Blog

  • Tailando žvaigždė, vadinta „Michaelo Jacksono“ kopija, dėl mirtinos avarijos kalėjime 2 metus

    Tailando žvaigždė, vadinta „Michaelo Jacksono“ kopija, dėl mirtinos avarijos kalėjime 2 metus

    Bangkoko baudžiamasis teismas dvejiems metams įkalino Tailando popmuzikos atlikėją Manasawiną Nantaseną, geriau žinomą sceniniu vardu Tik Shiro. Jam skirta bausmė už vairavimą apsvaigus, sukėlusį dviejų žmonių žūtį, pranešė tarptautinės naujienų agentūros.

    Atlikėjas Tailande ilgą laiką buvo lyginamas su Michaelu Jacksonu dėl fedoros skrybėlės, sceninio įvaizdžio ir į „moonwalk“ panašių šokio judesių. Didžiausio populiarumo jis sulaukė praėjusio amžiaus pabaigoje, o jo karjera tęsėsi ir vėliau.

    Bylos duomenimis, 2024 metų spalį 64 metų vyras automobiliu važiavo per tiltą Bankoke ir rėžėsi į sustojusį motociklą. Įvykio metu žuvo 28 metų moteris, o jos 21 metų brolis, nukritęs nuo tilto, vėliau mirė ligoninėje nuo patirtų sužalojimų.

    Įvykio vietoje nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame atlikėjas klūpo ir akivaizdžiai išgyvena, greitai išplito Tailando socialiniuose tinkluose. Tai dar labiau atkreipė visuomenės dėmesį į bylą ir paskatino platesnes diskusijas apie atsakomybę keliuose.

    Teismas pažymėjo, kad kaltinamasis pats pasidavė pareigūnams ir davė tyrimui naudingus parodymus. Taip pat atsižvelgta į tai, kad jis dalyvavo aukų laidotuvėse ir atlygino žalą nukentėjusiųjų artimiesiems.

    Ši byla išryškino ir seniai aptariamą Tailando kelių saugumo problemą. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, šalis išlieka tarp valstybių, kuriose fiksuojamas vienas didžiausių žūčių keliuose rodiklių, o eismo įvykių pasekmės kasmet pareikalauja tūkstančių gyvybių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad skaudžius skaičius lemia keli veiksniai: intensyvus motociklų naudojimas didmiesčiuose, ne visada pakankama kontrolė dėl vairavimo apsvaigus ir nevienodas saugos priemonių laikymasis. Tokiose situacijose rezonansinės bylos dažnai tampa impulsu griežtinti prevencines priemones ir bausmes, tačiau realūs pokyčiai priklauso nuo nuoseklaus vykdymo.

  • Paryžius per karščio bangą siūlo nemokamus seansus su kondicionieriumi: kam skiriama pirmenybė

    Paryžius per karščio bangą siūlo nemokamus seansus su kondicionieriumi: kam skiriama pirmenybė

    Europą jau kelias dienas alina užsitęsusi karščio banga, o didžiausias poveikis fiksuojamas Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Valdžios institucijos skelbia įspėjimus, dalis mokyklų uždaromos, kai kurie renginiai atšaukiami, gyventojai raginami vengti nebūtinų kelionių.

    Prancūzijoje birželio pabaigos temperatūros šiemet pasiekė ypač aukštas reikšmes, o tai atsiliepė ir sveikatos rodikliams. Šalies vadovybė viešai priminė apie padidėjusią riziką per kaitrą, ypač kai žmonės ilgiau būna prie vandens telkinių, o miestai susiduria su vadinamuoju šilumos salos efektu.

    Nemokami seansai karščiausiu metu

    Ieškodamas praktinių sprendimų, Paryžiaus 10-ajame rajone veikiantis nepriklausomų kino teatrų tinklas pradėjo iniciatyvą Ciné-clim. Jos esmė paprasta: karščiausiomis dienos valandomis gyventojams siūlomi nemokami popietiniai kino seansai kondicionuojamose salėse.

    Programa vykdoma keliuose kino teatruose, tarp jų L’Archipel, Le Brady ir Le Louxor. Nemokami seansai paprastai rengiami nuo 13 iki 16 valandos, kai mieste dažniausiai fiksuojami aukščiausi temperatūrų pikai.

    Kam teikiamas prioritetas?

    Iniciatyvos organizatoriai pabrėžia, kad pirmenybė teikiama žmonėms, kuriems karštis pavojingiausias. Į šią grupę įtraukiami jaunesni nei 25 metų asmenys, vyresni nei 65 metų gyventojai, nėščiosios ir žmonės, turintys judėjimo sunkumų.

