Blog

COVID-19 vėl grįžta į naujienų antraštes – tai priminimas, kad epidemija dar nepasakė paskutinio žodžio. Rugpjūčio pabaigoje Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) pranešė apie didėjantį viruso plitimą Europos Sąjungoje.

Iš 21 analizuotos šalies 16-oje užfiksuotas sergamumo augimas, o ryškiausiai jis matomas tarp 80 metų ir vyresnių žmonių.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono direktorius dr. Hansas Kluge teigė, kad kai kuriose Europos dalyse matyti didesnio viruso perdavimo požymių.

„Yra požymių, kad kai kuriose Europos dalyse didėja viruso plitimas. Iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. COVID-19 atvejų skaičius išaugo 11 proc., palyginti su ankstesnėmis 28 dienomis“, – sakė H. Kluge.

Epidemiologas ir tyrėjas Quique Bassat iš „ISGlobal“ ir „ICREA“ pažymėjo, kad pastaraisiais mėnesiais, ypač vasarą, COVID-19 plitimas keliose Europos šalyse padidėjo.

„Pavyzdžiui, Ispanijoje matėme reikšmingą perdavimo išaugimą ir su COVID-19 susijusių hospitalizacijų didėjimą. Tai siejama su naujų atmainų atsiradimu – jos yra užkrečiamesnės nei ankstesnės“, – teigė jis.

Pasak eksperto, kone kiekvieną savaitę pasirodo nauja subatmaina, kuri visuomenei gali atrodyti pavojingesnė ar dar labiau užkrečiama už ankstesnes.

Ar žiemą laukia didesnės rizikos?

Vasarai baigiantis ir orams vėstant, specialistai atkreipia dėmesį į galimą naują COVID-19 bangą rudenį ir žiemą.

Q. Bassat priminė, kad ankstesnių metų patirtis rodo: atšalus orams suaktyvėja kvėpavimo takų virusai, įskaitant sezoninį gripą, taip pat respiracinį sincitinį virusą (RSV), kuris ypač plinta tarp vaikų. Šie virusai, kaip ir COVID-19, paprastai intensyviau cirkuliuoja žiemos sezonu.

Pasak jo, kai prie įprastų sezoninių infekcijų prisideda ir COVID-19 našta, sveikatos apsaugos sistema patiria didelį spaudimą.

„Jeigu prie šių virusų pridėsime ir COVID-19 naštą, sveikatos apsaugos sistema patirs itin didelį spaudimą. O kai sistema perkrauta, ji nukenčia. Būtent to visi labiausiai bijome“, – aiškino ekspertas.

Siekiant sumažinti riziką, specialistai pabrėžia skiepijimosi nuo COVID-19 ir gripo svarbą, taip pat ragina nepamiršti pagrindinių atsargumo priemonių.

PSO nurodė, kad reikėtų būti pasirengus galimam sergamumo augimui rudenį ir žiemą, nes tokios ligos kaip COVID-19, gripas ir kitos kvėpavimo takų infekcijos šiuo laikotarpiu plinta lengviau.

„Raginame visus, kuriems priklauso, pasinaudoti siūloma vakcinacija, įskaitant galimybę rizikos grupėms skirti COVID-19 ir gripo vakcinas tuo pačiu metu. Skiepai vis dar yra geriausias būdas apsisaugoti – kartu su gera asmens higiena“, – teigiama PSO komentare.

Q. Bassat taip pat ragino išlikti racionaliems.

„Mano rekomendacija tokia pati, kokią duodu ir savo tėvams, kurie yra vyresni ir jau sulaukė 86 metų: atsargumas, apdairumas ir sveikas protas“, – sakė Q. Bassat.

Jis pridūrė, kad nereikia pasiduoti panikai, tačiau verta išlaikyti budrumą ir toliau laikytis per pandemiją įprastų gerųjų praktikų.

Koks yra Europos Sąjungos atsakas?

Europos Komisija pritarė naujoms COVID-19 vakcinų versijoms, pritaikytoms kovai su atsirandančiomis Omikron subatmainomis. Komisija pabrėžė, kad vakcina licencijuota suaugusiesiems, vaikams ir kūdikiams nuo 6 mėnesių amžiaus.

Atnaujinta vakcinos versija, parduodama pavadinimu „Comirnaty“, turėtų sustiprinti imuninę apsaugą nuo šiuo metu cirkuliuojančių ir naujai atsirandančių atmainų.

Europos Komisijos narė, atsakinga už sveikatą ir maisto saugą, Stella Kyriakides teigė, kad koordinavimas ir bendras darbas yra stiprios Europos sveikatos sąjungos pagrindas.

Ji pažymėjo, kad nuo pandemijos pradžios kartu su valstybėmis narėmis buvo rengiamos „ECDC“ gairės, apimančios COVID-19 stebėseną, sekoskaitos (genominės analizės) poreikį, epidemiologinę priežiūrą ir vakcinacijos strategijas.

H. Kluge akcentavo, kad PSO Europos regiono valstybės turi skubiai iš naujo investuoti į patikimą epidemiologinių ir virusologinių duomenų rinkimą bei dalijimąsi, taip pat stebėti galimas grėsmes už savo sienų.

Siekiant pasirengti galimai naujai bangai, kai kurios Europos šalys ėmėsi išankstinių veiksmų. Rugpjūčio pabaigoje Jungtinė Karalystė paskelbė, kad COVID-19 vakcinacijos kampaniją pradės anksčiau – nuo rugsėjo 11 dienos.

Prancūzijoje nauja COVID-19 vakcinacijos kampanija, derinama su gripo skiepais, taip pat paankstinta ir turėtų prasidėti spalio 2 dieną.

S. Kyriakides kreipėsi į Europos gyventojus, ragindama laikytis medikų rekomendacijų ir nepamiršti bazinių higienos taisyklių.

„Stipri Europos sveikatos sąjunga reiškia, kad visi dirbame kartu, kad atremtume visuomenės sveikatos iššūkius. Todėl vadovaukitės gydytojų patarimais, ar jums reikia skiepytis, ir laikykitės pagrindinių rankų higienos rekomendacijų. Tai itin svarbu. Jei jaučiatės blogai – likite namuose. Tai gali būti ne COVID-19, tai gali būti gripas. Tačiau turime saugoti vieni kitus sudėtingu rudens ir žiemos laikotarpiu“, – teigė ji.

