CP v2

Blog

  • Burokėlių sultys kaip legalus dopingas: ką iš tiesų daro širdžiai, kraujui ir treniruotėms?

    Burokėlių sultys kaip legalus dopingas: ką iš tiesų daro širdžiai, kraujui ir treniruotėms?

    Kas vyksta organizme?

    Burokėliuose gausu neorganinių nitratų, kurie organizme virsta azoto oksidu – molekule, svarbia kraujagyslių tonusui. Šis virsmas prasideda burnoje, kur naudingos bakterijos nitratų dalį paverčia nitritais, o vėliau susidaro azoto oksidas.

    Azoto oksidas skatina kraujagyslių išsiplėtimą, todėl kraujas teka laisviau, audiniai geriau aprūpinami deguonimi. Dėl to gali pagerėti ištvermė, o daliai žmonių mažėti kraujospūdis, ypač jei jis linkęs būti padidėjęs.

    Kaip tai susiję su sportu?

    Mokslinėje literatūroje nitratai dažniausiai siejami su ištvermės sportu, nes gali sumažinti deguonies „kainą“ atliekant tą patį darbą. Praktikoje tai reiškia, kad bėgant, važiuojant dviračiu ar plaukiant daliai sportuojančiųjų lengviau išlaikyti intensyvumą.

    Tyrimuose fiksuojami skirtingi rezultatai, tačiau neretai aprašomas kelių procentų našumo pagerėjimas, ypač kai krūvis trunka nuo kelių minučių iki maždaug pusvalandžio. Stiprumo sporte išsiplėtusios kraujagyslės gali sustiprinti raumenų „pompos“ pojūtį, nors tiesioginis poveikis maksimaliam jėgos rezultatui paprastai mažesnis nei ištvermei.

    Kada ir kiek gerti?

    Dažniausiai sporto praktikoje orientuojamasi į 300–500 mililitrų šviežių burokėlių sulčių maždaug prieš 2–3 valandas iki treniruotės. Būtent tuo metu azoto oksido poveikis gali būti ryškiausias, todėl planuojant verta atsižvelgti į treniruotės pradžios laiką.

    Svarbi detalė – burnos bakterijos yra šio proceso dalis, todėl po sulčių vartojimo patariama kurį laiką nenaudoti antibakterinių burnos skalavimo skysčių. Kai kurie šaltiniai taip pat rekomenduoja bent valandą vengti agresyvių antiseptikų, kad nebūtų slopinamas nitratų virtimas nitritais.

    Jei nėra laiko spausti sulčių, rinkoje yra koncentruotų burokėlių „šotų“, kuriuose nitratai pateikiami mažesniu tūriu. Vis dėlto svarbu vertinti sudėtį, cukraus kiekį ir individualų toleravimą, nes daliai žmonių didesnės porcijos gali sukelti skrandžio diskomfortą.

    Reguliarus vartojimas kai kuriems žmonėms gali padėti palaikyti sveikesnį kraujospūdį, tačiau tai nėra vaistas ir nepakeičia gydymo. Dažniausias nepageidaujamas reiškinys – nekenksmingas rausvas šlapimo ar išmatų atspalvis, vadinamas beeturija, kuris gali išgąsdinti, bet paprastai nėra pavojingas.

    Žmonėms, turintiems lėtinių ligų, vartojantiems kraujospūdį veikiančius vaistus ar turintiems inkstų problemų, prieš didesnes burokėlių sulčių dozes verta pasitarti su gydytoju. Tai ypač aktualu, jei kartu keičiama mityba ar intensyviai didinami fiziniai krūviai.

  • Čikagoje atidaromas Baracko Obamos prezidentinis centras: į ceremoniją renkasi ryškiausios žvaigždės

    Čikagoje atidaromas Baracko Obamos prezidentinis centras: į ceremoniją renkasi ryškiausios žvaigždės

    Čikagoje birželio 18 dieną atidaromas Baracko Obamos prezidentinis centras – naujas kultūros ir bendruomenės traukos taškas miesto pietinėje dalyje, Jackson Parke. Į kvietimus gavusių svečių ceremoniją atvyksta ryškūs muzikos ir pramogų pasaulio vardai, o renginys transliuojamas tiesiogiai.

    Organizatoriai skelbia, kad atidaryme dalyvaus Bruce Springsteen, Stevie Wonder, Bono, Christina Aguilera, taip pat keli buvę Jungtinių Valstijų prezidentai. Tikimasi, kad kalbas sakys pats Barackas Obama ir buvusi pirmoji ponia Michelle Obama.

    Renginys išsiskiria ir platesne žvaigždžių programa: tarp paskelbtų dalyvių minimi Common, Jennifer Hudson, Mark Hamill, Eddie Vedder, John Legend, Marc Anthony ir grupė The Roots. Atidarymas įvardijamas kaip simbolinis startas centrui, kuris sieks būti ne vien muziejumi, bet ir aktyvia viešąja erdve vietos bendruomenei.

