Blog

  • Karščių spąstai senjorams: ką gerti, kad išvengtų dehidratacijos – ne vien vandenį

    Vasaros karščiai vyresnio amžiaus žmonėms gali tapti rimtu išbandymu: su amžiumi silpnėja troškulio pojūtis, o organizmas prasčiau sulaiko skysčius. Dėl to senjorai neretai išgeria per mažai, nors skysčių poreikis karštomis dienomis tik didėja.

    Vanduo išlieka pagrindinis pasirinkimas, nes jis padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir palaiko normalią kraujotaką. Kai prakaituojame, kūnas natūraliai vėsta, tačiau kartu netenkama ne tik vandens, bet ir svarbių elektrolitų, ypač natrio ir kalio.

    Net ir nedidelė dehidratacija gali pasireikšti nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu, suprastėjusia koncentracija ar raumenų mėšlungiu. Sunkesniais atvejais didėja perkaitimo, šilumos išsekimo ir šilumos smūgio rizika, o tai ypač pavojinga turint širdies ar inkstų sutrikimų.

    Kiek skysčių reikėtų išgerti?

    Dažniausiai rekomenduojama per parą gauti apie 1,5–2,5 litro skysčių, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo kūno masės, oro temperatūros, fizinio aktyvumo ir sveikatos būklės. Praktinis orientyras dažnai įvardijamas apie 30 mililitrų skysčių vienam kūno masės kilogramui per parą, o per karščius poreikis gali augti.

    Medikai pabrėžia, kad vyresniems žmonėms svarbu nelaukti, kol atsiras troškulys, ir gerti reguliariai mažais kiekiais. Jei žmogus vartoja šlapimą varančius vaistus ar turi lėtinių ligų, skysčių režimą verta aptarti su gydytoju, nes kai kuriais atvejais skysčiai gali būti ribojami.

    Ką rinktis vietoj saldžių gėrimų?

    Be vandens, tinkami pasirinkimai yra nesaldintos vaisių ar žolelių arbatos, vanduo su mėtomis ar citrina, taip pat praskiesti sulčių gėrimai. Karščio bangų metu, kai gausiai prakaituojama, gali praversti elektrolitų papildymas, tačiau svarbu vengti perteklinio cukraus ir rinktis sprendimus, pritaikytus kasdieniam vartojimui.

    Verta prisiminti, kad skysčių gauname ir su maistu, todėl karštyje ypač tinka lengvi, vandeningi patiekalai. Daržovių sriubos, šaltos daržovių sriubos, agurkai, pomidorai, arbūzas ar melionas padeda papildomai prisidėti prie bendro skysčių kiekio, kai gerti nesinori.

    Specialistai taip pat ragina atsargiai vertinti alkoholį ir itin kofeinuotus gėrimus, nes jie gali skatinti skysčių netekimą arba pabloginti savijautą. Jei atsiranda sumišimas, stiprus silpnumas, karščiavimas, vėmimas ar sąmonės sutrikimai, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus.

  • Lašiša be keptuvės: metodas su lėtaeigiu puodu žada sultingą žuvį be jokio vargo

    Lašiša dažniausiai kepama keptuvėje, orkaitėje ar ant grilio, tačiau vis dažniau namų virtuvėse išbandomas ir lėtaeigis puodas. Šio metodo esmė paprasta: žuvis kepa švelnioje temperatūroje, todėl mažėja rizika ją perdžiovinti.

    Lėtaeigis puodas vilioja tuo, kad nereikia nuolat stebėti proceso ir gaudyti akimirkos, kai lašiša iš sultingos tampa perkepta. Praktikoje dažniausiai pakanka kelių valandų, o daug kas renkasi žemesnę kaitrą, nes ji suteikia daugiau kontrolės.

    Maisto saugos požiūriu svarbiausia, kad žuvis pasiektų saugią vidinę temperatūrą. JAV žemės ūkio departamentas žuviai rekomenduoja 145 F, tai yra apie 63 laipsnius Celsijaus, todėl patikimiausias sprendimas yra maisto termometras.

