CP v2

Blog

  • Šie įpročiai tyliai žaloja kepenis: medikai įspėja – daugelis daro kasdien

    Kepenys yra vienas svarbiausių organų: jos dalyvauja detoksikacijoje, medžiagų apykaitoje ir padeda kaupti bei paskirstyti organizmui reikalingas maistines medžiagas. Gydytojai ragina įvertinti savo gyvenimo būdą ir, jei reikia, jį koreguoti, kad kepenys išliktų sveikos.

    Kepenų problemos. Iliustracinė nuotrauka

    Vienas didžiausių kepenų priešų – alkoholis. Per didelis jo vartojimas laikomas pagrindine grėsme: nuolatinis toksinų poveikis sukelia uždegimą, o ilgainiui gali formuotis randinis audinys. Tai gali peraugti į cirozę, kai normali kepenų struktūra pakeičiama fibroziniu audiniu, dėl ko ženkliai prastėja organo funkcijos.

    Kitas svarbus rizikos veiksnys – netinkama mityba. Racionas, kuriame gausu sočiųjų riebalų, cukraus ir itin perdirbtų produktų, skatina suriebėjusių kepenų ligos vystymąsi. Ši būklė gali progresuoti iki uždegimo ir fibrozės, o riziką dar labiau didina nutukimas bei sėslus gyvenimo būdas.

    Ne mažiau pavojingas yra netinkamas vaistų vartojimas ir savigyda. Per didelės dozės ar neteisingas medikamentų, ypač paracetamolio, naudojimas neretai baigiasi ūminiu kepenų nepakankamumu. Savigyda be gydytojo priežiūros gali turėti rimtų pasekmių, nes kepenys aktyviai metabolizuoja didžiąją dalį farmacinių medžiagų.

    Žalą kepenims gali daryti ir lėtinis miego trūkumas bei nuolatinis stresas. Reguliarus neišsimiegojimas ir įtampa blogina medžiagų apykaitos procesus, gali skatinti riebalų kaupimąsi kepenyse ir mažinti jų gebėjimą atsinaujinti. Ilgainiui sutrikęs poilsio režimas organizmą, įskaitant kepenis, sekina.

    Taip pat svarbus veiksnys – fizinio aktyvumo stoka. Judėjimas padeda palaikyti normalią medžiagų apykaitą, o jo trūkumas didina nutukimo ir atsparumo insulinui riziką, kuri tiesiogiai siejama su suriebėjusių kepenų liga. Reguliari mankšta mažina kepenų apkrovą ir prisideda prie geresnės jų funkcijos.

    Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau skelbė informaciją apie daržoves, kurios esą gali padėti kepenų būklei.

  • Gydytojas atskleidė, kada iš tiesų verta pusryčiauti: rezultatas gali nustebinti

    Jei pusryčiaujama per vėlai arba pusryčiai apskritai praleidžiami, tai gali neigiamai paveikti medžiagų apykaitą ir skatinti nekontroliuojamą apetitą. Genetinis epidemiologas, Londono „Karališkojo koledžo“ mokslininkas Timas Spectoras teigia, kad siekiantiems numesti svorio verta pirmą kartą pavalgyti ne vėliau kaip iki 11 val. ryto. Šios rekomendacijos, pasak jo, remiasi tyrimais bei skirtingų kultūrų mitybos įpročių stebėjimais.

    Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinė mityba smarkiai skiriasi nuo ankstesnių kartų tradicijų. Dalis žmonių šiandien vakarieniauja gana vėlai, kartais net apie 21 val., todėl pailgėja intervalas tarp vakarienės ir pusryčių. T. Spectoras pabrėžia, kad maždaug 14 valandų pertrauka tarp valgymų gali padėti organizmui efektyviau reguliuoti medžiagų apykaitą. Laikantis tokio režimo kelis mėnesius, svoris, anot jo, gali sumažėti apie 2–5 kg.

    Savo įžvalgas T. Spectoras sieja ir su tyrimais, atliktais stebint Hadzų genties bendruomenę. Jo teigimu, šios genties nariai pirmą kartą valgo įprastai tarp 10.30 ir 11 val., o 2 tipo diabetas bei nutukimas tarp jų pasitaiko itin retai. Tai, pasak mokslininko, gali rodyti, kad atidėtas pusryčių laikas ir derinimasis prie natūralaus cirkadinio ritmo yra palankūs sveikatai.

