CP v2

Blog

  • NATO 5-asis straipsnis ir Lietuva: kas pasikeitė po Krymo, Ukrainos karo ir Vilniaus sprendimų

    Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, 12 valstybių pasirašius Šiaurės Atlanto sutartį. Aljansas buvo sukurtas pirmiausia siekiant apsisaugoti nuo Sovietų Sąjungos ir užkirsti kelią jos ekspansijai Europoje.

    Šia sutartimi NATO narės suformavo valstybių bendruomenę, paremtą demokratijos, asmens laisvių ir teisinės valstybės principais. Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės susivienijo tam, kad politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrintų visų Aljanso narių laisvę ir saugumą. NATO pamatas buvo ir išlieka kolektyvinė gynyba, įtvirtinta Vašingtono sutarties 5-ajame straipsnyje: jame numatyta, kad išpuolis prieš vieną NATO valstybę laikomas išpuoliu prieš visas.

    Per 77 metus NATO tikslai iš esmės nepasikeitė, o Vašingtono sutartis nebuvo perrašyta. Iki šiol atlikti pokyčiai daugiausia susiję su protokolais, atveriančiais kelią naujų narių prisijungimui. Nuo 1949 m. Aljansas išaugo nuo 12 iki 32 valstybių. Naujausios narės – Suomija ir Švedija, įstojusios atitinkamai 2023 m. ir 2024 m.

    1994 m. Lietuva pateikė paraišką dėl narystės NATO. Vykdydama politines ir karines reformas, šalis dešimtmetį kryptingai siekė tapti visateise sąjungininke ir šį tikslą pasiekė 2004 m. kovo 29 d. Tą dieną Šiaulių oro bazėje nusileido NATO naikintuvai, iki šiol nepertraukiamai saugantys Baltijos valstybių oro erdvę.

    Lietuva aktyviai dalyvauja Aljanso sprendimų priėmime, operacijose ir iniciatyvose, o karinius pajėgumus vysto pagal NATO reikalavimus. Reaguodama į geopolitinius pokyčius, Lietuva kartu su sąjungininkais nuosekliai didina gynybos finansavimą, stiprina pajėgas, gerina jų parengtį, plėtoja reikalingus pajėgumus ir infrastruktūrą, siekdama užtikrinti, kad kiekvienas NATO teritorijos centimetras būtų apgintas.

    2014 m. Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus agresiją Rytų Ukrainoje, NATO valstybės pripažino, kad karinės grėsmės niekur nedingo. Dėl to Aljansas sutelkė dėmesį į atgrasymą ir kolektyvinę gynybą, inicijuodamas transformaciją – perėjimą nuo krizių valdymo užsienyje prie savo teritorijos ir gyventojų gynybos.

    2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, tų pačių metų birželio 29 d. NATO viršūnių susitikime Madride patvirtinta nauja NATO strateginė koncepcija. Joje įvertinta saugumo aplinka ir nustatyti strateginiai tikslai ateinančiam dešimtmečiui. Sutarta stiprinti atgrasymą ir gynybą visose srityse – sausumoje, ore, jūroje, kibernetinėje erdvėje ir kosmose – taikant 360 laipsnių požiūrį į grėsmes. Rusija įvardyta kaip didžiausia tiesioginė ir ilgalaikė grėsmė Aljansui, o terorizmas – kaip asimetrinė grėsmė. Madride taip pat pradėta plataus masto pertvarka, dar kartą įtvirtinant atgrasymą ir kolektyvinę gynybą kaip pagrindinę NATO užduotį.

    NATO valstybių ir vyriausybių vadovai 2023 m. Vilniaus ir 2024 m. Vašingtono susitikimuose, remdamiesi Madride nustatytais uždaviniais, priėmė sprendimus dėl tolesnio atgrasymo ir kolektyvinės gynybos stiprinimo, sąjungininkų pasirengimo reaguoti į grėsmes užtikrinimo bei gynybos pramonės skatinimo. Vienas svarbiausių Vilniaus viršūnių susitikimo rezultatų – naujos kartos regioniniai gynybos planai. Juos patvirtinus, tapo aiškiau, kaip ir kokiomis pajėgomis Lietuva kartu su sąjungininkais gintųsi galimos Rusijos agresijos atveju.

    2023 m. taip pat priimtas sprendimas dėl Vokietijos brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje. Tai reikšmingas sprendimas tiek Vokietijai, tiek Lietuvai, turintis didelę svarbą regiono saugumui. Šis žingsnis taip pat laikomas NATO regioninių gynybos planų dalimi.

    2024 m. įsteigtos daugianacionalinės Sąjungininkų reagavimo pajėgos (angl. Allied Reaction Force), galinčios greitai reaguoti į grėsmes įvairiomis kryptimis. Jos pakeitė iki tol veikusias NATO greitojo reagavimo pajėgas.

