CP v2

Blog

  • „Time Out“ paskelbė gražiausią vietą Žemėje: ji Europoje ir nustelbia Komodo salą

    „Time Out“ paskelbė gražiausią vietą Žemėje: ji Europoje ir nustelbia Komodo salą

    2026 metais prestižinis žurnalo „Time Out“ reitingas paskelbė, kad gražiausia vieta pasaulyje yra Europoje. Pirmosios vietos sąraše, kuriame išrinkta 51 įspūdingiausia pasaulio lokacija, sulaukė Picos de Europa kalnynas šiaurinėje Ispanijoje.

    Toks įvertinimas neatsitiktinis: regionas aplenkė gerai žinomas kryptis, tokias kaip Komodo nacionalinis parkas ar Big Sur. Tai rodo augantį keliautojų susidomėjimą mažiau akivaizdžiais, tačiau natūraliais ir autentiškais maršrutais. Picos de Europa laikomas aukščiausiu Kantabrijos kalnų masyvu ir yra maždaug 25 km nuo Atlanto vandenyno pakrantės.

    Išskirtinis šios vietovės bruožas – kraštovaizdžių įvairovė. Viename regione susilieja aukštos klintinės viršūnės, gilūs tarpeklių labirintai ir žalios slėnių panoramos, o viską papildo vandenyno artumas. Tai reta vieta, kur kalnai tarsi kyla beveik tiesiai virš vandens, sukurdami ryškų geografinį kontrastą.

    Parko teritorijoje galima pamatyti ir vieną žinomiausių vietos simbolių – Naranjo de Bulnes viršūnę. Taip pat čia yra ledyninės Covadonga ežerų vietovės ir tradiciniai kalnų kaimeliai, pavyzdžiui, Sotres bei Cain, iki šiol išlaikę autentišką atmosferą. Visa tai sudaro unikalią, didelę gamtinę vertę turinčią aplinką, kuri dažnai būna mažiau perpildyta nei populiarūs Alpių kurortai.

    Didžiausio turistų dėmesio sulaukia žygiai Picos de Europa kalnuose. Žinomiausias maršrutas – Ruta del Cares, maždaug 12 km ilgio takas, vedantis Cares upės tarpekliu. Jis jungia Poncebos ir Cain vietoves: keliautojai eina per uoloje iškirstus tunelius, kabančius tiltus ir siaurus takelius šalia skardžių. Nors maršrutas laikomas vidutinio sudėtingumo, žygeiviams būtina gera fizinė forma, atsargumas ir ramus požiūris į aukštį, nes kai kuriose atkarpose nėra apsauginių turėklų.

    Šiuo taku galima eiti nemokamai, išankstinės rezervacijos nereikia. Vis dėlto būtina pasiruošti: pasirūpinti vandeniu ir maistu, nes 12 km trasoje nėra parduotuvių. Maršrutą galima įveikti pirmyn ir atgal (tuomet susidaro apie 24 km), o norint sutaupyti jėgų – nužygiuoti į Poncebos arba Cain ir atgal grįžti vietinių vežėjų siūlomu transportu (už papildomą mokestį).

    Įdomu tai, kad Ruta del Cares takas apie 1945 metus buvo įrengtas kaip techninis kelias Camarmena hidroelektrinės darbuotojams. Pačios elektrinės statyba pradėta 1917 metais, o 1921 metais ji atidaryta, tačiau vėliau gana greitai prarado reikšmę pradėjus veikti Arenas hidroelektrinei.

    Picos de Europa traukia tuos, kurie ieško tikro ryšio su laukine gamta. Nors regiono populiarumas auga, čia kol kas išvengta pernelyg didelės komercijos, o turistinė infrastruktūra leidžia keliauti patogiai. Ši vieta tinka ir pradedantiesiems, ir patyrusiems keliautojams.

    Kelionių tendencijos 2026 metais vis aiškiau rodo, kad žmonės renkasi kryptis, kur mažiau minios ir daugiau gamtos. Tai, kad Picos de Europa pripažintas gražiausia vieta Žemėje, dar kartą primena: Europoje vis dar yra pasaulinio lygio, iki galo neatrastų vietų.

