Balandžio 9 d. nuo 8.00 iki 16.00 val. bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“ Mažeikiuose, Ventos g. 37 name, vykdys šilumos tinklų remonto darbus.
Remonto metu laikinai bus atjungtas šildymas ir karštas vanduo šiems daugiabučiams:
„Mažeikių šilumos tinklai“ atsiprašo gyventojų dėl laikinų nepatogumų.
Kilus klausimams, prašoma skambinti telefonu +370 652 66 983.
Mažeikiuose daugiabučių namų kiemuose tęsiami paprastojo remonto darbai. Šiuo metu ruošiami pagrindai asfaltavimui M. Daukšos gatvės kiemuose, taip pat pradedami darbai Pavenčių gatvėje.
M. Daukšos g. 48 ir 52 namų kiemuose jau paruošti pagrindai, o kitą savaitę planuojama pradėti asfaltavimo darbus. M. Daukšos g. 54 kieme iš aikštelės išvežamas likęs asfalto ir betono laužas, po to bus ruošiami pagrindai būsimam asfaltavimui.
Pavenčių g. 41 kieme aikštelė baigiama parengti asfaltavimo darbams. Tuo pačiu metu pradedami ardyti praėjimo takai ir kiemo dangos Pavenčių g. 37, vėliau darbai bus tęsiami Pavenčių g. 39 ir Pavenčių g. 35.
Darbus vykdo rangovai – UAB „Telšių keliai“.
Mažeikių rajono savivaldybė kviečia gyventojus prisijungti prie „Mes Darom“ ir „SDG“ organizuojamos atsinaujinusios nacionalinės tvarkymosi akcijos „Darom iki galo!“. Akcija vyks balandžio 24–25 d.
Šiemet iniciatyva ragina kiekvieną šalies gyventoją, bendruomenę ar įmonę tapti gamtos herojumi ir prisijungti prie nacionalinės tvarkymosi rinktinės.
Pasirinkusiems tvarkytis savarankiškai – vieniems, su šeima, draugais ar įmonės kolektyvu – organizatoriai primena pagrindinę taisyklę: „Darom iki galo!“.
Šis principas reiškia, kad surinktos atliekos negali būti paliekamos pamiškėse, pakelėse ar šalia perpildytų buitinių atliekų konteinerių. Visi savarankiškai besitvarkantys kviečiami šiukšles tinkamai išrūšiuoti ir patiems pristatyti į artimiausius rūšiavimo konteinerius bei didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę Algirdo g. 40C, Mažeikiuose. Tik taip galima užtikrinti, kad atliekos bus perduotos perdirbti ir nebegrįš į gamtą.
Akcijos metu svarbu pasidaryti bent vieną nuotrauką – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės darbuotojas jos gali paprašyti kaip įrodymo, kad atliekos surinktos akcijos metu.
Balandžio 24–25 d. vyksiančių talkų metu surinktos ir išrūšiuotos didelių gabaritų atliekos minėtoje aikštelėje bus priimamos pagal joje nustatytą tvarką, tačiau nebus įtraukiamos į fizinių asmenų metinius limitus.
Organizatoriai primena, kad išrūšiuotas didelių gabaritų atliekas ši aikštelė nemokamai priima visus metus pagal joje nustatytą tvarką, todėl gyventojai skatinami tvarkytis ir kitomis dienomis.
Prieš veždami atliekas, gyventojai turėtų pasitikslinti aikštelės priėmimo sąlygas ir darbo laiką. Didesnes atliekas, kurių aikštelė nepriima (pavyzdžiui, daugiau nei keturias automobilių padangas ar automobilių plastikines dalis), rekomenduojama sudėti į seniūnų nurodytas vietas – iš jų atliekos bus organizuotai išvežamos.
Užsiregistruoti akcijai ir atsiimti maišus atliekoms rinkti prašoma savo seniūnijoje.