    Bilietai išduodami atvykus į konkretų kino teatrą ir pateikus asmens dokumentą. Tokia tvarka leidžia greitai patikrinti, ar žmogus patenka į prioritetines grupes, ir kartu išlaikyti iniciatyvą kuo paprastesnę, be išankstinių registracijų internetu.

    Miesto priemonės ir platesnis kontekstas

    Paryžiaus savivaldybė šią idėją pristato kaip dalį platesnio karščio valdymo priemonių paketo. Tarp taikomų sprendimų minimos vėsinimosi erdvės, vėsesnė patalpa rotušėje, prižiūrimas maudymasis Canal Saint-Martin kanale bei ilgiau atveriamos žaliosios zonos.

    Tokios priemonės vis dažniau tampa europinių miestų kasdienybe, nes šilumos bangos kartojasi dažniau ir trunka ilgiau. Viešos, kondicionuojamos erdvės per kaitrą laikomos viena efektyviausių trumpalaikių priemonių, padedančių sumažinti perkaitimo riziką ir suteikti gyventojams saugią atokvėpio vietą.

    Tuo metu kituose Prancūzijos miestuose planuojamos ir su kinu susijusios akcijos: šiemet rengiama Semaine du Cinéma, kurios metu bilietai kainuoja apie 5 eurus. Tai papildoma paskata karščio dienomis rinktis vėsesnes, uždaras kultūros erdves.

  • Cate Blanchett pristatė nemokamą įrankį: kaip „Human Consent Registry“ ribos DI naudojamą tapatybę

    Cate Blanchett pristatė nemokamą įrankį: kaip „Human Consent Registry“ ribos DI naudojamą tapatybę

    Cate Blanchett žingsnis prieš DI piktnaudžiavimą

    Australų aktorė ir prodiuserė Cate Blanchett pristatė nemokamą internetinį įrankį, skirtą padėti žmonėms apsaugoti savo tapatybę nuo neteisėto naudojimo DI sistemose. Naujoji platforma pavadinta „Human Consent Registry“ ir, pasak iniciatorių, turėtų suteikti aiškesnę kontrolę dėl asmens duomenų ir atvaizdo panaudojimo.

    Įrankis pristatytas Europos Parlamente Briuselyje vykusiame renginyje, kurį surengė Europos Parlamento narė Eva Maydell. Renginyje taip pat dalyvavo kino režisierius Stevenas Soderberghas.

    „Jūsų tapatybė DI amžiuje tampa jūsų intelektine nuosavybe, todėl kiekvienas žmogus turi teisę nuspręsti, kaip DI gali ar negali ja naudotis“, – sakė Cate Blanchett.

    Ką leidžia „Human Consent Registry“

    Registras skirtas fiksuoti žmogaus sutikimą arba draudimą DI sistemoms naudoti asmenines ypatybes. Vartotojai gali nurodyti, ar leidžia naudoti vardą, atvaizdą, balsą, judesius ir kitus bruožus, taip pat pasirinkti, ar taikomos papildomos sąlygos.

    Platforma numatyta ne tik individualiems naudotojams, bet ir tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, agentams ar vadybininkams, kurie atstovauja kūrėjus. Organizacija teigia, kad ateityje įrankis turėtų apimti ir kūrybinių darbų, personažų ar prekės ženklų apsaugą, kai kyla rizika, jog jie bus panaudoti generuojant turinį be leidimo.

    Kodėl consent tema aštrėja Europoje

    Diskusijos dėl sutikimo ir autorinių teisių DI kontekste pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių technologijų politikos temų. Sparčiai augant generatyvaus DI galimybėms, daugėja atvejų, kai skaitmeniniai atvaizdai ar balsai atkuriami realistiškai, o auditorijai sunku atskirti, ar žmogus iš tiesų dalyvavo turinio kūrime.

    Europos Sąjungoje šią kryptį papildo ir reguliavimo pokyčiai, susiję su DI skaidrumu bei atsakomybe. Nors teisinė praktika skirtingose šalyse dar formuojasi, kūrėjai vis dažniau ieško techninių priemonių, kurios leistų aiškiai deklaruoti valią ir turėti įrodymą, kad sutikimas nebuvo duotas.

    Blanchett tęsiama kampanija ir Holivudo spaudimas

    „Human Consent Registry“ nėra pirmas Blanchett viešas žingsnis, akcentuojantis kūrėjų teisių apsaugą. Ji anksčiau prisidėjo prie iniciatyvų, raginančių politikus neatsitraukti nuo autorinių teisių apsaugos, kai technologijų bendrovės siekia platesnių išimčių DI mokymui.

    Pastaraisiais metais vis daugiau menininkų ir atlikėjų viešai kritikuoja neleistiną kūrinių ar įrašų naudojimą DI modelių mokymui. Kartu ryškėja ir kita tendencija: kai kurie žinomi asmenys ima papildomai teisiškai saugoti savo balsą, atvaizdą ar frazes, kad sumažintų galimybes juos atkurti be sutikimo.

    „DI technologijos plečiasi labai sparčiai, iš esmės be pakankamos kontrolės ir reguliavimo. Jei norime, kad žmogus išliktų šių technologijų centre, sutikimas turi būti pirmasis kriterijus“, – teigė Cate Blanchett.

  • Tvora prie Linkolno memorialo baseino ir kova su dumbliais: Donaldo Trumpo versija kursto ginčus

    Tvora prie Linkolno memorialo baseino ir kova su dumbliais: Donaldo Trumpo versija kursto ginčus

    Kas nutiko Vašingtone

    Vašingtone esantis Linkolno memorialo atspindžių baseinas vėl atsidūrė dėmesio centre, kai aplink dalį teritorijos pradėta statyti tvora. Šis sprendimas sutapo su vieša kritika dėl baseine suvešėjusių dumblių ir internete sukėlė naują reakcijų bangą.

    Diskusijas pakurstė ir tai, kad tvora daugelio buvo suprasta kaip bandymas sumažinti fotografavimą bei nepatogių vaizdų plitimą socialiniuose tinkluose. Tuo pat metu viešojoje erdvėje kilo klausimų, ar problema iš tiesų yra tik estetinė, ar signalizuoja gilesnes priežiūros ir darbų kokybės bėdas.

    Brangus projektas ir žalios spalvos efektas

    JAV žiniasklaidoje aptariama, kad atnaujinimo projektas kainavo apie 13 milijonų eurų, o jo tikslas buvo atnaujinti baseino dangą ir pasiekti ryškesnį vizualinį efektą. Skelbta, kad idėja sieta su artėjančiu JAV 250 metų jubiliejumi.

    Tačiau netrukus po darbų baseino vanduo, vietoj planuotos švaresnės ir mėlynesnės išvaizdos, ėmė žaliuoti dėl dumblių žydėjimo. Papildomos kritikos sulaukė ir pranešimai, kad kai kuriose vietose ėmė luptis danga, o tai dažnai siejama su netinkamu paruošimu, medžiagų parinkimu ar eksploatacinėmis sąlygomis.

    Kaltinimai vandalizmu ir vieša polemika

    Donaldas Trumpas viešai teigė, kad problemų priežastis galėjo būti vandalizmas, nors plačiau cituotuose pasisakymuose nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių tyčinį baseino dangos pažeidimą. Tokie pareiškimai akimirksniu išplito socialiniuose tinkluose ir tapo politinių ginčų dalimi.

    „Niekas nevandalizuoja atspindžių baseino, o Trumpas tai žino. Tai matomas pavyzdys, kaip atsiranda brangūs projektai, išsipučia kaštai ir paaiškėja prasta darbų kokybė“, – sakė rašytojas Stephenas Kingas, reaguodamas į viešus kaltinimus.

    Kritikai tvirtina, kad dumblių problema, ypač vasaros karščių metu, nėra netikėta: šiluma, maistinės medžiagos vandenyje ir prastesnė cirkuliacija sudaro palankias sąlygas žydėjimui. Dėl to daugeliui kilo klausimas, ar prevencinės priemonės buvo pakankamai įvertintos dar planavimo etape.

    Tvora, Nacionalinė gvardija ir interneto reakcijos

    Pranešta, kad siekiant apriboti patekimą į dalį teritorijos ir sumažinti žmonių srautus prie baseino, pradėta montuoti metalinė tvora. Tuo pat metu viešojoje erdvėje pasigirdo kalbų apie griežtesnes saugumo priemones, kurios, kritikuojančiųjų teigimu, labiau primena bandymą suvaldyti vaizdų sklaidą nei spręsti pačią problemą.

    Internete sprendimas sulaukė pašiepiančių komentarų ir memų: dalis vartotojų tvirtino, kad tvora tapo simboliu, kaip valdžia reaguoja į reputacines krizes. Kiti akcentavo, kad tokie veiksmai tik dar labiau padidina susidomėjimą ir pritraukia daugiau dėmesio, nei būtų sulaukusi pati dumblių problema.

    Kol kas viešai neįvardijama, kiek ilgai tvora liks ir kokių konkrečių veiksmų bus imtasi, kad baseine stabiliai sumažėtų dumblių žydėjimas. Praktikoje tokiose vietose dažniausiai derinamos kelios priemonės: gerinama vandens cirkuliacija, stebimi cheminiai parametrai, ribojamas teršalų patekimas ir pasirenkami saugūs vandens priežiūros metodai, kad sprendimai netaptų trumpalaikiais kosmetiniais pataisymais.

