CP v2

Blog

  • Ką pamatyti ir nuveikti Europoje šią savaitę: Fridos Kahlo paroda, Supergirl ir drakonai

    Ką pamatyti ir nuveikti Europoje šią savaitę: Fridos Kahlo paroda, Supergirl ir drakonai

    Europą vėl kausto karščio banga, tad kultūriniai renginiai su kondicionieriumi daugeliui tampa ne tik malonia pramoga, bet ir praktišku būdu atsikvėpti. Šią savaitę žvilgsniai krypsta į parodas Londone ir Atėnuose, taip pat į kino sales bei naujų sezonų premjeras namuose.

    Ryškiausias vizualiojo meno akcentas – didelė Fridos Kahlo paroda Londone, žadanti ne tik gerai žinomus autoportretus, bet ir platesnį pasakojimą apie tai, kaip menininkės įvaizdis tapo pasauliniu kultūros simboliu. Tuo metu kino gerbėjų laukia nauja superherojų juosta, o fantastikos fanai sulauks tęsinio, kuris jau spėjo tapti vienu aptarinėjamiausių serialų Europoje.

    Parodos: nuo Fridos iki šiandienos

    Londono Tate Modern šią savaitę startuoja paroda Frida: The Making of an Icon, veiksianti nuo birželio 25 dienos iki 2027 metų sausio 3 dienos. Organizatoriai žada peržengti įprastą Fridos Kahlo mitologiją ir parodyti ne tik paveikslus, bet ir platesnį kontekstą – nuo ankstyvosios kūrybos iki šiuolaikinės Fridos kaip globalios popkultūros figūros.

    Parodoje akcentuojama, kaip Kahlo darbai, biografija ir vizualinis stilius tapo atpažįstami gerokai už meno istorijos ribų. Pastaraisiais metais muziejai vis dažniau kelia klausimą, kur baigiasi menininkės kūrybos interpretacija ir prasideda komercinis jos įvaizdžio vartojimas – todėl tokio masto ekspozicija Londone žada būti ir estetinė, ir analitinė.

    Atėnuose George Economou Collection pristatoma paroda The Way We Live Now, įkvėpta Anthony Trollope 1875 metais išleisto romano. Ji veiks nuo birželio 20 dienos iki 2027 metų kovo ir kviečia per meno kūrinius kalbėti apie galios struktūras, socialinę nelygybę bei mechanizmus, kurie, kuratorių požiūriu, skatina visuomenės trūkinėjimą.

    Kinas ir serialai: superherojai ir Westeros

    Kino repertuarą šią savaitę papildys Supergirl, į Europos kino teatrus atkeliaujanti birželio 26 dieną. Siužeto centre – Kara Zor-El, kuri po išpuolio prieš jos šunį Krypto leidžiasi į keršto ir išsigelbėjimo paieškas, o filmo tonas žada derinti veiksmo kino tempą su emociniu užtaisu.

    Superherojų žanras pastarąjį dešimtmetį patiria permainas: studijos dažniau ieško aiškesnės dramaturgijos, labiau žmogiškų statymų ir istorijų, kurios būtų suprantamos net tiems, kurie neseka kiekvieno ankstesnio franšizės filmo. Todėl Supergirl sėkmė didele dalimi priklausys nuo to, ar filmas pasiūlys savarankišką, vientisą pasakojimą, o ne vien užuominų grandinę būsimiems tęsiniams.

    Namų ekranams svarbiausia žinia – House of the Dragon trečias sezonas, kuris startuoja birželio 22 dieną platformoje „HBO Max“. Serialas, paremtas George R. R. Martino pasauliu ir knyga Fire and Blood, tęsia Targaryenų pilietinio karo liniją, vadinamą Drakonų šokiu, o naujasis sezonas žada dar didesnės apimties konfliktus ir, žinoma, daugiau drakonų.

    Muzika: nauji albumai vasaros fonui

    Įrašų naujienose dėmesį traukia britų roko grupės Muse dešimtasis albumas The Wow! Signal, pasirodantis birželio 26 dieną. Pavadinimas siejamas su 1977 metais užfiksuotu paslaptingu radijo signalu, o tokia tematika grupei artima nuo ankstesnių kosminių ir distopinių motyvų kupinų albumų laikų.

    Tą pačią dieną naują studijinį albumą The Ground Above pristato ir britų muzikantė Beth Orton. Vasaros festivaliai ir koncertai Europoje kasmet kelia susidomėjimą naujais leidiniais, nes būtent šiuo laikotarpiu klausytojai dažniau ieško šviežio skambesio kelionėms, darbui ar karščio bangų vakaram.

