CP v2

Blog

  • Nutekinti leidimai: Bulgarija leido „Circles BG“ eksportuoti sekimo technologijas užsienio žvalgyboms

    Nutekinti leidimai: Bulgarija leido „Circles BG“ eksportuoti sekimo technologijas užsienio žvalgyboms

    Nutekėję eksporto kontrolės dokumentai rodo, kad Bulgarijos institucijos 2018–2023 metais išdavė leidimus Sofijoje veikiančiai bendrovei „Circles BG“ parduoti ryšio perėmimo ir mobiliųjų įrenginių sekimo sprendimus užsienio saugumo bei žvalgybos tarnyboms. Leidimuose minimos šalys, kurių žmogaus teisių padėtis tarptautinių organizacijų ne kartą buvo kritikuota.

    Dokumentuose nurodoma, kad buvo licencijuojami įvairūs sprendimai: telekomunikacijų perėmimo infrastruktūra, mobiliojo ryšio bokštų duomenimis paremti buvimo vietos nustatymo įrankiai, serveriai ir duomenų saugyklos. Dalis įrangos yra komercinė, tačiau suprogramuota ar sukomplektuota taip, kad taptų dalimi sekimo sistemos.

    „Circles BG“ siejama su Izraelyje įsikūrusia NSO Group, kurios „Pegasus“ kenkėjiška programa plačiai aptarta dėl naudojimo prieš politikus, žurnalistus ir pilietinės visuomenės atstovus. Skirtingų tyrimų duomenimis, tokio tipo technologijos dažnai atsiduria pilkojoje zonoje, kai formaliai įvardijamos kaip kovos su nusikalstamumu priemonės, bet praktikoje gali būti pasitelkiamos politinei kontrolei.

    Leidimuose matyti konkretūs pirkėjai ir paskirtys. Tarp jų minimos žvalgybos ar vidaus reikalų struktūros Azerbaidžane ir Serbijoje, taip pat pirkimai Malaizijoje ir Meksikoje, kur kai kuriais atvejais sekimo priemonės siejamos su taktinėmis operacijomis ir vietos saugumo iššūkiais.

    Bulgarijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad vertinant paraiškas atsižvelgiama į galutinio naudojimo dokumentus ir informaciją, gaunamą oficialiais kanalais, o technologijos esą skirtos nusikaltimų ir terorizmo prevencijai bei tyrimams, taip pat paieškos ir gelbėjimo operacijoms humanitarinių krizių metu.

    Žmogaus teisių organizacijos tokius licencijavimo sprendimus vertina kaip rizikingus, nes šalyse, kuriose ribojama žodžio laisvė ir opozicijos veikla, sekimo sistemos gali būti panaudotos vidaus represijoms. Kritikai pabrėžia, kad net jei eksportas atitinka formalius reikalavimus, galutinį poveikį lemia ne deklaruojama, o reali technologijos paskirtis ir jos naudojimo kontrolė.

    Šis atvejis sustiprina diskusijas dėl Europos Sąjungos dvejopos paskirties prekių eksporto kontrolės, kuri apima ir kibernetinio sekimo priemones. Europos Komisija rengiasi peržiūrai, kurioje bus vertinama, ar dabartinės taisyklės pakankamai aiškiai apibrėžia modernių sekimo sistemų ribas ir ar nacionalinės institucijos vienodai griežtai taiko žmogaus teisių rizikos kriterijus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinės sekimo platformos neretai kuriamos iš kelių dalių: specializuotos programinės įrangos, telekomunikacijų prieigos ir įprastų serverių. Dėl to tampa sunkiau atskirti, kur baigiasi standartinė ryšio infrastruktūra ir prasideda priemonės, galinčios suteikti plačias sekimo galimybes.

    Kol kas nutekinti leidimai patys savaime neįrodo neteisėto naudojimo, tačiau jie suteikia retesnį, detalesnį vaizdą, kaip nacionaliniu lygiu veikia licencijavimo mechanizmai ir kokiu mastu Europos teritorijoje registruotos įmonės gali eksportuoti jautrias sekimo technologijas į užsienį.

  • Senolių syropas iš žemės grįžta į madą: kuo padeda ir kaip saugiai pasigaminti namuose

    Vadinamasis syropas iš žemės, gaminamas iš gysločio lapų, pastaruoju metu vėl dažnai minimas kaip namų priemonė nuo kosulio, užkimimo ir gerklės dirginimo. Tai tradicinis receptas, kai augalinė masė laikoma ilgą laiką, kad iš lapų išsiskirtų veikliosios medžiagos, o miškinių ar sodo vaistinėlė papildytų atsargas šaltajam sezonui.

