CP v2

Blog

  • Utenoje pradedamas kandidatų teikimas „Sidabro kibirkščiai“: terminas iki balandžio 30-osios

    Utenoje pradedamas kandidatų teikimas „Sidabro kibirkščiai“: terminas iki balandžio 30-osios

    Utenos rajono savivaldybės mero 2024 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. MP-231 įsteigtas apdovanojimas garbės ženkleliu „Sidabro kibirkštis“ (toliau – Apdovanojimas). Jis Utenos miesto šventės metu bus įteikiamas asmenims už praėjusių metų pasiekimus, nuopelnus ir pastangas, garsinančias Utenos krašto vardą, taip pat už išskirtinį indėlį įvairiose srityse.

    Apdovanojimas skiriamas už reikšmingus darbus ir rezultatus mokslo, švietimo, kultūros, sporto, turizmo, verslo, gamybos, statybos ir infrastruktūros, sveikatos ir socialinės apsaugos, ekonomikos, žemės ūkio, saugios aplinkos, jaunimo ir bendruomeninės veiklos, sielovados, mecenatystės bei investicijų srityse.

    Teisę teikti kandidatus Apdovanojimui turi Utenos rajono savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai, savivaldybės įstaigų vadovai, juridiniai asmenys ir gyvenamųjų vietovių bendruomenės (toliau – teikėjai). Už kandidatų Apdovanojimui pateiktų duomenų tikrumą atsako teikėjai.

    Savo iniciatyva kandidatuoti į Apdovanojimą negalima. Apdovanojimas vienam asmeniui gali būti teikiamas tik vieną kartą. Asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus, negali būti siūlomi apdovanojimui.

    Kandidatai teikiami Apdovanojimo garbės ženkleliu „Sidabro kibirkštis“ teikimo darbo grupei, pateikiant siūlymą kartu su kandidato anketa. Anketoje turi būti nurodyta kandidato biografija, praėjusių metų pasiekimai ir pastangos, atlikti darbai, laimėjimai, prisidedantys prie Utenos krašto vardo garsinimo, nuopelnų, už kuriuos siūloma apdovanoti, aprašymas, taip pat informacija apie ankstesnius apdovanojimus.

    Siūlymai dėl kandidatų teikimo priimami iki 2026 m. balandžio 30 d.

    Siūlymus ir kandidatų anketas prašoma pateikti Utenos rajono savivaldybės administracijai (103 kab., Utenio a. 4, Utena) arba siųsti el. paštu: info@utena.lt.

    Detalesnė informacija teikiama tel. (+370 389) 638 98, (+370 667) 475 42, taip pat el. paštu: savivaldybe@utena.lt.

  • Spalvotos Belle Époque vilos ir įspūdingi skardžiai: ši Prancūzijos vieta užburia ramybe

    Spalvotos Belle Époque vilos ir įspūdingi skardžiai: ši Prancūzijos vieta užburia ramybe

    Mers-les-Bains – nedidelis miestelis prie Lamanšo sąsiaurio, dar visai neseniai buvęs nuošalyje nuo pagrindinių turizmo srautų. Tačiau pastaruoju metu jis vis dažniau patraukia keliautojų dėmesį. Lyginant su garsiais Prancūzijos kurortais, Mers-les-Bains išsiskiria autentiškumu ir ramybe – čia nerasite Azūro pakrantei būdingų minių. Vietoj to atsiveria erdvė, kurioje, nors turizmas ir auga, miesteliui pavyksta išsaugoti vietos dvasią.

    Labiausiai atpažįstamas Mers-les-Bains bruožas – spalvingos Belle Époque laikotarpio vilos. Jų dekoratyvūs fasadai ir įvairi stilistika sudaro darnų istorinį užstatymą, traukiantį architektūros ir fotografijos mėgėjus. Pasivaikščiojimas pakrantės promenada leidžia grožėtis ne tik senoviniais pastatais, bet ir natūraliais pakrantės vaizdais. Verta dėmesio ir netoliese esantys Le Tréport bei Eu – kartu su Mers-les-Bains jie sudaro vadinamuosius tris seserinius miestus.