  • Portas į knygas Porto mieste: BABELL festivalis kviečia Nobelio laureatus ir „Booker“ žvaigždes

    Portas į knygas Porto mieste: BABELL festivalis kviečia Nobelio laureatus ir „Booker“ žvaigždes

    Birželio 24–29 dienomis Porto istorinis centras kelioms dienoms taps literatūros traukos tašku: čia vyks BABELL festivalis, į miestą subursiantis ryškiausius šiuolaikinės literatūros balsus. Organizatoriai siekia ne tik įspūdingos programos, bet ir paprasto tikslo – sugrąžinti žmones į knygynus ir paskatinti rinktis knygas gyvai.

    Festivalį rengia „Livraria Lello Foundation“, o jo partneris – Porto savivaldybė. Programoje numatyti susitikimai su dviem Nobelio literatūros premijos laureatais Olga Tokarczuk ir László Krasznahorkai, taip pat su „Booker“ premijomis įvertintais autoriais, tarp jų Margaret Atwood, Salman Rushdie ir Julian Barnes.

    Bilietas – knyga rankoje

    BABELL pasirinktas dalyvavimo modelis išsiskiria tuo, kad įėjimas į renginius siejamas su realiu pirkiniu knygyne. Norint rezervuoti vietą susitikime, reikia įsigyti knygą viename iš maždaug 50 festivalio tinkle dalyvaujančių knygynų, taip pat naudotų ar antikvarinių knygų parduotuvių.

    Kiekvienas pirkinys suteikia žetoną su kodu, leidžiantį internetu rezervuoti vietą pasirinktoje sesijoje, jei dar yra laisvų vietų. Organizatoriai pabrėžia dar vieną simbolinę taisyklę: atvykstant į bet kurią sesiją, dalyvis turi turėti knygą rankoje.

    Tokiu būdu festivalis tikisi sukurti apčiuopiamą ryšį tarp autoriaus, skaitytojo ir vietos, kur knygos pasiekia žmones. Pastaraisiais metais daugelyje Europos miestų ieškoma būdų stiprinti nepriklausomų knygynų gyvybingumą, o literatūros renginiai vis dažniau kuriami kaip miestą įtraukianti patirtis.

    Tarptautiniai svečiai ir vietos autoriai

    Tarp tarptautinių svečių – brazilų rašytojai Conceição Evaristo, Milton Hatoum ir Rafal Gallo, taip pat kolumbiečių autorius Héctor Abad Faciolince. Portugalijos literatūros lauką festivalyje atstovaus tokie vardai kaip Lídia Jorge, Gonçalo M. Tavares, Bruno Vieira Amaral, Dulce Maria Cardoso, Djaimilia Pereira de Almeida, Valter Hugo Mãe ir kiti.

    Organizatoriai akcentuoja, kad BABELL nėra vien autografų ir pristatymų maratonas. Programoje numatytos diskusijos, parodos, kino peržiūros, istorijos pamokos, užsiėmimai vaikams, poezijos skaitymai gatvėse ir koncertai, taip išplečiant literatūrą už tradicinės salės ribų.

    Miestas kaip scena

    Literatūros savaitė užims viešąsias erdves, tarp jų Praça dos Leões, Avenida dos Aliados, Praça da Batalha, Ribeira do Porto ir Torre dos Clérigos. Tokia geografija leidžia festivalį patirti kaip pasivaikščiojimą po miestą, kur susitikimai ir skaitymai tampa maršruto stotelėmis.

    Vienas laukiamiausių muzikinių akcentų numatytas birželio 25 dieną Avenida dos Aliados – čia pasirodys Pedro Abrunhosa ir GNR, pristatysiantys ir naujų kūrinių, įkvėptų šiaurės Portugalijos poezijos. Birželio 26 dieną scenoje turėtų pasirodyti Bárbara Bandeira ir Carminho.

    Dar vienas programos akcentas – šiuolaikinio meno kūrėjas Cai Guo-Qiang, žinomas kaip Pekino olimpinių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijų meninis autorius. Birželio 27 dieną jis žada pirmą kartą Portugalijoje pristatyti naują kūrinį, sukurtą specialiai BABELL festivaliui.

    Organizatoriai tikisi, kad toks formatas sustiprins Porto kaip literatūros krypties įvaizdį ir paliks ilgalaikį poveikį vietos knygynams. Miestams konkuruojant dėl kultūrinio turizmo, literatūra vis dažniau tampa priemone išryškinti vietos tapatybę ir pritraukti auditorijas ne vien į didžiąsias sales, bet ir į kasdienes miesto erdves.