    Dažniausiai naudojamas siauralapis gyslotis, kurio lapuose aptinkama gleivinių medžiagų, iridoidų glikozidų, taninų ir flavonoidų. Šios medžiagos siejamos su raminamuoju poveikiu sudirgusiai gleivinei ir priešuždegiminėmis savybėmis, todėl augalas plačiai aprašomas Europos žolininkystės tradicijoje bei fitoterapijos šaltiniuose.

    Tokios priemonės esmė paprasta: gleivinės medžiagos gali apgaubti gerklę ir sumažinti perštėjimą, o tai ypač aktualu esant sausam, dirginančiam kosuliui. Vis dėlto svarbu suprasti, kad naminis sirupas nėra vaistas, o užsitęsęs kosulys, dusulys, karščiavimas ar krūtinės skausmas yra signalai kreiptis į gydytoją.

    Kaip gaminamas syropas iš žemės

    Tradiciniuose receptuose nuplauti jauni gysločio lapai sluoksniuojami inde, užpilant medumi arba užberiami cukrumi, kad susidarytų sirupas. Klasikinė versija indą siūlo laikyti vėsiai ir tamsiai, o kai kuriose tradicijose net užkasti žemėje keliems mėnesiams, tačiau šiuolaikiškai dažniau pasirenkamas laikymas šaldytuve.

    Higiena čia ypač svarbi: indas turi būti švarus, žaliava nepažeista, be pelėsio ar puvimo požymių. Jei sirupas pakeičia kvapą į aitroką, atsiranda neįprastų burbuliukų, pelėsio ar aiškių rūgimo ženklų, tokio produkto vartoti nereikėtų.

    Kada gali padėti, o kada geriau nerizikuoti

    Gysločio preparatai dažniau minimi kaip pagalbinė priemonė sudirgusiai gerklei ir lengvam kosuliui, ypač kai norisi švelnesnio poveikio. Tačiau jie nėra skirti gydyti bakterinėms infekcijoms ar pneumonijai, o vaikams, nėščiosioms ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms dėl vartojimo geriausia pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Reikėtų įvertinti ir sudėtį: medus netinka kūdikiams, o cukringi sirupai gali būti problemiški žmonėms, kontroliuojantiems gliukozės kiekį kraujyje. Jei kosulys trunka ilgiau nei kelias savaites, kartojasi naktimis ar atsiranda švokštimas, savarankiško gydymosi vien namų priemonėmis gali nepakakti.

    Kaip vartojamas ir kiek laikosi

    Liaudiškuose šaltiniuose dažniausiai minima vartoti po mažą šaukštelį kelis kartus per dieną, tačiau dozuojant verta laikytis saiko ir stebėti savijautą. Kadangi tai naminis produktas be standartizuoto paruošimo ir konservavimo, jo galiojimo laikas paprastai trumpas, o laikymas šaldytuve mažina sugedimo riziką.

    Jei norisi saugesnės alternatyvos, vaistinėse parduodami standartizuoti gysločio sirupai ar pastilės, kurių sudėtis ir laikymo sąlygos aiškiai nurodytos. Tokiais atvejais lengviau įvertinti dozes, kontraindikacijas ir suderinamumą su kitais vartojamais preparatais.

  • JK duomenų apsaugos priežiūros vadovas atsistatydino po tyrimo: pripažino netinkamą elgesį

    JK duomenų apsaugos priežiūros vadovas atsistatydino po tyrimo: pripažino netinkamą elgesį

    Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos priežiūros institucijos vadovas Johnas Edwardsas atsistatydino iš Informacijos komisaro pareigų, nurodydamas, kad kai kuriose situacijose su kolegomis demonstravo prastą sprendimą. Atsistatydinimas įsigaliojo nedelsiant, o institucija pabrėžė, kad reguliavimo darbas bus tęsiamas be pertrūkių.

    Pasak paties Edwardso, nepriklausomas tyrimas buvo pradėtas vasario mėnesį, o jo išvados paskelbtos praėjusią savaitę. Tyrime konstatuota, kad yra pagrindas tolesniems veiksmams, o toliau sprendimus dėl procedūrų turėjo priimti Mokslo, inovacijų ir technologijų departamentas.