    2025 m. Hagos viršūnių susitikimas išskirtas sprendimu nuosekliai ir reikšmingai didinti gynybos išlaidas. Aljanso valstybės sutarė iki 2035 m. pasiekti, kad kasmet gynybai ir saugumui būtų skiriama 5 proc. BVP. Šis sprendimas atspindi Europos sąjungininkų įsipareigojimą didinti atsakomybę ir karinę galią NATO viduje. Jungtinės Amerikos Valstijos išlieka įsipareigojusios Aljansui.

    Krašto apsaugos ministerijos pranešimas.

    KAM A. Pliadžio nuotrauka.

  • Mokslininkai pagaliau tai patvirtino: palydovai užfiksavo milžiniškas bangas, kurios atrodė kaip mitas

    Mokslininkai pagaliau tai patvirtino: palydovai užfiksavo milžiniškas bangas, kurios atrodė kaip mitas

    Vandenyno ir jūrų pasakojimai neapsiriboja pabaisomis, kurios, esą, vien pasirodžiusios šalia laivo galėdavo sukelti katastrofą. Ypatingą vietą legendose užima ir istorijos apie vandens sienas, atsirandančias tarsi iš niekur – per aukštas, per stačias ir per staigias, kad tilptų į įprastą, tvarkingą vandenyno vaizdą. Nors tai nėra fantastinio kino vaizdiniai, Žemės sąlygomis tokios bangos vis tiek atrodo stulbinamai.

    Jūrininkų „legendos“ buvo patvirtintos ir anksčiau, tačiau palydovai pakeitė stebėjimų mastą

    Svarbiausia detalė – palydovai pirmą kartą neįrodė, kad išskirtinės, vadinamosios „bangos pabaisos“, egzistuoja. Lemiamas lūžis įvyko 1995 m. sausio 1 d., kai Draupner platformoje Šiaurės jūroje lazerinis prietaisas užfiksavo 25,6 metro aukščio bangą, nors vadinamasis reikšmingas bangavimas tuo metu siekė beveik 12 metrų. Šis matavimas užbaigė laikotarpį, kai jūrininkų pasakojimai dažnai būdavo nurašomi kaip perdėjimas: paaiškėjo, kad vandenynas iš tiesų gali „iškelti“ pavienes bangas, akivaizdžiai didesnes, nei leistų tikėtis įprastos jūros būklės statistika.

    Naujiena slypi kitur. Dabartinės palydovinės sistemos leidžia matyti ne vieną platformą, vieną laivą ar vieną tašką žemėlapyje, o ištisus bangavimo laukus, besidriekiančius tūkstančius kilometrų. Tai esminė permaina, nes net ir pati didžiausia banga nėra atsitiktinis „monstras“, atsirandantis tuščioje vietoje. Ji visada yra konkretaus energijos pasiskirstymo, bangų krypčių, ilgių ir atmosferos sąlygų rezultatas. Palydovai pagaliau suteikė galimybę šį vaizdą pamatyti tokiu mastu, kokio anksčiau paprasčiausiai neturėjome.

    Ką virš Ramiojo vandenyno iš tiesų pamatė SWOT?

    Daugiausia dėmesio pastaraisiais mėnesiais sulaukė misijos SWOT (Surface Water and Ocean Topography) duomenys. Tai bendras „NASA“ ir „CNES“ projektas, kurį taip pat remia „CSA“ ir „UKSA“. Misijos tikslas – itin tiksliai matuoti vandens paviršiaus aukštį Žemėje.

    Palydovas paleistas 2022 m. gruodį, o 2024 m. pradėti plačiau skelbti ir aprašyti pirmieji reikšmingesni okeanografiniai ir hidrologiniai duomenų rinkiniai. Esminis skirtumas tas, kad SWOT neapsiriboja vien matavimu tiesiai po savimi, kaip daugelis ankstesnių sprendimų: naudodamas instrumentą KaRIn, jis stebi gerokai platesnę juostą ir fiksuoja paviršiaus detales didesniu tikslumu.

    Būtent šie matavimai leido išsamiau analizuoti 2024 m. gruodžio 21 d. šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje įsisiautusį štormą Eddie. Remiantis „ESA“ ir „AVISO“ medžiaga, pagal vidutinį bangų aukštį tai galėjo būti stipriausias pastarojo dešimtmečio štormas, o analizė parodė rekordinę didžiausios bangos reikšmę – maždaug 19,7–20,2 metro. Kai kuriuose apžvalginiuose šaltiniuose minima ir dar didesnė, iki 35 metrų siekusi banga.

    Ne mažiau įdomu tai, kad tyrėjai vėliau stebėjo, kaip štormo sukelta energija sklido maždaug 24 tūkst. kilometrų atstumu iki tropinio Atlanto. Taip vandenynas tarsi „pernešė informaciją“ apie audrą gerokai toliau nei jos gimimo vieta.

