CP v2

Blog

  • Įspėja vairuotojus: pasikeitė „Kelių priežiūros“ numeriai pranešti apie duobes ir kliūtis

    Valstybinės reikšmės kelių priežiūrą vykdanti AB „Kelių priežiūra“ praneša, kad pasikeitė kontaktiniai telefonų numeriai, skirti informuoti apie pavojingas pažaidų vietas ar kliūtis keliuose.

    Nuo šiol apie valstybinės reikšmės keliuose pastebėtas duobes, dangos deformacijas, užtvindytus ruožus ar kitas eismo saugumui pavojų keliančias situacijas galima pranešti trumpuoju numeriu 1801 arba telefonu +370 3 778 8001.

    Skambinant trumpuoju numeriu 1801 taikomas 0,12 Eur/min. mokestis „Telia“ ir „Tele2“ tinkluose bei 0,15 Eur/min. „Bitė“ tinkle.

    Pasirinkus numerį +370 3 778 8001, skambučių kaina priklauso nuo konkretaus ryšio operatoriaus plano. AB „Kelių priežiūra“ pažymi, kad skambučio mokestis skirtas telefono linijos palaikymui, operatorių paslaugoms ir skambučių apdorojimui, kad gauti pranešimai būtų administruojami sklandžiai ir į juos būtų reaguojama operatyviai.

    Gyventojų patogumui AB „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą interneto svetainėje keliuprieziura.lt. Šis būdas ypač patogus tiems, kurie nori išsamiai pateikti informaciją apie kelio dangos pažeidimus ar kitas kliūtis.

    Be to, bendrovė jau kurį laiką yra įgyvendinusi integraciją su navigacine programėle „Waze“. Vairuotojų programėlėje pažymėtos kliūtys perduodamos į kelininkų darbų organizavimo sistemą, kur jos peržiūrimos, įvertinamos ir, esant poreikiui, šalinamos nedelsiant.

    AB „Kelių priežiūra“ primena, kad kiekvienos pažaidos ar kliūties pavojingumas vertinamas pagal nustatytus kelių priežiūros normatyvus. Nepriklausomai nuo to, kada gautas pranešimas, specialistai įvertina ribines reikšmes ir kitas aplinkybes. Nustačius, kad kliūtis kelia didelį pavojų ar trukdo saugiam eismui, arba pažaida pasiekė ar viršija ribines reikšmes, priežiūros darbai organizuojami nedelsiant.

  • Socialinė pagalba Jonavoje – vienu mygtuku: naujas sprendimas palengvins gyvenimą tūkstančiams

    Socialinė pagalba Jonavoje – vienu mygtuku: naujas sprendimas palengvins gyvenimą tūkstančiams

    Jonavos rajono gyventojams nuo šiol bus lengviau rasti reikalingą socialinę pagalbą – pristatytas projekto „Informacija – pirmas žingsnis į pagalbą“ interaktyvusis stendas.

    Projektą įgyvendina „Jonavos rajono socialinių paslaugų centras“ kartu su „Jonavos rajono savivaldybės administracija“. Iniciatyvos tikslas – mažinti socialinę atskirtį ir didinti bendruomenės įtrauktį, užtikrinant, kad informacija apie pagalbą būtų pasiekiama paprastai ir aiškiai.

    Interaktyviajame stende vienoje vietoje pateikiama informacija apie Jonavoje veikiančias įstaigas, nevyriausybines ir privačias organizacijas, teikiančias socialines paslaugas. Stendas pritaikytas žmonėms su negalia, o informacija jame pateikiama lietuvių, anglų ir ukrainiečių kalbomis.

    „Mes esame sukūrę labai daug socialinių paslaugų rajone, tačiau vien jų turėti neužtenka. Labai svarbu, kad žmonės apie jas žinotų. Būtent šis įrankis yra tiesioginė pagalba rasti reikiamą paslaugą ir dėl jos kreiptis“, – sako „Jonavos rajono savivaldybės“ vicemerė Birutė Gailienė.