    XIX amžiuje, atradus jūros maudynių naudą sveikatai, į šiuos tris miestus pradėjo plūsti poilsiautojai. Tai ilgainiui paskatino turizmo infrastruktūros plėtrą: atsirado geležinkelio stotis, o taip pat buvo pastatyta beveik 600 vilų. Įdomu tai, kad kuo arčiau Le Tréport, tuo drąsesni tampa pastatų projektai. Ši vieta stebina spalvomis ir neįprastomis formomis, įkvėptomis įvairių architektūros stilių.

    Vienas didžiausių miestelio privalumų – jo vieta. Mers-les-Bains įsikūręs prie įspūdingų skardžių, kurie žavi bet kuriuo paros metu. Jie pakyla iki 106 metrų virš jūros lygio. Lamanšo vaizdai traukia fotografus ir visus, kurie ieško ryšio su gamta. Šiaurietiškas, griežtesnis kraštovaizdis ryškiai skiriasi nuo įprastų saulėtų Prancūzijos kurortų, todėl čia galima patirti autentišką susitikimą su laukine pakrante.

    Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta ilgus, ramius pasivaikščiojimus. Oro sąlygos Mers-les-Bains pakrantėje gali kisti valanda iš valandos, kurdamos savitą nuotaiką. Apsilankius Cordries rajone, kur stovi buvę žvejų nameliai, vos apie 3 metrų pločio, verta žvilgtelėti į greta esančią pakrantę. Skardis atrodo vaizdingai, tačiau atidžiau įsižiūrėjus atsiskleidžia įdomi detalė – tunelyje įrengtas funikulierius, kuriuo galima lengvai pakilti į viršų.

    Didžiausias Mers-les-Bains pranašumas – išlaikyta pusiausvyra tarp turizmo ir autentiškumo. Miestelis siūlo ramų pajūrio gyvenimą be perteklinės komercializacijos. Be to, vilioja vietine gastronomija, paremta šviežiomis jūros gėrybėmis. Mers-les-Bains sulaukia vis daugiau keliautojų dėmesio, siūlydamas įdomią alternatyvą perpildytiems, itin populiariems kurortams.

  • Pasakų pilis virš Reino: bankininko svajonė virto regiono sensacija – štai kodėl

    Pasakų pilis virš Reino: bankininko svajonė virto regiono sensacija – štai kodėl

    Šios pilies statyba buvo turtingo bankininko Stephano von Sartero svajonė ir vizija. Turtus jis susikrovė Paryžiaus biržoje, o barono titulą, nors kilmingas nebuvo, gavo garbės tvarka. „Pasakų pilis“ turėjo atspindėti ne tik Sartero socialinį statusą, bet ir jo susižavėjimą viduramžių riterių legendomis bei to laikotarpio architektūra, kuri baronui atrodė romantiškas idealas.

    Vieta rezidencijai buvo pasirinkta ant Drachenfels – „Drakono uolos“ virš Reino. Ji garsėjo legenda apie drakoną Fafnirą, kurį nugalėjo Zygfridas viduramžių herojiškame epe „Giesmė apie Nibelungus“. Tad nenuostabu, kad ambicingas bankininkas siekė sukurti simbolinę, prestižo ir įspūdžio kupiną erdvę, apgaubtą mitinės istorijos. Vis dėlto verta paminėti, kad Stephanas von Sarteras Drachenburgo pilyje taip ir neapsigyveno.

    Didinga neoromantinė pilis buvo statoma 1882–1884 metais. Projektą rengė architektai Ernstas von Ihne ir Carlas Schlösseris – jie sukūrė eklektišką rūmų tipo rezidenciją, primenančią gotikines riterių pilis, su neogotikos, neorenesanso ir romaninio stiliaus elementais. Įdomu tai, kad Drachenburgo pilis buvo itin moderniai įrengta: joje veikė centrinis šildymas, vandentiekis ir elektros instaliacija.

    Kas nutiko niekada negyventai „pasakų piliai“? Po Sartero rezidencija ne kartą keitė savininkus ir pamažu prarado spindesį – buvo paversta internatu, mokymų centru, o po 1945 metų virto griuvėsiais. Tik 10-ajame XX amžiaus dešimtmetyje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė pradėjo Drachenburgo pilies restauraciją. Šiandien ji laikoma viena didžiausių regiono lankytinų vietų.