    Kas yra išskirtinė banga?

    Dažniausiai laikoma, kad išskirtinė banga yra tokia, kurios aukštis viršija bent dvigubą reikšmingo bangavimo aukštį. Reikšmingas bangavimas nėra viena konkreti banga – tai parametras, apibūdinantis vidutinį aukščiausio trečdalio bangų dydį tam tikroje jūros būklėje. Todėl iškart matyti, kiek smarkiai išskirtinė banga „iškrenta“ iš aplinkos. Jei reikšmingas bangavimas siekia apie 12 metrų, riba, nuo kurios banga laikoma išskirtine, tampa itin pavojinga.

    Ilgą laiką tokios bangos atrodė įtartinos ir dėl supaprastinto požiūrio į vandenyno bangas. Buvo tikimasi, kad jų aukščiai pasiskirsto pagal gana nuspėjamą statistiką: labai didelės bangos pasitaiko, tačiau neturėtų taip ryškiai iššokti virš likusio bangavimo. Problema ta, kad realus vandenynas nėra „tvarkingas“ – jame veikia skirtingos bangų sistemos, kryptingumas, nelineariniai procesai, o energija pasiskirsto ne visada taip, kaip norėtų teoriniai modeliai.

    Svarbių įžvalgų pateikė ir 2025 m. paskelbta analizė, paremta Ekofisk platformos Šiaurės jūroje duomenimis. Mokslininkai išnagrinėjo 27 505 pusvalandžio trukmės jūros būklės įrašus iš 2003–2020 m., naudodami didelio dažnio lazerinius matavimus. Išvados susilpnino vieną populiariausių hipotezių, kad pagrindinis „kaltininkas“ yra moduliacinis nestabilumas. Vietoje to pabrėžta antros eilės nelinearinių efektų svarba: jie aštrina bangų keteras ir „seklina“ įdubas, todėl sustiprina įprastą, konstruktyvų energijos susidėjimą.

    Paprasčiau tariant, išskirtinė banga nebūtinai yra „magija“ ar reiškinys, laužantis fizikos dėsnius. Ji gali susiformuoti tuomet, kai keli įprasti mechanizmai sutampa ypač nepalankiu metu: bangos įgauna tinkamą formą, energija susitelkia palankioje fazėje, ir galutinis rezultatas tampa vandens siena, gerokai didesne už ką tik buvusią „normą“. Todėl laivo įgulai gali atrodyti, kad banga atsirado iš niekur, nors realiai ji yra proceso, vykusio platesniame bangavimo lauke, pabaiga.

    Įdomiausia, kad nors išskirtinės bangos seniai nebėra vien legendos, jos vis dar nėra reiškinys, kurį galėtume patikimai prognozuoti iš anksto su pakankama laiko atsarga.

  • Padarykite tai prieš Velykas ir išvengsite chaoso: keli paprasti žingsniai keičia viską

    Padarykite tai prieš Velykas ir išvengsite chaoso: keli paprasti žingsniai keičia viską

    Pasiruošimas Velykoms nebūtinai turi reikšti skubėjimą ir nuovargį. Pakanka darbus išdėlioti laike, kad viskas būtų paruošta ramiai ir be įtampos. Keletas paprastų žingsnių gali pastebimai pakeisti namų atmosferą.

    Šventiniai pasiruošimai neretai pradedami per vėlai, todėl paskutinės dienos prieš Velykas virsta pareigų maratonu. Tačiau daug ką galima padaryti iš anksto ir stebėti, kaip namai pamažu įgauna pavasarišką nuotaiką. Būtent nedideli, iš anksto atlikti darbai padeda šventes ne „atsidėti varnele“ sąraše, o realiai pajusti. Į pasiruošimą verta žiūrėti kaip į procesą, kuris po truputį kuria nuotaiką ir suteikia kontrolės jausmą.

    Pasėkite rėžiukus – pakanka kelių dienų, kad pamatytumėte rezultatą

    Rėžiukai – vienas paprasčiausių būdų be didelių pastangų į namus įnešti šventinės nuotaikos. Tam nereikia nei ypatingų sąlygų, nei patirties. Pakanka sudrėkintos vatos arba popierinio rankšluosčio ir sėklų – po kelių dienų jau pasirodys sodri žaluma.

    Tai ne tik dekoracija, bet ir šviežias priedas sumuštiniams ar salotoms. Geriausia rėžiukus sėti maždaug savaitę prieš šventes, kad jie būtų pačiu tinkamiausiu metu. Kasdien matyti, kaip jie auga, suteikia laukimo pojūtį ir leidžia pasiruošimą pajusti gerokai anksčiau.