  • Holivudo žvaigždės prieš DI klastotes: startuoja registras, leidžiantis valdyti veidą ir balsą

    Holivudo žvaigždės prieš DI klastotes: startuoja registras, leidžiantis valdyti veidą ir balsą

    Holivudo aktoriai ir kūrėjai vis garsiau kalba apie rizikas, kurias kelia dirbtinis intelektas, gebantis įtikinamai atkurti žmogaus veidą, balsą ar judesius. Reaguodami į šią tendenciją, grupė žinomų kino pasaulio vardų pristatė nemokamą internetinį registrą, skirtą aiškiai fiksuoti kūrėjų sutikimą dėl jų tapatybės naudojimo.

    Iniciatyvoje dalyvauja Javieras Bardemas, Cate Blanchett bei kiti kino industrijos atstovai, viešai raginantys įdiegti suprantamas taisykles. Pasak jų, problema šiandien nebe ta, ar DI egzistuos, o tai, kaip užtikrinti, kad technologijos vystymasis nevyktų kūrėjų teisių ir asmens tapatybės sąskaita.

    Kaip veikia sutikimo registras

    Platformos idėja paprasta: menininkas ar turinio kūrėjas prisiregistruoja, patvirtina tapatybę ir nurodo, kokiomis sąlygomis leidžia naudoti savo atvaizdą, balsą, judesius ar kitus atpažįstamus bruožus. Sutikimas žymimas trimis lygiais: leidžiama, leidžiama su sąlygomis arba draudžiama.

    Toks modelis kuriamas kaip praktiška, mašinoms suprantama duomenų bazė, kurią būtų galima taikyti dideliu mastu. Kūrėjai tikisi, kad aiškus signalas dėl leidimo ar draudimo sumažins pilkąsias zonas, kai tapatybė panaudojama be aiškaus sutarimo, o vėliau tenka ginčytis teismuose.

    Kodėl tapatybė tampa intelektine nuosavybe

    Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad žmogaus tapatybė vis dažniau įgauna ekonominę vertę, ypač audiovizualinėje industrijoje. DI priemonės leidžia sukurti įtikinamas imitacijas, kurios gali pakeisti aktoriaus darbą reklamoje, įgarsinime ar net filme, todėl klausimas tampa ne tik etinis, bet ir finansinis.

    Registras pristatytas Europos Parlamente, diskusijose apie Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktą, kuris 2024 metais patvirtintas kaip vienas pirmųjų išsamių DI reguliavimo pagrindų pasaulyje. Kūrėjų bendruomenė siekia, kad praktiniai įrankiai, paremti sutikimu, papildytų teisinį reglamentavimą, kuris ne visuomet spėja su technologijų tempu.

    Žvaigždės ragina rinktis aiškias taisykles

    Diskusijose dalyvavęs režisierius Stevenas Soderberghas akcentavo, kad tokio tipo sprendimas nėra draudimas ar įstatymas, o veikiau paskata elgtis atsakingai. Jo teigimu, industrijai reikia paprasto mechanizmo, kuris padėtų greitai suprasti, kas leidžiama, o kas ne, ir taip sumažintų piktnaudžiavimo atvejus.

    „Norint rasti kelią tarp nevaldomo entuziazmo ir DI keliamų pavojų, mums reikia apsaugų, paremtų sutikimu. Ne tam, kad stabdytume pažangą, o kad apsaugos galėtų augti kartu su technologijomis ir gintų mūsų teises“, – sakė Cate Blanchett.

    Nors technologijų bendrovės dalį tokių iniciatyvų vertina atsargiai, baimindamosi papildomos administracinės naštos, kūrėjai pabrėžia kitą pusę: aiškūs leidimai gali tapti ir verslui naudinga taisykle, mažinančia teisinius ginčus. Augant DI generuojamo turinio kiekiui, tapatybės apsauga vis dažniau tampa ne prabanga, o būtinybe.

  • Woody Allenas kuria filmą Madride: miestas taps pagrindiniu personažu, o projektą remia savivaldybė

    Woody Allenas kuria filmą Madride: miestas taps pagrindiniu personažu, o projektą remia savivaldybė

    JAV režisierius Woody Allenas ruošiasi naujam filmui, kurio veiksmas vyks Madride, o pats miestas turėtų tapti ne tik fonu, bet ir vienu svarbiausių pasakojimo veikėjų. Filmavimo darbų pradžia planuojama spalio 5 dieną, o siužeto ir aktorių sudėtis kol kas neviešinami.

    Projektas apibūdinamas kaip romantinė komedija su ansambliu personažų, o kūrėjų tikslas yra sukurti filmą, kuriame Madridas būtų atpažįstamas taip pat ryškiai, kaip ankstesniuose W. Alleno darbuose įsimintinos buvo Niujorko, Paryžiaus ar Romos erdvės. Tokia kryptis dera su režisieriaus filmografija, kur miestai dažnai tampa emociniu pasakojimo centru.

