CP v2

Blog

  • Maži miesteliai turi šansą: 5 dienų architektūros dirbtuvės vaikams tavo bendruomenei

    „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ (KAD) kviečia kaimų ir miestelių bendruomenes dalyvauti atrankoje į programą KAD:MIESTELIAI 2026. Norintys iki balandžio 20 d. 23.59 val. turi užpildyti atrankos anketą ir dalyvauti atvirame konkurse, kurio laimėtojams bus surengtos 5 dienų architektūros dirbtuvės vaikams ir jaunimui jų gyvenvietėje.

    Atrankoje laukiamos Lietuvos regionų kaimų ir mažų miestelių bendruomenės, kuriose gyvena iki 500 gyventojų. Organizatoriai ypač ieško vietovių, kuriose yra aktyvi vaikų ir jaunimo grupė, vyksta gyvas bendruomeninis gyvenimas, taip pat yra žmogus, galintis tapti vietos koordinatoriumi.

    KAD:MIESTELIAI – tai dirbtuvės, kurių metu vietos vaikai ir jaunimas kartu su savanoriais kuria idėją savo aplinkai ir ją įgyvendina. Per kelias dienas sumanymas virsta apčiuopiamu viešosios erdvės pokyčiu, kuris po dirbtuvių lieka bendruomenei ir tampa jos kasdienybės dalimi.

    Šiemet KAD:MIESTELIAI pradeda jau 14-ąjį sezoną. Per pirmuosius 13 metų įvairiose Lietuvos vietose įgyvendinta daugiau nei 75 projektai.

    Dėl papildomos informacijos kviečiama kreiptis el. paštu: labas@keliaujanciosdirbtuves.lt

  • Jonava sustiprino stebėjimą: 55 naujos kameros gatvėse ir aiškesnis vaizdas policijai

    Jonava sustiprino stebėjimą: 55 naujos kameros gatvėse ir aiškesnis vaizdas policijai

    Jonavoje modernizuotas miesto stebėjimo kamerų tinklas – skirtingose gatvėse įrengtos 55 naujos kameros. Praėjusią savaitę savivaldybės atstovai kartu su „Jonavos policijos komisariato“ pareigūnais apžiūrėjo naujai įdiegtą įrangą ir įvertino jos veikimą.

    Pasak savivaldybės, moderni sistema užtikrina aukštesnės kokybės vaizdą, todėl situacijas galima vertinti greičiau ir tiksliau. Policijos pareigūnai pabrėžia, kad išplėstas kamerų tinklas padeda operatyviau reaguoti į pažeidimus ir kartu veikia kaip prevencinė priemonė.

    Taip pat tikimasi, kad aiškesni vaizdo duomenys palengvins kasdienį pareigūnų darbą ir leis greičiau spręsti įvairias situacijas.

    Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad tai – investicija į gyventojų saugumą.

    „Modernizuotas miesto stebėjimo kamerų tinklas suteikia daugiau galimybių užtikrinti tvarką mieste, o kartu – ir didesnį gyventojų saugumo jausmą. Tai svarbus žingsnis stiprinant nusižengimų prevenciją ir padedant policijos pareigūnams greičiau gauti jiems reikalingą informaciją“, – sakė M. Sinkevičius.

  • Utenoje prasideda didysis švarinimasis: štai kada ir kur rinktis mieste bei seniūnijose

    Utenoje prasideda didysis švarinimasis: štai kada ir kur rinktis mieste bei seniūnijose

    „Utenos rajono savivaldybės administracija“ kartu su seniūnijomis kviečia gyventojus, bendruomenes, švietimo ir kitas įstaigas bei organizacijas prisidėti prie aplinkos švarinimo akcijos.

    Akcija įvairiose miesto ir rajono viešosiose teritorijose vyks skirtingomis balandžio mėnesio dienomis. Kiekvienai teritorijai numatytos konkrečios tvarkymo datos ir laikai, taip pat nurodytos susitikimo vietos bei atsakingų asmenų kontaktai.

