CP v2

Blog

  • Gydytoja atskleidė paprastą pusryčių triuką: per 48 val. gali sumažinti „blogąjį“ cholesterolį

    Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad paprastas pusryčių pasirinkimas gali padėti sumažinti cholesterolio lygį vos per 48 valandas.

    Pusryčiai. Iliustracinė nuotrauka

    Nacionalinės sveikatos tarnybos šeimos gydytoja dr. Poonam teigia, kad dvi dienas iš eilės suvalgant apie 300 g vandenyje virtos avižinės košės, „blogojo“ cholesterolio (MTL) rodiklis gali sumažėti maždaug 10 proc. Pasak jos, toks pasirinkimas taip pat gali prisidėti prie kraujospūdžio mažėjimo ir svorio kontrolės.

    Gydytoja pabrėžia, kad gerų rezultatų dažnai duoda ilgalaikis skaidulų turinčių produktų įtraukimas į subalansuotą mitybą. Prie tokių produktų ji priskiria avižas, pupeles ir lęšius.

    „Reguliarus avižinės košės vartojimas veikia dėl beta gliukano – tirpiosios skaidulos, kuri žarnyne prisijungia cholesterolį ir blokuoja jo pasisavinimą. Kasdien suvalgant apie 70 g avižų, gaunama maždaug 3 g beta gliukano, kuris gali sumažinti „blogojo“ cholesterolio lygį maždaug 7 proc. – tai galima palyginti su statinų nauda, tik be šalutinių poveikių“, – rašoma leidinyje „Express“.

    Medikai įspėja, kad padidėjęs cholesterolio kiekis dažnai nesukelia jokių simptomų ir gali pasireikšti bet kuriam suaugusiajam, todėl kartais vadinamas „tyliuoju žudiku“. Taip pat rekomenduojama vyresniems nei 40 metų žmonėms periodiškai atlikti tyrimus ir pasitikrinti cholesterolio rodiklius.

    Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau skelbė, jog imbieras nuo seno laikomas natūralia priemone sveikatai gerinti: jis gali padėti virškinimui, mažinti uždegiminius procesus ir stiprinti imunitetą. Šiuolaikiniai tyrimai taip pat sieja reguliarų imbiero vartojimą su teigiamu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai – įskaitant galimą kraujospūdžio ir cholesterolio mažėjimą.

  • Hipertonija sergantiems tai griežtai draudžiama ryte: gydytojai įspėja apie riziką

    Žmonės, turintys padidėjusį arterinį kraujospūdį, dažniausiai žino pagrindines taisykles: riboti druską, būti fiziškai aktyviems, išsimiegoti ir reguliariai vartoti paskirtus vaistus. Tačiau medikai primena, kad sveikatos būklei įtakos gali turėti ir mažiau akivaizdūs, kasdieniai įpročiai.

    Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

    Kardiologai aiškina, kad arterinis kraujospūdis – tai jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Viršutinis rodiklis (sistolinis) atspindi širdies darbą kraujo išstūmimo metu, o apatinis (diastolinis) – kraujagyslių būklę tarp susitraukimų. Įprastai norma laikoma apie 120/80, o didesni skaičiai gali signalizuoti hipertenziją.

    Viena dažnų klaidų – staigiai šokti iš lovos iškart pabudus. Gydytojų teigimu, toks veiksmas kai kuriems žmonėms gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą ar net trumpalaikį sąmonės netekimą. Tai siejama su laikinu kraujospūdžio svyravimu ir trumpam sutrikusia kraujotaka – širdis tam tikrą akimirką gali gauti mažiau kraujo nei įprastai.

    Norint to išvengti, patariama keltis palaipsniui: pirmiausia kelias minutes pasėdėti lovoje ir tik tuomet ramiai atsistoti. Tai ypač svarbu tiems, kurie vartoja vaistus kraujospūdžiui kontroliuoti.

    Dar viena nepageidaujama praktika – intensyvūs fiziniai krūviai iškart po miego. Rytais organizmas natūraliai patiria didesnį kraujospūdžio kilimą dėl suaktyvėjusios nervų sistemos ir hormoninių pokyčių. Papildomas krūvis gali padidinti riziką širdžiai, ypač žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų.

    Vietoje to rekomenduojama dieną pradėti ramiomis veiklomis: išgerti vandens, išgerti paskirtus vaistus, o tik po 30–60 minučių pereiti prie lengvos veiklos, pavyzdžiui, tempimo pratimų ar pasivaikščiojimo. Intensyvesnes treniruotes patartina atidėti vėlesniam laikui.

