CP v2

Blog

  • Spalis dar ne vėlu: šios 4 žaliosios trąšos sudygsta per savaitę ir paruoš dirvą pavasariui

    Spalis dar ne vėlu: šios 4 žaliosios trąšos sudygsta per savaitę ir paruoš dirvą pavasariui

    Spalį, kai daržo lysvės po derliaus nuėmimo ima tuštėti, dirvai dažnai labiausiai trūksta organinės medžiagos ir struktūros. Vienas paprasčiausių būdų ją atgaivinti iki pavasario yra pasėti žaliąsias trąšas, dar vadinamas posėliu.

    Žaliosios trąšos greitai suformuoja žalios masės kilimą, kuris saugo dirvos paviršių nuo erozijos ir išplovimo, slopina piktžoles, o suirus augalinei masei papildomai didėja humuso atsargos. Tai ypač aktualu rudenį, kai dažnesni lietūs ir vėjas sparčiau ardo atvirą dirvą.

    Kas tinka vėlyvam sėjimui

    Spalį svarbiausia kriterijus yra dygimo greitis ir atsparumas vėsesnėms naktims. Kuo vėliau sėjama, tuo labiau verta rinktis rūšis, kurios sudygsta per 4–7 dienas ir sparčiai uždengia dirvos paviršių.

    Daržuose tam dažniausiai pasirenkami aliejiniai ridikai, baltoji garstyčia, grikiai ir facelija. Šie augalai paprastai spėja suformuoti pakankamą antžeminę masę iki pirmųjų rimtesnių šalnų, o vėliau, priklausomai nuo žiemos, gali apšalti ir natūraliai virsti mulčiu.

    Verta prisiminti sėjomainą: garstyčios ir aliejiniai ridikai priklauso bastutinių šeimai, todėl jų geriau nesėti ten, kur kitą sezoną planuojama auginti kopūstines daržoves. Tokiu atveju saugesnis pasirinkimas yra facelija arba grikiai, kurie padeda mažinti plikos dirvos laiką ir pritraukia naudingus vabzdžius, kol laikosi šiluma.

    Kada rinktis ankštinius augalus

    Jei spalis dar šiltas ir sėjama mėnesio pradžioje, galima svarstyti ir lėčiau dygstančius augalus, kuriems dažnai reikia maždaug iki dviejų savaičių. Dažniausiai pasirenkami ankštiniai, pavyzdžiui, vikiai, pašariniai žirniai, lubinai ar seradėlės.

    Ankštiniai naudingi tuo, kad gyvena simbiozėje su gumbelinėmis bakterijomis ir gali padėti didinti dirvos azoto atsargas. Vis dėlto praktinis rezultatas priklauso nuo oro sąlygų ir augimo trukmės: kuo trumpesnės dienos ir vėsesnė dirva, tuo mažiau masės augalai spėja sukaupti iki žiemos.

    Kaip sėti, kad posėlis pavyktų

    Geriausia sėti į purią, dar šiltą ir drėgną dirvą, nelaukiant, kol ji atšals. Smulkias sėklas, tokias kaip garstyčių, facelijų ar grikių, dažniausiai pakanka sekliai įterpti su grėbliu, kad jų neišnešiotų vėjas ir neišplautų lietus.

    Stambesnėms sėkloms pravartu skirti kiek gilesnį įterpimą, o po sėjos dirvą lengvai suspausti ir palaistyti, jei ruduo sausas. Pavasarį posėlį galima įterpti į dirvą, kompostuoti vietoje arba palikti kaip mulčią, priklausomai nuo daržo priežiūros įpročių ir planuojamų kultūrų.

    Pastaraisiais metais sodininkystėje vis labiau akcentuojama dirvos gyvybingumo tema: mažesnis kasimas, daugiau organinės medžiagos, nuolatinė augalinė danga ir sėjomaina. Žaliosios trąšos rudenį yra vienas paprasčiausių sprendimų, padedančių šių principų laikytis net ir pasibaigus derliaus sezonui.

  • Mažai kas sėja šį augalą, bet jis per žiemą gerina dirvą: pavasarį lysvės atgyja

    Mažai kas sėja šį augalą, bet jis per žiemą gerina dirvą: pavasarį lysvės atgyja

    Vikiai dažnai siejami su žaliajai trąšai skirtomis pupinėmis kultūromis, tačiau vikinė vika (Vicia pannonica), dar vadinama vengrine vika, Lietuvoje vis dar reta. Šis augalas vertinamas dėl gebėjimo per žiemą išlikti dirvoje ir pavasarį greitai suformuoti žalią masę, kuri praturtina dirvą.