    Renkantis lašišą, verta atkreipti dėmesį į išvaizdą: filė turi būti ryški, tolygaus atspalvio, be papilkėjimų, o pjūvis atrodyti švarus ir drėgnas. Jei kyla abejonių, praktiška pasitarti su parduotuvės darbuotoju ar žuvies skyriaus specialistu.

    Dažnai patariama vengti lėtai ruošti visiškai šaldytą žuvį, nes švelni temperatūra gali ilgiau išlaikyti produktą vadinamojoje pavojaus zonoje, kol jis įkais iki saugaus lygio. Patogus triukas, kad filė nepriliptų, yra po ja patiesti kepimo popierių.

    Reikia nusiteikti, kad lėtaeigyje puode neatsiras traški odelelė, kurią suteikia keptuvė. Vis dėlto švelniai paruošta lašiša tinka tiek kaip pagrindinis patiekalas, tiek salotoms, o jei gabalėlis kiek perkeps, jį galima panaudoti sriuboms ar žuvies paplotėliams.

    Dar vienas privalumas – tame pačiame puode galima paruošti ir daržoves. Likusias sultis galima sutirštinti krakmolu ir trumpai pakaitinus gauti paprastą padažą, kuris dera prie žuvies ir leidžia išnaudoti visą skonį.

  • Lenkijos „Focus“ skelbia pokyčius: ką reiškia „Nauka“ skilties kryptis ir turinys 2026 metais?

    Lenkijos „Focus“ skelbia pokyčius: ką reiškia „Nauka“ skilties kryptis ir turinys 2026 metais?

    Lenkijos portalo „Focus“ skiltis „Nauka“ pristatoma kaip vieta, kur pateikiamas visas šioje kategorijoje publikuotas turinys. Greta to akcentuojama platesnė redakcinė kryptis – gyvenimo būdo žurnalas, rašantis apie sveikatą, namus, keliones, kultūrą ir santykius.

    Toks formatas rodo, kad „mokslo“ turinys čia persipina su praktiniais paaiškinimais ir kasdienėmis temomis, kurios tiesiogiai siejamos su gyvenimo kokybe. Pastaraisiais metais daug naujienų portalų Europoje mokslo rubrikas praplečia į sveikatos, gerovės ir technologijų poveikio žmogui sritis.

    „Skaitmeninė auditorija vis dažniau tikisi, kad mokslas bus paaiškintas paprastai ir susietas su kasdieniais sprendimais“, – pabrėžia medijų tyrėjai, vertinantys skaitytojų įpročių pokyčius.

    Ryški tendencija – daugiau dėmesio skirti patikimumui: aiškiai atskirti naujienas nuo nuomonės, tikslinti teiginius ir vengti perdėtų pažadų. Mokslo komunikacijoje vis svarbesni tampa skaidrūs šaltinių paaiškinimai, kontekstas ir rizikų įvardijimas, ypač kalbant apie sveikatą.

    Kartu auga ir dirbtinio intelekto vaidmuo redakcijose: jis dažniausiai naudojamas kaip pagalbinė priemonė tekstų rengimui ar temų paieškai, tačiau atsakomybė už tikslumą išlieka žurnalistams ir redaktoriams. Dėl to leidėjai vis dažniau viešai apibrėžia, kaip naudoja DI ir kokios yra kokybės kontrolės taisyklės.

  • Kazachstano stepėje aptiko sensaciją: nauji Kangju įrašai gali perrašyti istoriją

    Kazachstano stepėje aptiko sensaciją: nauji Kangju įrašai gali perrašyti istoriją

    Kazachstano stepėje, netoli dabartinio Turkestano, archeologai Kultobės (Kültöbe) gyvenvietėje aptiko 14 naujų senovinių įrašų fragmentų ir gausybę radinių, datuojamų nuo II amžiaus prieš Kristų iki IV amžiaus. Tyrėjai teigia, kad tai vienas ryškiausių pastarųjų metų atradimų, galintis iš esmės praplėsti žinias apie Kangju valstybę.