    Medikai primena, kad padidėjęs kraujospūdis neretai neturi ryškių simptomų, tačiau ilgainiui gali žaloti vidaus organus. Todėl reguliarus kraujospūdžio stebėjimas ir konsultacijos su gydytoju yra būtinos.

    Taip pat pabrėžiama, kad kai kuriose šalyse paplitęs paprastas rytinis įprotis – išgerti stiklinę šilto vandens vos pabudus. Toks ritualas laikomas lengvai pritaikomu kasdienėje rutinoje ir pastaruoju metu sulaukia dėmesio ne tik vietos bendruomenėse, bet ir kitose pasaulio šalyse.

  • Ar galima masažuotis turint aukštą kraujospūdį? Specialistų atsakymas nustebins daugelį

    Arteriinei hipertenzijai būdingas kintantis arterinis kraujospūdis, kuris gali greitai reaguoti į išorinius dirgiklius, todėl masažo procedūrų tinkamumas šiuo atveju kelia nemažai diskusijų tiek tarp medicinos specialistų, tiek tarp pacientų. Dėl šios priežasties masažą, esant padidėjusiam kraujospūdžiui, būtina vertinti individualiai ir taikyti itin atsargiai.

    Pagrindinė rizika atliekant masažą, kai kraujospūdis yra padidėjęs, susijusi su intensyviu mechaniniu poveikiu audiniams: jis skatina kraujotaką ir gali sukelti staigų kraujospūdžio šuolį. Dėl to paūmėjimo laikotarpiu griežtai nerekomenduojamas gilus jėgos masažas ar anticeliulitinės technikos.

    Tuo tarpu švelnios, atpalaiduojančios technikos gali turėti priešingą poveikį: jos aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti, o širdies ritmui sulėtėti. Tyrimai rodo, kad reguliarūs lengvo galvos, kaklo ir apykaklės zonos masažo seansai gali palaipsniui mažinti kortizolio kiekį, o tai teigiamai veikia bendrą savijautą ir terapinį foną.

    Vis dėlto yra situacijų, kai masažas kategoriškai draudžiamas. Jei žmogui pasireiškia hipertenzinė krizė arba kraujospūdis yra nestabilus, ypač esant trečio laipsnio hipertenzijai, bet kokios manipuliacijos gali būti pavojingos. Masažo taip pat negalima atlikti, jei yra gretutinių būklių, tokių kaip trombozė ar sunki širdies nepakankamumo forma.

    Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ir masažo technikai. Žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, labiau tinka glostymas, lengvas trynimas ir švelnios vibracijos, vengiant gilaus raumenų minkymo.

    Saugesne alternatyva dažnai laikomas pėdų ar rankų masažas, nes jis veikia refleksiškai ir nesukuria tiesioginės apkrovos stambiosioms kaklo ar nugaros kraujagyslėms. Taip pat svarbi kūno padėtis procedūros metu: ilgas gulėjimas veidu žemyn gali didinti spaudimą krūtinės ląstai ir galvai. Optimaliausia padėtis – pusiau sėdima arba gulint ant šono, nes ji užtikrina patogesnį širdies ir plaučių darbą.

    Taigi masažas, sergant hipertenzija, gali būti veiksminga pagalbinė priemonė, tačiau tik tuomet, kai taikomas profesionaliai ir griežtai laikantis medicininių rekomendacijų.

    Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė apie masažo kontraindikacijas.

  • Medikai įspėja: 2 vandens rūšys gali pakenkti sveikatai – daugelis daro šią klaidą

    Viešojoje erdvėje dažnai kartojamas teiginys, kad kelis kartus iš eilės virintas vanduo esą tampa toks pavojingas, jog gali sukelti vėžį. Tačiau ar tai pagrįsta? Nors daugkartinis virinimas gali palikti vandenyje nedidelius chloro junginių pėdsakus, šiuo metu nėra pakankamai mokslinių įrodymų, kad tokie kiekiai keltų realią grėsmę žmogaus sveikatai. Chloras jau daugelį metų naudojamas geriamojo vandens dezinfekcijai, o jo saugūs kiekiai yra reguliuojami higienos normomis.