    Kaip ir kitos pupinės kultūros, vika šaknyse formuoja gumbelius su azotą fiksuojančiomis bakterijomis. Dėl to dalis atmosferos azoto paverčiama augalams prieinamomis formomis, o įterpus žalią masę pagerėja dirvos derlingumas ir struktūra.

    Kodėl ji naudinga lysvėms

    Vika greitai sudaro tankesnį augalų kilimą, todėl rudenį ir ankstyvą pavasarį dirva būna labiau apsaugota nuo išdžiūvimo ir erozijos. Toks žalias dangalas taip pat slopina piktžolių dygimą, ypač jei dirva rudenį nelieka plika.

    Ne mažiau svarbi ir šaknų sistema: ji purena dirvą bei gerina oro ir vandens apykaitą. Tai aktualu po intensyvaus daržovių sezono, kai lysvės būna suslėgtos, o viršutinis sluoksnis greičiau praranda struktūrą.

    Kada ir kaip sėti

    Praktiškiausias laikas sėjai dažniausiai yra rugsėjo pabaiga arba spalio pradžia, kai nuimtas derlius ir dar išlieka pakankamai šilumos dygimui. Lysvę verta nuvalyti nuo augalinių liekanų ir lengvai supurenti, kad sėklos turėtų gerą kontaktą su dirva.

    Sėklos paprastai išbarstomos tolygiai ir įterpiamos į dirvą kelių centimetrų gyliu. Vika nėra itin agresyvi, todėl ją galima derinti su kitais augalais, pavyzdžiui, su javais, kurie padeda suformuoti tvirtesnį žalinimo pasėlį ir geriau pridengia dirvą.

    Šis augalas geriausiai jaučiasi vidutinio drėgnumo dirvoje, o užmirkimas jam kenkia. Jei sklype kaupiasi vanduo arba yra sunkus, prastai laidus gruntas, verta parinkti aukštesnę vietą arba pasirūpinti drenažu.

    Ką daryti pavasarį

    Per žiemą paliktą žalinimo pasėlį pavasarį rekomenduojama nupjauti ir įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį, kad augalinė masė greičiau suirtų. Tuomet maisto medžiagos palaipsniui tampa prieinamos daržovėms, o dirva įgauna daugiau humuso.

    Svarbu neleisti vikiai subrandinti sėklų, jei nenorite, kad ji vėliau pati pasisėtų. Po įterpimo dažniausiai palaukiama kelias savaites, kad irimas neimtų konkuruoti su naujai sėjamomis kultūromis dėl azoto.

    Planuojant sėjomainą pravartu nepersėti pupinių toje pačioje vietoje kasmet. Ilgesnė pertrauka padeda sumažinti ligų ir kenkėjų riziką, o dirvai suteikia laiko atsistatyti po skirtingų kultūrų.

  • Spalį genite augalus? Štai ką būtina nukirpti dabar, kad žiemą neiššaltų ūgliai

    Spalį genite augalus? Štai ką būtina nukirpti dabar, kad žiemą neiššaltų ūgliai

    Kodėl genėti verta rudenį?

    Spalis daugeliui sodo augalų yra paskutinis metas lengvam genėjimui prieš šalčius, kai augimas jau lėtėja, bet žaizdos dar spėja apdžiūti. Tinkamai parinktas laikas sumažina riziką, kad žiemą per šalčius pradės skilinėti ar iššals pažeisti ūgliai.

    Vis dėlto rudenį svarbiausia nepersistengti: per stipriai patrumpinus šakas augalas gali išleisti naujus, minkštus ūglius. Jie nespėja sumedėti ir dažniausiai nukenčia per pirmuosius rimtesnius šalčius.

    Genėti reikėtų sausu oru, naudoti švarius, aštrius įrankius, o pašalintas šakas ir lapus išnešti iš sodo. Tai ypač aktualu, jei matyti ligų ar kenkėjų požymių, nes dalis jų žiemoja būtent ant augalinių liekanų.

    Kokius dekoratyvinius augalus kirpti?

    Rudenį dažniausiai pradedama nuo ką tik pasodintų krūmų, ypač jei formuojama gyvatvorė. Nedidelis ūglių patrumpinimas padeda augalui geriau subalansuoti antžeminę dalį su šaknimis ir greičiau prigyti.