    Pirštinėmis ir šiukšlių maišais pasirūpins „Utenos rajono savivaldybė“.

  • Balandį padarykite šį 1 dalyką braškėms – ir derlius nustebins: augs lyg po lietaus

    Balandį padarykite šį 1 dalyką braškėms – ir derlius nustebins: augs lyg po lietaus

    Patyrę sodininkai pasakoja, ką iš tiesų svarbu padaryti su braškėmis pavasarį. Daugelis daržininkų pamiršta esminius priežiūros žingsnius, todėl vėliau džiaugiasi menku, rūgštesnių uogų derliumi.

    Balandį braškėmis verta pasirūpinti itin atsakingai, nes būtent dabar, kol augalai tik bunda, iš esmės sprendžiasi, koks bus vasaros derlius. Paradoksas tas, kad braškėms dažniausiai nereikia nei sudėtingų schemų, nei brangių trąšų – pakanka kelių paprastų, laiku atliktų darbų. Tie, kurie uogas skina kibirais, dažniausiai nedaro nieko neįprasto – jie tiesiog žino, nuo ko pradėti.

    Pirmas darbas po žiemos – apkaupimas. Po šalčių dalis kerelių tarsi „išlenda“ iš žemės: apsinuogina šaknies kaklelis, augalas prasčiau laikosi ir gauna mažiau maistinių medžiagų, nei galėtų. Reikėtų priberti žemės prie šaknų, lengvai sutankinti dirvą ir pasirūpinti, kad šaknies kaklelis neliktų atviras. Ypač tai svarbu jauniems kereliams. Jei braškes sodinote rudenį, pavasarį joms verta skirti dar daugiau dėmesio.

    Atlikus apkaupimą, metas pasirūpinti sena mulčia. Balandžio pradžioje patariama ją pašalinti, kad dirva greičiau sušiltų, o kereliai aktyviau pradėtų augti. Naujos mulčios dar skubėti kloti nereikėtų. Sodininkai rekomenduoja mulčiuoti iš naujo tuomet, kai dirva jau pakankamai įšilusi, o augalai galutinai atsigavę.

    Tręšimas – sritis, kurioje daugelis klysta persistengdami. Šaltoje dirvoje šaknys maistines medžiagas pasisavina prastai, todėl trąšų pylimas dideliais kiekiais neduos norimo efekto. Tręšti verta pradėti tik tuomet, kai dirva sušyla, ir saikingomis normomis – tinka subalansuotos trąšos arba silpni organinių medžiagų tirpalai.

    Apskritai pavasarinė braškių priežiūra – tai keli teisingi veiksmai, o ne sudėtingi planai. Laikantis šių patarimų, galima sulaukti geresnio rezultato: braškės atsidėkos gausesniu, saldesniu, didesnių ir aromatingų uogų derliumi.

  • NASA astronautui kosmose staiga dingo kalba: gydytojai iki šiol nežino, kas nutiko

    NASA astronautui kosmose staiga dingo kalba: gydytojai iki šiol nežino, kas nutiko

    Floridos Kapo Kanaveralas (AP) – astronautas, dėl kurio šių metų pradžioje „NASA“ pirmą kartą inicijavo medicininę evakuaciją, teigia, kad gydytojai iki šiol negali paaiškinti, kodėl jis netikėtai sunegalavo Tarptautinėje kosminėje stotyje.

    Keturis kartus kosmose buvęs Mike’as Fincke’as pasakojo, kad incidentas įvyko sausio 7-ąją. Tą vakarą jis valgė vakarienę po pasirengimo kitą dieną planuotam išėjimui į atvirą kosmosą.

    Pasak astronautų, situacija pablogėjo akimirksniu: jis nebegalėjo kalbėti, skausmo nejautė, tačiau įgulos nariai iš karto suprato, kad jis patyrė rimtą sveikatos sutrikimą. Jie skubiai kreipėsi pagalbos į Žemėje dirbančius skrydžio chirurgus.

