CP v2

Blog

  • ES smogia plieno importui: kvotos ir 50 proc. tarifai jau nuo liepos 1 dienos – kas laimės?

    ES smogia plieno importui: kvotos ir 50 proc. tarifai jau nuo liepos 1 dienos – kas laimės?

    Europos Sąjunga nuo liepos 1 dienos įveda naują plieno importo kvotų paskirstymo tvarką prekybos partneriams, siekdama pristabdyti į Bendrijos rinką plūstančius srautus ir apsaugoti vietos gamintojus. Priemonė siejama su augančiu pasauliniu plieno pertekliumi ir baimėmis, kad pigesnis importas gali spausti kainas bei darbo vietas Europos plieno pramonėje.

    Pagal anksčiau suderintą politinį sprendimą, į ES be muito galės patekti iki 18,3 mln. tonų plieno per metus, o viršijus šią ribą bus taikomi gerokai griežtesni muitai. Numatoma, kad tarifai už kvotų ribų didės iki 50 proc., taip signalizuojant rinkai, kad papildomi srautai taps ekonomiškai mažiau patrauklūs.

    Kas skatina sugriežtinimą?

    Sprendimas priimtas augant įtampai su Kinija, iš kurios, ES vertinimu, kyla didelė dalis pasaulinio plieno pertekliaus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad pasaulinė plieno perteklinė gamyba iki 2027 metų gali išaugti iki 721 mln. tonų, o tai didina spaudimą rinkoms ieškoti apsaugos priemonių.

    Papildomu veiksniu tapo Jungtinių Valstijų sprendimas praėjusiais metais smarkiai padidinti plieno importo tarifus, dėl ko dalis eksporto srautų, kurie anksčiau keliavo į JAV, galėjo būti nukreipti į Europą. ES pareigūnai tokį efektą apibūdina kaip prekybos nukreipimą, kai užsidarius vienai didelei rinkai, perteklius ieško alternatyvų kitur.

    Kam bus taikomos lengvatos?

    Su nauja kvotų sistema siejama ir politinė žinutė artimiausiems partneriams: pusė leidžiamo 18,3 mln. tonų metinio kiekio bus paskirstyta šalims, su kuriomis ES yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus. Tarp minimų partnerių yra Jungtinė Karalystė, Šveicarija ir Indija, kurios pastarosiomis savaitėmis aktyviai siekė palankesnių sąlygų.

    Dalies valstybių kvotos bus nustatomos pagal realius prekybos srautus 2022–2024 metais, kad paskirstymas būtų kuo artimesnis ankstesniems rinkos įpročiams. Atskirą statusą gauna Ukraina, kuriai numatytas specialus režimas, siekiant išlaikyti jos eksportą į ES karo sąlygomis.

    „Suteikiame rinkos dalyviams nuspėjamumą, nustatydami aiškias ir skaidrias kvotų paskirstymo taisykles ir taikydami sąžiningą bei objektyvią metodiką“, – sakė ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Praktiškai kvotos ir aukštesni tarifai virš jų gali mažinti staigius importo šuolius, tačiau kartu kelti įtampą su tais tiekėjais, kuriems patekti į ES rinką taps sunkiau. Plieno kainų dinamika priklausys nuo to, ar tiekėjai persiorientuos į kitas rinkas, ar bandys išlaikyti pozicijas Europoje, prisiimdami papildomus kaštus.

    Europos Komisija pabrėžia, kad tai nėra vienkartinė priemonė: ES jau taiko apie 80 prekybos gynybos priemonių, įskaitant antidempingo muitus, ir dalis jų nukreiptos į, Bendrijos vertinimu, nesąžiningai pigų importą. Artimiausiais mėnesiais verslui svarbiausia bus aiškumas, kaip kvotos veiks praktikoje, ir ar išimtys partneriams sumažins riziką tiekimo grandinėms.

  • Vėjo jėgainės šalia meteorologinio radaro sukėlė klaidą: ekranuose atsirado lietus, nors jo nebuvo

    Vėjo jėgainės šalia meteorologinio radaro sukėlė klaidą: ekranuose atsirado lietus, nors jo nebuvo

    JAV Viskonsino valstijos Dodžo apygardoje įrengtas 36 vėjo turbinų parkas turėjo sustiprinti švaresnės elektros gamybą, tačiau netikėtai išryškėjo kita problema. Turbinos pastatytos palyginti arti meteorologinio Doplerio radaro, todėl sinoptikų žemėlapiuose ėmė atsirasti signalai, panašūs į kritulius.

    Nacionalinės orų tarnybos valdomas KMKX radaras, esantis Sullivan vietovėje, naudojamas kasdieniam prognozavimui ir perspėjimams apie pavojingus reiškinius. Kai vėjo jėgainių mentės pradėjo suktis, radaras užfiksavo pastovų atspindį, kuris iš šono atrodė kaip besiformuojanti liūties zona.

    Kaip turbinos apgauna radarą?

    Doplerio radarai siunčia elektromagnetinių bangų impulsus į atmosferą ir fiksuoja atgal sugrįžusį signalą. Krituliai, tokie kaip lietus ar kruša, išsklaido spindulį, o dalis energijos atsispindi atgal ir pagal tai skaičiuojamas intensyvumas bei judėjimas.