    Projektas, kurio vertė siekia apie 740 milijonų eurų, jau anksčiau sulaukė politinių komentarų. Dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas į svečių sąrašą neįtrauktas, o šių metų vasarį socialiniuose tinkluose centrą pavadino „visiška katastrofa“.

    Kas veiks Obamos centre?

    Be muziejaus, pasakojančio apie Baracko Obamos politinį kelią ir asmeninę istoriją, komplekse įrengta Čikagos viešosios bibliotekos filialo erdvė. Taip pat numatytos sporto ir laisvalaikio zonos, įskaitant krepšinio aikšteles, vaikų žaidimų erdves bei atletikos centrą.

    Obamos fondo atstovai pabrėžia, kad teritorija kuriama kaip vieta susitikimams, edukacijai ir bendruomeninėms iniciatyvoms, o ne tik ekspozicijų lankymui. Skelbiama, kad kompleksas turėtų pritraukti daugiau nei 1 000 000 lankytojų per metus.

    „Ši vieta yra saugi erdvė ateiti ir apmąstyti istorinius įvykius, bet kartu susiburti kaip bendruomenei ir galvoti, kokį pokytį galite sukurti savo rajone“, – sakė Obamos fondo viešojo įsitraukimo viceprezidentas Joshas Harrisas.

    Muziejuje lankytojams žadama galimybė užeiti į tikro dydžio Ovalinio kabineto rekonstrukciją. Tarp eksponatų – ir dalis Michelle Obama dėvėtų vakarinių suknelių, kurios pristatomos kaip svarbi pirmosios ponios viešojo įvaizdžio ir JAV politinės kultūros dalis.

  • Mirė 35-erių „Lilo ir Stičas“ bei „Skambutis“ aktorė Daveigh Chase: paskelbta mirties priežastis

    Mirė 35-erių „Lilo ir Stičas“ bei „Skambutis“ aktorė Daveigh Chase: paskelbta mirties priežastis

    Mirė buvusi vaikų aktorė Daveigh Chase, geriausiai žinoma kaip Lilo balsas „Disney“ animaciniame filme „Lilo ir Stičas“ ir kaip siaubo filmo „Skambutis“ antagonistė Samara Morgan. Aktorei buvo 35 metai.

    Apie mirtį pranešta birželio 18 dieną, o pirminė informacija dėl aplinkybių pateikta artimoje aplinkoje. Nurodoma, kad moteris mirė antradienį, o mirtį nulėmė meningitas ir kraujo infekcija, komplikavusis sepsiu.

    Ši diagnozių seka medikų praktikoje vertinama kaip ypač pavojinga, nes sepsis gali vystytis greitai ir pažeisti gyvybiškai svarbius organus. Specialistai pabrėžia, kad tokiais atvejais kritiškai svarbus ankstyvas atpažinimas ir skubi pagalba.

    Pranešimuose taip pat teigiama, kad anksčiau šį mėnesį Daveigh Chase buvo paguldyta į ligoninę Los Andžele dėl prastos mitybos būklės. Vis dėlto šios detalės, kaip ir tiksli ligos eiga, viešai nėra išsamiai patvirtintos oficialiais medicininiais dokumentais.

    Aktorė gimė 1990 metų liepos 24 dieną Las Vegase, Nevados valstijoje. Plačios auditorijos dėmesį ji patraukė ankstyvais vaidmenimis ir įgarsinimais, o vėliau tapo atpažįstama ir tarp siaubo kino gerbėjų.

    Žiūrovai ją prisimena ir iš kino juostos „Donnie Darko“, kur ji suvaidino Samantha Darko. Be to, ji įgarsino Chihiro Ogino angliškoje „Studio Ghibli“ filmo „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ versijoje.

    2002 metais pasirodžiusiame amerikietiškame siaubo filmo „Skambutis“ perdirbinyje Daveigh Chase sukurta Samara Morgan tapo vienu ryškiausių to laikotarpio siaubo kino įvaizdžių. Šis vaidmuo ilgam įtvirtino aktorę populiariosios kultūros atmintyje.

    Vėlesniais metais ji pasirodė ir televizijoje, tarp darbų minimi epizodiniai vaidmenys seriale „Sabrina the Teenage Witch“ bei HBO dramos seriale „Big Love“. Nors karjerą pradėjo itin anksti, ilgainiui jos pasirodymai ekrane retėjo.

    Skelbiama, kad nuo 2015 metų Daveigh Chase nebevaidino nuolat, o vėliau viešojoje erdvėje pasirodydavo žinios apie teisinius incidentus. Tarp jų minėti kaltinimai dėl narkotikų laikymo ir važiavimo vogtu automobiliu.

    Aktorės mirtis sukėlė reakcijų bangą tarp gerbėjų, ypač tų, kurie užaugo su „Lilo ir Stičas“ ir prisimena jos balsą kaip vieną ryškiausių vaikystės animacijos simbolių. Artimieji ir kolegos kol kas platesnių komentarų nepateikė.