    „Nuo pat tyrimo pradžios pripažinau, kad buvo atvejų, kai pasielgiau neapgalvotai, o mano bandymai juokauti buvo netinkami ir įžeidė žmones“, – sakė Johnas Edwardsas.

    Jis taip pat pranešė, kad apie sprendimą pasitraukti informavo už skaitmeninę valdžią ir duomenis atsakingą ministrą Ianą Murray. Edwardsas pabrėžė, kad būtent dėl pripažintų klaidų ir jų pasekmių mato pareigą trauktis iš posto.

    Dar balandžio mėnesį, viešumoje kilus klausimams dėl situacijos, Edwardsas buvo laikinai pasitraukęs iš kasdienių pareigų. Tuo metu jis nurodė, kad tai daro savanoriškai, kol vyksta vidinis procesas ir aiškinamos tyrimo aplinkybės.

    Vyriausybės atstovas komentare pabrėžė, kad iš aukščiausio lygio viešojo sektoriaus vadovų tikimasi nepriekaištingų elgesio standartų. Pasak ministerijos, Edwardsas pripažino, jog jo elgesys neatitiko šių lūkesčių, o teisės aktuose numatyta tvarka leidžia pavaduotojams užtikrinti vadovavimo tęstinumą.

    Informacijos komisaro tarnyba atskirame pranešime nurodė, kad institucijos valdyba ir vykdomoji komanda tęs darbą pagal delegavimo schemą. Tai reiškia, kad priežiūros funkcijos, tyrimai ir sprendimų priėmimas turėtų vykti įprasta eiga, nepaisant vadovo pasitraukimo.

    Edwardsas Informacijos komisaro pareigas ėjo nuo 2022 metų, o anksčiau dirbo Naujosios Zelandijos privatumo komisaru. Pastaraisiais metais duomenų apsaugos institucijoms Europoje didėjant tiek visuomenės, tiek politikų dėmesiui, reputacijos ir vidaus kultūros klausimai tampa ne mažiau svarbūs nei techniniai priežiūros sprendimai.

    Šis atsistatydinimas sutampa su platesniais reguliatoriaus pokyčiais, numatytais pagal naujesnį duomenų naudojimą ir prieigą reglamentuojantį teisinį paketą. Tokiose reformose dažnai siekiama aiškesnio funkcijų pasidalijimo, sklandesnių procedūrų ir didesnio institucinio atsparumo, kad asmeniniai ar valdymo krizės momentai nesutrikdytų priežiūros veiklos.

  • Lenkų „Focus“ sprendimas stebina: kas nutiko mokslo skiltyje ir kodėl tai svarbu skaitytojams?

    Lenkų „Focus“ sprendimas stebina: kas nutiko mokslo skiltyje ir kodėl tai svarbu skaitytojams?

    Lenkijos portale „Focus“ mokslo skiltis šiuo metu pateikiama itin lakoniškai – vietoje įprastų naujienų matomas trumpas aprašas apie kategoriją ir bendras redakcinis pristatymas. Toks vaizdas gali reikšti laikinus techninius nesklandumus, turinio migraciją arba strateginį turinio pertvarkymą.

    Paprastai tokie pokyčiai sutampa su svetainių atnaujinimais, kai keičiamas turinio valdymas, rubrikų struktūra ar vidinė paieška. Skaitytojams tai dažniausiai pasireiškia dingusiais straipsniais, nepilnu archyvu arba nukreipimais į bendrą kategorijos puslapį, kol sistema galutinai suindeksuojama.

    Nauja kryptis vietoje rubrikų

    Iš pateikto teksto matyti ir kitas akcentas: „Focus“ pozicionuoja save kaip gyvenimo būdo žurnalą, daugiau dėmesio skiriantį sveikatai, namams, kelionėms, kultūrai ir santykiams. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai dalis leidinių mažina siaurai specializuoto turinio apimtį ir labiau investuoja į platesnio susidomėjimo temas.

    Tokius sprendimus dažnai lemia vartotojų elgsena ir reklamos rinka: gyvenimo būdo turinys paprastai generuoja didesnį pasiekiamumą, o mokslo naujienoms reikia daugiau redakcinių resursų, faktų tikrinimo ir ekspertų konsultacijų. Vis dėlto ilgainiui pernelyg abstrakti rubrikų struktūra gali silpninti skaitytojų pasitikėjimą ir mažinti organinį srautą iš paieškos.

