CP v2

Blog

  • Šiaurės jūros vėjo parkai tapo dirbtiniais rifais: kaip ruoniai čia rado naujas medžioklės vietas

    Šiaurės jūros vėjo parkai tapo dirbtiniais rifais: kaip ruoniai čia rado naujas medžioklės vietas

    Atrodytų, kad didžiulės vėjo jėgainių konstrukcijos atviroje jūroje turėtų išgąsdinti gyvūnus ir ištuštinti aplinką. Tačiau stebėjimai Šiaurės jūroje parodė priešingą kryptį: po statybų sujudimo gyvybė grįžo, o vėjo parkai tapo traukos tašku visai maisto grandinei.

    Pirmieji ant povandeninių konstrukcijų įsikūrė bestuburiai, ypač midijos ir jūrinės gilės, vėliau atsirado daugiau smulkių organizmų, kuriuos pradėjo naudoti žuvys. Ant platformų virš vandens ilgainiui ėmė telktis paukščiai, o galiausiai į šias vietas aktyviai pradėjo užsukti ruoniai.

    Kaip konstrukcijos virsta rifais

    Atvira jūra daugeliui rūšių yra nepalanki dėl nuolatinių srovių, bangavimo ir menko prieglobsčio. Į jūrą įleidus tvirtus pamatus, atsiranda retas kietas paviršius, ant kurio lengvai prisitvirtina lervos ir formuojasi tankios apaugimo kolonijos.

    Tokios kolonijos keičia vietos ekologiją: jos filtruoja vandenį, kaupia biomasę ir sukuria „maisto sieną“ smulkioms žuvims bei kitiems plėšrūnams. Dėl to vėjo jėgainių pamatai veikia panašiai kaip dirbtiniai rifai, sutelkdami grobį nedidelėje teritorijoje.

    Kodėl ruoniai renkasi vėjo parkus

    Tyrėjai, sekę uostinių ir pilkųjų ruonių judėjimą GPS siųstuvais, nustatė, kad dalis gyvūnų pakeičia įprastus maršrutus ir sąmoningai užsuka į konkrečius vėjo parkus. Duomenys leido atskirti elgseną, susijusią su keliavimu, poilsiu ir maitinimusi, o vėjo parkų zonose dažniau fiksuotas būtent grobio paieškos aktyvumas.

    Vienas iš paaiškinimų paprastas: jei konstrukcijos sutelkia smulkesnes žuvis, ruoniams tai tampa prognozuojama ir energetiškai patogi medžioklės vieta. Be to, teritorijose aplink vėjo parkus neretai taikomi veiklos ribojimai, todėl sumažėja kai kurių trikdžių, pavyzdžiui, intensyvesnės žvejybos ar laivybos.

    „Vėjo jėgainių pamatai atviroje jūroje sukuria trūkstamą kietą substratą, o tai greitai pritraukia visą maisto grandinę, kuria pasinaudoja ir plėšrūnai“, – sakė tyrimo komandos atstovė.

    Nauda ir atviri klausimai

    Mokslininkai pabrėžia, kad lieka svarbi diskusija: ar tokie objektai realiai didina žuvų ir kitų rūšių populiacijas, ar tik „sukoncentruoja“ jau esamą gyvybę į vieną vietą. Jei vyksta tik koncentracija, plėšrūnams gali būti lengviau medžioti, bet tai nereiškia, kad bendras ekosistemos produktyvumas išaugo.

    Kita vertus, atsinaujinančios energetikos plėtra jūroje neišvengiamai plečia dirbtinių struktūrų tinklą, todėl ilgainiui gali keistis migracijos keliai, mitybos įpročiai ir net rūšių tarpusavio konkurencija. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, kaip planuoti vėjo parkus taip, kad klimato tikslai derėtų su biologinės įvairovės apsauga ir ilgalaike jūrų ekosistemų pusiausvyra.

  • Saulės parkai Pensilvanijoje pakeitė mikroklimatą: mokslininkai fiksuoja drėgmės juostas po moduliais

    Saulės parkai Pensilvanijoje pakeitė mikroklimatą: mokslininkai fiksuoja drėgmės juostas po moduliais

    Pensilvanijoje įrengti du dideli saulės elektrinių parkai atskleidė netikėtą efektą: jų konstrukcijos ne tik gamina elektrą, bet ir keičia vietos vandens bei šilumos apytaką, suformuodamos aiškiai matomas drėgmės juostas dirvožemyje. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra sensacija apie orų valdymą, o mikroklimato pokyčiai, kuriuos galima išmatuoti.