  • Prancūzijos rinktinė 2026 metų pasaulio čempionate įvarčius švęs su „Daft Punk“ One More Time

    Prancūzijos rinktinė 2026 metų pasaulio čempionate įvarčius švęs su „Daft Punk“ One More Time

    Nauja taisyklė pakeitė stadionus

    2026 metų pasaulio futbolo čempionate sirgaliai stebi ne tik atkrintamąsias kovas, bet ir virtinę taisyklių naujovių. Tarp jų – dažnesnis vaizdo arbitražo naudojimas, laiko taupymo priemonės ir griežtesnis teisėjų požiūris į konfliktines situacijas.

    Viena aptarinėjamų naujovių – taisyklė, leidžianti teisėjui skirti raudoną kortelę žaidėjui, jei šis konfliktinės akistatos metu prisidengia burną kalbėdamas su varžovu. Taisyklės tikslas – mažinti galimybes slėpti įžeidinėjimus, tačiau ji jau kelia diskusijų dėl interpretavimo.

    Įvarčių dainos – šalių pasirinkimas

    Tarp pokyčių yra ir sirgaliams malonesnė naujiena: rinktinėms leista pasirinkti oficialias įvarčių dainas, kurios skamba po pelnyto įvarčio ar kitais svarbiais rungtynių momentais. Tai čempionatui suteikė daugiau vietinio identiteto ir tapo papildomu emociniu akcentu stadionuose.

    Skirtingos šalys pasirinko skirtingus sprendimus – nuo roko iki popmuzikos ar tradicinių ritmų, pritaikytų stadiono atmosferai. Tokia praktika futbolo kultūroje nėra nauja klubų lygiu, tačiau pasaulio čempionate ji tapo labiau formalizuota ir matoma kaip turnyro dalis.

    Prancūzija pasirinko „Daft Punk“

    Daugiausia dėmesio šįkart sulaukė Prancūzijos sprendimas: oficialia įvarčių daina tapo „Daft Punk“ kūrinys One More Time. Tai vienas žinomiausių prancūziško elektroninės muzikos judėjimo simbolių, skambantis stadionuose kaip šventimo signalas po įvarčių.

    Kūrinys, pirmą kartą išleistas 2000 metais albume Discovery, išlieka atpažįstamas ir po daugiau nei dviejų dešimtmečių. Čempionatų metu tokie pasirinkimai dažnai turi ir praktinį efektą – gerai žinomos dainos greitai įtraukia tribūnas į bendrą skandavimą, o transliacijose tampa lengvai identifikuojamu rinktinės ženklu.

    Prancūzija turnyrą pradėjo pergale 3:1 prieš Senegalą, o One More Time per stadiono garso sistemą nuskambėjo kelis kartus po įvarčių. Rinktinės kitas mačas numatytas Filadelfijoje, kur prancūzai susitiks su Iraku.

    Muzikos industrijoje tokie momentai paprastai pastebimi ir srautinių perklausų statistikoje: dideli sporto renginiai neretai laikinai pakelia pasirinktų kūrinių klausomumą platformose. Prancūzijos atveju tai dar ir simboliškas gestas šalies elektroninės muzikos tradicijai, kuri jau seniai peržengė klubų scenas ir tapo popkultūros dalimi.

  • Prancūzija griežtina tvarką dėl free party: baudos iki 30 000 eurų ir atsakomybė dalyviams

    Prancūzija griežtina tvarką dėl free party: baudos iki 30 000 eurų ir atsakomybė dalyviams

    Prancūzijoje bręsta reikšmingi pokyčiai elektroninės muzikos gerbėjams: Nacionalinė Asamblėja pradeda svarstyti Vyriausybės projektą, kuriuo siekiama griežčiau reguliuoti neleistinus lauko renginius, vadinamus free party. Šios iniciatyvos tikslas – greitesnės ir griežtesnės priemonės viešajai tvarkai ir saugumui užtikrinti.

    Įstatymo projektą, vadinamą „Ripost“, pristatantis vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez teigia, kad valstybė turi turėti daugiau svertų reaguoti į susibūrimus, kurie trikdo vietos bendruomenių ramybę. Tekstas apima platesnį priemonių paketą, tačiau daugiausia dėmesio sulaukia būtent nuostatos dėl free party.

    Kas yra free party?

    Free party judėjimas Europoje siejamas su 9-ojo dešimtmečio pabaigoje Jungtinėje Karalystėje išpopuliarėjusiais nepriklausomais techno renginiais. Pagrindinė idėja – saviorganizacija, dažniausiai nemokamas įėjimas ir renginio vietos, kurios pasirenkamos už klubų ribų, pavyzdžiui, laukuose ar apleistose teritorijose.