  • Trieste stūksanti pilis su vaizdu į jūrą slepia niūrią Habsburgų prakeiksmo legendą

    Trieste stūksanti pilis su vaizdu į jūrą slepia niūrią Habsburgų prakeiksmo legendą

    Netoli Triesto, tiesiai virš Adrijos įlankos, stūkso Miramare pilis – viena įspūdingiausių ir architektūriškai išskirtiniausių rezidencijų Italijoje. Didžiausią įspūdį ji palieka ne tik savo eksterjeru, bet ir vieta: pastatas tarsi įaugęs į pakrantę, o jį supa kruopščiai suplanuotas parkas. Pats pavadinimas Miramare reiškia „vaizdas į jūrą“.

    XIX amžiuje Triestas priklausė Austrijos–Vengrijos imperijai ir buvo vienas svarbiausių šio valstybės miestų. Todėl nenuostabu, kad Habsburgų dinastijos atstovas – erchercogas Ferdinandas Maksymilianas, imperatoriaus Pranciškaus Juozapo brolis ir Austrijos laivyno kontradmirolas – būtent šiame kyšulyje nusprendė pasistatyti reprezentacinę rezidenciją.

    Pilies projektą parengė Vienos architektas Carl Junker, o statybos vyko 1856–1860 metais. Pastate persipina renesanso, gotikos ir viduramžių architektūros bruožai. Viduje galima išvysti Maksymiliano ir Charlottos apartamentus, Aostos kunigaikščio Amedeo kambarį, muzikos salę, rytietiško stiliaus kambarį bokšte ir koplyčią su mediniu interjeru.

    Vis dėlto Miramare garsėja ne tik grožiu, bet ir paslaptinga legenda. Pasakojama, kad nakvynė pilyje esą nepalanki aukštą socialinį statusą turintiems vyrams – neva ji pranašauja ankstyvą mirtį svetimoje šalyje. Šią legendą dažnai sieja su pačiu Ferdinandu Maksymilianu: 1864 metais jis buvo paskirtas Meksikos imperatoriumi, o vėliau ten ir žuvo. Minimi ir kiti vardai, kurie, pasak legendos šalininkų, tarsi patvirtina šios istorijos niūrią reputaciją: Pranciškus Ferdinandas, Amedeo d’Aosta ir generolas Charles Moor.

    Pilį supantis parkas užima apie 22 hektarus. Jame gausu išskirtinės augmenijos, skulptūrų, tvenkinių, palmių oranžerijų, taip pat yra ir miniatiūrinė pilis Castelletto. Parkas jungia angliško, itališko ir botaninio sodo elementus, todėl organiškai dera tiek su Triesto aplinka, tiek su Adrijos pakrante. Teigiama, kad pats Ferdinandas Maksymilianas iš kelionių parsiveždavo egzotinių augalų rūšių, kurias iki šiol galima pamatyti parko teritorijoje.

  • Jonava imasi gyvybes gelbstinčio žingsnio: defibriliatoriai atsiras ir kaimiškose seniūnijose

    Jonava imasi gyvybes gelbstinčio žingsnio: defibriliatoriai atsiras ir kaimiškose seniūnijose

    Jonavos rajone pradedami montuoti išoriniai defibriliatoriai viešosiose erdvėse. Iki šiol tokie įrenginiai daugiausia buvo prieinami įstaigų viduje, o dabar jie keliami arčiau žmonių – kad kritiniu atveju pagalba būtų suteikta kuo greičiau.

    Pirmieji defibriliatoriai įrengiami ne tik Jonavoje, bet ir kaimiškose seniūnijose: Kulvoje, Bukonyse, Užusaliuose, Šveicarijoje ir Rukloje.

    Šis žingsnis – Kauno regiono savivaldybių susitarimo dalis, kurio tikslas yra plėsti išorinių defibriliatorių tinklą ir gerinti skubios pagalbos prieinamumą gyventojams.

    „Svarbiausia, kad kritinėje situacijoje pagalba būtų kuo arčiau. Tikimės, kad šie įrenginiai padės išsaugoti gyvybes ir suteiks gyventojams didesnį saugumo jausmą“, – sakė Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė.