    „Viskas įvyko visiškai netikėtai. Tai buvo neįtikėtinai greita“, – interviu naujienų agentūrai „Associated Press“ iš Hiustono Džonsono kosmoso centro sakė M. Fincke’as.

    59-erių į atsargą išėjęs oro pajėgų pulkininkas teigė, kad epizodas truko maždaug 20 minučių, o vėliau jis pasijuto gerai. Anot jo, taip jis jaučiasi ir dabar.

    M. Fincke’as pabrėžė, kad niekada anksčiau nebuvo patyręs nieko panašaus – nei iki šio atvejo, nei po jo.

    Gydytojai atmetė infarkto tikimybę. Astronautas tikino, kad taip pat nespringo, tačiau kitos galimos priežastys, pasak jo, vis dar svarstomos ir gali būti susijusios su 549 dienomis, praleistomis nesvarumo būsenoje.

    Įvykio metu jis buvo jau 5,5 mėnesio savo naujausios misijos kosminėje stotyje. Jis palygino sutrikimą su „labai, labai greitu žaibo smūgiu“.

    „Mano įgulos nariai tikrai matė, kad man bloga“, – sakė jis ir pridūrė, kad visi šeši įgulos nariai susibūrė aplink jį.

    „Per kelias sekundes visi įsitraukė ir ėmė veikti“, – teigė astronautas.

    M. Fincke’as sakė negalintis pateikti daugiau detalių apie medicininį epizodą. Anot jo, kosmoso agentūra siekia užtikrinti, kad kiti astronautai nebijotų, jog jų medicininis privatumas bus pažeistas, jei jiems kas nors nutiktų.

    Jis taip pat pažymėjo, kad tuo metu pravertė kosminėje stotyje esantis ultragarso aparatas, o grįžęs į Žemę jis buvo tiriamas ne vieną kartą.

    Pasak M. Fincke’o, „NASA“ analizuoja kitų astronautų medicininius įrašus, ieškodama, ar panašių atvejų nėra buvę kosmose.

    Praėjusį mėnesį M. Fincke’as viešai patvirtino, kad būtent jis buvo tas astronautas, kurio sveikatos sutrikimas sukėlė dideles diskusijas ir spėliones.

    Jis prisipažino vis dar jaučiantis kaltę, kad dėl jo negalavimo teko atšaukti planuotą išėjimą į atvirą kosmosą. Tai būtų buvęs jo dešimtasis išėjimas, o įgulos narei Zena Cardman – pirmasis. Be to, dėl incidento ji ir dar du jų įgulos nariai buvo parskraidinti atgal anksčiau nei planuota.

    Skrydis atgal į Žemę įvyko sausio 15 dieną – daugiau nei mėnesiu anksčiau. Astronautus pargabeno „SpaceX“, o nusileidę jie buvo nedelsiant nuvežti į ligoninę.

    „Man labai pasisekė, nes visada buvau itin sveikas. Todėl tai visiems buvo didžiulė staigmena“, – sakė M. Fincke’as.

    Jis teigė, kad nustojo atsiprašinėti kolegų tik tuomet, kai naujasis „NASA“ administratorius Jaredas Isaacmanas paprašė liautis.

    „Tai ne tavo kaltė. Tai kosmosas, tiesa?“ – pasak jo, taip jį ramino kolegos. „Tu nieko nenuvylei.“

    Nepaisant patirto incidento, optimistiškai nusiteikęs M. Fincke’as viliasi, kad vieną dieną dar galės sugrįžti į kosmosą.

  • Orchidėjos nekrauna žiedų? Štai kodėl pušų žievė per kelias savaites gali pakeisti viską

    Orchidėjos nekrauna žiedų? Štai kodėl pušų žievė per kelias savaites gali pakeisti viską

    Orchidėjos – tikra namų puošmena, tačiau kartais jos ilgai nežydi. Tokiu atveju verta įvertinti ne tik priežiūrą, bet ir tai, ar augalui tinka substratas. Dažna priežastis, kodėl orchidėja nesukrauna žiedų, – netinkamas „gruntas“, kuriame šaknys negauna pakankamai oro arba per ilgai laikosi drėgmė.