    Didelio masto saulės projektai JAV sparčiai plečiasi, o vystytojai vis dažniau renkasi mažiau patrauklias teritorijas, pavyzdžiui, status, akmenuotus šlaitus. Būtent tokiose vietovėse įrengti parkai tapo patogia lauko laboratorija, leidusia įvertinti, kas vyksta per stiprias liūtis ir skirtingais metų laikais.

    Kaip susidaro drėgmės juostos

    Saulės moduliai yra nelaidūs vandeniui, todėl krituliai nuo jų paviršiaus ne susigeria vietoje, o koncentruotai nuteka nuo apatinio modulio krašto. Dėl to po modulių eilėmis atsiranda pasikartojančios drėgnos linijos, kuriose dirvožemis gauna gerokai didesnę vandens „dozę“ nei šalia esantys plotai.

    Per metus rinkti duomenys parodė ryškų kontrastą: po modulių apatine briauna esantis dirvožemis buvo apie 19 proc. drėgnesnis nei aplinkinė žemė. Tuo pat metu greta šių šlapių ruožų fiksuotos zonos, kurios išlikdavo apie 25 proc. sausesnės už netoliese esančius plotus.

    Tyrėjai pažymi, kad tokia mozaika svarbi ne tik dirvožemiui, bet ir lietaus nuotėkio rizikai. Kai drėgnos juostos per stiprias liūtis pasiekia prisotinimą, vietomis gali suaktyvėti paviršinis nuotėkis, ypač šlaituose.

    Ne tik vanduo: kinta ir garavimas

    Dar vienas svarbus mechanizmas susijęs su tuo, kad moduliai dalį ploto nuolat užstoja nuo tiesioginės saulės, o tarp eilių keičiasi oro judėjimas. Dėl to pakinta evapotranspiracija, tai yra vandens grąžinimas į atmosferą per garavimą nuo dirvos ir augalų.

    Stebėjimai parodė, kad vasarą po moduliais potenciali evapotranspiracija sumažėdavo maždaug nuo 37 proc. iki 67 proc., palyginti su atviromis vietomis. Žiemą skirtumai buvo mažesni, tačiau šiltojo sezono pokyčių pakako, kad aplink parkus susiformuotų skirtingų drėgmės ir temperatūros sąlygų „kišenės“.

    Tyrimo autoriai aiškina, kad mažesnis vandens grįžimas į orą gali „užrakinti“ drėgmę dirvoje, o tai sustiprina kontrastą tarp šlapių ir sausų juostų. Praktikoje tai reiškia, kad saulės parkas vienu metu gali ir mažinti garavimą po moduliais, ir didinti lokalų vandens srautą ten, kur nuo modulių nubėga lietus.

    Ką tai reiškia saulės parkų plėtrai

    Šie rezultatai nereiškia, kad saulės energetika tampa problema klimato požiūriu, tačiau jie parodo, jog infrastruktūra turi vietinių ekologinių pasekmių. Specialistai akcentuoja, kad tinkamai suprojektuotos lietaus vandens valdymo priemonės gali sumažinti erozijos ir nuotėkio riziką, ypač sudėtingame reljefe.

    Tarp efektyviausių sprendimų minimi žvyro infiltraciniai grioviai, vandens surinkimo ir išsklaidymo zonos, taip pat augalinė danga tarp modulių eilių. Tokie elementai padeda ne tik „sugerti“ vandens perteklių, bet ir stabilizuoti dirvožemį, kad staigūs srautai nevirstų purvo nuošliaužų rizika.

    Mokslininkai pabrėžia, kad plečiantis saulės parkams, ypač regionuose su intensyviomis liūtimis, mikroklimato ir nuotėkio poveikis turėtų būti vertinamas taip pat rimtai kaip ir elektros gamybos efektyvumas. Kitaip tariant, klausimas tampa ne ar statyti, o kaip statyti, kad žalia energija turėtų kuo mažiau netikėtų šalutinių padarinių vietos aplinkai.

  • IMF skaičiai stebina: 5 Europos šalys augs dvigubai greičiau už euro zoną iki 2031

    IMF skaičiai stebina: 5 Europos šalys augs dvigubai greičiau už euro zoną iki 2031

    Lėtas euro zonos tempas

    Europa artimiausiais metais gali susidurti su užsitęsusiu vangiu augimu, o euro zona, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, plėsis gerokai lėčiau nei pasaulio ekonomika. TVF prognozuoja, kad 2027–2031 metais euro zonos BVP vidutiniškai didės apie 1,2 proc. per metus.

    Toks tempas, palyginti su kitais regionais, atrodo kuklus: pasaulio ekonomikos augimas tuo pačiu laikotarpiu vertinamas apie 3,2 proc. per metus. TVF euro zonos perspektyvas sieja su didele viešąja skola, visuomenės senėjimu, silpnu našumo augimu, išliekamomis energijos sąnaudomis ir geopolitiniu neapibrėžtumu.