    Defibriliatoriai pritaikyti naudoti kiekvienam – net ir neturinčiam medicininio pasirengimo. Įrenginiai pateikia aiškias garsines instrukcijas lietuvių ir anglų kalbomis, o jų techninė būklė nuolat automatiškai tikrinama.

    Planuojama, kad iki 2027 metų Jonavos rajone iš viso bus įrengta 16 išorinių defibriliatorių.

  • Dronų ataka, gaisras ir cheminė avarija: Jonavoje – didžiausios metų pratybos

    Dronų ataka, gaisras ir cheminė avarija: Jonavoje – didžiausios metų pratybos

    Balandžio 2 dieną Jonavoje surengtos didžiausios šiais metais valstybės lygio civilinės saugos kompleksinės pratybos. Jų metu realiomis sąlygomis tikrintas institucijų pasirengimas reaguoti į hibridinį incidentą – dronų ataką, gaisrą ir didelio masto cheminę avariją.

    Pagal pratybų scenarijų imituota situacija, kai trąšų ir chemijos produktų gamyklos „Achema“ teritorijoje dronų atakos metu kyla gaisras, pažeidžiamas amoniako vamzdynas, o į aplinką patekusios pavojingos cheminės medžiagos ima kelti grėsmę aplinkinėms gyvenvietėms. Numatyta, kad pavojus gali apimti ne tik Jonavos, bet ir Kaišiadorių rajono teritorijas.

    Pratybų veiksmai vyko tiek bendrovės teritorijoje, tiek Jonavos ir Kaišiadorių savivaldybių ekstremalių situacijų operacijų centruose. Jose dalyvavo daugiau kaip 150 skirtingų tarnybų pareigūnų, o dar apie 100 specialistų dirbo operacijų centruose.

    Buvo vertinamas visas reagavimo procesas – nuo pirminių veiksmų įvykio vietoje ir operacijų centrų darbo iki sprendimų priėmimo, gyventojų perspėjimo, evakuacijos bei jų apsaugos organizavimo. Taip pat tikrintas institucijų bendradarbiavimas ir informacijos valdymas.

    Jonavos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centre pratybų metu lankėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, jo pavaduotojas Saulius Tamulevičius bei kiti svečiai. Jonavos operacijų centro veiklai vadovavo Jonavos rajono savivaldybės vicemeras Povilas Beišys, o savivaldybės parengties pareigūno funkcijas vykdė patarėjas Vytautas Kaminskas.

    „Šių pratybų metu Jonavos rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro pagrindinis tikslas buvo užtikrinti savalaikį gyventojų informavimą ir organizuoti evakuaciją. Taip pat buvo vertinama, kaip efektyviai institucijos keičiasi informacija ir kaip greitai priimami sprendimai. Pratybos leido realiomis sąlygomis patikrinti mūsų pasirengimą ir reagavimo greitį“, – sakė P. Beišys.

    Pratybose dalyvavo pagrindinės civilinės saugos sistemos pajėgos: ugniagesiai gelbėtojai, policija, Antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, Viešojo saugumo tarnyba, Lietuvos kariuomenė, greitosios medicinos pagalbos ir visuomenės sveikatos institucijos, aplinkosaugos ir meteorologijos tarnybos, Jonavos ir Kaišiadorių rajonų savivaldybės, Bendrasis pagalbos centras bei „Achema“.

  • Panevėžyje atskleidė „Tūkstantmečio mokyklų“ programos rezultatus: kas keičiasi klasėse?

    Panevėžyje atskleidė „Tūkstantmečio mokyklų“ programos rezultatus: kas keičiasi klasėse?

    Panevėžyje, „Stasys Museum“ erdvėse, pristatyti švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) rezultatai ir aptarta tolesnė švietimo raida. Baigiamoji švietimo ir kultūros festivalio „POSTŪMIS. Mokykla kaip kultūra“ konferencija subūrė švietimo, politikos ir kultūros lyderius, taip pat projekte dalyvavusius mokinius ir mokytojus.

    Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje patarėja ekonomikos klausimais Lina Vatėnaitė, Europos socialinio fondo agentūros direktorė Laura Girlevičienė ir kiti svečiai.