    Interaktyvūs stendai įrengti „Jonavos rajono savivaldybės administracijos“ pastate ir „Jonavos rajono socialinių paslaugų centre“.

    „Šio stendo paskirtis – padėti visiems Jonavos rajono gyventojams, susiduriantiems su įvairiais sunkumais, lengviau susiorientuoti socialinių paslaugų infrastruktūroje rajone“, – teigia „Jonavos rajono socialinių paslaugų centro“ direktorė Valentina Bereznaja-Demidenko.

    Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

  • Panevėžyje pasikeitė žaliųjų atliekų tvarka: štai kur dabar jas priima ir nemokamai

    Prasidėjus pavasariniams aplinkos tvarkymo darbams, Panevėžio miesto savivaldybė primena gyventojams žaliųjų atliekų surinkimo tvarką ir vietas, kur jas galima pristatyti. Šiuo metu mieste veikia trys didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės, kurias prižiūri „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ (PRATC).

    „Panevėžio miesto gyventojams primename, kad žaliųjų atliekų surinkimas mieste organizuojamas trimis būdais: individualių namų gyventojams – naudojant maisto ir virtuvės atliekų konteinerius, žaliąsias atliekas pristatant į PRATC valdomas didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, o didesnius žaliųjų atliekų kiekius – tiesiogiai PRATC nepavojingų atliekų sąvartyną Dvarininkų kaime, Panevėžio rajone. Tokia tvarka nustatyta teisės aktais ir, tikimės, kad yra patogi visiems miesto gyventojams“, – sako Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad anksčiau gyventojams gerai žinomi žaliųjų atliekų konteineriai, buvę „Panevėžio specialaus autotransporto“ aikštelėje Pilėnų g. 43, nebeveikia. Pokytis susijęs su teisės aktų pakeitimais: pagal galiojančią tvarką didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles gali eksploatuoti tik regioniniai atliekų tvarkymo centrai.

    Atliekų priėmimas Panevėžyje organizuojamas per PRATC prižiūrimas aikšteles.

    Kur galima pristatyti žaliąsias atliekas?

    Panevėžyje veikia trys didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės:

    • Savitiškio g. 8;
    • Senamiesčio g. 114B;
    • Kėdainių g. 13 ir 15.

    Į šias aikšteles gyventojai gali nemokamai pristatyti kompostuojamas žaliąsias atliekas: žolę, lapus, medžių ir krūmų šakas, augalų šaknis. Iš vieno gyventojo per kalendorinius metus nemokamai priimama iki 500 kg atliekų.

    Jei susidaro didesnis kiekis, žaliąsias atliekas galima vežti tiesiogiai į nepavojingų atliekų sąvartyną Dvarininkų kaime (Panevėžio r.), kur jos priimamos neribojant kiekio.

    Išimtis individualių namų gyventojams

    Individualių namų gyventojai, siekiant sudaryti patogesnes sąlygas atsakingai tvarkyti atliekas visus metus, žaliąsias atliekas gali mesti į individualius maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteinerius. Pabrėžiama, kad šiais konteineriais žaliųjų atliekų tvarkymui gali naudotis tik individualių namų gyventojai.

    Daugiabučių namų teritorijose susidarančios žaliosios atliekos laikomos teritorijų priežiūros atliekomis, todėl jų negalima mesti į kolektyvinio naudojimo maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteinerius.

    Daugiabučių namų bendrijos, prižiūrinčios joms priklausančias teritorijas, privalo užtikrinti tinkamą žaliųjų atliekų sutvarkymą. Tai galima daryti savarankiškai arba sudarius sutartis su paslaugų teikėjais. Atliekos turi būti pristatomos į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę arba į nurodytose vietose pastatytus žaliųjų atliekų surinkimo konteinerius ar kitas šių atliekų surinkimo vietas, laikantis Panevėžio miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių.

    Kaip planuoti apsilankymą aikštelėse?

