Blog

Balandžio 11 d. Bačkonyse surengtas Lietuvos vaikų (2016 m. g. ir jaunesnių bei 2018 m. g. ir jaunesnių) šimtalangių šaškių čempionatas. Varžybose dalyvavo 61 žaidėjas iš 9 Lietuvos miestų.

Sėkmingai pasirodė Alytaus sporto centro jaunieji šaškininkai. Mergaičių M8 grupėje Ringailė Novikaitė iškovojo trečią vietą, o berniukų B10 grupėje Šarūnas Skendelis užėmė penktą vietą.

Pažymėtina, kad vasarį vykusiame Lietuvos paprastųjų šaškių čempionate Ringailė ir Šarūnas taip pat buvo pelnę bronzos medalius.

Jaunųjų sportininkų rezultatais džiaugėsi jų treneris Artūras Aleksandravičius, pabrėžęs, kad nuoseklus darbas davė apčiuopiamų vaisių ir įkvėpė siekti dar aukštesnių tikslų ateityje.

Alytaus sporto centro U18 merginų komanda, treniruojama Irenos Špiegiežnės, balandžio 10 dieną Lietuvos moksleivių krepšinio lygos atkrintamosiose varžybose pademonstravo kovotojų charakterį. Itin įtemptoje dvikovoje Marijampolėje nugalėtojos paaiškėjo tik pačioje rungtynių pabaigoje.

Dramatiškas susitikimas baigėsi minimalia persvara – vienu tašku, 80:79. Įveikusios Marijampolės sporto centro ekipą, alytiškės iškovojo itin svarbią pergalę.

Didžiausią indėlį į laimėjimą įnešė rezultatyviausiai žaidusi Karolina Kardokaitė. Svarbių taškų pridėjo Kamilė Petrauskaitė ir Ugnė Rėklaitytė – jų aktyvus žaidimas puolime padėjo komandai išlaikyti tempą ir spaudimą varžovėms.

Komandai linkima sėkmės tolesnėse čempionato kovose dėl medalių.

Balandžio 9 dieną Alytaus sporto centro baseine surengtos plaukimo varžybos, skirtos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Pusiaukelės namų 10-mečiui paminėti. Renginys subūrė dalyvius ne tik sportinei kovai, bet ir prasmingam tikslui – skatinti integraciją, bendruomeniškumą bei pozityvius pokyčius žmogaus gyvenime.

Plaukimas čia tapo daugiau nei fizinės ištvermės ar greičio išbandymu. Varžybos suteikė galimybę stiprinti pasitikėjimą savimi, ugdyti discipliną, atsakomybę ir kryptingai siekti asmeninių tikslų. Tai ypač svarbu Pusiaukelės namų gyventojams – sportas gali tapti viena iš priemonių, padedančių grįžti į visavertį gyvenimą visuomenėje.

Varžybų metu tvyrojo draugiška ir palaikanti atmosfera: dalyviai skatino vieni kitus, o sportas tapo jungiančiu elementu, leidusiu nepaisant skirtingų patirčių sutelkti dėmesį į bendrą tikslą.

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys pabrėžė, kad tokios iniciatyvos svarbios ne tik patiems dalyviams, bet ir visai visuomenei. Pasak jo, jos prisideda prie socialinės atskirties mažinimo, keičia požiūrį į reintegraciją ir skatina supratimą, kad kiekvienas žmogus turi galimybę keistis bei augti. Sportas, anot jo, tampa universalia kalba, kuri vienija, įkvepia ir padeda kurti tiltus tarp skirtingų visuomenės grupių.

Po renginio Alytaus sporto centro direktorius Egidijus Mensevičius akcentavo, kad šios plaukimo varžybos yra aiškus pavyzdys, kaip sportas gali būti ne tik laisvalaikio forma, bet ir reikšminga socialinė priemonė, prisidedanti prie stipresnės, atviresnės ir vieningesnės visuomenės kūrimo.

Į kurį konteinerį mestumėte pakuotę nuo traškučių ar saldainių, o į kurį – panaudotas baterijas? Iš pirmo žvilgsnio paprasti klausimai neretai tampa tikru galvosūkiu. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad daugelis teigia puikiai išmanantys atliekų rūšiavimo taisykles, tačiau realybė kitokia – klaidų vis dar pasitaiko dažnai.