    Didžiausią dėmesį patraukė tekstai, išlikę ant plytų ir architektūrinių detalių. Pasak specialistų, įrašai padaryti iki šiol neidentifikuotu rašto variantu, kuris gali būti susijęs su vietos administracija ir rodyti savarankišką rašto tradiciją, o ne vien pasiskolintas abėcėles iš kaimyninių regionų.

    Iki šiol mokslininkai turėjo tik pavienius pavyzdžius, siejamus su Kangju rašytine kultūra, todėl naujai rastas tekstų korpusas reikšmingai plečia medžiagą tyrimams. Kiekvienas papildomas fragmentas didina tikimybę tiksliau atkurti ženklų sistemą, priartėti prie kalbos iššifravimo ir geriau suprasti, kaip buvo organizuota valdžia bei kasdienis gyvenimas.

    Kasinėjimų metu taip pat aptikti turtingai įrengti kapai ir daugybė buities bei amatų liudijimų: papuošalai, ginklų dalys, keramika ir kiti dirbiniai. Radinių pobūdis leidžia manyti, kad vietos bendruomenės turėjo išvystytą meistrystę, o dalis artefaktų signalizuoja ir apie platesnius mainų ryšius su kitais Azijos regionais.

    Istorikai primena, kad Kangju valstybė šimtmečiais buvo svarbi tarpininkė tarp Kinijos, Centrinės Azijos stepių ir iranėniškojo pasaulio, o jos vaidmuo siejamas ir su prekybiniais maršrutais, vėliau apibendrintais Šilko kelio pavadinimu. Tačiau ilgą laiką ši civilizacija išliko menkai pažįstama, nes daugiausia buvo žinoma iš išorinių šaltinių, ypač kinų kronikų.

    Būtent todėl Kultobėje rasti įrašai vertinami kaip galimybė pažvelgti į Kangju per vietinius rašytinius liudijimus, o ne vien per svetimų metraštininkų pasakojimus. Toliau numatomi konservavimo, epigrafiniai ir kalbotyros tyrimai, kurių rezultatai gali padėti atsakyti į klausimus apie valstybės struktūrą, administraciją ir prieš daugiau nei du tūkstančius metų vartotą kalbą.

  • PAN švenčia 75-metį: tai, kas gimsta laboratorijose, greičiau nei manote pasiekia mus

    PAN švenčia 75-metį: tai, kas gimsta laboratorijose, greičiau nei manote pasiekia mus

    Mokslas retai atrodo įspūdingai tą akimirką, kai jis gimsta. Dažniausiai tai ilgi metai tikrinant hipotezes, kartojant eksperimentus, lyginant duomenis ir taisant klaidas, kol rezultatas tampa patikimas.

    Tačiau jo poveikį kasdienybei priimame kaip savaime suprantamą: nuo šiuolaikinės diagnostikos iki ryšio technologijų. Šis atotrūkis tarp laboratorijos darbo ir kasdienio rezultato dažnai yra gerokai trumpesnis, nei atrodo.

    75-ąjį jubiliejų mininti Lenkijos mokslų akademija (PAN) akcentuoja būtent šią grandinę. Institutuose vykdomi tyrimai apima sveikatą, aplinką, kosmoso technologijas ir skaitmeninę kalbos infrastruktūrą, kuri tampa valstybės konkurencingumo dalimi.

    Kasdienybė ir mokslas

    Patogu įsivaizduoti, kad gyvenimas ir mokslas yra atskiros sritys: vienur sąskaitos, darbas ir sveikata, kitur laboratorijos, publikacijos ir sudėtingos sąvokos. Tačiau realybėje jie nuolat persipina.

