CP v2

Blog

  • Balandis sode: 5 svarbiausi darbai, kurių nepadarysite – gegužę gali tekti gailėtis

    Balandis sode: 5 svarbiausi darbai, kurių nepadarysite – gegužę gali tekti gailėtis

    Balandis – vienas svarbiausių mėnesių sode. Po žiemos augalai pradeda intensyviai augti, todėl nuo to, ką nuveiksite dabar, priklausys ir būsimų žiedų gausa, ir derlius. Štai svarbiausi darbai, kuriuos verta atlikti dar iki gegužės.

    Vaismedžių tręšimas balandį

    Balandis – tinkamas metas pavasariniam vaismedžių tręšimui. Po žiemos ramybės laikotarpio medžiams reikia daugiau energijos, kad sparčiai augintų naujus ūglius, lapus ir žiedus.

    Ypatingo dėmesio reikalauja jauni vaismedžiai. Geriausia juos tręšti nuo kovo pabaigos iki balandžio vidurio, kai žemė jau atitirpusi, bet pumpurai dar neišsprogę. Trąšas tolygiai paskleiskite šaknų zonoje, palikdami apie 15–20 cm atstumą nuo kamieno. Vėliau lengvai įmaišykite į viršutinį dirvos sluoksnį ir gausiai palaistykite.

    Vyresnius vaismedžius galima patręšti organinėmis trąšomis, pavyzdžiui, kompostu ar gerai perpuvusiu mėšlu. Tokios trąšos gerina dirvos struktūrą ir veikia ilgiau. Taip pat tinka ir mineralinės trąšos, skirtos vaismedžiams, su subalansuotu NPK santykiu.

    Pavasarį žydinčių daugiamečių augalų sodinimas

    Balandis – geras laikas sodinti daugiamečius augalus, kurie artimiausiais mėnesiais puoš sodą ryškiomis spalvomis. Dažnai sodinami raktažolės, plukės, bergenijos, eleborai ir šliaužiančiosios ajugos.

    Sodinant verta laikytis kelių taisyklių. Pirmiausia paruoškite dirvą: pašalinkite piktžoles ir praturtinkite ją kompostu. Duobutes kaskite maždaug dvigubai platesnes nei augalo šaknų gumulas. Svarbu sodinti tinkamu gyliu – pasodinus per giliai, šaknys gali pradėti pūti. Tarp augalų palikite rekomenduojamus tarpus, dažniausiai 20–30 cm, priklausomai nuo rūšies ir jos galutinio dydžio.

    Pasodinus augalus būtina juos gerai palaistyti ir mulčiuoti žieve arba kompostu. Pirmosiomis savaitėmis reguliariai tikrinkite dirvos drėgmę, nes ką tik pasodinti daugiamečiai augalai ypač jautrūs perdžiūvimui.

    Augalų apsauga nuo pavasarinių šalnų

    Balandis gali būti apgaulingas: dienomis šilta ir saulėta, tačiau naktimis dar pasitaiko šalnų. Jos ypač pavojingos žydintiems vaismedžiams ir vaiskrūmiams, taip pat ką tik pasodintiems daugiamečiams augalams.

    Žydinčius vaismedžius galima apsaugoti keliais būdais. Vienas jų – dūminimas, kai iš drėgnos organinės medžiagos (šlapios šiaudų masės, pjuvenų) sukuriami dūmai, virš sodo sudarantys šilumą sulaikantį sluoksnį. Kitas būdas – prieš saulėtekį apipurkšti medžių lajas vandeniu: vandeniui šąlant išsiskiria šiluma, kuri padeda apsaugoti žiedus. Mažesnius medelius galima nakčiai uždengti agroplėvele, o ryte, temperatūrai pakilus, ją nuimti.

    Jaunus daugiamečius augalus ir daržoves verta pridengti plėveliniais tuneliais arba agroplėvele. Pavieniams augalams gali tikti vazonai ar specialūs apsauginiai gaubtai. Vazonuose auginamus augalus, jei prognozuojamos šalnos, geriausia pernešti į užuovėją arba į patalpą.

    Kaip išvengti pavasarinių kenkėjų antplūdžio?

    Balandį suaktyvėja ir kenkėjai. Dažniausiai pasirodo amarai, puolantys jaunus ūglius bei lapus. Taip pat gali atsirasti voratinklinės erkės, psilos ir įvairių vabzdžių lervos, peržiemojusios dirvoje.