    „14 valandų badavimą per parą, išlaikant tą patį kalorijų kiekį, ilgalaikėje perspektyvoje įgyvendinti lengviau. Tai veikia, nes žarnyno mikroorganizmai turi tą patį cirkadinį ritmą kaip ir mes, todėl jiems taip pat reikia poilsio laikotarpio“, – aiškino mokslininkas.

    Jis taip pat ragina neįsikibti universalaus patarimo „niekada nepraleisk pusryčių“. Kai kuriems žmonėms, anot jo, ankstyvas pusryčiavimas gali net prisidėti prie svorio augimo. Vietoj to rekomenduojama rinktis sočius, ilgiau energiją suteikiančius produktus, kurie padeda išlikti sotiems iki kito valgymo.

    Pusryčiams siūloma rinktis:

    • kiaušinius, varškę, graikišką jogurtą;
    • avižinę košę ir viso grūdo duoną;
    • kruopas, riešutus ir sėklas (chia, linų sėmenis);
    • žemės riešutų sviestą ir avokadą;
    • daržoves, pavyzdžiui, pomidorus ir agurkus;
    • vaisius, turinčius žemą glikeminį indeksą, pavyzdžiui, uogas;
    • vištienos krūtinėlę, kalakutieną, liesą jautieną;
    • lašišą, tuną ir kokybiškus mėsos gaminius.

    Pasak T. Spectoro, laikantis šių principų lengviau kontroliuoti apetitą, palaikyti sveiką medžiagų apykaitą ir svorį mažinti palaipsniui, nedarant organizmui papildomo streso.

    Taip pat primenama, kad tarptautinė mokslininkų komanda iš Nyderlandų „Vageningeno universiteto“ ir Jungtinės Karalystės „Bornmuto universiteto“ atliko didelį klinikinį tyrimą, kurio rezultatai kvestionuoja paplitusią nuomonę apie saldumynų atsisakymo naudą. Tyrėjai nustatė, kad vien saldaus skonio ribojimas savaime nebūtinai suteikia tikėtiną efektą medžiagų apykaitai ir ne visada pakeičia žmogaus mitybos elgseną.

  • Mokslininkai atskleidė, kada sportuoti naudingiausia: mažesnė diabeto ir spaudimo rizika

    Fizinis aktyvumas gerina savijautą ir stiprina sveikatą, tačiau nauji tyrimai rodo, kad svarbus ne tik pats sportas, bet ir tai, kuriuo paros metu jis atliekamas.

    Širdies problemos. Asociatyvi nuotrauka

    Kaip skelbia leidinys „Express“, tyrėjai nustatė, jog žmonės, kurie reguliariai sportavo anksti ryte, turėjo gerokai mažesnę tikimybę susirgti išemine širdies liga, patirti padidėjusį arterinį kraujospūdį, susidurti su 2 tipo diabetu ar nutukimu, palyginti su tais, kurie treniruotes rinkosi vėliau dieną.

    Tyrime buvo vertinami fizinio aktyvumo laikotarpiai, kai dalyviams širdies ritmas buvo padidėjęs 15 minučių ar ilgiau.

    „Žmonės, kurie dažnai sportavo ryte, turėjo 31 proc. mažesnę tikimybę susirgti išemine širdies liga ir 18 proc. mažesnę tikimybę patirti padidėjusį kraujospūdį nei tie, kurie sportavo vėliau dieną. Taip pat nustatyta 21 proc. mažesnė padidėjusio cholesterolio rizika, 30 proc. mažesnė 2 tipo diabeto tikimybė ir 35 proc. mažesnė nutukimo tikimybė“, – rašoma leidinyje.

    Tyrėjai apibendrino, kad mažiausia išeminės širdies ligos rizika siejama su fiziniu aktyvumu tarp 7 ir 8 valandos ryto.

    Taip pat primenama, kad širdies ligos dažnai įvardijamos kaip viena iš dažniausių mirties priežasčių. Pasak medikų, širdies sveikatą gali padėti saugoti paprasti kasdieniai įpročiai.

    Kardiologas dr. Francesco Lo Monaco įvardijo tris įpročius, galinčius prisidėti prie geresnės širdies ir kraujagyslių sistemos būklės: burnos higienos priežiūrą, nuoseklų miego režimą ir daugiau teigiamų emocijų kasdienybėje.

