CP v2

Blog

  • Raków ir Piast draugiškose rungtynėse karštyje pakeitė laiką: 2:0 ir vaizdai iš stadiono

    FOTORELACJA ze spotkania

    Raków Częstochowa z Piastem Gliwice przy Limanowskiego

    Pierwotnie sparing miał rozpocząć się w sobotę o godzinie 13. Dzień wcześniej pojawił się komunikat:

    “Ze względu na wysokie temperatury sztaby szkoleniowe obu drużyn zdecydowały się zmienić godzinę rozpoczęcia sobotniego sparingu na 11:00”.

    Mecz odbył się na głównej płycie stadionu Rakowa przy Limanowskiego i był otwarty dla publiczności.

    Pierwszy sparing w okresie przygotowań do ligi. Potem zgrupowania

    Raków i Piast wróciły do zajęć po urlopach w poniedziałek i sobotni mecz był pierwszym sprawdzianem przed sezonem PKO Ekstraklasy.

    Gospodarze prowadzili do przerwy 1:0. Gola zdobył Jonatan Braut Brunes, który najpierw “wjechał” w pole karne Piasta, a potem najlepiej odnalazł się w zamieszaniu przed gliwicką bramką, sprytnie strzelając obok bramkarza.

    W 54. minucie było 2:0. Jean Carlos posłał piłkę w pole karne z lewej strony, a zamykający akcję na dalszym słupku Max Pawłowski wykorzystał zagapienie obrony Piasta i wpakował piłkę z bliska do siatki.

    Piast szukał bramki kontaktowej, do której było blisko w 79. minucie, gdy Bogdan Racovitan wybijał piłkę na własnym polu karnym i trafił w poprzeczkę.

    W Piaście zagrali testowany od poniedziałku młodzieżowy reprezentant Polski Marcel Mendes-Dudziński (wiosną był wypożyczony z Legii Warszawa do drugoligowego Świtu Szczecin), wracający z wypożyczenia Levis Pitan (Ross County) oraz Mouhamed Souare, Szymon Gapiński, Kacper Kostek z zespołu rezerw.

    “Medaliki” w niedzielę wyjeżdżają na zgrupowanie w Arłamowie. Gliwiczanie w poniedziałek rozpoczną obóz w Opalenicy.

    Sparing: Raków Częstochowa – Piast Gliwice 2:0 (1:0)

    Bramki: 1:0 Jonatan Braut Brunes (12), 2:0 Max Pawłowski (54).

    Raków: (I połowa): Wiktor Żołneczko – Fran Tudor, Ariel Mosór, Jerzy Napieraj – Michael Ameyaw, Oskar Repka, Władysław Kochergin, Oliwier Kwiatkowski, Patryk Makuch, Erick Otieno – Jonatan Braut Brunes.

    (II połowa): Tarik Karić – Nikodem Całko, Bogdan Racovitan, Jerzy Napieraj – Max Pawłowski, Marko Bulat, Abraham Ojo, Bogdan Mircetić, Tomasz Pieńko, Jean Carlos – Adam Basse.

    Piast: (I połowa): Domen Gril (32. Jakub Grelich) – Ema Twumasi, Juande Rivas, Igor Drapiński, Kacper Kostek – Jason Lokilo, Oliwier Maziarz, Quentin Boisgard, Maciek Kucharski, Hugo Vallejo – Andréas Katsantonis.

    (II połowa): Jakub Grelich (61. Marcel Mendes-Dudziński) – Filip Borowski, Jakub Czerwiński, Levis Pitan, Jakub Lewicki – Ivan Lima, Oskar Leśniak (75. Szymon Gapiński), Jakub Łabojko, Jorge Felix, Szczepan Mucha (75. Mouhamed Souare) – Adrian Dalmau.

  • Kur saugiai maudytis per karščius Tomaszove: vienintelė veikianti maudykla – Przystań nad Pilicą

    Per vasaros karščius Tomaszovo Mazovieckio apylinkėse saugiam poilsiui vandenyje išsiskiria viena vieta: Przystań nad Pilicą. Miesto maudykla čia veikia nuo birželio 15 dienos ir, kaip skelbiama, yra vienintelė oficialiai atvira maudymosi vieta mieste bei netoliese.

    Maudykla įrengta aptvertoje ir stebimoje rekreacinėje teritorijoje PCK gatvėje 10A. Pakrantėje yra smėlio paplūdimys, o maudymosi zona pažymėta taip, kad poilsiautojai aiškiai matytų, kur maudytis saugiausia.

    Budintys gelbėtojai ir vandens patikra

    Saugumu rūpinasi WOPR gelbėtojai, kurie vasaros sezonu budi kasdien nuo 9 iki 17 valandos. Toks režimas ypač svarbus karštomis dienomis, kai prie vandens susirenka daugiau žmonių, o incidentų rizika natūraliai išauga.

    Vandens kokybė taip pat stebima: bakteriologinius tyrimus atlieka vietos sanitarinė tarnyba. Skelbiama, kad kol kas vanduo atitinka maudymuisi keliamus reikalavimus, tačiau rekomenduojama sekti naujausią informaciją, nes rodikliai gali kisti po liūčių ar karščio bangų.

    Kas laukia atvykusiųjų į paplūdimį

    Paplūdimio erdvė sutvarkyta taip, kad būtų patogu skirtingoms poilsiautojų grupėms, o vaikams numatytos atskiros seklumos zonos. Tai leidžia sumažinti riziką mažiesiems ir padeda tėvams lengviau prižiūrėti vaikus.

    Šalia vandens siūloma daugiau nei tik maudynės: yra vieta griliui, paplūdimio sporto aikštelės, vaikų žaidimų erdvės ir lauko treniruokliai. Norintiems aktyvesnio laisvalaikio sudaryta galimybė švartuoti vandens įrangą ir išsinuomoti baidares.

    Patogumui įrengtos persirengimo vietos, veikia tualetai ir dušai, skelbiamas maudyklos reglamentas. Taip pat pateikiami pagalbos telefonų numeriai ir aktuali informacija apie sąlygas vietoje, kad poilsiautojai galėtų greitai įvertinti situaciją.

    Maudykla planuojama atvira iki vasaros pabaigos, iki rugpjūčio 31 dienos. Atvykstantiems patariama rinktis būtent prižiūrimas maudymosi vietas, nes karščiais vandens telkiniai vilioja, tačiau nesaugiose vietose rizika stipriai išauga.

  • Karščio banga Koszalyne: miestas paruošė vandens punktus, vandens užuolaidas ir vėsias erdves gyventojams

    Koszalyne per karščio bangą tarnybos kol kas nefiksuoja iškvietimų dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su aukšta oro temperatūra. Vietos pareigūnai teigia, kad gyventojai, panašu, atsižvelgė į raginimus elgtis atsargiai ir planuoti dieną taip, kad būtų išvengta perkaitimo.

    Nors eismas, ypač kryptimi link jūros, tapo intensyvesnis, rimtesnių incidentų neįvyko. Miesto tarnybų duomenimis, nepadaugėjo ir pranešimų apie gaisrus apylinkėse, taip pat nepastebėta staigaus alpimų atvejų augimo.

    Kur mieste rasti vandens?

    Siekiant sumažinti karščio poveikį, Koszalyno miestas įrengė kelias vietas, kur gyventojai gali nemokamai papildyti geriamojo vandens atsargas. Vienas pagrindinių taškų veikia Senamiesčio turgaus aikštėje, šalia miesto dviračių stotelės esančioje alėjoje.

    Toje pačioje vietoje įrengtos ir vandens užuolaidos, padedančios greičiau atvėsti praeiviams bei šeimoms su vaikais. Papildoma vandens užuolaida pastatyta ir Vandens slėnyje, kur karštomis dienomis susirenka daugiau žmonių.

    Vėsios erdvės trumpam poilsiui

    Gyventojams, ieškantiems pavėsio ir galimybės trumpam atsikvėpti nuo kaitros, mieste paruoštos vadinamosios poilsio erdvės patalpose. Jose galima pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių ir ramiau praleisti dalį dienos.

    Tokios vietos numatytos Kultūros centre 105, Baltijos dramos teatre, Koszalyno muziejuje ir Koszalyno filharmonijoje. Šiose įstaigose taip pat sudarytos sąlygos atsigerti vandens iš geriamojo vandens dispenserių.

    Be to, prie Koszalyno filharmonijos, Parke Pomeranijos kunigaikščių teritorijoje, pastatytas vandens cisternos tipo automobilis su 500 litrų geriamojo vandens. Čia gyventojai gali papildyti savo turimas gertuves ar buteliukus.

  • Trys Zodiako ženklai šią savaitę gali žengti į naują etapą: ką prognozuoja būrėja Parisa

    Kai kuriems žmonėms artimiausios dienos gali priminti ribą tarp to, kas buvo, ir to, kas tik prasideda. Būrėja Parisa teigia, kad šiuo laikotarpiu daliai Zodiako ženklų ryškėja pokyčių kryptis: vieniems tai bus profesiniai sprendimai, kitiems – senų istorijų uždarymas.

    Astrologijoje tokios prognozės dažnai siejamos su ciklais, kai didėja dėmesys planams, įsipareigojimams ir asmeniniams prioritetams. Nors Merkurijaus retrogradacija paprastai skatina stabtelėti ir persvarstyti, Parisa išskiria tris ženklus, kurie esą ypač stipriai pajus naujo etapo pradžią.