Nuo balandžio 9 d. iki gegužės 8 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priima vaikų ugdymo įstaigų paraiškas nacionalinei paramai gauti. Parama teikiama pagal Ikimokyklinio ugdymo įstaigų, vykdančių ekologiško viešojo maitinimo veiklą, ekologiškumo ženklo naudojimo kontrolės išlaidų kompensavimo taisykles.
Paraiškas gali teikti Lietuvoje veikiančios vaikų ugdymo įstaigos, vykdančios ikimokyklinį ar priešmokyklinį ugdymą. Taip pat kreiptis gali daugiafunkciai centrai ir pradinio ugdymo įstaigos, tačiau tik tuo atveju, jei jų veikla apima ikimokyklinį ar priešmokyklinį ugdymą.
Būtina sąlyga – įstaiga turi turėti viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklą, kurį yra suteikusi kontrolės institucija VšĮ „Ekoagros“.
Pagal šią priemonę kompensuojamos išlaidos, patirtos sumokėjus VšĮ „Ekoagros“:
Aplinkos apsaugos skyrius informuoja, kad 2026 m. balandžio 9 d. Utenos rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis buvo įsigyta 312 medelių ir dekoratyvinių krūmų. Jie pasodinti šešių Utenos rajono seniūnijų – Leliūnų, Užpalių, Saldutiškio, Tauragnų, Kuktiškių ir Utenos – viešosiose erdvėse.
Šįkart viešosios erdvės papildytos tiek spygliuočiais, tiek lapuočiais augalais.
Tarp pasodintų spygliuočių – paprastosios eglės, europiniai kėniai, europiniai maumedžiai ir kalninės pušys.
Tarp lapuočių ir dekoratyvinių augalų – raudonieji ąžuolai, himalajiniai beržai, formuoti buksmedžiai, baltieji svyruoklinės formos gluosniai, šluotelinės hortenzijos, juodalksniai, totoriniai klevai, Vanhuto lanksvos, riešutiniai lazdynai, tikrosios levandos, didžialapės liepos, sparnuotieji ožekšniai, paprastieji putinai, paprastieji pūsleniai, Tunbergo raugerškiai, rododendrai, baltosios sedulos, kalniniai serbentai, paprastieji skroblai.
Medeliai ir dekoratyviniai krūmai įsigyti iš Rokiškio rajono augintojo Juliaus Adamonio.
Jau dešimtus metus naujienų portalas „Lrytas“ organizuoja projektą „Verslo genas“, suburiantį smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus iš visos Lietuvos. Šiemet konkurse dalyvauja ir keturios Jonavos mokyklų mokinių bendrovės, pristatančios inovatyvias, socialiai atsakingas ir tvarias idėjas.
Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos mokinių komanda „Privory“ kuria sprendimą siuntų duomenų apsaugai. Jų vystoma svetainė ir programėlė leidžia užkoduoti siuntų informaciją QR ir brūkšniniais kodais, taip mažinant jautrių duomenų nutekėjimo riziką. Šis sprendimas padeda ne tik užtikrinti didesnį vartotojų privatumą, bet ir patogiau sekti siuntas.
Projektas „LukGo“ – išmanioji lazdelė, skirta regėjimo negalią turintiems žmonėms. Ji aptinka kliūtis, perspėja apie pavojus vibracijos signalais ir leidžia nustatyti buvimo vietą naudojant GPS. Idėja gimė ieškant būdų mažinti socialinę atskirtį ir suteikti daugiau savarankiškumo kasdieniame gyvenime.
„PurPaw“ – trijų mokinių vystomas projektas, siūlantis ekologiškus šunų skanėstus. Jie gaminami iš vištienos ir avienos antrinių žaliavų, taip prisidedant prie maisto švaistymo mažinimo ir atsakingesnio vartojimo. Komandos tikslas – užtikrinti, kad augintiniai gautų kokybišką ir sveiką maistą.
Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos mokinių komanda „Vibrahear“ kuria kaulo laidumo ausines. Jos leidžia girdėti tiek muziką, tiek aplinkos garsus, todėl didina saugumą judant mieste. Sprendimas taip pat pritaikytas žmonėms, turintiems klausos sutrikimų, ir gali suteikti daugiau komforto nei įprastos ausinės.