    Gėlininkai atkreipia dėmesį, kad vien pirktinis orchidėjų substratas ne visada atitinka konkretaus augalo poreikius, nes jo sudėtis gali skirtis. Dėl to daug kas renkasi substratą pasiruošti patys. Svarbiausi reikalavimai paprasti: mišinys turi gerai vėdintis ir kartu gebėti išlaikyti drėgmę, bet neužmirkdyti šaknų.

    Pasak specialistų, patikimam substratui dažniausiai pakanka kelių komponentų: pušų žievės, samanų ir medžio anglies. Nors kai kuriuose paruoštuose mišiniuose dar galima rasti kokoso pluošto, perlito ar keramzito, šie priedai nėra būtini ir dažnai laikomi pertekliniais.

    Didžiausią dalį mišinio turėtų sudaryti pušų žievė, o samanoms ir medžio angliai rekomenduojama skirti apie 20 proc. viso tūrio. Tačiau itin svarbu prieš naudojant žievę tinkamai paruošti – kitaip galima augalui pakenkti.

    „Žievė turi būti be kenkėjų ir pelėsio požymių. Susmulkinkite ją į maždaug 2–3 centimetrų gabalėlius. Sudėkite į puodą, įdėkite dalį medžio anglies ir samanų, užpilkite vandeniu. Virkite ant silpnos ugnies apie valandą. Virinimas padeda pašalinti perteklines dervas, taip pat sunaikina mikrobus, kenkėjų lervas ir pelėsį“, – aiškina ekspertai.

    Išvirus vandenį reikia nupilti, ingredientus paskleisti vienu sluoksniu ir leisti jiems gerai išdžiūti. Tuomet paruoštas dalis galima maišyti ir naudoti persodinant orchidėją.

    Teigiama, kad po persodinimo į tokį substratą pokyčiai gali pasimatyti gana greitai: praėjus kelioms savaitėms augalas neretai pradeda aktyviau formuoti pirmuosius žiedpumpurius.

  • Kodėl morkų derlius nepavyksta visiems, išskyrus mane: renkuosi tik dražuotas sėklas

    Kodėl morkų derlius nepavyksta visiems, išskyrus mane: renkuosi tik dražuotas sėklas

    Gero morkų derliaus paslaptis slypi ne vien tręšime, tinkamoje vietoje ar kruopščioje priežiūroje. Ne mažiau svarbu pasirinkti kokybiškas sėklas, o vienas praktiškiausių sprendimų šiam sezonui – dražuotos morkų sėklos.

    Neretai daržininkai, norėdami sutaupyti, perka paprasčiausias morkų sėklas popieriniuose pakeliuose. Tuomet prasideda varginantis procesas: smulkias sėklas sunku tolygiai pasėti, jos dygsta lėčiau, o galiausiai vis tiek tenka ilgai ir kruopščiai retinti daigus.

    Kad išvengtumėte šio papildomo darbo, verta vieną kartą šiek tiek primokėti ir rinktis dražuotas sėklas. Kainų skirtumas dažniausiai nėra milžiniškas, tačiau patogumas ir rezultatas dažnam atsiperka.

    Dražuotos sėklos nuo įprastų skiriasi tuo, kad kiekviena sėkla būna padengta specialiu spalvotu apvalkalu. Jo sudėtyje paprastai būna priemonių, padedančių apsisaugoti nuo grybinės kilmės ligų, augimo stimuliatorių ir mikroelementų, reikalingų augalui pačioje augimo pradžioje.

    Dėl apvalkalo sėkla tampa gerokai didesnė – panaši į mažą žirnį. Todėl ją daug lengviau išdėlioti vagelėse reikiamu atstumu, pavyzdžiui, maždaug kas 5 cm.

    Svarbiausias dražuotų sėklų sėjos niuansas – laistymas. Apvalkalas turi visiškai ištirpti, todėl prieš sėją dirvą reikia gausiai sudrėkinti. Pirmą savaitę po sėjos taip pat būtina reguliariai laistyti: jei žemė perdžius, apvalkalas gali sukietėti, o sėkla taip ir nepradės dygti.