    Rūsys ir sandėliukas gali nustebinti sukauptų daiktų kiekiu: pavasaris – tinkamas metas ten užsukti

    Vietos, į kurias užsukama retai, dažnai tampa sandėliu viskam, kas „dar gali prireikti“. Rūsio ar sandėliuko peržiūra prieš šventes padeda atgauti erdvę ir susitvarkyti atsargas. Tuomet lengviau planuoti pirkinius ir išvengti pasikartojančių produktų.

    Šiam darbui paprastai reikia daugiau laiko, todėl jį verta atlikti anksčiau. Tvarka tokiose vietose suteikia lengvumo pojūtį ir pagerina viso namų ūkio organizaciją, net jei kasdien ten neužsukama.

    Langų plovimas pakeičia daugiau, nei atrodo: šviesa iškart tampa kitokia

    Pavasarinė saulė negailestingai išryškina kiekvieną dėmę ant stiklo. Švarūs langai padaro namus šviesesnius ir gaivesnius net be papildomų dekoracijų – tai vienas tų pokyčių, kurie matomi iš karto.

    Verta tuo pasirūpinti anksčiau, kol neprasidėjo kitų darbų spūstis. Tuomet paskutines dienas prieš šventes galima skirti malonesniems dalykams. Švaros ir šviesos efektas veikia ir namų nuotaiką – tai sunku pasiekti kitomis priemonėmis.

    Dekoracijos kuria nuotaiką dar iki švenčių: verta jas išdėlioti palaipsniui

    Nereikia laukti paskutinės dienos, kad papuoštumėte namus. Iš anksto pastatytos dekoracijos leidžia šventinei atmosferai atsirasti pamažu, o ne staiga. Tai gali būti nedidelė kompozicija, margučiai ar smulkios detalės ant stalo ar palangės.

    Taip kiekviena diena iki Velykų įgauna savitą charakterį. Aplinka kasdien primena apie artėjančias šventes, o tai veikia gerokai geriau nei vienkartinis skubus pasiruošimas paskutinę minutę.

  • Mažeikiuose nuskambėjo išskirtinis „Draugystės tilto“ koncertas: pagerbtas Raimondas Paulas

    Mažeikių kultūros centro Didžiojoje salėje surengtas VI Lietuvos ir Latvijos chorinės, vokalinės-instrumentinės ir džiazo muzikos festivalio „Draugystės tiltas“ koncertas „Pageltę lapai“. Renginys skirtas latvių kompozitoriaus Raimondo Paulo 90-mečiui paminėti.

    Renginio dalyvius ir žiūrovus sveikino, kūrėjams bei atlikėjams dėkojo Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Živilė Keršytė ir savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rūta Končiutė-Mačiulienė. Jos taip pat įteikė Mažeikių rajono savivaldybės merės Rūtos Matulaitienės padėkas.

    Koncertinėje programoje pasirodė Mažeikių kultūros centro mišrus choras „Draugystė“, svečiai iš Latvijos – Ruopažių kultūros centro „Ulbrokas Perle“ mišrus choras „Ulbroka“, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos choras „Spinduliukai“. Taip pat koncertavo mokytojų instrumentinis duetas, mergaičių ir mokytojų kvartetas, instrumentinė grupė „PRO X“, solistė Rugilė Lieliungaitė.

    Vakaro metu skambėjo Raimondo Paulo kūriniai, taip pat lietuvių ir latvių autorių dainos.

    Koncertą vedė Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro aktoriai, režisierė Airida Lementauskienė. Projekto ir muzikinės dalies vadovas – Ričardas Grušas.

  • Mažeikiuose – milijonas eurų socialiniams projektams: kas gavo finansavimą ir kas stringa

    Mažeikių miesto vietos veiklos grupė (toliau – VVG) pristatė pirmąją 2025 metų veiklos ataskaitą, parengtą įgyvendinant Mažeikių miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategiją. Vietos projektams numatyta skirti iki 851 720,29 Eur.

    2025 metais VVG paskelbė 7 kvietimus teikti projektų įgyvendinimo planus, kurių bendra suma siekė 695 500,37 Eur. Kvietimuose numatytos veiklos apėmė socialinio verslo iniciatyvų skatinimą, kultūros, švietimo, sveikatingumo ir sporto veiklas, integralios pagalbos ir socialinės globos paslaugų plėtrą, asmeninio asistento paslaugas, socialinių bei psichologinių įgūdžių ugdymą, taip pat jaunimo verslumo ir praktinių įgūdžių stiprinimą.