    Rožėms spalį paprastai taikomas tik priežiūrinis genėjimas: pašalinami nužydėję žiedai, pažeistos, džiūstančios ar ligotos šakelės. Pagrindinį formuojamąjį rožių genėjimą patikimiau palikti pavasariui, kai aiškiau matyti, kas peržiemojo.

    Vijoklinius augalus, tokius kaip raganės, verta genėti tik įvertinus jų žydėjimo grupę. Vėlyvą vasarą ir rudenį žydėjusios raganės dažnai trumpinamos paliekant maždaug 40–50 centimetrų virš žemės, tačiau anksti pavasarį žydinčių veislių rudeninis genėjimas gali sumažinti žydėjimą.

    Daugiamečiams augalams pravartu reguliariai pašalinti sudžiūvusius žiedynus ir lapus, ypač jei jie buvo dėmėti ar apnikti ligų. Tai mažina riziką, kad grybinės ligos peržiemos stiebuose ir pavasarį atsinaujins.

    Ne visi augalai rudenį vertina žirkles: dekoratyvines žoles dažnai geriau palikti iki pavasario. Jų stiebai žiemą saugo kerą nuo drėgmės ir šalčio, o be to, išlieka dekoratyvūs.

    Paskutinis uogakrūmių genėjimas

    Uogakrūmiams rudeninis genėjimas gali būti naudingas, tačiau svarbu žinoti rūšies ir veislės ypatumus. Vasarą derėjusias avietes paprastai patariama iškirsti po derliaus, kai senieji, dvejų metų stiebai nebeduos uogų, o krūmas natūraliai ruošiasi ramybės laikotarpiui.

    Rudenį derančios avietės dažnai auginamos kaip vienmečiai ūgliai, todėl po derliaus jas galima nupjauti beveik prie žemės. Toks būdas padeda sumažinti ligų ir kenkėjų spaudimą, nes pašalinama didelė dalis peržiemoti galinčių židinių.

    Juodiesiems serbentams spalis dažnai tinkamas senų šakų retinimui: daugiausia derliaus duoda jaunesni ūgliai, o pernelyg senos šakos mažina krūmo produktyvumą. Praktikoje paprastai šalinama dalis seniausių šakų, kad krūmas kasmet atsinaujintų, o ne būtų nusilpintas vienu kartu.

    Agrastai ir lazdynai taip pat gali pakęsti rudeninį praretinimą, tačiau stipresnį formavimą neretai patogiau daryti vėlyvą žiemą ar ankstyvą pavasarį, kai augalas dar miega. Jei abejojate, rinkitės minimalų genėjimą rudenį ir tikslinį koregavimą pavasarį.

    Sodininkai vis dažniau taiko principą genėti pagal augalo būklę, o ne kalendorių: vertinama, ar ūgliai subrendę, ar nėra ligų, ar prognozuojami ankstyvi šalčiai. Tai ypač svarbu pastaraisiais metais, kai rudenys ilgėja, bet staigūs temperatūros kritimai pasitaiko dažniau.

  • Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena: kas keičiasi spalio 1-ąją ir kodėl tai svarbu visiems

    Spalio 1 dieną minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena – Jungtinių Tautų inicijuota proga atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių vaidmenį visuomenėje ir iššūkius, su kuriais jie susiduria. Ši diena kasmet primena, kad ilgaamžiškumas tampa vis ryškesne demografine tendencija, o kartu auga ir atsakomybė už orų senėjimą.

    Europa sparčiai sensta, o tai reiškia didesnį poreikį sveikatos paslaugoms, slaugai, socialinei pagalbai ir bendruomeninėms iniciatyvoms. Specialistai pabrėžia, kad kokybiškas senėjimas priklauso ne tik nuo medicinos, bet ir nuo socialinių ryšių, finansinio saugumo bei galimybės išlikti aktyviems kasdienėje veikloje.

    Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena taip pat skatina kalbėti apie amžiaus diskriminaciją ir vienišumo problemą. Tyrimai rodo, kad socialinė izoliacija gali reikšmingai paveikti sveikatą, todėl bendruomenių, artimųjų ir institucijų dėmesys vyresniems žmonėms turi tiesioginę reikšmę jų savijautai.