Ilgalaikė būklė, pasireiškianti daliai žmonių po COVID-19 infekcijos ir vadinama ilguoju COVID, OECD (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) šalims artimiausią dešimtmetį kasmet galėtų kainuoti apie 116 mlrd. eurų.

Kaip nurodoma naujoje „EBPO“ ataskaitoje, tokia suma yra „palyginama su visu metiniu Nyderlandų ar Ispanijos sveikatos apsaugos biudžetu“.

Nors šių metų kovą sukako šešeri metai nuo COVID-19 pandemijos pradžios, jos poveikis pasaulio ekonomikai išlieka. Milijonai žmonių vis dar susiduria su ilguoju COVID, o ši būklė kasmet kainuoja milijardus eurų sveikatos sistemoms ir daro spaudimą darbo rinkoms.

„EBPO“ įspėja, kad ši liga, kaip ir kiti po ūmios infekcijos pasireiškiantys sindromai, niekur nedingsta, tačiau matyti neraminančių ženklų, jog politinis ir finansinis dėmesys šiai temai silpnėja.

„Reikia išlaikyti pastovų pagreitį, nes šių būklių sprendimas naudingas tiek nedelsiant į pacientą orientuotoms darbotvarkėms, tiek ilgalaikiam pasirengimui būsimų pandemijų scenarijams“, – rašė ataskaitos autoriai.

Remdamasi savo analize, „EBPO“ skaičiuoja, kad 2021 m., pandemijos piko metu, ilguoju COVID sirgo apie 5,3 proc. visos jos valstybių narių populiacijos. Tai sudarė maždaug 75 mln. žmonių, o sveikatos priežiūros išlaidos siekė apie 45,3 mlrd. eurų.

Nors nuo pandemijos piko ilgojo COVID paplitimas ir su juo susijusios sveikatos išlaidos sumažėjo, prognozuojama, kad vien tiesioginės sveikatos priežiūros išlaidos, reikalingos šiai būklei valdyti, 2025–2035 m. laikotarpiu vis tiek išliks apie 9,40 mlrd. eurų per metus, „net ir taikant konservatyvias prielaidas“.

Kas yra ilgasis COVID?

Ilgasis COVID gali išsivystyti bet kuriam žmogui, persirgusiam COVID-19. Būklei būdinga plati simptomų įvairovė – nuo nuovargio, raumenų ar sąnarių skausmo, dusulio iki galvos skausmų ir vadinamojo smegenų rūko.

Simptomai paprastai prasideda per tris mėnesius nuo pirminės COVID-19 ligos ir tęsiasi mažiausiai du mėnesius.

Dažniausiai būklė laikui bėgant gerėja – įprastai per pirmuosius devynis mėnesius. Vis dėlto maždaug 15 iš 100 žmonių simptomai išlieka ir po metų.

Kaip pažymima „EBPO“ ataskaitoje, turimi įrodymai leidžia manyti, jog ilgasis COVID nėra viena konkreti liga. Greičiau tai susijusių potipių grupė, galinti turėti skirtingus rizikos veiksnius – genetinius, aplinkos ar kitokius – ir įvairius biologinius mechanizmus.

Pasekmės – ne tik sveikatai

Ataskaitoje pabrėžiama, kad dideles pajamas gaunančiose šalyse žinutė yra vienoda: užsitęsę simptomai po infekcijos yra ne tik sveikatos sistemos iššūkis, bet ir struktūrinis stabdis ekonomikos augimui.

„Netiesioginės ilgojo COVID ekonominės sąnaudos 2025–2035 m. gerokai viršys su sveikatos priežiūra susijusias išlaidas“, – teigiama ataskaitoje.

„EBPO“ vertino socialinį ir ekonominį ilgojo COVID poveikį, kurį lemia pertrūkiai užimtume, ankstyvas pasitraukimas iš darbo rinkos ir sumažėjęs produktyvumas.

„Ilgasis COVID ir toliau mažins dalyvavimą darbo rinkoje bei produktyvumą tuo metu, kai ekonomikos augimas yra nuosaikus, o visuomenė sensta“, – rašė ataskaitos autoriai.

Žvelgiant į ateitį, prognozės rodo, kad, priklausomai nuo tolesnio viruso plitimo, ilgojo COVID paplitimas per artimiausius dešimt metų gali stabilizuotis ties maždaug 0,6–1,0 proc. „EBPO“ šalių gyventojų.

Prognozės iki 2035 m. rodo, kad optimistiniais scenarijais nuostoliai galėtų sumažėti iki beveik nereikšmingo lygio. Tačiau realesni vertinimai numato nuolatinius metinius 0,1–0,2 proc. BVP praradimus, kurie per ateinantį dešimtmetį galėtų sudaryti apie 115,38 mlrd. eurų per metus.

Ką daryti toliau?

„EBPO“ pažymi, kad nors ilgojo COVID klinikiniai bruožai dabar suprantami geriau, ekonominės ir socialinės pasekmės tik pradedamos sistemiškai vertinti.

Žvelgiant vien į sveikatos sritį, ataskaitoje teigiama, kad ligos atpažinimas, diagnostika ir priežiūra skirtingose šalyse vis dar labai nevienodi.

Daugelis valstybių neturi patikimų ir praktiškai panaudojamų duomenų apie ilgąjį COVID, todėl joms sudėtinga įvertinti naštą ir kurti veiksmingas politikos priemones.

Ataskaitos autoriai ragina šalis teikti prioritetą aukštos kokybės nacionalinių duomenų apie ilgąjį COVID rinkimui ir skelbimui, kad būtų galima pagrįsti politikos sprendimus.

„EBPO“ taip pat pabrėžia, jog pamokos iš ilgojo COVID patirties yra kritiškai svarbios stiprinant pasirengimą būsimoms pandemijoms.

„Atsakas į COVID-19 atskleidė, kad ilgalaikės infekcijos pasekmės ankstyvose stadijose dažnai buvo nuvertinamos ir rizikavo būti ignoruojamos pandemijai pereinant į poūmio atsigavimo fazę“, – nurodoma ataskaitoje.

