CP v2

Blog

  • GTA 6 fizinis leidimas be disko? Nutekinta, ką „Rockstar Games“ planuoja po premjeros

    GTA 6 fizinis leidimas be disko? Nutekinta, ką „Rockstar Games“ planuoja po premjeros

    „Grand Theft Auto 6“ jau pasiekiamas išankstiniams užsakymams, tačiau didžiausias ažiotažas kilo ne dėl žaidimo turinio, o dėl fizinio leidimo. Žaidėjai pastebėjo, kad dėžutėje gali būti ne diskas, o tik kodas skaitmeninei versijai atsisiųsti.

    Toks sprendimas daliai bendruomenės atrodo kaip fizinio formato imitacija: kolekcionieriams svarbi ne tik pakuotė, bet ir reali laikmena lentynoje. Be to, kodinis leidimas reiškia privalomą atsisiuntimą, o tai aktualu ir dėl interneto greičio, ir dėl būsimų archyvavimo galimybių.

    Ar diskai vis dar reikalingi?

    Pastaraisiais metais didieji leidėjai vis dažniau remiasi skaitmenine prekyba, o dėžutės su kodu tampa kompromisu mažmeninei rinkai. Tam įtakos turi ir tai, kad šiuolaikinių žaidimų dydžiai dažnai siekia šimtus gigabaitų, o po paleidimo dar laukia didelės atnaujinimų siuntos.

    Vis dėlto fizinės laikmenos gerbėjai pabrėžia kitą problemą: kodas dažniausiai susieja pirkimą su konkrečia paskyra ir platformos taisyklėmis. Diskas bent iš dalies suteikia daugiau lankstumo, ypač jei norima žaidimą perparduoti, dovanoti ar išsaugoti kolekcijoje.

    Nutekinta versija: kodas tik pirmai partijai

    Pasak Lenkijos žaidimų industrijos insaiderio, pirmasis fizinių leidimų tiražas šalia premjeros gali būti būtent kodinis. Tačiau vėliau, jau praėjus startiniam laikotarpiui, esą gali pasirodyti tradiciškesnis leidimas su realia laikmena.

    Tokie gandai nėra patvirtinti oficialiai, tačiau jie dera su įprasta industrijos praktika: ankstyvuoju laikotarpiu leidėjai dažnai labiausiai saugosi nutekėjimų. Fizinių kopijų logistika padidina riziką, kad žaidimas į rankas pateks anksčiau, nei numatyta, o tuomet informacija ar turinys gali atsidurti internete.

    Kodėl leidėjai bijo nutekėjimų?

    Ankstyvi nutekėjimai gali sugriauti rinkodaros planus, pakenkti pardavimams ir sukelti reputacinių problemų, jei į viešumą patenka ne galutinė žaidimo versija. Dėl to kai kurie leidėjai linkę riboti fizinių laikmenų platinimą arba jį atidėti, kol didžiausias susidomėjimas ir rizika sumažėja.

    Kol kas „Rockstar Games“ nepateikė išsamaus paaiškinimo dėl fizinio „GTA 6“ formato, todėl situaciją verta vertinti kaip nepatvirtintą informaciją. Aiškumo turėtų atsirasti artėjant premjerai, kai pardavėjai ir platintojai tiksliau nurodys, kas iš tiesų bus dėžutėje.

  • Lenkų „Japanese Drift Master“ kelia apsukas: antras DLC ir nemokami „Nissan“ modeliai

    Lenkų „Japanese Drift Master“ kelia apsukas: antras DLC ir nemokami „Nissan“ modeliai

    Varšuvoje įsikūrusi studija „Gaming Factory“ tęsia lenkų lenktynių žaidimo „Japanese Drift Master“ plėtrą ir pristatė antrą mokamą papildinį. Kūrėjai siekia išlaikyti žaidėjų dėmesį nuolatiniais atnaujinimais, o artimiausias didelis žingsnis – pilnavertis daugelio žaidėjų režimas.

    Antrasis DLC pavadintas „American Classics“ ir papildo žaidimą šešiais naujais, nelicencijuotais automobiliais, stilistiškai primenančiais JAV klasiką. Papildinio kaina siekia apie 6 eurus, o jo turinys orientuotas į naujus kėbulus, skirtingas charakteristikas ir daugiau pasirinkimo drifto rinkiniams.