    Sušilus orams ir išaugus gyventojų srautams, aikštelėse gali formuotis transporto priemonių eilės. Siekiant padėti gyventojams planuoti laiką, prie aikštelių įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurių vaizdą galima stebėti realiuoju laiku „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro“ interneto svetainėje (skiltyje „Pasitikrink automobilių eiles aikštelėje tiesiogiai“).

    Atliekų paruošimas

    Prieš pristatant žaliąsias atliekas, jos turi būti tinkamai paruoštos, kad konteineriuose tilptų daugiau: šakos ir krūmai turi būti susmulkinti.

    Priimamos šios biologiškai skaidžios atliekos: nukritę lapai, nupjauta žolė, želdynų priežiūros atliekos, gėlės, piktžolės, vaisių ir daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros, smulkios genėjimo šakos.

    PRATC aikštelių darbo laikas

    I–VI – 9–19 val.
    Pietų pertrauka – 13–14 val.
    VII – poilsio diena.

  • Uteniškiai sužibėjo „Tegyvuoja teatras“: „Tamsos švyturys“ nuskynė svarbiausius prizus

    Uteniškiai sužibėjo „Tegyvuoja teatras“: „Tamsos švyturys“ nuskynė svarbiausius prizus

    Kovo 28 d. įvyko vienas svarbiausių metų įvykių šalies kultūros bendruomenei – XXI Lietuvos mėgėjų teatrų šventė „Tegyvuoja teatras“, skirta Tarptautinei teatro dienai paminėti. Šią kasmetinę šventę, kasmet rengiamą vis kitoje savivaldybėje, organizuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Lietuvos mėgėjų teatro sąjunga. Šiemet teatro gerbėjai iš visos Lietuvos rinkosi į Vilkaviškio kultūros centrą, kur iškilmingos ceremonijos metu geriausiems aktoriams, režisieriams, dramaturgams ir scenografams įteikti „Tegyvuoja teatras“ apdovanojimai.

    Džiugu, kad tarp ryškiausių šalies mėgėjų teatro kūrėjų šiemet paskelbti ir uteniškiai – „Utenos kamerinis teatras“, pernai sukūręs spektaklį „Tamsos švyturys“ pagal Almos Eigerdienės pjesę „Aukštaitijos savanoris“.

    Sėkmę pelniusiame pastatyme kūrėjai jautriai ir įtaigiai pasakoja dramatišką Prano Daunio – rašytojo, pianisto, Lietuvos kariuomenės savanorio, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininko, lietuviškosios Brailio abėcėlės sudarytojo – gyvenimo istoriją. P. Daunys gimė 1900 m. Utenos apskrities Kuktiškių valsčiuje, Paneveržio kaime, o jo gyvenimo vingiai ir patirtys, pasak kūrėjų, ypač prasmingai skamba ir šiandien.

    „Utenos kamerinio teatro“ kūrybinė komanda jubiliejinėms kraštiečio gimimo metinėms skirtame spektaklyje nominuota net keturiose kategorijose: „Ryškiausias režisieriaus darbas“, „Ryškiausia nacionalinės dramaturgijos interpretacija“, „Ryškiausia spektaklio scenografija / kostiumai“ ir „Ryškiausias vyro vaidmuo“.

    Laureatų apdovanojimus pelnė spektaklio režisierius Šarūnas Kunickas, įvertintas nominacijoje „Ryškiausias režisieriaus darbas“ už „Utenos kamerinio teatro“ spektaklį „Tamsos švyturys“, taip pat aktorius Algirdas Barčys, pripažintas nominacijoje „Ryškiausias vyro vaidmuo“ už Prano Daunio vaidmenį šiame spektaklyje (režisierius Šarūnas Kunickas).

    Be pagrindinių nominacijų, šventės metu įteiktas ir Kazimieros Kymantaitės vardo prizas. Jį pelnė „Utenos kamerinis teatras“ ir režisierius Šarūnas Kunickas už originalios teatro kalbos ieškojimus, nacionalinės dramaturgijos puoselėjimą, konkursinio festivalio „Gi(y)lių beieškant“ bei susitikimų ciklo „Pokalbiai ant sofos“ organizavimą.