Autoriai teigia, kad per bet kurią būsimą pandemiją ar iškilus naujai, labiau virulentiškai COVID-19 atmainai, dėmesys galimoms ilgalaikėms pasekmėms turi būti numatytas iš anksto ir integruotas į planavimą nuo pat ūmaus atsako pradžios.

Įsitvirtinant šiltesniems orams, ilgėjant vakarams ir kylant temperatūrai, pavasaris daugeliui atneša ne tik gerą nuotaiką, bet ir mažiau pageidaujamą „dovaną“ – alergijas.

Kasmet milijonai žmonių žiemos peršalimo čiaudulį iškeičia į čiaudulį dėl žiedadulkių. Pavasariui prasidėjus medžiai ima skleisti žiedadulkes: pirmiausia žydi lazdynai ir alksniai, vėliau – beržai, uosiai ir ąžuolai. Vasarą pagrindiniais alergijos sukėlėjais dažnai tampa žolės.

Žiedadulkių alergija kyla tuomet, kai ore esančios dalelės patenka į kvėpavimo takus ir akis. Imuninė sistema gali sureaguoti išskirdama histaminą, kuris sukelia uždegimą: plečiasi kraujagyslės, vargina sloga, ašarojančios ir perštinčios akys.

Žiedadulkių sezono pradžia, trukmė ir intensyvumas kasmet skiriasi – tai priklauso nuo orų ir augalų fiziologinių ciklų.

„Medžiai yra natūralūs organizmai – jų žiedadulkių gamyba vyksta ciklais: po stipresnių metų seka silpnesni, kai augalai kaupia energiją“, – „Euronews Health“ sakė Belgijos visuomenės sveikatos instituto „Sciensano“ mikologijos ir aerobiologijos padalinio mokslininkė Astha Tiwari.

Pasak jos, žiedadulkių gamyba medžiams kainuoja daug energijos, todėl gausesnių metų periodai paprastai keičiami silpnesniais.

Ar žiedadulkių sezonai tampa intensyvesni?

Skaičiuojama, kad žiedadulkių alergija Europoje gali varginti apie 40 proc. gyventojų – tai vienas dažniausių alergenų regione.

Miesto vietovėse alergijos paplitimas dažnai didesnis, o tam įtakos turi tokie veiksniai kaip tarša ir gyvenimo būdo pokyčiai.

„Žvelgiant į pastarojo dešimtmečio duomenis, matome, kad žiedadulkių sezonai ilgėja, prasideda kiek anksčiau, o žiedadulkių intensyvumas didėja“, – teigė A. Tiwari.

Ji pridūrė, kad tai gali būti susiję su klimato kaita: šiltesnės temperatūros palankios medžiams ir augalams anksčiau pražysti, todėl ir apdulkinimo laikotarpis prasideda anksčiau.

Tyrimas, kuriame 30–44 metų laikotarpiu analizuoti stebėjimo stočių duomenys Belgijoje, Nyderlanduose ir Liuksemburge, parodė, kad daugumos medžių rūšių metiniai žiedadulkių kiekiai ir pikinės reikšmės bendrai augo, o sezonas prasidėdavo anksčiau.

Kylanti temperatūra ir didėjanti anglies dioksido koncentracija atmosferoje skatina augalų augimą bei didina žiedadulkių gamybą. Dėl to sezonai ilgėja, o žiedadulkių koncentracija ore didėja.

Kuo ilgiau žmogus susiduria su alergenu, tuo labiau jis gali tapti jam jautrus. Vadinasi, kai daugiau augalų ilgiau gamina daugiau žiedadulkių, žiedadulkių sukeliamos alergijos ateityje gali stiprėti.

Anglijos Rytų Anglijos universiteto mokslininkai nustatė, kad žmonių, kuriuos vargina alerginiai simptomai dėl ambrozijos žiedadulkių, skaičius iki 2050 metų gali padvigubėti – nuo 33 iki 77 mln.

Ką daryti, kad apsisaugotumėte?

Tarša ir žiedadulkės sudaro savotišką užburtą ratą: vienas veiksnys stiprina kitą ir didina žmonių jautrumą. Nustatyta, kad oro tarša, ypač azoto dioksidas, ozonas ir kietosios dalelės, gali chemiškai pakeisti žiedadulkių molekules, todėl jos tampa alergiškesnės ir „agresyvesnės“.

Vis dėlto jautrumas žiedadulkėms skiriasi. A. Tiwari atkreipė dėmesį, kad ypač jautriems žmonėms simptomus gali sukelti net ir nedidelė žiedadulkių koncentracija ore.

Europos klimato ir sveikatos observatorijos duomenimis, alerginės reakcijos į žiedadulkes gali sutrikdyti miegą, pabloginti emocinę savijautą ir gyvenimo kokybę. Taip pat gali mažėti darbingumas, o vaikams – prastėti mokymosi rezultatai.

Norint sumažinti poveikį didžiausios koncentracijos dienomis, rekomenduojama imtis kelių paprastų veiksmų.

Vienas iš paprasčiausių sprendimų – dieną namuose laikyti uždarytus langus. Vėdinti geriau anksti ryte arba vakare, kai žiedadulkių ore paprastai būna mažiau.

Grįžus į namus verta nusiprausti po dušu ir persirengti – taip į patalpas patenka mažiau žiedadulkių. Jei įmanoma, drabužius geriau džiovinti namuose.

Išeinant į lauką gali padėti akiniai nuo saulės, nes jie sumažina dalelių patekimo į akis tikimybę. Taip pat atkreipiama dėmesį, kad alergenai gali prikibti prie daugkartinių kontaktinių lęšių paviršiaus, todėl kai kuriais atvejais praktiškesnis pasirinkimas yra vienadieniai lęšiai arba akiniai.

A. Tiwari taip pat pažymėjo, kad alergiškiems žmonėms gali būti palankesnės pakrančių vietovės: jūros vėjas ir mažesnė augmenija dažnai reiškia mažesnį žiedadulkių kiekį ore.

Septynias dienas praktikuojant meditaciją ir kūno bei proto technikas galima ne tik atsipalaiduoti. Naujas Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkų tyrimas rodo, kad toks trumpas laikotarpis gali išmatuojamai pakeisti smegenų ir viso organizmo veiklą.

Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Communications Biology“. Mokslininkai teigia, kad pasikartojančios mentalinės praktikos gali suaktyvinti biologinius kelius, susijusius su smegenų plastiškumu, imuninės sistemos funkcija, medžiagų apykaita ir natūraliu skausmo slopinimu. Kai kuriuos pastebėtus poveikius tyrėjai palygino su tais, kurie anksčiau buvo siejami su psichodelinėmis patirtimis.

„Jau daug metų žinome, kad tokios praktikos kaip meditacija gali daryti įtaką sveikatai. Tačiau įspūdinga tai, kad kelių proto ir kūno praktikų sujungimas vienos stovyklos metu sukėlė pokyčius tiek daugelyje biologinių sistemų, kad galėjome juos tiesiogiai išmatuoti smegenyse ir kraujyje“, – teigė Kalifornijos universiteto San Diege Medicinos mokyklos anesteziologijos profesorius Hemalis H. Patelis, dalyvavęs tyrime.

„Tai nėra vien streso mažinimas ar atsipalaidavimas. Tai – esminis pokytis, kaip smegenys sąveikauja su realybe, ir mes galime šiuos pokyčius įvertinti biologiškai“, – pridūrė jis.

Kaip buvo atliktas tyrimas

Tyrime dalyvavo 20 sveikų suaugusiųjų, kurie savaitę praleido rezidencinėje stovykloje, vadovaujamoje neuromokslų edukatoriaus ir autoriaus Joe Dispenzos. Per šį laiką dalyviai atliko apie 33 val. vedamų meditacijų, taip pat klausė paskaitų ir dalyvavo grupinėse sveikatinimo veiklose.

Sesijose taikytas vadinamasis „atviro žymėjimo placebo“ principas – dalyviai žinojo, kad dalis praktikų pateikiamos kaip placebo. Vis dėlto ankstesni tyrimai rodo, jog net ir tokie pratimai gali turėti realų poveikį per lūkesčius, socialinį ryšį bei bendrą grupės patirtį.

Norėdami įvertinti, kaip stovykla paveikė organizmą, mokslininkai prieš savaitę ir po jos atliko funkcinio magnetinio rezonanso (fMRI) tyrimus bei paėmė kraujo mėginius. Taip buvo stebimi smegenų aktyvumo, medžiagų apykaitos, imuninės sistemos reakcijų ir kitų biologinių žymenų pokyčiai.

Kokie pokyčiai užfiksuoti po septynių dienų

Po stovyklos smegenų vaizdinimo tyrimai parodė sumažėjusį aktyvumą srityse, siejamose su nuolatiniu vidiniu „plepėjimu“ ir mentaliniu „fono triukšmu“. Tyrėjų vertinimu, tai gali reikšti efektyvesnį smegenų darbą.

Be to, dalyvių kraujo plazma, paimta po stovyklos, laboratorinėmis sąlygomis, panašu, skatino neuroplastiškumą – augintos nervinės ląstelės aktyviau augino ataugas ir formavo naujas jungtis.

Tyrėjai taip pat fiksavo metabolinius pokyčius: ląstelėse, veiktose po stovyklos paimta plazma, didėjo glikolizinis aktyvumas, kuris laikomas geresnio metabolinio lankstumo rodikliu. Kartu augo endogeninių opioidų – natūralių organizmo „nuskausminamųjų“ – lygis, o tai gali rodyti sustiprėjusią natūralią skausmo reguliaciją.

Imuninės sistemos signalizavimas taip pat pakito – mokslininkai šiuos pokyčius apibūdino kaip labiau subalansuotus ir prisitaikančius. Buvo stebimas tiek uždegiminių, tiek priešuždegiminių reakcijų padidėjimas.

Dalyviai užpildė ir Mistinės patirties klausimyną (MEQ-30), kuriuo vertinami tokie pojūčiai kaip vienybės jausmas, transcendencija ar pakitęs sąmoningumas meditacijos metu. Vidutinis įvertis, pasak tyrėjų, pakilo nuo 2,37 iki 3,02 balo iš 5.

Meditacija ir į psichodelines būsenas panašūs smegenų pokyčiai

Mokslininkai nurodė, kad po stovyklos stebėti smegenų junglumo modeliai priminė tuos, kurie ankstesniuose darbuose buvo siejami su psichodelinėmis medžiagomis.

„Matome panašias mistines patirtis ir neuroninių tinklų junglumo dėsningumus, kuriems įprastai prireikia psilocibino, tačiau šį kartą jie pasiekti vien meditacijos praktika“, – sakė H. H. Patelis.

„Tai, kad fiksuojame ir centrinės nervų sistemos pokyčius smegenų vaizdinime, ir sisteminius pokyčius kraujo biochemijoje, rodo, jog šios proto ir kūno praktikos veikia visą organizmą“, – pridūrė jis.

Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tyrime dalyvavo sveiki žmonės, todėl reikia daugiau darbų, kad būtų galima patikimai spręsti, ar panaši nauda pasireikštų platesnėms klinikinėms grupėms.

Taip pat pažymima, jog tyrimas buvo stebimasis ir neturėjo kontrolinės grupės, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad būtent meditacija sukėlė visus biologinius pokyčius. Nedidelė imtis apsunkina ir rezultatų pritaikymą platesnei populiacijai – reikalingi didesni, įvairesni tyrimai.

Nepaisant ribojimų, autoriai teigia, kad rezultatai svarbūs, nes pateikia retų biologinių įrodymų, siejančių subjektyvią psichinę patirtį su išmatuojamais pokyčiais smegenyse ir organizme.

„Šis tyrimas rodo, kad protas ir kūnas yra glaudžiai susiję“, – teigė vienas iš autorių, Kalifornijos universiteto San Diege kognityvinių mokslų ir anesteziologijos doktorantas Alexas Jinichas-Diamantas.

„Tai, kuo tikime, kaip sutelkiame dėmesį ir kokiose praktikose dalyvaujame, gali palikti išmatuojamus pėdsakus mūsų biologijoje“, – sakė jis.

„Tai įdomus žingsnis siekiant geriau suprasti, kaip sąmoninga patirtis ir fizinė sveikata persipina ir kaip šį ryšį galėtume panaudoti gerovei skatinti naujais būdais“, – pridūrė A. Jinichas-Diamantas.

„NASA“ vykdomos misijos „Artemis II“ įgula sugrįžo į Žemę po kelionės, kurios metu įveikė 406 771 kilometrą ir pasiekė tolimąją Mėnulio pusę. Tai – didžiausias atstumas, į kurį iki šiol yra nuskridęs žmogus.