    Šią dieną dažnai rengiami susitikimai, koncertai, edukacijos ir sveikatinimo veiklos, kurios skatina vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą. Ne mažiau svarbus ir paprastas žmogiškas dėmesys – skambutis, apsilankymas ar pasiūlyta pagalba kasdieniuose reikaluose gali tapti realia parama.

    Minint šią progą verta prisiminti, kad pagarba ir dėkingumas vyresniems žmonėms nėra vien šventinė tradicija. Tai nuoseklus kasdienis pasirinkimas kurti aplinką, kurioje patirtis, išmintis ir bendrystė būtų vertinamos, o pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

    „Norisi, kad vyresnis amžius būtų siejamas ne su atskirtimi, o su orumu, įtrauktimi ir prasmingu gyvenimu“, – sako socialinės srities specialistai.

  • Spalio 2 dieną – Policijos diena: kodėl Angelų sargų tradicija svarbi ir šiandien?

    Spalio 2 dieną Lietuvoje minima Angelų sargų, arba Policijos, diena. Tai proga padėkoti policijos pareigūnams už kasdienį darbą, kai sprendžiami ne tik nusikaltimų tyrimai, bet ir eismo saugumo, smurto artimoje aplinkoje bei viešosios tvarkos iššūkiai.

    Angelų sargų dienos tradicija siejama su Katalikų Bažnyčios minimu Šventųjų angelų sargų atminimu. Dėl šios simbolikos daugelyje Europos šalių būtent spalio pradžia tapo data, kai viešai akcentuojama policijos misija saugoti ir padėti.

    Pastaraisiais metais policijos darbas sparčiai keičiasi dėl skaitmeninių grėsmių augimo. Vis didesnę dalį pranešimų sudaro internetiniai sukčiavimai, tapatybės vagystės ir kitos elektroninės nusikalstamos veikos, todėl daugiau dėmesio skiriama prevencijai ir gyventojų informavimui.

    Kartu plečiasi ir technologijų vaidmuo: nuo vaizdo stebėjimo iki duomenų analizės sprendimų, įskaitant DI taikymą rizikų vertinimui ar tyrimų procesų spartinimui. Vis dėlto svarbiausias išlieka pareigūnų ir visuomenės pasitikėjimas, nes be bendradarbiavimo sudėtingiausias situacijas išspręsti gerokai sunkiau.

    Policijos diena primena, kad saugumas prasideda nuo kasdienių pasirinkimų: atsargumo kelyje, dėmesio kaimynystėje ir atsakingo elgesio internete. Tai taip pat proga palinkėti pareigūnams stiprybės, ištvermės, kuo daugiau ramių budėjimų ir žmonių pagarbos už tarnybą.

  • Vilkaviškyje TAU startavo su trenksmu: senjorams – nauji mokslai ir „El Fuego“ koncertas

    Vilkaviškyje TAU startavo su trenksmu: senjorams – nauji mokslai ir „El Fuego“ koncertas

    Spalio 1 dieną Vilkaviškio kultūros centre į naujų mokslo metų pradžios šventę susirinko Vilkaviškio trečiojo amžiaus universiteto bendruomenė. Renginys tradiciškai sutapo su Tarptautine pagyvenusių žmonių diena, minima daugelyje šalių.

    Ši diena dažnai tampa proga priminti, kad vyresni žmonės vis aktyviau įsitraukia į mokymąsi visą gyvenimą ir bendruomenines veiklas. Lietuvoje trečiojo amžiaus universitetų judėjimas kasmet plečiasi, o senjorų auditorijose daugėja tiek miestuose, tiek rajonuose.

    Naujus metus palydėjo sveikinimai

    Naujųjų mokslo metų proga TAU klausytojams gražių žodžių ir linkėjimų negailėjo renginio svečiai. Susirinkusiuosius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, akcentavusi bendruomeniškumo svarbą.

    Ji pasidžiaugė aktyvia TAU bendruomene ir linkėjo, kad ateinantys metai būtų kupini įdomių veiklų, naujų patirčių ir prasmingų susitikimų. Tokie renginiai senjorams svarbūs ne tik kaip šventė, bet ir kaip motyvacija įsitraukti į ilgalaikes veiklas.

    Ką TAU duoda senjorams

    Trečiojo amžiaus universitetas kasmet suburia vyresnius rajono gyventojus, norinčius mokytis, bendrauti, keliauti, atrasti naujų pomėgių ir aktyviai leisti laisvalaikį. Praktika rodo, kad reguliarios paskaitos ir užsiėmimai padeda palaikyti socialinius ryšius ir mažina vienišumo riziką.