    Kol laukiama daugiau oficialios informacijos, žinutė apie Daveigh Chase mirtį priminė ir apie meningito bei sepsio riziką. Medikai nuolat akcentuoja, kad didelis karščiavimas, stiprus galvos skausmas, sprando rigidiškumas, sumišimas ar staigus būklės blogėjimas yra signalai, dėl kurių reikia nedelsti ir kreiptis pagalbos.

  • Netoli Stounhendžo aptiko 5 000 metų medinę konstrukciją: ji galėjo būti ankstyvas prototipas

    Netoli Stounhendžo aptiko 5 000 metų medinę konstrukciją: ji galėjo būti ankstyvas prototipas

    Atrasta vos keli kilometrai nuo paminklo

    Pietų Anglijoje, netoli Stounhendžo, archeologai aptiko 5 000 metų senumo medinę konstrukciją, kuri, tyrėjų vertinimu, galėjo būti ankstyvas vėliau iškilusio garsiojo akmenų rato pirmtakas. Apie radinį pranešė britų archeologinių tyrimų bendrovės Wessex Archaeology komanda.

    Pasak tyrėjų, išlikę du stambūs stulpaviečių taškai rodo, kad vietoje kadaise stovėjo du mediniai stulpai. Jie buvo išdėstyti maždaug 120 metrų atstumu vienas nuo kito, o visa struktūra orientuota pagal Saulės judėjimą.

    Orientuota į saulėgrįžas

    Skaičiuojama, kad stulpai galėjo siekti 3–4 metrų aukštį, o jų išdėstymas tiksliai atitiko vasaros saulėgrįžos saulėtekį ir žiemos saulėgrįžos saulėlydį. Tokia orientacija leidžia manyti, kad dar prieš Stounhendžo statybas čia gyvenusios bendruomenės sąmoningai stebėjo dangaus reiškinius.

    Šis faktas svarbus platesniame Stounhendžo interpretacijų kontekste, nes pats paminklas taip pat siejamas su saulėgrįžomis. Nors mokslininkai iki šiol diskutuoja, ar Stounhendžas buvo šventykla, ritualų vieta, gydymo centras ar astronominių stebėjimų taškas, jo orientacija į metų virsmus laikoma vienu tvirčiausių argumentų.

    „Tokios galimybės, ko gero, pasitaiko tik kartą per karjerą, o gal ir per visą gyvenimą“, – sakė archeologas Philas Hardingas.

    Radinius analizavo kelerius metus

    Kartu su stulpavietėmis rasta keramikos šukių, gyvūnų kaulų ir įrankių, įskaitant retą disko formos titnaginį peilį. Archeologai neatmeta, kad jo simbolika galėjo būti susieta su Saule ir vietos ritualais.

    Tyrėjų teigimu, vietovė galėjo būti didelių religinių ar bendruomeninių susibūrimų centras ir maždaug 500 metų senesnė už Stounhendžą. Pirminiai kasinėjimai šioje vietoje vyko 2015–2017 metais, o vėliau sekė ilga radinių analizė ir duomenų tikslinimas.

    Kasimus paskatino platesnė archeologinė programa, vykdyta kartu su Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos infrastruktūros planais. Bulfordo apylinkėse yra karinis miestelis, todėl prieš statybos ir pertvarkos darbus čia atlikti išsamūs tyrimai.

    Radinys paskelbtas artėjant vasaros saulėgrįžai, kai į Stounhendžą tradiciškai susirenka tūkstančiai žmonių pasitikti ilgiausios metų dienos. Archeologai pabrėžia, kad nauji duomenys gali padėti tiksliau suprasti, kaip ir kodėl Solsberio lygumose formavosi vienas garsiausių Europos neolito kraštovaizdžių.

  • Atėnuose baigtas svarbus Partenono restauravimo etapas: po 220 metų nuimti pastoliai

    Atėnuose baigtas svarbus Partenono restauravimo etapas: po 220 metų nuimti pastoliai

    Vakarų fasadas vėl matomas

    Graikija pranešė užbaigusi vieną svarbiausių pastarųjų metų Akropolio restauravimo darbų etapų: nuo Partenono vakarų fasado nuimti išoriniai pastoliai. Tai reiškia, kad monumento vakarų frontonas pirmą kartą per maždaug 220 metų vėl atsiveria kiek įmanoma vientisesniu vaizdu.

    Šis pokytis matomas ne tik turistams, bet ir specialistams, nes vakarų pusė ilgą laiką buvo siejama su sudėtingais konstrukciniais ir akmens konservavimo sprendimais. Pasak Graikijos institucijų, pastolių nuėmimas žymi esminį darbų lūžį, nors restauracija Akropolyje tęsiama ir toliau.