    Kai Baltijos jūroje išplinta melsvabakterės arba didėja taršos rizika, žmonėms svarbiausia paprastas atsakymas: ar paplūdimys saugus. Tas atsakymas remiasi stebėsena, modeliais ir ilgalaikiais duomenų rinkiniais, kuriuos renka mokslininkai.

    Panašiai ir medicinoje: šiuolaikinė onkologija vis labiau remiasi molekulinių mechanizmų supratimu, kad diagnostika ir gydymas būtų tiksliau pritaikyti konkrečiam pacientui. PAN institutų tyrimai šioje srityje siejami su genetinių reguliacijos mechanizmų, įskaitant mikroRNR, analize, kuri gali prisidėti prie tikslesnių diagnostikos metodų kūrimo.

    DI ir kalbos infrastruktūra

    Pastaraisiais metais dirbtinis intelektas sparčiai tapo kasdieniu įrankiu, bet jo praktinė vertė priklauso nuo gebėjimo suprasti kalbą ir kontekstą. Vien pažodinis vertimas ar bendras modelio išprusimas nepakanka, kai reikia dirbti su dokumentais, teisiniais terminais ar viešuoju sektoriumi.

    Su PAN institutų dalyvavimu plėtojami lenkų kalbai geriau pritaikyti didieji kalbos modeliai, tokie kaip PLLuM. Toks kryptingas darbas tampa ne tik patogumo klausimu, bet ir skaitmeninės nepriklausomybės dalimi, nes kalba skaitmeninėje erdvėje virsta infrastruktūra.

    Ši tendencija atspindi platesnę Europos kryptį: vis dažniau kalbama apie tai, kad kritinės skaitmeninės technologijos, duomenys ir kalbos sprendimai neturi būti vien importuojami. Valstybės ieško būdų užtikrinti, kad DI įrankiai būtų suderinami su vietos teise, kultūriniu kontekstu ir visuomenės poreikiais.

    Nuo Baltijos iki kosmoso

    Dar viena sritis, kurioje laboratorija tiesiogiai veikia kasdienybę, yra aplinkos stebėsena. PAN Okeanologijos instituto mokslininkai naudoja palydovinius duomenis ir aplinkos modelius, kad sektų Baltijos jūros būklę, taršą ir klimato kaitos signalus.

    Šie duomenys svarbūs ne tik mokslui: jie aktualūs žvejybai, savivaldybėms, aplinkosaugos institucijoms ir pajūrio turizmui. Kuo tikslesnė stebėsena, tuo greičiau galima priimti sprendimus, mažinančius rizikas žmonėms ir ekosistemoms.

    Kosmoso tyrimai taip pat nebėra vien simbolinis prestižas. PAN Kosminių tyrimų centro kuriami instrumentai prisideda prie misijų, kurios tiria Saulės aktyvumą ir jo poveikį Žemei, o tai svarbu palydovams, ryšiui ir navigacijai.

    Kartu tęsiami ir poliariniai tyrimai, siejami su Lenkijos buvimu Antarktidoje. Tokios stotys reikalingos ne reprezentacijai, o tam, kad ilgalaikiai stebėjimai leistų suprasti klimato ir vandenynų pokyčių greitį, kuris galiausiai paliečia ir Europą.

    Jubiliejus tampa proga priminti paprastą taisyklę: mokslas dažnai juda lėčiau nei technologijų mados, tačiau būtent dėl to jo rezultatai yra patikimi. Kai jie pagaliau pasiekia visuomenę, dažnai atrodo, kad taip buvo visada.

    Ilgalaikės investicijos į tyrimus reiškia ne tik naujus atradimus, bet ir mažesnę priklausomybę nuo kitų šalių sprendimų, didesnį atsparumą krizėms ir geresnį pasirengimą ateičiai. Ir tai yra viena svarbiausių žinučių, kurią PAN siunčia minėdama 75 metų sukaktį.