    VVG ir ekspertas įvertino pateiktus planus, o valdyba patvirtino 6 kvietimų siūlomų finansuoti vietos plėtros projektų įgyvendinimo planų sąrašus. Po atrankos procedūrų 2025 metais buvo sudarytos vietos projektų finansavimo sutartys su trimis projektų vykdytojais:

    1. VšĮ „Edukacijos Ambasadoriai“ – projektas Nr. 11-685-K-0001 „Kodėl rinktis socialinio verslo kryptį“, skirta 31 848,84 Eur.
    2. Mažeikių verslininkų asociacija – projektas Nr. 11-685-K-0002 „Socialinio verslo plėtros skatinimas Mažeikių mieste“, skirta 37 207,86 Eur.
    3. Mažeikių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija „Gyvenimo spalvos“ – projektas Nr. 11-687-K-0001 „Kartu už lygiavertę visuomenę: asmeninė pagalba kiekvienam“, skirta 21 392,42 Eur.

    Metų pabaigoje paramos lėšų dalis, už kurią buvo pasirašytos projektų finansavimo sutartys strategijos veiksmams įgyvendinti, siekė 10,62 proc. Nurodoma, kad pagrindinė priežastis – per ilgas tinkamumo vertinimo laikotarpis. Nors VVG pagal kvietimų planą buvo paskelbusi visus planuotus kvietimus, dėl užsitęsusio CPVA tinkamumo vertinimo 2025 metais pasirašytos tik 3 vietos projektų finansavimo sutartys.

    Ataskaitiniais metais VVG taip pat vykdė informacinę ir konsultacinę veiklą: suorganizavo 6 mokymus projektų įgyvendinimo planų rengėjams ir vykdytojams, surengė 3 informacinius renginius, nuolat teikė konsultacijas projektų rengimo ir įgyvendinimo klausimais.

    Nurodoma, kad VVG narių skaičius (7) per metus nesikeitė: vienam nariui pasitraukus, buvo priimtas naujas. Sprendimų priėmime dalyvauja 4 bendruomeninių (nevyriausybinių) organizacijų atstovai, 2 asocijuotų verslo struktūrų (įmonių) atstovai ir 1 vietos valdžios atstovas.

    VVG administracija informuoja, jog 2026 metai prasidėjo intensyviai: pasirašyta dar viena projektinė sutartis, gauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įsakymai finansuoti 4 vietos projektus, šiuo metu rengiamos sutartys su vietos projektų vykdytojais.

    2026 m. kovo 23 d. paskelbtas kvietimas Nr. 11-691-K. Taip pat pradėtas derinti paskutinio kvietimo Nr. 11-692-K dokumentų paketas, o šį kvietimą planuojama paskelbti 2026 metų balandį.

    Mažeikių miesto VVG administracija

  • Nauja parama šildymo katilams nuo balandžio 1-osios: kas gali kreiptis ir ką būtina žinoti

    Balandžio 1 d. 14.00 val. Lietuvos energetikos agentūra paskelbs naujus kvietimus gyventojams teikti paraiškas paramai gauti, keičiant senus ir neefektyvius šildymo įrenginius.

    Šį kartą kvietimas keisti iškastinį kurą naudojančius katilus bus vienas ir apims visus Lietuvos regionus. Tuo metu biomasę naudojančių katilų keitimo kvietimai ir toliau bus skelbiami atskirai dviem regionams:

    1) gyventojams iš Vilniaus regiono
    2) gyventojams iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono

    Pažymima, kad kitos sąlygos nesikeičia ir išlieka tokios pačios, kaip ir ankstesniuose kvietimuose, skelbtuose 2026 m. sausio 2 d.

    Paraišką bus galima teikti tik tuomet, kai naujas šilumos gamybos įrenginys jau bus įrengtas. Kartu su paraiška privaloma pateikti mokėjimo prašymą ir visus reikalingus dokumentus.

    Pareiškėjų patogumui parengta trumpa atmintinė, kurioje pateikiami pagrindiniai finansavimo reikalavimai ir aktuali informacija kreipiantis dėl paramos.

  • RESURREXIT festivalis sugrįžta: žada iš koncertų išleisti kitokius – ar išdrįsite ateiti?

    RESURREXIT festivalis sugrįžta: žada iš koncertų išleisti kitokius – ar išdrįsite ateiti?

    Festivalio „Resurrexit“ meno vadovas Povilas Vanžodis sako, kad gyvas koncertas gali tapti vidinių konfliktų sprendimo ir ramybės šaltiniu.

    „Ką ypatingo išgirsta žmogus, atėjęs į koncertą? Apibendrinus būtų galima įvardyti, kad muzika – tam tikrų konfliktų prasidėjimas ir tam tikrų konfliktų išsirišimas. Kiekviena kadencija, kiekvienas disonansas ir konsonansai nuveda į tam tikrus konfliktus ir jų išsirišimus. Kuo daugiau konfliktų muzikoje, tuo įdomiau muzikos klausytis. Todėl kiekvienas klausytojas, atvykęs į koncertą ir atitinkamai jam nusiteikęs, gali išspręsti savo vidinius konfliktus, besiklausydamas, kaip muzikoje tie konfliktai išsisprendžia. Tai ir yra didžiausias muzikos tikslas, – žmogus išeina iš koncerto su tam tikra ramybe, išsprendęs nesutarimus savo viduje“, – teigia P. Vanžodis.

    Pasak jo, įrašai niekada neprilygs tam, kas vyksta gyvai: čia ir dabar gimstanti garso vibracija, gyvo instrumento skambesys, atlikėjo patirtis ir perduodamos emocijos klausytojui tampa ypatinga, sunkiai pakeičiama patirtimi.

    P. Vanžodis atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniame ritme dažnam lengviau likti prie ekrano, tačiau vidinis troškimas išgirsti kažką tikro vis tiek skatina pakilti nuo sofos. Jo žodžiais, gyvename „pusfabrikačių“ laikais, kai apsistatome antraeiliais dalykais, o koncertuose žmonės ieško gyvo ryšio.

    „Jei esi nusiteikęs klausyti ir išgirsti, ateini į koncertą atvira širdimi, iš koncerto išeisi kitoks, išgijęs“, – sako jis.

    Viena iš šių metų festivalio patirčių numatyta kovo 29 d., sekmadienį, kai Šeduvoje Verbų sekmadienio koncertą surengs Šiaulių valstybinis choras „Polifonija“ ir dirigentas Linas Balandis. Šis koncertas taps įžanga į festivalį „Resurrexit“.

    Koncerte skambės kompozitorės Kristinos Vasiliauskaitės ciklas „Devyni Didžiojo penktadienio motetai“. Remdamasi bibliniais ir liturginiais tekstais, kompozitorė sukūrė jautrų muzikinį pasakojimą apie Didžiojo penktadienio įvykius – Kristaus kančią, atstūmimą, tylą ir vilties nuojautą.

    Organizatorių teigimu, ši programa pasirinkta neatsitiktinai: K. Vasiliauskaitės motetai išsiskiria grožiu, o gyvai juos išgirsti, pasak rengėjų, praktiškai nėra kitų galimybių. Be to, tą pačią dieną „LRT KLASIKA“ prisijungs prie Europos transliuotojų sąjungos organizuojamo Velykinių koncertų maratono, todėl festivalio programą girdės ir klausytojai visoje Europoje.

    Klausytojus kviečiama atvykti į Šeduvos Šv. Kryžiaus bažnyčią ir koncertą patirti gyvai.

    Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonas kunigas Gintaras Jonikas pabrėžia festivalio repertuaro įvairovę.

    „Šių metų festivalio repertuaras nepaprastai turtingas, apimantis sakralinės muzikos platų spektrą tiek vokaline, instrumentine, garbinimo, šlovinimo prasme. Tai klasikinių ir šių dienų kūrinių pristatymas plačiai Šiaulių bendruomenei. Tuo pačiu ir pažintinė programa, kuria įvairių šalių virtuozai pristatys savo šalies sakralinės muzikos spektrą. Be abejonės, tai ir puiki galimybė pažinti įvairių šalių kompozitorius bei dirigentus“, – sako G. Jonikas.

    Jo teigimu, per visą Šv. Velykų savaitę bažnyčioje skambės vargonų muzika, o patys vargonai Šiauliuose, pasak klebono, yra išskirtiniai. Tai leidžia bendruomenei patirti „karališko instrumento“ galią ir grožį, o kasmet atvykstantys profesionalūs vargonininkai sukuria retą progą išgirsti įvairių šalių atliekamas programas.

    G. Jonikas taip pat išskiria baigiamąjį festivalio akordą, kurį atliks Kauno valstybinis choras, Kauno simfoninis orkestras ir Lietuvos solistai.

    Pasak organizatorių, Šiaulių gyventojai neretai pabrėžia dėkingumą chorui „Polifonija“ už išskirtinį, Lietuvoje analogų neturintį tokio formato festivalį.

    Ansamblio „Hortus Musicus“ įkūrėjas, dirigentas ir smuikininkas Andres Mustonen iš Estijos primena, kad kultūra žmogui yra ne mažiau būtina nei kasdienė duona.

    Kiekvienam žmogui reikia maisto, kad galėtų gyventi šioje Žemėje, tačiau, anot A. Mustonen, dar svarbiau gauti dvasinį maistą – tai, kas jungia su dvasiniu pasauliu. Jo teigimu, ryšys su muzika, literatūra ir daile, su geriausiu žmonijos paveldu, šiandien tampa vis reikšmingesnis.

    Pasak dirigento, šių metų programoje daug dėmesio skiriama dvasingai muzikai ir tekstams, tikintis klausytoją panardinti į metafizinę ramybės ir dėkingumo būseną.

    Smuikininkas Rokas Diržys akcentuoja, kad festivalio stiprybė – repertuaro įvairovė ir skirtingos koncertų erdvės.