    Kartu į žaidimą atėjo ir nemokamas atnaujinimas, kuris visiems žaidėjams prideda du japoniškos automobilių kultūros modelius: „Nissan 180SX Type X“ (1996) ir „Nissan 180SX (RPS13)“ (1994). Tokie nemokami priedai dažnai naudojami kaip būdas grąžinti dalį auditorijos ir skatinti aktyvumą prieš didesnius turinio leidimus.

    „Tai dar vienas žingsnis įgyvendinant mūsų „Japanese Drift Master“ plėtros planą, o artimiausias tikslas – pilna daugelio žaidėjų režimo versija“, – sakė „Gaming Factory“ atstovas Marcin Przymus.

    Studija skelbia, kad pilnas daugelio žaidėjų režimas planuojamas liepos antroje pusėje, nors tiksli data kol kas nenurodoma. Kartu žadama daugiau renginių žemėlapiuose ir funkcijų, kurios leistų tiesiogiai varžytis, o vėliau – ir plėtra į kitas platformas.

    Ilgesnėje perspektyvoje kūrėjai taip pat mini papildomas kampanijas ir tolesnius atnaujinimus, kurie plės „Japanese Drift Master“ turinį. Lenktynių žaidimų rinkoje tai tapo įprasta praktika: vietoje vienkartinio leidimo vis dažniau remiamasi nuolatiniu turinio ciklu, kuriame derinami mokami DLC ir nemokami pataisymai.

  • Profesinės sąjungos ragina ES įteisinti pertraukas per karščius: siūlo Pasaulio taurės modelį

    Profesinės sąjungos ragina ES įteisinti pertraukas per karščius: siūlo Pasaulio taurės modelį

    Europos profesinės sąjungos ragina Europos Komisiją imtis visai ES bendrų taisyklių, kurios nustatytų didžiausią leistiną darbo temperatūrą ir aiškias darbdavių pareigas per karščio bangas. Pasak jų, ekstremalus karštis tapo prognozuojama rizika, tačiau darbuotojų apsauga Europoje vis dar nevienoda.

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch teigė, kad Pasaulio futbolo čempionate taikomos vadinamosios atvėsimo pertraukos parodė, kaip greitai galima prisitaikyti prie karščio. Jos vertinimu, analogiškas principas turėtų būti pritaikytas ir darbo vietose, ypač kai karščio bangos kartojasi vis dažniau.

    „Mums reikia didžiausios leistinos darbo temperatūros įstatymo, kuris suteiktų visiems darbuotojams teisę į apmokamas pertraukas, vandenį ir tualetus“, – sakė Esther Lynch.

    Karščio stresas darbe sukelia fiziologinę organizmo įtampą, kuri gali baigtis šilumos išsekimu, šilumos smūgiu ir net mirtimi. Pasaulio sveikatos organizacija yra nurodžiusi, kad visame pasaulyje daugiau kaip 2,4 mlrd. darbuotojų susiduria su pernelyg dideliu karščiu, o su tuo siejama daugiau kaip 22,85 mln. profesinių sužalojimų per metus.

    PSO taip pat pabrėžia, kad siekiant saugiai išlaikyti aštuonių valandų darbo pamainą, kūno branduolio temperatūra neturėtų viršyti 38 laipsnių. Ilgalaikis darbas karštyje didina širdies ir kraujagyslių sutrikimų riziką, gali sunkinti kvėpavimo ligas, o kai kuriais atvejais siejamas ir su lėtinėmis būklėmis, įskaitant inkstų pažeidimus.

    Kas labiausiai rizikuoja?

    Nors karštis veikia visus, didžiausia rizika tenka lauke dirbantiems žmonėms, ypač statybose ir žemės ūkyje, taip pat atliekantiems intensyvų fizinį darbą. Pažeidžiamesni yra vyresnio amžiaus darbuotojai, sergantys lėtinėmis ligomis, taip pat nėščiosios.

    Profesinės sąjungos atkreipia dėmesį, kad karštis nebėra vien tik lauko darbų problema: didelę dalį darbuotojų veikia ir prastai vėdinamos patalpos, karšti cechai ar paslaugų sektoriaus erdvės. Dėl to vien tik rekomendacijų, jų vertinimu, nepakanka.

    Kokios priemonės veikia praktikoje?

    Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra yra išskyrusi dažniausiai taikomas priemones, padedančias mažinti karščio stresą: darbo laiko lankstumą, reguliarias pertraukas, darbų rotaciją, pavėsio ar vėsesnių zonų sudarymą. Taip pat svarbūs geriamojo vandens, poilsio vietų ir sanitarinių sąlygų užtikrinimas.

    Pasak profesinių sąjungų, didžiausia problema yra tai, kad Europoje galiojančios nuostatos dažnai sudaro nevienodą ir pasenusių taisyklių mozaiką. Todėl siūloma pereiti prie privalomų ES reikalavimų ir stiprinti darbo inspekcijų pajėgumus, kad apsauga būtų realiai įgyvendinama, o ne liktų deklaratyvi.

  • Vokietijoje po 80 metų smėlyje rastas beveik sveikas Antrojo pasaulinio karo šturmo pabūklas

    Vokietijoje po 80 metų smėlyje rastas beveik sveikas Antrojo pasaulinio karo šturmo pabūklas

    Radiniui – apie 29 tonas

    Vokietijos Šiaurės jūros pakrantėje, Nordholco karinės jūrų aviacijos bazės teritorijoje, statybų metu darbininkai aptiko smėlyje užkastą Antrojo pasaulinio karo šarvuotį. Specialistų teigimu, tai itin retas atvejis, nes dažniausiai randamos tik pavienės detalės ar suirusios nuolaužos.

    Užkasto objekto būklė nustebino net archeologus: išlikęs beveik visas, o kai kuriose vietose dar matyti originalaus maskuojamojo dažymo likučiai. Transporto priemonė, kaip skelbiama, sveria apie 29 tonas ir išsilaikė dėl sausų smėlio sluoksnių.

    Kas yra StuG III?

    Identifikuota, kad tai StuG III šturmo pabūklas – vienas dažniausiai Vokietijos kariuomenėje naudotų vikšrinių šarvuotų kovos mašinų tipų. Skirtingai nei klasikiniai tankai, StuG III neturėjo besisukančio bokštelio – pabūklas buvo fiksuotas į priekį, todėl taikymui tekdavo manevruoti visu korpusu.

    Kukshafeno rajono archeologinio paveldo apsaugai vadovaujantis Andreasas Hüseris pažymi, kad radinys svarbus ne tik dėl komplektiškumo, bet ir dėl galimybės rekonstruoti detales. Pasak jo, išlikimas leidžia tiksliau įvertinti tiek konstrukciją, tiek naudojimo pėdsakus.

    „Išsilaikymas labai geras, todėl galime atkurti daug detalių. Mus domina ne tik pats radinys, bet ir kontekstas: kur tiksliai jis buvo užkastas ir kaip tai padaryta“, – sakė A. Hüseris.

    Įgula, žymėjimai ir neatsakyti klausimai

    StuG III įgulą sudarė keturi kariai: vairuotojas, pabūklo operatorius, vadas ir užtaisėjas. Archeologai teigia, kad atverti šarvuotį pavyko be didesnių kliūčių, o viduje išliko vairuotojo vieta ir pabūklo tvirtinimo konstrukcijos, nors erdvė apibūdinama kaip itin ankšta.

    Ekspertų dėmesį patraukė ir žymėjimai ant pabūklo vamzdžio – nurodoma, kad matyti mažiausiai 17 baltų žymių. Archeologų vertinimu, tokie simboliai galėjo būti žymimi kaip sunaikintos priešo šarvuotos technikos skaičius, tačiau galutinės išvados dar nepateikiamos.

    Kol kas neaišku, ar šis konkretus šturmo pabūklas dalyvavo kovose Prancūzijoje, nors manoma, kad jis priklausė Nordholce dislokuotam daliniui, kuris buvo siųstas į Vakarų Europą. Tyrėjai neatmeta, kad technika galėjo būti naudota ilgą laiką, o prieš užkasimą galimai buvo ardyta dalims.

    Kur jis keliaus toliau?

    Kasimo vietoje rasta ir smulkesnių karo pėdsakų – amunicijos likučių bei nedidelių skeveldrų fragmentų. Specialistai mano, kad šarvuotis galėjo būti užkastas netrukus po karo pabaigos kartu su kita karine įranga, siekiant greitai sutvarkyti teritoriją.