    Romantiška Drachenburgo pilies atsiradimo istorija iki šiol traukia turistus ir istorijos bei architektūros mėgėjus. Puošnūs fasadai, bokštai, bokšteliai ir frontonai slepia įspūdingą interjerą. Kiekviena erdvė buvo kuriama su nuorodomis į mitologiją, konkrečias istorijas ar meną. Dabar čia galima išvysti sienų tapybą, medžio apdailą, vitražus, reprezentacines sales, įskaitant Riterių salę, taip pat restauruotus baldus.

    Tačiau bene įspūdingiausia pilies pramoga – terasos ir apžvalgos aikštelės. Iš jų atsiveria Reino panorama, matyti Königswinter miestas ir Siebengebirge kalnai.

  • Jonavos ligoninėje gimė 100-asis metų kūdikis: tėvai atskleidė, kas juos čia atvedė

    Jonavos ligoninėje gimė 100-asis metų kūdikis: tėvai atskleidė, kas juos čia atvedė

    Penktadienį Jonavos ligoninėje pasveikintas 100-asis šiais metais čia gimęs kūdikis. Jubiliejine naujagime tapo mažoji Upė, pasaulį išvydusi kovo 19 dieną. Ji – pirmagimė kėdainiškių Mindaugo ir Juditos šeimoje.

    Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė sveikindama šeimą pabrėžė, kad ligoninė tampa patikimu pasirinkimu šeimoms iš įvairių Lietuvos regionų.

    „Nuoširdžiai sveikinu mažąją Upę ir jos šeimą su šiuo ypatingu gyvenimo įvykiu. Tegul kiekviena diena būna kupina meilės, šilumos ir atradimų, o mažylės kelias – šviesus ir lydimas artimųjų rūpesčio. Džiaugiamės, kad Jonavos ligoninė tampa patikimu pasirinkimu šeimoms iš įvairių Lietuvos regionų“, – sakė B. Gailienė.

    Jonavos ligoninę gimdymui renkasi ne tik vietos gyventojai, bet ir šeimos iš kitų Lietuvos miestų. Pasak gimdyvių, sprendimą dažniausiai lemia profesionali medikų komanda, saugi ir jauki aplinka bei pažįstamų rekomendacijos. Tą patvirtino ir Upės mama.

    „Mums Jonavos ligoninę rekomendavo ne viena moteris, gimdžiusi čia. Įsitikinome, kad rekomendacijos tikrai buvo teisingos – gavome visokeriopą rūpestį. Esame labai dėkingi visam Jonavos ligoninės personalui už profesionalumą ir šiltą bendravimą. Čia jaučiamės saugiai ir ramiai. Dėl to tikrai rekomenduosime šį gimdymo skyrių ir kitoms šeimoms“, – teigė Judita.

    Skelbiama, kad pernai Jonavos ligoninėje kūdikių susilaukė moterys iš Jurbarko, Ukmergės, Kėdainių, Trakų, Anykščių, Širvintų, Kaišiadorių, Kupiškio, Druskininkų, Panevėžio, Birštono, Kauno, Elektrėnų, Palangos ir kitų Lietuvos miestų.

    Gimdyves į Jonavą traukia ne tik patyrusių specialistų komanda, bet ir moderni aplinka. Šeimyninėse palatose įrengti nauji baldai, kondicionieriai, veikia belaidis internetas, televizija, yra kavos aparatai.

    Taip pat dėmesio sulaukia paslauga, kai gimdymas vyksta spalvų terapijai pritaikytoje aplinkoje: gimdyvėms sudaroma galimybė kūdikį pasitikti įvairiomis spalvomis apšviestoje erdvėje, kuri padeda atsipalaiduoti.

    Jonavos rajono savivaldybė, skatindama gimdymus Jonavoje, gimdyvėms skiria ir vienkartinę piniginę išmoką. Ji mokama visų Jonavos ligoninėje gimusių kūdikių tėvams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.