    Pastaraisiais metais vis daugiau TAU bendruomenių į veiklas įtraukia skaitmeninio raštingumo temas, įskaitant saugų naudojimąsi elektroninėmis paslaugomis. Taip pat dažnėja sveikatingumo iniciatyvos, skirtos fiziniam aktyvumui ir emocinei gerovei stiprinti.

    Naujaisiais mokslo metais TAU klausytojų ir vėl laukia įvairios veiklos, susitikimai bei naujos patirtys. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausia išlieka galimybė mokytis be įtampos, savo tempu, bendraminčių aplinkoje.

    Šventę užbaigė koncertas

    Šventinį renginį užbaigė grupės „El Fuego“ koncertas. Muzikinė programa tapo simboliniu akcentu, įprasminusiu naujų veiklų sezono pradžią ir bendruomenės susitelkimą.

  • NVO lyderės susitiko Kupiškyje: ką Vilkaviškio atstovės parsivežė ir kur rinksis kitąmet?

    NVO lyderės susitiko Kupiškyje: ką Vilkaviškio atstovės parsivežė ir kur rinksis kitąmet?

    Spalio 1 dieną Kupiškyje surengtas savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų atstovų susitikimas, kuriame aptarti aktualiausi NVO sektoriaus klausimai ir bendradarbiavimo savivaldoje praktika. Renginyje Vilkaviškio rajonui atstovavo savivaldybės NVO tarybos pirmininkė Giedrė Janušauskienė ir Savivaldybės tarybos narė Jūratė Drunienė.

    Susitikimo pradžia vyko Adomynės dvare, kur dalyviai įsitraukė į edukacinę programą ir neformalius pokalbius apie vietos iniciatyvas. Tokie formatai dažnai padeda greičiau rasti bendrų sprendimų, nes NVO ir savivaldybių atstovai gali pasidalyti realiais pavyzdžiais iš skirtingų regionų.

    Pagrindinės diskusijų temos

    Vėliau Kupiškio kultūros centre surengta NVO tarybų pirmininkų diskusija, kurioje daug dėmesio skirta NVO įtraukimo į sprendimų priėmimą kokybei. Praktikoje tai reiškia aiškesnes konsultavimosi procedūras, grįžtamąjį ryšį bendruomenėms ir nuoseklų darbą, kad NVO balsas būtų girdimas ne tik formaliai.

    Nacionalinės NVO koalicijos atstovė Vakarė Saulėnaitė pristatė piliečių asamblėjos konceptą ir Kauno rajono savivaldybėje įgyvendinamą iniciatyvą. Toks dalyvaujamosios demokratijos modelis vis dažniau minimas kaip priemonė įtraukti gyventojus į sudėtingesnius sprendimus, kai reikia platesnio sutarimo ir argumentuotos diskusijos.

    Apie svarbiausias NVO sektoriaus aktualijas kalbėjo Rytis Jokubauskas, o susitikimo dalyviai dalijosi patirtimi ir aptarė savivaldybėse kylančius praktinius klausimus. Tarp dažniausiai įvardijamų iššūkių paprastai atsiduria stabilaus finansavimo paieška, savanorių pritraukimas, administracinė našta ir poreikis stiprinti NVO kompetencijas projektų valdyme.

    Regionų pristatymai ir vietos skoniai

    Renginio programoje buvo ir gastronominių gaminių mugė, tapusi proga savivaldybių atstovams pristatyti savo kraštą per vietos gamintojus bei bendruomenių iniciatyvas. Tokios mugės ne tik kuria ryšį tarp regionų, bet ir padeda į konkrečius produktus pažvelgti kaip į vietos tapatybės ir smulkiojo verslumo dalį.

    Vilkaviškio rajonui atstovavusios dalyvės pristatė Karalkrėslio kepyklėlės grybukus bei MB „Devynbitė“ gaminamą midų ir medaus užkandėles. Dalyviai pabrėžė, kad bendruomenių ir smulkiųjų gamintojų matomumas tokiuose susitikimuose dažnai tampa papildomu impulsu vietos iniciatyvoms.

    Kur vyks kitas susitikimas?