    Planuojama, kad rugpjūtį radinys bus išgabentas į Miunsterį Liuneburgo šilyje, kur konservavimo specialistai stabilizuos konstrukciją ir sustabdys tolesnį irimą. Vėliau šturmo pabūklas turėtų būti perduotas Bundesvero Karo istorijos muziejui Drezdene, kur būtų eksponuojamas visuomenei.

    A. Hüseris pabrėžia, kad tokie radiniai svarbūs ir kaip istorijos liudijimas, primenantis karo technologijų raidą bei su karu susijusią žmonių kančią. Jo teigimu, beveik pilnai išlikę šarvuočiai yra reti, todėl šis atradimas laikomas išskirtiniu.

  • Cate Blanchett pristato nemokamą įrankį: menininkai galės valdyti savo tapatybę DI eroje

    Cate Blanchett pristato nemokamą įrankį: menininkai galės valdyti savo tapatybę DI eroje

    Holivudo aktorė Cate Blanchett prisidėjo prie naujos iniciatyvos, kuria siekiama suteikti kūrėjams daugiau kontrolės, kaip jų atvaizdas, balsas ar judesiai gali būti naudojami dirbtinio intelekto sistemose. Šią savaitę pristatyta nemokama internetinė priemonė veikia kaip sutikimo registras ir leidžia menininkams aiškiai nurodyti, ką jie leidžia daryti su savo tapatybės elementais.

    Projektą vysto ne pelno siekianti organizacija RSL Media, kurią, be Blanchett, įkūrė Nikki Hexum, Doug Leeds ir Eckart Walther. Platformoje kūrėjai užsiregistruoja, patvirtina tapatybę ir pažymi sutikimo lygį dėl savo veido, balso, judesių ar kitų išraiškos formų panaudojimo DI sistemoms.

    Sutikimas apibrėžiamas trimis aiškiais lygiais: žalias reiškia, kad naudoti leidžiama, geltonas numato naudojimą tik su sąlygomis, pavyzdžiui, už atlygį, o raudonas draudžia naudoti. Tokiu būdu sukuriama praktinė duomenų bazė, kuri teoriškai galėtų būti pritaikoma dideliu mastu tiek kūrėjams, tiek technologijų bendrovėms.

    Tapatybė kaip intelektinė nuosavybė

    Iniciatyvos autoriai remiasi idėja, kad žmogaus tapatybė šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje tampa intelektinės nuosavybės dalimi. Generatyvinis DI vis dažniau sugeba realistiškai atkurti balsą, veidą ar manieras, todėl kūrėjams kyla rizika prarasti kontrolę, kaip jie „dalyvauja“ reklamoje, filmuose ar socialinių tinklų turinyje.

    Cate Blanchett iniciatyvą pristatė Europos Parlamente, kuris pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių vietų diskusijoms apie DI reguliavimą. Europos Sąjungos DI aktas nustato rizika grįstą požiūrį, o tokio tipo savanoriškos priemonės gali tapti praktiniu papildymu, padedančiu rinkai aiškiau įgyvendinti sutikimo principą.

    „Norint rasti kelią tarp nekontroliuojamo entuziazmo ir DI keliamų pavojų, mums reikia apsaugų, paremtų sutikimu. Ne tam, kad stabdytume technologinę pažangą, o kad apsaugos priemonės galėtų augti kartu su technologijomis ir ginti mūsų teises“, – sakė Cate Blanchett.

    Ar tai veiks be įstatymo?

    Diskusijoje kartu dalyvavo ir režisierius Steven Soderbergh, pabrėžęs, kad tokia sistema nėra draudimas ar ribojimas, o veikiau paskata elgtis atsakingai. Jo teigimu, kūrėjams ir rinkai reikia aiškios krypties, ypač kai technologijos leidžia imituoti žmogų taip tiksliai, kad auditorijai tampa sunku atskirti tikrovę nuo sintetinės medžiagos.

    Vis dėlto technologijų sektoriaus atstovai Europoje ne kartą kėlė klausimą, ar papildomos savireguliacijos priemonės nesukurs konkurencinio spaudimo prieš rinkas, kuriose taisyklės laisvesnės. Kita vertus, didėjant teismų ginčų skaičiui dėl autorių teisių, atvaizdo ir balso imitavimo, aiškiai išreikštas sutikimas gali tapti patogia prevencine priemone tiek kūrėjams, tiek platformoms.