Kosminių skrydžių daugėjant ir jiems ilgėjant, mokslininkai vis aktyviau aiškinasi, kaip tokios kelionės veikia žmogaus organizmą. Rizikos, su kuriomis susiduria astronautai, gerokai pranoksta įprastus sveikatos iššūkius Žemėje.

„NASA“ yra įvardijusi penkis pagrindinius kosminių skrydžių pavojus: spinduliuotę, izoliaciją ir uždarumą, didelį atstumą nuo Žemės, gravitacijos pokyčius (arba jos nebuvimą) bei uždarą ar priešišką aplinką.

Kaip kūnas keičiasi kosmose?

Žmogaus kūnas, kaip rodo tyrimai, nėra pritaikytas gyvenimui kosmose. Gravitacijos pokyčiai arba ilgas buvimas nesvarumo būsenoje gali mažinti kaulų tankį, keisti skysčių pasiskirstymą organizme, daryti įtaką širdies veiklai.

Net ir pereinant iš vieno gravitacijos lygio į kitą astronautams gali pasireikšti judesio liga, o orientuotis erdvėje tampa sudėtingiau.

Remiantis naujausiais „NASA“ pranešimais, žmogaus darbingumo gerinimas ir būdai, kaip suvaldyti šias problemas, yra vienas svarbiausių prioritetų planuojant misijas į Mėnulį ir Marsą.

Maža gravitacija veikia ir širdį bei kraujagysles. Šių pokyčių stiprumas priklauso nuo misijos trukmės – kuo skrydis ilgesnis, tuo rizika didesnė. Širdies ir kraujotakos sistemos pakitimai gali didinti kraujo krešulių, širdies ritmo sutrikimų bei žemo kraujospūdžio tikimybę.

„NASA“ duomenimis, keturių–šešių mėnesių misijų metu kaulai per mėnesį netenka maždaug 1–1,5 proc. savo tankio.

Ilgalaikis nesvarumas taip pat lemia kūno skysčių persiskirstymą, o tai gali paveikti regėjimą ir slėgį kaukolės viduje. Šis reiškinys vadinamas su kosminiais skrydžiais susijusiu neurookuliniu sindromu.

Keičiasi įpročiai ir dienotvarkė

Kosmose laikas ir įprasti paros ritmai neveikia taip, kaip Žemėje. Astronautai patiria netolygų šviesos ir tamsos ciklą, todėl gali sutrikti miegas ir cirkadiniai ritmai.

Pavyzdžiui, Tarptautinėje kosminėje stotyje per parą galima pamatyti apie 16 saulėtekių ir saulėlydžių – tai neišvengiamai veikia miego įpročius.

Kinta ir kasdienė rutina, susijusi su maistu. Kosmose astronautams nereikia tokio paties kiekio ar sudėties maistinių medžiagų kaip Žemėje, tačiau ankstesnių misijų tyrimai fiksavo atvejus, kai įgulos nariams trūko energijos, skysčių, kalcio ir natrio.

Todėl kosminė mityba turi dvi užduotis: užtikrinti pakankamą energijos kiekį ir kartu suteikti maistines medžiagas, padedančias mažinti neigiamą kosminių skrydžių poveikį.

„NASA“ mokslininkai siekia, kad maistas būtų priimtinas skoniu, saugus, maistingas, ilgai išliekantis, lengvai paruošiamas ir pakankamai įvairus, kad astronautams neatsibostų.

Psichologinis išbandymas

Kosminiai skrydžiai veikia ne tik kūną, bet ir psichologinę savijautą. Izoliacija, uždarumas, atstumas nuo Žemės ir nuolatinė įtampa gali didinti nerimo, depresijos bei prastos nuotaikos riziką.

„NASA“ pabrėžia, kad nuoseklūs tyrimai apie tai, kaip įgulos gali išsaugoti psichologinę sveikatą, yra būtini būsimų misijų saugumui ir sėkmei.

Tarp priemonių, kurias kosmoso agentūros rekomenduoja psichologinei būklei palaikyti, minimi dienoraščio rašymas, kasdienis sportas, muzikos klausymas ir bendravimas laiškais ar žinutėmis su artimaisiais.

Ką daryti, jei astronautas suserga kosmose?

Atsižvelgiant į sveikatos rizikas, kyla klausimas, kaip kosminėse misijose sprendžiami susirgimai. „NASA“ teigia, kad nepriklausomai nuo misijos trukmės ar tikslų, žmonių skrydžiams į kosmosą būtina bent minimali medicininė pagalba misijos metu.

Kad medicininės pagalbos prireiktų kuo rečiau, agentūra akcentuoja prevenciją: vitaminų papildus, išsamius sveikatos patikrinimus ir 14 dienų karantiną prieš startą.

Pagal dažniausiai tikėtinas būkles „NASA“ pritaiko medicininius išteklius skrydžio metu taip, kad būtų galima suvaldyti labiausiai tikėtinus arba pavojingiausius atvejus.

Daugumą sveikatos sutrikimų įmanoma gydyti panašiai kaip Žemėje, tačiau dėl ribotų galimybių pirmenybė teikiama vaistams, kurie gali atlikti kelias funkcijas ir turi kuo mažiau šalutinių poveikių.

Naujas tyrimas rodo, kad generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) vis dar neturi tokių mąstymo ir sprendimų priėmimo gebėjimų, kurie būtini saugiam naudojimui klinikinėje praktikoje.

DI pokalbių robotai, gavę išsamią klinikinę informaciją, geba tiksliau nustatyti galutinę diagnozę, tačiau daugiau nei 80 proc. atvejų nesugeba pateikti tinkamos diferencinės diagnozės. Tokią išvadą pateikė Bostone veikiančio ne pelno ligoninių ir mokslinių tyrimų tinklo „Mass General Brigham“ mokslininkai. Tai viena didžiausių sveikatos priežiūros sistemų Jungtinėse Valstijose.

Tyrimo rezultatai publikuoti atviros prieigos medicinos žurnale „JAMA Network Open“. Mokslininkai teigia, kad didieji kalbos modeliai (DKM) vis dar atsilieka nuo to lygio klinikinio samprotavimo, kuris reikalingas realiam darbui sveikatos priežiūroje.