Bendrovių registracija ir balsavimas vyksta iki balandžio 25 dienos imtinai. Nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti gegužės 22 dieną Tauragėje.
Kviečiama palaikyti Jonavos mokinių bendroves ir atiduoti balsą už labiausiai patikusias idėjas. Balsuoti galima vieną kartą per parą, naudojant unikalų IP adreso, įrenginio ir naršyklės derinį.
Palaikykime jaunąjį Jonavos verslą kartu.
Panevėžio miesto savivaldybė informuoja, kad dėl geležinkelio pervažos remonto darbų nuo balandžio 13 d. 9.00 val. iki balandžio 14 d. 15.00 val. laikinai bus uždaryta geležinkelio pervaža Pušaloto gatvėje ties pastatu Nr. 129A.
Remonto darbų metu keisis eismo organizavimas: vairuotojai bus nukreipiami apylanka per J. Janonio ir Pramonės gatves.
Viešojo transporto pakeitimai
7-ojo maršruto autobusai, važiuojantys ilga trasa, iš galinės stotelės Velžio kelias vyks Smėlynės, Marijonų, Pušaloto, J. Janonio, Pramonės, Tiekimo, Pramonės ir Pušaloto gatvėmis iki galinės stotelės „AB Panevėžio stiklas“. Atgal autobusai važiuos ta pačia pakeista trasa.
7-ojo maršruto autobusai, važiuojantys trumpąja trasa, iš galinės stotelės Velžio kelias vyks Smėlynės, Marijonų, Pušaloto, J. Janonio, Pramonės ir Tiekimo gatvėmis iki galinės stotelės „AB Gilėnai“. Atgal autobusai taip pat važiuos ta pačia pakeista trasa.
Gyventojams rekomenduojama iš anksto planuoti keliones, būti atidiems, laikytis kelio ženklų reikalavimų ir vadovautis Kelių eismo taisyklėmis.
AB „Panevėžio specialus autotransportas“ pradėjo privačių namų valdose įrengtų ir naudojamų kompostavimo įrenginių registraciją. Jos tikslas – surinkti aktualią informaciją apie individualų biologinių atliekų tvarkymą, įvertinti kompostavimo mastą ir sudaryti prielaidas efektyviau organizuoti bei plėtoti atliekų tvarkymo sistemą Panevėžio mieste.
Gyventojai kviečiami aktyviai bendradarbiauti ir pateikti duomenis apie savo valdose naudojamus kompostavimo įrenginius. Prašoma nurodyti, ar kompostavimo įrenginys naudojamas, o jei taip – patikslinti jo tipą: ar jis gautas iš UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“, įsigytas savo lėšomis, ar savadarbis (įsirengtas individualiai pagal poreikius).
Informaciją prašoma pateikti el. paštu. Siunčiant duomenis būtina pridėti kompostavimo įrenginio nuotrauką – tai padės tiksliau identifikuoti įrenginį ir įvertinti jo naudojimo praktiką. Daugiau informacijos teikiama telefonu +370 60 7777 60.
Surinkti duomenys bus naudojami tik atliekų tvarkymo sistemos administravimo, planavimo ir tobulinimo tikslais. Pateikta informacija padės efektyviau organizuoti biologinių atliekų tvarkymą, mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius ir skatinti tvarius, aplinkai draugiškus sprendimus.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ateityje kompostavimo įrenginių naudojimas savo namų valdoje gali turėti įtakos vietinės įmokos už komunalinių atliekų ir buityje susidarančių, komunalinėms atliekoms nepriskiriamų atliekų tvarkymą dydžiui. Tinkamai ir nuosekliai kompostuojant biologines atliekas mažėja mišrių komunalinių atliekų kiekiai, todėl tobulinant sistemą ir taikant mokesčių nustatymo principus į šią aplinkybę gali būti atsižvelgiama.