    Šios iniciatyvos esmė – sukurti paprastą, greitai suprantamą signalą, kuris leistų kūrėjams pasakyti „taip“, „taip, bet su sąlygomis“ arba „ne“. Jei platforma bus plačiai priimta, ji gali tapti nauju standartu, padedančiu kūrybos industrijoms išlaikyti kontrolę DI amžiuje.

  • Iberijos urvuose rasta daugiau kaip 2 000 metų senumo žmogaus DNR: ką tai keičia archeologijoje

    Iberijos urvuose rasta daugiau kaip 2 000 metų senumo žmogaus DNR: ką tai keičia archeologijoje

    Netikėtas DNR šaltinis urvuose

    Ispanijoje ir Portugalijoje dirbanti mokslininkų grupė urvų sienų paviršiuose aptiko daugiau kaip 2 000 metų senumo žmogaus DNR pėdsakų. Tyrimas rodo, kad uolienos ir ant jų esantis menas gali išsaugoti biologinę informaciją gerokai ilgiau, nei manyta anksčiau.

    Darbas koordinuotas iš Kasereso (Ispanija), o jame dalyvavo tyrėjai iš kelių šalių, tarp jų Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Kinijos. Rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Nature Communications“.

    Kaip DNR pateko ant sienų?

    Mokslininkai aiškina, kad žmogaus genetinė medžiaga ant urvų sienų galėjo atsirasti per prisilietimus, kvėpavimą, prakaitą ar kitus mikroskopinius biologinius pėdsakus. Ilgainiui jie gali įsigerti į paviršiaus sluoksnius ir, esant palankioms sąlygoms, išlikti tūkstantmečius.

    Iki šiol senovinė DNR dažniausiai būdavo išgaunama iš kaulų, dantų, nuosėdų ar įrankių. Urvų sienos kaip genetinės informacijos šaltinis beveik nebuvo tirtos, todėl šis atradimas laikomas svarbiu žingsniu archeogenetikoje.

    Kur ir ką pavyko nustatyti?

    Tyrėjai išanalizavo 24 uolienų meno paneles iš vienuolikos urvų Ispanijoje ir Portugalijoje, pasitelkę pažangius genetinės medžiagos išgavimo bei sekoskaitos metodus. Senovinės žmogaus DNR aptikta ne tik ant pigmentu dengtų paviršių Portugalijos Eskoural urve, bet ir gretimose, neapdažytose vietose, taip pat Kovarono urve Astūrijoje.

    Dalies mėginių genetiniai požymiai leido identifikuoti tikėtiną biologinę lytį: trys mėginiai siejami su moterimis, vienas su vyru, o vieno patikimai priskirti nepavyko. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie duomenys nėra pilnas žmonių „portretas“, tačiau jie rodo, jog sienos gali kaupti atsekamus žmogaus buvimo ženklus.

    Kodėl tai svarbu archeologijai?

    Jei urvų sienos iš tiesų veikia kaip biologiniai archyvai, ateityje tai gali padėti tiksliau suprasti, kas ir kada lankėsi konkrečiose vietose, kaip buvo naudojamos urvų erdvės ir kaip skirtingos grupės sąveikavo su aplinka. Ypač svarbu tai, kad tokie tyrimai gali būti mažiau invaziniai nei kaulų ar kitų radinių paėmimas.

    Kita vertus, senovinės DNR tyrimuose itin svarbi taršos kontrolė: šiuolaikinė žmogaus DNR gali lengvai patekti ant mėginių per prisilietimą ar net per įrangą. Dėl to šios krypties plėtra greičiausiai reikalaus dar griežtesnių protokolų ir pakartotinių patikrų skirtingose laboratorijose.

  • Pirmoji Pasaulinė „The Beatles“ diena: kas iš tiesų buvo vėplio misterija dainoje I Am the Walrus?

    Pirmoji Pasaulinė „The Beatles“ diena: kas iš tiesų buvo vėplio misterija dainoje I Am the Walrus?

    Pasaulinė „The Beatles“ diena: kodėl dabar?