„Nepaisant nuolatinių patobulinimų, paruošti naudoti didieji kalbos modeliai dar nėra tinkami diegti klinikoje be priežiūros“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Marcas Succi.

Jo teigimu, DI kol kas nepajėgia atkurti diferencinės diagnozės sudarymo proceso, kuris yra klinikinio mąstymo pagrindas ir, pasak autoriaus, iš esmės sudaro „medicinos meną“.

Diferencinė diagnozė – tai pirmasis žingsnis, padedantis sveikatos priežiūros specialistams atskirti galimą ligą nuo kitų būklių, kurios gali turėti panašius simptomus.

Kaip buvo testuojami modeliai

Tyrėjai išanalizavo 21 didžiojo kalbos modelio veikimą, įskaitant naujausias tuo metu prieinamas „Claude“, „DeepSeek“, „Gemini“, „GPT“ ir „Grok“ versijas.

Modeliai buvo vertinami pagal 29 standartizuotus klinikinius scenarijus, pasitelkiant naujai sukurtą įrankį „PrIME-LLM“. Šis įrankis tikrina, kaip modelis susitvarko su skirtingais klinikinio samprotavimo etapais: pirminės diagnozės nustatymu, tinkamų tyrimų parinkimu, galutinės diagnozės pateikimu ir gydymo plano sudarymu.

Siekdami atkartoti realią klinikinę situaciją, mokslininkai informaciją modeliams pateikė palaipsniui: pradėjo nuo paciento amžiaus, lyties ir simptomų, vėliau pridėjo fizinės apžiūros duomenis ir laboratorinių tyrimų rezultatus.

Nors praktikoje diferencinė diagnozė yra būtina, kad būtų galima pagrįstai pereiti prie kitų žingsnių, tyrimo metu modeliams papildomi duomenys buvo pateikiami net ir tada, kai jie nesugebėdavo tinkamai susidoroti su diferencinės diagnozės etapu. Taip siekta įvertinti ir kitus klinikinio sprendimo etapus.

Tyrėjai nustatė, kad kalbos modeliai dažnai tiksliai pateikia galutinę diagnozę, tačiau prastai generuoja diferencines diagnozes ir sunkiai susidoroja su neapibrėžtumu.

Viena iš tyrimo autorių Arya Rao pažymėjo, kad toks nuoseklus vertinimas leidžia nebevertinti modelių kaip „egzaminuojamųjų“, o išbando juos gydytojo vaidmenyje.

„Šie modeliai puikiai įvardija galutinę diagnozę, kai informacija jau pilna, tačiau jiems sunkiausia atviroje situacijos pradžioje, kai duomenų dar mažai“, – teigė ji.

Mokslininkai nustatė, kad visi vertinti modeliai daugiau nei 80 proc. atvejų nesugebėjo pateikti tinkamos diferencinės diagnozės.

Tuo metu galutinės diagnozės nustatymo sėkmė, priklausomai nuo modelio, svyravo maždaug nuo 60 proc. iki daugiau nei 90 proc.

Dauguma modelių pasirodė tiksliau, kai be teksto gavo ir laboratorinių tyrimų bei vaizdinių tyrimų duomenis.

Tyrimas taip pat išskyrė geriausiai pasirodžiusių modelių grupę, į kurią pateko „Grok 4“, „GPT-5“, „GPT-4.5“, „Claude 4.5 Opus“, „Gemini 3.0 Flash“ ir „Gemini 3.0 Pro“.

Gydytojų vaidmuo išlieka esminis

Vis dėlto tyrimo autoriai pabrėžia, kad nepaisant pažangos tarp skirtingų versijų ir geresnių rezultatų modeliuose, optimizuotuose samprotavimui, paruošti naudoti didieji kalbos modeliai dar nėra pasiekę tokio intelekto lygio, kuris leistų juos saugiai diegti be griežtos kontrolės. Pasak jų, DI tebėra ribotas, kai reikia sudėtingesnio klinikinio samprotavimo.

„Mūsų rezultatai patvirtina, kad sveikatos priežiūroje didiesiems kalbos modeliams vis dar būtinas žmogus procese ir itin atidi priežiūra“, – teigė M. Succi.

Ispanijos Šeimos ir bendruomenės medicinos draugijos Dirbtinio intelekto ir skaitmeninės sveikatos darbo grupės narė Susana Manso García, kuri tyrime nedalyvavo, sakė, kad šios išvados siunčia aiškią žinutę visuomenei.

„Pats tyrimas pabrėžia, kad šių modelių negalima naudoti klinikiniams sprendimams priimti be priežiūros. Todėl, nors dirbtinis intelektas yra perspektyvus įrankis, žmogaus klinikinis sprendimas išlieka nepakeičiamas“, – sakė ji.

„Rekomendacija visuomenei – šias technologijas naudoti atsargiai, o kilus bet kokiam sveikatos klausimui visada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą“, – pridūrė S. Manso García.

„Novo Nordisk“ paskelbė pradedanti partnerystę su „OpenAI“, kuri, pasak Danijos farmacijos bendrovės, turėtų padėti greičiau sukurti naujas ir efektyvesnes gydymo galimybes pacientams.

Bendradarbiavimas leis „Novo Nordisk“ visame vaistų kūrimo procese taikyti pažangius dirbtinio intelekto sprendimus: analizuoti sudėtingus duomenų rinkinius, identifikuoti galimus naujus vaistus ir sutrumpinti laiką nuo mokslinių tyrimų iki gydymo prieinamumo pacientams.

„Ši partnerystė yra svarbus žingsnis, padedantis „Novo Nordisk“ užimti lyderio pozicijas naujoje sveikatos priežiūros eroje. Milijonams žmonių, gyvenančių su nutukimu ir diabetu, reikia gydymo alternatyvų, o mes žinome, kad dar yra neatrastų terapijų, galinčių pakeisti jų gyvenimą“, – pranešime spaudai teigė „Novo Nordisk“ prezidentas ir generalinis direktorius Mike’as Doustdaras.

„Novo Nordisk“ pagrindiniai produktai skirti lėtinėms ligoms, o bendrovė labiausiai žinoma dėl diabeto ir svorio mažinimo gydymo priemonių, įskaitant Ozempic ir Wegovy.