    Vis dėlto tam tikra rizika egzistuoja: kartotinis virinimas gali sudaryti sąlygas nitratams virsti nitritais – medžiagomis, kurios didelėmis dozėmis gali būti kenksmingos. Svarbu suprasti, kad žala priklauso nuo šių junginių koncentracijos, todėl negalima teigti, jog kelis kartus virintas vanduo automatiškai sukelia vėžį ar kitas sunkias ligas.

    Kalbant apie vandenį, paliktą per naktį, jį paprastai galima vartoti, tačiau ekspertai rekomenduoja to vengti siekiant išsaugoti geresnes skonio ir higienos savybes. Tyrimai rodo, kad jei vanduo verdamas apie pusvalandį, nitritų kiekis išlieka stabilus net ir po naktinio laikymo – reikšmingų pokyčių nenustatoma.

    Tuo pačiu specialistai išskiria du vandens tipus, kurie iš tiesų gali būti pavojingi sveikatai.

    Pirmasis – sumaišytas vanduo, kai virintas vanduo sujungiamas su žaliu (nevirintu). Tokiu atveju skysčio temperatūra dažniausiai nepakankama kenksmingoms bakterijoms sunaikinti, o ilgiau vartojant tokį vandenį gali didėti žarnyno infekcijų ir virškinimo sutrikimų rizika.

    Antrasis pavojingas tipas – pernelyg karštas vanduo, kurio temperatūra viršija 65 laipsnius Celsijaus. Remiantis Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, reguliarus itin karštų gėrimų vartojimas siejamas su didesne stemplės vėžio rizika, nes įprastas stemplės toleruojamas temperatūrų intervalas dažniausiai yra apie 40–50 laipsnių.

  • Gydytojai įspėja: štai koks aliejus geriausias kepimui – daugelis klysta kasdien

    Parduotuvių lentynos pilnos įvairių kepimui skirtų aliejų – nuo saulėgrąžų iki kokosų. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad ne visi jie vienodai palankūs sveikatai, o netinkamas pasirinkimas ilgainiui gali turėti reikšmingos įtakos savijautai.

    Pasak ekspertų, kasdieniam naudojimui vienas geriausių pasirinkimų yra pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus (extra virgin). Jame gausu mononesočiųjų riebalų, kurie siejami su palankiu poveikiu širdies ir smegenų veiklai bei mažesniais uždegiminiais procesais organizme.

    Taip pat paneigiamas dažnai kartojamas mitas, esą alyvuogių aliejus kaitinamas tampa toksiškas. Specialistai aiškina, kad jis yra gana stabilus įprastose gaminimo temperatūrose. Vis dėlto rekomenduojama neviršyti maždaug 190–200 °C, kad būtų išsaugota daugiau naudingųjų savybių.

    Kepimui itin aukštoje temperatūroje geriau tinka avokadų aliejus. Jis pasižymi aukštu dūmijimo tašku ir panašia riebalų sudėtimi, todėl laikomas tinkamu griliui ar intensyviam apkepinimui.

    Ekspertai pataria atsargiai vertinti:

    • rafinuotus aliejus;
    • produktus, kuriuose daug sočiųjų riebalų (pavyzdžiui, palmių ar kokosų aliejų);
    • stipriai perdirbtus, vadinamuosius „pramoninius“ aliejus.

    Teigiama, kad kaitinami tokie riebalai gali lengviau oksiduotis ir sudaryti nepageidaujamų junginių.

    Norint gauti daugiau naudos, rekomenduojama rinktis šalto spaudimo (cold-pressed) aliejų, atkreipti dėmesį į tamsaus stiklo butelius, vengti mišinių ir itin pigių variantų.

    Be to, kokybiškas aliejus gali turėti polifenolių – antioksidantų, padedančių apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų ir siejamų su lėtesniais senėjimo procesais.

    Taip pat primenama, kad saulėgrąžų aliejus yra plačiai naudojamas augalinis aliejus, išgaunamas iš saulėgrąžų sėklų, ir gali būti vitamino E bei riebalų rūgščių šaltinis.

  • „Superžuvimi“ vadinama sardinė lenkia skumbrę ir silkę: ekspertai paaiškino kodėl

    Daugelis mano, kad žuvies vertę lemia jos kaina, tačiau iš tikrųjų svarbiausi kriterijai yra baltymų, riebalų rūgščių ir mikroelementų kiekis. Yra žuvų rūšių, kurios dažnai lieka nuošalyje, nors naudingųjų medžiagų koncentracija gali pranokti populiarią lašišą, skumbrę ar silkę ir puikiai tinka reguliariam vartojimui.

