CP v2

Blog

  • Prancūzija mažina augimo prognozę: skelbia 10 mlrd. eurų karpymą ir pažadą nemokestinti daugiau

    Prancūzija mažina augimo prognozę: skelbia 10 mlrd. eurų karpymą ir pažadą nemokestinti daugiau

    Prancūzija peržiūrėjo 2024 metų ekonomikos augimo prognozę ir dabar tikisi, kad bendrasis vidaus produktas didės 1 proc., o ne 1,4 proc. Apie tai paskelbta kartu su planu mažinti valstybės išlaidas maždaug 10 mlrd. eurų.

    Finansų ministras Bruno Le Maire teigė, kad išlaidų karpymai bus taikomi visoms ministerijoms ir daliai vyriausybinių iniciatyvų, o sprendimai įsigalios nedelsiant. Pasak jo, tikslas yra prisitaikyti prie lėtesnės ekonomikos dinamikos ir išlaikyti fiskalinę drausmę.

    „Mums reikia iš karto prisitaikyti prie silpnesnio augimo ir užtikrinti, kad deficitas mažėtų pagal planą, neperkeliant naštos gyventojams mokesčiais“, – sakė Bruno Le Maire.

    Prancūzija siekia, kad 2024 metais biudžeto deficitas sumažėtų iki 4,4 proc. BVP, kai 2023 metais jis siekė 4,9 proc., todėl išlaidų mažinimas tampa pagrindine priemone, jei papildomų pajamų iš mokesčių neplanuojama.

    Ekonominės perspektyvos korekciją Prancūzijos valdžia sieja su įtempta geopolitine aplinka ir lėtesniu aktyvumu Europoje bei pasaulyje. Tarp įvardijamų veiksnių minimi Rusijos karas Ukrainoje, įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to išliekantis neapibrėžtumas energijos bei prekybos grandinėse.

    Europos Komisija tuo metu Prancūzijai 2024 metais prognozavo dar kuklesnį, 0,9 proc. augimą, todėl valdžiai didėja spaudimas rodyti, kad fiskaliniai pažadai bus įgyvendinti. Ministerija neatmetė, kad prireikus galėtų būti teikiamas ir patikslintas biudžetas, jei taupymo reikės daugiau.

    Kartu pabrėžiama, kad kai kurios kryptys išliks prioritetinės net ir karpymų fone. Tarp jų įvardijama parama Ukrainai bei pagalba Prancūzijos ūkininkams, pastaraisiais mėnesiais aktyviai spaudusiems valdžią dėl didėjančių sąnaudų ir konkurencijos.

    Ši žinia sudėtinga ir prezidentui Emmanueliui Macronui, kuris pastaraisiais metais rėmėsi verslui palankiomis priemonėmis ir investicijų pritraukimo strategija, tikėdamasis stiprinti viešuosius finansus per augimą. Lėtėjant ekonomikai, didėja rizika, kad įtampa tarp augimo skatinimo ir taupymo tik augs.

  • Verslo signalas Europai: „BusinessEurope“ vadovas įspėja – bendros rinkos nebaigsite, prarasite milijardus

    Verslo signalas Europai: „BusinessEurope“ vadovas įspėja – bendros rinkos nebaigsite, prarasite milijardus

    Europos darbdavių konfederacijos „BusinessEurope“ prezidentas Maciejus Wituckis ragina Europos Sąjungą kuo greičiau užbaigti bendrosios rinkos projektą. Jo teigimu, planų ir teisės aktų pasiūlymų netrūksta, tačiau didžiausia problema yra lėtas įgyvendinimas.

    Pasak jo, pokyčių laukia ne tik įmonės, bet ir piliečiai, kuriems svarbu matyti apčiuopiamą rezultatą kasdienybėje: mažiau kliūčių dirbti, teikti paslaugas ar plėsti veiklą kitose ES šalyse. Verslo atstovai akcentuoja, kad neužbaigta rinka reiškia mažesnį produktyvumą ir lėtesnį augimą.