    Ankstyvoje amarų invazijos stadijoje galima rinktis natūralias priemones. Tinka purškimas ūkiško muilo tirpalu arba dilgėlių nuoviru. Dar viena išeitis – česnako tirpalas: 4–5 sutrintos skiltelės užpilamos 1 litru vandens. Purškimą geriausia atlikti vakare arba anksti ryte, vengiant kaitrios saulės, kad augalai nenukentėtų nuo nudegimų.

    Profilaktiškai verta sode auginti kenkėjus atbaidančius augalus: serenčius, nasturtes ar levandas. Taip pat naudinga pritraukti naudingus vabzdžius, pavyzdžiui, boružes ir auksaakes, kurios minta amarais. Tam tinka medingieji augalai (facelijos, dobilai) ir vabzdžių nameliai.

    Reguliariai apžiūrėkite augalus, ypač jaunus ūglius ir apatinę lapų pusę – būtent ten dažniausiai pirmiausia pastebimos kenkėjų kolonijos. Anksti pastebėjus problemą, lengviau sureaguoti, kol kenkėjai neišplito.

    Daržo lysvių paruošimas

    Balandį jau galima ruoštis daržovių sezonui ir tvarkyti lysves. Pradėkite nuo žemės perkasinėjimo maždaug 15–20 cm gyliu ir kruopštaus piktžolių pašalinimo kartu su šaknimis. Tuomet praturtinkite dirvą kompostu arba gerai perpuvusiu mėšlu – tai pagerins jos struktūrą ir maistingumą.

    Paruoštose lysvėse jau galima sėti šalčiui atsparesnes daržoves: morkas, petražoles, žirnius, špinatus ar ridikėlius. Svarbu išlaikyti tinkamus atstumus tarp eilių – taip vėliau bus lengviau ravėti ir prižiūrėti. Jautresnes šilumamėges daržoves, tokias kaip pomidorai ar paprikos, dar verta auginti ant palangės arba šiltnamyje.

    Galiausiai pravers mulčiavimas šiaudais, žieve ar nupjauta žole. Tai padeda stabdyti piktžolių augimą, išlaikyti dirvos drėgmę ir apsaugoti ją nuo erozijos per pavasarines liūtis.

  • „Subaru“ pristatė pirmą 7 vietų elektrinį SUV: „Getaway“ žada 300 mylių ir AWD

    „Subaru“ pristatė pirmą 7 vietų elektrinį SUV: „Getaway“ žada 300 mylių ir AWD

    Niujorko tarptautinėje automobilių parodoje „Subaru“ pristatė savo pirmąjį elektrinį visureigį su trimis sėdynių eilėmis – „Getaway“.

    Kaip ir kiti „Subaru“ elektromobiliai, „Getaway“ sukurtas ant „Toyota“ e-TNGA platformos ir daugeliu savybių bei techninių parametrų yra artimas būsimam „Toyota“ elektriniam „Highlander“. Pranešama, kad visi pirmieji modeliai bus komplektuojami su „Subaru“ simetriška visų varančiųjų ratų (AWD) sistema, 420 arklio galių galia bei gamykliškai integruotu NACS standarto įkrovimo lizdu.

    Vis dėlto įkrovimo sparta, panašu, nebus įspūdinga: numatoma apie 150 kW įkrovimo sistema, kuri, gamintojo skaičiavimais, akumuliatorių nuo 10 iki 80 proc. įkraus maždaug per 30 minučių.

    Pirmoji „Getaway“ partija prekyboje turėtų pasirodyti metų pabaigoje kaip 2027 modelių metų automobiliai. Jie turės 95,8 kWh bateriją, kuri, pasak „Subaru“, leis viena įkrova nuvažiuoti daugiau nei 300 mylių. Taip pat teigiama, kad įsibėgėjimas nuo 0 iki 60 mylių per valandą truks mažiau nei penkias sekundes.

    Automobilyje bus įdiegta ir baterijos išankstinio paruošimo (preconditioning) technologija, skirta padėti išlaikyti įkrovimo greitį šaltuoju metų laiku – iki 14 laipsnių pagal Farenheitą. Vėliau, 2027 m. pirmoje pusėje, „Subaru“ planuoja išleisti ir standartinio nuotolio versiją su 77 kWh baterija bei visais varančiaisiais ratais.