Kilus klausimų, gyventojai kviečiami kreiptis į AB „Panevėžio specialus autotransportas“ Klientų valdymo ir įmokų administravimo poskyrio specialistus:
AB „Panevėžio specialus autotransportas“ inf.
Panevėžio miesto savivaldybė paskirstė dalinį finansavimą mėgėjų meno kolektyvams – šiemet parama skirta visiems konkurse dalyvavusiems kolektyvams. Iš viso paraiškas pateikė 10 miesto mėgėjų meno kolektyvų: 6 choreografijos, 2 vokalinės muzikos ir 2 folkloro ansambliai. Visos paraiškos atitiko nustatytus kriterijus, todėl finansavimas skirtas kiekvienam dalyviui, o lėšos diferencijuotos pagal vertinimo metu surinktus balus.
Sprendimą finansuoti visus dalyvius lėmė tai, kad jų veikla atitiko nustatytus kokybės kriterijus. Paraiškos vertintos atsižvelgiant į meninį lygį, dalyvavimą dainų šventėse, konkursuose ir festivaliuose Lietuvoje bei užsienyje, aktyvumą Panevėžio miesto renginiuose, taip pat pelnytus apdovanojimus.
Geriausiai įvertintas folkloro ansamblis „Raskila“ – jis surinko 21 balą ir gavo 2351 eurą. Antroje vietoje liko vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Verdenė“ (18 balų, 2015 eurų), trečioje – „Miestelėnai“ (17 balų, 1903 eurai).
Toliau pagal surinktus balus rikiuojasi: senjorų šokių grupė „Gija“ (15 balų, 1679 eurai), ansamblis „Linas“ (14 balų, 1567 eurai), mišrus choras „Čiūto“ (13 balų, 1455 eurai) ir vokalinis ansamblis „Smiltelė“ (12 balų, 1343 eurai).
Finansavimas skirtas ir kitiems konkurse dalyvavusiems kolektyvams: „Pulkelis“ (9 balai, 1007 eurai), „Sidabra“ (8 balai, 896 eurai) ir „Saulėgrąžos“ (7 balai, 784 eurai).
Pažymima, kad finansavimas skiriamas suaugusiųjų meno kolektyvams, kurie aktyviai dalyvauja miesto kultūriniame gyvenime, puoselėja dainų švenčių tradicijas ir siekia aukštų meninių rezultatų.
Šiais metais mėgėjų meno kolektyvų daliniam finansavimui iš Panevėžio miesto biudžeto skirta 15 tūkst. eurų.
Savivaldybė primena, kad visi finansavimą gavusių kolektyvų atstovai per 10 darbo dienų turi pateikti mėgėjų meno kolektyvo dalinio finansavimo išlaidų sąmatą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir meno skyriui.
Komunikacijos skyrius
Apleistos anglies kasyklos aplinką veikia kur kas ilgiau, nei manyta iki šiol. Net ir praėjus dešimtmečiams po gavybos pabaigos jos gali išskirti į atmosferą reikšmingus anglies dioksido kiekius, o tai tampa nauju, iki šiol nepakankamai įvertintu iššūkiu klimatui.
Tai atskleidžia mokslininkų tyrimai. Vakarų Virdžinijos universiteto mokslininkė dr. Dorothy Vesper konferencijoje „GSA Connects 2025“ pristatė rezultatus, rodančius, kad iš nebeveikiančių kasyklų ištekantis drenažinis vanduo gali „išlaisvinti“ anglies dioksidą, kuris milijonus metų buvo įkalintas uolienose. Tokia, anksčiau dažnai ignoruota, šiltnamio dujų emisijų kilmė gali turėti apčiuopiamą poveikį klimato kaitai.
Anglies dioksido išsiskyrimo procesas pasirodo esąs gerokai sudėtingesnis, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Viskas prasideda nuo pirito (geležies sulfido): jam kontaktuojant su oru ir vandeniu, susidaro sieros rūgštis. Šis stipriai rūgštus skystis, patekęs ant karbonatinių uolienų, pavyzdžiui, klinties, sukelia cheminę reakciją.