  • Gydytojas įspėja: 3 požymiai, kurie gali signalizuoti mirtinas ligas – neatidėliokite

    „Nacionalinės sveikatos tarnybos“ gydytojas Suražas Kukadija įvardijo pavojingiausius simptomus, galinčius signalizuoti apie mirtinų ligų vystymąsi.

    Eksperto teigimu, yra trys nerimą keliantys požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti.

    Pirmasis – apgamo pokyčiai. Pasak gydytojo, apgamo formos, dydžio ar spalvos pakitimai dažnai būna gerybiniai, tačiau „Nacionalinė sveikatos tarnyba“ (NHS) pabrėžia, kad naujai atsiradęs apgamas ar pasikeitęs esamas apgamas gali būti odos melanomos požymis. Ypač pavojingi apgamai, kurie:

    • turi nelygią formą ar nelygius kraštus;
    • yra kelių, mišrių atspalvių;
    • yra didesni nei 6 mm;
    • bėgant laikui kinta;
    • keičia dydį, formą ar spalvą.

    Pastebėjus bet kokius apgamo pokyčius ar naujas dėmes ant odos, kurios neišnyksta, rekomenduojama kuo greičiau pasitikrinti.

    Antrasis požymis – svorio kritimas be aiškios priežasties. Anot gydytojo, neplanuotas svorio mažėjimas gali būti pagrindinės sveikatos problemos simptomas. Tai gali būti susiję su:

    • vėžiu;
    • skydliaukės veiklos sutrikimais;
    • diabetu;
    • širdies nepakankamumu;
    • virškinamojo trakto problemomis;
    • infekcijomis;
    • stresu;
    • depresija;
    • tam tikrų vaistų poveikiu.

    Į gydytoją patariama kreiptis tada, jei svoris toliau krenta, nors mityba ir fizinio aktyvumo įpročiai nesikeičia.

    Trečiasis – išmatų pokyčiai. Sveikatos sutrikimus gali rodyti ilgiau trunkantys tuštinimosi pokyčiai: stiprus vidurių užkietėjimas, dažnas viduriavimas ar skystos išmatos, taip pat kraujas išmatose. Tokius pokyčius gali lemti mityba, suvartojamo vandens kiekis, tačiau kartais jie gali signalizuoti ir sunkias ligas, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžį.

    Storosios žarnos vėžio simptomai gali būti:

    • neįprasti išmatų pokyčiai – minkštesnės išmatos, viduriavimas arba užkietėjimas, kurie jums nebūdingi;
    • poreikis eiti į tualetą dažniau arba rečiau nei įprastai;
    • kraujas išmatose, kuris gali būti raudonas arba tamsus;
    • dažnas jausmas, kad reikia tuštintis net ir po apsilankymo tualete;
    • pilvo skausmas;
    • gumbas pilvo srityje;
    • pilvo pūtimas;
    • svorio kritimas be dietos ar intensyvesnių treniruočių;
    • stiprus nuovargis ar dusulys – tai gali būti anemijos požymiai, kurią kartais sukelia storosios žarnos vėžys.

  • Širdies ligų rizika smarkiai krenta: profesorius atskleidė paprasto kasdienio užkandžio paslaptį

    Kasdienė mityba turi didelę įtaką sveikatai, o net ir paprasti, bet reguliariai pasirenkami užkandžiai gali padėti sumažinti širdies ligų riziką.

    Profesorius Timas Spektoras teigia, kad skaidulų gausūs produktai gali reikšmingai prisidėti prie geresnės savijautos ir sumažinti ne tik širdies ligų, bet ir kitų potencialiai gyvybei pavojingų būklių riziką. Jis taip pat įvardijo maisto produktus, kuriuos verta vartoti kasdien, siekiant pasiekti rekomenduojamą skaidulų kiekį.

    „Maistinės skaidulos, dažnai vadinamos stambiomis maistinėmis medžiagomis, yra nevirškinamas augaliniuose produktuose esantis elementas, randamas vaisiuose, daržovėse, grūduose ir ankštiniuose. Jos per skrandį, plonąją ir storąją žarną dažniausiai keliauja beveik nepakitusios, todėl plačiai žinomos dėl gebėjimo gerinti virškinimą, palaikyti žarnyno sveikatą ir reguliuoti cukraus kiekį kraujyje“, – aiškino ekspertas.