    „Šis renginys – tai padėka žmonėms, kurie savo energija, talentu ir laisvalaikiu kuria teatrinį stebuklą visoje Lietuvoje. Mėgėjų teatras yra gyvas, aktualus ir telkiantis, todėl šis pripažinimas kūrėjams yra itin svarbus motyvacinis variklis“, – renginio metu sakė šventės organizatorė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro teatrų specialistė Vita Vadoklytė.

    „Utenos kamerinis teatras“ pasveikintas su reikšmingais įvertinimais, o kūrėjams padėkota už teatro meno puoselėjimą ir Utenos vardo garsinimą, linkint tolesnės kūrybinės sėkmės.

  • Vilkaviškyje dalijo prestižines statulėles: apdovanojimas už muziką iškeliavo į Mažeikius

    Savaitgalį Vilkaviškyje surengta XXI Lietuvos mėgėjų teatrų šventė „Tegyvuoja teatras“. Iškilmingos ceremonijos metu įteikta dešimt prestižinių statulėlių geriausiems aktoriams, režisieriams, dramaturgams, scenografams ir kitiems teatro kūrėjams. Vienas apdovanojimų – nominacija „Ryškiausias muzikinis spektaklio sprendimas“ – šiemet atiteko Mažeikiams.

    Nominacija „Ryškiausias muzikinis spektaklio sprendimas“ už muziką Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro spektaklyje „Už tave to padaryti negaliu“ įteikta Mažeikių kultūros centro direktoriui ir kompozitoriui Remigijui Jokubauskui.

    Komisija, vertinusi praėjusių metų suaugusiųjų mėgėjų teatrų pasiekimus, paskelbė dešimt ryškiausių kūrėjų ir darbų:

    • Nominacija „Ryškiausias režisieriaus darbas“ už Utenos kamerinio teatro spektaklį pagal Almos Eigerdienės kūrinį „Tamsos švyturys“ įteikta režisieriui Šarūnui Kunickui.
    • Nominacija „Ryškiausia nacionalinės dramaturgijos interpretacija“ skirta Šakių kultūros centro Zanavykų teatrui už spektaklį pagal Arvydo Juozaičio kūrinį „Kudirka – buvau atėjęs“. Režisierė Gražina Guzovijienė.
    • Nominacija „Ryškiausias muzikinis spektaklio sprendimas“ už muziką Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro spektaklyje „Už tave to padaryti negaliu“ įteikta kompozitoriui Remigijui Jokubauskui.
    • Nominaciją „Ryškiausias moters vaidmuo“ pelnė aktorė Monika Zajarskienė už dukters vaidmenį Pasvalio kultūros centro Gintaro Kutkausko teatro spektaklyje pagal Noros Ikstenos kūrinį „Motinos pienas“. Režisierė Ramunė Uždavinienė.
    • Nominacija „Ryškiausias vyro vaidmuo“ skirta aktoriui Algirdui Barčiui už Prano Daunio vaidmenį Utenos kamerinio teatro spektaklyje pagal Almos Eigerdienės kūrinį „Tamsos švyturys“. Režisierius Šarūnas Kunickas.
    • Ryškiausiu aktorių ansambliu pripažinti Miežiškių kultūros centro teatro spektaklio „Aš be tavęs – kaip be priekinio danties“ aktoriai. Spektaklis sukurtas pagal Kazimiero Čiplio-Vijūno pjesę „Bobutės susipyko“ ir Miežiškių krašto pasakojimus.
    • Nominaciją „Ryškiausia spektaklio scenografija / kostiumai“ pelnė Klaipėdos rajono Priekulės meno ir kultūros centro Ernsto Vicherto teatras už spektaklį „Bušė“ pagal Ievos Simonaitytės apysaką „Pikčiurnienė“. Dailininkas ir režisierius Donatas Savickis.
    • Nominacija „Ryškiausias scenos judesys“ įteikta Suvalkų lietuvių teatrui „Sūduva“ už spektaklį „Mano draugas Kastukas“. Režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.
    • Ryškiausio epizodinio vaidmens atlikėja pripažinta aktorė Žaneta Šiškūnaitė-Jasinevičienė už motinos vaidmenį Rokiškio kultūros centro teatro spektaklyje pagal Daivos Čepauskaitės kūrinį „Musė“. Režisierius Justinas Krisiūnas.
    • Nominacija „Už nuopelnus Lietuvos mėgėjų teatrui“ įteikta režisieriui Jonui Buziliauskui.