Pasak M. Doustdaro, dirbtinio intelekto integravimas į kasdienį darbą suteikia galimybę analizuoti duomenis mastu, kuris anksčiau buvo neįmanomas, atpažinti nematomus dėsningumus ir greičiau tikrinti hipotezes.

„Tai reiškia, kad galime atrasti naujas terapijas ir jas pateikti rinkai greičiau nei bet kada anksčiau“, – pridūrė jis.

Partnerystė taip pat numato „OpenAI“ technologijų taikymą efektyvinant gamybą, tiekimo grandinę ir distribuciją, taip pat vidinius įmonės veiklos procesus.

Bandomosios programos bus pradedamos diegti mokslinių tyrimų ir plėtros, gamybos bei komercinės veiklos srityse, o visišką integraciją planuojama pasiekti iki metų pabaigos.

„Dirbtinis intelektas keičia pramonės šakas, o gyvybės moksluose jis gali padėti žmonėms gyventi geriau ir ilgiau“, – sakė „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas.

„Bendradarbiavimas su „Novo Nordisk“ padės jiems paspartinti mokslinius atradimus, išmaniau valdyti pasaulines operacijas ir perkurti pacientų priežiūros ateitį“, – pridūrė jis.

Primename, kad 2024 m. „Novo Nordisk Foundation“ kartu su „Nvidia“ ir Danijos Eksporto bei investicijų fondu (EIFO) įkūrė Danijos dirbtinio intelekto inovacijų centrą. Jis valdo „Gefion“ – pirmąjį Danijos dirbtiniam intelektui parengtą superkompiuterį. Šia iniciatyva siekta paspartinti mokslinius tyrimus ir inovacijas įvairiose srityse, įskaitant sveikatos priežiūrą ir gyvybės mokslus.

Farmacijos bendrovės vis aktyviau investuoja į dirbtinį intelektą vaistų atradimui ir plėtrai. Pavyzdžiui, „Eli Lilly“, konkuruojanti su „Novo Nordisk“ dėl lyderystės svorio mažinimo vaistų rinkoje, 2026 m. kovą paskelbė apie partnerystę su „Insilico Medicine“, siekdama kurti ir komercializuoti vaistus, atrastus taikant dirbtinį intelektą.

Pagal šį iki 2,39 mlrd. eurų vertės susitarimą, JAV bendrovė turėtų gauti išskirtinę pasaulinę licenciją kurti, gaminti ir komercializuoti naujus geriamuosius preparatus, kurie ikiklinikinėje stadijoje vystomi tam tikroms indikacijoms, pranešė bendrovės.

Ar kasdienis kavos gėrimas gali turėti apsauginį poveikį psichikos sveikatai? Naujas tyrimas rodo, kad saikingas kavos vartojimas gali būti siejamas su mažesne psichikos sutrikimų rizika.

Tyrimas, publikuotas žurnale „Journal of Affective Disorders“, atskleidė, kad du–trys puodeliai kavos per dieną gali būti palankūs psichikos sveikatai, o šis ryšys ypač ryškus vyrų grupėje.

Vis dėlto nustatyta ir priešinga tendencija: išgeriant penkis ar daugiau puodelių per dieną, buvo fiksuojama didesnė psichikos sutrikimų rizika.

Mokslininkai analizavo daugiau kaip 460 tūkst. „UK Biobank“ dalyvių duomenis. Tai didelė prospektyvinė kohorta, apimanti 40–69 metų amžiaus žmones. Tyrimo tikslas buvo įvertinti sąsajas tarp kasdienio kavos vartojimo ir įvairių psichikos sutrikimų.

Dalyviai atsakė į klausimus apie tai, kiek kavos išgeria per dieną ir kokią kavą renkasi – be kofeino, tirpią ar maltą. Vėliau jie buvo stebimi vidutiniškai 13,4 metų.

Rezultatai parodė vadinamąjį J formos ryšį: tiek geriantiems labai mažai, tiek vartojantiems itin daug kavos, nauda nebuvo tokia pati kaip saikingai kavą geriantiems žmonėms.

Tyrime pažymėta, kad sąsaja tarp kavos vartojimo ir nuotaikos sutrikimų vyrams buvo stipresnė nei moterims.

„Šiuo metu vis labiau domimasi mitybos ir mitybos įpročių vaidmeniu psichikos sutrikimų prevencijoje ir valdyme“, – rašė tyrimo autoriai.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, daugiau nei vienas milijardas žmonių gyvena su psichikos sveikatos sutrikimais.

PSO taip pat įspėja, kad tokios būklės kaip nerimas ir depresija yra antra pagal dydį ilgalaikės negalios priežastis, lemianti sveiko gyvenimo metų praradimą.

Anot tyrimo autorių, būtinos prevencinės strategijos, kurios padėtų suvaldyti „psichikos sutrikimų pandemiją“.

Kaip kava gali padėti?

Kavoje yra daugiau nei tūkstantis biologiškai aktyvių junginių, tarp jų – kofeinas, polifenoliai, melanoidinai ir diterpenai.

Tyrimas leidžia manyti, kad priešuždegiminis tokių medžiagų kaip kofeinas ir chlorogeninė rūgštis poveikis gali iš dalies paaiškinti mažesnę psichikos sveikatos sutrikimų riziką tarp saikingai kavą vartojančių žmonių.

Autoriai nurodo, kad kofeinas gali turėti neuroprotekcinį poveikį dviem būdais: aktyvindamas A1R receptorius, siejamus su antidepresiniu poveikiu, ir slopindamas A2AR receptorius, kurie gali sumažinti streso sukeltus nervų sistemos funkcijų sutrikimus.

Taip pat primenama, kad ankstesniuose tyrimuose kofeino priešuždegiminės savybės buvo siejamos su mažesne demencijos rizika ir lėtesniu pažintinių funkcijų silpnėjimu.

Švedija 2025 metų viduryje sustabdė prorusišką kibernetinę ataką prieš šiluminę elektrinę, trečiadienį pranešė šalies vyriausybė. Pasak pareigūnų, už šios operacijos stovėjęs veikėjas yra siejamas su Rusijos žvalgyba.

Rimtesnių padarinių pavyko išvengti, teigė civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas.

„Švedijos saugumo tarnyba tyrė šį atvejį ir sugebėjo nustatyti už jo stovintį veikėją, turintį ryšių su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis“, – žurnalistams sakė C.-O. Bohlinas.

Ministras naujienų agentūrai AFP nurodė, kad ataka žlugo todėl, jog suveikė taikomos saugumo priemonės.

Nedetalizuodamas jis teigė, kad atakos tikslas buvo sutrikdyti šilumą tiekiančio objekto veiklą.

„Šis incidentas parodo, kad susiduriame su priešišku veikėju, kuris nedvejodamas siekia sukelti fizinius sutrikimus, prilygstančius mūsų infrastruktūros sabotažui“, – pridūrė ministras.

Pasak C.-O. Bohlino, elektrinė buvo įsikūrusi vakarinėje Švedijos dalyje.

Jis pabrėžė, kad kibernetinės grėsmės Švedijos interesams išaugo po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, prasidėjusios 2022 metų vasarį, kai Maskva ėmė dažniau taikytis į šalis, remiančias Ukrainą.

„Tai rodo pasikeitusį, labiau rizikingą ir neatsargesnį Rusijos elgesį, kuris gali turėti visuomenei itin žalingų pasekmių“, – sakė C.-O. Bohlinas, pridurdamas, kad Švedijos vyriausybė šiuos pokyčius vertina „labai rimtai“.

„Mūsų parama Ukrainai išlieka tvirta“, – pabrėžė jis.

Daugiau sudėtingumo

C.-O. Bohlinas taip pat atkreipė dėmesį, kad užpuolikai vis rečiau apsiriboja vien tik paslaugos trikdymo (DDoS) atakomis, kai sistemos užtvindomos didžiuliais srautais, o vis dažniau taikosi į vadinamąsias operacines technologijas (OT), kurios valdo infrastruktūrą.

„Tai valdymo sistemos, kurios dažnai užtikrina fizinių funkcijų veikimą įvairiose srityse, o užpuolikai bando jas sunaikinti, kompromituoti arba sutrikdyti“, – AFP sakė ministras.

„KTH“ Karališkojo technologijos instituto profesorius Pontusas Johnsonas aiškino, kad DDoS atakos paprastai yra gana nesudėtingos, o bandymai įsilaužti į OT sistemas reikalauja gerokai aukštesnio pasirengimo.

„Čia nepakanka tiesiog siųsti srautą į sistemą – ieškoma pažeidžiamumų, kad būtų galima patekti į vidų ir vėliau daryti poveikį“, – sakė P. Johnsonas.

„Tam reikia kur kas labiau kompetentingo užpuoliko“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad dirbtinio intelekto naudojimo augimas tokių atakų rengimą taip pat gali palengvinti.

Pasak profesoriaus, taikymasis į OT sistemas yra pavojingesnis ir dėl to, kad, skirtingai nei atakuojant, pavyzdžiui, interneto svetainę, šios sistemos tiesiogiai valdo procesus „fiziniame pasaulyje“.

Tokios atakos, anot jo, gali atverti kelią sutrikdymams elektros tinkle, geležinkeliuose ir kitose kritinėse srityse.

C.-O. Bohlinas pabrėžė, kad Švedijai svarbu viešinti patiriamas grėsmes – taip siunčiamas signalas, jog valstybė mato vykdomas atakas.

„Tai darome ir tam, kad nuolat didintume visuomenės sąmoningumą, stiprintume kibernetinį saugumą bei bendrą atsparumą, taip pat galėtume veikti solidarizuodamiesi su sąjungininkais ir partneriais“, – sakė ministras.

Péter Magyar triuškinama pergale sekmadienį vykusiuose Vengrijos parlamento rinkimuose Briuselyje vėl įžiebė optimizmą. Po daugelio metų prieštaringai vertinamo Viktoro Orbáno valdymo ir ne vieno veto ES institucijose sustiprėjo viltys, kad iki šiol strigusi Europos Sąjungos parama Ukrainai pagaliau gali būti atblokuota.

Vis dėlto Europos Sąjungai susiduriant su augančiais pasauliniais iššūkiais – nuo karo Ukrainoje iki įtampos Artimuosiuose Rytuose – jos užsienio politikos reakcijos dažnai atrodo lėtos ir fragmentuotos. Tai kelia klausimą, ar dabartinė bloko sprendimų priėmimo sistema vis dar yra pakankamai veiksminga.

Šiame kontekste Europos Parlamente Briuselyje transliuojamoje laidoje „The Ring“ susikirto dviejų Europos Parlamento narių pozicijos: Vokietijai atstovaujančio Danielio Freundo iš frakcijos „Greens“ ir Nyderlandų europarlamentaro Sanderio Smito iš frakcijos „European Conservatives & Reformists“. Jie diskutavo apie Vengrijos rinkimų rezultatą ir tai, ką jis gali reikšti visai Europai, ypač kalbant apie galimas ES reformas.

Vienu pagrindinių ginčo taškų tapo dabartinis ES sprendimų priėmimo modelis, ypač vienbalsiškumo reikalavimas. Kai kurių valstybių pasipriešinimas taisyklių keitimui, pasak diskusijos dalyvių, atskleidžia, kiek susiskaldęs yra blokas.

Ką Orbáno pralaimėjimas reiškia Europos Sąjungos ateičiai? Be galimų santykių su Vengrija pagerėjimo, išlieka platesnis klausimas: ar ES reikalingos radikalios reformos, kad ji nebūtų nustumiama į šalį pasaulinėje arenoje?

Danielis Freundas pabrėžė, kad Europa neturės realios vietos prie pasaulinio sprendimų stalo tol, kol negebės kalbėti vienu balsu. Jo teigimu, bendros pozicijos stoka tarptautiniuose konfliktuose užleidžia vietą siauriems, atskirų valstybių interesais grįstiems požiūriams.

Sanderiui Smitui toks argumentas neįtikina. Jis ypač užsienio politiką laiko valstybių narių suverenios kompetencijos sritimi ir abejoja priverstinės vienybės efektyvumu pasaulinėje arenoje.

Laidą „The Ring“ veda Stefanas Grobe. Epizodą prodiusavo Luisas Albertosas ir Amaia Echevarria, redagavo Vassilis Glynos.

„The Ring“ galima žiūrėti per „Euronews“ televiziją arba vaizdo grotuve, o savo nuomonę siųsti el. paštu thering@euronews.com.