Dėl to visi Lietuvos gyventojai kviečiami pasitikrinti savo žinias „Atliekų kultūra“ egzamine 2026, kuris šiemet vyks jau septintą kartą. Iniciatyva tapo vienu žinomiausių atsakingo elgesio, tvaraus požiūrio ir rūšiavimo edukacijos projektų, kasmet sutraukiančiu tūkstančius dalyvių – nuo moksleivių iki suaugusiųjų ir įmonių komandų.

Organizatorių teigimu, susidomėjimas egzaminu kasmet auga. Praėjusiais metais testą sprendė daugiau nei 17 tūkst. dalyvių, o didžiausią aktyvumą parodė švietimo bendruomenė – mokyklos, mokytojai ir mokiniai, tapę šios iniciatyvos varomąja jėga. Tai rodo, kad aplinkosaugos temos vis tvirčiau įsitvirtina kasdienybėje ir tampa neatsiejama gyvenimo dalimi.

Šiemet egzaminas vyks balandžio 30 dieną, o registracija startavo balandžio 9-ąją. Dalyvauti gali visi norintieji – specialių reikalavimų nėra. Pasiruošti galima sprendžiant ankstesnių metų klausimus ir taip pasitikrinant žinias dar iki pagrindinio testo.

Egzaminas vyks internetu, specialioje egzamino svetainėje. Prisijungti paprasta – tereikia užsiregistruoti ir pasirinktu metu atlikti testą.

„Kaip ir kasmet, klausimai apims ne tik atliekų rūšiavimą, bet ir platesnes temas: atliekų mažinimą, perdirbimą, pakartotinį panaudojimą bei atsakingą vartojimą. Kad dalyvavimas būtų įdomus ir prasmingas kiekvienam, egzaminas suskirstytas pagal amžiaus grupes.

Jaunesniųjų klasių mokiniams parengti trumpesni testai, o vyresniems – išsamesni klausimai, reikalaujantys platesnio supratimo. Prie iniciatyvos kviečiame jungtis ir įmones – tai puiki galimybė ne tik pasitikrinti žinias, bet ir stiprinti komandinę dvasią“, – teigia Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro „VAATC“, kuris yra šio egzamino organizatorius, vadovė Elida Drapienė.

Organizatoriai ragina pabandyti sau atsakyti į kasdienius rūšiavimo klausimus. Jei bent vienas jų kelia abejonių, šis egzaminas – kaip tik jums. Tokios iniciatyvos padeda ne tik pasitikrinti žinias, bet ir formuoti kasdienius įpročius, kurie ilgainiui tampa natūralia gyvenimo dalimi ir prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo.

Geriausių rezultatų pasiekę dalyviai bus paskatinti ir apdovanoti prizais.

Egzaminas pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams bei 11 klasių ir vyresniems dalyviams. Toks suskirstymas leidžia užtikrinti, kad klausimai būtų ir suprantami, ir pakankamai iššūkių keliantys kiekvienai grupei.

Testą sudaro uždaro tipo klausimai. Jauniausiųjų laukia 15 klausimų, o vyresniųjų – po 20. Nors apimtis skiriasi, tikslas visiems vienodas – padėti geriau suprasti rūšiavimo principus ir tvarų gyvenimo būdą.

Dalyvių žinios bus įvertintos diplomais. Jauniausiems „Pažengusiojo“ diplomas skiriamas surinkus bent 6 teisingus atsakymus, „Žinovo“ – nuo 9 iki 12, o „Eksperto“ – už dar aukštesnius rezultatus.

Vyresniems kartelė aukštesnė: „Pažengusiojo“ diplomas skiriamas surinkus 11–13 teisingų atsakymų, „Žinovo“ – 13–17, o „Eksperto“ – už geriausius rezultatus.

Egzaminas vyks balandžio 30 dieną nuo 9 iki 20 valandos, o jo trukmė – 45 minutės. Organizatoriai pabrėžia, kad tai nedidelė laiko investicija, galinti padėti atrasti žinių spragas, koreguoti kasdienius įpročius ir prisidėti prie švaresnės Lietuvos kūrimo.

„Atliekų kultūra“ egzaminą organizuoja „VAATC“. Projektą globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Projekto partneriai – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai: Utenos „RATC“, Panevėžio „RATC“, Klaipėdos „RATC“, Alytaus „RATC“, Marijampolės „AATC“, Kauno „RATC“, Šiaulių „RATC“, Tauragės „RATC“ ir Telšių „RATC“.

Organizatorių informacija

Alytaus miesto garbės pilietei prof. dr. Aldonai Vilkelienei neseniai oficialiai patvirtintas muzikos terapijos pradininkės Lietuvoje statusas. Tai – ne tik asmeninis įvertinimas, bet ir simbolinis visos srities kelio Lietuvoje įprasminimas.