    Viena iš tokių nepelnytai nuvertinamų žuvų – sardinė. Nors ji nedidelė ir lengvai prieinama, tai tikras maistinių medžiagų koncentratas tarp jūrinių žuvų. Sardinė gausi omega-3 riebalų rūgščių, kurios svarbios širdies ir kraujagyslių sistemai, padeda mažinti uždegiminius procesus ir palaikyti kognityvines funkcijas. Šios riebalų rūgštys žuvyje yra natūralios formos, todėl organizmas jas lengvai įsisavina, o pagal jų tankį 100 gramų produkto sardinė net gali lenkti lašišą.

    Be to, sardinė yra visavertis baltymų šaltinis, turintis didelę biologinę vertę – joje yra visos būtinos aminorūgštys, reikalingos raumenų audiniui atkurti.

    Sardinė taip pat turtinga mikroelementų. Jei ji valgoma su kauliukais, ypač konservuota, kaulai būna suminkštėję ir saugūs, todėl gali prisidėti prie kaulų audinio stiprinimo. Svarbiausi šios žuvies nutrientai:

    • vitaminas D – kalcio įsisavinimui ir imuniteto stiprinimui;

    • vitaminas B12 – nervų sistemai ir kraujodarai;

    • selenas – stiprus antioksidantas;

    • fosforas – energijos apykaitai.

    Palyginti su lašiša, sardinės sukaupia gerokai mažiau sunkiųjų metalų, įskaitant gyvsidabrį, todėl jas galima valgyti dažniau. Didesnė dalis sardinių sugaunama laukinėje gamtoje, o ne auginama dirbtinai, todėl jų sudėtis paprastai būna stabilesnė ir natūralesnė. Be to, didelė maistinių medžiagų koncentracija nedidelėje porcijoje padeda lengviau patenkinti kasdienius organizmo poreikius.

    Praktiškiausias pasirinkimas – sardinės savo sultyse arba alyvuogių aliejuje, nes toks būdas padeda išsaugoti naudingąsias savybes. Tinka ir šviežia ar šaldyta žuvis, ruošiama orkaitėje ar garuose. Rekomenduojama vengti intensyvaus kepimo, kad nebūtų ardomos vertingos riebalų rūgštys.

  • 5 kasdieniai įpročiai, tyliai žalojantys inkstus: gydytojai įspėja apie pasekmes

    Inkstų sveikatą smarkiai lemia gyvenimo būdas ir kasdieniai įpročiai. Inkstai filtruoja kraują, reguliuoja skysčių pusiausvyrą ir kraujospūdį, todėl jų apkrova tiesiogiai priklauso nuo mūsų elgesio. Medikai pabrėžia, kad net ir nedideli mitybos ar dienos režimo nukrypimai ilgainiui gali peraugti į rimtas šių organų veiklos problemas.

    Inkstų sutrikimai. Iliustracinė nuotrauka

    „Net ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi kasdieniai pasirinkimai – per sūrus maistas, per mažai vandens ar dažnas nuskausminamųjų vartojimas – gali palaipsniui didinti inkstų pažeidimo riziką“, – primena gydytojai.

    Per didelis druskos vartojimas – įprotis gausiai sūdyti maistą yra viena dažniausių priežasčių, siejamų su inkstų ligomis. Natrio perteklius kelia arterinį kraujospūdį ir didina inkstų apkrovą. Dėl to laikui bėgant gali būti pažeidžiami audiniai ir vystytis lėtinė inkstų liga.

    Per mažas vandens kiekis – nemažai žmonių negeria pakankamai paprasto vandens. Skysčių trūkumas didina inkstų akmenų susidarymo tikimybę ir mažina inkstų gebėjimą efektyviai šalinti toksinus. Kava ar gazuoti gėrimai vandens nepakeičia, o jų perteklius gali dar labiau pabloginti situaciją.

    Piktnaudžiavimas alkoholiu ir tabaku – dideli alkoholio kiekiai gali pažeisti inkstų ląsteles ir sutrikdyti kraujo filtravimą. Rūkymas neigiamai veikia kraujagysles, blogina inkstų aprūpinimą krauju ir didina susirgimų riziką.

    Dažnas nuskausminamųjų vartojimas – įprotis gerti analgetikus nepasitarus su gydytoju gali sukelti toksinį inkstų pažeidimą. Ypač atsargiai reikėtų vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo: ilgalaikis jų naudojimas gali lemti lėtinius inkstų funkcijos sutrikimus.