    „Festivalio repertuaras ypatingas savo įvairove: susipina skirtingų laikotarpių muzika. Taip pat smagu, kad šalia žymių kūrinių bus atliekami ir rečiau koncertų salėse skambantys opusai. Dėl to, mano nuomone, festivalis yra gyvas ir unikalus. Dar viena labai subtili detalė – koncertai vyks skirtingose salėse. Bažnyčioje, pavyzdžiui, muzika skamba visai kitaip, nei įprastoje koncertų salėje, atmosfera ten visiškai kitokia“, – teigia R. Diržys.

    Jo žodžiais, tokie koncertai leidžia klausytojui sustoti, pamąstyti ir bent trumpam pamiršti kasdienius rūpesčius, o gyva muzika veikia stipriau nei įrašai, nes kiekvienas ją patiria savaip.

    R. Diržys praneša, kad balandžio 7 d. „Polifonijos“ kamerinės salės koncerte jis atliks gerai žinomų kompozitorių, tokių kaip Beethovenas, Kreisleris ar Waxmanas, kūrinius, o dalį programos sudarys mažiau girdėta ar net visiškai nauja muzika. Pasak smuikininko, klasikiniai šedevrai persipins su moderniomis pjesėmis, kurios klausytojui turėtų palikti ypatingą įspūdį.

    Festivalio direktorė Nijolė Saimininkienė primena, kad „Resurrexit“ per kelis dešimtmečius išaugo ir išplėtė savo kryptis.

    „Tie, kurie seka „Polifonijos“ gyvenimą, tie, kurie seka „Resurrexit“ gyvenimą, mato, kaip plečiasi festivalio stilistika ir apimtys. Choras „Polifonija“ imasi labai rimtos misijos – šviesti muzikine prasme mūsų regiono bendruomenę ir visos Lietuvos bendruomenę: chorų dirigentus, dainininkus, vargonininkus ir kt. Festivalis Šiauliuose atsirado kaip sakralinės muzikos festivalis. Siekiame išlaikyti šią tradiciją, įvairias giesmes, kurios giedamos sakralinėse vietose, kad tai pakylėtų mūsų dvasią. Mūsų festivalio šūkis skelbia: „Prikelsime viltį“. Savo balsais ir muzika mes nenutildysime karo griausmo, tačiau, paleidę muziką iš savo širdžių, mes paleidžiame viltį gyventi. Tegul laimi gyvybė, tegul laimi gyvenimas, tegul į visa tai veda muzika“, – sako N. Saimininkienė.

    Organizatoriai primena, kad per daugiau nei keturis dešimtmečius festivalis „Resurrexit“ tapo neatsiejama Šiaulių kultūrine tradicija ir išskirtiniu reiškiniu Lietuvos mastu. Čia susitinka muzika, tikėjimas ir gyva žmogaus patirtis, o kiekvienas koncertas gali virsti asmenišku išgyvenimu, kuriame gimsta ramybė ir viltis.

    Festivalį organizuoja koncertinė įstaiga – Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“. Festivalį finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė ir LR kultūros ministerija.

  • Nacionalinis diktantas sugrįžta: balandžio 16-ąją rašys ir Mažeikiuose – kaip prisijungti

    Šiemet jau 16-ąjį kartą vyksiantis Nacionalinis diktantas – tarptautinis suaugusiųjų ir moksleivių raštingumą skatinantis konkursas. Diktanto tekstas per LRT RADIJĄ skambės balandžio 16 d. 11.00 val.

    Mažeikių rajono savivaldybė taip pat prisideda prie šios pilietinės iniciatyvos. Norintieji diktantą galės rašyti atvykę į Savivaldybės posėdžių salę balandžio 16 d. 10.40 val. (204 kab., Laisvės g. 8, Mažeikiai). Atvykstant būtina turėti rašymo priemonę.

    Diktanto koordinatorė – Savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Eglė Ereminė, tel. (0 443) 41 219, mob. 0 642 15 462.

    Nacionalinį diktantą nuo 2006 m. organizuoja VšĮ „Pilietinės minties institutas“, o rėmėjas – AB „Artea“ bankas. Diktantą galima rašyti artimiausioje bibliotekoje, savo mokykloje, savivaldybėje, taip pat darbo vietoje ar namuose.

    100 geriausiai parašiusiųjų bus pakviesti į Nacionalinio diktanto finalą, kuris vyks birželio 6 d. Vilniuje. Finalo metu bus išrinktas raštingiausias moksleivis, suaugusysis ir užsienio lietuvis.

    Mokyklos, bibliotekos, bendruomenės ir įvairios organizacijos kviečiamos jungtis prie Nacionalinio diktanto ir balandžio 16 d. pakviesti žmones kartu rašyti diktantą savo mieste, mokykloje ar bendruomenėje, klausantis tiesioginės transliacijos per LRT RADIJĄ.

    Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Eglė Ereminė

  • Šiaulių rajone – karių pratybos miškuose: štai kada vyks ir ko gyventojams tikėtis

    Šiaulių rajone – karių pratybos miškuose: štai kada vyks ir ko gyventojams tikėtis

    Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės kariai 2026 m. balandžio 7, 8 ir 9 d. nuo 10.00 iki 17.00 val. Vainagių ir Juodlės miškuose vykdys topografinį žygį.

    Užsiėmimų metu kariai nenaudos ginklų ir imitacinių priemonių. Karinėmis transporto priemonėmis bus važinėjama administraciniais tikslais ir tik pagrindiniais miško keliukais. Transporto priemonių svoris neviršys 5 t.

    Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai 2026 m. balandžio 22 d. šviesiu paros metu Šiaulių r. sav., Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės prieigose, vykdys pratybas.

    Pratybų metu kariai su savimi turės ginklų, tačiau imitaciniai šaudmenys nebus naudojami. Karinėmis transporto priemonėmis administraciniais tikslais bus važinėjama rajoninės ir vietinės reikšmės keliais bei miško keliukais. Taip pat nurodoma, kad sunkiasvorių karinio transporto priemonių kolonų judėjimas per gyvenvietes nuo 22.00 iki 6.00 val. nebus vykdomas.

    Tokios pačios pratybos numatytos ir 2026 m. balandžio 2 d. bei balandžio 27–30 d. šviesiu paros metu Šiaulių r. sav., Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės prieigose.

    Karinių oro pajėgų informacija

  • Utenos taryba priėmė 25 sprendimus iš karto: kam atiteks parama ir kur keliaus tūkstančiai

    Utenos taryba priėmė 25 sprendimus iš karto: kam atiteks parama ir kur keliaus tūkstančiai

    Įvyko ketvirtasis šių metų Utenos rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jo metu buvo svarstyti 25 sprendimų projektai – visi jie patvirtinti.

    Tarybos nariai pritarė projekto „Nostalgija: prisiminimai per tekstilę ir drabužį“ daliniam finansavimui. Projektą įgyvendins MB „Projektas studios“ kartu su partneriais – Onkologinių ligonių asociacija „Vilties kelias“ ir asociacija „Įtraukties akademija“.

    Ši iniciatyva prisidės prie Utenos miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategijos tikslo, numatant sociokultūrinės integracijos veiklas. Jose dalyvaus socialiai pažeidžiami ir socialinę riziką patiriantys Utenos gyventojai, įskaitant senjorus bei senjorus, turinčius onkologinių ar kitų sveikatos problemų.

    Posėdyje taip pat pritarta projekto „Profilaktikos namai“ daliniam finansavimui. Projektą įgyvendins MB „Esteti namai“. Siekiama skatinti socialinį verslą, kuris padėtų spręsti pažeidžiamų grupių atskirties problemas.

    Projekto metu planuojama atlikti patalpų remontą, įsigyti odontologo-higienisto kabineto įrangą, baldus, kompiuterinę bei kitą reikalingą įrangą. Įgyvendinus projektą, socialinės rizikos šeimų nariai, senjorai, ribotas pajamas gaunantys asmenys, žmonės su negalia ir socialinę atskirtį patiriantys gyventojai, kurie sudarys 25–30 proc. visų klientų, galės naudotis MB „Esteti namai“ teikiamomis paslaugomis nemokamai.

    Taryba taip pat patvirtino planuojamų atlikti melioracijos darbų sąrašą bei trejų metų programą, pagal kurią bus panaudojamos valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšos. Iš valstybės biudžeto šiems darbams Utenos rajono savivaldybei skirta 143 300 Eur, iš savivaldybės biudžeto – 60 000 Eur.

    Tarp svarbiausių numatytų darbų – melioracijos griovių ir juose esančių statinių priežiūra, avarinės būklės melioracijos statinių remonto darbai, Biliakiemio tvenkinio dugninės angos uždorio (kartu su pakėlimo mechanizmu) remontas, drenažo rinktuvo remonto darbai Vėjų gatvėje Klovinių kaime Utenos seniūnijoje.

    Taip pat planuojama parengti rekonstravimo techninius darbo projektus keliems tiltams: tiltui per Vyžuonos upę Plaušų kaime (Vyžuonų seniūnija), tiltui per Versmyno upę Liveikių kaime (Leliūnų seniūnija) ir tiltui per Ligajos upę Gatelių kaime (Daugailių seniūnija).

    Posėdyje pritarta ir kitiems sprendimų projektams, aktualiems miesto ir rajono gyventojams.

    Kitas Utenos rajono savivaldybės tarybos posėdis numatytas 2026 metų balandžio 29 dieną.