    Nuotrauka: Jonas Tumasonis

  • Jau balandžio 2-ąją kauks sirenos visoje Lietuvoje: štai kas vyks ir ką gausite į telefoną

    Jau balandžio 2-ąją kauks sirenos visoje Lietuvoje: štai kas vyks ir ką gausite į telefoną

    Balandžio 2 d. (ketvirtadienį) nuo 11.52 val. visoje Lietuvoje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema – šalyje kauks sirenos.

    Patikrinimo metu sirenos kauks 3 minutes – nuo 11.52 iki 11.55 val. Nustojus kaukti sirenoms, nuo 11.55 val. per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat per regionines bei vietines radijo stotis bus skelbiama informacija ir rekomendacijos.

    Patikrinimo metu gyventojams taip pat bus išsiųsti trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus.

    Gyventojų prašoma pasidalyti šia informacija su artimaisiais, iš anksto perspėti apie planuojamą sirenų patikrinimą ir nuraminti, kad pavojaus nėra – vyksta sistemos testavimas. Taip pat kviečiama parsisiųsti mobiliąją programėlę „LT72“, kurioje pateikiama informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

  • Kas nutiko Auksūdžio darželyje: darbuotojams surengti civilinės saugos mokymai

    Mažeikių rajono Auksūdžio darželyje-daugiafunkciame centre surengti civilinės saugos mokymai darbuotojams. Jų metu aptartos gyventojų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms temos ir praktiniai veiksmai krizės atveju.

    Mokymus vedė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos patarėja, atliekanti savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Jūratė Nemniasevienė.

    Susitikime apžvelgtos galimos grėsmės ir pavojų rūšys: gamtiniai, techniniai, socialiniai bei ekologiniai pavojai, jų kilimo priežastys ir galimos pasekmės. Dalyviams paaiškinta, kaip tikslingai ruoštis skirtingoms situacijoms ir kokių veiksmų imtis dar prieš joms įvykstant.

    Daug dėmesio skirta gyventojų perspėjimui: aptartos sirenos, informavimo sistemos, pranešimų svarba ir būtinybė laikytis oficialių rekomendacijų. Taip pat kalbėta apie priedangas, kolektyvinės apsaugos statinius ir jų reikšmę gyventojų saugumui.

    Pristatyta interneto svetainė LT72 ir jos funkcijos. Dalyviams rekomenduota ja naudotis, supažindinta su joje pateikiama informacija bei žmonių su negalia pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms registravimo platforma, pabrėžtas jos aktualumas.

    Taip pat aptarta 112 mobilioji programėlė, pritaikyta ir asmenims su negalia. Pristatyta, kad ja galima išsikviesti pagalbą negalint kalbėti, greičiau nustatyti buvimo vietą ir efektyviau susisiekti su pagalbos tarnybomis.

    Mokymų metu kalbėta ir apie gyventojų evakavimą: kas yra evakavimas ir kada jis taikomas, kokie evakavimo būdai (organizuotas ir savarankiškas), kada būtina evakuotis ir kaip elgtis gavus nurodymus. Taip pat aptarti gyventojų surinkimo, tarpiniai ir priėmimo punktai bei kolektyvinės apsaugos statinių vaidmuo evakuacijos metu.

    Akcentuotas švietimo įstaigų vaidmuo – ekstremalių situacijų metu jos gali tapti svarbiomis vietomis, prisidedančiomis prie gyventojų surinkimo, priėmimo, informavimo ir pagalbos teikimo.

    Praktinėje dalyje dalyviams pristatytas išvykimo (evakuacijos) krepšys. Aptarta, kokius būtiniausius daiktus reikėtų turėti pirmosioms 72 valandoms ir kaip pasiruošti savarankiškai.