    Sėslus gyvenimo būdas ir nutukimas – fizinio aktyvumo stoka skatina svorio augimą, o tai didina diabeto ir hipertenzijos riziką. Būtent šios būklės laikomos vienais svarbiausių inkstų ligų rizikos veiksnių. Reguliarus judėjimas padeda palaikyti normalią medžiagų apykaitą ir mažina inkstams tenkantį krūvį.

  • Daugelis prausiasi neteisingai: dermatologė atskleidė paprastą 30 sekundžių taisyklę

    Veido odos valymui reikėtų skirti bent 30 sekundžių – tam yra labai aiški priežastis.

    Viena dažniausių klaidų prausiantis yra ne netinkamai pasirinkta priemonė, o per trumpas jos naudojimas. Jei prausiklį nuplaunate per greitai, jis nespėja atlikti savo darbo – taip ne tik nepasiekiate norimo rezultato, bet ir be reikalo išleidžiate pinigus.

    Medicinos mokslų daktarė, dermatologė Mona Gohara teigia, kad idealiausia prausiklį ant odos laikyti apie 30 sekundžių. Toks laikas leidžia valomosiose priemonėse esančioms paviršiaus aktyviosioms medžiagoms susijungti su riebalais, nešvarumais, apsauginiu kremu nuo saulės ir makiažo likučiais, kad jie būtų efektyviai pašalinti nuo odos.

    Jei priemonę nuplaunate per greitai, sudedamosios dalys paprasčiausiai nespėja suveikti. Vis dėlto persistengti irgi nereikia: agresyvus trynimas ar prausimas kelias minutes iš eilės gali pažeisti odos barjerą.

    Kaip taisyklingai prausti veidą:

    Pirmiausia nusiplaukite rankas. Prieš liesdami veidą, rankas nuplaukite muilu, kad ant odos neperkeltumėte bakterijų.

    Sudrėkinkite veidą drungnu vandeniu. Vanduo turi būti šiltas, bet ne karštas – karštas vanduo sausina odą ir gali ją dirginti.

    Užtepkite prausiklį. Paimkite nedidelį kiekį priemonės (maždaug žirnio dydžio). Švelniai paskirstykite ją ant veido sukamaisiais judesiais, daugiau dėmesio skirdami T zonai (kaktai, nosiai ir smakrui).

    Bendra trukmė – apie 30 sekundžių.

    Kruopščiai nuplaukite. Nuplaukite prausiklį drungnu vandeniu, kol oda bus visiškai švari.

    Švelniai nusausinkite. Veidą švelniai nusausinkite švariu rankšluosčiu – netrinkite, kad nedirgintumėte odos.

    Užtepkite kremą. Praėjus 1–2 minutėms po prausimosi, naudokite kremą ar kitą drėkinamąją priemonę, kad oda neprarastų drėgmės.

    Paprastai veidą rekomenduojama prausti 2 kartus per dieną – ryte ir vakare.

  • „Mercedes-Benz“ CLA įspūdžiai: 374 mylių rida, 320 kW įkrovimas ir kaina, stebinanti

    „Mercedes-Benz“ CLA įspūdžiai: 374 mylių rida, 320 kW įkrovimas ir kaina, stebinanti

    Naujojo „Mercedes-Benz“ CLA laukta ilgai. Gamintojas šį modelį tyrinėjo, tobulino ir net iš esmės pergalvojo ne vienerius metus – rengė techninius pristatymus, o dar prieš dvejus metus parodė ryškiai raudoną koncepcinį automobilį.

    Tuomet tai buvo „Concept CLA“. Nors serijinis CLA neatrodo taip įspūdingai kaip konceptas, tai vis tiek dailus, kompaktiškas elektrinis sedanas. Svarbiausia – jo nuvažiuojamas atstumas atitinka tai, ko tikėtumeisi iš itin aptakaus kėbulo: gamintojas žada iki 374 mylių vienu įkrovimu.

    Pradinė kaina – 47 250 JAV dolerių. Ar tai reiškia, kad elektrinis CLA jau dabar gali būti „pilnas paketas“? Po dienos prie vairo įspūdis toks, kad – labai tikėtina.

    CLA ilgą laiką buvo prieinamiausias „Mercedes-Benz“ sedanas – pasirinkimas tiems, kurie nori stiliaus ir vairavimo malonumo, bet nenori pernelyg išlaidauti. Ši kryptis išlieka ir naujajame modelyje: atnaujintas CLA tampa vitrina naujausiai elektrifikacijos kartai. Skirtingai nei daugelis prabangių gamintojų, kurie naujausias technologijas pirmiausia siūlo brangiausiuose modeliuose, „Mercedes-Benz“ jas atneša į žemesnį segmentą.