    Kas Europoje augs sparčiausiai

    Vis dėlto TVF prognozėse išsiskiria mažesnės Europos ekonomikos, kurios, tikimasi, augs daugiau nei dvigubai greičiau už euro zoną. Į šią grupę patenka Malta, Kosovas, Ukraina, Serbija ir Moldova.

    Šių šalių augimą skatina skirtingi veiksniai: nuo vidaus vartojimo ir diasporos perlaidų iki didelio masto investicijų, infrastruktūros projektų bei, Ukrainos atveju, tikėtinos rekonstrukcijos. Bendra tendencija aiški: sparčiausiai augančios ekonomikos dažnai yra mažesnės, lankstesnės, o jų plėtra priklauso nuo investicijų ir struktūrinių pokyčių.

    Malta, Kosovas, Ukraina: labai skirtingos istorijos

    TVF vertinimu, Malta turėtų išlikti sparčiausiai auganti Europos ekonomika: vidutinis metinis augimas artimiausiu penkmečiu gali siekti beveik 4 proc. Pastarąjį dešimtmetį šalies plėtrą stipriai rėmė turizmas, internetiniai žaidimai ir paslaugų sektorius, tačiau dabar vis svarbesnis tampa produktyvumo didinimas.

    „Ankstesniais metais ekonominį aktyvumą kurstęs užsienio darbuotojų antplūdis taip pat apkrovė infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, išryškindamas dabartinio modelio ribas“, – teigiama TVF vertinime.

    Kosovo augimas prognozuojamas apie 4 proc. per metus, jį daugiausia palaiko vidaus paklausa, viešosios investicijos, jaunų darbuotojų struktūra ir reikšmingos diasporos lėšos. TVF atkreipia dėmesį, kad spartesnę plėtrą galėtų sustiprinti ES naujasis augimo planas Vakarų Balkanams, tačiau išlieka rizika dėl importo priklausomybės ir silpnesnės eksporto bazės.

    Ukrainos prognozė išsiskiria prielaida, kad ekonomikos varikliu taps rekonstrukcija ir investicijų šuolis, jei karas slops. TVF Ukrainai numato apie 3,8 proc. vidutinį metinį augimą, o stipriausius metus sieja su didėjančiu atstatymo mastu.

    „Perspektyvos išlieka išskirtinai neapibrėžtos, nes karas ir toliau daro didelę žalą gyventojams ir ekonomikai“, – pažymi TVF.

    Serbija ir Moldova remiasi investicijomis bei ES darbotvarke

    Serbijos augimas, TVF vertinimu, turėtų siekti apie 3,5 proc. per metus, o dinamika gali stiprėti laikotarpio pabaigoje. Vienu iš impulsų įvardijamas intensyvus viešųjų investicijų ciklas, įskaitant transporto ir miesto infrastruktūros projektus, taip pat gamybos ir eksporto bazės plėtra.

    Moldovai prognozuojamas apie 3,5 proc. metinis augimas, atsigaunant po sukrėtimų, kuriuos sukėlė karo kaimynystė, energijos krizė ir klimato veiksniai. TVF augimą sieja su ES parama, investicijomis ir reformomis, o pagrindinėmis rizikomis įvardija geopolitinį nestabilumą bei galimą reformų tempo sulėtėjimą.

  • „Samsung“ rekordinis DI pelnas nepadėjo: per dieną rinkoje dingo apie 87 mlrd. eurų

    „Samsung“ rekordinis DI pelnas nepadėjo: per dieną rinkoje dingo apie 87 mlrd. eurų

    Rekordinis ketvirtis, bet rinkos šaltis

    Pietų Korėjos technologijų milžinė „Samsung“ pranešė prognozuojanti itin didelį veiklos pelno šuolį balandžio–birželio ketvirtį, tačiau investuotojų reakcija buvo priešinga. Nepaisant gerėjančių rezultatų, bendrovės vertė biržoje smuko taip, kad per vieną prekybos sesiją „ištirpo“ apie 87 mlrd. eurų.

    Rinkos dalyviai signalizavo, kad vien geri skaičiai jau nebeužtenka: vis daugiau klausimų kelia, kiek ilgai tęsis DI skatinamas atminties lustų bumas. Būtent šis sektorius pastaruoju metu tapo svarbiausiu „Samsung“ pelno varikliu.