    Sudėtingiausi darbai – su marmuru

    Restauruojant Partenono vakarų frontono dalį buvo tvarkomos vadinamosios ortostatos – dideli akmens blokai, formuojantys apatinę frontono dalį. Už darbus atsakinga Akropolio paminklų restauravimo tarnyba pabrėžė, kad tai buvo viena techniškai sudėtingiausių intervencijų per pastaruosius metus.

    Darbams reikėjo itin tikslių matavimų, naujo marmuro parinkimo ir apdirbimo, taip pat saugaus blokų pakėlimo bei įtvirtinimo istoriniame statinyje. Viena didžioji ortostata atkurta sujungiant išlikusius antikinius fragmentus ir papildant juos nauju marmuru, o kita suformuota iš naujo marmuro nuo pradžios.

    Istorinis momentas Akropoliui

    Galutiniam akmens blokų sumontavimui buvo įrengta nauja funkcinė pastolių sistema, atitinkanti šiuolaikinius saugos reikalavimus ir pritaikyta prie paminklo estetikos. Užbaigus montavimo darbus, išoriniai pastoliai buvo nuimti visam laikui, todėl vakarų fasadas vėl įgauna architektūrinį vientisumą.

    „Šiandien kalbame apie itin sudėtingos restauravimo intervencijos pabaigą, dėl kurios Partenono vakarų frontonas pristatomas kiek įmanoma pilniausiu pavidalu pirmą kartą per maždaug 220 metų“, – sakė kultūros ministrė Lina Mendoni.

    Ministrė pabrėžė, kad naujos ortostatos ne tik užpildo vizualinę spragą, bet ir leidžia vėl aiškiai matyti vakarų fasado proporcijas bei geometriją. Graikijos institucijų teigimu, šis etapas laikomas reikšmingu ne tik pačiam monumentui ir Akropoliui, bet ir platesniam pasaulio kultūros paveldo išsaugojimui.

    Skelbiama, kad vakarų fasado atkūrimo programa įgyvendinta projekto, finansuoto Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, rėmuose. Restauravimo darbai Akropolyje planuojami taip, kad lankytojų srautai galėtų judėti saugiai, o monumentas būtų apsaugotas nuo tolesnio irimo.

  • Seimas pritarė rezidentūros vietoms su įpareigojimu: jauni gydytojai žada kreiptis į Konstitucinį Teismą

    Seimas pritarė rezidentūros vietoms su įpareigojimu: jauni gydytojai žada kreiptis į Konstitucinį Teismą

    Rezidentūra su penkerių metų įpareigojimu

    Seimas pritarė sprendimui didinti valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų skaičių, siekiant mažinti gydytojų trūkumą regionuose. Tačiau daliai jaunųjų gydytojų tai kelia rimtų abejonių dėl profesinės laisvės ir priemonės veiksmingumo.

    Pagal pakeitimus valstybė apmoka rezidentūros studijas, bet stojantysis pasirašo sutartį, kuri po rezidentūros įpareigoja penkerius metus dirbti regione, kuriame trūksta sveikatos priežiūros specialistų. Kritikai teigia, kad toks modelis labiau primena priverstinį paskirstymą nei tvarų sprendimą.

    Jaunųjų gydytojų atstovai skelbia svarstantys kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jų vertinimu, politika turėtų šalinti priežastis, kodėl medikai nesirenka regionų, o ne nustatyti privalomą darbo vietą po studijų.

    Jaunieji gydytojai: trūksta analizės

    Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacija teigia, kad siūloma priemonė neatsako į esminį klausimą, kodėl gydytojai pasirenka arba nepasirenka darbo mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse. Pasak jų, nepateikta pakankama poveikio analizė, o penkerių metų įsipareigojimas gali skatinti dalį medikų planuoti karjerą užsienyje.

    „Pasirinkta priemonė yra populistinė“, – sakė Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Laurynas Maciulevičius.

    Asociacija pabrėžia, kad regionams labiau reikia sistemos, kuri skatintų gydytojus pasilikti ilgam, o ne tik laikinai „atidirbti“ nustatytą laikotarpį. Tarp dažniausiai įvardijamų problemų minima darbo krūvio netolygumas, ribotos profesinio tobulėjimo galimybės ir infrastruktūros skirtumai.

    Iniciatoriai: tai pasirinkimas, o ne prievarta

    Pakeitimų iniciatoriai tvirtina, kad jaunieji gydytojai turės alternatyvą. Pasak socialdemokratės Orintos Leiputės, bus galima rinktis rezidentūros vietą be įsipareigojimo dirbti regione, tačiau tokių vietų skaičius išliks ribotas.

    Numatyta, kad iš 385 valstybės finansuojamų rezidentūros vietų tik 20 nebus susietos su penkerių metų darbu regionuose. Kita galimybė išlieka mokamos, valstybės nefinansuojamos rezidentūros vietos.

    Sprendimo šalininkai argumentuoja, kad Lietuvoje gydytojų skaičius, vertinant gyventojų skaičių, nėra mažas, tačiau problema yra jų pasiskirstymas. Regionuose susidaro vadinamosios medicinos dykumos, kai paslaugos tampa sunkiai pasiekiamos dėl specialistų stokos.