    Anot profesoriaus, skaidulų trūkumas gali stipriai nuskurdinti žarnyno mikrobiomą. Jis pabrėžia, kad skaidulos svarbios ne tik žarnyno veiklai, bet ir mažina ligų riziką, įskaitant diabetą, insultą bei širdies ligas.

    Pasak profesoriaus, skaidulų gausių produktų sąrašas:

    Spragėsiai – apie 14,5 g skaidulų 100 g. Lengvai pagardinti spragėsiai gali būti laikomi naudingesniu užkandžiu, tačiau reikėtų vengti per saldžių arba sviestu gausiai apipiltų variantų.

    Pupelės – apie 9,6 g skaidulų 100 g.

    Avietės – apie 5,2 g skaidulų 100 g.

    Žirnių tyrė – apie 3,9 g skaidulų 100 g.

    Viso grūdo makaronai – apie 3,8 g skaidulų 100 g.

    Artišokų šerdys – apie 3,6 g skaidulų 100 g.

    Avokadai – apie 3,4 g skaidulų 100 g.

    Rekomenduojamas skaidulų kiekis suaugusiajam per dieną – ne mažiau kaip 30 g.

  • „AccuWeather“ įsikėlė į „ChatGPT“: žada patogesnes prognozes, bet ar to tikrai reikėjo?

    „AccuWeather“ įsikėlė į „ChatGPT“: žada patogesnes prognozes, bet ar to tikrai reikėjo?

    Ar tikrai reikia išeiti iš dirbtinio intelekto programėlės vien tam, kad patikrintumėte orus? Veikiausiai daugeliui tai nėra didelė problema, tačiau „AccuWeather“ vis tiek pateikė sprendimą: antradienį bendrovė pristatė „ChatGPT“ programėlę, skirtą orų prognozėms gauti neišeinant iš pokalbio aplinkos.

    Nors tai skamba kaip nišinis patogumas, „AccuWeather“ teigia, kad toks integravimas gali praversti tam tikrose situacijose. Pavyzdžiui, galima paklausti: kada šiandien po pietų geriausia išeiti pabėgioti, kad oro sąlygos būtų komfortiškiausios, arba ar lis suplanuotos savaitgalio kelionės metu. Tiesa, panašius atsakymus dažnai galima rasti ir paprasčiausiai perskaičius prognozę.

    Prisijungus „AccuWeather“ programėlę prie „ChatGPT“ paskyros, su orais susiję klausimai bus pateikiami interaktyviame orų modulyje. Jame rodoma tokia informacija kaip „MinuteCast“, „RealFeel“ ir „RealFeel Shade“.

    Tai ne pirmas kartas, kai „AccuWeather“ savo paslaugas pritaiko naujoms technologijoms. Dar 2017 metais bendrovė buvo sukūrusi virtualios realybės programėlę, skirtą „Samsung“ „Gear VR“ akiniams. Tuo metu technologijų leidinys „Engadget“ pastebėjo, kad tai skamba kaip viena mažiausiai įdomių virtualios realybės patirčių, kokią tik galima įsivaizduoti.

  • „Apple“ ruošia Siri revoliuciją: atskira programėlė ir mygtukas Ask Siri jau „iOS 27“

    „Bloomberg“ žurnalistas Markas Gurmanas toliau dalijasi naujausia informacija apie ilgai lauktą „Apple“ balso asistentės „Siri“ pertvarką. Jo teigimu, atnaujinta „Siri“ gali tapti atskira programėle, o taip pat atsirasti nauja funkcija „Ask Siri“, kuri reikštų pastebimai kitokį būdą, kaip vartotojai bendraus su platforma.

    Pasak M. Gurmano, „Siri“ kuriama taip, kad galėtų pasitelkti asmeninius duomenis iš žinučių, el. laiškų ir užrašų, padėdama įvykdyti vartotojų užklausas. Taip pat teigiama, jog asistentė galėtų atlikti veiksmus programėlėse, pasiekti naujienas ir vykdyti paiešką internete.

    „Ask Siri“ idėja reikštų, kad žmonės galėtų pateikti užklausas natūralia, pokalbio forma – tiek tekstu, tiek balsu. Toks bendravimo būdas iki šiol nebuvo įprastas „Apple“ platformoje ir leistų manyti, kad bendrovė siekia priartinti „Siri“ veikimą prie kitų dirbtinio intelekto pokalbių asistentų.