    „Stipri mokykla prasideda nuo stiprios bendruomenės – žmonių, kurie kasdien renkasi veikti, kurti ir auginti jauną žmogų. „Tūkstantmečio mokyklų“ programa Panevėžiui atvėrė galimybes, kurios jau šiandien virsta konkrečiais pokyčiais klasėse, mokyklose ir visoje švietimo sistemoje. Investicijos į švietimą – tai investicijos į miesto ateitį. Kuo daugiau pasitikėjimo, bendradarbiavimo ir atsakomybės šiame kelyje, tuo tvirtesnę kartą auginame“, – teigė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Konferencijos metu pristatyti pagrindiniai programos įgyvendinimo rezultatai, aptarti savivaldybių pasiekimai, pasidalyta TŪM mokyklų patirtimis ir sėkmės istorijomis, taip pat nagrinėtos programos tęstinumo galimybės.

    TŪM programoje dalyvauja 58 savivaldybės ir 270 mokyklų, iš kurių 12 veikia Panevėžyje. Vienas svarbiausių programos prioritetų – mokinių STEAM kompetencijų ugdymas. Mokyklose atnaujinami gamtos mokslų kabinetai, diegiamos šiuolaikinės mokymo priemonės, stiprinamos praktinio mokymosi galimybės.

    Didelis dėmesys skiriamas ir įtraukiajam ugdymui: mokymosi erdvės pritaikomos pagal universalaus dizaino principus, kad būtų patogios visiems mokiniams, taip pat ir turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

    Festivalis „POSTŪMIS. Mokykla kaip kultūra“ atspindi programoje stiprinamą tinklaveikos principą – skirtingų miestų mokyklos, pedagogai, kultūros įstaigos ir programos komanda veikia kaip vienas tinklas, dalijasi patirtimi ir drauge kuria šiuolaikinę mokyklą. Tokia partnerystė stiprina ryšius tarp mokyklų ir padeda užtikrinti, kad kokybiškas ugdymas pasiektų kiekvieną mokinį, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Programa finansuojama Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ lėšomis, ją įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

    Komunikacijos skyrius

  • „Google“ tyliai pakeitė planą: „AI Pro“ gavėjai dabar turi 5 TB vietos už tą pačią kainą

    „Google“ tyliai pakeitė planą: „AI Pro“ gavėjai dabar turi 5 TB vietos už tą pačią kainą

    Per pastaruosius kelerius metus atsirado daugybė dirbtinio intelekto paslaugų ir produktų, žadančių palengvinti kasdienybę. Prie šios bangos prisijungė ir „Google“ – laikui bėgant jos sprendimai tapo vienais stipresnių rinkoje. Nors „Google“ DI pagrindas vertinamas dėl galimybių, bendrovę nuo konkurentų dažnai išskiria tai, kaip glaudžiai tarpusavyje susijusios jos paslaugos ir produktai.

    Be to, „Google“ DI planai siūlo ne tik prieigą prie dirbtinio intelekto įrankių, bet ir papildomas naudas. Dabar „Google“ paskelbė apie kelis pokyčius „Google AI Pro“ prenumeratoriams – viena ryškiausių naujienų yra didesnė debesų saugykla: plano talpa didinama nuo 2 TB iki 5 TB.

    2 TB vietos jau buvo solidus pasiūlymas, o talpos padidinimas dar labiau sustiprina apie 20 JAV dolerių per mėnesį kainuojančio plano patrauklumą. Kartu su saugykla „Pro“ planas taip pat apima prieigą prie „NotebookLM Plus“ ir „Google Home Premium Standard“ plano.

    Šie įrankiai integruojami ir į „Google“ ekosistemą – pavyzdžiui, „Pixel“ telefonuose galima patogiai naudotis „Gemini“ funkcijomis. Tai reiškia, kad dalis DI galimybių pasiekiamos itin paprastai, be sudėtingų nustatymų ar papildomų programų.

    Vis dėlto toks patogumas tinka ne visiems. Kaip ir naudojantis kitais DI sprendimais, daliai žmonių kyla privatumo klausimų: kokie duomenys renkami ir kaip jie naudojami tobulinant paslaugas. Tiems, kurie jau aktyviai naudojasi „Google“ paslaugomis, „AI Pro“ gali būti racionalus pasirinkimas, tačiau kitiems gali labiau tikti alternatyvūs sprendimai.