    Elektrinis SUV turės 8,3 colio prošvaisą, o „X-Mode“ sistema siūlys kelis režimus: Snow/Dirt, Deep Snow/Mud, „Grip Control“ ir „Downhill Assist“. Taip pat nurodoma, kad automobilio tempiamoji galia sieks iki 3 500 svarų.

    Salone „Getaway“ bus galima sukomplektuoti iki septynių vietų – su antraeile suolelio tipo sėdyne. Norintiems didesnio komforto bus siūlomas šešiavietis variantas su dviem vadinamosiomis kapitono sėdynėmis antroje eilėje. Multimedijos sistema bus valdoma per 14 colių lietimui jautrų ekraną, palaikant belaidžius „Android Auto“ ir „Apple CarPlay“. Vairuotojui bus skirtas atskiras 12,3 colio skaitmeninis prietaisų skydelis.

    Kaip įprasta „Subaru“ automobiliams, „Getaway“ orientuojamas ir į aktyvų laisvalaikį: daugelyje komplektacijų numatyti kopėčių tipo stogo bėgeliai, siūlomi 19 arba 20 colių ratlankiai, o nulenkus trečios eilės sėdynes bagažo erdvė sieks iki 45,6 kubinės pėdos. Šildomos priekinės sėdynės bus standartinės, o aukštesnėse komplektacijose bus galima rinktis ventiliuojamas pirmų dviejų eilių sėdynes ir šildomą vairą.

    Nors „Getaway“ dėl artimos giminystės su būsimu „Toyota“ elektriniu „Highlander“ gali neatrodyti kaip itin originalus modelis, didesnėms „Subaru“ gerbėjų šeimoms jis gali tapti patraukliu pasirinkimu pereinant nuo benzininių ar dyzelinių automobilių prie elektromobilių.

    Tikslesnės kainos ir komplektacijų detalės turėtų paaiškėti artėjant oficialiam „Getaway“ pristatymui, numatytam 2026 m. pabaigoje.

  • „United“ programėlė pradėjo rodyti saugumo patikros eiles, bet pavėlavo – kam to prireiks?

    Funkcija, kuri būtų buvusi ypač naudinga dar prieš kelias dienas, pagaliau pasiekė keleivius: „United“ savo programėlėje pradėjo rodyti oro uostų saugumo patikros laukimo laikus. Vis dėlto naujovė įdiegta tada, kai kai kuriuose oro uostuose driekusios valandų valandas trunkančios eilės jau pradėjo trumpėti. Kita vertus, ši informacija gali praversti kitą kartą, kai situacija vėl paaštrės.

    Pradžioje ši funkcija prieinama tik „United“ pagrindiniuose oro uostuose. Sąraše – Chicago O’Hare, Denver, Houston, Los Angeles, Newark, San Francisco ir Washington Dulles. Keliaujant per šias vietas, laukimo laikus galima rasti „United“ programėlės skiltyje „Travel“.

    Programėlėje pateikiami du atskiri rodikliai: įprastos patikros eilės ir „TSA PreCheck“ eilės laukimo trukmė.

    Tačiau svarbiausias aspektas – laikas. Šią savaitę saugumo patikros eilės JAV oro uostuose daug kur grįžo į įprastą ritmą, nes TSA darbuotojai pradėjo gauti pirmuosius atlyginimus po daugiau nei mėnesio pertraukos. Tai pagerino darbuotojų lankomumą ir atitinkamai sumažino laukimo trukmę.

    Skaičiuojama, kad daugiau nei 60 tūkst. TSA darbuotojų dirbo be atlygio nuo dalinio federalinės valdžios darbo sustabdymo, prasidėjusio vasarį. Nors Vidaus saugumo departamento darbo sustabdymo problema tęsiasi, prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį nurodė pradėti apdoroti ir išmokėti susikaupusius atlyginimus TSA darbuotojams.

    Paklausta, kodėl toks sprendimas nebuvo priimtas anksčiau, Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt teigė, kad oro uostuose susiklosčiusi padėtis tapo „egzistencine krize“.