    Problema atsiranda, kai šalia radaro spindulio kelio patenka dideli metaliniai objektai, o ypač greitai judančios detalės. Vėjo turbinų mentės sukasi dideliu greičiu, todėl sukelia Doplerio poslinkį, kurį sistemos gali interpretuoti kaip judančius kritulių masyvus.

    Be klaidingų „lietaus“ dėmių, vėjo jėgainės gali sukurti ir vadinamąjį radaro šešėlį. Tai reiškia, kad už turbinų esanti teritorija radaro spinduliui tampa prasčiau „matoma“, todėl tikri pavojingi reiškiniai gali būti įvertinti netiksliai arba pastebėti per vėlai.

    Kodėl tai svarbu gyventojų saugumui?

    Meteorologiniai radarai yra vienas svarbiausių įrankių, leidžiančių laiku įspėti apie smarkias perkūnijas, škvalą, staigius potvynius ar net tornadus. Jei dalį vaizdo uždengia trikdžiai, prognozės tikslumas prastėja, o perspėjimai gali vėluoti.

    Nacionalinė orų tarnyba yra ne kartą viešai pabrėžusi, kad lokalūs trukdžiai radarų duomenyse kelia realią riziką, nes gali paslėpti pavojingų reiškinių požymius. Tokie atvejai nėra vienetiniai: plečiantis vėjo energetikai, panašūs konfliktai tarp infrastruktūros ir meteorologinių stebėjimų fiksuojami skirtinguose regionuose.

    Kokie galimi sprendimai?

    Praktikoje sprendimai dažniausiai derinami keliais lygiais: nuo vėjo parkų planavimo, kai vertinamos radaro matomumo zonos, iki technologinių priemonių. Meteorologijos tarnybos ir vėjo energetikos sektorius ieško būdų geriau filtruoti turbinų sukeltus atspindžius, atnaujinti programinius algoritmus ir mažinti „triukšmą“ duomenyse.

    Vis dėlto paprasto ir universalaus sprendimo nėra: radarų jautrumas būtinas ankstyvam pavojų aptikimui, tačiau tas pats jautrumas lemia ir pažeidžiamumą trikdžiams. Todėl tokiose situacijose svarbiausia tampa išankstinis suderinamumo vertinimas, kad atsinaujinanti energetika ir prognozavimo sistemos galėtų veikti greta nekeldamos papildomos rizikos.

  • Japonijos jena sminga į 40 metų dugną: kas iš tiesų stumia valiutą ir ką darys Tokijas?

    Japonijos jena sminga į 40 metų dugną: kas iš tiesų stumia valiutą ir ką darys Tokijas?

    Japonijos jena birželio 30 dieną Azijos prekyboje nusirito iki žemiausio lygio JAV dolerio atžvilgiu per beveik keturis dešimtmečius. Rinkose tai vėl įžiebė kalbas apie galimą Tokijo įsikišimą į valiutų rinką, siekiant sustabdyti smukimą.

    Silpnėjanti jena kelia vis daugiau įtampos, nes pastarųjų mėnesių pastangos ją stabilizuoti rezultatų nedavė. Investuotojai stebi, ar Japonijos institucijos nesiims tiesioginių veiksmų, kaip tai jau darė pavasarį.

    „Esame pasirengę imtis tinkamų, o prireikus ir ryžtingų priemonių prieš pernelyg staigius valiutos svyravimus“, – sakė Japonijos finansų ministrė Satsuki Katayama.

    Pagrindinė jenos nuosmukio priežastis yra didelis Japonijos ir JAV palūkanų normų atotrūkis. Nors Japonijos centrinis bankas birželio viduryje pagrindinę palūkanų normą pakėlė iki 1 proc., pajamingumai Japonijoje vis dar gerokai mažesni nei JAV.

    Toks skirtumas skatina vadinamąjį „carry trade“: investuotojai skolinasi pigiai jenomis ir perka didesnę grąžą siūlantį turtą kitose rinkose. Dėl to jenos pardavimų spaudimas išlieka nuolatinis ir gali stiprėti, kai rinkos tikisi dar griežtesnės JAV Federalinio rezervo politikos.

    Situaciją apsunkina ir stipresnis JAV doleris, kurį palaiko geopolitinė įtampa bei saugaus prieglobsčio paieškos. Prie papildomos dolerio paklausos prisideda ir Japonijos priklausomybė nuo importuojamos energijos, kuri brangsta, kai aukštos naftos kainos didina importo sąskaitas.

    Brangi gynyba ir ribotas efektas

    Japonija jau anksčiau bandė stabdyti valiutos kritimą, tačiau poveikis buvo trumpalaikis. Balandžio ir gegužės mėnesiais šalis valiutų rinkoje intervenavo rekordinėmis apimtimis, tam skirdama apie 63 300 000 000 eurų, tačiau jena ir toliau silpo.

    Analitikų vertinimu, vien intervencijos gali tik laikinai sumažinti svyravimų amplitudę, bet ne pakeisti krypties, kol išlieka esminiai veiksniai. Didžiausias jų yra palūkanų normų skirtumas, kuris ir toliau verčia kapitalą rinktis JAV dolerį.