    Rinkoje netrūksta produktų, kurie kai kuriais aspektais gali pasirodyti geresni – kiekvienas sprendimas turi privalumų ir trūkumų. Svarbiausia pasirinkti tai, kas labiausiai atitinka konkrečius poreikius, o taip pat sekti naujienas, nes funkcijos ir planai nuolat atnaujinami.

    Jei pagrindinis poreikis yra tik papildoma saugykla, „Google“ siūlo ir atskirus debesų saugyklos planus be DI įrankių. Pavyzdžiui, vartotojams prieinamas ir 100 GB planas už maždaug 2 JAV dolerius per mėnesį.

  • „Google“ tyli nebebus: keičiasi „Meet“ įrašai – netrukus juos galės atsisiųsti beveik visi

    „Google“ tyli nebebus: keičiasi „Meet“ įrašai – netrukus juos galės atsisiųsti beveik visi

    Praėjo šešeri metai nuo COVID-19 pandemijos, sukėlusios didžiulius ekonominius ir socialinius sukrėtimus visame pasaulyje ir ilgam pakeitusios kasdienį žmonių gyvenimą. Viena ryškiausių pasekmių – itin išaugęs nuotolinių susitikimų programėlių populiarumas. Daugybė įmonių perėjo prie hibridinio darbo modelio, kai derinamas darbas biure ir nuotoliniu būdu.

    „Google Meet“ tapo viena pagrindinių vaizdo ryšio paslaugų, išpopuliarėjusių būtent dėl naujo lankstesnio darbo modelio. Prie to prisidėjo ir per pastaruosius metus įdiegtos įvairios paslaugos patobulinimų. Dabar „Google“ paskelbė dar vieną pokytį, kuris palies susitikimų įrašų valdymą.

    Šiuo metu „Google Meet“ pagal numatytuosius nustatymus neleidžia susitikimo dalyviams atsisiųsti ar kopijuoti vaizdo įrašų. Toks elgesys yra patogus tiems susitikimų savininkams, kurie nenori, kad įrašai būtų atsisiunčiami – jiems papildomai nieko keisti nereikia.

    Visgi artimiausiomis savaitėmis „Google“ planuoja pakeisti šį numatytąjį nustatymą. Numatoma, kad pagal naują tvarką susitikimų įrašus bus galima atsisiųsti, o susitikimo savininkams, norintiems tai apriboti, reikės šį draudimą įjungti rankiniu būdu. Pokytis palies tik naujai kuriamus įrašus – anksčiau padaryti įrašai liks su esamais nustatymais.

    Jeigu nenorite, kad žiūrovai galėtų atsisiųsti ar kopijuoti susitikimo įrašų, administravimo aplinkoje reikės nuimti nustatymą Let Users download and copy Meet Recordings.

    „Google“ taip pat nurodo, kad apribojus įrašų atsisiuntimą, žiūrovams bus apribota ir funkcija „Ask Gemini“ – kaip ir iki šiol. Ši funkcija bus prieinama tik tuomet, kai įrašų atsisiuntimas bus leidžiamas.

    Pakeitimas neįsigalios iš karto. Oficialioje „Workspace Updates“ informacijoje „Google“ patvirtino, kad numatytasis įrašų atsisiuntimo nustatymas bus pradėtas keisti nuo 2026 m. balandžio 30 d. Diegimas vyks palaipsniui ir gali užtrukti iki 15 dienų, kol taps prieinamas visiems.

    Taip pat pažymima, kad ši nauja „Google Meet“ įrašų taisyklė bus taikoma tik naudotojams, turintiems šiuos planus:

    Business: Business Plus ir Business Standard

    Enterprise: Enterprise Essentials, Enterprise Plus, Enterprise Standard ir Enterprise Starter

    Education: Education Plus ir Teaching and Learning Upgrade

    Jeigu naudojatės kuriuo nors iš šių planų, iki 2026 m. balandžio 30 d. rekomenduojama peržiūrėti „Meet“ vaizdo nustatymus ir, jei reikia, išjungti parinktį Let Users download and copy Meet Recordings.