    Šie patobulinimai, anot pranešimų, turėtų būti įtraukti į „iOS 27“ ir „macOS 27“ atnaujinimus.

    Oficialaus atnaujintos „Siri“ pristatymo laukiama per „WWDC 2026“ renginį, vyksiantį birželio 8–12 dienomis. Teigiama, kad pagrindinis pranešimas ir naujienos apie „Siri“ greičiausiai bus paskelbtos birželio 8-ąją.

    Vis dėlto dėl ankstesnių vėlavimų, įvykusių net ir per pastaruosius kelis mėnesius, kol kas sunku tiksliai įvertinti, kiek reikšmingi bus pirmieji pertvarkos etapai. Žinoma tik tiek, kad pati „Apple“ yra patvirtinusi: naujoji „Siri“ bus kuriama pasitelkiant „Google“ „Gemini“ sprendimus. Tai kol kas vienintelė aiški detalė, kurią bendrovė oficialiai įvardijo, pertvarkos procesui užsitęsus.

  • „OpenAI“ uždaro „Sora“: programėlė ir API išjungiami, o „Disney“ traukiasi iš 1 mlrd. sandorio

    „OpenAI“ nutraukia vaizdo įrašų generavimo programėlės „Sora“ veiklą. Bendrovė apie tai pranešė socialiniame tinkle, paskelbdama, kad atsisveikina su „Sora“.

    Kol kas „OpenAI“ neįvardijo, kada programėlė ir su ja susijusi API paslauga taps nepasiekiamos. Bendrovė teigia, kad daugiau detalių pateiks vėliau.

    „Nusprendėme nutraukti „Sora“ vartotojams skirtos programėlės ir API veiklą. Augant mūsų dėmesio sričiai ir skaičiavimo išteklių paklausai, „Sora“ tyrimų komanda ir toliau koncentruojasi į pasaulio simuliacijos tyrimus, kad būtų paspartinta robotika, padėsianti žmonėms spręsti realias, fizines užduotis“, – „Engadget“ sakė „OpenAI“ atstovas.

    Nors daliai vartotojų tokia žinia gali būti netikėta, požymių, kad „Sora“ gali pasukti šiuo keliu, esą matėsi nuo metų pradžios. Netrukus po starto programėlė buvo pakilusi į JAV programėlių parduotuvės viršūnes, tačiau vėliau susidomėjimas, panašu, greitai atslūgo.

    2026 metų pradžioje analitikos bendrovės „Appfigures“ duomenys rodė nuoseklų mėnesinį mažėjimą tiek pagal naujų įdiegimų, tiek pagal vartotojų išlaidų rodiklius. Pranešama, kad vien gruodį – laikotarpiu, kai dauguma programėlių paprastai auga – „Sora“ naujų atsisiuntimų skaičius, palyginti su lapkričiu, smuko 32 proc.

    „Sora“ uždarymas sutampa ir su pastaruoju metu matomu „OpenAI“ strategijos posūkiu. Po „GPT-5.2“ pristatymo bendrovė aktyviau orientuojasi į profesionalus, pavyzdžiui, programuotojus ir duomenų analitikus, o pelningumą sieja su verslo klientais.

    Vis dėlto sprendimas gali kainuoti papildomai. Kaip skelbia „The Hollywood Reporter“, iš partnerystės traukiasi „Disney“ – ji pasitraukia iš anksčiau sudaryto susitarimo ir dėl to nebeinvestuos 1 mlrd. JAV dolerių.

  • „Baltimore“ smogia „xAI“: miestas paduoda į teismą dėl „Grok“ kurtų deepfake’ų

    Dirbtinio intelekto pokalbių robotas „Grok“ pastaruoju metu sulaukė itin aštrios kritikos po to, kai jo vaizdų generavimo įrankis buvo pasitelktas kuriant seksualizuotus atvaizdus. Organizacijos, kovojančios su skaitmenine neapykanta, duomenimis, per 11 dienų buvo sukurta apie 3 mln. tokių vaizdų, iš jų – maždaug 23 tūkst., kuriuose vaizduojami nepilnamečiai.