    Ankstyvuoju etapu papildomai tręšti dažniausiai nereikia, nes startui reikalingos medžiagos jau būna įterptos į apvalkalą. Vis dėlto dirvos supurenimas ar nedidelis smėlio kiekis gali pagerinti struktūrą ir palengvinti dygimą.

  • Makaronai kelis kartus per savaitę: ekspertai paaiškino, kada kyla diabeto rizika

    Reguliarus makaronų vartojimas kelis kartus per savaitę gali turėti įtakos cukraus kiekiui kraujyje, tačiau šis poveikis ne visada būna staigus ar pavojingas. Specialistai pabrėžia: daug kas priklauso nuo to, kokius makaronus renkatės, kaip juos ruošiate ir su kokiais produktais derinate.

    Makaronai pirmiausia yra angliavandenių šaltinis. Organizme jie suskaidomi į gliukozę, kuri suteikia energijos. Vis dėlto nemažai makaronų rūšių turi vidutinį glikeminį indeksą, todėl gliukozės kiekis kraujyje dažniausiai kyla palaipsniui, o ne šauna į viršų akimirksniu. Tyrimai rodo, kad kai kurios populiarios makaronų rūšys cukraus lygį gali didinti net lėčiau nei balta duona ar ryžiai.

    Didelę reikšmę turi ir išvirimo laipsnis. „Al dente“ (šiek tiek kietesni) makaronai virškinami lėčiau, todėl padeda išvengti ryškių cukraus šuolių. O pervirti makaronai suskaidomi greičiau, tad gali lemti spartesnį gliukozės padidėjimą, ypač jei suvalgoma didelė porcija.

    Dar vienas įdomus niuansas: atvėsinti arba pakartotinai pašildyti makaronai gali turėti daugiau rezistentiško krakmolo. Tai krakmolo forma, kuri virškinama lėčiau ir gali palankiau veikti gliukozės kontrolę.

    Geresniu pasirinkimu dažnai laikomi pilno grūdo makaronai, nes juose daugiau skaidulų. Skaidulos lėtina virškinimą, padeda išlaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje ir gali gerinti jautrumą insulinui.

    Ne mažiau svarbu ir tai, su kuo valgote makaronus. Jei juos derinate su baltymais, naudingais riebalais ir daržovėmis, sumažėja glikeminė apkrova, o organizmo reakcija į maistą tampa labiau subalansuota.

    Apibendrinant, saikingas makaronų vartojimas pats savaime vargu ar sukels atsparumą insulinui ar diabetą. Svarbiausia – kontroliuoti porcijas, rinktis kokybiškus produktus ir laikytis subalansuotos mitybos.

    Primename, kad „Komentarai“ anksčiau rašė apie tai, kodėl kiaušiniai laikomi vienu maistingiausių ir universaliausių produktų. Juose gausu aukštos kokybės baltymų, vitaminų ir mineralų, be to, jie sotūs ir lengvai paruošiami. Viename kiaušinyje esantis naudingų medžiagų kompleksas prisideda prie raumenų audinio, nervų sistemos, regos ir imuniteto palaikymo.

  • Senas skylėtas laistymo žarnas – ne šiukšlė: štai kaip iš jo pasidarysite lašelinę sistemą

    Senas skylėtas laistymo žarnas – ne šiukšlė: štai kaip iš jo pasidarysite lašelinę sistemą

    Šiame tekste patyrę sodininkai ir daržininkai dalijasi paprastu būdu, kaip pasigaminti lašelinio laistymo sistemą savo rankomis ir taip gerokai palengvinti kasdienius darbus sode.

    Lašelinis laistymas gali tapti puikia alternatyva tradiciniams laistymo būdams, kai naudojama laistytuvė, žarna ar purkštuvas. Kaip susikomplektuoti tokią sistemą patiems, paaiškina ilgametę patirtį turintys specialistai.