  • Daug kas sėja pomidorus neteisingai: paprastas česnako triukas pažadina sėklas akimirksniu

    Daugelis pomidorų sėklas tiesiog suberia į žemę jų neparuošę, nors tai – dažna klaida. Kartais užtenka vieno paprasto naminio žingsnio, kad augalų startas būtų gerokai sėkmingesnis. Rezultatas dažnai pasimato greičiau, nei tikimasi.

    Pomidorų auginimas prasideda gerokai anksčiau, nei pasirodo pirmieji lapeliai. Būtent etapas prieš sėją neretai nulemia, ar daigai bus tvirti, ar lengvai pasiduos ligoms. Patyrę daržininkai žino: tinkamai paruoštos sėklos gali duoti daugiau naudos nei vėlesnis tręšimas. Šį žingsnį lengva praleisti, tačiau jis realiai veikia dygimo tempą ir būsimo derliaus kokybę.

    Sėkloms taip pat reikia apsaugos: šis žingsnis lemia geresnį augalų startą

    Dalis žmonių sėklų beicavimo ar dezinfekavimo vengia, manydami, kad tai nereikalinga. Tačiau būtent prieš dygimą galima sukurti natūralią apsauginę „užtvarą“, kol augalas dar nepradėjo augti.

    Sėklos ypač jautrios dirvoje esantiems grybeliams ir bakterijoms. Jei jos patenka į nepalankią aplinką neparuoštos, gali dygti lėčiau arba visai nesudygti. Paprastas paruošimas sustiprina jų atsparumą ir didina sveikų daigų tikimybę, o tai reiškia mažiau problemų per artimiausias auginimo savaites.

    Česnakas veikia kaip natūralus antibiotikas: augalai išnaudoja jo galią

    Norint apsaugoti sėklas, nebūtina griebtis cheminių priemonių. Pakanka to, ką dauguma turi virtuvėje. Česnake yra antibakterinių ir priešgrybelinių junginių, kurie puikiai praverčia ir darže.

    Dėl šios priežasties daržininkai jau seniai naudoja česnaką paprastiems užpilams ruošti. Toks mišinys padeda sumažinti mikroorganizmų kiekį ir kartu nekenkia sėkloms, todėl gali būti saugi bei veiksminga alternatyva pirktinėms priemonėms.

    Kaip pasigaminti česnakinį užpilą? Paprasčiau, nei atrodo

    Paruošimas trunka vos kelias minutes ir nereikalauja jokių ypatingų įrankių. Paimkite kelias česnako skilteles, nulupkite ir kruopščiai sutrinkite.

    Tuomet užpilkite jas stikline šilto vandens ir palikite, kol skystis atvės. Atvėsus užpilą nukoškite – jis paruoštas naudojimui. Sėklas pamerkite į jį maždaug 30 minučių, po to nuplaukite švariu vandeniu ir gerai išdžiovinkite. Šis trumpas veiksmas gali pastebimai pagerinti sėklų būklę.

    Poveikis dažnai matomas greičiau, nei tikimasi: daigai auga tvirtesni ir sveikesni

    Po tokio paruošimo sėklos neretai sudygsta greičiau ir tolygiau. Nuo pat pradžių augalai būna stipresni, mažiau jautrūs ligoms ir geriau atlaiko prastesnes sąlygas. Tai nedidelė pastanga, kuri atsiperka apčiuopiamais rezultatais – mažiau praradimų ir daugiau pasitenkinimo auginant savo derlių. Ne veltui patyrę daržininkai šį žingsnį laiko beveik privalomu.

  • Vietoj mišrainės per Velykas patiekite šį: salotos su salierais nuo stalo dings pirmos

    Šios salotos atrodo kukliai, tačiau užtenka vieno kąsnio, kad nuomonė pasikeistų. Jose dera klasika ir netikėtas akcentas, o vienas ingredientas palieka didžiausią įspūdį. Per šventes jos nuo stalo dingsta greičiau nei įprasta mišrainė.

    Velykų meniu dažnai kartojasi kasmet – ir tai suprantama: patikrinti skoniai yra saugus pasirinkimas. Visgi kartais verta įnešti šviežumo. Bulvių salotos su konservuotais salierais ir šonine – pasiūlymas, kuriame pažįstami ingredientai susijungia su ryškiu priedu. Rezultatas gali nustebinti net tuos, kurie laikosi tradicijų.