    Kodėl tai svarbu paieškai

    Paieškos sistemoms ir naujienų rekomendacijoms svarbiausia aiški struktūra, stabilūs adresai ir nuosekliai atnaujinamas turinys. Jei kategorijoje laikinai lieka tik bendras aprašas, gali kristi rubrikos matomumas, o anksčiau publikuoti tekstai kurį laiką indeksuojami prasčiau arba rodomi rečiau.

    Skaitytojams, ieškantiems patikimos mokslo informacijos, svarbūs ne tik įdomūs pavadinimai, bet ir šaltinių patikimumas, autoriai, atnaujinimo dažnis bei aiški straipsnių archyvo prieiga. Jei „Focus“ mokslo skiltis šiuo metu pertvarkoma, tikėtina, kad artimiausiu metu rubrika bus atkurta su nauju formatu arba integruota į platesnes temas.

  • Mįslė šalia Stonehenge: archeologai aptiko senesnį statinį, siejamą su saulėgrįžomis

    Mįslė šalia Stonehenge: archeologai aptiko senesnį statinį, siejamą su saulėgrįžomis

    Vos keli kilometrai nuo Stonehenge, netoli Bulfordo, archeologai aptiko menkai išlikusius, bet intriguojančius pėdsakus, galinčius pakeisti požiūrį į garsiojo paminklo ištakas. Nors vietoje liko tik dviejų didelių medinių stulpų žymės, jų išdėstymas pasirodė esantis neatsitiktinis.

    Tyrėjų teigimu, stulpai buvo orientuoti pagal dangaus reiškinius taip, kad atitiktų vasaros saulėgrįžos saulėtekio ir žiemos saulėgrįžos saulėlydžio kryptis. Tokia pati astronominė ašis laikoma vienu svarbiausių ir Stonehenge planavimo principų, todėl atradimas kelia klausimą, ar garsusis akmenų ratas nebuvo ilgesnės tradicijos tęsinys.

    Radiokarboninis datavimas leidžia manyti, kad ši medinė konstrukcija galėjo būti pastatyta apie 3 000–2 950 metus prieš Kristų. Tai reikštų, kad ji yra maždaug puse tūkstantmečio senesnė už plačiausiai žinomą Stonehenge statybų etapą ir kol kas laikoma ankstyviausiu tokio tikslumo saulės ciklo panaudojimo pavyzdžiu Solsberio lygumoje.

    Ne atsitiktinumas, o sąmoningas planas

    Ekspedicijai vadovavęs archeologas Philas Hardingas yra nurodęs, kad iš pradžių vertino radinį atsargiai, tačiau detalesnės archeoastronominės analizės pakeitė nuomonę. Kompiuteriniai dangaus rekonstrukcijų modeliai parodė, jog stulpų kryptys atitinka svarbiausius metų saulės ciklo taškus, todėl toks išdėstymas veikiausiai buvo suplanuotas sąmoningai.

    Toks rezultatas svarbus platesniame kontekste, nes ilgą laiką dalis tyrėjų laikė Stonehenge išskirtiniu lūžiu, kai pietų Britanijos neolito bendruomenės pradėjo monumentalizuoti dangaus stebėjimą. Nauji duomenys rodo, kad saulėgrįžos galėjo būti reikšmingos ritualams ir bendruomenės gyvenimui jau keliais šimtmečiais anksčiau, o Stonehenge galėjo būti ne pradžia, o kulminacija.

    Ritualų pėdsakai ir radiniai

    Kasinėjimų metu rasta artefaktų, leidžiančių spėti apie išskirtinę vietos paskirtį. Tyrėjai aptiko keramikos fragmentų, titnago įrankių, gyvūnų kaulų ir itin retą apvalų titnaginį peilį, kurio forma, mokslininkų manymu, galėjo turėti simbolinę reikšmę.

    Archeologai pabrėžia, kad saulės stebėjimas tuo metu turėjo ir praktinę, ir dvasinę prasmę. Neolito žemdirbiams metų laikų kaita lėmė darbų planavimą, o saulėgrįžos galėjo tapti bendruomenės susibūrimų ir apeigų laiku, kai kartu buvo sutvirtinami socialiniai ryšiai ir įprasminamas gamtos ciklas.

    Šis atradimas sustiprina hipotezę, kad monumentalūs akmeniniai ratai neatsirado staiga. Tikėtina, jog prieš juos egzistavo paprastesnės, iš medžio ir žemės kurtos konstrukcijos, o per kartas susiformavusi tradicija galiausiai virto tuo, ką šiandien vadiname Stonehenge.