    Horoskopas birželio 29–liepos 3 dienomis

    Anot Parisos, savaitės pradžia palanki pokyčiams, kurie brendo ne vieną mėnesį. Tai metas, kai lengviau aiškiau įvardyti, ko norisi atsisakyti, o kur verta investuoti laiką ir energiją.

    Ji pabrėžia, kad retrogradiniai laikotarpiai dažnai atneša ne tiek netikėtus įvykius, kiek grįžtančias temas: atsinaujina derybos, prisimenami atidėti sprendimai, išryškėja tai, kas iki šiol buvo nutylėta. Todėl naujas etapas gali prasidėti nuo paprasto, bet tvirto apsisprendimo.

    Liūtas: daugiau matomumo ir drąsos

    Liūtams, pasak Parisos, ši savaitė gali tapti startu ryškesniam laikotarpiui, kai norisi daugiau pripažinimo ir laisvės veikti savaip. Daugiau dėmesio gali krypti į karjeros kryptį, savirealizaciją ir asmeninį įvaizdį.

    Jei pastaruoju metu buvo jaučiamas sąstingis, dabar gali atsirasti impulsas aiškiau parodyti savo kompetencijas ir imtis iniciatyvos. Šiame fone svarbu nepersistengti su pažadais ir palikti vietos korekcijoms, jei planai dar keisis.

    Ožiaragis ir Skorpionas: užbaigimai, kurie atveria duris

    Ožiaragiams Parisa sieja savaitę su užbaigimo jausmu ir rezultatų apibendrinimu. Tai gali būti susiję su sprendimais darbe, finansiniuose įsipareigojimuose ar ilgalaikiuose planuose, kai norisi aiškumo ir stabilumo.

    Skorpionams, anot jos, gali ryškėti pabaiga vienoje srityje tam, kad atsirastų vietos naujoms galimybėms. Daugiau dėmesio gali tekti mokslams, bendravimui, kasdieniams įpročiams ar darbo ritmui, o svarbiausiu faktoriumi gali tapti intuicija ir gebėjimas laiku paleisti tai, kas nebeveikia.

    Teksto pabaigoje Parisa kelia klausimą, kuriems ženklams dar teks sugrįžti prie senų reikalų. Būtent tai ir yra retrogradinių periodų esmė: kai kuriuos dalykus tenka peržiūrėti antrą kartą, kad naujas etapas prasidėtų tvirčiau.

  • Per 14 dienų ekspedicija prie Brazilijos aptiko 31 naują jūrų rūšį: proveržį lėmė laivo mikroskopas

    Dvi savaites trukusi tarptautinė mokslinė ekspedicija Pietų Atlante prie Brazilijos krantų užfiksavo 31 iki šiol neaprašytą jūrų gyvūnų rūšį. Tyrėjai sako, kad toks tempas priartėjo prie rekordinių naujų rūšių atradimų per trumpą laiką.

    Ekspedicijoje dalyvavo apie 20 ekspertų iš JAV, Australijos, Brazilijos ir Japonijos, dirbusių tyrimų laive Falkor. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į vadinamąją vidurinio vandens zoną, esančią tarp paviršiaus ir jūros dugno.

    Ši erdvė laikoma didžiausia Žemės buveine, apimančia didžiąją dalį planetos gyvenamosios aplinkos, tačiau ji išlieka viena mažiausiai ištirtų. Dėl sudėtingų sąlygų, didelių atstumų ir trapios gyvybės daug organizmų čia sunku ne tik sugauti, bet ir išsaugoti tyrimams.

    Tarp naujai užfiksuotų radinių paminėtos devynios medūzų rūšys, septynios sifonoforų rūšys, septynios ketenoforų rūšys, keturios apendikuliarijų lervos, du dideli vienaląsčiai organizmai, taip pat viena amfipodų rūšis ir greitai judantis daugšerėtas kirminas. Dalis šių organizmų yra itin trapūs, todėl jų identifikavimas įprastai užtrunka gerokai ilgiau.

    Proveržį, pasak ekspedicijos komandos, lėmė naujos kartos konfokalinis mikroskopas, sumontuotas pačiame laive. Jis leido tiesiogiai jūroje stebėti gyvų organizmų trimačius ląstelių vaizdus ir greičiau atskirti skirtingas rūšis.

    „Tai atveria visiškai naują tyrimų pasaulį. Matėme, kaip ląstelės sąveikauja, keičiasi medžiagomis ir formuoja struktūras, ir galėjome tai stebėti realiuoju laiku laive, nors įprastai prireikia savaičių paruošimo, kad apskritai pamatytum panašius procesus“, – sakė ekspedicijos vyriausioji mokslininkė, Smitsono instituto daktarė Karen Osborn.