    Naujasis CLA sukurtas aplink naują baterijų paketą, kurio energijos tankis esą yra 20 proc. didesnis nei ankstesniuose gamintojo elektromobiliuose. Padidėjo ir efektyvumas: jei „Mercedes-Benz“ EQS, laikomas dabartiniu nuotolio rekordininku, nuvažiuoja iki 390 mylių su maždaug 110 kWh baterija, tai CLA pasiekia 374 myles su 85 kWh. Žinoma, CLA yra mažesnis ir lengvesnis – apie 4 500 svarų, kai EQS svoris prasideda maždaug nuo 5 500 svarų, tačiau reikšmingą skirtumą lemia ir pažangesni varikliai bei aerodinamika.

    CLA oro pasipriešinimo koeficientas – 0,21. Tai beveik tarp EQS sedano (0,20) ir EQE (0,22). Esminis pokytis tas, kad dizaineriams pavyko suderinti slidų, efektyvumui palankų siluetą su išraiškingesniu stiliumi – tai ryškus žingsnis nuo ankstesnių, aptakių, bet gana „beformių“ gamintojo elektromobilių.

    Tokia aerodinaminė forma padeda pasiekti 374 mylių ridą vieno variklio versijoje CLA 250+ su EQ Technology (būtent ją teko vairuoti). Ji perduoda 268 arklio galias galiniams ratams. Norintys daugiau galios gali rinktis 349 AG, dviejų variklių, visų varančiųjų ratų CLA 350 4MATIC. Papildoma galia ir geresnis sukibimas kainuoja dar 2 550 JAV dolerių, tačiau didesnė „kaina“ – nuvažiuojamas atstumas: dviejų variklių versija vienu įkrovimu įveikia iki 312 mylių. Taip pat planuojama ir hibridinė CLA versija.

    Įkrovimo srityje CLA taip pat palieka gerą įspūdį. Automobilis gali krautis iki 320 kW galia per pirmą kartą gamintojo naudojamą NACS jungtį, o per 10 minučių, teigiama, galima papildyti atsargą maždaug 200 mylių. Įdomu tai, kad automobilyje paliktas ir atskiras, senesnio tipo J1772 lizdas lėtesniam, antro lygio įkrovimui.

    Kaip prieinamesniame modelyje, nebūtinai tikėtumeisi maksimalios komplektacijos, tačiau su papildomomis opcijomis CLA gali būti labai gerai „prikrautas“. Nors jis neturi EQS būdingo lenkto „Hyperscreen“, čia siūloma panaši „Superscreen“ patirtis: iki trijų ekranų per visą prietaisų skydelį. Kairėje – 10,25 colio skaitmeninis prietaisų skydelis, centre – 14 colių jutiklinis ekranas, o dešinėje galima užsisakyti papildomą 14 colių ekraną keleiviui, skirtą žaidimams ar vaizdo turinio peržiūrai.

    Visi ekranai veikia su naujausia MBUX sąsaja, kuri šiame modelyje atrodo kiek paprastesnė ir patogesnė. Sistemą palaiko nauja operacinė platforma „MB.OS“, veikianti su „NVIDIA“ sprendimais – ji debiutuoja būtent CLA. „Mercedes-Benz“ teigimu, tai suteikia daugiau galimybių ir leidžia plačiau atnaujinti automobilio funkcijas per 5G ryšį.

    Viena ryškesnių naujovių – integruotas dirbtinis intelektas. Ištarus „Hey, Mercedes“, galima ne tik keisti daugelį automobilio nustatymų, bet ir gauti įvairios informacijos bei palaikyti pokalbius. Vis dėlto sistema nėra tobula: vienu atveju, pasakius „Aš alkanas“, buvo pasiūlyti restoranai ir maršrutai, tačiau pasakius „Man reikia ligoninės“, sistema sutriko ir nustojo reaguoti.

    Platus atnaujinamumas atveria kelią ir naujai automobilių „papildinių“ erai: ateityje dalį aktyvių funkcijų gali tekti atrakinti už papildomą mokestį. Minimos tokios galimybės kaip automatinis parkavimas, navigacija, vaizdo registratorius ir kitos funkcijos, kurias gamintojas dar gali sugalvoti.