    Rinkos taip pat atidžiai seka spekuliacinių pozicijų dinamiką, nes statymai prieš jeną yra išaugę iki aukštų lygių. Tokiais momentais naujas daugiametis dugnas dažnai padidina politinį spaudimą Tokijui imtis greitų sprendimų.

    Kas toliau: akys į Japonijos centrą

    Daug dėmesio krypsta į artimiausią Japonijos centrinio banko sprendimą, numatytą liepos 31 dieną. Rinkos svarsto, ar bus signalizuojama apie tolesnį palūkanų kėlimą, kuris, skirtingai nei intervencijos, galėtų turėti tvaresnį poveikį valiutos kursui.

    Vis dėlto sprendimų erdvė nėra paprasta: per greitas griežtinimas gali didinti skolinimosi kainą ir slopinti ekonomikos augimą. Todėl artimiausiu metu jena gali išlikti jautri tiek JAV palūkanų lūkesčiams, tiek geopolitiniams sukrėtimams ir investuotojų rizikos apetitui.

  • Saulės elektrinės projektą Anglijoje sustabdė netikėtas radinys: po lauku aptiktas 1 800 metų kelias

    Saulės elektrinės projektą Anglijoje sustabdė netikėtas radinys: po lauku aptiktas 1 800 metų kelias

    Anglijos šiaurės rytuose, Daremo grafystėje, suplanuotas didelis saulės elektrinės projektas netikėtai įstrigo dar iki statybų pradžios. Žemės tyrimai parodė anomalijas grunte, todėl į aikštelę buvo iškviesti archeologai.

    Numatyta elektrinė turėjo iškilti maždaug 52 hektarų plote, o projekte planuota įrengti apie 93 132 saulės modulius. Vystytojai skaičiavo, kad elektrinės įrengtoji galia siektų apie 49,9 megavato, tačiau prieš darbus teko keisti planus.

    Ką parodė grunto skenavimas?

    Prieš pradedant tokius projektus Jungtinėje Karalystėje įprasta atlikti dokumentinį vertinimą ir geofizinius tyrimus, kad būtų galima įvertinti archeologinę riziką. Šįkart būtent geofizinis skenavimas išryškino aiškias geometrines struktūras po dirvožemiu.

    Po to buvo nuspręsta atlikti bandomuosius kasinėjimus. Archeologų komandos iškasė 36 žvalgomąsias perkasas ir patvirtino, kad po lauku slypi žmogaus suformuota infrastruktūra.

    Po lauku aptiko senovinį kelią

    Kasinėjimų metu aptiktas maždaug 230 metrų ilgio gerai išlikęs, inžineriškai suformuotas kelio ruožas. Archeologai fiksavo būdingą pylimą ir abipuses griovas, kurios rodo, kad kelias buvo sąmoningai suprojektuotas ir pritaikytas intensyvesniam judėjimui.

    Kartu rasta papildomų veiklos pėdsakų: suanglėjusių grūdų, šlako ir kitų liekanų, leidžiančių manyti, kad netoliese vyko maisto apdorojimas ir amatinė veikla. Tokie radiniai padeda atkurti ne tik kelio trasą, bet ir platesnį gyvenvietės vaizdą.

    Vieta svarbi buvo ir prieš 1 800 metų

    Archeologų vertinimu, ši vieta prieš maždaug 1 800 metų buvo aktyviai apgyvendinta romėnų laikotarpio Britanijoje, o dar seniau čia galėjo veikti geležies amžiaus ūkis. Aptiktos struktūros, tarp jų grioviai ir gyvenvietės planą primenantys kontūrai, rodo, kad teritorija buvo naudojama keliais istorijos tarpsniais.

    Tokie atradimai Jungtinėje Karalystėje nėra retenybė, nes infrastruktūros ir atsinaujinančios energetikos projektai vis dažniau vyksta užmiestyje, kur išlieka mažiau ištirtų kultūrinių sluoksnių. Praktikoje tai reiškia, kad vystytojams tenka derinti terminus su archeologiniais tyrimais, o projektų grafikai kartais koreguojami mėnesiais.

    Specialistai pabrėžia, kad radiniai nebūtinai reiškia projekto pabaigą. Dažniausiai sprendžiama, ar teritoriją galima išsaugoti vietoje, ar radinius būtina detaliai ištirti ir dokumentuoti, o tada leisti tęsti darbus pakeitus išdėstymą ar pasirinkus kitus inžinerinius sprendimus.

    Šis atvejis dar kartą primena, kad energetikos transformacija neretai susiduria su visai kitokiais iššūkiais nei technologijos ar tinklų pajėgumai. Kartais didžiausia kliūtis būna tiesiog tai, kas šimtmečius ramiai gulėjo po žeme.

  • Irano kainos šauna į viršų: rialis sminga, maistas brangsta labiausiai – kas laukia toliau

    Irano kainos šauna į viršų: rialis sminga, maistas brangsta labiausiai – kas laukia toliau

    Irane įsibėgėja infliacijos spiralė: naujausi Irano statistikos centro duomenys rodo, kad vartotojų kainų indeksas 2026 metų gegužės 22–birželio 21 dienos laikotarpiu buvo 88,6 proc. didesnis nei prieš metus. Tai reiškia, kad tam pačiam prekių ir paslaugų krepšeliui, kuriam pernai užteko 100 piniginių vienetų, dabar reikėtų maždaug 189.

    Ekonomistai sparčiai augančias kainas sieja su seniai besitęsiančiomis struktūrinėmis problemomis ir pastarojo meto sukrėtimais. Prie jų priskiriami fiskaliniai ir pinigų politikos disbalansai, silpnas augimas, sankcijų poveikis, didėjantis biudžeto deficitas bei išaugusi rizika verslui, kurią dar labiau sustiprino karinė eskalacija regione.

    Skirtingi skaičiai, ta pati kryptis

    Infliaciją Irane skaičiuoja ir centrinis bankas, tačiau jo vertinimai skiriasi nuo statistikos centro. Centrinio banko duomenimis, metinė infliacija minėto laikotarpio pabaigoje siekė 83,1 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 57,7 proc.

    Tuo metu statistikos centras skelbė 62,0 proc. metinę infliaciją ir 88,6 proc. metinį kainų šuolį. Skirtumai aiškinami metodika: skiriasi vartojimo krepšelio sudėtis, prekių ir paslaugų svoriai, duomenų rinkimo ir imčių principai, tačiau bendra tendencija išlieka vienareikšmė.

    Rialis smunka, kainos įsisuka

    Kainų šuolis glaudžiai susijęs su nacionalinės valiutos nuvertėjimu: rialis mažina perkamąją galią, o tuo pat metu valiutos kritimas brangina importą ir didina infliacijos lūkesčius. Tokia grandininė reakcija verčia verslą ir gyventojus vis dažniau kainas ir santaupas sieti su užsienio valiutomis, o tai dar labiau stiprina spaudimą kainoms.

    Pagal atviroje rinkoje fiksuotus kursus, metų pradžioje už vieną JAV dolerį buvo mokama apie 1,35 mln. rialių, o po karinių smūgių ir vėlesnių įtampų kursas šoktelėjo iki rekordinių lygių, trumpam grįždamas atgal po paliaubų, bet vėl silpnėdamas atsinaujinus neapibrėžtumui. Tokie staigūs svyravimai kuria papildomą nepasitikėjimą ir apsunkina kainų stabilizavimą.

    Skaudžiausia smogia maistas ir regionai

    Infliacija nevienodai paliečia skirtingas visuomenės grupes: kaimo vietovėse metinis kainų augimas siekė 108,1 proc., kai miestuose fiksuota 85,2 proc. Kaimo gyventojų padėtį blogina tai, kad didesnę pajamų dalį jie skiria būtinosioms prekėms, ypač maistui.

    Didžiausi brangimai fiksuoti būtent kasdieniams pirkiniams. Oficialūs duomenys rodo, kad maisto kainos per metus šoktelėjo daugiau nei dvigubai, o kai kuriose kategorijose augimas tapo ekstremalus: smarkiai brango mėsa ir paukštiena, pieno produktai, kiaušiniai, duona ir grūdai.

    Brangimas apima ne tik maistą: baldai ir buities įranga pabrango daugiau nei 111 proc., transporto išlaidos – per 103 proc. Tai rodo, kad spaudimas persikelia į plačią vartojimo grandinę ir mažina namų ūkių galimybes kompensuoti kainų šuolius mažinant nebūtiną vartojimą.

    Dar vienas ryškus krizės ženklas – atlyginimų atsilikimas nuo pragyvenimo. Irano darbo naujienų agentūros minimais skaičiavimais, oficialus minimalus mėnesinis atlyginimas šiemet siekė apie 85 eurus, o minimalus namų ūkio pragyvenimo krepšelis buvo vertinamas maždaug 225 eurais per mėnesį, todėl minimalios pajamos padengia tik apie 37 proc. būtiniausių išlaidų.

    Tarptautinės prognozės taip pat niūrios: Tarptautinis valiutos fondas 2026 metais Iranui prognozuoja aukštą, apie 68,9 proc. vidutinę metinę infliaciją ir maždaug 6,1 proc. realaus BVP smukimą. Toks derinys reiškia, kad valdžiai teks spręsti vienu metu kelias problemas: kainų kontrolę, valiutos stabilumą, biudžeto tvarumą ir gyventojų perkamąją galią.

  • Karščio banga Europoje keičia elektros rinką: kondicionieriai kelia paklausą ir kainas

    Karščio banga Europoje keičia elektros rinką: kondicionieriai kelia paklausą ir kainas

    2026 metų birželio karščio banga Europoje išryškino naują tendenciją: augantis vėsinimo poreikis vis labiau formuoja elektros paklausą ir kainų dinamiką. Kai temperatūra kyla, namuose, biuruose ir versluose dažniau įjungiami kondicionieriai, o tai per kelias dienas gali smarkiai padidinti sistemos apkrovą.

    Nors kondicionieriai Europoje vis dar retesni nei JAV ar Japonijoje, jų paplitimas nuosekliai auga. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, apie 20 proc. Europos namų ūkių turi oro kondicionavimo įrangą, o šis skaičius didėja, nes karščio bangos tampa dažnesnės ir intensyvesnės.