    Pasak mokslininkų, toks realaus laiko stebėjimas gali keisti ir rūšių atpažinimo praktiką: įprastai mėginius tenka gabenti į laboratorijas, fiksuoti, dažyti ir tik tada analizuoti. Laive atlikti aukštos raiškos tyrimai leidžia greičiau suprasti, ką verta tirti detaliau, o ką galima atmesti kaip jau žinomą rūšį.

    Ekspedicijos rezultatai dar kartą primena, kiek mažai žmonija žino apie vandenynų gyvybę, ypač atviroje jūroje ir tarpiniuose vandens sluoksniuose. Tyrėjai pabrėžia, kad nauji instrumentai ir mobilios laboratorijos laivuose tampa vienu svarbiausių būdų sparčiau pildyti vandenynų biologinės įvairovės žemėlapį.

  • Mokslininkai atskleidė: čiurliai kasmet grįžta į tą patį lizdą, o karštis kelia naują grėsmę

    Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad čiurliai pasižymi išskirtiniu prisirišimu prie konkrečios lizdavietės: dauguma paukščių kasmet sugrįžta į tą pačią vietą net po tūkstančių kilometrų migracijos. Tyrėjai pabrėžia, kad ši elgsena daro lizdaviečių apsaugą miestuose ir miesteliuose ypač svarbią.

    Tyrimas, kurį atliko Karališkoji paukščių apsaugos draugija, rėmėsi ilgalaikiais stebėjimais vienoje Pietvakarių Anglijos vietovėje. 15 metų trukusio darbo metu buvo stebimi šimtai lizdų, o suaugę paukščiai žymimi žiedais, kad būtų galima tiksliai sekti jų sugrįžimus.

    Duomenys parodė, kad apie 94 proc. stebėtų čiurlių kasmet grįždavo į tą patį lizdą, kuriame perėjo ankstesniais metais. Tuo metu poros stabilumas buvo mažesnis: maždaug 59 proc. paukščių kitą sezoną perėjo su tuo pačiu partneriu.

    Prie lizdų įrengtos kameros fiksavo ir konfliktus: dėl teisės užimti lizdavietę paukščiai neretai susiremia, ypač kai tinkamų angų pastatuose mažėja. Tokia konkurencija sustiprėja renovuojant senus namus, keičiant stogus ar šiltinant fasadus, kai užsandarinami plyšiai ir ertmės.

    „Pirmą kartą galėjome dokumentiškai patvirtinti, kokia stipri yra čiurlių ištikimybė būtent lizdavietei. Tai dar kartą parodo, kad tokias vietas būtina saugoti mūsų miestuose ir kaimuose“, – sakė Karališkosios paukščių apsaugos draugijos tyrėjas Malcolmas Burgessas.

    Jungtinėje Karalystėje čiurliai įtraukti į rūšių, kurioms reikalinga sustiprinta apsauga, sąrašus, o jų populiacija nuo 1995 metais, kaip skelbia gamtosaugininkai, smuko maždaug 70 proc. Viena svarbiausių priežasčių siejama su lizdaviečių praradimu, kai pastatai sandarinami ar pertvarkomi nepaliekant ertmių paukščiams.

    Reaguodama į problemą, Škotija nuo šių metų įpareigojo naujų namų statyboje numatyti specialius sprendimus čiurliams, pavyzdžiui, integruotus lizdavietės tipo blokelius. Tuo tarpu Anglijoje analogiškas reikalavimas kol kas nėra įtvirtintas nacionaliniu mastu, nors tokio sprendimo kaina, kaip nurodoma viešai, siekia apie 40 eurų už vienetą.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje nuskambėjo ir praktiniai pavyzdžiai, kaip sprendimai daromi po visuomenės spaudimo. Vienu atveju infrastruktūros valdytojas po gyventojų protestų atnaujino uždarytas angas viaduke, kad čiurliai galėtų sugrįžti į įprastas vietas.

    Tyrėjai ir savanorių grupės atkreipia dėmesį į dar vieną riziką, kuri stiprėja dėl klimato kaitos: karščio bangas perėjimo metu. Kai lizdavietės įkaista, jaunikliai gali perkaisti ir iškristi iš lizdo, o ant žemės atsidūrę čiurliai dažnai nebegali patys pakilti.

    „Svarbiausias veiksnys šiemet bus tai, kiek jauniklių neteksime dėl itin aukštos temperatūros lizduose. Tai nauja rimta problema šiai rūšiai“, – sakė čiurlių apsaugos iniciatyvų koordinatorius Nickas Brownas.

    Gamtosaugininkai pabrėžia, kad situaciją gali pagerinti paprasti, bet nuoseklūs sprendimai: planuojant renovacijas palikti ar įrengti saugias lizdavietes, o karščių metu gyventojams būti atidiems, jei šalia namų randama nusilpusių jauniklių. Kuo daugiau miestai prisitaikys prie laukinių rūšių poreikių, tuo didesnė tikimybė, kad čiurliai išliks įprasta vasaros dangaus dalimi.