  • Po žiemos kūnui to labiausiai trūksta: 3 pavasario produktai, veikiantys lyg vitaminai

    Žalumynai

    Pavasarį vieni pirmųjų ant stalo atkeliauja švieži žalumynai: špinatai, gražgarstės, laiškiniai svogūnai, krapai ir petražolės. Šie produktai gausūs magnio, antioksidantų ir mikroelementų, kurie padeda mažinti kortizolio lygį bei palaiko nervų sistemą.

    Žalumynų įtraukimas į kasdienę mitybą gali sumažinti nuovargį, pagerinti savijautą ir bendrą organizmo tonusą.

    Teigiama, kad lapinės daržovės (špinatai, gražgarstės, salotos, lapiniai kopūstai) yra svarbus šaltinis:

    • vitaminų A, C ir K;
    • folio rūgšties;
    • geležies, kalcio ir magnio.

    Tai ypač aktualu po žiemos, kai mityboje dažnai būna mažiau šviežių produktų. Be to, skaidulos padeda palaikyti žarnyno mikrobiotą – „maitina“ naudingąsias bakterijas.

    Ridikėliai ir skaidulos

    Teigiama, kad ridikėliai, jauni kopūstai ir agurkai skatina virškinimą, palaiko medžiagų apykaitą ir padeda organizmui lengviau „išsijungti“ iš vadinamojo žiemos režimo.

    Skaidulos svarbios ir dėl to, kad padeda palaikyti stabilesnį insulino lygį. Tai prisideda prie geresnės apetito kontrolės, tolygesnio energijos pasiskirstymo dienos metu ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo.

    Nurodoma, kad ridikėliuose yra maistinių skaidulų, kurios reikšmingos virškinimui: maždaug 1 g skaidulų 100–120 g produkto.

    Jaunos daržovės

    Morkos, burokėliai ir cukinijos pavasarį vertinamos dėl palankaus poveikio kepenų veiklai. Šios daržovės gali prisidėti prie natūralių organizmo apsivalymo procesų, padėti atsinaujinti ir teigiamai veikti odos būklę.

    Taip pat pabrėžiama, kad sezoninės daržovės yra maistingiausios netrukus po derliaus nuėmimo – kai jos šviežios ir nėra ilgai laikytos.

    Jaunos daržovės gali padėti:

    • kompensuoti vitaminų trūkumą po žiemos;
    • palaikyti imunitetą;
    • pagerinti energiją ir savijautą.

    Lapinės daržovės išlieka svarbiu fitonutrientų ir antioksidantų šaltiniu, galinčiu teigiamai prisidėti prie bendros sveikatos.

  • Sutaupykite perpus Velykoms: itin sultinga naminė vištienos dešra už kelis eurus

    Naminė vištienos dešra: biudžetinis receptas

    Tai puikus receptas tiems, kurie nemėgsta arba nevartoja kiaulienos.

    „Labai paprasta, nebrangu ir neįtikėtinai skanu – sultinga naminė dešrytė, kuri tikrai nustebins“, – teigia vaizdo įrašo autorė.

    Ingredientai:

    • vištienos šlaunelės (su kaulu ir odele) – 3 kg
    • druska – 3 nepilni arbatiniai šaukšteliai
    • pipirai ir prieskonių mišinys dešrai – 30 g
    • česnakas – 1 galvutė
    • šaltas vanduo – 150 ml
    • dešrų žarnelės

    Autorė nurodo, kad bendra dešros savikaina siekė apie 220 grivinų – tai kaina, sumokėta tik už vištienos šlauneles.

    Gaminimo būdas

    Pirmiausia atskirkite mėsą nuo kaulų ir nuimkite odelę. Jei odelės nevalgote, ją galima pakeisti lašiniais.

    Filė supjaustykite stambesniais gabalėliais, o odelę sumalkite trintuvu. Tuomet sudėkite druską, prieskonius, susmulkintą česnaką, supilkite vandenį ir viską labai gerai išmaišykite.

    Gautu įdaru prikimškite dešrų žarneles. Kepkite 1 valandą 190 °C temperatūroje: po 30 minučių apverskite ir kepkite toliau, kol susidarys graži apskrudusi plutelė.

    Rezultatas – itin sultinga, aromatinga ir labai skani naminė dešra.

    Dažniausios klaidos gaminant dešrą

    Netinkamas mėsos ir riebalų santykis. Jei riebalų per mažai, dešra gali būti sausa.