    Kas įvyko su pelnu ir pajamomis

    „Samsung“ nurodė, kad balandžio–birželio ketvirtį tikisi apie 51 mlrd. eurų veiklos pelno. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tai yra daugkartinis augimas, o pati bendrovė akcentavo, kad toks tempas tęsiasi jau trečią ketvirtį iš eilės.

    Tačiau buvo ir silpnesnė detalė: prognozuotos pajamos siekė apie 97,6 mlrd. eurų ir, nors metinis augimas įspūdingas, ši suma kiek prasilenkė su rinkos lūkesčiais. Investuotojai tokius signalus dažnai vertina kaip ženklą, kad kainų augimas gali lėtėti greičiau, nei tikėtasi.

    DI duomenų centrai kelia kainas, bet baimės nemažėja

    Pastarųjų ketvirčių šuolį labiausiai maitina DI duomenų centrų plėtra, kuri didina atminties lustų paklausą ir kelia kainas visoje rinkoje. Kartu keičiasi ir pirkėjų elgsena: daugiau klientų siekia ilgesnių tiekimo sutarčių, kad užsitikrintų pajėgumus, kai paklausa didžiausia.

    Vis dėlto rinka pradeda klausti, ar didžiosios technologijų bendrovės, finansuojančios DI infrastruktūrą, galės ilgai išlaikyti tokį investicijų tempą. Jei investicijos lėtėtų, atminties lustų kainų ciklas galėtų apsiversti, o tai ypač jautru tokio masto gamintojams kaip „Samsung“.

    „Investuotojus gąsdina ne dabartinis pelnas, o klausimas, ar šis DI skatinamas ciklas nesiekia piko“, – komentavo rinkos analitikai, vertindami staigų akcijų kritimą.

    Akcijų kritimas ir ko laukia rinka

    Po pranešimo „Samsung“ akcijos sesijos metu smuko daugiau nei 10 proc., o prekybą baigė beveik 7 proc. žemiau. Kartu žemyn pasislinko ir dalis viso Pietų Korėjos akcijų rinkos indekso bei konkurentų vertės, nes investuotojai vertino riziką visam lustų sektoriui.

    Situaciją paaštrina ir tai, kad „Samsung“ akcijos per metus buvo stipriai pabrangusios, todėl dalis rekordinių rezultatų jau galėjo būti įskaičiuota į kainą. Rinka dabar laukia detalesnės ataskaitos su padalinių rezultatais, kuri turėtų parodyti, ar augimas yra tvarus, ar tai tik dar vienas atminties rinkos ciklas.

  • Rutte ir von der Leyen įspėja: NATO laukia lūžis, jei Europa neatlaikys be JAV skėčio

    Rutte ir von der Leyen įspėja: NATO laukia lūžis, jei Europa neatlaikys be JAV skėčio

    NATO siunčia žinią Europai

    Ankaroje susirinkę NATO lyderiai išgirdo aiškią žinutę: Aljansas turi tapti labiau europietiškas, kad ilgainiui mažėtų priklausomybė nuo JAV saugumo garantijų. Apie tai kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

    Jų teigimu, transatlantinis ryšys išlieka esminis, tačiau Europa privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą. Tam, pasak jų, reikia spartesnių investicijų ir greitesnio europinės gynybos pramonės įsibėgėjimo.

    Interoperabilumas ir darbų pasidalijimas

    Ursula von der Leyen pabrėžė, kad glaudus Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimas yra būtinas, bet tam reikia užtikrinti pajėgų ir technikos suderinamumą. Praktikoje tai reiškia bendrus standartus, lengvesnį bendrų pirkimų įgyvendinimą ir efektyvesnį pajėgų veikimą kartu.

    „Kad išliktume transatlantiniai, turime tapti labiau europietiški“, – sakė Markas Rutte.

    NATO vadovas akcentavo aiškų institucijų vaidmenų pasidalijimą: NATO rūpinasi vadovavimo struktūra, gebėjimais ir standartais, o Europos Sąjunga turi svarų vaidmenį pramonės, investicijų ir reguliavimo srityse. Šis modelis, jo vertinimu, leidžia greičiau didinti realius karinius pajėgumus.

    Skirtingi tempai ir pinigų klausimas

    Pasak M. Rutte, Europa nebegali išlikti pernelyg priklausoma nuo JAV, todėl „stipresnė Europa stipresnėje NATO“ tampa strategine būtinybe. Priminta, kad 23 iš 27 Europos Sąjungos valstybių yra NATO narės, todėl sprendimai vienoje struktūroje neišvengiamai veikia kitą.

    Tekste pažymima, kad dalis valstybių, tarp jų Lenkija, Baltijos šalys ir Šiaurės šalys, gynybos finansavimą didina itin sparčiai, artėdamos prie naujai keliamo 5 proc. BVP tikslo. Tuo metu Ispanija, Belgija, Liuksemburgas ir Čekija, vertinant viešai skelbiamus įsipareigojimus, juda lėčiau.