    Skirtingai nuo komercinių renginių, tokie susibūrimai neretai neturi oficialių leidimų, todėl kyla konfliktų su vietos valdžia ir policija. Kritikai dažniausiai akcentuoja triukšmą, atliekų problemas, eismo trikdžius ir rizikas, susijusias su nepakankama infrastruktūra bei saugumu.

    Siūlomi ribojimai ir baudos

    Prancūzijos Senate jau pritarta daliai „Ripost“ projekto priemonių, kurios mažina ribą, nuo kada apie didesnį susibūrimą privaloma informuoti institucijas: nuo 500 iki 250 žmonių. Taip pat siūloma griežtinti atsakomybę renginių organizatoriams.

    Pagal Senate patvirtintas nuostatas, neleistinų free party organizavimas galėtų užtraukti iki dvejų metų laisvės atėmimo ir iki 30 000 eurų baudą. Be to, įvesta ir itin diskusijų kelianti dalis dėl dalyvių atsakomybės: numatoma iki šešių mėnesių laisvės atėmimo ir iki 7 500 eurų bauda už dalyvavimą.

    Politinis ginčas ir protestai

    Šie siūlymai sulaukė aštrios kritikos iš kairiųjų politikų bei subkultūros atstovų, teigiančių, kad priemonės gali būti neproporcingos ir labiau skirtos atgrasyti, o ne spręsti konkrečias problemas vietoje. Prieštaravimai sustiprėjo po pavasarį vykusių didelių susibūrimų, kai, skirtingais vertinimais, į renginį netoli Buržo miesto susirinko nuo 20 000 iki 40 000 žmonių.

    „Free party scena atsidūrė pavojuje“, – teigiama judėjimą palaikančios grupės Tekno Anti Rep viešame pareiškime.

    Nacionalinė Asamblėja artimiausiomis savaitėmis spręs, ar palikti Senate įrašytas griežtas sankcijas, ar jas švelninti. Diskusijos Prancūzijoje atspindi platesnę Europos tendenciją, kai valstybės bando suderinti jaunimo kultūrines praktikas, viešąją tvarką ir bendruomenių interesus.

    Panašūs procesai jau vyko Italijoje, kur 2022 metais neleistinų lauko vakarėlių organizavimas buvo kriminalizuotas, o sankcijos sugriežtintos. Prancūzijos sprendimas gali tapti dar vienu precedentu, kuris nubrėš ribą tarp toleruojamos alternatyvios kultūros ir griežtesnio viešosios tvarkos reguliavimo.

  • Elmo pareiškė palaikantis JAV rinktinę: Respublikonų reakcija X priminė seną ginčą dėl PBS finansavimo

    Elmo pareiškė palaikantis JAV rinktinę: Respublikonų reakcija X priminė seną ginčą dėl PBS finansavimo

    „Sesame Street“ personažas Elmo vėl atsidūrė audros centre, šįkart dėl futbolo. Socialiniame tinkle X išplitęs vaizdo įrašas, kuriame Elmo aiškiai palaiko JAV rinktinę FIFA pasaulio čempionate, sulaukė ne tik gerbėjų, bet ir politikų dėmesio.

    Įraše Elmo, vilkėdamas JAV rinktinės marškinėlius, bando iš anksto užbėgti už akių dramai ir pabrėžia, kad tiesiog nori aiškaus rezultato. Kartu jis priduria, kad „myli visus“ ir prašo „nedaryti iš to reikalo“.

    „Kad būtų aišku, Elmo nori, kad laimėtų JAV rinktinė. Gerai? Bet Elmo myli visus. Tik prašau, nedarykite iš to reikalo“, – sakė Elmo.

    Vis dėlto „reikalu“ tai tapo labai greitai, kai oficiali Atstovų Rūmų respublikonų paskyra X sureagavo į vaizdo įrašą ir pavadino Elmo patvirtintu patriotu. Toks politinis prisijungimas prie vaikiško personažo žinutės iškart išprovokavo atsakomąją reakciją.

    Kritikai priminė, kad dalis respublikonų anksčiau rėmė sprendimus, susijusius su viešojo transliuotojo PBS finansavimo mažinimu. Būtent PBS ilgą laiką buvo viena svarbiausių platformų, per kurią JAV auditorija matė „Sesame Street“ turinį, todėl politinis komplimentas Elmo buvo sutiktas kaip prieštaringas.