    Orientyras: apie 70–80 proc. mėsos ir 20–30 proc. riebalų (priklauso nuo recepto).

    Per mažai išminkyta masė. Jei neišminkysite iki „lipnios“ tekstūros, baltymai nesuriš masės, todėl dešra po kepimo gali byrėti.

    Per mažai druskos. Druska reikalinga ne tik skoniui, bet ir baltymams surišti.

    Netinkamai prikimšta žarnelė. Jei prikimšite per standžiai, žarnelė gali trūkti, o jei per laisvai – viduje susidarys oro tarpai.

  • Velykų kumpis gali baigtis apsinuodijimu: 5 požymiai, kad jo geriau nepirkti

    Sugedusio kumpio požymiai

    Slidi arba lipni tekstūra. Jei paviršius yra ne šiaip drėgnas, o slidus, tąsus ar net primena „muilą“, tai dažnai rodo bakterijų dauginimąsi. Taip nutinka dėl baltymų irimo ir mikroorganizmų aktyvumo.

    Spalvos pakitimai. Šviežias ir vartoti tinkamas kumpis paprastai būna rausvai raudonas. Įtarti, kad produktas sugedęs, reikėtų, jei pastebite:

    • pilką arba žalsvą atspalvį;
    • tamsias dėmes ar netolygų nusidažymą.

    Tokie pokyčiai siejami su bakterijų dauginimusi arba oksidacija.

    Nemalonus kvapas. Šviežias kumpis turi lengvą, malonų mėsos kvapą. Pavojingi signalai – jei kvapas tampa rūgštus, primena amoniaką arba yra apkartęs.

    Matomas pelėsis. Net ir nedidelis baltas, žalias ar juodas pelėsis yra rimtas įspėjimas. Toks produktas gali sukelti apsinuodijimą, nes pelėsiai kartais išskiria toksinus.

    Per daug skysčio pakuotėje. Jei pakuotėje susikaupė daug drumsto skysčio, o sūrymas atrodo „gleivingas“, tai gali reikšti, kad irti pradėjo produkto struktūra ir intensyvėja bakterijų augimas.

    Galiojimo ir laikymo terminų pažeidimai. Atidarytą kumpį šaldytuve paprastai rekomenduojama suvartoti per 3–5 dienas. Vien kvapo ar išvaizdos nepakanka – pasibaigus galiojimo terminui apsinuodijimo rizika didėja net tada, kai produktas atrodo įprastai.

    Kur geriau nepirkti kumpio

    Turgavietėse be šaldymo kontrolės. Ypač atsargiai vertinkite, jei:

    • kumpis laikomas ne šaldytuve;
    • pardavinėjamas „sveriamas“ kambario temperatūroje;
    • nėra termometrų arba akivaizdu, kad produkcija ilgai stovi.

    Nesilaikant laikymo taisyklių, bakterijos dauginasi greičiau, todėl rizika smarkiai išauga.

    Nežinomuose kioskuose ar prekybos vietose. Nepirkite, jei nėra aiškiai nurodyto gamintojo, pakavimo datos arba galiojimo termino. Dažnai problema būna ne pats produktas, o laikymo sąlygos po atidarymo ar prekybos metu.

    Įtartinai pigiose „akcijose“. Rizika slypi ne kainoje, o situacijose, kai prekė beveik pasibaigusio galiojimo arba jos laikymo terminas jau kritiškai trumpas. Labai maža kaina kartais reiškia, kad produktą siekiama kuo greičiau realizuoti.

  • „Apple“ WWDC 2026 jau čia: atnaujinta „Siri“, daugiau AI ir našumo šuolis visuose įrenginiuose

    „Apple“ kasmetinė kūrėjų konferencija WWDC 2026 vyks birželio 8–12 dienomis. Panašu, kad šiemet bendrovė ruošiasi pristatyti ne tiek kosmetinius, kiek praktiškai kasdienį naudojimą keičiančius atnaujinimus. Daugiausia kalbama apie stabilumą, našumą ir dirbtinio intelekto sprendimus, o svarbiausia intriga – dar kartą iš esmės perkurta „Siri“ versija.