  • Elektroninė nosis užuodžia gedimą anksčiau už žmogų: DI gali pakeisti maisto kontrolę

    Elektroninė nosis užuodžia gedimą anksčiau už žmogų: DI gali pakeisti maisto kontrolę

    Kaip veikia elektroninė uoslė?

    Naujas vadinamosios elektroninės nosies prototipas geba aptikti maisto gedimą anksčiau, nei žmogus pajunta nemalonų kvapą ar pastebi akivaizdžius pokyčius. Prietaisas analizuoja labai mažus dujų kiekius, kuriuos produktai išskiria irimo metu, o jų sudėtis kinta gedimui progresuojant.

    Maistas skleidžia lakiuosius organinius junginius ir kitas dujines medžiagas, susijusias su bakterijų, pelėsių ar oksidacijos procesais. Žmogaus uoslė dažnai sureaguoja tik vėlyvame etape, kai koncentracijos jau didelės, todėl ankstyvas aptikimas tampa kritinis tiek saugai, tiek kokybei.

    Pagrindas yra miniatiūrinių jutiklių matrica, pagaminta iš pažangių nanomedžiagų, kurios skirtingai reaguoja į skirtingas chemines medžiagas ore. Iš daugelio jutiklių signalų sudaromas kvapo „piršto atspaudas“, o DI algoritmai atpažįsta, kokiai gedimo stadijai jis būdingas.

    Kur tai gali būti pritaikyta?

    Tyrėjų teigimu, sistema pakankamai jautri, kad fiksuotų ankstyvas gedimo fazes, kai dujų dar išsiskiria mažai. Tai ypač aktualu maisto gamintojams, sandėliams ir vežėjams, nes leidžia realiu laiku stebėti produktų būklę visoje tiekimo grandinėje.

    Prekybos tinklams tokie sprendimai galėtų padėti greičiau identifikuoti rizikingas partijas ir tiksliau spręsti, ką būtina išimti iš prekybos, o kas dar atitinka kokybės reikalavimus. Tai mažintų tikimybę, kad vartotojus pasieks prastesnės kokybės ar nesaugūs produktai, ir kartu sumažintų nuostolius.

    Technologija siejama ir su išmaniomis pakuotėmis, kurios pačios stebėtų, kas vyksta pakuotės viduje. Ateityje tokia pakuotė galėtų perduoti informaciją į telefoną ar logistikos sistemas, kad būtų aišku, ar laikymo sąlygos nebuvo pažeistos ir kaip kinta šviežumas.

    Kodėl tai svarbu maisto švaistymui?

    Maisto švaistymo problema auga, o dalis produktų išmetama profilaktiškai, nes nėra patikimo būdo greitai įvertinti realų šviežumą. Tikslesni dujų jutikliai galėtų padėti atskirti tikrai sugedusius produktus nuo tų, kurie dar tinkami vartoti, ir taip sumažinti bereikalingą išmetimą.

    Elektroninės nosys nėra visiškai nauja idėja, tačiau ilgą laiką jas ribojo dideli gabaritai, kaina ir nepakankamas tikslumas. Naujos medžiagos, tokios kaip grafenas ar MXene tipo struktūros, kartu su pažanga mašininio mokymosi srityje spartina komercinį proveržį.

    Vis dėlto praktiniam diegimui svarbūs du klausimai: kaip tiksliai sistema veiks realioje aplinkoje, kur ore yra daug pašalinių kvapų, ir ar pavyks sumažinti gamybos kaštus. Jei šie barjerai bus įveikti, elektroninė uoslė gali tapti reikšmingu įrankiu tiek saugai, tiek tvarumui.

  • Gdansko miške rastas 2 700 metų senumo bronzinis kardas: archeologai kalba apie istorinį radinį

    Gdansko miške rastas 2 700 metų senumo bronzinis kardas: archeologai kalba apie istorinį radinį

    Gdansko apylinkių miške Lenkijoje aptiktas išskirtinis vėlyvojo bronzos amžiaus radinys – apie 2 700 metų senumo bronzinis kardas. Jį rado patyręs metalo ieškotojas Marcin Wiśniewski, anksčiau bendradarbiavęs su paveldo specialistais, o apie galimai itin vertingą artefaktą nedelsdamas pranešė atsakingoms institucijoms.

