Nutekėję eksporto kontrolės dokumentai rodo, kad Bulgarijos institucijos 2018–2023 metais išdavė leidimus Sofijoje veikiančiai bendrovei „Circles BG“ parduoti ryšio perėmimo ir mobiliųjų įrenginių sekimo sprendimus užsienio saugumo bei žvalgybos tarnyboms. Leidimuose minimos šalys, kurių žmogaus teisių padėtis tarptautinių organizacijų ne kartą buvo kritikuota.
Dokumentuose nurodoma, kad buvo licencijuojami įvairūs sprendimai: telekomunikacijų perėmimo infrastruktūra, mobiliojo ryšio bokštų duomenimis paremti buvimo vietos nustatymo įrankiai, serveriai ir duomenų saugyklos. Dalis įrangos yra komercinė, tačiau suprogramuota ar sukomplektuota taip, kad taptų dalimi sekimo sistemos.
„Circles BG“ siejama su Izraelyje įsikūrusia NSO Group, kurios „Pegasus“ kenkėjiška programa plačiai aptarta dėl naudojimo prieš politikus, žurnalistus ir pilietinės visuomenės atstovus. Skirtingų tyrimų duomenimis, tokio tipo technologijos dažnai atsiduria pilkojoje zonoje, kai formaliai įvardijamos kaip kovos su nusikalstamumu priemonės, bet praktikoje gali būti pasitelkiamos politinei kontrolei.
Leidimuose matyti konkretūs pirkėjai ir paskirtys. Tarp jų minimos žvalgybos ar vidaus reikalų struktūros Azerbaidžane ir Serbijoje, taip pat pirkimai Malaizijoje ir Meksikoje, kur kai kuriais atvejais sekimo priemonės siejamos su taktinėmis operacijomis ir vietos saugumo iššūkiais.
Bulgarijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad vertinant paraiškas atsižvelgiama į galutinio naudojimo dokumentus ir informaciją, gaunamą oficialiais kanalais, o technologijos esą skirtos nusikaltimų ir terorizmo prevencijai bei tyrimams, taip pat paieškos ir gelbėjimo operacijoms humanitarinių krizių metu.
Žmogaus teisių organizacijos tokius licencijavimo sprendimus vertina kaip rizikingus, nes šalyse, kuriose ribojama žodžio laisvė ir opozicijos veikla, sekimo sistemos gali būti panaudotos vidaus represijoms. Kritikai pabrėžia, kad net jei eksportas atitinka formalius reikalavimus, galutinį poveikį lemia ne deklaruojama, o reali technologijos paskirtis ir jos naudojimo kontrolė.
Šis atvejis sustiprina diskusijas dėl Europos Sąjungos dvejopos paskirties prekių eksporto kontrolės, kuri apima ir kibernetinio sekimo priemones. Europos Komisija rengiasi peržiūrai, kurioje bus vertinama, ar dabartinės taisyklės pakankamai aiškiai apibrėžia modernių sekimo sistemų ribas ir ar nacionalinės institucijos vienodai griežtai taiko žmogaus teisių rizikos kriterijus.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinės sekimo platformos neretai kuriamos iš kelių dalių: specializuotos programinės įrangos, telekomunikacijų prieigos ir įprastų serverių. Dėl to tampa sunkiau atskirti, kur baigiasi standartinė ryšio infrastruktūra ir prasideda priemonės, galinčios suteikti plačias sekimo galimybes.
Kol kas nutekinti leidimai patys savaime neįrodo neteisėto naudojimo, tačiau jie suteikia retesnį, detalesnį vaizdą, kaip nacionaliniu lygiu veikia licencijavimo mechanizmai ir kokiu mastu Europos teritorijoje registruotos įmonės gali eksportuoti jautrias sekimo technologijas į užsienį.
Leave a Reply