    Ne visos bulvės tinka: viena detalė pakeičia visų salotų skonį

    Šiose salotose itin svarbu pasirinkti tinkamas bulves. Geriausiai tinka A tipo bulvės – jose mažiau krakmolo, todėl išvirusios išlaiko tvirtesnę struktūrą. Dėl to maišant jos nesubyra ir gerai susijungia su kitais ingredientais. Tinkamai parinktos bulvės lemia, kad salotos bus malonios konsistencijos ir nevirs koše.

    Bulves verta virti su lupena ir gerai atvėsinti, geriausia – net iš vakaro. Tuomet jas bus lengviau pjaustyti, o skonis bus ryškesnis.

    Konservuoti salierai suteikia lengvumo ir charakterio

    Konservuoti salierai salotoms suteikia gaivumo ir švelniai rūgštelintį skonį. Jie puikiai subalansuoja sotesnius ingredientus ir neleidžia patiekalui tapti per sunkiam. Būtent salierai išskiria šias salotas iš kitų šventinių klasikų.

    Kartu su agurkėliais, ridikėliais ir svogūnu jie sukuria ryškų, bet harmoningą derinį. Kiekvienas kąsnis kiek kitoks, todėl sunku sustoti ties viena porcija.

    Traški šoninė padaro didžiausią skirtumą

    Šių salotų paslaptis – keptuvėje apkepinta šoninė. Užtenka kelių minučių, kad ji taptų traški ir įgautų intensyvų skonį. Traški šoninė suteikia gylio ir padaro salotas ryškesnes, „kabinančias“.

    Nusausinta nuo riebalų ir įmaišyta į salotas ji sukuria malonų tekstūrų kontrastą: minkštos bulvės ir traškūs gabalėliai dera idealiai.

    Paprastas receptas ir greitas paruošimas: rezultatas pranoksta sudėtingus patiekalus

    Ingredientai:

    • 500 g A tipo bulvių
    • 1 stiklainis konservuotų salierų
    • 100 g žalios rūkytos šoninės griežinėliais
    • ryšulėlis ridikėlių
    • 1 vidutinis raudonasis svogūnas
    • 5 vidutiniai marinuoti agurkėliai (kornisonai)
    • 2 skiltelės česnako
    • 4 kietai virti kiaušiniai
    • majonezas
    • garstyčios
    • druska ir pipirai

    Gaminimo eiga:

    1. Išvirkite bulves su lupena ir kiaušinius, atvėsinkite, tada supjaustykite kubeliais.
    2. Supjaustykite agurkėlius, ridikėlius ir svogūną, česnaką išspauskite per spaudyklę ir sudėkite prie bulvių.
    3. Šoninę kepkite sausoje keptuvėje, kol taps traški, tuomet nusausinkite ir susmulkinkite.
    4. Sudėkite šoninę į dubenį su kitais ingredientais.
    5. Įdėkite majonezo ir garstyčių, pagardinkite druska bei pipirais.
    6. Gerai išmaišykite ir padėkite į šaldytuvą, kad skoniai susijungtų.
  • Pamirštas Bieszczadų skanėstas grįžta į virtuvę: sužinokite, kas slepiasi knyšos viduje

    Pamirštas Bieszczadų skanėstas grįžta į virtuvę: sužinokite, kas slepiasi knyšos viduje

    Knyšos vėl grįžta į madą ir vis drąsiau atsiranda ant Lenkijos stalų. Šie iš pirmo žvilgsnio paprasti, orkaitėje kepti tešlos „maišeliai“ žavi savo kuklumu ir sodriu skoniu. Nors ilgus metus jie liko populiaresnių patiekalų šešėlyje, šiandien išgyvena tikrą renesansą. Pakanka vieno kąsnio, kad taptų aišku, kodėl jų populiarumas taip sparčiai auga.

    Dar visai neseniai apie knyšas prisimindavo retas, o dabar jos vis dažniau minimos kaip paprastos, regioninės virtuvės simbolis. Jų šaknys siekia rytų slavų tradicijas, tačiau tvirtą vietą jos rado pietryčių Lenkijoje. Knyšas atpažinti nesunku: joms būdinga mielinė tešla ir ryškaus skonio įdaras. Šiandien jos vis dažniau kepamos ir šiuolaikiškai, tačiau išlaiko pirminį charakterį.

    Iš kur kilusi knyša? Patiekalo istorija siekia rytų slavų tradicijas

    Knyšos – vienas iš tų patiekalų, apie kuriuos žino vis mažiau žmonių, nors tikrai verta prisiminti. Anksčiau jos dažnai sietos su gedulingomis vaišėmis ir Vėlinių laikotarpiu, tačiau dabar pamažu susigrąžina savo vietą virtuvėje. Jų istorija siekia rytų slavų tradicijas – baltarusių, ukrainiečių, rusų – bet ypač jos prigijo Bieszczaduose ir Palenkėje. Šiuose regionuose knyšos buvo kepamos ypatingomis progomis, neretai pasninko versijoje – su svogūnais, bulvėmis ir varške.

    Šiandien knyšos būna įvairių formų – nuo bandelių iki mažų pyragėlių, tačiau svarbiausia išlieka vidus. Klasikinis įdaras iš keptų svogūnų – lengvai auksinis, kvapnus ir sodrus – yra laiko patikrintas pasirinkimas. Vis dažniau pasitaiko ir kitokių variantų: su kopūstais, grybais ar net saldžia varške. Knyšos tinka kaip šiltas užkandis, bet skanios ir atvėsusios, ypač patiekiamos prie barščių.

    Kaip gaminamos knyšos? Į madas sugrįžęs kulinarinis atradimas

    Kadaise tai buvo kuklus kepinys, kurį dalydavo vargingiau gyvenantiems žmonėms, o šiandien knyšos grįžta kaip vertinamas tradicinis skanėstas. Regioninių skonių ir senųjų receptų populiarumas lemia, kad jos vis dažniau atsiranda šventiniuose staluose ir kaimo šventėse. Jei dar neragavote – verta tai pakeisti: knyšos kvepia namais ir stebina paprastumu bei intensyviu skoniu.

    Knyšų receptas (įdaras iš pakepintų svogūnų)

    Ingredientai tešlai:

    • 20 g šviežių mielių
    • 3 stiklinės kvietinių miltų
    • 2 kiaušiniai
    • 1,5 stiklinės pieno
    • 1 valgomasis šaukštas sviesto
    • 0,5 arbatinio šaukštelio cukraus
    • žiupsnelis druskos
    • 1 kiaušinis aptepimui
    • sviesto patepimui kepimo pabaigoje

    Ingredientai įdarui:

    • 4 svogūnai
    • alyvuogių aliejus
    • druska ir pipirai

    Gaminimo būdas:

    1. Pirmiausia paruoškite tešlą. Mieles sutrupinkite į didelį dubenį, sudėkite miltus, kiaušinius, supilkite šiltą pieną, įpilkite ištirpintą sviestą, berkite druską ir truputį cukraus. Išmaišykite, tada minkykite rankomis arba mikseriu. Uždenkite švariu rankšluosčiu ir palikite šiltoje vietoje maždaug valandai, kad tešla pakiltų.
    2. Kol tešla kyla, paruoškite įdarą. Svogūnus nulupkite ir supjaustykite plonais pusžiedžiais. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ir kepkite svogūnus ant vidutinės kaitros, kol jie suminkštės, taps skaidrūs ir lengvai apskrus. Pagardinkite druska ir pipirais, tuomet atidėkite, kad atvėstų.
    3. Pakilusią tešlą trumpai perminkykite, iškočiokite ant miltais pabarstyto paviršiaus į ploną lakštą ir supjaustykite kvadratais. Į kiekvieno kvadrato vidurį dėkite dosnią porciją svogūnų įdaro. Kraštus sujunkite ir užspauskite, suformuodami tvarkingas „maišeles“.
    4. Knyšas dėkite ant skardos, išklotos kepimo popieriumi. Kiekvieną aptepkite plaktu kiaušiniu. Kepkite iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 minutes, kol gražiai paruduos. Likus kelioms minutėms iki kepimo pabaigos, aptepkite ištirpintu sviestu, kad paviršius įgautų apetitišką blizgesį.