    Pasak archeologų, radinio kontekstas ypač neįprastas: kardas buvo įsmigęs į žemę vertikaliai. Toks padėjimas leidžia svarstyti, kad ginklas galėjo būti ne atsitiktinai pamestas, o tyčia paliktas ar „paaukotas“ pagal to meto papročius.

    Datavimas ir istorinis fonas

    Preliminarus datavimas rodo, kad kardas galėjo būti pagamintas laikotarpiu tarp 900 ir 700 metų prieš mūsų erą. Tai reiškia, kad ginklas yra gerokai senesnis už Lenkijos valstybingumo pradžią ir siekia laikus, kai dabartinio Pomeranijos regiono bendruomenės palaikė ryšius su plačiais mainų tinklais Europoje.

    Vėlyvajame bronzos amžiuje Baltijos regionas buvo svarbi žaliavų ir gaminių judėjimo zona, o metalurgijos raida leido kurti vis sudėtingesnę ginkluotę. Bronzos dirbiniai reikalavo tiek žaliavų, tiek meistrystės, todėl tokie ginklai paprastai siejami su aukštu socialiniu statusu.

    Kodėl kardas toks vertingas

    Tyrėjų dėmesį traukia ir neįprastai gera būklė: nepaisant beveik trijų tūkstantmečių, ant ašmenų vis dar įžiūrimos konstrukcinės detalės. Be to, užfiksuoti nuskilimai leidžia kelti versiją, kad kardas galėjo būti naudotas realiuose susidūrimuose, o ne tik ceremonijoms.

    Archeologijoje tokie radiniai vertingi ne vien dėl paties daikto, bet ir dėl informacijos, kurią suteikia jo radimo aplinkybės. Būtent todėl pabrėžiama, kad radėjas, nebandęs kardo iškasti savarankiškai, padėjo išsaugoti vietos duomenis, kurie gali būti esminiai aiškinantis, kas, kada ir kodėl ginklą paliko.

    Kokius atsakymus duos laboratoriniai tyrimai

    Specialistai tikisi, kad tikslesnį atsakymą pateiks laboratoriniai tyrimai: lydinio sudėtis gali parodyti žaliavų kilmę ir technologinius ypatumus, o paviršiaus analizė padėti atskirti naudojimo žymes nuo vėlesnių pažeidimų. Taip pat bus vertinama, ar kardas buvo vienišas radinys, ar didesnio depozito dalis.

    Kol kas neatmetama kelios versijos: kardas galėjo būti pamestas kelionėje, paliktas po kovos arba sąmoningai „deponuotas“ kaip ritualinė auka. Tokios praktikos bronzos amžiuje buvo žinomos įvairiuose Europos regionuose, ypač kai vertingi daiktai būdavo paliekami simbolinėse vietose.

    Archeologai pabrėžia, kad panašūs atradimai padeda tikslinti Pomeranijos regiono priešistorę ir geriau suprasti, kaip gyveno bendruomenės Baltijos pakrantėje dar gerokai prieš rašytinius šaltinius. Dėl to šis Gdansko miškų radinys jau dabar vertinamas kaip vienas reikšmingiausių pastarųjų metų atradimų regione.

  • Pavojaus signalas Argentinoje: iš laboratorijos dingo itin pavojingas cezis-137

    Pavojaus signalas Argentinoje: iš laboratorijos dingo itin pavojingas cezis-137

    Argentinos Rosario mieste sujudintos tarnybos, kai iš medicinos instituto laboratorijos dingo kapsulė su radioaktyviu ceziu-137. Šis izotopas plačiai naudojamas medicinoje, tačiau netinkamai laikomas ar pažeistas gali kelti rimtą grėsmę sveikatai.

    Apie dingimą pranešta Argentinos branduolinės priežiūros institucijai ARN, kuri įjungė krizines procedūras ir informavo radiologinės saugos užtikrinimu besirūpinančias tarnybas. Į paiešką įtrauktos ir federalinės pajėgos, atsakingos už reagavimą į incidentus.

    Kas žinoma apie dingusią kapsulę?

    Pasak ARN, cezis-137 buvo naudojamas medicinos prietaisų kalibravimui. Medžiaga laikyta buteliuke, kuris buvo įdėtas į sunkią švino kapsulę, skirtą blokuoti spinduliuotę.

    Institucijos pabrėžia, kad kol apsauginis apvalkalas nepažeistas, rizika aplinkiniams yra nedidelė. Vis dėlto gyventojai raginami radus įtartiną metalinę kapsulę jos neliesti ir nebandyti atidaryti, o nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Kodėl cezis-137 laikomas pavojingu?