    Rajono įstaigos, bendruomenės ir organizacijos kviečiamos organizuoti civilinės saugos švietėjiškas veiklas bei stiprinti darbuotojų ir bendruomenių pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

    Dėl susitikimų, pristatymų ar konsultacijų organizavimo kviečiama kreiptis į Jūratę Nemniasevienę telefonu +370 660 99 529 arba į Simoną Klemenienę telefonu +370 633 45 123.

  • Balandžio 2-ąją visoje Lietuvoje kauks sirenos ir ateis įspėjimai į telefonus: ką daryti

    Balandžio 2-ąją visoje Lietuvoje kauks sirenos ir ateis įspėjimai į telefonus: ką daryti

    „Utenos rajono savivaldybės administracija“ informuoja, kad 2026 m. balandžio 2 d. Lietuvoje bus atliekamas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas.

    Patikrinimo metu visoje šalyje sirenos bus įjungtos 11.52 val. ir kauks 3 minutes – iki 11.55 val. Tuo pačiu metu gyventojams bus siunčiami perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus bei mobiliojoje programėlėje LT72. Pabrėžiama, kad tai planinis patikrinimas, todėl sirenų signalas nereiškia realios grėsmės.

    Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą, gyventojams rekomenduojama įsijungti Lietuvos radiją ar televiziją ir susipažinti su skelbiama informacija – taip turėtų būti elgiamasi ir realios grėsmės metu.

    Perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus siunčiami visiems vartotojams, tačiau juos priima tik tie įrenginiai, kuriuose aktyvuota perspėjimo funkcija. Dėl to gyventojams patariama iš anksto pasitikrinti telefono nustatymus ir įjungti perspėjimo pranešimų priėmimą. Instrukcijas galima rasti svetainėje LT72 ir mobiliojoje programėlėje LT72.

    Siekiant įvertinti perspėjimo ir informavimo sistemos funkcinį efektyvumą bei perspėjimo pranešimų pasiekiamumą, gyventojai po patikrinimo kviečiami užpildyti internetinę apklausą.

    Daugiau informacijos apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir veiksmus jų metu galima rasti interneto svetainėje LT72 ir mobiliojoje programėlėje LT72.

  • Jonavoje kauks sirenos: AB „Achema“ vyks didelio masto gaisro ir cheminės taršos pratybos

    Jonavoje kauks sirenos: AB „Achema“ vyks didelio masto gaisro ir cheminės taršos pratybos

    Balandžio 2 d. (ketvirtadienį) AB „Achema“ teritorijoje ir jos prieigose vyks civilinės saugos pratybos „Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai likviduojant didelio masto gaisrą, kurio metu išsiskiria cheminė tarša“.

    Pratybų metu Jonavos mieste bei AB „Achema“ prieigose bus intensyvesnis priešgaisrinių tarnybų, policijos ir kitų civilinės saugos pajėgų judėjimas.

    Taip pat bus tikrinama perspėjimo sirenomis sistema – pratybų metu kauks sirenos.

    Gyventojai raginami šia informacija pasidalyti su artimaisiais, įspėti apie planuojamas pratybas ir nuraminti, kad pavojaus nėra – vyksta mokymai.

  • Panevėžyje – daugiau kaip 40 sprendimų: ką tai keis gatvėms, tilto remontui ir verslui

    Panevėžyje – daugiau kaip 40 sprendimų: ką tai keis gatvėms, tilto remontui ir verslui

    Praėjusią savaitę Panevėžio miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimus, kurie atsispindės miesto kasdienybėje – nuo tvarkomų gatvių iki naujų galimybių verslui ir investicijoms. Apie svarbiausius sprendimus kalbamės su Panevėžio miesto mere Loreta Masiliūniene.

    Kurie šiame tarybos posėdyje priimti sprendimai turės didžiausią poveikį panevėžiečių kasdienybei?