  • 10 maisto produktų, galinčių sukelti migreną: kai kurie pasirinkimai nustebins

    10 maisto produktų, galinčių sukelti migreną: kai kurie pasirinkimai nustebins

    Kas iš tiesų provokuoja migreną?

    Migrena nėra paprastas galvos skausmas – tai neurologinė būklė, dažnai pasireiškianti pulsuojančiu skausmu, pykinimu, jautrumu šviesai ar garsui. Nors priepuolius gali provokuoti miegas, stresas ar hormonų svyravimai, daliai žmonių svarbų vaidmenį atlieka ir mityba.

    Svarbu pabrėžti, kad nėra vieno universalaus sąrašo, tinkančio visiems. Tas pats produktas vienam žmogui gali būti neutralus, o kitam – tapti priepuolio „jungikliu“, ypač jei susiduria keli veiksniai vienu metu, pavyzdžiui, nuovargis ir dehidratacija.

    Dažniausi mitybiniai dirgikliai

    Riešutai dažnai laikomi sveiku užkandžiu, tačiau kai kuriems žmonėms jie siejami su migrenos epizodais. Mokslinėje literatūroje minimos atskiros aminorūgštys, įskaitant fenilalaniną, galinčios turėti įtakos kraujagyslių tonusui, o tai svarbu migrenos mechanizmams.

    Alkoholis yra vienas dažniau įvardijamų provokatorių, ypač raudonas vynas. Jame esantys junginiai, tokie kaip taninai, ir pats alkoholis, skatinantis skysčių netekimą, kai kuriems žmonėms gali padidinti priepuolio tikimybę.

    Kofeino ryšys su migrena – dviprasmis: jis gali tiek palengvinti, tiek išprovokuoti skausmą. Neretas scenarijus – ne pati kava, o staigus jos atsisakymas, kai organizmas įpratęs prie kasdienės dozės, tuomet pasireiškia galvos skausmas ar sustiprėja migrenos simptomai.

    Ilgai brandinti ir pelėsiniai sūriai neretai minimi dėl juose esančios tiramino koncentracijos. Ši medžiaga kai kuriems žmonėms gali veikti neurocheminius procesus, o jautresni pacientai pastebi, kad po tokių produktų migrena pasikartoja dažniau.

    Perdirbta mėsa, pavyzdžiui, dešrelės ar saliamis, dažnai turi nitratų ir nitritų, kurie naudojami konservavimui. Nors reakcija nėra universali, dalis pacientų įžvelgia ryšį tarp stipraus, perdirbto maisto ir galvos skausmo epizodų.

    Skonio stipriklis natrio glutamatas kai kuriems žmonėms siejamas su galvos skausmais, nors laikomas leistinu maisto priedu. Jis dažniau aptinkamas greituose užkandžiuose, prieskonių mišiniuose ar greitai paruošiamuose patiekaluose, tad svarbus ir bendras itin perdirbto maisto kiekis racione.

    Citrusiniai vaisiai, tokie kaip apelsinai ar greipfrutai, kartais įvardijami kaip galimas dirgiklis, tačiau moksliniai duomenys nėra vienareikšmiai. Praktikoje geriausiai veikia individuali stebėsena, nes vieniems citrusai neturi jokios įtakos, o kitiems sutapimai kartojasi.

    Aspartamas, plačiai naudojamas saldiklis, taip pat minimas pacientų pasakojimuose kaip galimas provokatorius. Institucijų vertinimu, jis laikomas saugiu, tačiau migrena dažnai yra jautrumo ir individualių ribų liga, todėl kai kuriems žmonėms net ir leistini priedai gali sutapti su priepuolių pradžia.

    Ankštiniai, nors yra vertingi mitybos požiūriu, daliai žmonių taip pat pasirodo probleminiai. Tokiais atvejais svarbu ne skubėti atsisakyti visos grupės, o tiksliai išsiaiškinti, ar reakciją sukelia konkretus produktas, porcijos dydis ar valgymo laikas.

    Šokoladas išlieka vienu dažniausiai minimų įtariamųjų, tačiau priežastinis ryšys nėra aiškus. Specialistai atkreipia dėmesį, kad potraukis saldumynams kartais atsiranda dar ankstyvoje migrenos fazėje, todėl šokoladas gali būti ne priežastis, o ankstyvas signalas, kad priepuolis jau prasideda.

    Kaip atpažinti savo „trigerius“?

    Praktiškiausia strategija – migrenos dienoraštis, kuriame fiksuojami valgymo laikai, produktai, skysčių kiekis, miegas ir simptomų pradžia. Taip lengviau pamatyti pasikartojančius dėsningumus ir atskirti atsitiktinumą nuo realaus ryšio.