    Didžiausias salono minusas – ankštumo pojūtis. Nors tai nedidelis sedanas, išplanavimas kai kam gali pasirodyti klaustrofobiškas: prietaisų skydelis su ekranais pastatytas beveik vertikaliai, o centrinės konsolės šonai taip pat gana statūs. Keleivio vietoje buvo jausmas lyg sėdėtum „dėžėje“.

    Kita vertus, tai patogi ir kokybiška „dėžė“: apmušalai malonūs, o salono apdaila iš perdirbto popieriaus su grioveliais primena zen sodą. Priekyje erdvės virš galvos netrūksta, gale jos taip pat nemažai, tačiau į galines sėdynes tenka įlipti pasilenkus dėl žemėjančios stogo linijos.

    Nors tai lėčiausia elektrinio CLA versija, startas labai gyvas. 0–60 mylių per valandą įsibėgėjimas per 6,6 sekundės popieriuje ne iki galo perteikia momentinės traukos pojūtį, būdingą elektromobiliams. Galios trūkumą galima pajusti tik didesniu greičiu, tačiau ir ten automobilis neatrodo vangus.

    Miestuose CLA smagu „šokti“ nuo šviesoforo iki šviesoforo, tačiau dar įdomiau jis atsiskleidė vingiuotuose keliuose. Vairas lengvas, bet informatyvus – jaučiamas kelias po priekiniais ratais, todėl vairavimo įspūdis pasirodė įtraukiantis.

    Baterija grindyse mažina kėbulo svyravimus posūkiuose, o pakaba išlieka pakankamai minkšta, todėl važiavimas yra ramus ir komfortiškas. Miesto nelygumus automobilis sugeria labai sėkmingai, nors kartais juntamas lengvas „plūduriavimo“ pojūtis.

    Saugumo ir pagalbos vairuotojui srityje CLA aprūpintas gausybe jutiklių: 10 skirtingų kamerų, penkiais radarais, veikiančiais įvairiomis kryptimis, ir 12 ultragarsinių jutiklių. Teigiama, kad daliai pažangesnių funkcijų gali prireikti papildomai įsigyti skaitmeninius raktus. Artimiausiu metu žadama ir pažangi, nuo taško iki taško veikianti vairuotojo asistavimo sistema „MB.DRIVE Assist Pro“, kuri turėtų perimti didelę vairo valdymo dalį net ir antraeiliuose keliuose.

    Kol kas greitkelyje automobilis pats su užduotimis tvarkėsi užtikrintai: keitė eismo juostas pakankamai ryžtingai, stabdė iki visiško sustojimo spūstyse ir vėl pajudėdavo, kai pradėdavo judėti priekyje esančios transporto priemonės.

    Efektyvumas taip pat nudžiugino: realiomis sąlygomis pavyko pasiekti 3,9 mylios vienai kWh, kas teoriškai reikštų apie 331 mylią iš 85 kWh baterijos. Tai – nepaisant gana dinamiško važiavimo.

    Apibendrinant, CLA gerai atrodo, maloniai važiuoja, siūlo didelį nuvažiuojamą atstumą ir, atsižvelgiant į 47 250 JAV dolerių startinę kainą, atrodo konkurencingai įkainotas. Taip, už papildomas „gėrybes“ teks primokėti – pavyzdžiui, už „Dolby Atmos“ palaikančią „Burmester“ garso sistemą ar „Natural Fiber Zen“ salono apdailą. Vis dėlto net su pageidaujamomis opcijomis bendra kaina, kaip teigiama, gali likti mažesnė nei 60 tūkst. JAV dolerių, t. y. maždaug 5 tūkst. dolerių mažiau nei bazinė didesnio „Mercedes-Benz“ elektromobilio EQE kaina.

    Naujasis CLA yra ryškus žingsnis į priekį elektromobilių srityje ir automobilis, kuriam sunku rasti rimtų priekaištų. Pranešama, kad jis jau pasiekia prekybos atstovybes, tad tikėtina, kad netrukus šį modelį kelyje matysime vis dažniau.