  • Svarbus pranešimas gyventojams: sirenų ir perspėjimų patikrinimas balandžio 2-ąją neįvyks

    Svarbus pranešimas gyventojams: sirenų ir perspėjimų patikrinimas balandžio 2-ąją neįvyks

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praneša, kad atšaukiamas balandžio 2 dieną planuotas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas.

    Sprendimas priimtas įvertinus tai, kad tą pačią dieną vyks valstybiniai brandos egzaminai. Siekiama užtikrinti sklandžią egzaminų eigą ir išvengti galimų trikdžių.

    Apie naują gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimo datą, kai būtų įjungiamos sirenos ir siunčiami perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus, departamentas informuos artimiausiu metu.

    Gyventojai raginami nuolat domėtis pasirengimu ekstremaliosioms situacijoms ir sekti oficialią informaciją.

  • Panevėžyje – netikėtas pokytis: kino centras „Garsas“ sugrįžta į miesto širdį

    Panevėžyje kinas sugrįžta į miesto centrą – nuo balandžio 2 dienos panevėžiečiai ir miesto svečiai kviečiami nekomercinį kiną žiūrėti naujose kino centro „Garsas“ patalpose Respublikos g. 40. Jos įsikūrusios kartu su „Stasys Museum“.

    Lankytojai bus laukiami antradieniais–sekmadieniais, o pirmieji kino seansai naujojoje salėje numatyti nuo balandžio 3 dienos.

    „Garsas“ žiūrovus pasitiks modernioje kino salėje, pritaikytoje aukštos kokybės kinematografijai, kultūriniams, edukaciniams ir teminiams renginiams. Atnaujinta erdvė sudaro sąlygas nuosekliai plėtoti nekomercinio kino rodymą ir didinti kino kultūros prieinamumą mieste.

    Apie 120 kv. m ploto salėje įrengta 80 sėdimų vietų, iš jų 4 pritaikytos žmonėms su negalia. Amfiteatrinis išdėstymas užtikrina gerą matomumą iš kiekvienos vietos.

    Salėje sumontuota profesionali, tarptautinius standartus atitinkanti vaizdo ir garso įranga: 2D/3D projekcijos sistema su 7 metrų pločio ekranu bei „Dolby“ standartą atitinkanti erdvinio garso sistema. Įranga valdoma centralizuotai, numatyti skirtingi darbo režimai įvairių formatų turiniui.

    Kino centras įsikūręs šalia „Stasys Museum“ esančiame tūrinės formos priestate („kube“), o lankytojai į jį pateks per požeminį įėjimą iš muziejaus rūbinės.

    Filmų repertuaras skelbiamas interneto svetainėje garsas.lt, bilietus galima įsigyti tiek internetu, tiek vietoje.

    Nuo balandžio 2 dienos kino centrui pradeda vadovauti kino kuratorė Ignė Smilingytė, turinti ilgametę patirtį kino kultūros lauke. Ji dirbo didžiausiame Lietuvos kino festivalyje „Kino pavasaris“ ir kituose kino projektuose, kur įgijo reikšmingų kuratorystės ir organizacinio darbo kompetencijų.

    „Į Panevėžio centrą sugrįžtantis kino centras „Garsas“ turi visas galimybes tapti svarbia kino kultūros erdve Šiaurės Lietuvoje. Sieksiu, kad čia būtų pristatomas įvairus, kokybiškas kinas, stiprėtų jo prieinamumas, o Panevėžys būtų matomas platesniame kino kultūros lauke. Ne mažiau svarbi kryptis – edukacija. Kino kalba, medijų raštingumas, susitikimai su žiūrovais – visa tai padeda kurti ryšį su auditorija. Labiausiai laukiu gyvo dialogo“, – sako I. Smilingytė.

    „Stasys Museum“ kino salė lankytojams buvo atverta dar praėjusiais metais – čia jau vyko įvairūs kino renginiai ir festivaliai. Tarp jų – „Lokys, liūtas ir šakelė“, „Scanorama“, Vilniaus trumpųjų filmų programos bei „Kino pavasaris“.

    Komunikacijos skyrius

  • Panevėžyje uždarė svarbią sankryžą: štai kas keisis po rekonstrukcijos ir kada atsivers eismas

    Šią savaitę Panevėžyje pradėti Stoties, Pušaloto ir Marijonų gatvių sankryžos rekonstrukcijos darbai. Šiuo metu nuimama esama asfalto danga, ardoma senoji šaligatvių danga, taip pat vykdomi kelio pagrindo ardymo darbai.