    Europos patirtis: skatinimas dažnai veikia geriau

    Gydytojų trūkumas ir netolygus pasiskirstymas yra problema daugelyje Europos šalių, todėl taikomos įvairios priemonės. Vienur didinamas rezidentūros vietų skaičius ir perkeliama dalis mokymo bazės arčiau regionų, kitur siūlomos finansinės paskatos, būsto ar persikėlimo kompensacijos, lankstesnis darbo grafikas.

    Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse daugiau dėmesio skiriama slaugytojų ir kitų sveikatos specialistų kompetencijų plėtrai, kad dalis paslaugų būtų suteikiama greičiau, o gydytojų laikas būtų naudojamas sudėtingesniems atvejams. Taip pat taikoma atranka, kai pirmenybė studijoms suteikiama kandidatams, iš anksto įsipareigojantiems dirbti regionuose.

    Lietuvoje naujosios taisyklės, kaip skelbiama, turėtų įsigalioti nuo 2027 metų. Iki tol tikėtina, kad diskusijos tęsis, o galimas kreipimasis į Konstitucinį Teismą gali tapti esminiu šios reformos išbandymu.

  • DI strategijos ant popieriaus, grąža miglota: „KPMG“ įvardijo, kodėl verslai stringa diegdami DI

    DI strategijos ant popieriaus, grąža miglota: „KPMG“ įvardijo, kodėl verslai stringa diegdami DI

    DI strategijos yra, bet rezultatai ne visada aiškūs

    Įmonės vis aktyviau diegia dirbtinį intelektą, tačiau realus poveikis verslui dažnai atsilieka nuo ambicijų. Tai pabrėžė „KPMG France“ klientų ir rinkų vadovas Mathieu Wallich-Petit, kalbėjęs technologijų renginyje VivaTech Paryžiuje.

    Jo teigimu, dalis organizacijų jau susikūrė aiškias DI kryptis, bet praktikoje vis dar sunkiai įrodo, kad investicijos atsiperka. Didžiausia problema tampa ne idėjų trūkumas, o gebėjimas jas paversti kasdieniais procesais ir pamatuojamais rodikliais.

    „Mūsų klientai tikrai į DI žiūri strategiškai, bet realybėje matome didelį atsilikimą“, – sakė Mathieu Wallich-Petit.

    „KPMG“ kovo mėnesį paskelbtoje apžvalgoje nurodoma, kad 95 proc. klientų turi stiprią DI strategiją, o 64 proc. teigia jau matantys apčiuopiamų rezultatų. Vis dėlto tik 8 proc. gali aiškiai išmatuoti investicijų grąžą, o DI mastu yra įdiegę tik apie 10 proc. respondentų.

    Šis skirtumas, anot „KPMG“ atstovo, atskleidžia tipinę brandos problemą: organizacijos geba sukurti bandomuosius projektus, tačiau jiems pritrūksta duomenų valdymo, atsakomybės modelių ir darbuotojų pasirengimo, kad DI taptų nuolatine praktika.

    Nuo pilotų prie realaus masto

    Mathieu Wallich-Petit akcentavo, kad DI technologijos tobulėja itin sparčiai, o įmonių prisitaikymas dažnai vyksta gerokai lėčiau. Tai sukuria situaciją, kai strateginiai planai pasensta greičiau, nei organizacijos spėja pertvarkyti procesus ir kompetencijas.

    Jo vertinimu, proveržį lemia ne vien pasirinktas modelis ar platforma, o tai, ar DI įsiuvamas į kasdienę veiklą. Tai reiškia aiškiai aprašytas darbo eigas, atsakingus vadovus, duomenų kokybės standartus ir nuoseklią rizikų kontrolę.

    „Receptas paprastas: pereiti nuo įrodymo, kad veikia, prie to, kad DI būtų įmontuotas į procesą“, – sakė Mathieu Wallich-Petit.

    Pasak jo, DI sėkmė beveik visada atsiremia į žmones. Įmonėms reikia investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, mokymus ir aiškias taisykles, kaip DI naudojamas priimant sprendimus, rengiant dokumentus ar aptarnaujant klientus.

    Kartu auga ir vadovybių spaudimas greitai pamatyti rezultatą. Nors valdybos DI dažnai mato kaip konkurencinį pranašumą ir priemonę pritraukti talentus, vis dažniau reikalaujama aiškių, trumpesnio laikotarpio rodiklių, kurie pagrįstų didėjančius biudžetus.

    Suverenumas ir priklausomybė nuo tiekėjų

    „KPMG France“ atstovas atkreipė dėmesį į dar vieną ryškėjančią tendenciją: DI suverenitetą. Verslams tampa vis svarbiau neatsidurti situacijoje, kai kritiniai procesai priklauso nuo vieno tiekėjo ar vieno modelio, ypač kai prieigą gali paveikti geopolitika ar reguliaciniai sprendimai.