    Susitikimo pabaigoje paaiškėjo ir kitų metų susitikimo vieta: burtai lėmė, kad NVO tarybų atstovai kitąmet rinksis Panevėžyje. Organizatoriai tikisi tęsti praktinių patirčių mainus ir stiprinti savivaldybių NVO tarybų vaidmenį, kad vietos sprendimai labiau atlieptų bendruomenių poreikius.

  • Policijos diena Zarasuose: merės Nijolės Guobienės žinutė pareigūnams ir bendruomenei

    Policijos diena Zarasuose: merės Nijolės Guobienės žinutė pareigūnams ir bendruomenei

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė Policijos dienos proga kreipėsi į Zarasų rajono policijos pareigūnus, padėkodama už jų atsakomybę ir tarnystę žmogui. Pasak merės, pareigūnų darbas yra esminė grandis, užtikrinanti kasdienį žmonių saugumą.

    Sveikinime išskirta bendrystė su Zarasų rajono savivaldybe ir pastangos kartu ieškoti sprendimų, kad rajono gyventojai jaustųsi saugūs. Akcentuota, kad pagalba turi pasiekti žmones ne tik nutikus nelaimei, bet ir tada, kai pavojus tik nujaučiamas.

    Akcentas prevencijai ir pasitikėjimui

    Merė pabrėžė, kad policijos matomumas bendruomenėje ir greita reakcija į pranešimus stiprina visuomenės pasitikėjimą. Saugumo jausmą kuria ne vien patruliavimas, bet ir prevencinės priemonės, glaudus dialogas su gyventojais bei institucijomis.

    Tokiose savivaldybėse kaip Zarasų rajonas ypač svarbu, kad pagalbos sistema veiktų laiku ir būtų pasiekiama visose teritorijose, įskaitant mažesnius miestelius. Praktikoje tai reiškia operatyvų reagavimą, aiškią komunikaciją ir nuoseklų darbą su vietos bendruomenėmis.

    Palinkėjimai tarnybai ir artimiesiems

    Linkėdama pareigūnams stiprybės, merė išskyrė susitelkimą, kolegų ir vadovų palaikymą bei visuomenės pasitikėjimą. Taip pat pabrėžtas artimųjų supratimas, nes tarnyba dažnai reiškia didelę emocinę įtampą ir atsakomybę.

    Sveikinime priminti policijos šūkio žodžiai Ginti. Saugoti. Padėti., kaip kasdienio darbo prasmę nusakantis įsipareigojimas. Kreipimosi pabaigoje palinkėta pareigūnams būti saugiems, stipriems ir visuomet sugrįžti ten, kur jų laukia.

  • Zarasai skelbia 2027 m. stipendiją menininkui: kas gali gauti ir kiek pinigų numatyta?

    Zarasai skelbia 2027 m. stipendiją menininkui: kas gali gauti ir kiek pinigų numatyta?

    Zarasų rajono savivaldybė paskelbė konkursą 2027 metais skirti stipendiją meno kūrėjui, kuris reziduoja savivaldybės teritorijoje. Paraiškos priimamos kelioms stipendijų kryptims, o per metus bus atrenkamas vienas laimėtojas.

    Numatyta, kad individuali stipendija sieks 20 bazinių socialinių išmokų per mėnesį, o edukacinė stipendija bus vienkartinė ir sudarys 30 bazinių socialinių išmokų. Konkretūs dydžiai eurais priklausys nuo 2027 metais patvirtintos bazinės socialinės išmokos vertės.

    Kam skirta stipendija?

    Į stipendiją gali pretenduoti pilnamečiai asmenys, turintys meno kūrėjo statusą ir gyvenantys Zarasų rajono savivaldybėje. Taip pat numatyta, kad paraiškas gali teikti Lietuvos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos ekonominės erdvės šalių piliečiai ar nuolatiniai gyventojai.

    Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama į tai, ar planuojama kūryba gali prisidėti prie Zarasų krašto kultūros plėtros, inovacijų ir sklaidos vietoje. Svarbus kriterijus ir tai, ar projektas gali padėti garsinti Zarasus meno ir kultūros srityje.