    Artimiausiu metu numatyta patikrinti ir atnaujinti požeminius inžinerinius tinklus. Bus tvarkoma lietaus nuotekų sistema, peržiūrimi ir prireikus atnaujinami vandentiekio bei kiti tinklai. Be to, planuojama įrengti naują kelio pagrindą ir sumontuoti bortus.

    Vėlesniuose etapuose bus klojama nauja važiuojamosios dalies danga, tvarkomi šaligatviai, pėsčiųjų ir dviračių takai, atnaujinamas apšvietimas, diegiamos eismo saugumo priemonės. Taip pat numatyta pritaikyti infrastruktūrą žmonėms su negalia, kad judėjimas būtų saugus ir patogus visiems eismo dalyviams.

    Įgyvendinus projektą, Stoties, Pušaloto ir Marijonų gatvių sankryžoje bus įrengta moderni žiedinė sankryža. Tikimasi, kad tai pagerins eismo organizavimą, padidins saugumą ir užtikrins sklandesnį judėjimą tiek transporto priemonėms, tiek pėstiesiems.

    Primename, kad rekonstrukcijos metu eismas šia sankryža yra uždarytas. Pravažiuoti leidžiama tik specialiosioms tarnyboms ir viešajam transportui.

    Laikini pakeitimai palietė ir 6A, 7 bei 9 autobusų maršrutus. Atnaujintus tvarkaraščius gyventojai gali rasti viešojo transporto informaciniuose kanaluose.

    Panevėžio miesto savivaldybė atsiprašo gyventojų už laikinus nepatogumus ir ragina laikytis nustatytų eismo organizavimo pakeitimų.

    Komunikacijos skyrius

  • Krištolas grįžta į madą: ekspertai pataria, kaip išvalyti, kad spindėtų kaip naujas

    Krištolas grįžta į madą: ekspertai pataria, kaip išvalyti, kad spindėtų kaip naujas

    Anksčiau itin populiarus krištolas – tai vadinamasis švino stiklas. Nuo įprasto stiklo jis skiriasi sudėtimi, svoriu, išvaizda ir fizinėmis savybėmis. Dėl švino oksido priemaišos krištolas yra skaidresnis, labiau blizga ir lengviau apdirbamas nei silicio stiklas. Tačiau kartu jis jautresnis aukštai temperatūrai ir stipriems plovikliams, taip pat lengviau susibraižo. Netinkamai prižiūrimas krištolas greitai praranda spindesį ir ima matuotis.

    Kaip valyti krištolą?

    Krištolą geriausia plauti rankomis – šaltame arba drungname vandenyje, naudojant švelnų indų ploviklį. Karšto vandens ir indaplovės reikėtų vengti. Efektyviam valymui pakanka minkštos kempinės ar šluostės. Šiurkščių paviršių, metalinių kempinių, kietų šepečių ar valomųjų pastų geriau nenaudoti, nes jos gali negrįžtamai subraižyti trapią paviršiaus struktūrą.

    Nors krištolo dirbiniai dažnai atrodo stori ir tvirti, iš tiesų jie yra labai trapūs. Kartais užtenka menko bakstelėjimo į kietą paviršių ar briauną, kad indas sutrūktų arba sudužtų. Saugiausia krištolą plauti plastikinėje dubenyje, o jei plaunate kriauklėje – jos dugną ir šonus išklokite storomis šluostėmis.

    Po plovimo verta krištolą perlieti acto tirpalu: apie 100 ml acto 1 litrui vandens. Tai padeda išvengti vandens dėmių, o stiklas ima ryškiau blizgėti. Galiausiai paviršių reikėtų nusausinti ir nupoliruoti minkšta šluoste, pavyzdžiui, flaneline, medvilnine ar mikropluošto.