    Jo teigimu, įmonėms rekomenduojama planuoti kelių modelių ir tiekėjų strategiją, kad būtų galima perskirstyti krūvį, valdyti kainas, sumažinti tiekimo riziką ir pasirinkti tinkamiausią sprendimą skirtingoms užduotims.

    „Svarbiausia nėra remtis vienu modeliu, o turėti skirtingų modelių įvairovę“, – sakė Mathieu Wallich-Petit.

    Ši tema tapo ypač apčiuopiama po to, kai „KPMG“ ir JAV DI bendrovė „Anthropic“ paskelbė pasaulinę partnerystę, numatančią „Claude“ integravimą į „KPMG“ klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo platformas. Netrukus po to „Anthropic“ pranešė gavusi JAV valdžios nurodymą sustabdyti prieigą prie kai kurių pažangių modelių užsienio šalių piliečiams.

    Ekspertų vertinimu, tokie atvejai verslui primena, kad DI diegimas nėra tik technologinis projektas. Tai ir tiekimo grandinės, teisinės atitikties, duomenų apsaugos bei veiklos tęstinumo klausimas, kuriam reikia iš anksto parengtų scenarijų.

    Apibendrinant, „KPMG“ žinutė verslui aiški: strategija pati savaime dar nereiškia transformacijos. Tik tada, kai DI tampa kasdienės veiklos dalimi, atsiranda ir tai, ko labiausiai ieško valdybos, aiškiai pamatuojama vertė.

  • Pilvas dirba, nors neatsistojate nuo kėdės: 5 minučių treniruotė užsiėmusiems biure

    Pilvas dirba, nors neatsistojate nuo kėdės: 5 minučių treniruotė užsiėmusiems biure

    Treniruotė, kuri telpa į pertrauką

    Pratimai pilvo raumenims dažniausiai siejami su kilimėliu ir atsispaudimo padėtimi, tačiau vis dažniau pasirenkamos trumpos treniruotės sėdint. Tam pakanka stabilios kėdės ir kelių minučių, todėl tokia rutina patogi dirbantiems prie kompiuterio.

    Fizinio aktyvumo pertraukos vis dažniau vertinamos kaip būdas sumažinti ilgalaikio sėdėjimo žalą. Tyrimai rodo, kad ilgas nepertraukiamas sėdėjimas siejamas su prastesniais medžiagų apykaitos rodikliais, o trumpi atsistojimo ar judesio intarpai gali būti naudingi, net jei sportuojate po darbo.

    Kodėl svarbūs „core“ raumenys?

    Pilvo raumenys reikalingi ne vien liemens išvaizdai. Jie padeda stabilizuoti stuburą, palaiko laikyseną, dalyvauja sukant liemenį, keliant kojas ir kontroliuojant pusiausvyrą, todėl dažnai vadinami kūno centru.

    Atliekant pratimus ant kėdės pilvas dažniausiai dirba stabilizaciniu režimu. Kai keliate kelius ar sukate liemenį, kūnas turi išlaikyti pusiausvyrą ir neleisti nugarai sukristi, todėl įsijungia ne tik tiesieji, bet ir įstrižiniai bei gilieji raumenys.

    Paprastas pratimas: kelių kėlimas

    Vienas lengviausių pratimų pradžiai yra kelių kėlimas link krūtinės sėdint. Svarbiausia pasirinkti tvirtą kėdę, atsisėsti ant sėdimosios dalies priekio, išlaikyti tiesią nugarą ir lengvai įtempti pilvą.

    Judėkite lėtai ir kontroliuotai, nekeldami pečių prie ausų ir neapvalindami nugaros. Geriau atlikti mažiau pakartojimų taisyklingai, nei skubėti ir kompensuoti judesį siūbuojant liemeniu.

    Pradžiai galima dirbti 30 sekundžių, pailsėti ir pakartoti dar vieną seriją. Vėliau trukmę galima ilginti iki 45 ar 60 sekundžių, jei pratimai nesukelia skausmo ir pavyksta išlaikyti taisyklingą laikyseną.

    Ko tikėtis ir kam tinka?

    Reguliariai atliekami pratimai sėdint gali padėti stiprinti pilvo raumenis, gerinti laikysenos kontrolę ir palengvinti kasdienius judesius, pavyzdžiui, stojimą nuo kėdės ar pirkinių nešimą. Vis dėlto jie nepakeičia ėjimo, aerobinės veiklos ir jėgos treniruočių.

    Svarbu suprasti, kad nėra pratimų, kurie degintų riebalus tik nuo pilvo. Tokia treniruotė labiau stiprina raumenis, didina kūno sąmoningumą ir skatina per dieną judėti dažniau.

    Ši rutina dažniausiai tinka pradedantiesiems, biuro darbuotojams, po pertraukos grįžtantiems į judėjimą ar tiems, kam nepatinka pratimai ant kilimėlio. Kėdė suteikia stabilumo, todėl kai kuriems žmonėms ji atrodo saugesnė nei pratimai atramoje.