    Konferencijos pagrindinę prezentaciją bus galima stebėti tiesiogiai „Apple“ svetainėje, taip pat „YouTube“ ir „Bilibili“ platformose Kinijoje. Be to, „Apple“ planuoja transliuoti „Platforms State of the Union“ ir rengti atskiras kūrėjų dirbtuves savo kūrėjams skirtoje svetainėje. Tikimasi, kad daugiau detalių apie atnaujinimus bus pateikta būtent ten.

    Žvelgiant į šių metų prioritetus, ryškėja bendra kryptis: rudenį pasirodysiantys iOS, iPadOS, macOS, watchOS, visionOS ir tvOS atnaujinimai turėtų labiau koncentruotis į sistemos kokybę, našumą ir AI galimybes, o ne į didelius vizualinius pokyčius.

    2009 m. „Apple“ pristatė „Mac OS X Snow Leopard“ – atnaujinimą, kuris buvo skirtas ne naujoms funkcijoms, o sistemos „išvalymui“ ir spartinimui. Šis požiūris anuomet buvo palankiai įvertintas, o dabar, remiantis viešai aptariamomis prognozėmis, panašios filosofijos gali laikytis ir būsimas iOS 27: daugiau dėmesio žadama skirti programinės įrangos kokybei bei vidiniam našumui.

    Taip pat tikėtina, kad dalis darbo bus skirta ir pernai pristatytos „Liquid Glass“ dizaino krypties „nugludinimui“. Šis vizualinis sprendimas sulaukė prieštaringų reakcijų, todėl po iOS 26 pasirodymo „Apple“ jau koregavo kai kuriuos elementus, siekdama geresnio įskaitomumo. Kalbama, kad ateityje gali atsirasti ir visos sistemos slankiklis, leidžiantis reguliuoti „Liquid Glass“ intensyvumą – pavyzdžiui, permatomumą ar atspindžių ryškumą.

    Vis dėlto didžiausias dėmesys krypsta į „Siri“. WWDC 2024 metu „Apple“ pristatė „Apple Intelligence“ ir žadėjo atnaujintą balso asistentą, kuris galėtų naudoti asmeninį kontekstą (pavyzdžiui, saugiai įrenginyje esančią informaciją) ir atlikti veiksmus skirtingose programėlėse. Šios galimybės vėliau buvo atidėtos, o 2026 m. pradžioje „Apple“ pranešė apie partnerystę su „Google“, planuodama pasitelkti „Gemini“ modelius, kad pažadėtos funkcijos taptų realybe.

    Teigiama, kad dalis šių naujovių gali pasirodyti jau šių metų atnaujinimuose. Kartu „Apple“ esą keičia ir patį bendravimo su „Siri“ principą: asistentas gali tapti labiau panašus į pokalbių robotą, su kuriuo bendrauti būtų natūraliau. Toks formatas potencialiai atvertų ir naujų scenarijų, pavyzdžiui, galimybę vienu metu nurodyti atlikti kelias užduotis.

    Dar viena kryptis – platesnė integracija su kitais AI sprendimais. Aptariama, kad kūrėjai galėtų susieti savo AI asistentus su „Siri“ – panašiai, kaip „OpenAI“ integruoja „ChatGPT“ į įvairias sistemas.

    „Chatbot“ tipo „Siri“ turėtų būti pasiekiama įprastais būdais, tačiau kartu gali atsirasti ir atskira „Siri“ programėlė. Tokia programėlė leistų ne tik pavesti užduotis įrenginyje, bet ir atlikti paiešką internete ar pasiekti naujienas – panašiai kaip dabartinės „Gemini“ ir „ChatGPT“ programėlės. Taip pat ji galėtų suteikti galimybę peržiūrėti ankstesnius pokalbius ir gauti siūlomų užklausų pavyzdžių, padedančių geriau išnaudoti naująją „Siri“.

    Be to, „Apple“ programėlėse gali atsirasti nauja funkcija „Ask Siri“. Ji, tikėtina, būtų pasiekiama programėlių meniu ir leistų užduoti klausimus apie konkrečioje programėlėje esantį turinį. Kol kas neaišku, ar ši funkcija prilygs tokiems sprendimams kaip „Google“ „Ask Maps“ ar „Ask Photos“, tačiau signalai rodo, kad „Apple“ juda panašia kryptimi kaip ir jos partneriai.