    Naminiai būdai, kad krištolas spindėtų

    Tais laikais, kai krištolo dirbinių buvo kone kiekvienuose namuose, o specializuotų valymo priemonių pasirinkimas buvo ribotas, dažniausiai pasitelkiami paprasti, virtuvėje randami produktai. Štai keli veiksmingi būdai, padedantys atkurti krištolo blizgesį:

    Actas ir druska

    Šis derinys padeda ištirpdyti mineralines apnašas ir įsisenėjusius nešvarumus. Į plastikinį dubenį įpilkite apie 4 litrus drungno vandens, 250 ml spirito acto ir 3 valgomuosius šaukštus valgomosios druskos. Gerai išmaišykite, kad druska visiškai ištirptų. Krištolą į tirpalą panardinkite maždaug 10 minučių, tuomet išimkite ir nupoliruokite iki sausumo minkšta šluoste.

    Bulvių lupenos

    Šis metodas ypač praverčia valant vazas ar grafinus siauru kakleliu, kuriuos sunku pasiekti ranka. Švarias, šviežias bulvių lupenas užpilkite drungnu vandeniu ir palikite 3–4 valandoms. Vėliau lupenas išimkite, o likusį skystį supilkite į indą ir palikite per naktį. Ryte indą gerai pakratykite, išpilkite turinį ir perplaukite krištolą šaltu vandeniu. Krakmolas veikia kaip švelnus, paviršiaus nepažeidžiantis valiklis.

    Valgomoji soda

    Valgomąją sodą galima naudoti vietoje indų ploviklio, tačiau atsargiai – ji turi lengvų abrazyvinių savybių. Ant gerai sudrėkintos, minkštos šluostės ar kempinės užberkite truputį sodos ir labai švelniai perbraukite sudrėkintą paviršių. Po to kruopščiai nuskalaukite ir nupoliruokite.

  • „Google“ atnaujino Find Hub: pagaliau svetainėje matysite daugiau įrenginių ir priedų

    „Google“ atnaujino Find Hub: pagaliau svetainėje matysite daugiau įrenginių ir priedų

    Nors „Google“ Find Hub veikia tik nuo 2025 metų, vietos nustatymo paslauga, leidžianti rasti pamestus įrenginius, vystoma gerokai ilgiau – jos ištakos siekia 2013-uosius. Per šį laiką sprendimas keitė pavadinimus, funkcijas ir dizainą, kol įgavo dabartinę formą.

    Vartotojams, turintiems „Android“ telefoną ar su juo susietų priedų, tokia paslauga gali būti itin svarbi tada, kai jos labiausiai prireikia – ieškant dingusio įrenginio. Programėlėje jau dabar galima sekti daugelį populiarių įrenginių, pavyzdžiui, telefonus, planšetes ar išmaniuosius laikrodžius. Tačiau Find Hub svetainėje iki šiol dalies įrenginių sąraše tiesiog nebuvo.

    Dabar situacija keičiasi: „Google“ plečia Find Hub svetainės galimybes ir prideda daugiau įrenginių palaikymą. Skelbiama, kad nuo šiol per svetainę bus galima sekti ir išmaniąsias žymes bei kai kuriuos garso produktus.

    Svarbu pabrėžti, kad šis atnaujinimas skirtas būtent svetainei – programėlės funkcijos dėl to nesikeičia. Vis dėlto toks pokytis reikšmingas, nes praradus įrenginį dažnai patogiausia yra iškart atsidaryti naršyklę ir pradėti paiešką.

    Norint peržiūrėti su paskyra susietus įrenginius, pakanka atsidaryti Find Hub svetainę ir prisijungti prie savo „Google“ paskyros. Atnaujinimas diegiamas palaipsniui, todėl pokyčiai gali pasirodyti ne visiems iš karto – jie bus matomi tik turint suderinamus įrenginius.

    Pastaruoju metu Find Hub sulaukė ir kitų pakeitimų. Vienas jų – patogesnis savo įrenginių sekimas, atsisakant būtinybės kiekvieną kartą patvirtinti tapatybę biometriniais duomenimis ar įvedant PIN kodą. Tiems, kuriems toks sprendimas kelia nerimą, pagrindine apsauga lieka standartinis telefono ekrano užraktas.