    „Europai šylant, vis daugiau žmonių persvarsto vėsinimą. Per pastaruosius 10 metų kondicionierių turėjimas padidėjo maždaug perpus, o metiniai pardavimai dabar apie 30 proc. didesni nei prieš 5 metus“, – sakė Tarptautinės energetikos agentūros energijos vartojimo efektyvumo politikos analitikas Fabian Voswinkel.

    Birželio pabaigoje dalis Europos šalių fiksavo rekordines temperatūras. Vokietijoje rytinis Coschen miestelis birželio 28 dieną pasiekė 41,7 laipsnio karštį, Prancūzijoje birželio 24 dieną užfiksuota karščiausia birželio diena, o vakarų Prancūzijos Palluau temperatūra pakilo iki 43,8 laipsnio.

    Kaip išaugo elektros paklausa?

    Visos Europos mastu dar nėra tikslių skaičių, kiek elektros per šią karščio bangą buvo sunaudota būtent vėsinimui. Vis dėlto didžiųjų rinkų paklausos kreivės rodo aiškų šuolį sutapus aukščiausioms temperatūroms ir aktyviausiam vėsinimui.

    Remiantis Eurelectric duomenimis, Vokietijoje paros elektros suvartojimas nuo 1 267 GWh birželio 11 dieną padidėjo iki 1 396 GWh birželio 25 dieną. Prancūzijoje augimas buvo dar ryškesnis: nuo 1 048 GWh iki 1 255 GWh per tą patį laikotarpį.

    Prancūzijos perdavimo sistemos operatorius RTE nurodo, kad per intensyvius karščius kiekvienas papildomas laipsnis paprastai padidina suvartojimą 0,7–1 GW, priklausomai nuo paros meto. Tai leidžia daryti išvadą, kad vėsinimo poreikis buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių dviženklį vidutinį paros paklausos šuolį.

    Kodėl šoktelėjo didmeninės kainos?

    Didėjant paklausai, įtampa persikėlė ir į didmeninę elektros rinką, kur kainos reaguoja beveik akimirksniu. Karščio piko dienomis Vokietijos ir Liuksemburgo bendra rinka fiksavo didmenines kainas, viršijusias 200 eurų už MWh, Prancūzijoje jos artėjo prie 160 eurų už MWh, o Ispanijoje pikai siekė kiek daugiau nei 110 eurų už MWh.

    Kainas augino ne vien kondicionierių sukelta paklausa, bet ir tuo pat metu pablogėjusios gamybos sąlygos. Šiaurės vakarų Europoje karščio piko metu sumenko vėjo elektrinių gamyba, todėl rinkoje daugiau svorio įgijo brangesnė dujinė ir anglies generacija, dažnai nustatanti ribinę kainą.

    Papildomą spaudimą sukėlė ir Prancūzijos branduolinės energetikos apribojimai: nacionalinė energetikos bendrovė „EDF“ buvo priversta sumažinti branduolinę gamybą 4,1 GW, nes upių vanduo per daug įkaito ir tapo sudėtingiau užtikrinti reaktorių aušinimą. Tokios situacijos mažina eksporto galimybes ir didina kainų riziką kaimyninėse rinkose.

    Vėsinimas tampa nauju elektros varikliu

    Ilgesnėje perspektyvoje vėsinimo paklausa tampa vis svarbesne elektros vartojimo augimo dalimi, nors ją lenkia kiti veiksniai, tokie kaip elektromobiliai, duomenų centrai ir šilumos siurbliai. Tarptautinė energetikos agentūra pabrėžia, kad augimą lems ne tik temperatūros, bet ir pastatų energinis efektyvumas, įrangos našumas bei tinklų lankstumas.

    Eurostat duomenys rodo, kad namų ūkių energijos vartojimas vėsinimui ES nuo 2015 metų apytiksliai padvigubėjo, o didžiosiose ekonomikose augimas ypač ryškus. Vis dėlto vėsinimas 2024 metais sudarė tik apie 0,8 proc. ES galutinio energijos suvartojimo, todėl rinka dar turi didelį augimo potencialą.

    Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausi sprendimai yra efektyvesnė įranga, išmanesnis vartojimo valdymas ir geresnė pastatų izoliacija, nes dalis rinkos vis dar remiasi mažiau efektyviais nešiojamais įrenginiais. Kartu vis didesnį vaidmenį gali atlikti saulės energetika, nes vėsinimo pikas dažniausiai sutampa su dienos metu didžiausia saulės elektrinių generacija.

    Didėjant karščių dažniui, vėsinimas vis dažniau vertinamas ne kaip komforto klausimas, o kaip visuomenės sveikatos ir saugumo priemonė. Tai reiškia, kad elektros sistemos turės prisitaikyti prie naujų vasaros pikų, o kainų šuoliai taps dar vienu argumentu investuoti į efektyvumą ir tinklų lankstumą.

  • Lagarde Sintra kalboje pasiuntė žinią: ECB keičia žaidimo taisykles – ką tai reiškia palūkanoms?

    Lagarde Sintra kalboje pasiuntė žinią: ECB keičia žaidimo taisykles – ką tai reiškia palūkanoms?

    Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde Sintra vykstančiame metiniame centrinių bankų forume pareiškė, kad euro zonos pinigų politikoje baigiasi viena epocha. Po daugiau nei dešimtmečio, kai dominavo masiniai obligacijų pirkimai, skubus skolinimas bankams ir pažadai apie būsimus sprendimus, ECB nori grįžti prie paprastesnio modelio.