„Kai šiandien žvelgiu į savo nueitą kelią, matau ne tik darbus ar projektus. Matau žmones, susitikimus ir patirtis, kurios keitė ne tik kitus, bet ir mane pačią“, – sako profesorė.

Muzikos terapija į A. Vilkelienės gyvenimą atėjo ne kaip iš anksto suplanuota profesinė kryptis, o kaip natūralus atsakas į žmogaus poreikį būti išgirstam, suprastam ir priimtam. Kelio pradžia siekia laiką, kai Lietuvoje dar nebuvo nei aiškios muzikos terapijos sistemos, nei metodinių pagrindų.

Vienu svarbiausių lūžio taškų tapo įsitraukimas į muzikos terapijos bendruomenę ir praktinė veikla kartu su bendraminčiais. Muzikos terapijos asociaciją Lietuvoje įkūrė dr. Vilmantė Aleksienė, o pirmieji metodiniai ieškojimai vyko drauge su kitomis, taip pat prof. Alberto Piličiausko tuometinėmis doktorantėmis – Jautre Šimkūniene ir Loreta Kačiušyte-Skramtaj.

Dirbdamos su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais, jos ėmė taikyti pirmuosius muzikos terapijos metodus Lietuvoje.

„Tai buvo laikas, kai turėjome tik tikėjimą, kad tai, ką darome, yra prasminga“, – prisimena prof. dr. A. Vilkelienė. Ankstyvoji praktika rėmėsi ne tik teorija, bet ir intuicija, atsakomybe bei gyvu santykiu su žmogumi.

Vėliau sukaupta patirtis virto kryptingu metodikos kūrimu, moksliniais tyrimais ir akademine veikla. Muzikos terapija pamažu įsitvirtino kaip studijų, tyrimų ir praktikos sritis.

Svarbią vietą šiame kelyje užėmė ir tarptautinė veikla. Dalyvaudama kongresuose ir pristatydama savo darbus užsienyje, prof. dr. A. Vilkelienė bendradarbiavo su žinomais muzikos terapeutais Jörgu Fachneriu, Ronnie Gardineriu, Josephu Moreno, Mirdza Paipare, taip pat su Gerhardu Tučeku – Kremso universiteto muzikos terapijos programų koordinatoriumi. Jis dažnai atvykdavo ir stebėdavo Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje bei Medicininės reabilitacijos ir sporto centre vedamus muzikos terapijos užsiėmimus.

Prof. G. Tučeko kvietimu A. Vilkelienė kartu su alytiške gydytoja Adele Dimšiene dalyvavo Vienoje vykusiame tarpdisciplininiame kongrese „Mocartas ir mokslas“.

Projektinė veikla tapo svarbia platforma idėjoms įgyvendinti: buvo kuriamos programos, stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas, į Lietuvą kviečiami užsienio specialistai. Šios iniciatyvos leido muzikos terapijai augti ne tik kaip praktikai, bet ir kaip bendruomenei.

Ne mažiau reikšminga veiklos dalis – specialistų rengimas. Dirbdama su studentais Lietuvos edukologijos universitete, Vytauto Didžiojo universitete ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorė siekė perduoti ne tik žinias, bet ir vertybinį požiūrį į žmogų.

Per daugelį metų ši veikla susijungė į vientisą procesą – nuo pirmųjų praktinių bandymų iki muzikos terapijos kaip srities įsitvirtinimo Lietuvoje.

„Mano kelias apima visus jos kūrimo aspektus – ankstyvąją praktiką, metodikos formavimą, mokslinius tyrimus, tarptautinį atstovavimą, projektinę veiklą, specialistų rengimą ir institucionalizavimą. Tačiau svarbiausia man visada išliko žmogus“, – pabrėžia prof. dr. A. Vilkelienė.

Profesorės įsitikinimu, muzika nėra tik metodas ar priemonė.

„Ne metodas, ne projektas ir ne teorija yra svarbiausia, o gyvas santykis. Muzika tampa būdu būti kartu. Ir jei ši veikla šiandien yra matoma kaip reikšminga, tai tik todėl, kad ji visada buvo kuriama iš tikėjimo, jog muzika gali padėti žmogui gyventi visavertiškiau“, – sako prof. dr. A. Vilkelienė.

Komunikacijos skyriaus informacija

Nuotr. prof. dr. Aldona Vilkelienė su bendramintėmis: Ilona Papečkyte, dr. Vilmante Aleksiene, dr. Loreta Kačiušytė-Skramtaj.