    Ursula von der Leyen pristatė Europos Komisijos siūlomus finansinius instrumentus gynybos pajėgumams auginti: iki 150 000 000 000 eurų pagal SAFE paskolų programą ir dar apie 135 000 000 000 eurų, numatomų kitame Europos Sąjungos biudžete. Jos teigimu, šios lėšos turi ne tik stiprinti saugumą, bet ir kurti darbo vietas bei skatinti mokslinius tyrimus Europoje.

    Grėsmės fonas ir pramonės mobilizacija

    Fone minimos augančios įtampos transatlantiniu mastu, siejamos su JAV sprendimais dėl Irano ir laipsnišku dalies JAV karinių pajėgumų mažinimu Europoje. Europos šalys, anot teksto, siekia įrodyti Vašingtonui, kad yra pasirengusios didinti savo indėlį ir greičiau finansuoti gynybą.

    „Turime apsiginti. Tai yra pirmoji kiekvienos vyriausybės užduotis, o grėsmė yra reali“, – sakė Markas Rutte.

    NATO generalinis sekretorius teigė, kad reikia didžiulio šuolio visoje gynybos pramonės bazėje abiejose Atlanto pusėse, nes Rusija, jo žodžiais, yra mobilizavusi ekonomiką karui. Jis taip pat įspėjo neignoruoti bendradarbiavimo, kurį Rusija palaiko su Šiaurės Korėja, Iranu ir Kinija, ir ragino vertinti situaciją be naivumo.

  • Zelenskis meta iššūkį skeptikams: Ukraina jau turi tai, ko NATO labiausiai trūksta

    Zelenskis meta iššūkį skeptikams: Ukraina jau turi tai, ko NATO labiausiai trūksta

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalies karinė patirtis ir technologiniai gebėjimai sudaro tvirtą pagrindą Ukrainai tapti NATO nare. Kalbėdamas NATO viršūnių susitikimo gynybos pramonės forume Ankaroje jis akcentavo, kad Ukraina iš pagalbos gavėjos tapo saugumo tiekėja.

    Anot jo, per visą plataus masto karo laikotarpį Ukrainos kariuomenė greitai prisitaikė prie modernios kovos sąlygų, o tai leido sukurti pažangias oro gynybos, bepiločių sistemų ir smūgių giliai priešo teritorijoje pajėgas. Zelenskis teigė, kad tokie pajėgumai būtų natūrali NATO kolektyvinės gynybos dalis.

    „Ar tikrai teisinga palikti už NATO ribų šalį ir žmones, turinčius tokio lygio gynybinius pajėgumus? Jei jau mokame kovoti taip, šie pajėgumai turi stiprinti visus“, – sakė V. Zelenskis.

    Ukrainos lyderis pabrėžė, kad narystė sustiprintų viso Aljanso atgrasymą nuo Rusijos, nes Ukraina realiomis sąlygomis išbandė ir ištobulino tai, ką daugelis valstybių tik planuoja diegti. Jo vertinimu, Ukraina šiandien gali būti vienas svarbiausių Europos gynybos inovacijų šaltinių, ypač bepiločių technologijų srityje.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos dronų ir raketinių smūgių nuotolis tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Zelenskis teigė, kad Ukrainos pajėgos iš esmės panaikino Rusijos įsitikinimą, jog jos giluminė teritorija yra saugi, todėl Maskvai tampa sudėtingiau stabiliai organizuoti gamybą ir logistiką.

    „Mes visiškai panaikinome pačią idėją, kad Rusija gali turėti strateginį užnugarį“, – sakė V. Zelenskis.

    Kaip vieną iš pavyzdžių jis įvardijo smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai, tarp jų ir atakas prieš naftos perdirbimo objektus. Tokie veiksmai, pasak Ukrainos vadovo, nebeatrodo kaip pavienės operacijos, o tampa nauja karo realybe, kuri keičia rizikos skaičiavimus abiejose fronto pusėse.

    Kartu Zelenskis akcentavo sritį, kurioje, jo teigimu, Ukraina ir Europa vis dar turi kritinį trūkumą, tai antibalistinė oro gynyba. Jis pabrėžė, kad Vakarų gamybos apimtys nebeatitinka atakų masto, kurį Ukraina patiria reguliariai, o panašūs iššūkiai vis dažniau matomi ir kituose regioniniuose konfliktuose.