    Diskusiją dar labiau pakurstė ir platesnis JAV politinis fonas, kuriame viešųjų transliuotojų PBS ir NPR finansavimas ne kartą tapo politinių ginčų objektu. Respublikonų atsakas į Elmo įrašą daliai vartotojų pasirodė kaip bandymas pasinaudoti popkultūros simboliu, nepaisant ankstesnių sprendimų dėl viešosios žiniasklaidos.

    Tuo pat metu sportinė istorijos dalis nesustojo: JAV rinktinė turnyre startavo sėkmingai, laimėdama pirmąsias rungtynes. Elmo žinutė, kuri turėjo būti paprastas palaikymas, virto dar vienu pavyzdžiu, kaip greitai socialiniuose tinkluose pramoga susikerta su politika.

  • SZA sako radusi, kad DI treniruota jos muzika: kritiką nukreipė į „Suno“ ir Diplo

    SZA sako radusi, kad DI treniruota jos muzika: kritiką nukreipė į „Suno“ ir Diplo

    Amerikiečių dainininkė ir dainų autorė SZA pareiškė sužinojusi, kad jos kūriniai buvo panaudoti treniruojant dirbtinį intelektą. Apie tai ji prabilo socialiniuose tinkluose, piktindamasi ne tik pačia praktika, bet ir ją palaikančiais muzikos industrijos atstovais.

    Pasak atlikėjos, paieška muzikos DI duomenų bazėje esą parodė, kad į mokymo rinkinius galėjo patekti 238 su jos vardu siejami kūriniai. SZA teigė mananti, kad tarp jų gali būti ir neišleistos dainos, nors viešai nebuvo pateikta, kokiu būdu tai patikrinta nepriklausomai.

    „Patikrinau, ir muzikos DI treniruota pagal 238 mano dainas. Esu tikra, kad dalis jų neišleistos. Jei esi muzikantas ir palaikai tai, tu esi bjaurus“, – sakė SZA.

    Vėliau SZA išskyrė DI muzikos kūrimo bendrovę „Suno“ ir prodiuserį Diplo, teigdama, kad jis turi su įmone susijusių interesų. Ji taip pat kalbėjo apie, jos nuomone, neproporcingai dažną juodaodžių kūrėjų darbo „nusiurbimą“ technologijų ekosistemoje ir apsaugos trūkumą kūrybos srityje.

    Ši reakcija atspindi platesnę tendenciją: didėjant generatyvinio DI galimybėms, auga ir konfliktai dėl to, kokiais įrašais bei metaduomenimis leidžiama treniruoti modelius. Muzikos industrijoje vis dažniau keliami klausimai, ar kūrėjai turėjo galimybę sutikti, atsisakyti, gauti atlygį, o taip pat kaip užkertamas kelias dainų kopijavimui ar „skambesio“ imitacijai.

    „Suno“ atstovai viešai gynė savo produktą, pabrėždami, kad įmonė siekia saugoti autorystę ir kurti apsaugos mechanizmus. Bendrovės pozicija grindžiama teiginiu, kad modeliai neturėtų kaupti ar atkurti konkrečių dainų, o platformoje taikomos taisyklės dėl turinio, kurio vartotojai neturi teisių naudoti.

    Tuo pat metu technologijų reguliavimo kryptis Europoje griežtėja. Europos Sąjungos DI aktas įtvirtina skaidrumo reikalavimus generatyvinio DI kūrėjams, o autorių teisių srityje vis garsiau diskutuojama dėl prievolės atskleisti, kokie duomenys naudoti mokymui ir kaip įgyvendinti teisių turėtojų pasirinkimą.

    SZA tai nėra pirma vieša kritika DI atžvilgiu. Ankstesniuose pasisakymuose ji yra pabrėžusi, kad generatyvinės sistemos daro įtaką ne tik kūrybai ir pajamoms, bet ir kelia platesnius socialinius bei aplinkosauginius klausimus, įskaitant didelius skaičiavimo resursų poreikius.

    Kol kas neaišku, ar SZA pasisakymai virs teisiniais veiksmais, tačiau jie papildo vis gausėjančių menininkų reakcijų bangą. Muzikos rinkoje vis aiškiau ryškėja riba tarp DI kaip kūrybinio įrankio ir DI kaip technologijos, kuri, kūrėjų teigimu, gali naudotis jų darbu be aiškaus sutikimo.