    Atsargūs turėtų būti žmonės po stuburo traumų ar operacijų, turintys stiprių nugaros skausmų, klubų problemų, galvos svaigimą ar šviežias traumas. Jei atsiranda aštrus skausmas, tirpimas ar svaigulys, pratimą reikia nutraukti ir pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

  • Šiaurės jūros vėjo jėgainių parkai tapo austrių prieglobsčiu: kaip jos ima valyti vandenį

    Šiaurės jūros vėjo jėgainių parkai tapo austrių prieglobsčiu: kaip jos ima valyti vandenį

    Giliai po Šiaurės jūros bangomis vyksta pokyčiai, kurių nepamatysi nuo kranto: vėjo jėgainių parkų teritorijose ima formuotis naujos gyvybės salos. Didžiulės turbinos čia ne tik gamina elektrą, bet ir keičia dugno aplinką, sudarydamos sąlygas įsikurti moliuskams bei kitiems organizmams.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių siejamas su europine plokščiąja austre, kurios populiacijos Šiaurės jūroje per pastarąjį šimtmetį smuko dėl perteklinės žvejybos, ligų ir buveinių nykimo. Dabar šiai rūšiai atsiveria netikėta galimybė atkurti kolonijas ten, kur komercinė žvejyba dugniniais tralais yra ribojama arba draudžiama.

    Vėjo parkai kaip saugesnė zona

    Jūriniai vėjo jėgainių parkai dažnai turi aiškias ribas ir veiklos režimą, dėl kurio dugninė tralinė žvejyba jų viduje paprastai nevykdoma. Tai reiškia, kad dugnas ilgam laikui tampa mažiau trikdomas, o būtent stabilumas yra svarbus sąlyginai lėtai atsikuriančioms rūšims, tokioms kaip plokščiosios austrės.

    Be to, inžineriniai sprendimai, skirti apsaugoti turbinų pamatus nuo srovių sukeliamo grunto ardymo, pakeičia dugno struktūrą. Aplink pamatus dažnai pilama akmenų ir kitų medžiagų, kurios sukuria kietą pagrindą organizmams prisitvirtinti, o tai švelniame, dumblėtame dugne paprastai yra reta.

    Kodėl austrės vadinamos natūraliais filtrais

    Austrės maitinasi filtruodamos vandenį: jos per savo organizmą praleidžia didelius vandens kiekius ir sulaiko dalį jame esančių dalelių, įskaitant planktoną. Dėl šios savybės austrės dažnai minimos kaip ekosistemų „inžinierės“, galinčios prisidėti prie vandens skaidrumo ir bendros buveinės būklės gerinimo.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad vandens „valymas“ nėra stebuklingas ir priklauso nuo daugelio veiksnių: kolonijos dydžio, vandens apykaitos, maistinių medžiagų srautų ir vietos ekologinių sąlygų. Didžiausias poveikis paprastai pasiekiamas tada, kai austrės formuoja tankius rifus, kurie tampa buveine ir kitoms rūšims.

    Atkūrimas kainuoja, o brangiausia dalis dažnai yra darbas

    Austrės sugrąžinimas į buvusias buveines yra ne vien gamtosauginė, bet ir organizacinė bei finansinė užduotis. 2025 metais žurnale Aquatic Living Resources publikuotame tyrime, kuriame vertintas europinės plokščiosios austrės atkūrimo ant jūrinio vėjo parko infrastruktūros ekonominis pagrįstumas, aptariami keli įgyvendinimo scenarijai ir jų kaštai.

    Tyrime nurodoma, kad skirtingų diegimo variantų biudžetai gali prasidėti maždaug nuo 100 000 eurų ir viršyti 300 000 eurų, priklausomai nuo pasirinktos metodikos ir logistikos. Vienas didžiausių kaštų šaltinių neretai yra ne medžiagos ar laivai, o žmonių darbas, susijęs su bioapsaugos procedūromis.

    „Prieš perkeliant austres būtina laikytis griežtų bioapsaugos reikalavimų, nes kartu su jomis galima pernešti ligas ir invazines rūšis“, – teigiama tyrime.

    Viena didžiausių rizikų plokščiosioms austrėms yra mikroskopinis parazitas Bonamia ostrea, galintis smarkiai paveikti populiacijas. Dėl to projektai dažnai remiasi karantino, leidimų ir valymo procedūromis, kai atvežami suaugę individai ar substratai turi būti nuplaunami ir apdorojami, kad į naują vietą nepatektų nepageidaujami organizmai.

    Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad tokios procedūros gali sudaryti daugiau nei 50 proc. darbo sąnaudų, ypač kai tenka apdoroti didelį kiekį individų. Kitaip tariant, atkūrimo projektų sėkmę lemia ne tik ekologiniai sprendimai, bet ir gebėjimas praktiškai įgyvendinti bioapsaugą.