    Birželio 25 dieną minima pirmoji oficialiai įtvirtinta Pasaulinė „The Beatles“ diena – data, susieta su 1967 metais įvykusiu istoriniu grupės pasirodymu per tarptautinę palydovinę transliaciją. Tąkart Johnas Lennonas, Paulas McCartney, George’as Harrisonas ir Ringo Starras Londono Abbey Road studijose atliko dainą All You Need Is Love, kuri tapo vienu ryškiausių popkultūros simbolių.

    Šiandien, kai „The Beatles“ palikimas gyvena per perklausas platformose, archyvinius leidimus ir naujus dokumentinius pasakojimus, natūralu, kad grupei skirtos datos įgauna naują svorį. Kartu tai proga sugrįžti prie klausimų, kurie jau dešimtmečius kursto gerbėjų diskusijas.

    I Am the Walrus: sąmoningai sukurta mįslė

    Vienas atkakliausių galvosūkių – kas buvo vėplys 1967 metais Johno Lennono parašytoje dainoje I Am the Walrus. Kūrinys garsėja siurrealistiniais vaizdiniais, keistomis asociacijomis ir tekstu, kuris tyčia veda klausytoją į interpretacijų labirintą.

    Dainos įkvėpimų dažnai ieškoma Lewiso Carrollo poemoje The Walrus and the Carpenter, tačiau pats Lennonas vėliau yra pasakojęs, kad jam nepatiko, kai „The Beatles“ kūriniai buvo pernelyg akademiškai narstomi. Būtent todėl dalį teksto jis sąmoningai konstravo taip, kad sujauktų bandymus rasti vieną teisingą prasmę.

    Užuominos apie Paulą ir Johno patikslinimas

    Intriga dar labiau įsižiebė 1968 metais, kai dainoje Glass Onion nuskambėjo eilutė, kurią gerbėjai traktavo kaip užuominą: vėplys buvo Paulas. Tai tapo viena iš tų frazių, kurios muzikos pasaulyje gyvena ilgiau nei pats kontekstas, kuriame jos ištartos.

    Tačiau 1970 metais, jau po grupės iširimo, Lennonas savo solinėje kūryboje pateikė kitą kryptį. Dainoje God jis pasakė, kad vėplys buvo jis pats, ir taip dar kartą išjudino interpretacijų pamatą: jeigu viename kūrinyje vėplys „yra Paulas“, o kitame – „esu aš“, galbūt svarbiausia čia ne asmuo, o pats žaidimas prasme.

    „Aš buvau vėplys, bet dabar esu Johnas“, – sakė Johnas Lennonas.

    Ši citata dažnai suvokiama ne kaip faktinis „atsakymas“, o kaip signalas, kad dainos esmė slypi laisvėje nuo pažodinių paaiškinimų. I Am the Walrus tuo ir išskirtinė: ji veikia kaip sąmoningai sukonstruotas nesąmonės tekstas, kurio tikslas – ne paaiškinti, o sugluminti.

    Šiandien, minint Pasaulinę „The Beatles“ dieną, vėplio klausimas išlieka patrauklus būtent todėl, kad nėra iki galo uždaromas. Vieniems tai – žinutė apie interpretacijų ribas, kitiems – kultūrinis pokštas, o daliai klausytojų tiesiog dar viena priežastis iš naujo įsijungti dainą ir prisiminti, kaip „The Beatles“ gebėjo paversti popmuziką intelektualiu žaidimu.

  • Ibizos DJ Hugo Bianco vadinamas narkotikų tinklo organizatoriumi: teismas paliko 9,5 metų bausmę

    Ibizos DJ Hugo Bianco vadinamas narkotikų tinklo organizatoriumi: teismas paliko 9,5 metų bausmę

    Ibizoje grojęs didžiuosiuose klubuose DJ Hugo Bianco atsidūrė didelės apimties Ispanijos ir JAV tyrimo centre: jis įvardijamas kaip tarptautinio narkotikų gabenimo tinklo organizatorius. Balearų salų Aukštasis teisingumo teismas paliko galioti 9,5 metų laisvės atėmimo bausmę ir 3 000 000 eurų baudą.

    Argentiną kilmę turintis atlikėjas, siejamas su tokiais Ibizos klubais kaip Amnesia, Pacha Ibiza ir Destino, byloje minimas kaip asmuo, teikęs logistinę pagalbą. Teismas nurodė, kad jis galėjo padėti koordinuoti kurjerių judėjimą tarp JAV ir Europos bei organizuoti narkotikų laikymą ir gabenimą.