    Cezis-137 susidaro vykstant branduoliniam skilimui ir skyla skleisdama beta bei gama spinduliuotę. Didelės apšvitos dozės gali sukelti nudegimus, spindulinę ligą, ilgainiui didinti onkologinių ligų riziką, o kraštutiniais atvejais baigtis mirtimi.

    Pavojų didina ir cheminės savybės: cezio junginiai gali lengvai plisti aplinkoje ir patekti į organizmą su vandeniu ar maistu. Dėl to radioaktyvių šaltinių apskaita ir laikymas daugelyje šalių reguliuojami itin griežtai.

    Rizikos scenarijai ir istorinės pamokos

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie šaltiniai teoriškai gali būti panaudoti vadinamosioms radiologinėms atakoms, kai sprogmuo išsklaido radioaktyvias daleles plačioje teritorijoje. Tai nėra branduolinis ginklas, tačiau pasekmės gali būti skaudžios dėl taršos, panikos ir brangių valymo darbų.

    Vienas žinomiausių incidentų įvyko 1987 metais Brazilijos Goiânijoje, kai buvo išardytas apleistas medicinos įrenginys su ceziu-137. Tuomet mirė keturi žmonės, o daugiau kaip 100 000 gyventojų teko patikrinti dėl galimos apšvitos.

    Rosario atvejis šiuo metu tiriamas, o tarnybos siekia kuo greičiau nustatyti, kur atsidūrė kapsulė ir ar nebuvo pažeista jos apsauga. Kol vyksta paieška, institucijos ragina laikytis budrumo ir nebandyti savarankiškai tvarkyti galimai pavojingų radinių.

  • „Google“ Los Andžele atidaro pirmą DI meno muziejų: Dataland žada pojūčių audrą

    „Google“ Los Andžele atidaro pirmą DI meno muziejų: Dataland žada pojūčių audrą

    Los Andžele birželio 20 dieną duris atveria Dataland – pristatomas kaip pirmasis pasaulyje muziejus, visiškai dedikuotas dirbtinio intelekto generuojamam menui. Projektą kartu kuria „Google“ ir žinomas skaitmeninio meno kūrėjas bei režisierius Refikas Anadol. Organizatoriai žada ne įprastą galeriją, o erdvę, kuri realiu laiku keičiasi reaguodama į lankytojų buvimą.

    Muziejaus koncepcija remiasi vadinamuoju daugiapojūčiu patyrimu: vaizdus lydės garsai ir kvapai, o instaliacijos bus valdomos duomenų srautų bei skaičiavimų, vykstančių debesijoje. Tokie projektai pastaraisiais metais sparčiai plinta muziejuose ir parodų salėse, tačiau Dataland siekia sukurti nuolatinę infrastruktūrą būtent DI menui.

    Kas yra Dataland ir kuo išsiskiria?

    Dataland įkurtas „The Grand LA“ komplekse, kurį suprojektavo architektas Frankas Gehry. Skelbiama, kad muziejaus plotas viršija 2 300 kvadratinių metrų, o ekspozicijos turinys bus generuojamas ir atnaujinamas dinamiškai, o ne kabinamas kaip tradiciniai paveikslai.

    Pirmoji ekspozicija pavadinta „Machine Dreams: Rainforest“ ir, anot kūrėjų, realiu laiku generuos vaizdą itin didele raiška, paremtą gamtos duomenų rinkiniais. Esminė idėja – ne atkurti vieną statinį kūrinį, o sukurti nuolat kintantį skaitmeninį kraštovaizdį, kuris reaguoja į auditoriją.

    DI menas: kūryba ar technologinis triukas?

    DI generuojamas turinys jau kurį laiką skelia meno bendruomenę į dvi stovyklas. Kritikai pabrėžia autorystės ir originalumo problemas, ypač kai vaizdas sukuriamas trumpa tekstine užklausa, o modeliai apmokomi milžiniškais, ne visada aiškios kilmės duomenų rinkiniais.

    Šalininkai teigia, kad DI yra dar vienas įrankis, panašiai kaip fotografija ar kompiuterinė grafika, kurie pradžioje taip pat kėlė nepasitikėjimą. Dataland atidarymas, tikėtina, dar labiau sustiprins diskusiją apie tai, kur baigiasi technologija ir prasideda žmogaus kūrybinis sprendimas.