    Pagrindinė žinutė tokia: palūkanų normos vėl tampa svarbiausiu įrankiu kovojant su infliacija. Tačiau Lagarde pabrėžė, kad grįžimas prie klasikinių priemonių nereiškia grįžimo į ramius laikus, nes pati ekonominė aplinka tapo gerokai labiau nenuspėjama.

    „Pinigų politika grįžo prie pagrindų, bet tai nėra sugrįžimas į idealizuotą praeitį“, – sakė Christine Lagarde.

    Kas iš tiesų yra grįžimas prie pagrindų

    Pastaruosius 13 metų ECB vis dažniau taikė priemones, kurios anksčiau buvo laikomos išskirtinėmis: didelio masto turto pirkimo programas, daugiametes lengvatines paskolas bankams ir mechanizmus, skirtus euro zonos finansų rinkų skilimo rizikai suvaldyti. Šios priemonės buvo naudojamos tiek po skolų krizės, tiek pandemijos metu, kai ekonomikai reikėjo itin stipraus palaikymo.

    Vėliau, infliacijai šoktelėjus po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir energijos kainų sukrėtimų, ECB perėjo prie vieno sparčiausių griežtinimo ciklų istorijoje. Sintra paskelbta kryptis rodo, kad tokios ekstremalios priemonės, ECB vertinimu, tampa labiau rezervinės, o kasdienėje politikoje pirmuoju smuiku gros palūkanų normos.

    Kodėl ECB mano, kad Europa atsparesnė

    Lagarde savo kalboje argumentavo, kad ECB gali labiau koncentruotis į pagrindinį mandatą, nes euro zonos institucinė ir finansinė architektūra per dešimtmetį sustiprėjo. Pasak jos, svarbūs veiksniai yra griežtesnė bankų priežiūra, aiškesnės taisyklės bankų pertvarkymui krizėse ir bendresni fiskaliniai instrumentai, padedantys amortizuoti sukrėtimus.

    Ji taip pat akcentavo, kad infliacijos lūkesčiai iš esmės išlieka suderinti su 2 proc. tikslu, o energetikos pertvarka palaipsniui mažina Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro kainų šokų. Didesnė vietinė elektros gamyba ir įvairėjantys energijos šaltiniai, ECB vertinimu, padeda ekonomikai atlaikyti staigius išorinius smūgius.

    „Sustiprinus ekonomikos atsparumą sukrėtimams, sumažėjo poreikis imtis nekonvencinių ar ypač griežtų atsakų“, – sakė Christine Lagarde.

    Kodėl pasaulis tapo mažiau prognozuojamas

    Nors priemonių rinkinys, pasak Lagarde, paprastėja, rizikos ir sukrėtimai vis dažniau ateina iš pasiūlos pusės. Tai reiškia, kad kainas aukštyn gali stumti geopolitika, prekybos ribojimai, energijos kainų šuoliai ar tiekimo grandinių sutrikimai, o ne vien vidaus paklausos perteklius.

    Lagarde pateikė pavyzdžių, kai rinkos elgesys nebeatitinka klasikinių modelių prognozių, o geopolitiniai įvykiai gali greitai pakeisti infliacijos trajektoriją. Tokiose sąlygose centriniam bankui sunkiau įvertinti, ar kainų spaudimas bus laikinas, ar užsitęs, todėl sprendimai neišvengiamai labiau priklausys nuo naujausių duomenų.

    Ką reiškia pažadų atsisakymas

    Dar viena aiški Sintra nuskambėjusi nuostata yra atsargesnė komunikacija rinkoms. Lagarde leido suprasti, kad išankstiniai pažadai dėl būsimos palūkanų trajektorijos nebėra prioritetas, nes jie gali klaidinti, kai ekonominė aplinka keičiasi itin greitai.

    Vietoje to ECB labiau akcentuoja sprendimų priėmimo logiką: infliacijos perspektyvą, bazinės infliacijos dinamiką ir tai, kaip greitai bei stipriai pinigų politika persiduoda į realią ekonomiką. Tokia kryptis siunčia signalą, kad tolesni palūkanų sprendimai bus labiau sąlyginiai, o pagrindiniu orientyru taps duomenys, o ne iš anksto nubrėžtas planas.

  • „Abivax“ akcijos šovė 36 proc.: nauji duomenys mažina baimes dėl vaisto nuo opinio kolito

    „Abivax“ akcijos šovė 36 proc.: nauji duomenys mažina baimes dėl vaisto nuo opinio kolito

    Paryžiuje įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Abivax“ antradienį sulaukė investuotojų dėmesio: po paskelbtų naujų klinikinio tyrimo rezultatų bendrovės akcijos šoktelėjo 36 proc. Įmonė kuria gydymą lėtinėms uždegiminėms ligoms, o svarbiausias jos kandidatas šiuo metu yra geriamasis vaistas obefazimodas.

    Bendrovė pranešė, kad trečios fazės ABTECT tyrimo palaikomosios dalies rezultatai patvirtino tiek vaisto veiksmingumą, tiek saugumo profilį suaugusiesiems, sergantiems vidutinio ar sunkaus laipsnio opiniu kolitu. Pasak „Abivax“, fiksuoti kliniškai reikšmingi pagerėjimai, įskaitant ir pacientus, kuriems ankstesnis gydymas nebuvo veiksmingas.