    Trys stipendijų kryptys

    Individuali stipendija skirta konkrečiam kūrybos rezultatui sukurti ir pristatyti Zarasuose, pavyzdžiui, parodai, filmui, performansui, monospektakliui, solo koncertui ar knygai. Taip pat galima teikti projektus, susijusius su vietos renginių turinio kūrimu ir įgyvendinimu, bendradarbiaujant su kultūros įstaigomis ar nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Edukacinė stipendija orientuota į profesinį tobulėjimą: dalyvavimą mobilumo programose, pleneruose, kultūros projektuose, mokymuose, seminaruose ar konferencijose. Rezidavimo stipendija skirta kūrybai ir bendradarbiavimui su Zarasų kultūros sektoriumi, bendruomenėmis bei profesionaliais menininkais.

    Kaip ir kada teikti paraišką?

    Paraiškos bus priimamos 2026 metais lapkričio 2 dieną–lapkričio 30 dieną. Dokumentai turi būti užpildyti lietuvių kalba kompiuteriu ir pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Paraiška ir priedai turi būti pateikiami viena byla ADOC arba PDF formatu. Kartu būtina pridėti gyvenimo aprašymą, kūrybinės veiklos aprašą ir numatomus kūrybos rezultatus, o edukacinei ar rezidavimo stipendijai papildomai reikalingi atitinkami priedai.

    Savivaldybė nurodo, kad paraiškas vertins komisija, o rezultatai turėtų būti paskelbti 2027 metais vasario mėnesį, patvirtinus Zarasų rajono savivaldybės biudžetą. Prieš teikiant paraišką rekomenduojama susipažinti su stipendijos skyrimo tvarkos aprašu.

  • Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas jau čia: nemokamai pasitikrink žinias apie klimato kaitą

    Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas jau čia: nemokamai pasitikrink žinias apie klimato kaitą

    Spalio 24 dieną minima Tarptautinė klimato kaitos diena, o kartu su ja gyventojai kviečiami į Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą. Renginį organizuoja „Žaliosios politikos institutas“, o dalyvavimas yra atviras ir nemokamas.

    Egzaminas vyksta internetu, todėl prisijungti galima patogiu metu nuo 8.00 iki 20.00 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik pasitikrinti žinias, bet ir gauti aiškius paaiškinimus, padedančius geriau suprasti aktualias temas.

    Klausimai apima klimato kaitą, atsakingą vartojimą, atliekų tvarkymą, žiedinę ekonomiką ir atsinaujinančią energetiką. Tai sritys, kurios tiesiogiai susijusios su kasdieniais pasirinkimais: energijos vartojimu namuose, transportu, pirkinių krepšeliu ir atliekų rūšiavimu.

    Kas gali dalyvauti?

    Organizatoriai kviečia prisijungti 7–12 klasių moksleivius, plačiąją visuomenę ir aplinkosaugos ekspertus. Kad dalyviams būtų paprasčiau pasirinkti, klausimai suskirstyti pagal sudėtingumą į kelias kategorijas.

    Moksleiviams siūlomos pradedančiojo ir smalsuolio kategorijos, norintiems gilesnio iššūkio numatyta ekspertų kategorija. Taip pat yra kategorija dalyviams, kurie nori išbandyti jėgas ir įvertinti savo bendrą supratimą apie aplinkosaugą.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Klimato kaitos tema pastaraisiais metais vis dažniau persikelia iš mokslinių ataskaitų į kasdienį gyvenimą: daugiau ekstremalių orų reiškinių, šiltesnės žiemos ir dažnesnės karščio bangos keičia įprastus planus ir didina rizikas sveikatai bei ūkiui. Švietimas šioje srityje laikomas viena efektyviausių ilgalaikių priemonių, padedančių priimti pagrįstus sprendimus.

    Egzamino iniciatoriai akcentuoja, kad aplinkosaugos raštingumas tampa praktiniu įgūdžiu: nuo gebėjimo mažinti energijos sąnaudas iki supratimo, kaip veikia atliekų prevencija ir kodėl vien rūšiavimo nepakanka. Vis daugiau dėmesio skiriama ir atsinaujinančiai energetikai, kuri Europoje sparčiai plečiama siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Prizai ir grįžtamasis ryšys

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai, tarp kurių numatytos planšetės, elektroninės skaityklės, ekskursijos ir knygos. Po egzamino dalyviai el. paštu gauna ne tik teisingus atsakymus, bet ir išsamesnius paaiškinimus, padedančius mokytis iš klaidų.

    Norint dalyvauti, reikia iš anksto užsiregistruoti. Užsiregistravus taip pat žadama gauti informaciją, kuri gali padėti pasiruošti klausimams ir geriau orientuotis egzamino temose.