    Kita kryptis – tinklo plėtra, leidžianti daugiau įrenginių prisijungti prie sekimo sistemos ir taip pagerinti paieškos efektyvumą. Nors Find Hub idėja praktiškai atrodo patraukli, kol kas ji, vertinant pagal galimybes, vis dar nusileidžia kai kuriems konkurentų sprendimams, nors „Android“ ekosistema yra itin didelė. Tikėtina, kad paslauga ir toliau bus tobulinama.

  • Pavasaris jau šildo, bet šalna dar smogia netikėtai: paprasti triukai, gelbstintys lysves

    Pavasaris jau šildo, bet šalna dar smogia netikėtai: paprasti triukai, gelbstintys lysves

    Pavasaris kartais nustebina labiau nei žiemos vidurys. Užtenka vienos ledinės nakties, kad gležni daigai nusilptų, o dalis pasėlių tiesiog sunyktų.

    Staigus temperatūros kritimas jauniems augalams yra tikras išbandymas. Labiausiai nukenčia tie, kurie ką tik pradėjo augti ir dar nespėjo sustiprėti. Todėl svarbiausia – greita reakcija: keli paprasti veiksmai vakare ryte gali reikšti skirtumą tarp atsigavusių ir nušalusių augalų.

    Pavojingiausi – jauni lapai ir ką tik pasodinti daigai: jie pirmieji pajunta šalnos smūgį

    Ankstyvą pavasarį sodas atrodo ramus, tačiau būtent tuo metu jis dažniausiai pažeidžiamas. Jauni augalai turi itin jautrius audinius, kurie prastai toleruoja šaltį, todėl net trumpa šalna gali sustabdyti augimą, o kartais visiškai sunaikinti lapus ir ūglius. Ypač saugoti reikia daržoves lysvėse, neseniai pasodintas gėles bei augalus, kurie tik prigijo po persodinimo.

    Plėvelė ir agropluoštas sulaiko šilumą prie žemės: paprasta priemonė, kurią verta turėti iš anksto

    Jei prognozė žada šaltą naktį, geriausia lysves uždengti dar vakare. Tam tinka daržo plėvelė arba baltas agropluoštas – jie sukuria apsauginį sluoksnį ir sumažina augalų kontaktą su šaltu oru. Medžiaga neprivalo būti idealiai įtempta, tačiau svarbu, kad nespaustų trapų ūglių. Tokia danga veikia kaip antklodė: sulaiko dalį šilumos, kurią atiduoda dirva. Ryte, kai temperatūra pakyla, uždangalą vertėtų nuimti, kad augalai neperkaistų ir gautų pakankamai šviesos.

    Ne kiekvienam augalui reikia didelio uždangalo. Kartais užtenka apsaugoti pavienius daigus, ypač jei jie dar žemi ir trapūs. Tokiu atveju praverčia laikini gaubtai, pavyzdžiui, didelis plastikinis butelis be dugno arba lengvas indas.

    Jauniems vaismedžiams taip pat reikia pagalbos: šilumą galima sulaikyti ne vien uždengiant

    Kalbant apie jaunus vaismedžius, daugelis instinktyviai griebiasi antklodžių ar paklodžių. Tai gali padėti, tačiau dažnai būna nepatogu – ypač jei medelių daugiau arba trukdo vėjas. Yra ir paprastesnis būdas. Vakare palaistius žemę aplink kamieną, drėgna dirva ilgiau atiduoda šilumą, todėl aplinka aplink medį taip greitai neatšąla. Tai nepakeis pilnos apsaugos, jei šalna stipri, tačiau esant lengvam šaltukui gali pastebimai sumažinti pažeidimų riziką.

    Po šaltos nakties neskubėkite: augalas dažnai atrodo blogiau, nei yra iš tikrųjų

    Rytas po šalnos gali išgąsdinti net patyrusį sodininką. Lapai būna suglebę, patamsėję, kartais atrodo tarsi „nudeginti“ šalčio. Vis dėlto verta išlikti ramiems ir neskubėti iškart šalinti visų pažeistų vietų. Daliai augalų reikia laiko, kad paaiškėtų, ar jie tikrai smarkiai nukentėjo. Geriausia palaukti, kol atšils, ir tik tuomet įvertinti realų nuostolių mastą. Per ankstyvas genėjimas ar persodinimas gali augalą susilpninti labiau nei pati šalna.