    Vietoje griežtų ribojimų iš anksto dažniausiai rekomenduojamas individualus, nuoseklus vertinimas ir reguliarus režimas. Stabilūs valgymo intervalai, pakankamas vandens kiekis ir atsargus elgesys su alkoholiu ar staigiais kofeino pokyčiais daugeliui tampa paprastais, bet veiksmingais žingsniais.

    Jei migrena kartojasi dažnai, stipriai riboja kasdienybę ar atsiranda naujų, neįprastų simptomų, verta pasitarti su gydytoju. Migrena reikalauja individualaus plano, o netikslus savarankiškas eliminavimas kartais baigiasi mitybos disbalansu, bet ne mažesniais priepuoliais.

  • Dėmės po saulės brandžioje odoje? Dermatologai įspėja: šių klaidų nekartokite vasarą

    Dėmės po saulės brandžioje odoje? Dermatologai įspėja: šių klaidų nekartokite vasarą

    Kas keičiasi su amžiumi?

    Su amžiumi oda plonėja, lėčiau atsinaujina, dažniau išsausėja, o apsauginė barjero funkcija silpnėja. Dėl to ultravioletiniai spinduliai lengviau sukelia uždegimą ir oksidacinį stresą, o po jų likę pėdsakai, įskaitant pigmentines dėmes, „įsitvirtina“ greičiau.

    Dermatologų vertinimu, brandžioje odoje dažniau matomas netolygus tonas ir tamsesnės dėmės po vasaros nebūtinai atsiranda staiga. Dažnai tai metų metais kauptos saulės žalos pasekmė, kuri išryškėja, kai oda praranda dalį gebėjimo greitai atsistatyti.

    Kodėl atsiranda pigmentinės dėmės?

    Odos spalvą daugiausia lemia melaninas, kurį gamina melanocitai. Veikiant saulei melanino gamyba didėja, tačiau problema prasideda tada, kai jis pasiskirsto netolygiai ir susidaro aiškesnės tamsios zonos.

    Tokias dėmes gali sustiprinti ir kiti veiksniai: hormonų svyravimai, buvę ar aktyvūs uždegimai, netinkamai parinkta kosmetika, taip pat agresyvesni šveitimo ar atsinaujinimą skatinantys produktai prieš išeinant į saulę. Brandžiai odai dažnai užtenka mažesnio dirgiklio, kad pigmentacija suaktyvėtų.

    Ką daryti kasdien?

    Patikimiausias įprotis, kuris realiai mažina naujų dėmių riziką, yra kasdienė plataus spektro apsauga nuo UVA ir UVB. Praktikoje dažniausiai rekomenduojamas SPF 50, ypač jei oda linkusi pigmentuotis, yra plona, jautri ar po procedūrų.

    Svarbi ne tik priemonė, bet ir jos kiekis: per plonas sluoksnis reiškia gerokai silpnesnę apsaugą nei rodo etiketė. Jei daug laiko praleidžiate lauke, filtrą verta atnaujinti dienos eigoje, nes apsauga nusitrina nuo prakaito, prisilietimų ir trinties.

    Kasdienėje rutinoje pravartu rinktis ingredientus, kurie padeda suvienodinti toną ir kartu ramina odą. Dažniausiai minimi vitaminas C, niacinamidas, azelaino rūgštis, antioksidantai ir ceramidai, nes jie palaiko odos barjerą ir mažina uždegiminį foną.

    Su retinoidais ir intensyviomis rūgštimis reikėtų elgtis atsargiai: netinkamai naudojami jie gali padidinti jautrumą saulei. Šiltuoju sezonu dažnai saugiau mažinti jų intensyvumą, o prioritetą teikti barjero stiprinimui ir nuosekliam SPF.

    Galiausiai, apsauga nėra vien kosmetika: plačiabrylė skrybėlė, akiniai nuo saulės ir šešėlio paieška, kai saulė intensyviausia, duoda apčiuopiamos naudos. Skirtumas tarp pasivaikščiojimo ryte ir vidurdienį odai yra didelis, ypač jei siekiate išvengti naujų pigmentinių dėmių rudenį.

    Ne kiekviena tamsesnė dėmelė yra pavojinga, tačiau naujos ar kintančios dėmės vertos dėmesio. Jei pakinta spalva, forma, kraštai, dėmė greitai didėja, ima niežėti ar kraujuoti, reikėtų nedelsti ir pasitarti su dermatologu.

    Brandžiai odai saulės nereikia bijoti, tačiau verta laikytis strategijos: aukštas SPF, nuosekli, neagresyvi priežiūra, mechaninė apsauga ir budrumas dėl naujų ar besikeičiančių darinių. Tokia rutina labiausiai padeda išlaikyti tolygesnį odos toną ir mažinti ilgalaikės saulės žalos padarinius.