    Didžiausias dėmesys skirtas sprendimams, kurie tiesiogiai veikia miesto gyvenimą – infrastruktūrai, turto valdymui ir ilgalaikiam planavimui. Priimta daugiau kaip 40 sprendimų, tačiau svarbiausia jų kryptis aiški: patogesnis susisiekimas, efektyvesnis miesto turto naudojimas ir aiškesnės sąlygos investicijoms. Šių sprendimų rezultatai bus juntami kasdien – tiek vykstant į darbą ar mokyklą, tiek naudojantis viešosiomis erdvėmis.

    Kodėl buvo tikslinamas 2026–2028 metų strateginis veiklos planas?

    Planą koreguoti prireikė gavus apie 1 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų ir finansavimą vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti, prižiūrėti bei saugiam eismui užtikrinti. Tai sudarys galimybes sparčiau įgyvendinti gyventojams svarbius projektus.

    Didžiausia papildomų lėšų dalis – 623,2 tūkst. eurų – skiriama infrastruktūrai, įskaitant tilto per Nevėžio upę Nemuno gatvėje remonto darbų tęstinumui užtikrinti. Bus tvarkomos gatvės, gerinama jų būklė, didinamas eismo saugumas. Papildomos lėšos taip pat bus skiriamos įtraukiajam ugdymui miesto mokyklose, numatyta parama ukrainiečių šeimoms.

    Kurie sprendimai šiame posėdyje skirti verslo aplinkai gerinti?

    Patvirtintas valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatų taikymo tvarkos aprašas, kriterijai, taip pat prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka projektams, kurie kuria ekonominę vertę arba prisideda prie atsinaujinančios energetikos plėtros. Apraše nustatyta, kada galima taikyti iki 50 proc. lengvatą, o tam tikrais atvejais mokesčio visai netaikyti. Tai aiškesnė ir patrauklesnė sistema verslui, leidžianti lengviau planuoti investicijas.

    Kurie sprendimai priimti miesto turto valdymo srityje ir ką jie keičia?

    Taryba patikslino apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto kriterijus – aiškiau apibrėžta, kada nebaigtos statybos laikomos apleistomis. Tai leis nuosekliau spręsti tokių objektų priežiūros klausimus.

    Taip pat priimti sprendimai sudaro sąlygas miesto turtą naudoti aktyviau ir tikslingiau. Pavyzdžiui, Kultūros ir poilsio parke esanti krepšinio aikštelė perduota „Nekilnojamojo turto valdymo centrui“. Ji bus pritaikyta platesniems bendruomenės poreikiams ir 3×3 varžyboms – savivaldybės lėšomis planuojama atnaujinti dangą ir pagerinti aikštelės pritaikymą aktyviam laisvalaikiui.

    Kokie pokyčiai numatyti teritorijų planavimo srityje?

    Dalis Panevėžio laisvosios ekonominės zonos patenka į „Rail Baltica“ projekto teritoriją, todėl apie 6 ha žemės bus skirta visuomenės poreikiams. Tai svarbus sprendimas, leidžiantis suderinti nacionalinės reikšmės infrastruktūros plėtrą su miesto ekonominiais interesais.

    Siekiant išlaikyti teritorijos patrauklumą investuotojams ir jos funkcionalumą, laisvoji ekonominė zona bus papildyta nauju sklypu pramoninėje miesto dalyje, prie Pušaloto ir Pramonės gatvių sankryžos. Taip išlaikomas teritorijos funkcionalumas ir sudaromos sąlygos tolesnei plėtrai.

    Taip pat suteiktas pavadinimas naujai gatvei pietinėje miesto dalyje – Griaustinio gatvė. Ji aptarnaus dešimt naujų sklypų. Aiški adresų sistema padeda užtikrinti patogų judėjimą, efektyvų paslaugų teikimą ir nuoseklią miesto plėtrą.

    Šv. Velykos visada atneša atsinaujinimo jausmą – norisi, kad tas pokytis būtų matomas ir mieste, kuriame gyvename. Tegul jis stiprina tikėjimą tuo, ką kuriame.

    Dėkojame už pokalbį!

    Komunikacijos skyrius