    Ukrainos prezidentas dar kartą paragino partnerius didinti oro gynybos sistemų tiekimą, ypač „Patriot“ kompleksų ir perėmėjų, taip pat spartinti europinių alternatyvų kūrimą ir masinę gamybą. Jo teigimu, artimiausiuose susitikimuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu jis ketina siekti sprendimų dėl platesnio „Patriot“ perėmėjų tiekimo ir technologijų perdavimo.

    JAV pozicija dėl Ukrainos narystės NATO išlieka viena jautriausių temų. D. Trumpas yra viešai atmetęs Ukrainos narystės perspektyvą artimiausiu metu, tačiau Kyjivas toliau argumentuoja, kad narystė ir integracija į Aljanso gynybos planavimą būtų ne tik politinis simbolis, bet ir praktinė investicija į Europos saugumą.

    NATO procedūros numato, kad naujos narės priimamos tik vienbalsiu visų sąjungininkių sutarimu, o sprendimai paprastai priklauso ir nuo politinių, ir nuo karinių, ir nuo saugumo rizikų vertinimo. Zelenskio žinia Ankaroje buvo nukreipta į tai, kad Ukraina, nepaisant karo, jau dabar turi realiai patikrintą kompetenciją, kurios Aljansui gali prireikti vis labiau neapibrėžtoje saugumo aplinkoje.

  • Kanarų salos ruošia naują mokestį turistams: mokėsi savanoriškai, bet pinigai keliaus tiksliai

    Kanarų salos ruošia naują mokestį turistams: mokėsi savanoriškai, bet pinigai keliaus tiksliai

    Kanarų salos, vienas populiariausių Ispanijos kurortų regionų, žengia neįprastą žingsnį: vietoje privalomo turisto mokesčio čia diegiama savanoriška įmoka, skirta tvarumo ir gamtos atkūrimo projektams. Tokiu būdu siekiama, kad turizmo sukuriama vertė labiau grįžtų į vietos bendruomenes ir aplinką.

    Skelbiama, kad 2025 metais salynas sulaukė 18,4 mln. lankytojų, o vidutinė viešnagės trukmė siekė apie devynias dienas. Dėl didelio srauto vis dažniau keliami klausimai, kaip finansuoti infrastruktūrą, gamtos apsaugą ir mažinti turizmo poveikį, neapkraunant vietos gyventojų.

    Kas yra RegNext fondas?

    Regiono institucijos pristatė Kanarų salų turizmo regeneracijos ir gamtos atkūrimo fondą RegNext. Jo esmė – sukurti atsekamą ir skaidrų finansavimo modelį, leidžiantį savanoriškai surinktas lėšas nukreipti tiesiai į aiškiai apibrėžtus projektus.

    Sistema bus taikoma pagrindinėse salose, įskaitant Tenerifę, Gran Kanariją, Lansarotę, Fuerteventūrą, La Palmą, La Gomerą ir El Hierro. Pirminiame etape numatyta atrinkti penkis bandomuosius projektus: po vieną salose, kur turizmo spaudimas didžiausias, ir vieną socialinį projektą visam salynui.

    „Komisija sukurs savanorišką, atsekamą ir skaidrią finansavimo sistemą, kuri leis lėšas tiesiogiai skirti regeneracijos projektams“, – nurodė Kanarų salų turizmo atstovai.

    Kokiems tikslams bus skiriamos lėšos?

    RegNext finansuojami projektai bus vertinami pagal rezultatą, o ne vien pagal išleistą biudžetą. Tarp numatomų krypčių minimas emisijų mažinimas, buveinių atkūrimas, rūšių apsauga, kraštovaizdžio gerinimas, žaliųjų darbo vietų kūrimas ir socialinės atskirties mažinimas.

    Toks požiūris atspindi augančią regeneracinio turizmo kryptį, kai tikslas nėra vien mažinti žalą, bet ir aktyviai gerinti aplinkos bei bendruomenių būklę. Europoje vis daugiau krypčių svarsto turisto mokesčius ar tikslines rinkliavas, tačiau Kanarų salų pasirinktas savanoriškas modelis išsiskiria bandymu didinti pasitikėjimą per skaidrumą.

    Ką tai reiškia keliautojams ir verslui?

    Prie iniciatyvos prisijungė turizmo rinkos dalyviai, tarp jų – „easyJet holidays“, taip pat minimos tokios organizacijos kaip „TUI“, „Expedia“, „Jet2“ ir „Jet2holidays“. Pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas, o procesą palaikė ir UN Tourism.

    Turizmo sektorius regione yra vienas svarbiausių darbdavių: nurodoma, kad jis suteikia darbą 280 534 žmonėms. Todėl sprendimas ieškoti papildomų, bet ne privalomų lėšų šaltinių vertinamas kaip bandymas suderinti ekonominę naudą su ilgalaikiu gamtos ir vietos bendruomenių atsparumu.