  • Epidauro amfiteatre „Medea“ sugrįžo po 65 metų: 10 000 žiūrovų ovacijos ir rekonstrukcijos iššūkiai

    Epidauro amfiteatre „Medea“ sugrįžo po 65 metų: 10 000 žiūrovų ovacijos ir rekonstrukcijos iššūkiai

    Istorinis sugrįžimas Epidauro scenoje

    Senovės Epidauro teatre Graikijos nacionalinė opera pristatė Luigi Cherubini operą Medea, sukeldama išskirtinį publikos atsaką. Spektaklį gyvai stebėjo apie 10 000 žiūrovų, o ovacijos tapo vienu ryškiausių šio sezono kultūros įvykių Graikijoje.

    Šis pastatymas svarbus ne tik dėl masto, bet ir dėl sumanymo atkurti istorinę 1961 metų versiją, kai toje pačioje scenoje Medeą dainavo Maria Callas. Bilietai į šį sugrįžimą buvo išpirkti dar vasario mėnesį.

    Anna Pirozzi: vaidmuo, reikalaujantis daugiau nei balso

    Pagrindinį Medeos vaidmenį atliko italų sopranas Anna Pirozzi, sulaukusi šilto pripažinimo už vokalinę formą ir dramatišką vaidybą. Kūrinys reikalauja ne tik techniškai sudėtingo dainavimo, bet ir psichologiškai intensyvios interpretacijos.

    Šioje operoje herojė yra ir kerėtoja, ir tragiška motina, o finalas paremtas kraštutiniu moraliniu lūžiu, todėl atlikėjos atsakomybė scenoje tampa dviguba. Didelė atviro amfiteatro erdvė dar labiau išryškina kiekvieną sprendimą, kiekvieną gestą ir balso niuansą.

    „Šis vaidmuo labai sunkus, nes jį reikia ne tik dainuoti, bet ir suvaidinti. Reikia interpretuoti, įsikūnyti į Medeą, į jos tamsą ir tai, ką ji padaro pabaigoje, kai nužudo savo vaikus. Tai ypač sudėtinga šiame teatre, kuriame Maria Callas atliko šį vaidmenį taip įspūdingai“, – sakė Anna Pirozzi.

    Rekonstrukcija be vaizdo įrašo

    Vienas didžiausių projekto iššūkių buvo tai, kad 1961 metų pastatymas neturi išlikusio vaizdo įrašo. Kūrybinei komandai teko remtis archyvinėmis nuotraukomis, dokumentais ir kitais išlikusiais liudijimais, kad būtų atkurta scenografijos ir režisūros logika.

    Graikijos nacionalinės operos teigimu, rekonstrukcija rėmėsi ilgus metus trukusiais tyrimais jų istoriniame archyve, Nacionalinio Graikijos banko kultūros fondo fonduose, taip pat privačiose kolekcijose. Didžiausią tikslumo galimybę suteikė išlikę originalūs kostiumai.

    „Turėjome tik nespalvotas to pastatymo nuotraukas, jos padėjo atkurti scenovaizdį. Su kostiumais buvo kitaip, nes išliko apie 150 Yannis Tsarouchis originalių kostiumų iš to laikotarpio. Žiūrint į rezultatą šiandien, sunku pasakyti, kur baigiasi originalas ir prasideda tai, ką sukūrėme dabar“, – sakė Graikijos nacionalinės operos meno vadovas Giorgos Koumendakis.

    Istorinę 1961 metų versiją režisavo Alexis Minotis, scenografiją ir kostiumus kūrė Yannis Tsarouchis, o choreografiją – Maria Hors. Šio pastatymo kelias buvo tarptautinis: jis pradėtas 1958 metais Dalaso operoje, 1959 metais pasiektas Londono Karališkasis operos teatras, 1961 metais įrašytas į Epidauro istoriją, o 1962 metais užbaigtas „La Scala“ Milane.

    Naujoji rekonstrukcija įtraukta į Graikijos nacionalinės operos sezono kryptį, akcentuojančią ateities operos idėjas per praeities patirtį. Tokie projektai Europoje vis dažniau sieja archyvinį tyrimą, autentiškumo paiešką ir šiuolaikinę scenos technologijų discipliną, kai praeitis atkuriama ne nostalgijai, o kaip gyvas repertuaro argumentas.

  • Prancūzijos mieste atšauktas spektaklis apie pabėgėlius: kas slypi už sprendimo ir audros?

    Prancūzijos mieste atšauktas spektaklis apie pabėgėlius: kas slypi už sprendimo ir audros?

    Atšaukimas, sukėlęs protestą

    Pietų Prancūzijos mieste Kastre šimtai žmonių susirinko prie teatro ne į premjerą, o į protestą. Jie pasipiktino sprendimu iš kultūros programos išbraukti spektaklį apie pabėgėlių patirtis.