  • Dusulys naktį ir poreikis sėstis lovoje: gydytojai įspėja apie galimą širdies nepakankamumą

    Dusulys naktį ir poreikis sėstis lovoje: gydytojai įspėja apie galimą širdies nepakankamumą

    Vienkartinis dusulio epizodas naktį gali turėti daug priežasčių: nuo peršalimo, alergijų ar nerimo iki obstrukcinės miego apnėjos. Tačiau medikai ragina suklusti, jei kartojasi konkretus scenarijus: atsigulate, po kurio laiko prabundate dėl oro trūkumo, jaučiate spaudimą krūtinėje ir instinktyviai norite atsisėsti.

    Jei atsisėdus ar pakėlus viršutinę kūno dalį kvėpavimas pamažu palengvėja, tai gali būti su kūno padėtimi susijęs dusulys. Kardiologijoje toks požymis dažnai siejamas su širdies nepakankamumu, kai širdies raumuo kraują pumpuoja nepakankamai efektyviai.

    Kai sutrinka kairiosios širdies pusės darbas, pasekmės neretai pirmiausia juntamos plaučiuose. Dėl kraujo sąstovio plaučių kraujagyslėse gali atsirasti sunkumo jausmas krūtinėje, nepilno įkvėpimo pojūtis, kosulys, švokštimas ar vis labiau varginantis nuovargis.

    Dieną dalis skysčių dėl gravitacijos kaupiasi apatinėse galūnėse, dažniausiai čiurnų ir blauzdų srityje. Atsigulus skysčiai lengviau persiskirsto į centrinę kraujotaką, ir sveika širdis paprastai su tuo susitvarko.

    Jei širdis nusilpusi, papildomas kraujo tūris gali ją perkrauti, todėl didėja spaudimas plaučių kraujagyslėse. Tuomet kvėpuoti gulint tampa sunkiau, o atsisėdus ar pasiremus pagalvėmis palengvėja. Ilgainiui atsiranda būdingas įprotis: vienos pagalvės nebepakanka, prireikia dviejų ar trijų, o kartais miegama tik pusiau sėdint.

    Naktinis dusulys dažniausiai nebūna vienintelis signalas. Svarbu įvertinti, ar sumažėjo fizinio krūvio tolerancija, pavyzdžiui, ar lipant laiptais ir einant sparčiau greičiau pritrūksta oro nei anksčiau.

    Įtarimą stiprina kojų tinimai, sunkumo jausmas blauzdose, staigus svorio augimas per trumpą laiką, širdies permušimai, nuolatinis nuovargis, galvos svaigimas, naktinis kosulys ar švokštimas. Ypač pavojingas derinys, kai dusulį lydi stiprus krūtinės skausmas ar spaudimas, šaltas prakaitas, ryškus silpnumas, alpimas ar melsvėjantys lūpų bei pirštų galiukai.

    Gydytojo kabinete diagnostika paprastai pradedama nuo detalaus pokalbio: kada dusulys prasideda, kiek trunka, ar priklauso nuo kūno padėties ir ar sumažėja atsisėdus. Taip pat svarbu pasakyti, kiek pagalvių reikia miegui, ar atsirado tinimų, širdies plakimo pojūtis, kosulys, knarkimas ar staigūs prabudimai su dusuliu.

    Toliau įprastai vertinamas kraujospūdis, pulsas, kvėpavimo dažnis, klausomi širdies ir plaučių garsai, apžiūrima, ar nėra skysčių kaupimosi požymių. Dažnai atliekama elektrokardiograma, kraujo tyrimai, deguonies įsotinimo įvertinimas, o prireikus ir natriurezinių peptidų tyrimas, padedantis įvertinti širdies nepakankamumo tikimybę.

    Vienas svarbiausių tyrimų yra echokardiografija, arba širdies echoskopija. Ji leidžia įvertinti širdies kamerų ir vožtuvų būklę bei tai, ar širdis pumpuoja kraują pakankama jėga.

    Atsižvelgdamas į situaciją gydytojas gali skirti krūtinės ląstos rentgenogramą, ilgalaikį elektrokardiogramos stebėjimą, fizinio krūvio mėginį, plaučių funkcijos tyrimus ar miego apnėjos diagnostiką. Naktinis dusulys gali turėti kelias priežastis vienu metu, todėl svarbu įvertinti tiek širdies, tiek kvėpavimo sistemos būklę.

    Jei dusulys staigus, labai stiprus, greitai progresuoja arba jį lydi krūtinės skausmas, alpimas, ryškūs ritmo sutrikimai, sąmonės aptemimas ar melsvėjimas, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. O jei dusulys kartojasi, bet nėra ūmus, jo taip pat nereikėtų nurašyti nuovargiui ar blogam miegui: tai gali būti svarbus signalas, kad reikalinga išsami gydytojo apžiūra.