    „Tikime, kad kryptys klesti tada, kai turizmas aktyviai palaiko vietas ir bendruomenes, kurios leidžia atostogoms įvykti“, – teigiama „easyJet holidays“ pareiškime.

    Keliautojams tai reikš, kad planuojant atostogas Kanarų salose greta įprastų išlaidų atsiras galimybė savanoriškai prisidėti prie konkrečių, viešai aprašytų projektų. Tikimasi, kad aiškus atsekamumas ir viešas rezultatų stebėjimas taps pagrindine paskata aukoti, net kai įmoka nėra privaloma.

  • Prie Černobylio atominės elektrinės užfiksuotas europinis suopis: paukštis, kurį pamatyti itin sunku

    Prie Černobylio atominės elektrinės esančiame Černobylio radiaciniame-ekologiniame biosferos rezervate gamtininkai užfiksavo europinį suopį, dar vadinamą paprastuoju suopiu. Šis naktinis paukštis garsėja išskirtine maskuote, todėl net patyrusiems stebėtojams jį pastebėti gamtoje būna sudėtinga.

    Rezervato specialistai paskelbė nuotraukas, kuriose paukštis beveik susilieja su medžio šaka ir žieve. Paukštį išduoda tik menkiausias judesys ar trumpam prasimerkusios akys, o kitu metu jis atrodo kaip natūrali šakos dalis.

    „Iš pirmo žvilgsnio tai tiesiog šaka: atšakos, gumbai, kerpės. Tačiau vos girdimas šnarėjimas ir nepastebimas judesys išduoda meistriškai pasislėpusį paukštį“, – teigiama rezervato specialistų pranešime.

    Skirtingai nei daugelis kitų paukščių, europinis suopis dažniausiai nesėdi skersai šakos, o įsitaiso išilgai jos. Margas pilkai rusvas plunksnų raštas imituoja žievės faktūrą, todėl paukštis tampa beveik nematomas ir plėšrūnams, ir žmonėms.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad suopį dažniau galima išgirsti nei pamatyti. Jo balsas – monotoniškas, vibruojantis dūzgimas, primenantis variklio burzgimą ar tolimą motorolerio garsą, gali sklisti dideliu atstumu, ypač sutemus.

    Tokie stebėjimai Černobylio rezervate nuolat primena, kad ši uždara teritorija tapo svarbia buveine įvairioms rūšims. Mažesnis žmonių trikdymas ir dideli natūralios aplinkos plotai sudaro sąlygas fiksuoti ne tik retus augalus, bet ir slapukaujančius paukščius, kurių kasdienėje aplinkoje beveik nepavyksta pamatyti.

  • Himalajų duobagalvė angis ne viena: genetika parodė penkias rūšis ir tris naujus atradimus

    Daugiau kaip 160 metų mokslininkai manė, kad Himalajų duobagalvė angis yra viena plačiai paplitusi rūšis. Nauja tarptautinės tyrėjų grupės analizė parodė, kad po tuo pačiu pavadinimu iš tiesų slėpėsi penkios atskiros rūšys.

    Tyrimo išvada remiasi genetiniais duomenimis ir muziejuose saugomų egzempliorių palyginimu su šiuolaikiniais mėginiais. Tokia prieiga pastaraisiais metais vis dažniau keičia gyvūnų klasifikaciją, ypač kalnuotuose regionuose, kur populiacijos ilgai būna izoliuotos.

    Pagal tyrėjų siūlomą atnaujintą klasifikaciją, pavadinimas Gloydius himalayanus dabar taikomas tik populiacijoms šiaurės vakarų Indijoje. Tai reiškia, kad ankstesnis „plačios arealo“ vaizdas, apėmęs Pakistaną, Indiją ir Nepalą, buvo per daug supaprastintas.

    Mokslininkai taip pat patvirtino rūšies Gloydius chambensis statusą, kuri buvo aprašyta 2022 metais. Be to, identifikuotos trys naujos rūšys: Gloydius hazarensis šiaurės rytų Pakistane, Gloydius hindukushensis Hindukušo priekalnėse ir Gloydius nepalensis vakarų Nepale.

    Tyrėjai pabrėžia, kad Himalajų ir Hindukušo reljefas veikia kaip natūrali izoliavimo sistema. Aukšti kalnagūbriai, gilūs upių slėniai ir fragmentuotos buveinės tūkstantmečius ribojo genų mainus, todėl populiacijos galėjo evoliuciškai išsiskirti į atskiras rūšis.