    Ką rodo modeliavimas ir ko tikėtis toliau

    Ekologinio atkūrimo planuose dažnai derinami keli metodai: jaunikliai, pritvirtinti prie kriauklių ar kito substrato, papildomas kietas pagrindas dugne ir suaugusių austrių perkėlimas. Tyrime aptariamas modeliavimas rodo, kad tinkamai parinkus derinį galima reikšmingai sutrumpinti laiką, per kurį kolonija priartėja prie savarankiškai besilaikančio dydžio.

    Ši kryptis vis dažniau minima platesniame jūrinės energetikos kontekste: infrastruktūra jūroje gali būti projektuojama taip, kad mažintų žalą ir kartu kurtų papildomas gamtines funkcijas. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tam reikia ilgalaikio stebėjimo, ligų kontrolės ir aiškių taisyklių, kad geros intencijos nevirstų naujomis rizikomis ekosistemoms.

    Šiaurės jūros pavyzdys rodo paprastą, bet svarbią pamoką: kai tam tikros zonos tampa mažiau trikdomos, gamta greitai randa būdų sugrįžti. Vėjo jėgainių parkai, sukurti švariai energijai, kai kuriais atvejais gali tapti ir netikėta erdve jūrinei gyvybei atkurti.

  • Saulės elektrinės dykumose keičia mikroklimatą: tyrimai aiškina, kaip jos gali skatinti lietų ir želdynus

    Saulės elektrinės dykumose keičia mikroklimatą: tyrimai aiškina, kaip jos gali skatinti lietų ir želdynus

    Didelės saulės elektrinės dykumose gali daryti daugiau nei tik gaminti elektrą: mokslininkai pastebi požymių, kad jos keičia vietos mikroklimatą ir kai kuriais atvejais sudaro palankesnes sąlygas augalijai. Naujausi modeliavimai ir stebėjimai rodo, kad plačios fotovoltinių modulių teritorijos gali paveikti temperatūrą, vėjo srautus ir drėgmės apytaką.

    Šis reiškinys dažniausiai siejamas su vadinamuoju paviršiaus albedo pokyčiu: tamsūs moduliai sugeria daugiau Saulės spinduliuotės nei šviesus smėlis, todėl pasikeičia energijos balansas prie žemės. Kartu moduliai sudaro šešėlį ir mažina tiesioginį įkaitimą po jais, o tai gali sumažinti dirvos paviršiaus temperatūros svyravimus.

    Vienas dažniausiai minimas mechanizmas yra oro srautų persitvarkymas: įkaitęs oras virš saulės modulių ir aplink juos kyla aukštyn, o tai gali sustiprinti vietinę konvekciją. Jei regione yra pakankamai drėgmės ir susidaro tinkamos sąlygos, tokie procesai teoriškai gali prisidėti prie debesuotumo didėjimo ir kritulių tikimybės.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra paprastas ir visur vienodai veikiantis efektas. Krituliai dykumose priklauso nuo didesnio masto atmosferos cirkuliacijos, todėl saulės parkai greičiau gali keisti mikroklimatą ir drėgmės pasiskirstymą lokaliai, o ne garantuoti lietų. Dėl to mokslinėse publikacijose dažnai kalbama apie galimą teigiamo grįžtamojo ryšio kilpą, kai daugiau augalijos didina drėgmės išgarinimą ir dar labiau palaiko vietines drėgnesnes sąlygas.

    Kitas svarbus aspektas yra vandens balansas: šešėlis po moduliais gali mažinti dirvos išdžiūvimą, o vėjo susilpnėjimas tarp konstrukcijų kartais sumažina garavimą. Tokiose vietose augalai gali lengviau įsitvirtinti, ypač jei yra papildomų drėgmės šaltinių, pavyzdžiui, periodiniai krituliai, rasa ar gruntinis vanduo. Praktikoje tai gali reikšti žalesnes dėmes aplink infrastruktūrą, bet ne būtinai plataus masto dykumos virtimą stepėmis.

    Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į galimus šalutinius padarinius: dideli saulės parkai keičia buveines, gali trikdyti gyvūnų migracijos kelius, o netinkamai suplanuota priežiūra didina dirvožemio erozijos ar dulkių problemą. Be to, karštuose regionuose saulės modulių efektyvumas mažėja kylant temperatūrai, todėl dalis projektų ieško sprendimų, kaip suderinti elektrinės našumą ir mažesnį šiluminį poveikį aplinkai.

    Ekspertai sutaria, kad sprendžiant, kur ir kaip plėtoti saulės energiją, reikia vertinti ne tik pagaminamos elektros kiekį, bet ir vietos klimato, dirvožemio bei biologinės įvairovės veiksnius. Dykumose pastatyti parkai gali turėti netikėtų privalumų mikroklimatui, tačiau rezultatą lemia regiono meteorologija, parko mastas ir tai, ar projektuojant numatytos aplinkosauginės priemonės.