    Po 44 savaičių 37,2 proc. pacientų, kurie nebuvo atsakę į pradinį gydymo etapą, pasiekė klinikinę remisiją, kai simptomai praktiškai išnyksta. Dar 34,5 proc. pacientų nustatytas žarnyno gleivinės gijimas, laikomas svarbiu ligos kontrolės rodikliu.

    „Abivax“ taip pat nurodė, kad pacientams, kuriems liga atsinaujino po pradinio pagerėjimo, dozės padidinimas iki 50 miligramų padėjo 45,5 proc. jų vėl pasiekti remisiją. Tokie duomenys investuotojams svarbūs, nes rodo galimą terapijos lankstumą ilgalaikėje ligos kontrolėje.

    Nauja informacija pasirodė praėjus kelioms savaitėms po staigaus išpardavimo rinkoje: birželio 2 dieną „Abivax“ akcijos buvo kritusios 44 proc., kai viešai paskelbti ankstesni trečios fazės saugumo duomenys. Tuomet investuotojų reakcija atspindėjo jautrumą bet kokiems signalams, galintiems paveikti vaisto registracijos perspektyvas.

    Bendrovė teigė, kad išplėsta saugumo analizė parodė: vėžio atvejų dažnis išliko ribose, kurios paprastai stebimos sergantiesiems opiniu kolitu. Įvertinus antros ir trečios fazės programų duomenis, apimančius 1 704 paciento gydymo metus, vėžio atvejų (neįskaitant nemelanominio odos vėžio) dažnis siekė 0,35 ir 0,64 atvejo 100 paciento metų atitinkamai bendroje gydymo imtyje ir 50 miligramų grupėje.

    Nemelanominio odos vėžio dažnis, bendrovės teigimu, buvo 0,59 ir 0,64 atvejo 100 paciento metų. „Abivax“ pabrėžė, kad analizė neatskleidė naujų ar netikėtų saugumo signalų, kurie verstų peržiūrėti bendrą vaisto rizikos ir naudos balansą.

    „Išplėsti sukaupti saugumo duomenys dar labiau sustiprina mūsų pasitikėjimą ilgalaikiu obefazimodo saugumu ir patvirtina palankų naudos ir rizikos santykį, kol ruošiamės planuojamam paraiškos pateikimui vėliau šiais metais“, – sakė „Abivax“ vadovas Marc de Garidel.

    Bendrovė tvirtina, kad išlieka pagal grafiką ketvirtąjį 2026 metų ketvirtį pateikti paraišką JAV Maisto ir vaistų administracijai dėl obefazimodo registracijos. Jei procesas vyks sklandžiai, tai galėtų atverti kelią naujam geriamajam gydymo variantui pacientams, kuriems liga sunkiai valdoma esamais vaistais.

    „Abivax“ taip pat vertina obefazimodą kaip potencialų gydymą Krono ligai, kitai uždegiminių žarnyno ligų formai. Bendrovė tikisi, kad vidutinės stadijos antros fazės tyrimo rezultatai paaiškės 2027 metų viduryje, o tai galėtų išplėsti vaisto komercines galimybes už opinio kolito ribų.

    Po naujienų paskelbimo „Abivax“ akcijos Paryžiuje buvo kotiruojamos po 113,30 euro. Rinkos reakcija rodo, kad investuotojai jautriai vertina tiek klinikinį efektyvumą, tiek ilgalaikį saugumą, ypač kai kalbama apie galimą registraciją ir didelę konkurenciją uždegiminių žarnyno ligų gydymo srityje.

  • SAS po bankroto daro istorinį 8,75 mlrd. eurų statymą: užsakė iki 40 „Airbus“ lėktuvų

    SAS po bankroto daro istorinį 8,75 mlrd. eurų statymą: užsakė iki 40 „Airbus“ lėktuvų

    Skandinavijos oro linijos SAS paskelbė didžiausią savo istorijoje orlaivių užsakymą: bendrovė sutiko įsigyti iki 40 „Airbus“ plataus fiuzeliažo lėktuvų. Sandorio vertė, skaičiuojant pagal katalogines kainas, viršija 8,75 mlrd. eurų, tačiau aviacijos rinkoje įprasta, kad tokio masto pirkimams taikomos reikšmingos nuolaidos.

    Užsakymas pristatytas spaudos konferencijoje Kopenhagoje ir apima A330 šeimos dviejų praėjimų orlaivius, kuriais SAS ketina atnaujinti bei plėsti tolimųjų skrydžių parką. Pirmųjų pristatymų laukiama nuo 2030 metų pradžios, todėl sprendimas laikomas ilgalaikiu strateginiu žingsniu.

    Pagal SAS pateiktą informaciją, paketas sudarytas iš naujesnių, taupesnių A330-900, priklausančių A330neo linijai, ir A330-300 modelių. Bendrovė pabrėžia, kad dalis orlaivių leis greičiau didinti pajėgumus artimesniu laikotarpiu, o A330-900 turėtų tapti efektyvesnio augimo pagrindu ateityje.