  • Išsigandęs dirbtinio intelekto iki kaulų smegenų: „The AI Doc“ režisierius atskleidė, kodėl

    Išsigandęs dirbtinio intelekto iki kaulų smegenų: „The AI Doc“ režisierius atskleidė, kodėl

    Jei jaučiate nerimą dėl dirbtinio intelekto ir to, ką jis gali reikšti žmonijos ateičiai, verta pažiūrėti filmą The AI Doc: Or, How I Became an Apocaloptimist. Kūrinys siekia įnešti daugiau aiškumo į triukšmą, kuris dažnai lydi dirbtinio intelekto temą. Filmas jau rodomas kino teatruose, o jo kūrėjas Danielis Roheris, už filmą Navalny pelnęs „Oskarą“, atvirai pasakoja apie savo prieštaringus jausmus šiai technologijai.

    Pasak režisieriaus, pati tema jį gerokai gąsdino, todėl jis nusprendė susiburti su panašiai nerimaujančiais kolegomis ir bandyti demistifikuoti dirbtinį intelektą per kiną. Projektą jis apibūdina kaip savotišką „pirmą pasimatymą“ su dirbtiniu intelektu: galimybę išgirsti apie potencialią naudą iš šalininkų ir kartu įsiklausyti į kritikų įvardijamas rizikas. Roheris pripažįsta, kad tikriausiai jau per vėlu visiškai sustabdyti DI plėtrą, tačiau, jo nuomone, dar įmanoma ieškoti būdų, kaip apriboti blogiausius technologijų industrijos impulsus.

    „Norėjau sukurti šį filmą, nes buvau mirtinai išsigandęs – toks ir yra esmės esmė. Aš nesupratau, kas yra dirbtinis intelektas. Nesupratau, kodėl visi apie jį kalba ir kodėl staiga jis tapo tuo dalyku, apie kurį kalbama arba kaip apie apokalipsę, arba kaip apie patį optimistiškiausią ir geriausią dalyką pasaulyje“, – teigė jis interviu.

    Galiausiai režisierius sugalvojo terminą „apocaloptimist“ – juo siekiama suderinti dvi, iš pirmo žvilgsnio, prieštaringas idėjas: kad dirbtinis intelektas gali smarkiai pakenkti visuomenei, tačiau kartu vis dar turime galimybę formuoti ateitį – kritikuodami technologiją ar net ją atmesdami.

    „Tai yra pasaulėžiūra. Tai pasirinkimas nepirkti dvejetainio naratyvo, kuris prašo matyti tik vieną iš dviejų variantų: apokalipsę ir pasaulio pabaigą arba rožinius, nefiltruoto optimizmo akinius, kurie taip pat yra tam tikra klaida“, – aiškino D. Roheris.

    Viena vertus, jis puikiai supranta, kad pagrindiniai žaidėjai, stumiantys dirbtinį intelektą į priekį, anaiptol nėra be priekaištų. Kalbėdamas apie milijardierius technologijų pasaulyje, režisierius nevengė aštrių formuluočių, teigdamas, jog dalis jų turi labai siaurą, šaltą ir apskaičiuotą pasaulėžiūrą ir menkai supranta, su kuo kasdien susiduria realūs žmonės.

    Daugeliui nerimą kelia tai, kad plačiai diegiama dar iki galo neišbandyta technologija, o ją palaikančiųjų sukaupti turtai ir įtaka leidžia numanyti, kad neigiamos pasekmės gali būti beveik neišvengiamos. Vis dėlto D. Roherio „apocaloptimismas“ priešinasi vien cinizmui ir nuolatiniam pranašavimui, kad viskas baigsis blogai.

    Jis atkreipė dėmesį į „OpenAI“ vaizdo generavimo programėlę „Sora“, kuri sulaukė daug kritikos kaip įrankis, galintis padėti kurti dar tikroviškesnius „deepfake“ vaizdus, tačiau vėliau buvo atsisakyta jos platinimo.

    „Manau, žmonėms tai sukėlė diskomfortą – ir gerai. O „OpenAI“ turėtų būti gėda, kad išleido tokį dalyką be pakankamo apgalvojimo. Žinoma, kartelė čia žema – bent jau jie turėjo padorumo atsitraukti ir atšaukti, bet tik po viešo pasmerkimo“, – teigė režisierius.