  • Mokslininkai išgavo DNR iš 1 300 metų rankraščių: metodas nepalieka nė menkiausio pėdsako

    Mokslininkai išgavo DNR iš 1 300 metų rankraščių: metodas nepalieka nė menkiausio pėdsako

    Mokslininkai pristatė visiškai neinvazinį būdą išgauti DNR iš pergamentinių rankraščių, kurių amžius siekia iki 1 300 metų. Iki šiol tokie tyrimai dažnai reikalaudavo mikroskopinių išpjovų ar kitų veiksmų, kurie keldavo riziką vertingiems dokumentams.

    Pergamentas gamintas iš specialiai apdorotos gyvūnų odos, dažniausiai veršelių, avių ar ožkų. Nors praėjo šimtmečiai, medžiagoje vis dar gali išlikti ląstelių pėdsakų, o kartu ir genetinės informacijos fragmentų.

    Švelnus mėginio paėmimas

    Naujoji technika paremta paprastu, bet itin atsargiu veiksmu: pergamento paviršius lengvai perbraukiamas sausu citologiniu šepetėliu, panašiu į naudojamus medicininiuose tyrimuose. Taip surenkamas mikroskopinis biologinės medžiagos kiekis, nepaliekant matomų pažeidimų.

    Surinktos dalelės vėliau analizuojamos taikant šiuolaikines genetines technologijas, įskaitant DNR sekoskaitą, plačiai naudojamą ir kriminalistikoje. Tyrėjų teigimu, svarbiausia čia ne vien DNR išgavimas, o tai, kad procesas nereikalauja paaukoti nė milimetro istorinės medžiagos.

    Ką parodė bandymai

    Metodo veiksmingumui įvertinti ištirti 91 istorinis rankraštis, saugomas Duke universiteto bibliotekoje. Dokumentai buvo iš skirtingų regionų, įskaitant Angliją ir Etiopiją, o jų datavimas apėmė laikotarpį nuo VIII amžiaus pabaigos iki XX amžiaus pradžios.

    Analizės parodė, kad net patys seniausi pergamentai dažnai turi pakankamai genetinės medžiagos, kad būtų galima nustatyti, iš kokio gyvūno odos jie pagaminti. Kai kuriais atvejais pavyko gauti ir detalesnių užuominų apie kilmę.

    Naujos galimybės istorijai

    Tokie tyrimai gali papildyti tradicinę rankraščių analizę, kuri iki šiol daugiausia rėmėsi rašysena, rašalu, kalba ar dokumento proveniencija. DNR duomenys gali padėti atsekti, iš kur buvo gaunamos odos, kaip galėjo judėti žaliavos ir kokie ryšiai siejo skirtingus regionus.

    Be prekybos kelių rekonstrukcijos, genetinė informacija gali prisidėti prie gyvulių veislių kaitos tyrimų, senųjų bandų struktūros atkūrimo ar net istorinių gyvūnų ligų pėdsakų paieškos. Tai leidžia į pergamentą žvelgti ne tik kaip į tekstą, bet ir kaip į biologinės istorijos laikmeną.

    Tyrėjai pabrėžia, kad neinvazinis pobūdis gali būti lemiamas argumentas bibliotekoms ir muziejams, kurie atsargiai vertina bet kokį fizinį kontaktą su eksponatais. Jei metodas prigis, tūkstančiai pasaulio kolekcijose saugomų rankraščių gali tapti nauju duomenų šaltiniu, padedančiu tikslinti istorijos detales.

  • Norvegija tyliai perdavė Ukrainai šimtus tūkstančių N7 dronų kovinių galvučių

    Norvegija tyliai perdavė Ukrainai šimtus tūkstančių N7 dronų kovinių galvučių

    Norvegijos gynybos pramonės bendrovė „Nammo“ pusantrų metų tiekė Ukrainai N7 tipo dronų kovines galvutes, tačiau apie šį susitarimą viešai prabilta tik dabar. Informacija iškilo gynybos parodoje Eurosatory 2026 Paryžiuje, kai bendrovės atstovai patvirtino, jog Kyjivui perduotas šešiaženklis šių užtaisų kiekis.