  • Vasarą akys rausta dažniau: kaip atpažinti konjunktyvitą ir kada antibiotikai tik pakenks

    Vasarą akys rausta dažniau: kaip atpažinti konjunktyvitą ir kada antibiotikai tik pakenks

    Kas iš tiesų yra konjunktyvitas

    Konjunktyvitas, arba junginės uždegimas, yra viena dažniausių akių paraudimo priežasčių, tačiau tai nėra viena konkreti liga. Jį gali sukelti virusai, bakterijos, alergijos ar paprastas akių paviršiaus dirginimas nuo dulkių, dūmų ar chloro.

    Dažniausi požymiai panašūs: paraudimas, ašarojimas, deginimas, perštėjimas ir jausmas, tarsi po vokais būtų smėlio. Vis dėlto simptomų pobūdis dažnai padeda numanyti priežastį ir pasirinkti teisingą veiksmų planą.

    Kaip atskirti priežastį pagal požymius

    Jei ryte vokai būna sulipę, o akių kampučiuose kaupiasi tirštos išskyros, labiau tikėtina bakterinė infekcija. Tokiais atvejais gydytojas gali skirti antibiotikų lašus ar tepalą, bet savarankiškai jų vartoti nereikėtų.

    Vandeningos išskyros, gausus ašarojimas ir dažnesnis užsikrėtimas šeimoje ar kolektyve būdingesni virusiniam konjunktyvitui. Tuomet gydymas dažniausiai yra simptominis, o svarbiausia tampa higiena ir užkrečiamumo mažinimas.

    Jei vyrauja niežulys, ypač kai vienu metu parausta abi akys, dažnai kalta alergija, kuri vasarą suaktyvėja dėl žiedadulkių. Tokiu atveju labiausiai padeda alergeno vengimas, dirbtinių ašarų preparatai ir, jei reikia, antialerginiai akių lašai.

    Kodėl vasarą problema sugrįžta

    Šiltas sezonas sudaro palankesnes sąlygas mikroorganizmams plisti, o žmonės dažniau būna arti vieni kitų kelionėse, stovyklose, renginiuose. Prie dirginimo prisideda prakaitas, dulkės, vėjas, kondicionuojamas oras ir intensyvesnis buvimas lauke.

    Riziką didina ir maudynės baseinuose bei atviruose vandens telkiniuose: chloruotas vanduo gali dirginti akis, o perpildytose vietose lengviau pasigauti infekciją. Be to, vasara daugeliui yra pats sezoninių alergijų pikas, todėl paraudusios akys ne visada reiškia uždegimą dėl infekcijos.

    „Ne kiekviena paraudusi akis reiškia bakterinę infekciją, todėl antibiotikai turi būti vartojami tik tada, kai juos paskiria gydytojas“, – pabrėžia oftalmologai.

    Kaip sau padėti be antibiotikų

    Pirmas žingsnis visais atvejais yra higiena: neliesti ir netrinti akių, dažnai plauti rankas, naudoti atskirą rankšluostį, ypač jei įtariama infekcija. Akis gali nuraminti dirbtinės ašaros, kurios sudrėkina paviršių ir padeda išplauti dirgiklius.

    Jei vokai sulipę nuo išskyrų, galima švelniai nuvalyti ir dėti šiltus kompresus, kad lengviau pasišalintų sekretas. Jei labiau vargina alerginis niežulys ir paburkimas, dažniau palengvina vėsūs kompresai.

    Kol simptomai nepraeina, verta atsisakyti kontaktinių lęšių ir akių makiažo, nes tai gali ilginti gijimą ir didinti komplikacijų riziką. Taip pat svarbu nesidalinti akių lašais ar kosmetika su kitais žmonėmis.

    Namų metodai, tokie kaip pieno ar žolelių nuovirų lašinimas į akis, gali sukelti papildomą dirginimą arba įnešti infekciją. Taip pat nereikėtų vartoti likusių antibiotikų nuo ankstesnių ligų ar pasiskolintų iš kitų, nes tai dažnai neduoda naudos ir gali apsunkinti tikros priežasties nustatymą.

    „Jeigu atsiranda stiprus skausmas, šviesos baimė, suprastėja regėjimas ar gausiai pūliuoja, laukti nevertėtų ir reikia skubiai kreiptis į gydytoją“, – akcentuoja specialistai.

    Į medikus taip pat svarbu kreiptis, jei simptomai nemažėja kelias dienas, jei serga mažas vaikas, jei turite nusilpusį imunitetą arba jei paraudimas atsirado nešiojant kontaktinius lęšius. Tokiais atvejais būtina atmesti ragenos pažeidimą ir kitas būkles, kurioms reikia greitesnio gydymo.