    Tokie atvejai biologijoje vadinami kriptinėmis rūšimis, kai išoriškai panašūs gyvūnai iš tiesų skiriasi genetika ir evoliucine istorija. Šiuolaikiniai DNR metodai leidžia tai aptikti tiksliau, o muziejų kolekcijos suteikia galimybę palyginti skirtingų laikotarpių ir vietovių pavyzdžius.

    Patikslinta klasifikacija svarbi ne vien taksonomijai. Jei anksčiau manyta, kad angis yra plačiai paplitusi, dabar paaiškėjo, jog kiekviena rūšis gali užimti siaurą, ribotą teritoriją, todėl būti jautresnė buveinių nykimui ir klimato kaitai.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tikslesnis rūšių atskyrimas gali turėti reikšmės ir medicinai. Skirtingų rūšių nuodų sudėtis gali skirtis, o tai svarbu vertinant įkandimų riziką ir gerinant priešnuodžių kūrimo kryptis regionuose, kur šios angys aptinkamos.

    Tyrimas primena, kad net seniai aprašyti gyvūnai gali slėpti netikėtumų, kai atsiranda nauji analizės įrankiai. Tyrėjai pabrėžia, kad bioįvairovės „inventorizacija“ pasaulyje dar toli gražu nebaigta, o muziejuose saugomi rinkiniai išlieka reikšmingu naujų atradimų šaltiniu.

  • Plaukiojantys saulės moduliai Nyderlandų ežere: kas po jais pakeitė žuvų ir bestuburių gyvenimą

    Nyderlanduose, netoli Zvolės, įrengta plaukiojančių saulės modulių elektrinė netikėtai tapo papildoma buveine vandens organizmams. Ekologinio monitoringo duomenys rodo, kad po moduliais aptinkama daugiau žuvų ir kitų vandens gyvūnų nei anksčiau.

    Svarbiausias pokytis siejamas ne vien su pačiais moduliais, o su papildomomis žmogaus sukurtomis struktūromis po vandeniu. Po elektrine buvo įrengtos vadinamosios biobuveinės, kurios imituoja natūralius slėptuvių ir maitinimosi plotus.

    Nuo 2020 metų pavasario po plaukiojančia elektrine pradėjo veikti apie 20 dirbtinių povandeninių buveinių iš natūralių medžiagų. Tokios konstrukcijos suteikia prieglobstį žuvų mailiui ir smulkiai faunai, taip pat sudaro paviršius, prie kurių gali prisitvirtinti bestuburiai.

    Stebėjimuose fiksuota, kad laikui bėgant didėjo biologinė įvairovė: daugiau mikroorganizmų ir bestuburių reiškė daugiau maisto grandinės pradžioje, o tai pritraukė ir stambesnes rūšis. Iki 2023 metais atliktų vertinimų buvo nurodoma šimtai žuvų rūšių stebėjimų ir beveik 2 000 bestuburių rūšių, įskaitant moliuskus ir gėlavandenius organizmus.

    Ekologai pabrėžia, kad tokios biobuveinės gali kompensuoti dalį prarastų natūralių slėptuvių, kurios nyksta dėl krantų tvarkymo, dugno darbų ar intensyvesnės rekreacijos. Vis dėlto tai nėra automatinis sprendimas kiekvienam vandens telkiniui.

    Ankstesni tyrimai, atlikti šiame projekte, nurodė, kad ryškaus neigiamo poveikio vandens kokybei nepastebėta, o fiksuoti pokyčiai buvo nedideli. Tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį, kad plaukiojančios saulės elektrinės teoriškai gali keisti šviesos patekimą į vandenį, vandens temperatūrą ir deguonies pasiskirstymą.

    Praktinis poveikis gali smarkiai skirtis priklausomai nuo gylio, telkinio dydžio, uždengto ploto, vietinės floros ir faunos bei vandens apykaitos. Dėl to ekologinis monitoringas laikomas būtina sąlyga, ypač jei planuojama uždengti didesnę ežero ar tvenkinio dalį.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra akcentavusi, kad plaukiojančios saulės elektrinės leidžia gaminti daugiau atsinaujinančios energijos neišnaudojant papildomų žemės plotų. Jos dažniausiai diegiamos karjerų vandens telkiniuose, tvenkiniuose, vandens saugyklose ar kituose dirbtiniuose telkiniuose.

    Vanduo taip pat natūraliai vėsina modulius, todėl karštuoju sezonu jų efektyvumas gali būti didesnis nei ant žemės įrengtų sistemų. Vis dėlto ekspertai ragina vertinti kiekvieną projektą atskirai, nes ekologinės pasekmės priklauso nuo konkrečių vietos sąlygų ir pasirinkto įrengimo sprendimo.