  • „Sony Honda Mobility“ CES parodė SUV „Afeela“ versiją: kada ji pasirodys ir kuo nustebins

    „Sony Honda Mobility“ CES parodė SUV „Afeela“ versiją: kada ji pasirodys ir kuo nustebins

    Praėjusiais metais Las Vegase vykusioje CES 2025 parodoje „Sony Honda Mobility“ demonstravo dar vieną jau pažįstamo, tačiau vis dar nepasirodžiusio sedano „Afeela 1“ versiją. Tuomet skelbta pradinė kaina siekė 89 900 JAV dolerių, o maksimalus nuvažiuojamas atstumas – apie 300 mylių. Vertės ir kainos santykis daug kam atrodė abejotinas. Praėjus 12 mėnesių, skaičiai iš esmės nepasikeitė, tačiau potencialūs pirkėjai dabar gali dairytis į kiek aukštesnę alternatyvą.

    CES parodoje pristatytas „Afeela Prototype 2026“ – tai „Afeela 1“ sedano idėja, pritaikyta amerikietiškam SUV skoniui. Naujas prototipas išlaiko tą patį santūrų dizainą ir net „mažesniojo“ modelio bruožus, įskaitant priekyje, ant nosies dalies, įmontuotą LCD ekraną. Skelbiama, kad modelis gali pasirodyti „jau nuo 2028 metų“.

    Vis dėlto kol kas tai beveik visa turima informacija – realistiškai vertinant, tokia formuluotė dažnai reiškia, kad labiau tikėtinas 2029 metų scenarijus.

    O kas naujo dėl paties „Afeela 1“? „Sony Honda Mobility of America“ prezidentas ir generalinis direktorius Shugo Yamaguchi patvirtino, kad sedanas vis dar planuojamas išleisti šiais metais. Pradinė kaina išlieka apie 90 tūkst. JAV dolerių, o automobilis turėtų būti gaminamas „Honda“ gamykloje Ohajo valstijoje. Ši detalė ypač svarbi dabartinėje nepastovioje pasaulinių muitų ir tarifų aplinkoje.

    Tačiau kitos pagrindinės „Afeela 1“ savybės per metus „nepasendavo“ taip palankiai. Modelis taikosi į vis skeptiškesnę JAV elektromobilių rinką – tai viena iš priežasčių, kodėl „Honda“ pati pastaruoju metu atsargiau vertina savo elektromobilių ambicijas JAV. Be to, apie 300 mylių nuotolis šiandien jau atrodo vidutiniškai, ypač turint omenyje kainą, artimą „Porsche Taycan“ lygiui.

    Siekdama, kad „Afeela 1“ būtų patrauklesnis, „Sony Honda Mobility“ stipriai remiasi technologijomis. Automobilis turėtų startuoti su pažangia pagalbos vairuotojui sistema, leidžiančia važiuoti be rankų, tačiau reikalaujančia nuolat stebėti kelią. Vėliau, pasitelkiant nuotolinius programinės įrangos atnaujinimus, planuojama pasiūlyti ir 4 lygio autonominio vairavimo funkcijas. Tam numatytas gausus jutiklių rinkinys, įskaitant ant stogo montuojamą „LiDAR“ modulį. Teoriškai tai reikštų, kad automobilis galėtų pats nuvežti į darbą, kol keleivis užsiima kita veikla.

    Tiesa, starto metu „Gran Turismo“ ir kitus „PlayStation“ žaidimus bus galima žaisti tik automobiliui stovint – tai bus įgyvendinta per integruotą „Remote Play“ funkciją. Be žaidimų, „Sony“ kuria ir API rinkinį, kuris leistų trečiųjų šalių kūrėjams kurti salono patirtis: nuo individualizuotų prietaisų skydelių iki informacinės pramoginės sistemos temų. Visa tai turėtų veikti su „Qualcomm“ „Snapdragon Digital Chassis“ platforma, kuri, pasak kūrėjų, turės pakankamai našumo ir saugumo sistemoms, ir pramogoms.

    Vis dėlto yra ir nemaloni žinia – norintiems pradėti individualizuoti automobilį teks palaukti ilgiau. „Afeela 1“ gamyba vėluoja, o pirmiesiems klientams automobiliai turėtų būti pristatyti tik pačioje 2026 metų pabaigoje. Be to, pradžioje sedanas bus parduodamas tik Kalifornijoje. Arizona turėtų prisijungti vėliau, kažkuriuo 2027 metų metu, tačiau dėl tolesnės plėtros „Sony Honda Mobility“ kol kas konkrečių planų neatskleidžia.

    Ar laukti bus verta? Plačiau apie naujausią „Afeela 1“ versiją įspūdžiai turėtų paaiškėti vėliau, kai bus pateikta daugiau detalių iš bandymų ir automobilio vidaus.