    Ginčas įsiliepsnojo po to, kai dramaturgas ir režisierius Alexis Michalik pranešė, kad jo pjesės Passeport rodymas, planuotas 2027 metų vasarį, buvo atšauktas. Pasak kūrėjo, sprendimas priimtas jau pasikeitus miesto politinei vadovybei.

    Ką pasakoja pjesė Passeport?

    Spektaklis Passeport pirmą kartą pristatytas 2024 metais. Jo centre – jaunas eritrėjietis Issa, praradęs atmintį, atsiduriantis pabėgėlių stovykloje Šiaurės Prancūzijoje ir bandantis susitvarkyti teisę gyventi šalyje.

    Kūrinyje nagrinėjamos tremties, tapatybės, integracijos ir sugyvenimo temos. Būtent tokia kryptis, kaip teigiama, neįtiko naujai išrinktam Kastro merui Florianui Azémai.

    Politika ir kultūra: kur riba?

    F. Azéma, atstovaujantis Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijai Nacionalinis susivienijimas, viešai aiškino turintis teisę peržiūrėti ankstesnės valdžios patvirtintus sprendimus. Meras teigė, kad spektaklis esą palankiai vaizduoja neteisėtą migraciją ir kritiškai rodo policiją, todėl tai nesuderinama su jo politiniais įsipareigojimais rinkėjams.

    Toks argumentavimas Prancūzijoje vėl pakurstė diskusiją apie politinės valdžios įtaką kultūrai ir meninės raiškos laisvę. Pastaraisiais mėnesiais kultūros lauko atstovai vis dažniau kalba apie augančias ideologines įtampas, ypač savivaldybių lygmeniu, kur politinės daugumos kaita tiesiogiai veikia finansavimą ir repertuarus.

    „Nerimauju ne tik dėl Passeport. Nerimauju dėl visų kūrinių, visų menininkų ir programų sudarytojų, kuriuos rytoj gali ištikti tas pats“, – sakė Alexis Michalik.

    Reakcija pasiekė ir nacionalinį lygmenį. Kultūros ministrė Catherine Pégard viešai pabrėžė, kad meninė laisvė yra demokratinės visuomenės pamatas, o spektaklio atšaukimas vien dėl politinių pažiūrų nesutapimo kelia rimtų klausimų.

    „Smerkiu šio spektaklio atšaukimą vien dėl to, kad jo tema nesutampa su Kastro mero politinėmis nuostatomis“, – sakė Catherine Pégard.

    Spektaklis dingsta iš Kastro, bet ne iš scenų

    Nors Kastre Passeport nebus rodomas, spektaklis toliau gyvuoja Paryžiuje, Théâtre de la Renaissance teatre. Teatras taip pat paskelbė apie nuolaidas žmonėms, gimusiems Kastre arba ten gyvenantiems, taip paversdamas konfliktą ir simboliniu solidarumo gestu.

    Kitos savivaldybės taip pat signalizavo, kad yra pasirengusios priimti spektaklį į savo repertuarą. Tai rodo, kad viešas atšaukimas gali turėti priešingą efektą – dar labiau išpopuliarinti kūrinį ir sustiprinti dėmesį jo temoms.

  • Starmerio atsistatydinimas sukėlė britų sumaištį: Londone jau kalbama apie įpėdinį ir rizikas

    Starmerio atsistatydinimas sukėlė britų sumaištį: Londone jau kalbama apie įpėdinį ir rizikas

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė atsistatydinantis, o tai iš karto įplieskė valdančiosios Leiboristų partijos lyderystės rinkimus. Londone pirmadienį girdėjosi ir nusivylimas, ir atsargi viltis, kad politinis pokytis atneš apčiuopiamų rezultatų.

    Dalis sostinės gyventojų teigė nemanantys, kad naujas premjeras iš esmės pakeistų jų kasdienybę. Kiti akcentavo pragyvenimo kainų spaudimą ir jausmą, kad pažadėti ekonominiai pagerėjimai per trumpą laiką taip ir netapo realybe.

    Vienas kalbintų londoniečių, teisininkas Alanas Collinsas, atsistatydinimą įvertino kaip galimybę šaliai persigrupuoti, tačiau įspėjo dėl nuolatinės kaitos kainos. Dažni vyriausybės vadovų pasikeitimai, anot jo, gali didinti politinį neapibrėžtumą ir silpninti pasitikėjimą sprendimų tęstinumu.

    „Tai gali būti gera žinia šaliai, bet nuolatiniai premjerų keitimai kelia dar daugiau nestabilumo“, – sakė Alanas Collinsas.