    Toks apibūdinimas reiškia tiekimą, skaičiuojamą šimtais tūkstančių vienetų, o tai rodo mastą, kuriuo Ukraina plečia dronų smogiamąsias galimybes. „Nammo“ teigimu, skirtingi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padaliniai N7 jau kurį laiką naudoja įvairių tipų bepiločiuose orlaiviuose.

    N7: ką gali ši galvutė

    N7 yra apie 1,5 kilogramo masės 66 milimetrų kalibro kumuliacinė prieštankinė kovinė galvutė su variniu įdėklu. Gamintojo nurodomos savybės leidžia jai pramušti iki 450 milimetrų valcuoto vienalyčio šarvo, todėl ji teoriškai gali kelti grėsmę ir sunkiau šarvuotiems taikiniams.

    Sistema kurta taip, kad būtų lengvai integruojama su dronais ir galėtų būti naudojama dviem būdais: kaip numetama amunicija arba kaip FPV tipo dronui montuojama kovinė galvutė. Tokia universalumo kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai tas pats užtaisas pritaikomas skirtingoms platformoms, siekiant supaprastinti logistiką.

    Modulinė sistema ir kovinė patirtis

    Eurosatory 2026 „Nammo“ N7 demonstravo kartu su kroatišku MRM2-10 dronu, kurį kuria bendrovė „Orqa“, ir pristatė modulinio smūgio sprendimo koncepciją. Gamintojas teigė turintis kovinį vaizdo įrašą iš Ukrainos, kuriame matyti drono ataka prieš rusišką reaktyvinės artilerijos sistemą BM-21 Grad.

    Atstovai pabrėžė, kad tokio tipo kumuliacinė amunicija paprastai skirta kitiems, labiau šarvuotiems taikiniams, tačiau karo sąlygomis ji naudojama lanksčiau, priklausomai nuo situacijos ir dronų operatorių taktikos. Ukrainos fronte vis dažniau matomas modelis, kai pigesni ir greitai pagaminami dronai išplečia galimybes smogti technikai toli už priekinės linijos.

    Kodėl apie tai sužinota tik dabar

    Viešas N7 pristatymas įvyko tik 2025 metų gegužę parodoje SOF Week Jungtinėse Valstijose, nors tiekimas Ukrainai, kaip teigiama, buvo pradėtas dar anksčiau. Tai atspindi praktiką, kai dalis ginkluotės programų sąmoningai neviešinamos dėl operacinio saugumo, tiekimo grandinių apsaugos ir politinių aplinkybių.

    Tuomet taip pat buvo atskleista, kad N7 turi elektroninį sprogdiklį, pritaikytą darbui su dronais: operatorius gali nuotoliniu būdu perjungti užtaisą į saugų režimą. Praktikoje tai reiškia galimybę nutraukti misiją ir grąžinti droną su nepanaudota amunicija, mažinant atsitiktinės detonacijos riziką.

    Faktas, kad N7 buvo naudojamos operaciškai dar iki viešos premjeros, leidžia daryti išvadą, jog sistema buvo testuojama realiomis kovos sąlygomis. Tokia patirtis paprastai pagreitina tobulinimus, nes gamintojas gauna tiesioginį grįžtamąjį ryšį apie patikimumą, integraciją su skirtingais dronais ir efektyvumą prieš įvairius taikinius.

  • Pendolino pirmą kartą pasiekė Ustką: „PKP Intercity“ vasarai meta rekordą ir vilioja kaina

    Pendolino pirmą kartą pasiekė Ustką: „PKP Intercity“ vasarai meta rekordą ir vilioja kaina

    Lenkijos keleivių vežėja „PKP Intercity“ šią vasarą stiprina susisiekimą su Baltijos pajūriu ir pirmą kartą istorijoje „Pendolino“ traukinį nukreipė į Ustką. Bendrovė tai sieja su išaugusiais atostogų srautais ir vasaros tvarkaraščio korekcijomis, kai geležinkelis tampa alternatyva kelionėms automobiliu.

    Pirmasis reisas į Ustką įvyko birželio 27 dieną, o maršrutas driekiasi per visą Lenkiją nuo Bielsko-Bialos, stojant Katovicuose, Varšuvoje ir Trimiestyje. Kelionė viena kryptimi trunka 8 valandas 33 minutes, todėl tai ilgas, bet tiesioginis variantas tiems, kas nori pasiekti pajūrį be persėdimų.

    Į Ustką traukinys atvyksta 20.21 valandą, o atgal išvyksta 7.23 valandą. Praktikoje tai pailgintas reisas, kuris įprastai kursuoja iki Trimiestio, o vasaros sezono metu pritaikomas didesniam pajūrio krypčių poreikiui.

    „Tiesioginis ir greitas geležinkelio ryšys yra ypač svarbus turistams, atvykstantiems į Ustką. Tai taip pat patogumas mūsų gyventojams, kurie „Pendolino“ dabar gali nuvykti į Trimiestį, Varšuvą, Katovicus ar Bielsko-Bialą“, – sakė Ustkos meras Jacekas Maniszewskis.

    Bilietų kainos antroje klasėje, pagal vežėjo skelbiamus tarifus, prasideda maždaug nuo 7 eurų keliaujant iš Trimiestio, o iš Varšuvos, Katovicų ar Bielsko-Bialos – nuo maždaug 14 eurų. Galutinė suma priklauso nuo pasirinkto reiso, pirkimo laiko ir taikomų nuolaidų, nes dinaminis kainodaros modelis per sezoną gali reikšmingai keisti kainas.

    Vasaros tvarkaraščio laikotarpiu „PKP Intercity“ deklaruoja rekordinį reisų skaičių ir planuoja kasdien aptarnauti iki 560 susisiekimų. Vien į Trimiestį vasaros piko metu kasdien turėtų atvykti apie 114 traukinių, o per ilguosius savaitgalius rugpjūtį šis skaičius dar didėja, todėl pajūrio kryptys tampa viena svarbiausių sezono ašių.

    Be Ustkos, vežėjas vasarą ilgina ir kitus maršrutus, kad keleiviai patogiau pasiektų populiarias kurortines vietoves. Tokia praktika leidžia išnaudoti esamą riedmenų parką ir mažinti persėdimų skaičių, o keleiviams suteikia daugiau tiesioginių kelionių pasirinkimų į Baltijos pakrantę.

  • Ne tik žiemą: RCB skubiai įspėja dėl mirtino smalkių pavojaus per vasaros karščius

    Ne tik žiemą: RCB skubiai įspėja dėl mirtino smalkių pavojaus per vasaros karščius

    Lenkijoje Vyriausybės saugumo centras (RCB) išplatino skubų įspėjimą dėl smalkių, nors daugeliui šis pavojus asocijuojasi su žiema. Tarnybos pabrėžia, kad anglies monoksidas gali kauptis ir vasarą, ypač per didelius karščius.

    Vasarą namuose vis dar naudojami dujiniai vandens šildytuvai ir dujinės viryklės, todėl degimo produktai turi būti saugiai pašalinami per kaminą. Problemos prasideda tada, kai saulėje smarkiai įkaitę dūmtraukiai pablogina trauką ir trukdo normaliai išvesti išmetamąsias dujas.

    Tokiose situacijose dūmtraukyje gali susidaryti vadinamoji oro pagalvė, kuri užblokuoja dūmų ir degimo produktų kelią. Tuomet išmetamosios dujos gali grįžti į patalpas, o kartu į jas patenka ir smalkės.

    Rizika išauga, jei dujiniai prietaisai yra netvarkingi, patalpose prasta ventiliacija arba uždarytos orlaidės ir langai. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl jų neįmanoma patikimai atpažinti be specialaus anglies monoksido detektoriaus.

    Specialistai ragina karščių metu nepamiršti saugaus vėdinimo taisyklių, kai naudojami dujiniai įrenginiai. Jei lauke itin karšta, patariama ieškoti kompromiso: vėdinti trumpais intervalais, užtikrinti oro pritekėjimą į patalpą ir vengti ilgo maisto gaminimo dujomis.

    Jei atsiranda galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, neįprastas silpnumas ar mieguistumas, tai gali būti apsinuodijimo smalkėmis požymiai. Tokiu atveju svarbiausia nedelsiant išeiti į gryną orą, atidaryti langus, nutraukti dujų prietaisų naudojimą ir kviesti pagalbą.

  • Kinai nuvertė JAV lyderį: LineShine tapo greičiausiu superkompiuteriu, bet ryja energiją

    Kinai nuvertė JAV lyderį: LineShine tapo greičiausiu superkompiuteriu, bet ryja energiją

    JAV kurį laiką turėjo greičiausią pasaulio superkompiuterį, tačiau naujausi TOP500 reitingo duomenys rodo pasikeitusį lyderį: į pirmą vietą pakilo Kinijoje sukurtas LineShine. Jis aplenkė amerikietišką El Capitan ir tapo našiausiu tokio tipo kompiuteriu pasaulyje.

    LineShine išsiskiria tuo, kad, kaip skelbiama, pirmasis perkopė 2 000 eksaflopų našumo ribą, o tai maždaug 20 proc. daugiau nei pasiekė ankstesnis lyderis. Tokie skaičiai svarbūs ne tik prestižui: superkompiuteriai naudojami klimato modeliavimui, medžiagų mokslui, branduolinės sintezės tyrimams, sudėtingoms inžinerinėms simuliacijoms ir DI užduotims.

    Kaip pasiekė rezultatą be GPU

    Tekste pabrėžiama, kad LineShine sukurtas nepaisant JAV įvestų ribojimų pažangiems lustams, todėl architektūra esą paremta universalesniais, lengviau prieinamais procesoriais. Skirtingai nei dauguma modernių superkompiuterių, šioje sistemoje nenaudojami grafikos procesoriai, kurie dažnai yra pagrindinis spartinimo elementas skaičiavimuose ir DI.

    Didelę spartą, kaip teigiama, užtikrina apie 45 000 LX2 procesorių, kurių kiekvienas turi 304 branduolius ir dirba 1,55 GHz dažniu. Juos sujungia greitas tinklas LingQi, skirtas mažinti delsą ir didinti skaičiavimo mazgų tarpusavio duomenų pralaidumą.

    Kaina už galią: energijos apetitas

    Rekordinis našumas turi ir aiškią kainą: energijos sąnaudas. Nurodoma, kad LineShine gali suvartoti apie 42,2 megavato, kai El Capitan – apie 29,7 megavato, todėl Kinijos sistema prastesnė pagal energinį efektyvumą.

    Dėl to LineShine nepatenka tarp lyderių Green500 reitinge, kuriame vertinamas našumas vienam energijos vienetui. Praktikoje tai svarbu tiek dėl eksploatacijos kainos, tiek dėl infrastruktūros reikalavimų, nes tokios sistemos reikalauja itin pažangių elektros tiekimo ir aušinimo sprendimų.

    Ką rodo realių užduočių rezultatai

    Be teorinių pikinių skaičių, vertinami ir realių apkrovų rezultatai. Skelbiama, kad LineShine realiuose moksliniuose taikymuose pasiekia apie 22 petaflopus, o El Capitan – apie 17,41 petaflopo.

    LineShine veikia LingKun platformoje ir naudoja Kylin OS operacinę sistemą. Šis pasikeitęs lyderių trejetas TOP500 sąraše dar kartą pabrėžia, kad superkompiuterių lenktynės šiandien vyksta ne tik dėl greičio, bet ir dėl lustų tiekimo grandinių, energetikos kaštų bei gebėjimo efektyviai vykdyti DI ir mokslinius skaičiavimus.