    Dėl galimai neteisėto ir be asmens sutikimo kuriamo turinio kai kurios šalys apribojo prieigą prie šios funkcijos, o dalis reguliuotojų pradėjo tyrimus. Visgi JAV federaliniu lygiu veiksmų prieš „xAI“ ar jos platformą kol kas nesiimta. Tačiau dabar iniciatyvos ėmėsi Baltimorės miestas, pradėjęs savivaldybės ieškinį prieš bendrovę.

    Ieškinyje pasirinkta kiek kitokia taktika: teigiama, kad su Elonu Musku siejami verslai pažeidė miesto Vartotojų apsaugos ordiną. Pasak pranešimų, „xAI“ esą reklamavo „Grok“ kaip universalų dirbtinio intelekto asistentą, tačiau neatskleidė rizikų ir galimos žalos, susijusios tiek su „Grok“, tiek su socialiniu tinklu „X“.

    „Baltimorės vartotojų apsaugos įstatymai skirti apsaugoti gyventojus būtent nuo tokio pobūdžio naujai atsirandančios žalos“, – teigė miesto teisininkė Ebony M. Thompson. „Kai įmonės diegia galingas technologijas be pakankamų saugiklių, miestas turi ir teisę, ir pareigą imtis veiksmų. Įsikišame dabar, kad apsaugotume savo gyventojus, pareikalautume šių įmonių atsakomybės ir užkirstume kelią tam, kad tokia žala įsitvirtintų dar labiau, technologijai toliau vystantis.“

    Pastaruoju metu JAV jau buvo ir kitų teisinių veiksmų dėl „Grok“. Vienas ryškesnių atvejų – galimas kolektyvinis ieškinys, kurį inicijavo trys paaugliai. Jie teigė, kad jų nuotraukos buvo panaudotos kuriant vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą.

  • Kaimynas atskleidė triuką su senais skylėtais kibirais: derlių pradėsite skinti gerokai anksčiau

    Kaimynas atskleidė triuką su senais skylėtais kibirais: derlių pradėsite skinti gerokai anksčiau

    Seni kibirai sode gali būti daug naudingesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Net jei kibiras prakiuro ar liko be dugno, neskubėkite jo išmesti – daržininkystėje jis gali tapti praktišku sprendimu, padedančiu suvaldyti agresyviai plintančius augalus ir efektyviau panaudoti vandenį bei trąšas.

    Kibiras, kuris pradėjo leisti vandenį arba neturi dugno, dažniausiai nurašomas kaip nereikalingas daiktas, o jo vietą užima naujas plastikinis pakaitalas. Tačiau vietoje bandymo užkamšyti skyles verta pasinaudoti tuo, kas jau yra: kibirą galima paversti savotišku „barjeru“, kuris riboja šaknų plitimą ir padeda augalui gauti daugiau naudos iš laistymo bei tręšimo.

    Kai kurios kultūros, pavyzdžiui, avietės, krienai ar mėtos, linkusios greitai išsikeroti ir per kelis mėnesius užimti didelę sklypo dalį. Jei tokį augalą pasodinsite į seną kibirą be dugno ir jį visiškai įkasite į žemę, šaknys atsidurs tarsi „spąstuose“ – metalinės ar plastikinės sienelės neleis joms skverbtis į šonus. Taip augalas išliks jam skirtoje vietoje ir nekonkuruos su kaimyniniais sodinukais.

    Laistant ar tręšiant tokiu būdu pasodintą augalą, vanduo ir maistinės medžiagos labiau koncentruojasi kibiro viduje – jos mažiau išsisklaido po visą lysvę ir efektyviau pasiekia šaknų zoną. Be to, jei kibiro kraštas kyšo kelis centimetrus virš žemės, jis tampa papildomu barjeru piktžolėms ir žolėms, kurios dažnai stelbia jaunus augalus.

    Cukinijoms, agurkams ar moliūgams senas kibiras gali tapti savotiška šiltesne augimo vieta. Įkaskite kibirą maždaug iki pusės, pripildykite jį perpuvusio mėšlo, komposto ar nupjautos žolės, o ant viršaus užberkite žemės ir pasėkite sėklas. Toks sluoksniavimas suteikia „šiltnamio“ efektą: kibiro sienelės dieną sukaupia saulės šilumą, o prakiuręs dugnas leidžia pasišalinti pertekliniam vandeniui.