    Kas žinoma apie operaciją

    Sulaikymas siejamas su operacija „Pertinax“, kurią kartu vykdė Ispanijos Guardia Civil ir JAV Homeland Security Investigations. Tyrėjai skelbė, kad tinklas veikė maršrutuose tarp Ibizos, Barselonos ir Majamio, o aktyviausias laikotarpis apėmė 2019 metų rugsėjo–2020 metų rugpjūčio mėnesius.

    Per kratas Ispanijoje, įskaitant ir atlikėjo gyvenamąją vietą Jesús gyvenvietėje Santa Eulària des Riu savivaldybėje, pareigūnai konfiskavo 38 kilogramus kanapių, 4 500 kanapių augalų, 8 kilogramus sintetinių narkotikų ir 45 000 eurų grynaisiais. JAV, Majamyje, per susijusius sulaikymus konfiskuota 15 kilogramų MDMA tablečių ir 14 kilogramų skysto ketamino.

    Kur dabar yra įtariamasis

    Bylos medžiagoje nurodoma, kad Hugo Bianco šiuo metu, kaip manoma, yra Floridoje. Jis, kartu su dar dviem bendrininkais, paskelbtas bėgliu nuo teisingumo, nes neatsiliepė į teismo šaukimus.

    Ši byla išryškina platesnę pastarųjų metų tendenciją, kai tarptautinės narkotikų grandinės vis dažniau išnaudoja turizmo centrus ir intensyvius skrydžių bei keltų maršrutus. Teisėsauga Europoje ir JAV vis dažniau remiasi bendromis operacijomis, kai informacija apie finansinius srautus, kurjerių judėjimą ir sandėliavimo grandis sujungiama į vieną tyrimo paveikslą.

  • Phoebe Bridgers grįžta po šešerių metų: rugpjūtį išleidžia albumą „Lost Weekend“ ir skelbia turą

    Phoebe Bridgers grįžta po šešerių metų: rugpjūtį išleidžia albumą „Lost Weekend“ ir skelbia turą

    Amerikiečių dainininkė ir dainų autorė Phoebe Bridgers pranešė apie sugrįžimą su nauju soliniu albumu „Lost Weekend“. Tai bus pirmasis jos studijinis solinis darbas per šešerius metus, o kartu atlikėja patvirtino ir koncertinį turą JAV bei Europoje.

    Albumą planuojama išleisti rugpjūčio 14 dieną per nepriklausomą leidybos kompaniją „Dead Oceans“. Skelbiama, kad įrašą sudarys 16 kūrinių, o pirmasis singlas turėtų pasirodyti artimiausiu metu.

    Apie naujieną Bridgers paskelbė socialiniuose tinkluose, pristatydama ir albumo viršelį, kurį fotografavo švedų fotografas Olof Grind. Įrašas sulaukė itin aktyvios gerbėjų reakcijos, priminusios, kokio masto dėmesio atlikėja sulaukia net ir po ilgesnės pauzės.

    „Atrodo, kad vertėtų iš anksto pasiruošti emociškai, nes jos muzika visada pataiko tiesiai“, – rašė vienas gerbėjas, komentuodamas atlikėjos sugrįžimą.

    Nors solinių albumų Bridgers ilgiau neleidusi, ji per pastaruosius metus išliko matoma per bendrus projektus ir pasirodymus. Po plačiai įvertinto albumo „Punisher“ (2020) atlikėja prisidėjo prie kitų muzikantų įrašų, o taip pat koncertavo su grupe Boygenius, kurioje groja kartu su Julien Baker ir Lucy Dacus.

    Boygenius 2023 metais išleistas albumas „The Record“ sustiprino visos trijulės pozicijas alternatyvios muzikos scenoje, o apdovanojimų sezonas parodė, kad auditorija vertina ne tik solinius, bet ir kolektyvinius Bridgers sprendimus. Tai svarbu ir „Lost Weekend“ kontekste, nes pastaraisiais metais alternatyvioje pop ir roko rinkoje ryškėja tendencija, kai atlikėjai sąmoningai kaitalioja solinius etapus su bendrais projektais, taip išlaikydami kūrybinį tempą ir mažindami perdegimo riziką.