    Posūkis po restruktūrizacijos

    Šis užsakymas ypač išsiskiria tuo, kad SAS iš bankroto apsaugos pagal JAV Chapter 11 procedūrą pasitraukė tik 2024 metais. Restruktūrizacija reiškė skausmingus pokyčius: buvo nurašyta dalis įsipareigojimų, bendrovės akcijos išbrauktos iš biržos, o į savininkų gretas atėjo nauji investuotojai, tarp jų ir „Air France-KLM“ vadovaujama grupė.

    Kartu SAS pakeitė ir aljansą: paliko Star Alliance ir prisijungė prie konkuruojančios SkyTeam. Bendrovė teigia, kad atsigavimas įsibėgėjo, o 2025 metais ji grįžo į veiklos pelną po ankstesnių didelių nuostolių.

    Kodėl laimėjo „Airbus“

    SAS sprendimas laikomas reikšminga „Airbus“ pergale prieš JAV konkurentę „Boeing“, kurios 787 „Dreamliner“ ir 777X buvo minimi kaip galimi kandidatai. Pasirinkimą sustiprino praktinis argumentas: SAS jau eksploatuoja A330, todėl gamintojo nekeičia ir išvengia brangiai kainuojančių naujo tipo lėktuvų įvedimo darbų, įskaitant įgulų perkvalifikavimą, atsarginių dalių logistiką ir antžeminę priežiūrą.

    Bendrovė akcentuoja vadinamąjį parko vientisumo principą: papildomi A330-300 turėtų būti lengvai integruojami į esamas operacijas, o A330-900 daugeliu konstrukcinių sprendimų yra artimi ankstesniems modeliams. Tokia strategija dažnai leidžia mažinti eksploatacinius kaštus ir didinti planavimo lankstumą.

    Sandoris papildo ankstesnes SAS investicijas: 2025 metais bendrovė užsakė 55 „Embraer“ regioninius lėktuvus, kuriais stiprina trumpųjų ir vidutinių nuotolių tinklą. Aviacijos sektoriuje matoma tendencija, kad vežėjai, atsigaunantys po pandemijos ir tiekimo grandinių trikdžių, vis aktyviau atnaujina parkus, siekdami mažesnių degalų sąnaudų ir stabilesnių eksploatacijos kaštų ilgajame laikotarpyje.

  • Kas iš tiesų vyko Baku? „Islamo plėtros banko“ susitikime – milijardų kryptys ir įtampos

    Kas iš tiesų vyko Baku? „Islamo plėtros banko“ susitikime – milijardų kryptys ir įtampos

    2026 metais Baku surengtuose Islamo plėtros banko metiniuose susitikimuose ministrai, politikos formuotojai ir plėtros institucijų vadovai diskutavo, kaip regioninė integracija gali padėti išlaikyti tvarų ekonomikos augimą pasaulyje, kuriame daugėja geopolitinės įtampos ir finansinio neapibrėžtumo.

    Pagrindinis akcentas buvo praktiniai ryšiai tarp šalių: transporto koridoriai, energetikos ir skaitmeninė infrastruktūra, prekybos barjerų mažinimas bei investicijų pritraukimas. Dalyviai pabrėžė, kad vien deklaracijų nebeužtenka, o konkurencija dėl kapitalo ir tiekimo grandinių tampa kasdienybe.

    Ne mažiau dėmesio skirta atsparumui ir partnerystėms, kurios leistų greičiau mobilizuoti lėšas ir sumažinti rizikas vykdant ilgalaikius projektus. Kalbėta, kad sparčiau augančioms ekonomikoms ypač svarbus prognozuojamas finansavimas, nes aukštesnės palūkanų normos ir valiutų svyravimai brangina skolinimąsi.

    Kur krypsta finansavimas

    Susitikimuose aptartos ir naujos finansavimo priemonės, kurios turėtų paskatinti bendrus projektus tarp šalių narių, įtraukiant privačias investicijas. Tokie modeliai dažniausiai siejami su rizikos pasidalijimu, mišriuoju finansavimu ir aiškesniais projektų atrankos kriterijais, kad pinigai pasiektų didžiausią poveikį turinčias sritis.

    Diskusijų kontekstas atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai plėtros bankai vis dažniau orientuojasi ne tik į atskirų projektų kreditavimą, bet ir į regioninius sprendimus: logistikos jungtis, muitinių procesų skaitmeninimą, energijos tiekimo patikimumą ir prekybos finansavimą.

    Integracija kaip atsakas į įtampas

    Dalyviai akcentavo, kad didėjant geopolitinėms įtampoms regioninė ekonominė partnerystė tampa būdu mažinti priklausomybes ir geriau valdyti krizes. Kartu tai suvokiama ir kaip priemonė didinti konkurencingumą, nes investuotojai vis dažniau vertina ne vieną rinką, o viso regiono masto stabilumą bei taisyklių suderinamumą.

    Susitikimuose dominavo mintis, kad artimesnis bendradarbiavimas padėtų ne tik greičiau augti, bet ir spręsti bendras problemas, pradedant infrastruktūros spragomis ir baigiant kapitalo prieinamumu. Baku renginys tapo platforma ieškoti konkrečių susitarimų, kurie per artimiausius metus galėtų virsti bendrais projektais.