Sieros rūgštis tirpdo karbonatus ir taip išlaisvina anglies dioksidą, kuris uolienose buvo „užrakintas“ milijonus metų. Vėliau CO2 iš vandens išsiskiria į atmosferą.
Pensilvanijoje ir Vakarų Virdžinijoje atlikti matavimai parodė, kokio masto tai gali būti reiškinys. Anglies dioksido koncentracija kasyklų vandenyse siekė nuo 8 iki 570 mg/l, o vidurkis buvo apie 198 mg/l. Tai yra nuo 8 iki 1300 kartų daugiau nei įprastame vandenyje. Tyrėjai taip pat nustatė, kad daugiau nei 65 proc. visos ištirpusios neorganinės anglies išgaruoja į atmosferą, o tik nedidelė dalis lieka vandenyje ir nuplukdoma toliau.
Problemos mastą ypač aiškiai atskleidė konkretūs pavyzdžiai. 2016 m. tyrime nurodyta, kad vien 140 apleistų kasyklų Pensilvanijoje per metus išmeta tiek CO2, kiek nedidelė anglimi kūrenama elektrinė. Kai kuriuose kasyklų drenažuose anglies dioksido būta net iki 1000 kartų daugiau nei įprastame vandenyje, todėl tai tapo iššūkiu net standartinei matavimo įrangai.
Dėl itin didelių CO2 koncentracijų dr. D. Vesper teko ieškoti nestandartinių sprendimų. Ji pasitelkė specializuotą nešiojamą prietaisą, atėjusį iš gėrimų pramonės – tokia įranga paprastai naudojama alaus ir gazuotų gėrimų išpilstymo linijose. Prietaisas, sukurtas darbui su didelėmis talpomis ir aukštomis anglies dioksido koncentracijomis, leido atlikti daugiau nei 200 matavimų maždaug 50 vietų.
Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus. Kai kurių kasyklų emisijos buvo panašios į hidroterminių karštųjų šaltinių išskiriamus kiekius ir gerokai viršijo tai, kas būdinga tipinėms natūralioms kalkakmenio oloms. Be to, anglies dioksido išsiskyrimas kinta priklausomai nuo hidrologinių sąlygų: po intensyvių liūčių emisijos gali staiga šoktelėti, todėl bendrą poveikį klimatui įvertinti dar sunkiau.
Didžiausias nerimas kyla dėl to, kad iki galo nežinoma, kiek apleistų kasyklų apskritai yra pasaulyje. Visapusiško tokių objektų registro trūkumas tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek globaliai neleidžia tiksliai apskaičiuoti bendrų emisijų iš šio šaltinio.
Pensilvanijos pavyzdys parodo problemos sudėtingumą. Šiaurės rytinėje valstijos dalyje esantis antracito regionas apima šešias grafystes ir turi vienintelius antracito anglies telkinius Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Anglies gavybos istorija šiame regione siekia 1775 m., kai pirmoji kasykla buvo įkurta netoli Pittston. Po JAV pilietinio karo gyventojų skaičius smarkiai augo, tai skatino imigracija iš Europos. Antracito pramonė pradėjo nykti tik XX a. 6-ajame dešimtmetyje, tačiau dar 2015 m. antracito regionas vis tiek išgavo apie 4,6 mln. tonų anglies, daugiausia atviruoju būdu. Po dešimtmečių intensyvios eksploatacijos liko šimtai, o gal ir tūkstančiai apleistų kasyklų, kurių niekas tiksliai nesuskaičiavo.
Dr. D. Vesper planuoja plėsti tyrimus – įtraukti daugiau kasyklų ir matavimus vykdyti ilgesnį laiką. Taip pat numatoma tirti metano – dar vienų šiltnamio dujų – emisijas. Perspektyviai atrodo ir taršos mažinimo sprendimai: vienas galimų variantų – drenažinį vandenį po žeme nukreipti vamzdynais ir įvesti į valomuosius šlapžemių plotus iš karto iš po paviršiaus. Toks metodas galėtų reikšmingai sumažinti anglies dioksido išgaravimą į atmosferą.