    Kalbinti gyventojai taip pat diskutavo apie tai, kas galėtų perimti partijos vairą. Medicinos studentė Phoebe Plugge-Porter sakė, kad dalis rinkėjų laukė ryškesnių pokyčių, o dabar mato nusivylimo augimą ir nerimauja dėl Reform UK populiarėjimo.

    „Žmonės norėjo permainų, bet dalis jaučiasi nusivylę; neramina ir Reform UK augimas“, – sakė Phoebe Plugge-Porter.

    Pasak jos, vienu iš stipriausių kandidatų į lyderius galėtų būti buvęs Didžiojo Mančesterio meras Andy Burnhamas, galintis sutelkti platesnį palaikymą partijos viduje. Vis dėlto reali kova dėl vadovavimo priklausys nuo to, ar Leiboristai rinksis tęstinumą, ar ryškesnį kurso keitimą.

    K. Starmeris nurodė, kad trauksis iš partijos lyderio pareigų, bet laikinai eis ministro pirmininko pareigas, kol bus išrinktas įpėdinis. Toks sprendimas reiškia, kad Jungtinė Karalystė artėja prie dar vieno vyriausybės vadovo pasikeitimo ir gali turėti jau septintą premjerą per kiek daugiau nei dešimtmetį.

    Politologai paprastai pabrėžia, kad lyderystės rinkimai valdančiojoje partijoje dažnai sukelia rinkų ir verslo atsargumą, nes didėja neaiškumas dėl mokesčių, viešųjų išlaidų ir reformų tempo. Kartu tai tampa testu, ar partija gebės greitai sutarti dėl krypties ir atkurti rinkėjų pasitikėjimą prieš artėjančius politinius ciklus.

  • Prancūzijos karščio banga: automobilyje rasti mirę 2 ir 4 metų vaikai, aiškinamos aplinkybės

    Prancūzijos karščio banga: automobilyje rasti mirę 2 ir 4 metų vaikai, aiškinamos aplinkybės

    Pietų Prancūzijoje, Karpantraso mieste, pirmadienio popietę šeimos automobilyje rasti mirę du vaikai – dvejų ir ketverių metų. Prokuratūra pradėjo tyrimą ir teigia, kad pagrindinė versija šiuo metu yra karščio bangos poveikis.

    Vietos prokurorė Hélène Mourges naujienų agentūrai AFP nurodė, kad tiksli mirties priežastis dar nenustatyta. Tyrėjai laukia ekspertizių išvadų, tačiau, kaip pabrėžiama, ekstremali temperatūra laikoma labiausiai tikėtinu veiksniu.

    „Mirties priežastys dar turi būti nustatytos, tačiau pagrindinė hipotezė – karščio banga“, – sakė Hélène Mourges.

    Karščio banga Prancūzijoje tęsiasi

    Šis atvejis fiksuojamas Prancūzijai išgyvenant užsitęsusių ekstremalių temperatūrų laikotarpį. Sekmadienį šalyje pranešta apie dar tris mirtis, o kai kuriose teritorijose oro temperatūra perkopė 40 laipsnių karščio ribą.

    Nacionalinė meteorologijos tarnyba Météo-France įspėjo, kad pavojingas karštis tęsis ir šią savaitę. Skelbta, jog pirmadienį ir antradienį daugelyje regionų tikėtinos „išskirtinai aukštos“ temperatūros, o dalyje vietovių vėl gali būti viršyta 40 laipsnių karščio riba.

    Kuo pavojingi uždari automobiliai

    Medikai ne kartą pabrėžia, kad uždaras automobilis karštą dieną įkaista ypač greitai, net jei lauke temperatūra nėra rekordinė. Dėl ribotos ventiliacijos ir šiltnamio efekto viduje temperatūra gali per trumpą laiką tapti pavojinga gyvybei, o vaikams rizika yra didesnė dėl jų fiziologijos.

    Prancūzijos sveikatos apsaugos institucijos karščio bangų metu ragina reguliariai gerti vandenį, vengti alkoholio, vėsinti patalpas ir riboti fizinį krūvį karščiausiomis paros valandomis. Taip pat primenama nepalikti vaikų ar augintinių automobilyje net trumpam, nes situacija gali tapti kritinė per minutes.

    Tyrimas dėl dviejų vaikų mirties Karpantrase tęsiamas, o pareigūnai aiškinasi visas aplinkybes, įskaitant tai, kiek laiko vaikai galėjo būti automobilyje ir kokios buvo realios sąlygos viduje.