    Jis taip pat pabrėžė, kad tiems, kurie ciniškai kartoja, esą „viskas prarasta“, jis turi aiškų atsakymą: visuomenės veiksmai ir spaudimas yra svarbūs.

    Režisieriaus teigimu, vienas iš filmo tikslų – paskatinti apie technologijų naudojimą mąstyti giliau nei tai daro dalis žmonių, kurie jas kuria. Pasak jo, susėdus su tokiais kūrėjais akis į akį dažnai paaiškėja, kad jie patys neturi aiškumo ir negali suteikti ramybės jausmo, o jų motyvacija neretai paremta beribiu optimizmu dėl pelningiausios technologijos galimybių.

  • Sodininkų triukas: užbėrė saują superfosfato ant skruzdėlyno – po 2 dienų skruzdės dingo

    Sodininkų triukas: užbėrė saują superfosfato ant skruzdėlyno – po 2 dienų skruzdės dingo

    Nežinote, kaip greitai atsikratyti įkyrių skruzdėlių sode ar sodybos sklype? Patyrę sodininkai dalijasi paprastu būdu, kuris, pasak jų, gali duoti rezultatą vos per kelias dienas.

    Atėjus pavasariui daugelis susiduria su dažna problema – reikia kuo greičiau apsaugoti vaismedžius ir krūmus nuo skruzdėlių. Šie vabzdžiai ne tik įsikuria sklype, bet ir gali prisidėti prie amarų plitimo, o tai augalams gali padaryti apčiuopiamos žalos.

    Skruzdėlėms kontroliuoti naudojami įvairūs metodai: vieni renkasi apsaugines gaudomąsias juostas ir spąstus, kiti bando veikti koloniją specialiomis parduotuvėse parduodamomis priemonėmis, taip pat sodinami augalai, kurie, tikimasi, atbaidys vabzdžius.

    Tačiau sodininkai teigia turintys ir itin paprastą sprendimą visam sezonui. Jiems esą tereikia vienos priemonės – superfosfato.

    Pasak patyrusių daržininkų, skruzdėlėms superfosfatas itin nepatinka, todėl jos linkusios palikti įsikurtą vietą ir ieškoti naujų teritorijų, užuot likusios šalia šios medžiagos.

    Kaip siūloma elgtis? Patariama ant skruzdėlyno užberti saują superfosfato, o dar geriau – kelias saujas, kad poveikis būtų patikimesnis. Teigiama, jog maždaug po kelių dienų skruzdėlyno gyventojai turėtų palikti savo buveinę.

  • Plastikinių butelių kamštelių nebeišmetu nuo 2020-ųjų: 3 gudrūs būdai, praversiantys sode

    Plastikinių butelių kamštelių nebeišmetu nuo 2020-ųjų: 3 gudrūs būdai, praversiantys sode

    Neretai išgėrę bet kokį saldų gazuotą gėrimą ar mineralinį vandenį žmonės iškart išmeta plastikinį butelį. Kartu į šiukšliadėžę dažniausiai keliauja ir kamštelis.

    Vis dėlto skubėti jo atsikratyti neverta – tai gali būti labai praktiškas daiktas, ypač turintiems sodybą ar daržą. Paprastas plastikinio butelio kamštelis sode gali praversti ne vienu būdu.

    Patyrę sodininkai dalijasi trimis idėjomis, kaip kamštelius panaudoti paprastai ir naudingai.

    Pirmiausia kamšteliai gali padėti žymėti ir „išmušti“ vienodas duobutes lysvėse. Tam tereikia pasigaminti paprastą įrankį: paimti medinį tašelį ir prie jo vienodais atstumais pritvirtinti kamštelius. Tokį įrankį uždėjus ant žemės ir lengvai prispaudus, dirvoje liks tvarkingai išdėstytos, pakankamo gylio duobutės.

    Antra, kamšteliai puikiai tinka kaip mažos matavimo talpos. Jie gali palengvinti įvairių trąšų ar tręšiamųjų tirpalų ruošimą, kai reikia tiksliau atseikėti nedidelius kiekius. Paprastai 1,5 litro butelio kamštelio talpa siekia apie 7 mililitrus.

    Trečia, kamštelius galima naudoti kaip augalų žymeklius. Juos nesudėtinga pritvirtinti prie virvelių ar smeigtukų, todėl patogu pažymėti pasėtus augalus, veisles ar sėjos datas.