažnesnes keliones.

    Tačiau didesnis mobilumas ir didesnės emisijos nebūtinai reiškia didesnį pasitenkinimą gyvenimu. Tyrėjai pažymi, kad žmonės, kurie dažniau vaikšto pėsčiomis ar važiuoja dviračiu ir gyvena arčiau centro, neretai jaučiasi patenkinti, nors jų emisijos mažos. Tuo metu daug keliaujantys – ypač automobiliu – dažnai patiria nuovargį, stresą ir frustraciją dėl spūsčių bei ilgo laiko, praleidžiamo kelyje.

    Šeimose, auginančiose mažus vaikus, automobilis neretai tampa beveik standartu. Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad būtent automobilis yra saugiausia ir „natūraliausia“ transporto priemonė, ypač gimus vaikui.

    Ataskaitoje išskiriamas ir lyčių aspektas: dažniau iš vyrų tikimasi, kad jie turės vairuotojo pažymėjimą ir automobilį, taip pat priims svarbiausius su šeimos transportu susijusius sprendimus. Tyrėjų teigimu, tai siejama su visuomenėje įsitvirtinusiais vyriškumo modeliais.

    Nors oro transporto keleivių skaičius auga, skrydžiai vis dar nėra kasdienybė: tik apie 25 proc. tirtų miestų gyventojų buvo skridę lėktuvu per metus iki apklausos. Vis dėlto, ypač tarp jaunesnių žmonių, stiprėja nuostata, kad be skraidymo sunku pilnavertiškai išnaudoti atostogas ar plėtoti pomėgius.

    Tyrėjai pastebi ir socialinį bei emocinį skraidymo aspektą: kelionės lėktuvu vis dažniau suvokiamos kaip patrauklaus gyvenimo būdo simbolis ir net pasididžiavimo priežastis, o jų nebuvimas kartais vertinamas neigiamai.

    Šie tyrimai atlikti įgyvendinant projektą apie Lenkijos miestų gyventojų transporto įpročius ir jų poveikį klimatui. Projektą finansavo Nacionalinis mokslo centras.

  • Pamirškite parduotuvės „hitą“: ši kukli, tradiciškai rūkyta ogonųka skoniu nustebins

    Parduotuvėse dažnai akį traukia idealiai lygios kumpio riekės, švelnios išpjovos ir nepriekaištingai atrodančios dešros. Vis dėlto vis dažniau žmonės ima ilgėtis autentiškesnio, ryškesnio skonio. Čia į sceną grįžta ogonųka – tradicinis, nepretenzingos išvaizdos gaminys, kuris intensyvumu neretai nurungia net brangius delikatesus.

    Kas yra ogonųka

    Ogonųka gaminama iš kiaulienos užpakalinės skerdenos dalies – apatinės kumpio zonos, šalia uodegos. Tai nėra vienalytė, idealiai liesa mėsa: joje natūraliai pasitaiko riebalų prieskonių, ryškių skaidulų, o struktūra būna netolygi. Būtent tai daugeliui ir yra didžiausias šio gaminio privalumas.

    Kitaip nei modernios, „kataloginės“ mėsos riekės, ogonųka nesiekia vizualinio tobulumo. Kiekviena riekelė atrodo šiek tiek kitaip – vienąkart ji mėsingesnė, kitąkart kiek riebesnė. Dėl šios įvairovės kiekvienas kąsnis turi savitą, natūralesnį skonį.

    Gamybos procesas paprastai remiasi klasikiniais metodais. Mėsa sūdoma ir brandinama su prieskoniais – dažnai naudojamas česnakas, lauro lapai, kvapieji pipirai. Vėliau ji rūkoma, neretai kelias valandas, kad įsigertų buko ar alksnio dūmo aromatas. Būtent rūkymo etapas suteikia ogonųkai gilesnį kvapą ir išraiškingą charakterį.

    Skonis, kurio sunku pamėgdžioti

    Palyginus ogonųką su įprastu kumpiu, skirtumas juntamas iš karto. Kumpis dažniausiai būna švelnus, tolygus ir nuspėjamas. Ogonųka – ryškesnė: joje jaučiasi dūmas, sūdymo prieskonis, o pats skonis yra sodresnis ir „mėsiškesnis“.

    Svarbų vaidmenį čia atlieka riebalai, kurie pasiskirstę netolygiai. Dėl to mėsa išlieka sultingesnė ir ne taip greitai sausėja kaip liesesni gaminiai. Praktikoje tai reiškia pilnesnį skonį ir malonesnę tekstūrą.

    Reikšmės turi ir struktūra: ogonųkoje jaučiamos mėsos skaidulos, lengvas pasipriešinimas kandant, natūralus „tikrumo“ įspūdis. Vieniems tai gali atrodyti kaip trūkumas, tačiau kitiems – didelis privalumas, nes taip aiškiau juntama, kad valgomas mažiau „sulygintas“ ir mažiau apdorotas produktas.