    Koncertinis turas „The Lost Tour“ turėtų prasidėti rugsėjį ir tęstis iki 2026 metų gruodžio, apimdamas JAV bei šiaurinę Europą. Skelbiama, kad didžioji dalis numatytų pasirodymų jau išparduoti, o kaip apšildantieji atlikėjai minimi Alex G, Isaac Wood ir Anaïs.

    Prieš albumo paskelbimą Bridgers buvo grįžusi į viešumą ir su keliomis mažesnio masto koncertinėmis iniciatyvomis JAV, kurios padėjo atkurti ryšį su klausytojais. Muzikos industrijoje tai vis dažniau tampa strategija, kai po pauzės grįžtama ne iškart su didžiausia kampanija, o su ribotais pasirodymais, kuriančiais organišką susidomėjimą ir leidžiančiais suvaldyti paklausą.

  • Coheno palikimo valdytojai piktinasi „Hallelujah“ skambėjimu Trumpo renginyje Vašingtone

    Coheno palikimo valdytojai piktinasi „Hallelujah“ skambėjimu Trumpo renginyje Vašingtone

    Leonardo Coheno palikimą administruojanti komanda viešai pasmerkė dainos „Hallelujah“ panaudojimą Donaldo Trumpo renginyje Vašingtone. Kūrinys nuskambėjo per „Great American State Fair“ atidarymo vakarą, skirtą Jungtinių Valstijų 250 metų sukakčiai pažymėti.

    Pasak palikimo valdytojų, dainos naudojimas nebuvo suderintas ir nebuvo suteiktas leidimas ją atlikti politiniame mitinge. Jie pabrėžė, kad nepalaiko tokio kūrinio siejimo su kampanijomis ar panašiais viešais politiniais renginiais.

    Leidimo nebuvo, daina vis tiek skambėjo

    Viešame pranešime socialiniuose tinkluose Coheno palikimo valdytojai nurodė sužinoję, kad „Hallelujah“ planuojama atlikti Trumpo renginyje birželio 24 dieną. Jie akcentavo, kad toks panaudojimas nėra autorizuotas ir neatspindi nei paties atlikėjo kūrybinio palikimo, nei artimųjų pozicijos.

    Nepaisant perspėjimo, renginyje dainą atliko operos solistas Christopheris Macchio kartu su Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų orkestro atstovu. Organizatorių sprendimas tik dar labiau pakurstė seniau besitęsiančius ginčus dėl muzikos naudojimo politinėje komunikacijoje.

    Ilgesnė istorija ir aštrėjantis konfliktas

    Trumpo komanda su „Hallelujah“ kūriniu buvo siejama ir anksčiau, o Coheno palikimo valdytojai ne kartą reiškė nepritarimą. Pastaraisiais metais panašūs konfliktai tapo dažni: atlikėjai ir teisių turėtojai vis aktyviau reaguoja į kūrinių naudojimą mitinguose, ypač kai tai gali sudaryti klaidingą įspūdį apie paramą kandidatui.

    Šiuo atveju įtampą didino ir pats renginio kontekstas. Pradinius planus dėl didelio koncerto Nacionalinėje alėjoje organizatoriai buvo priversti keisti, kai dalis atlikėjų atsisakė dalyvauti, viešai kritikuodami renginio politinį atspalvį ir siejimą su MAGA judėjimu.

    Kritika dėl programos ir kaltinimai protekcija

    Atidarymo vakare nuskambėjo ir daugiau muzikinių numerių, tačiau diskusijų sukėlė ne tik Coheno daina. JAV himną atliko country atlikėja Alexis Wilkins, kuri žiniasklaidoje pristatyta kaip Federalinio tyrimų biuro vadovo Kasho Patelio draugė.

    Wilkins viešai teigė, kad buvo pakviesta kaip atlikėja, o ne dėl asmeninių ryšių, ir pabrėžė savo patirtį muzikos bei komentavimo srityse. Vis dėlto socialiniuose tinkluose netrūko kaltinimų, esą atranka buvo palanki dėl artimų ryšių su įtakingais asmenimis.

    „Great American State Fair“ programa turėtų tęstis 16 dienų, tačiau jau dabar dalis valstijų signalizuoja nenorą dalyvauti dėl renginio politizavimo. „Hallelujah“ istorija tapo dar vienu priminimu, kad kultūros simboliai politikoje dažnai virsta ne vien šventės, bet ir teisinių bei reputacinių ginčų objektu.