    Kas stabdo bendrąją rinką

    ES bendroji rinka kuriama nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio, tačiau paslaugų sektoriuje, finansuose ir skaitmeninėje ekonomikoje iki šiol išlieka daug nacionalinių taisyklių skirtumų. Praktikoje tai reiškia papildomus leidimus, skirtingas licencijavimo sąlygas, nevienodas vartotojų ar duomenų tvarkymo taisykles.

    Wituckis pabrėžia, kad tokios kliūtys ypač brangiai kainuoja mažesnėms įmonėms, kurios neturi didelių teisės ir atitikties komandų. Dėl to dalis verslų atsisako plėtros už savo šalies ribų, nors teoriškai ES turėtų veikti kaip viena vidaus rinka.

    „Jei nesuteiksime žmonėms vilties dėl ateities, Europos politinis pasaulis kentės“, – sakė Maciejus Wituckis.

    Energija, pramonė ir žaliasis kursas

    Kitas jo išskiriamas prioritetas yra energija: kainos, tiekimo patikimumas ir geopolitinės rizikos. Po pastarųjų metų sukrėtimų Europoje išaugo supratimas, kad priklausomybė nuo importuojamų iškastinių išteklių kelia ir ekonominių, ir saugumo grėsmių.

    „BusinessEurope“ vadovas pripažįsta, kad ekonomikos dekarbonizacija yra būtina, tačiau pabrėžia balansą: be konkurencingos pramonės mažėja pajamos, mokesčių bazė ir investicinės galimybės. Jo teigimu, klimato tikslai turi eiti kartu su realiomis sąlygomis investuoti, gaminti ir kurti darbo vietas Europoje.

    Talentai yra, trūksta masto

    Kalbėdamas apie konkurenciją su JAV ir kitais ekonominiais centrais, Wituckis teigia, kad Europa turi talentų, stiprų švietimą ir universitetus, tačiau dažnai pritrūksta masto, kapitalo ir vienodų taisyklių, kurios leistų greitai auginti tarptautines bendroves. Jo vertinimu, tam svarbios iniciatyvos, susijusios su bankų sąjunga, investicijų ir santaupų nukreipimu į produktyvias sritis.

    Kaip pavyzdį jis mini Lenkijos pastarųjų metų ekonominį tempą ir deregulacijos pastangas, kai teisės aktų supaprastinimas tapo politine darbotvarke. Pasak jo, panašaus greičio ir ryžto reikia ir ES lygmeniu, jeigu Europa nori išlikti konkurencinga ir išvengti investicijų nutekėjimo į kitas rinkas.

  • „TSMC“ pardavimai šovė 68 proc.: DI lustų bumas kelia prognozes prieš pelno ataskaitą

    „TSMC“ pardavimai šovė 68 proc.: DI lustų bumas kelia prognozes prieš pelno ataskaitą

    Taivano puslaidininkių milžinė „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ (TSMC) paskelbė, kad birželio pajamos per metus išaugo 67,9 proc. ir siekė apie 10,8 mlrd. eurų. Bendrovė pabrėžia, kad augimą palaiko itin didelė DI lustų paklausa, o rinkos laukia pilnos antrojo ketvirčio rezultatų ataskaitos.

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį TSMC pajamos sudarė apie 65,4 mlrd. eurų, tai yra 35,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Mėnesinių pajamų skelbimai rodo, kad antrojo ketvirčio pajamos apytikriai siekė 34,6 mlrd. eurų ir buvo kiek didesnės už analitikų prognozes.

    Pirmadienį pateikti skaičiai apima birželio pajamas ir pusmečio sumą, tačiau neatskleidžia pelno, bendrojo ar veiklos pelningumo. Visą antrojo ketvirčio ataskaitą TSMC ketina paskelbti vėliau šią savaitę, kartu atnaujindama metų gaires ir investicijų planus.

    Ko tikisi investuotojai

    Rinka ypač stebi, ar augančios apimtys atsvers spaudimą maržoms, kurį gali lemti didelės investicijos į naujas gamyklas ir pažangias pakuotės technologijas. Puslaidininkių sektoriuje būtent pažangus lustų pakavimas tampa vienu svarbiausių butelio kakliukų, nes nuo jo priklauso našiausių DI procesorių tiekimas.

    TSMC anksčiau yra nurodžiusi, kad 2026 metais planuoja agresyviai plėsti pajėgumus, o metinių pajamų augimą sieja su DI infrastruktūros plėtra. Investuotojams svarbūs ir komentarai apie paklausos tvarumą, nes užsakymų tempą vis labiau lemia didieji duomenų centrų projektai.

    DI lustų bumas ir technologijų lenktynės

    TSMC yra viena svarbiausių grandžių pasaulinėje pažangių lustų tiekimo grandinėje, nes gamina dalį moderniausių procesorių, naudojamų didelio našumo skaičiavimuose. Bendrovė taip pat diegia naujos kartos gamybos procesus, o rinkos dėmesys krypsta į 2 nanometrų technologijos diegimo tempą ir pirmuosius klientų užsakymus.

    Pastaraisiais metais išaugusi DI sistemų paklausa didina poreikį ne tik pačioms mikroschemoms, bet ir pažangiai gamybai bei tiekimo stabilumui. Dėl to TSMC plečia gamybos geografiją ir vysto projektus už Taivano ribų, siekdama atsparumo ir artumo prie strateginių rinkų.

  • Karščio banga smogia Prancūzijai: „EDF“ stabdo reaktorius, dar 7 gali mažinti galią

    Karščio banga smogia Prancūzijai: „EDF“ stabdo reaktorius, dar 7 gali mažinti galią

    Prancūzijos valstybinė energetikos grupė „EDF“ karščio bangos įkarštyje laikinai sustabdė trijų atominių elektrinių reaktorių darbą ir perspėjo, kad dar septyniems gali tekti mažinti gamybą. Bendrovė teigia, kad sprendimas priimtas vykdant aplinkosaugos reikalavimus, o ne dėl branduolinės saugos problemų.

    Atominės elektrinės dalį šilumos pašalina naudodamos upių vandenį, kuris po aušinimo grąžinamas atgal į vandens telkinius. Per karščius upės ir taip įšyla, todėl papildomai pašildytas vanduo gali dar labiau pabloginti sąlygas vandens ekosistemoms.

    „Nėra jokios branduolinės saugos rizikos. Reaktoriai gali veikti aukštos temperatūros sąlygomis, o ribojimai skirti apsaugoti vandens augaliją ir gyvūniją“, – sakė „EDF“ atstovas.

    „EDF“ nurodo, kad šiuo metu sustabdyti Golfech antrojo bloko, Bugey trečiojo bloko ir Chooz antrojo bloko reaktoriai. Bendra jų galia siekia 3 650 megavatų, tai sudaro apie 6 proc. maždaug 61 gigavato Prancūzijos įdiegtos branduolinės generacijos pajėgumų.

    Pagal naujausias prognozes Bugey trečiasis blokas turėtų likti sustabdytas iki liepos 19 dienos, Golfech antrasis blokas iki liepos 22 dienos, o Chooz antrasis blokas iki liepos 25 dienos. Bendrovė pabrėžia, kad grafikas gali keistis priklausomai nuo orų ir upių temperatūros.

    Be to, „EDF“ teigimu, dar septynioms branduolinėms jėgainėms gali tekti prisitaikyti ir lanksčiau reguliuoti galią dienos metu. Toks režimas paprastai pasirenkamas tada, kai būtina suderinti elektros sistemos poreikius su aplinkosauginiais išmetamo aušinimo vandens temperatūros limitais.

    Šalyje tai jau ne pirmas toks atvejis šią vasarą: karščio bangos kartojasi, o jų poveikis energetikai tampa vis dažnesne rizika. Dėl ilgalaikių karščių didėja elektros paklausa, nes auga vėsinimo poreikis, o tuo pat metu daliai elektrinių sudėtingiau išlaikyti įprastą darbo režimą.

    Prancūzijos ekonomikos ministerija savaitgalį buvo suteikusi laikiną išimtį Ronos upės šildymo ribojimams ties Bugey elektrine, argumentuodama tinklo saugumu. Tokios išimtys rodo, kad karščio metu tenka ieškoti balanso tarp aplinkosaugos reikalavimų ir elektros sistemos patikimumo.

    Kaip ruošiamasi ateičiai

    „EDF“ teigia, kad ilguoju laikotarpiu karščių ir sausrų įtaka branduolinei generacijai išlieka ribota, tačiau pripažįsta, kad prisitaikymo priemonių reikia. Bendrovė yra paskelbusi prisitaikymo prie klimato kaitos planą, apimantį branduolinę, hidroenergetikos ir salų energetikos infrastruktūrą.

    Skelbiama, kad per 15 metų planui numatoma skirti apie 8,7 milijardo eurų. Viena iš svarstomų priemonių branduolinėse elektrinėse yra papildomas technologinis sprendimas, leidžiantis atvėsinti vandenį prieš jį išleidžiant į aplinką, kad būtų lengviau laikytis ribų karščio piko metu.

    Hidroenergetikoje akcentuojamas pasirengimas ir potvyniams, ir mažesniems upių debitams, kad būtų galima išlaikyti gamybą sausros laikotarpiais. Tuo metu salų energetikos sistemose daugiau dėmesio skiriama tinklų atsparumui ir pasirengimui ekstremaliems vėjams, kurie taip pat gali sukelti sutrikimų.

    Prancūzija išlieka viena labiausiai nuo branduolinės energetikos priklausomų Europos valstybių, todėl laikini ribojimai per karščius tampa jautriu klausimu ir rinkoms, ir vartotojams. Artimiausiomis dienomis situaciją lems karščio bangos trukmė, upių temperatūra ir tai, ar pavyks išlaikyti reikiamą elektros sistemos rezervą.

  • Naftos kainos šovė beveik 4 proc.: įtampa Hormūzo sąsiauryje vėl gąsdina rinkas

    Naftos kainos šovė beveik 4 proc.: įtampa Hormūzo sąsiauryje vėl gąsdina rinkas

    Pasaulinėse rinkose pirmadienį brango nafta, atsinaujinus įtampai dėl Hormūzo sąsiaurio ir galimų tiekimo sutrikimų. „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo 3,9 proc. iki maždaug 73 eurų už barelį, o JAV etalonas pabrango apie 4 proc. iki maždaug 69 eurų.

    Kainų šuolis įvyko po pranešimų apie JAV smūgių bangas Iranui ir Teherano atsaką regione. Prieš tai naftos kainos buvo nusileidusios iki lygių, fiksuotų iki konflikto eskalacijos, kai laivybos srautai sąsiauryje buvo atsinaujinę.

    Hormūzo sąsiauris vėl dėmesio centre

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: per jį keliauja didelė dalis jūromis gabenamos žalios naftos ir naftos produktų. Net ir riboti incidentai ar grasinimai riboti laivybą paprastai iškart didina rizikos priedą naftos kainoje.

    Analitikų vertinimu, rinka jautriausiai reaguoja ne į pačius trumpalaikius kainų pokyčius, o į tiekimo grandinės stabilumą ir draudimo bei transportavimo kaštus. Bet koks laivybos trikdymas gali branginti ne tik žaliavą, bet ir jos pristatymą į Europą bei Aziją.

    Akcijų rinkos: Azija smuko, Europa beveik nejudėjo

    Įtampos fone Azijos biržose dominavo nuosmukis: Tokijo „Nikkei 225“ krito 1,1 proc., Seulo „Kospi“ smuko 5,6 proc. Europoje pagrindiniai indeksai daugiausia svyravo nežymiai, investuotojams vertinant geopolitines rizikas ir infliacijos perspektyvas.

    JAV ateities sandoriai rodė prastesnes nuotaikas: „S&P 500“ kontraktai smuko apie 0,4 proc., „Dow Jones“ apie 0,3 proc., o „Nasdaq“ apie 1 proc. Rinkos dalyviai nerimauja, kad brangesnė nafta gali apsunkinti infliacijos mažėjimą ir ilgiau išlaikyti aukštas palūkanų normas.

    DI bumas ir artėjantis rezultatų sezonas

    Praėjusios savaitės pabaigoje JAV akcijas dar rėmė DI tematikos optimizmas, tačiau rizikos apetitas išlieka trapus dėl didelių vertinimų ir staigių kainų svyravimų. „Nvidia“ buvo viena stipriausių „S&P 500“ kilimą tempusių bendrovių, jos akcijos kilo 4 proc.

    Šią savaitę dėmesys persikelia į įmonių rezultatų sezoną, ypač didžiuosius JAV bankus. Investuotojai tikisi, kad pelnų augimas pateisins aukštas akcijų kainas, o naftos brangimas netaps dar vienu veiksniu, skatinančiu infliaciją ir ilgesnį griežtų palūkanų laikotarpį.

  • F-35 vėl Turkijai? JAV Kongrese kyla mūšis: graikų lobistai įspėja dėl S-400

    F-35 vėl Turkijai? JAV Kongrese kyla mūšis: graikų lobistai įspėja dėl S-400

    JAV sostinėje atsinaujino politinis ginčas dėl galimybės Turkijai sugrįžti į penktosios kartos naikintuvų F-35 programą. Baltieji rūmai signalizuoja norą glaudžiau dirbti su Ankara, tačiau Kongrese stiprėja spaudimas išlaikyti teisinius ribojimus.

    Diskusija įsiplieskė po JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Vis dėlto oficialaus administracijos sprendimo, kuris atvertų kelią Turkijai grįžti į programą, kol kas nėra.

    Graikija viešai pabrėžia, kad ginkluotės sprendimai yra suvereni kiekvienos valstybės teisė ir Atėnai neturi veto JAV sprendimams. Tačiau kartu Graikijos pareigūnai teigia turintys pareigą sąjungininkams kelti regiono saugumui svarbius klausimus.

    Atėnai primena, kad Turkija yra NATO sąjungininkė, tačiau graikų ir turkų santykiuose išlieka įtampos židiniai. Tarp jų minimi ginčai dėl Egėjo jūros ir Rytų Viduržemio bei Ankaros laikysena, kuri, Graikijos vertinimu, kelia rizikų Aljansui.

    Kongrese telkiama opozicija

    Pirmą ryškesnį viešą žingsnį prieš galimą politikos pokytį žengė demokratė Atstovų Rūmų narė Dina Titus. Ji subūrė 18 kongresmenų, pasirašiusių laišką Atstovų Rūmų vadovybei, ragindami užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių ribojimų.

    Laiške akcentuojama, kad Kongresas turi būti pasirengęs įsikišti, jei administracija bandytų pajudėti Turkijos sugrąžinimo į F-35 programą kryptimi. Šią iniciatyvą Vašingtone aktyviai palaiko ir graikų amerikiečių organizacijos.

    Hellenic American Leadership Council atstovas Thanos Davelis teigė, kad tai yra pirmoji koordinuota reakcija Kongrese.

    „Dina Titus subūrė 18 atstovų, daugiausia demokratų, kurie laišku paragino vadovybę būti pasirengusią stabdyti bet kokius žingsnius dėl F-35 Turkijai“, – sakė Thanos Davelis.

    Pasak jo, respublikonų stovykloje nuotaikos kitokios: dalis taip pat vertina situaciją atsargiai, tačiau renkasi mažiau viešą taktiką ir esą bando daryti įtaką administracijai per vidinius kanalus.

    Kodėl S-400 vis dar yra pagrindinis barjeras

    Esminis argumentas, kodėl Turkijos kelias atgal į F-35 programą išlieka komplikuotas, yra teisiniai ribojimai, kuriuos pats Kongresas įtvirtino po to, kai Ankara įsigijo rusišką priešlėktuvinės gynybos sistemą S-400. Turkija iš F-35 programos buvo pašalinta 2019 metais, o sprendimas buvo siejamas ne vien su politika, bet ir su saugumo rizikomis.

    JAV teisės aktuose ir gynybos biudžeto nuostatose įtvirtinta logika paprasta: kol Turkija turi S-400, pažangios JAV technologijos neturėtų atsidurti aplinkoje, kurioje būtų galima rinkti jautrius duomenis. Vašingtonas nuogąstauja, kad S-400 eksploatavimas šalia F-35 galėtų padėti fiksuoti orlaivio mažo matomumo bei elektroninių sistemų ypatybes.

    Politiniuose užkulisiuose aptariami scenarijai, kaip būtų galima „apeiti“ kliūtį, susijusią su S-400 turėjimu, pavyzdžiui, sistemų perdavimas trečiajai šaliai ar jų išgabenimas iš Turkijos kontrolės. Tačiau oponentai Kongrese pabrėžia, kad svarbus ne tik naudojimas, bet ir pats faktinis turėjimas.

    Galutinis sprendimas, ar Turkijai bus atvertas kelias į F-35 programą, priklausys nuo Baltųjų rūmų siekio gerinti santykius su Ankara ir Kongreso ryžto išlaikyti griežtą teisinę liniją. Kol kas Vašingtone aiškėja, kad šis klausimas taps vienu ryškiausių JAV vidaus politikos ir saugumo debatų NATO kontekste.

  • Graikai ryžtasi drastiškam sprendimui: Zakinto Navagio paplūdimį stums 30 metrų į jūrą

    Graikai ryžtasi drastiškam sprendimui: Zakinto Navagio paplūdimį stums 30 metrų į jūrą

    Graikijoje pristatytas planas, kuris gali iš esmės pakeisti vieną garsiausių šalies vaizdų: Zakinto salos Navagio, dar vadinamą Laivo avarijos paplūdimiu. Siekiama paplūdimį praplėsti apie 30 metrų į jūros pusę, kad būtų apsaugota rūdijanti laivo liekana.

    Projektas numato paplūdimį formuoti užpilant žvyru ir taip padidinti atstumą tarp vandens linijos ir laivo korpuso. Skelbiama, kad būtų panaudota apie 45 000 kubinių metrų žvyro, o tai turėtų sumažinti bangų ir erozijos poveikį metalinei konstrukcijai.

    Paplūdimys 2026 metais uždarytas

    Navagio paplūdimys 2026 metų vasaros sezoną išlieka neprieinamas lankytojams dėl saugumo rizikų. Graikijos institucijos uždraudė laivams ir plaukikams artintis iki spalio 31 dienos, nes vertinama nuošliaužų grėsmė ir uolų nestabilumas.

    Sprendimas priimtas po patikrų, kurias atliko Žemės drebėjimų planavimo ir apsaugos organizacija. Jos vertinimu, vietovėje išlieka didesnė didelių nuošliaužų tikimybė, todėl lankytojų srautai kol kas laikomi pernelyg rizikingais.

    Traumos, drebėjimai ir griežta kontrolė

    Navagio reputaciją temdo ir ankstesni incidentai: 2018 metais nuo skardžio atskilusi uoliena sužeidė kelis žmones, o paplūdimys tuomet buvo uždarytas. 2022 metais regione fiksuotas 5,4 magnitudės žemės drebėjimas vėl paskatino laikinus ribojimus.

    Šiuo metu turistai paplūdimį gali stebėti tik nuo apžvalgos aikštelių viršuje, o bandantiems nusileisti ar pažeisti ribojimus taikomos sankcijos. Saugumo sąlygos, kaip skelbiama, peržiūrimos du kartus per metus, kad sprendimai dėl atvėrimo būtų paremti naujausiais duomenimis.

    Kodėl gelbėjamas laivas

    Paplūdimio simboliu tapęs laivas ant seklumos atsidūrė 1980 metų spalį ir nuo tada tapo vienu labiausiai fotografuojamų Graikijos pakrančių vaizdų. Tačiau per dešimtmečius korpusą smarkiai paveikė druska, drėgmė ir bangavimas, todėl metalas ėmė irti vis sparčiau.

    Pasak projekto rengėjų, paplūdimio praplėtimas turėtų sukurti papildomą buferį tarp laivo ir jūros bei sudaryti sąlygas vėliau imtis pačio laivo restauravimo. Tikimasi, kad tokie veiksmai padės išsaugoti objektą ateities kartoms, bet tuo pačiu išlaikyti prioritetą saugumui.

  • Gandrai įsikūrė ant ant stulpo iškelto automobilio kėbulo: autoremonto kiemas virto traukos vieta

    Į neįprastą lizdą šiuo metu sugrįžusi pora augina keturis jauniklius, tad iš viso vienoje vietoje matyti šeši paukščiai. Jaunikliai jau pradeda sparnų mankštas, o suaugę paukščiai reguliariai parneša maisto, todėl praeiviams atsiveria retai mieste matomas vaizdas.

    Autoremonto dirbtuvių darbuotojai pasakoja, kad automobilio kėbulas ant stulpo atsirado prieš kelerius metus kaip kiemo akcentas, tačiau niekas nesitikėjo, jog jį „pasirinks“ gandrai. Po stipresnės audros lizdas buvo apgadintas, bet paukščiai sugrįžo ir jį atstatė.

    „Nemanėme, kad jie pasirinks būtent automobilį, bet taip ir nutiko. Po audros lizdas buvo sugriautas, tačiau paukščiai grįžo ir viską atstatė“, – sakė autoremonto dirbtuvių darbuotojas Cătălin Toma.

    Vietos gyventojai teigia, kad sustojančių pasižiūrėti ar nufotografuoti būna beveik kasdien. Gamtos fotografams ši vieta ypač patraukli todėl, kad galima užfiksuoti sugrįžtančius suaugusius gandrus ir pirmuosius jauniklių bandymus skristi.

    Veterinarijos specialistas Adrian Bîlbîe aiškina, kad gandrai pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau prisitaiko prie žmogaus aplinkos ir lizdams renkasi dirbtines konstrukcijas. Anksčiau dažnesnis pasirinkimas buvo aukšti, atokiai augantys medžiai, tačiau šiandien paukščiai noriai naudojasi stulpais, pastogių platformomis ar kitais stabiliais pagrindais.

    Tokie atvejai paprastai siejami su saugumo ir patogumo veiksniais: aukštai įrengtas lizdas apsaugo nuo dalies plėšrūnų, o atvira vieta leidžia geriau stebėti aplinką. Vis dėlto lizdas ant automobilio kėbulo laikomas išskirtiniu, nors ir logiškai paaiškinamu prisitaikymo pavyzdžiu.

    Prognozuojama, kad gandrų šeimyna čia liks iki vasaros pabaigos, o vėliau pradės migraciją į žiemojimo vietas Afrikoje. Specialistai pabrėžia, kad jaunikliams svarbiausios artimiausios savaitės, kai jie stiprina sparnus ir ruošiasi pirmajam ilgam skrydžiui.

  • Sineviro nacionaliniame parke uždraustas džipingas: pažeidėjus fiksuos fotospąstais

    Parko administracija skelbia, kad džipai, keturračiai, kroso motociklai ir kitos visureigės transporto priemonės nuo šiol čia laikomos ne pramoga, o pažeidimu, už kurį bus taikoma atsakomybė.

    Pasak parko atstovų, nelegalūs važiavimai miško takais ir kalnų pievomis daro ilgalaikę žalą: ardomas dirvožemio sluoksnis, spartėja erozija, naikinami reti augalai.

    Triukšmas ir dideli žmonių srautai trikdo laukinius gyvūnus, ypač veisimosi ir jauniklių auginimo laikotarpiu, o degalų ir tepalų nuotekos gali pasiekti kalnų upelius.

    Administracija taip pat pabrėžia, kad dalis vairuotojų ignoruoja privačių valdų ribas ir įvažiuoja į vietos gyventojų žemės sklypus Tereblės slėnio apylinkėse.

    Dėl to parkas skelbia pereinantis nuo žodinių perspėjimų prie praktinių priemonių, kurios leistų greičiau nustatyti pažeidėjus.

    Siekdama identifikuoti nelegalius maršrutus ir jų dalyvius, parko komanda prie populiariausių įvažiavimų, miško takų ir privačių sklypų prieigų įrengė papildomą fotospąstų bei slaptos foto ir vaizdo fiksacijos priemonių tinklą.

    Nustačius pažeidimus, surinkta medžiaga bus perduodama teisėsaugai, o atsakomybė, priklausomai nuo padarytos žalos, gali būti ir administracinė, ir baudžiamoji.

    Parko administracija akcentuoja, kad lankytojai yra laukiami, jei renkasi gamtai draugiškas veiklas: pėsčiųjų žygius, ekotakus, dviračių turizmą.

    Tačiau, pasak jų, saugomos teritorijos ir vietos gyventojų sklypai nebus toleruojami kaip bekelės technikos bandymų poligonas, o taisyklės visiems taikomos vienodai.

  • Šikšnosparnių invazija Prancūzijoje: šeima 5 metus kovoja, bet ir 20 000 eurų remontas nepadėjo

    Prancūzijos miestelyje netoli Liono gyvenanti šeima jau kelerius metus susiduria su neįprasta, bet labai varginančia problema: jų namo stoge ir sienų ertmėse įsikūrė didelė šikšnosparnių kolonija. Pasak šeimos, triukšmas ir kvapas tapo kasdienybe, o situacija labiausiai paaštrėja vasarą, kai prasideda karščiai.

    Šeimininkai skaičiuoja, kad šiltuoju sezonu prie namo gali būriuotis keli šimtai šikšnosparnių, o jų judėjimas girdimas beveik visą parą. Šeima teigia, kad nemalonūs kvapai skverbiasi net į vidų per smulkias angas ir elektros lizdų vietas, todėl gyvenimas namuose tapo psichologiškai sunkus.

    „Triukšmas nesiliovė nei dieną, nei naktį, o kvapas pasiekdavo net per elektros lizdus“, – sakė šeimos tėvas Benžamenas Teijonas.

    Bandydami išspręsti problemą, šeimininkai investavo apie 20 000 eurų į remontą: buvo perdarytas stogas, užsandarintos galimos landos, papildomai įrengta šilumos izoliacija. Tačiau, šeimos teigimu, pastangos nedavė laukto rezultato: po kurio laiko, ypač per karščio bangas, šikšnosparniai sugrįžo.

    Specialistai pažymi, kad tokios situacijos Europoje nėra retos, nes šikšnosparniai dažnai renkasi šiltas, nuo plėšrūnų apsaugotas vietas, pavyzdžiui, palėpes, stogų konstrukcijas ar sienų tuštumas. Kolonijos paprastai sustiprėja šiltuoju metų laiku, kai jaunikliai dar nemoka skraidyti ir gyvūnai ilgiau būna slėptuvėse.

    Šeimos padėtį apsunkina tai, kad Prancūzijoje šikšnosparniai yra saugomi įstatymų, todėl jų negalima naikinti, gaudyti ar savavališkai iškeldinti be specialių leidimų. Dėl to, pasak šeimos, kreipimaisi į įvairias organizacijas ir vietos valdžią kol kas neatnešė konkrečios pagalbos, o savarankiškas problemos sprendimas turi griežtas ribas.

    „Kreipėmės į kelias organizacijas ir į savivaldybę, bet aiškaus sprendimo kol kas nesulaukėme“, – pasakojo Benžamenas Teijonas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad veiksmingiausios priemonės tokiais atvejais paprastai yra prevencinės ir taikomos tinkamu laiku. Dažniausiai rekomenduojama iš pradžių tiksliai nustatyti, pro kur gyvūnai patenka į pastatą, o užsandarinimą atlikti tik tada, kai kolonija laikinai pasitraukusi ir nėra jauniklių, kad nebūtų pažeistos gyvūnų apsaugos taisyklės.

    Šeima tikina, kad šiuo metu jaučia įtampą ne tik dėl diskomforto, bet ir dėl sveikatos bei gyvenimo kokybės. Parduoti būstą, pasak jų, praktiškai neįmanoma, todėl jie viešai kalba apie situaciją tikėdamiesi sulaukti institucijų ir specialistų dėmesio bei rasti teisėtą, ilgalaikį sprendimą.