    W. Allenas jau yra filmavęs Ispanijoje: Barselonoje sukurtas filmas Vikė Kristina Barselona, o vėliau pasirodė Rifkino festivalis, kurio veiksmas perkeltas į San Sebastianą. Tačiau tai būtų pirmas kartas, kai vienas jo filmų kuriamas Madride.

    „Labai džiaugsiuosi sugrįžęs į Ispaniją. Tai būtų trečias kartas, kai ten filmuoju, ir pirma proga kurti filmą Madride, miestą, kurį visada mylėjau“, – sakė Woody Allenas.

    Reikalavimai: Madridas ir pavadinime

    Pagal su projektu siejamas sąlygas Madridas turi atsirasti ir filmo pavadinime, taip sustiprinant miesto, kaip pagrindinės temos, poziciją rinkodaroje ir tarptautinėje sklaidoje. Kol kas naudojamas darbinis pavadinimas „WASP 2026“, kuris aiškinamas kaip Woody Allen Summer Project trumpinys.

    Filmą planuoja prodiusuoti kelios bendrovės, tarp jų Wanda Visión, Gravier Productions ir 3Six9 Studios. Taip pat numatyta, kad priešprodukcija ir filmavimas vyks tik Madride, o postprodukcijos darbai bus dalijami tarp Madrido ir Niujorko.

    Sutartiniuose įsipareigojimuose akcentuojama, kad ekrane turi aiškiai matytis miesto lokacijos, urbanistiniai peizažai bei architektūrinis ir kultūrinis paveldas. Nurodoma ir konkreti dalis, kad ne mažiau kaip 15 proc. scenų būtų filmuojama lauke, kad žiūrovams miestas būtų lengvai identifikuojamas.

    Savivaldybės parama ir ekonominis efektas

    Madrido savivaldybė projektui skiria 1,5 mln. eurų, tai sudaro 12,5 proc. bendro 12 mln. eurų biudžeto. Toks modelis atspindi vis dažnesnę Europos miestų praktiką, kai kino projektai remiami kaip tarptautinės rinkodaros priemonė.

    Projekto dokumentuose prognozuojama 1 196 tiesioginių ir 2 293 netiesioginių darbo vietų kūrimas. Tikimasi, kad filmavimo laikotarpis suteiks impulsą vietos paslaugoms, įskaitant audiovizualinę infrastruktūrą, transportą, apgyvendinimą, maitinimą ir logistiką.

    Planuojamas ir platinimas tarptautinėse rinkose, festivalinis kelias bei reklaminės veiklos už Ispanijos ribų, įskaitant išankstines peržiūras keliuose miestuose. Prioritetinėmis kryptimis įvardijamos JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Kanada.

    Kino turizmas: kodėl miestai investuoja

    Miesto institucijos remiasi kino turizmo augimu, kai keliautojai renkasi kryptis, įkvėpti filmų ir serialų lokacijų. Dėl to vis daugiau savivaldybių konkuruoja dėl tarptautinių projektų, siūlydamos finansines paskatas ir konkrečias matomumo sąlygas, tikėdamosi ilgalaikio dėmesio.

    W. Alleno atveju ši strategija ypač aiški: Madridas turi būti rodomas kaip kultūrinė ir kūrybinė sostinė, o ne tik gražus fonas. Jei filmas pasieks didžiąsias tarptautines platformas ir festivalius, miestas gali gauti reklamos efektą, kuris išlieka ilgiau nei pats filmavimo laikotarpis.

  • Rusijos smūgis Chersono srityje: žuvo du Norvegijos išminavimo labdaros organizacijos darbuotojai

    Rusijos smūgis Chersono srityje: žuvo du Norvegijos išminavimo labdaros organizacijos darbuotojai

    Ukrainoje žuvo du Norvegijos humanitarinės organizacijos Norwegian People’s Aid (NPA) darbuotojai, prisidėję prie išminavimo darbų. Apie netektį paskelbė pati organizacija, nurodydama, kad per Rusijos smūgį taip pat buvo sužeista daugiau žmonių.

    Pasak Chersono srities administracijos, ataka buvo nukreipta į Vysokopilios apylinkes Chersono regione. Tikslios smūgio aplinkybės ir nukentėjusiųjų skaičius dar tikslinami, o NPA teigia renkantys informaciją iš vietos.

    „Šiuo metu tikriname detales, o mintys yra su nukentėjusiais ir jų šeimomis“, – teigė NPA.

    Organizacijos generalinis sekretorius Raymondas Johansenas pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas dabar yra pagalba sužeistiesiems ir parama Ukrainoje dirbantiems kolegoms. NPA atstovai taip pat akcentuoja, kad išminavimo komandos dažnai dirba arti fronto linijų, kur saugumo situacija gali pasikeisti per minutes.

    NPA, kurios būstinė yra Osle, Ukrainoje veikia nuo 2023 metų ir yra viena iš tarptautinių organizacijų, prisidedančių prie minų ir kitų sprogmenų likučių šalinimo. Organizacija skelbia Ukrainoje turinti daugiau nei 450 darbuotojų.

    Pasak NPA, šiuo metu šalyje dirba 38 rankinio išminavimo komandos, taip pat 20 minų paieškai apmokytų šunų su vedliais. Pagrindinės veiklos zonos pietuose yra Mykolajivo ir Chersono regionai, o lauko biurai veikia Šyrokėje, Mykolajive ir Sumų mieste.

    Išminavimas Ukrainoje laikomas vienu didžiausių ilgalaikių iššūkių po plataus masto Rusijos invazijos, nes sprogmenų likučiai kelia grėsmę civiliams, riboja žemės ūkio darbus ir lėtina infrastruktūros atkūrimą. Tarptautinės humanitarinės organizacijos pabrėžia, kad net ir toliau vykstant apšaudymams, išminavimo pajėgumai būtini tam, kad būtų galima saugiau grąžinti žmones į jų namus ir atnaujinti ekonominę veiklą.

  • Saulės elektrinės užėmė laukus, bet po panelėmis netikėtai suklestėjo vabzdžiai ir bitės

    Saulės elektrinės užėmė laukus, bet po panelėmis netikėtai suklestėjo vabzdžiai ir bitės

    For years, one worry has shadowed the rise of solar power. To make serious amounts of electricity, you need serious amounts of land.

    And the critics have a point. Large scale solar farms swallow real space, and the fear is simple: cover enough open fields with panels and you smother whatever used to live there.

    But on a handful of farms, something strange has been happening in the dirt between the rows. It started slowly, almost invisibly, in the strips of earth the panels were supposed to shade into uselessness. Something the engineers never designed, and at first did not even notice.

    The fear that solar power comes at nature’s cost

    The concern is not baseless. A field of panels can look, at first glance, like a field that has simply been paved over.

    To hit the clean energy targets the world keeps setting, developers have to build fast and build big. That means more land, and more of those vast, silent arrays stretching off toward the horizon.

    So an assumption took hold: every solar farm is a small piece of nature lost. It seemed like plain common sense. Panels go up, the living world goes down. For a long time, almost nobody bothered to question it.

    But a growing pile of research has started pointing the other way.

    An experiment on two farms in Minnesota

    To find out what really happens to the land under the panels, researchers at the US Department of Energy’s Argonne National Laboratory and the National Renewable Energy Laboratory turned to two solar farms in southern Minnesota and tracked them carefully across a five year study. What they found there has been rewriting the rulebook ever since.

    These two sites were different by design. Instead of bare gravel or closely mown grass, the panels were raised higher off the ground, leaving room underneath for something to grow.

    Then the builders did something unusual. They carefully chose native grasses and wildflowers and planted them right under and around the rows, hoping to rebuild the habitat that used to be there and to hold the soil and water in place. It was a small, almost gardener like decision, the sort of thing that rarely survives an engineering plan.

    And then they waited, and watched, year after year.

    Then the count began to climb

    Each season, the researchers came back to tally what was living on the two sites. And season after season, the numbers kept rising.

    By the end of the study, the abundance of insects had tripled at both farms, and the variety of flowering plants had jumped about sevenfold. Where there had once been little more than gravel and stubble, the ground now hummed with life right through the warm months.

    Among them were the ones that matter most: bees. Bees have been collapsing for years, squeezed out by vanishing meadows and the steady loss of the wild corners they depend on. Yet the very pollinators in trouble across the country were not merely hanging on beneath the panels. The number of native bees climbed around twentyfold over the five years. They were not surviving. They were flourishing.

    A structure built to capture sunlight had become a refuge for the insects that a paved over, warming world has been pushing toward the brink. And it turns out this was not the only gift these sites handed back.

    The bees did not stay on the farm

    Here is the part almost nobody saw coming. The life the panels sheltered did not stay penned inside the fence.

    The researchers found that pollinators raised in the solar meadow fanned out into the land around it, visiting the soybean flowers in the cropland next door. Their visits to those crops held up against the bee traffic around land set aside purely for conservation, and ran far busier than inside the bean fields themselves.

    In plain terms, the bees living under the panels were quietly going to work for the farm next door, pollinating the very crops that feed people. A site built to make power was also helping grow food on the land around it.

    Why this could change how we build solar

    Here is the part that should make developers sit up straight. Going pollinator friendly is not only kind to the bees. It can be kind to the budget too.

    Land planted with hardy native species needs far less mowing and maintenance than a closely cropped lawn. Those savings can be enough to offset the extra cost of raising the panels in the first place. In plain terms, the version that helps wildlife does not have to be the expensive one.

    According to Johanna Neumann of the Environment America Research and Policy Center, with bees in serious trouble and the world racing to switch to clean energy as fast as it can, designing solar farms to feed and shelter native pollinators is close to an obvious move.

    And the timing could hardly matter more. As solar spreads across millions of acres in the years ahead, each new site becomes a choice between bare, lifeless ground and a living meadow that happens to make electricity.

    And that is the revelation hiding out in those Minnesota fields. A solar farm does not have to be a hole punched in the living world. Built with a little thought, it can answer several of our hardest problems at once, powering our lives, feeding the crops next door, and giving the bees somewhere to come home to.

  • Jūriniai vėjo parkai keičia kritulius pakrantėje: mokslininkai aiškinasi vadinamųjų vėjo bangų efektą

    Jūriniai vėjo parkai keičia kritulius pakrantėje: mokslininkai aiškinasi vadinamųjų vėjo bangų efektą

    Iš tolo jūrinės vėjo jėgainės atrodo ramiai ir nuspėjamai, tačiau atmosferoje virš jų gali vykti procesai, kurie keičia debesuotumą ir kritulių pasiskirstymą pakrantėje. Mokslininkai vis dažniau kalba apie reiškinį, vadinamą vėjo bangomis, kai dideli jėgainių masyvai sukelia toli sklindančius oro srauto ir slėgio svyravimus.

    Tokie svyravimai nėra susiję su vandens bangomis jūroje. Tai atmosferos „pulsavimas“, kai dėl vėjo parkų suformuojamo srauto pėdsako keičiasi oro tankis, turbulencija ir vertikalus oro judėjimas, o tai gali daryti įtaką debesų formavimuisi ir kritulių pobūdžiui.

    Kas yra vėjo bangos?

    Vėjo elektrinių mentės iš vėjo paima dalį kinetinės energijos, todėl už parko susidaro vadinamasis pėdsakas: lėtesnio, labiau turbulentiško oro zona. Kai vėjas stiprus ir parkas didelis, šis pėdsakas gali išsiplėsti ir sąveikauti su aplinkiniais oro sluoksniais, sukeldamas banginio pobūdžio slėgio ir oro tankio kitimą.

    Šis efektas ypač aktualus jūroje, kur vėjo srautas paprastai būna tolygesnis nei sausumoje, o didelės jėgainių grupės veikia kaip dirbtinis reljefo barjeras. Dėl to gali susidaryti situacijos, kai vienose vietose krituliai sustiprėja, o kitose, ypač pavėjui, silpnėja.

    Kodėl pakrantėje krituliai gali kisti?

    Tyrimuose, kuriuos aptaria JAV Delavero universiteto mokslininkai, remiamasi pažangiais meteorologiniais modeliais ir duomenimis iš Jungtinės Karalystės pakrantės. Analizuojant jūrinių parkų poveikį, dėmesys krypo į tai, kaip vėjo parkai keičia oro masių susikirtimo ir išsiskyrimo zonas.

    Prieš vėjo parką, kai greitesnis vėjas atsiremia į dėl turbinų sulėtėjusį srautą, gali didėti konvergencija: oras „susispaudžia“ ir yra keliamas aukštyn. Kylantis oras vėsta, jame lengviau kondensuojasi drėgmė, todėl kai kuriais atvejais krituliai gali suintensyvėti virš parko ar šalia jo.

    Už vėjo parko gali susidaryti priešinga fazė, kai oras leidžiasi žemyn ir šyla, o tai mažina santykinę drėgmę. Tokiu atveju pavėjui esančiose teritorijose krituliai gali tapti retesni arba silpnesni, o jų pasiskirstymas gali kisti net ir keliasdešimt kilometrų nuo pakrantės.

    Ką tai reiškia vėjo energetikos plėtrai?

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai savaime nereiškia, jog jūriniai vėjo parkai yra neigiama klimato ar oro reiškinių priežastis. Tačiau tai signalas planuotojams ir inžinieriams, kad parko išdėstymas, turbinų tankis, atstumas iki kranto ir vyraujančių vėjų kryptys gali būti svarbūs ne tik energijos gamybai, bet ir galimam mikro- bei mezomastelio poveikiui atmosferai.

    Praktiškai tai gali reikšti poreikį tikslinti poveikio aplinkai vertinimus: neapsiriboti vien triukšmo, biologinės įvairovės ar kraštovaizdžio klausimais, bet ir labiau vertinti, kaip didelio masto parkai keičia turbulenciją bei drėgmės pernašą. Kuo daugiau jūroje statoma turbinų, tuo svarbesni tampa modeliai ir stebėsenos duomenys, kad būtų rasta pusiausvyra tarp švarios energijos ir prognozuojamų atmosferos pokyčių.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad kritulių kaitą pakrantėse lemia daugybė veiksnių: nuo sezoninių svyravimų iki didesnių klimato tendencijų. Todėl vėjo parkų poveikį būtina vertinti atsargiai, remiantis ilgesnėmis stebėsenos sekomis, kelių modelių palyginimais ir aiškiai atskiriant koreliaciją nuo priežastinio ryšio.

  • Norvegijos vėjo jėgainėse rado paprastą sprendimą: nudažius vieną mentę paukščių žūtys krito 70 proc.

    Norvegijos vėjo jėgainėse rado paprastą sprendimą: nudažius vieną mentę paukščių žūtys krito 70 proc.

    Norvegijos pakrantėje esančioje Smolos saloje vėjo jėgainės jau seniai gamina elektrą iš stiprių jūros vėjų. Tačiau kartu jos tapo rimtu pavojumi čia gyvenantiems jūriniams ereliams, kurie salą laiko viena svarbiausių savo medžioklės teritorijų.

    Įjungus vėjo parką 2000-ųjų pradžioje, netrukus pradėta fiksuoti vis daugiau po turbinais randamų paukščių gaišenų. Tarp jų pasitaikė ir jūriniai ereliai, kurių sparnų mostas gali siekti daugiau nei žmogaus ūgį.

    Kodėl paukščiai nepastebi menčių?

    Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė paradoksalu: ereliai garsėja itin aštria rega ir gali įžiūrėti grobį iš didelio atstumo. Vis dėlto, artėjant prie besisukančių menčių, suveikia regos efektas, vadinamas judesio suliejimu.

    Kai mentės galas juda labai dideliu greičiu, akiai jis ima atrodyti ne kaip aiškus objektas, o kaip permatoma, neryški juosta. Plėšrus paukštis, dažniau žiūrintis žemyn ir į šonus, gali klaidingai įvertinti, kad priešais nėra kliūties.

    Sprendimas pasirodė netikėtai pigus

    Vienas akivaizdžiausių būdų mažinti susidūrimus buvo stabdyti turbinas, kai netoliese pasirodo paukščiai, tačiau tai reiškia prarastą elektros gamybą. Kiti sprendimai, pavyzdžiui, radarai ar kameros, kainuoja brangiai, o jų veikimą gali apsunkinti oro sąlygos.

    Tuomet tyrėjai atsigręžė į senesnę mokslinę literatūrą ir idėją, kuri ilgą laiką buvo menkai išbandyta realiomis sąlygomis: pakeisti ne turbinos konstrukciją, o jos matomumą. Sprendimas buvo paprastas: nudažyti juodai vieną iš trijų menčių.

    Smolos bandymas ir 70 proc. mažesni nuostoliai

    2013 metais Norvegijos gamtos tyrimų instituto mokslininkai Smolos vėjo parke juodai nudažė po vieną mentę keturiose turbinosse. Vėliau dar kelerius metus buvo tęsiama sisteminga stebėsena, lyginant rezultatus su šalia esančiomis, neperdažytomis turbinosmis.

    Per stebėjimo laikotarpį susidūrimų skaičius prie perdažytų turbinų sumažėjo maždaug 70 proc. Tyrėjai akcentavo, kad ryškus kontrastas padeda paukščiams „užfiksuoti“ besisukančią konstrukciją ir laiku pakeisti skrydžio kryptį.

    Kodėl šis metodas dar nėra visur taikomas?

    Nors rezultatai skamba įtikinamai, mokslininkai pabrėžia, kad vieno projekto duomenų nepakanka universalioms išvadoms. Smolos bandyme dalyvavo palyginti nedaug turbinų, o kitose šalyse gauti rezultatai ne visada buvo tokie aiškūs.

    Dėl to šiuo metu įvairiose vietovėse vykdomi platesnio masto bandymai, siekiant suprasti, kada vienos mentės dažymas veikia geriausiai, o kada poveikį sumažina vietos reljefas, apšvietimas, paukščių rūšys ar skrydžių aukščiai.

    Vis dėlto vėjo energetikai plečiantis, sprendimai, kurie kainuoja palyginti mažai ir nedaro įtakos elektros gamybai, tampa itin patrauklūs. Smolos pavyzdys rodo, kad kartais didžiausią poveikį gali duoti ne sudėtinga technologija, o paprastas būdas padaryti pavojų aiškiau matomą.