    „Google“ strategija ir investicijų kryptis

    „Google“ pastaraisiais metais spartina DI ekosistemos plėtrą: nuo modelių kūrimo iki debesijos infrastruktūros, skirtos didelio masto skaičiavimams. Dataland tampa ir viešosios nuomonės formavimo įrankiu, nes leidžia DI galimybes pristatyti ne per techninius pranešimus, o per emocinį patyrimą.

    Kartu su muziejumi startuoja ir kūrybinė programa „Dataland AI Artist Residency“. Skelbiama, kad keturiems atrinktiems menininkams bus skiriamos stipendijos po maždaug 23 000 eurų ir suteikiama prieiga prie kūrybinių DI įrankių bei mentorystės.

    Tokios rezidencijos vis dažniau tampa technologijų bendrovių ir kultūros institucijų bendradarbiavimo forma. Menininkams tai reiškia resursus ir auditoriją, o technologijų kūrėjams – galimybę testuoti, kaip DI įrankiai veikia realiuose kūrybiniuose procesuose ir kokių etinių ribų iš jų tikisi visuomenė.

  • Taivanas rengia civilius valdyti dronus: Ukrainos karo pamokos ir planas Kinijos grėsmei

    Taivanas rengia civilius valdyti dronus: Ukrainos karo pamokos ir planas Kinijos grėsmei

    Tylioji revoliucija Taipėjuje

    Taipėjuje, toli nuo fronto linijų, vyksta intensyvūs civilinių dronų valdymo mokymai, į kuriuos renkasi įvairaus amžiaus žmonės – nuo paauglių iki senjorų. Taivanas šias programas pristato kaip praktinį pasirengimą krizinėms situacijoms, kurios regiono įtampų fone nebeatrodo hipotetinės.

    Mokymų kryptį stipriai formuoja Ukrainos karo patirtis, parodžiusi, kad pigūs ir greitai pritaikomi bepiločiai orlaiviai gali pakeisti situacijos žvalgybą, taikinių nustatymą ir net taktinių sprendimų greitį. Taivane tai verčiama į konkretų tikslą – didinti visuomenės technologinius įgūdžius ir atsparumą.

    Ką mokoma ir kodėl tai veikia

    Programos orientuotos į pradedančiuosius: mokoma ne tik pilotavimo pagrindų, bet ir to, kaip dronus naudoti paieškos, stebėsenos bei informacijos perdavimo užduotims. Mokymų organizatoriai pabrėžia, kad krizinėse situacijose svarbus ne vien skrydis, bet ir gebėjimas greitai perduoti tikslius duomenis.

    Dalis užsiėmimų remiasi sąmoningu technologinių „patogumų“ atsisakymu. Naudojami lengvi Taivane pagaminti dronai, kurie neturi GPS ar autonominio skrydžio režimų, nes realiame konflikte šiuolaikinės sistemos gali sutrikti dėl elektroninės kovos ir signalo slopinimo.

    Augantis susidomėjimas ir platesnė gynybos logika

    Susidomėjimas mokymais sparčiai auga: organizatoriai skelbia, kad vietos užsipildo iš anksto, o į kursus registruojasi skirtingų profesijų ir patirčių žmonės. Taivano kontekste tai siejama su visuomenės nuostata, kad saugumas prasideda nuo asmeninių įgūdžių ir pasirengimo.

    Ši dronų mokymų banga dera su platesniu civilinės gynybos stiprinimu: saloje veikia dešimtys civilinės gynybos grupių, populiarėja pirmosios pagalbos, evakuacijos ir sužeistųjų transportavimo mokymai. Ekspertai akcentuoja pokytį nuo pasyvios gynybos prie aktyvaus dalyvavimo, kai civiliai gali prisidėti prie situacijos stebėsenos ir operatyvaus informacijos perdavimo.

    Taivanas taip pat siekia stiprinti vietinę dronų ekosistemą ir tiekimo grandines, mažinant priklausomybę nuo Kinijos technologijų. Ukrainos patirtis išryškino dar vieną tendenciją: masiškai naudojami, pigesni ir vietoje surenkami dronai dažnai tampa ne mažiau svarbūs nei brangios, sudėtingos sistemos.

    „Ukrainos patirtis parodė, kad dronai šiandien lemia ne tik mūšio lauko vaizdą, bet ir sprendimų greitį, todėl mokomės veikti tada, kai technologijos nepadeda“, – sakė mokymų organizatoriai.