    Pirmiausia prireiks talpios plastikinės statinės. Į ją būtina įmontuoti jungtį – tam naudojamas reikiamo diametro įsukamas ar įpjaunamas fitingas, kad būtų galima patikimai prijungti laistymo liniją.

    Kitas itin svarbus elementas – laistymo filtras. Jis apsaugo lašelinę juostą nuo užsikimšimų, todėl sistema tarnaus ilgiau ir veiks stabiliai ne vieną sezoną.

    Po filtro rekomenduojama sumontuoti laikmatį: valdiklis su filtru sujungiamas per perėjimą. Vis dėlto šį žingsnį galima praleisti, jei laistymą ketinate įjungti ir išjungti rankiniu būdu.

    Tuomet montuojamas čiaupas, reikalingas priverstiniam laistymo atjungimui.

    Galiausiai prie čiaupo prijungiama įprasta armuota sodo žarna arba aklina lašelinė laistymo trasa.

    Kaip aiškina ekspertai, žarna reikalinga vandeniui išvedžioti po visą daržą. Šakoms suformuoti prireiks trišakių ir kampų, o žarnos galas uždaromas akle.

    Norint pereiti nuo sodo žarnos prie lašelinės juostos, reikia specialių fitingų: redukcinio trišakio sodo žarnai ir kampinės jungties.

    Lašelinės linijos išvedžiojimas taip pat atliekamas naudojant trišakius ir kampus. Primename, kad lašelinė juosta tiesiama taip, jog vandens išleidimo angos būtų nukreiptos į viršų.

  • Daugelis nė neįtarė: kokiu pavidalu česnakas sveikiausias ir kada jis praranda naudą

    Česnakas dažnai laikomas paprastu kasdieniu produktu, tačiau jo poveikis organizmui gali skirtis priklausomai nuo to, kaip jis vartojamas. Būtent čia slypi esminis niuansas: vienu atveju galima gauti didžiausią naudą, kitu – tik įprastą skonį patiekale.

    JAV Žemės ūkio departamento (USDA) duomenimis, viena porcija žalio česnako (trys skiltelės) turi apie 13 kalorijų. Viena svarbiausių veikliųjų medžiagų yra alicinas – sieros junginys, suteikiantis česnakui būdingą aromatą ir siejamas su įvairiomis naudingomis savybėmis.

    Alicinas susidaro tuomet, kai česnakas susmulkinamas, supjaustomas arba sukramtomas. Tokiu atveju suaktyvėja fermentai, kurie padeda susiformuoti šiam fitonutrientui.

    Be to, česnake yra B grupės vitaminų, tarp jų – vitaminas B6, niacinas, pantoteno rūgštis, riboflavinas ir tiaminas. Jie prisideda prie energijos gamybos iš maisto. Česnakas taip pat yra antioksidanto vitamino C šaltinis ir turi mineralų, tokių kaip selenas, kalcis ir magnis.

    Tačiau kaitinimas gali pakeisti česnako sudėtį. Aukštesnė temperatūra mažina alicino kiekį, o dalis kitų naudingų junginių taip pat suyra. Kadangi B ir C vitaminai yra tirpūs vandenyje, intensyvus karštis gali juos ardyti.

    Moksliniame žurnale „Nutrients“ aprašytame tyrime mokslininkai palygino šviežią ir virtą česnaką, vertindami jų gebėjimą apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų bei slopinti su vėžiu siejamus procesus. Tyrimo išvadose nurodoma, kad šviežias česnakas buvo veiksmingesnis, o virimas reikšmingai sumažino naudą ir sumažino vertingų junginių kiekį.

    Norint išsaugoti daugiau alicino, rekomenduojama česnaką ruošti žemesnėje temperatūroje – iki 60 laipsnių. Taip pat verta česnaką į patiekalą dėti gaminimo pabaigoje, kad jis nebūtų per ilgai kaitinamas.

    „PubMed“ skelbiamų tyrimų duomenys rodo, kad česnako vartojimas ar česnako papildai gali turėti priešuždegiminį poveikį žmonėms, sergantiems peršalimu, gripu ar lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu.