CP v2

Blog

  • Nuo rugsėjo „Tauron“ keičia saulės elektrinių atsiskaitymą: prosumentams ateina nauja tvarka

    Nuo rugsėjo „Tauron“ keičia saulės elektrinių atsiskaitymą: prosumentams ateina nauja tvarka

    Klaudia Kuryśko

    Właścicieli domowych instalacji fotowoltaicznych czeka spora zmiana w rozliczaniu energii. Nowy model, który od września wprowadzi Tauron, ma zapewnić większą przejrzystość rachunków. Ponadto prosumenci będą otrzymywać bardziej aktualne dane dotyczące energii pobranej z sieci oraz energii oddanej do sieci. Zmiany te zaczną obowiązywać od 1 września. Co dokładnie się zmieni i czy obejmie wszystkich klientów?

    Nowe zapisy w taryfie dystrybucyjnej Taurona wprowadzają istotną zmianę w sposobie fakturowania. Polega ona na ujednoliceniu okresów rozliczeniowych i objęciu wszystkich prosumentów obowiązkowym, 1-miesięcznym cyklem. Reforma ta dotyczy każdego, kto dotychczas rozliczał się w systemie 2-, 6- lub 12-miesięcznym.

    Co ważne, nowe przepisy obejmą zarówno osoby rozliczające się w nowym systemie (net-billing), jak i te korzystające ze starych zasad rozliczeń (net-metering). Część klientów – w szczególności osoby, których instalacje zostały przyłączone do sieci od 1 stycznia 2026 roku – korzysta już z miesięcznego fakturowania. Od września system obejmie również wszystkich pozostałych prosumentów.

    Z obecnego, dłuższego okresu rozliczeniowego można korzystać najpóźniej do 31 sierpnia 2026 roku. Od 1 września 2026 roku cykl zostanie dostosowany do nowych przepisów. Przejście na system miesięczny nastąpi na dwa sposoby: po naturalnym zakończeniu dotychczasowego okresu (jeśli mija on dokładnie 31 sierpnia) lub w trakcie jego trwania, co będzie się wiązało z koniecznością przerwania obecnego cyklu.

    Jak informuje Tauron na swojej stronie internetowej, bez względu na to, który z powyższych scenariuszy dotyczy danej osoby, otrzymają one rozliczenie końcowe. Dystrybutor razem z fakturą wyśle oficjalne pismo potwierdzające, że od września rachunki będą wystawiane już wyłącznie w cyklu 1-miesięcznym.

    Tak, przejście na 1-miesięczny cykl rozliczeniowy jest obowiązkowe dla wszystkich prosumentów przyłączonych do sieci dystrybucyjnej Tauron. Od 1 września 2026 roku okresy rozliczeniowe zostaną dostosowane do aktualnych zapisów taryfy dystrybucyjnej.

    Cały proces odbywa się jednak w pełni automatycznie. Prosumenci nie muszą podejmować żadnych dodatkowych działań – nie ma konieczności składania jakichkolwiek wniosków, podpisywania aneksów ani kontaktowania się z dystrybutorem. Aktualizacja cyklu rozliczeniowego w systemie nastąpi samoczynnie, bez udziału klientów i bez zbędnych formalności.

    Warto pamiętać, że wspomniana faktura końcowa (rozliczająca energię do końca sierpnia) pojawi się w podobnym terminie, co pierwsza faktura w nowym cyklu miesięcznym. W związku z tym należy przygotować się na otrzymanie dwóch rozliczeń w krótkim odstępie czasu.

    Wprowadzenie miesięcznego cyklu rozliczeniowego ma na celu przede wszystkim uproszczenie rozliczeń prosumenckich. Częstsze fakturowanie zapewni stały dostęp do najbardziej aktualnych danych dotyczących ilości energii pobranej z sieci oraz do niej oddanej. Jak wskazuje dystrybutor energii, ma to następujące korzyści:

    Pierwsze faktury, które wystawi Tauron po wdrożeniu nowego systemu, mogą różnić się od dotychczasowych. Będzie to efekt przejścia z szacunkowych prognoz na rzeczywiste dane pomiarowe. W kolejnych miesiącach wysokość rachunków zacznie mocniej odzwierciedlać sezonowość produkcji energii z instalacji fotowoltaicznych. W praktyce oznacza to, że w okresie zimowym opłaty mogą być wyższe, natomiast latem, przy wysokiej produkcji, ulegną obniżeniu.

    W lepszym zrozumieniu nowego systemu i bieżącym kontrolowaniu domowego bilansu energetycznego ma pomóc aplikacja eLicznik, do której korzystania zachęca Tauron. Narzędzie to umożliwia stały podgląd aktualnych danych pomiarowych oraz szczegółową analizę zużycia energii z miesiąca na miesiąc. Ma to pozwolić skuteczniej przewidywać wysokość nadchodzących rachunków.

    Źródło: tauron.pl


  • DI jau ligoninėse: gydytojai sutaupo savaites, bet įstaigos nespėja diegti sprendimų

    DI jau ligoninėse: gydytojai sutaupo savaites, bet įstaigos nespėja diegti sprendimų

    Dirbtinis intelektas vis plačiau taikomas sveikatos sistemoje ir, kaip rodo naujausi tarptautiniai tyrimai, realiai mažina medikų administracinį krūvį. Vis dėlto praktikoje ryškėja atotrūkis: gydytojai ir slaugytojai nori daugiau skaitmeninių įrankių, tačiau ligoninės ir poliklinikos jų diegimo tempais dažnai nespėja.

    „Philips“ parengtoje ataskaitoje „Future Health Index 2026“ apžvelgtas tyrimas, vykdytas 2026 metais vasario–balandžio mėnesiais. Jame dalyvavo per 2 000 sveikatos priežiūros darbuotojų ir 20 000 pacientų 10 šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus, Jungtinę Karalystę ir JAV.

    Ataskaitoje nurodoma, kad daugiau nei 80 proc. apklaustų medikų optimistiškai vertina DI įtaką gydymo rezultatams. Dar 70 proc. teigia, kad nauda jau dabar nusveria galimas rizikas, nors atsargumas dėl duomenų saugos ir atsakomybės už sprendimus išlieka.

    Vienas aiškiausių pokyčių – laiko taupymas. Beveik pusei klinicistų, 46 proc., DI per metus sutaupo bent 132 valandas, tai atitinka daugiau nei tris pilnas darbo savaites, kurias anksčiau „suvalgydavo“ dokumentai, užrašų perrašymas ar vizitų planavimas.

    Sutaupytas laikas dažniausiai skiriamas tam, ko technologijos nepakeičia: tiesioginiam kontaktui su pacientu, komandiniam darbui ir gilesnei medicininės informacijos analizei. Ataskaitoje pabrėžiama, kad administracinių procesų automatizavimą ypač ryškiai pajunta slaugytojai, kurių darbo dienoje rutininės užduotys sudaro didelę dalį.

    DI poveikis siejamas ir su darbo organizavimo pokyčiais. 71 proc. tyrimo dalyvių teigė pastebintys geresnį darbo srautų efektyvumą, o 50 proc. nurodė, kad dėl technologijų gali priimti daugiau pacientų. Dar 50 proc. apklaustųjų įvardijo mažesnį stresą ir geresnę darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

    Medicinos saugos kontekste taip pat fiksuojamas apčiuopiamas efektas. 39 proc. respondentų nurodė, kad per pastaruosius tris mėnesius DI jiems bent tris kartus padėjo aptikti arba išvengti medicininės klaidos, o 65 proc. sakė dėl skaitmeninės pagalbos labiau pasitikintys sprendimais.

    Tačiau kartu ryškėja kita tendencija – kai organizacijos diegia sprendimus per lėtai, darbuotojai ieško alternatyvų patys. Ataskaitoje teigiama, kad beveik du trečdaliai sveikatos priežiūros specialistų prisipažįsta naudojantys privačius DI įrankius, kai įstaigos siūlomos sistemos jų poreikių nepadengia.

    Ekspertai tokiose situacijose akcentuoja duomenų apsaugos rizikas. Į bendro naudojimo programas įkeliami paciento ar įstaigos vidiniai duomenys gali tapti pažeidžiami, o tai kelia tiek teisinių, tiek reputacinių pasekmių grėsmę, ypač griežtėjant privatumo ir kibernetinio saugumo reikalavimams Europoje.

    Dar viena kliūtis – kompetencijų spraga. 7 iš 10 medikų nurodo, kad DI mokymai darbovietėje yra nepasiekiami, riboti arba nenuoseklūs, todėl technologijų naudojimas neretai tampa individualių pastangų, o ne sisteminės strategijos rezultatu.

    „Tai pirmas kartas, kai matome, kad įrankių perėmimas tarp darbuotojų aplenkia organizacijų gebėjimą juos įdiegti, atsižvelgiant į privatumo, duomenų saugumo ir valdymo reikalavimus“, – sakė „Philips“ inovacijų vadovas Shez Partovi.

    Žvelgiant į ateitį, didžioji dauguma apklaustųjų laukia pokyčių: 96 proc. tikisi, kad DI pakeis jų darbo būdą, o 53 proc. prognozuoja esminę savo vaidmens transformaciją. Vis dėlto 44 proc. nerimauja, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo technologijų gali silpninti klinikinius įgūdžius, o 37 proc. jaučia diskomfortą dėl per greito tempo.

    Nepaisant to, bendras požiūris išlieka aiškus: 86 proc. respondentų įsitikinę, kad DI generuojamos analizės turi būti prižiūrimos žmogaus. Daugiau nei 80 proc. teigia, kad technologijos nepakeis santykio su pacientu, o komunikacija ir empatija skaitmenizacijos eroje taps dar svarbesnės.

    Ataskaitos išvada rodo, kad DI medicinoje vis dažniau tampa ne ateities pažadu, o kasdiene darbo priemone. Tačiau tam, kad nauda būtų saugi ir tvari, įstaigoms tenka vienu metu spręsti kelias užduotis: spartinti diegimą, standartizuoti procesus, investuoti į mokymus ir užtikrinti aukščiausią duomenų apsaugos lygį.

  • Traukinių naujiena kalnuose: nuo sekmadienio atidaromos 2 stotelės, toliau – dar ambicingiau

    Traukinių naujiena kalnuose: nuo sekmadienio atidaromos 2 stotelės, toliau – dar ambicingiau

    Nuo sekmadienio Žemutinės Silezijos regione atidaroma pratęsta geležinkelio linija į Sovos kalnus. Vežėjas Koleje Dolnośląskie pradeda reguliarius reisus į dvi naujas stoteles Bielavoje – Bielawa Jezioro ir Bielawa Góry Sowie.

    Pirmasis bandomasis traukinio reisas į naujuosius sustojimus įvyko birželio 9 dieną, o keleiviams maršrutas bus pasiekiamas įsigaliojus vasaros tvarkaraščio korekcijai. Sprendimas laikomas svarbiu žingsniu gerinant susisiekimą ir patogesnį patekimą į turistines vietas.

    Naujos stotelės ir patogesnis priėjimas

    Viena iš stotelių, Bielawa Jezioro, įrengta maždaug už 300 metrų nuo vandens telkinio, todėl ji orientuota ir į poilsiautojų srautus. Miestas iš viso turės keturias geležinkelio stotis, o tai didina maršrutų lankstumą ir patogumą keleiviams.

    Geležinkelio ryšys su Bielava buvo atgaivintas 2019 metais po daugiau nei 40 metų pertraukos, kai miestas buvo praradęs reguliarias keleivines jungtis. Regiono valdžia tokias investicijas pristato kaip būdą mažinti transporto atskirtį.

    Kiek kainavo ir kas planuojama toliau

    Infrastruktūros plėtra sudėtingoje vietovėje iki šiol kainavo daugiau nei 18 mln. zlotų, tai yra apie 4 mln. eurų. Projektas apėmė linijos pritaikymą keleiviniam eismui ir naujų sustojimo punktų įrengimą.

    Kitas etapas numato linijos pratęsimą iki Srebrna Góra, kuri yra maždaug už 12 kilometrų nuo Bielavos. Tai atvertų patogesnį susisiekimą su viena labiausiai lankomų regiono traukos vietų – tvirtove, laikoma išskirtiniu Europos masto architektūros objektu.

    „Taip mažiname transporto atskirtį ir kartu skatiname Žemutinės Silezijos turizmą“, – sakė Žemutinės Silezijos vaivadijos maršalka Pawełas Gancarzas.

    Geležinkelio renesansas regione

    Pastaraisiais metais Žemutinė Silezija nuosekliai investuoja į geležinkelius, o dalis anksčiau uždarytų maršrutų grįžta į tvarkaraščius. Tokia kryptis dera su platesnėmis Europos transporto tendencijomis, kai vis daugiau dėmesio skiriama regioniniams traukiniams kaip alternatyvai kelionėms automobiliu.

    Vežėjas Koleje Dolnośląskie taip pat fiksuoja augančius srautus: šių metų kovą per mėnesį paslaugomis pasinaudojo daugiau nei 2,5 mln. keleivių. Tai rodo, kad gerinant pasiūlą ir atnaujinant infrastruktūrą, regioninis geležinkelis gali sėkmingai konkuruoti dėl kasdienio mobilumo ir turizmo kelionių.

  • VPN, keli telefonai ir popieriniai žemėlapiai: kaip Rusijoje apeinamos Vakarų programų blokados

    VPN, keli telefonai ir popieriniai žemėlapiai: kaip Rusijoje apeinamos Vakarų programų blokados

    Rusijoje griežtėjant interneto kontrolei, vis daugiau gyventojų ieško būdų pasiekti blokuojamas Vakarų platformas ir programėles. Po plataus masto karo Ukrainoje ir su tuo susijusių ribojimų šalyje suaktyvėjo cenzūra, o valdžia stiprina vadinamosios skaitmeninės suvereniteto politiką.

    Praktiškai tai reiškia dažnesnius prieigos sutrikimus, ribojamus informacijos kanalus ir skatinimą pereiti prie vietinių alternatyvų. Vis dėlto daliai vartotojų jos neatrodo patikimos, ypač kalbant apie privatumą, todėl kasdienė skaitmeninė rutina tampa vis labiau komplikuota.

    Kaip veikia kasdieniai apėjimai

    Populiariausias sprendimas išlieka VPN, nukreipiantis interneto srautą per užsienio serverius ir leidžiantis pasiekti užblokuotas paslaugas. Tačiau dėl nuolatinių apribojimų vartotojai vis dažniau priversti keisti VPN tiekėjus, derinti kelis įrankius ir nuolat tikrinti, kas dar veikia.

    „Kartais turiu perjungti kelias programėles, o VPN įjungti tik daliai veiksmų, nes kai kurios rusiškos paslaugos su juo neveikia“, – sakė interneto vartotojas, apibūdindamas kasdienę praktiką.

    Reuterio cituojami duomenys rodo, kad vien per kovo mėnesį „Google Play“ parduotuvėje buvo atsisiųsta 9,2 milijono penkių populiariausių VPN paslaugų kopijų. Tai keturiolika kartų daugiau nei prieš metus ir signalizuoja apie itin spartų įpročių pokytį.

    Keli telefonai vietoj vieno

    Vis dažniau pasirenkama taktika naudoti kelis telefonus: vienas skirtas valstybės remiamoms ar vietinėms programėlėms, kitas – kitai interneto veiklai. Taip žmonės mėgina atskirti skirtingas paskyras ir sumažinti riziką, kad viena veikla paveiks kitą.

    „Vienas telefonas darbui ir vietinėms programėlėms, kitas – asmeniniams reikalams, nes taip paprasčiau valdyti, kas kur matoma“, – sakė skaitmeninių teisių aktyvistas, kalbėjęs apie plintančią praktiką.

    Tuo pat metu Rusijos ryšių reguliuotojas Roskomnadzor blokuoja vis daugiau VPN paslaugų, todėl susiformuoja nuolatinis gaudynių ciklas. Vartotojai ieško naujų sprendimų, o ribojimai tampa vis tikslesni ir greičiau įgyvendinami.

    Popieriniai žemėlapiai sugrįžta

    Ribojimai veikia ne tik socialinius tinklus ar naujienų šaltinius, bet ir kasdienes paslaugas, įskaitant navigaciją bei logistiką. Esant interneto sutrikimams, kurjeriai ir vairuotojai pasakojo maršrutus atsisiunčiantys per parduotuvių ar viešų vietų „Wi‑Fi“, kad galėtų tęsti darbą.

    Moskvoje, vieno iš sutrikimų metu, popierinių žemėlapių pardavimai, kaip nurodė Reuteris, išaugo daugiau nei dvigubai. Tai tapo simbolišku ženklu, kad skaitmeninių ribojimų sąlygomis net ir moderniose didmiesčių rinkose žmonės grįžta prie analoginių atsarginių planų.

    Ekspertai pažymi, kad interneto uždarumas didina fragmentaciją: dalis visuomenės persikelia į vietines ekosistemas, o kita dalis investuoja laiką ir pinigus į apėjimo priemones. Ilgainiui tokia situacija ne tik apsunkina informacijos prieigą, bet ir didina kasdienes sąnaudas, nes paprastos užduotys reikalauja daugiau techninių žinių ir papildomų įrenginių.

  • „Siemens Mobility“ pristatė Vectron X: lokomotyvą užvesite nuotoliu, kabinoje – programėlės

    „Siemens Mobility“ pristatė Vectron X: lokomotyvą užvesite nuotoliu, kabinoje – programėlės

    Naujas skaitmeninis Vectron šeimos etapas

    „Siemens Mobility“ pristatė naują lokomotyvą Vectron X, kurią pademonstravo Rail Service Center padalinyje Miuncheno-Allach rajone. Gamintojas ją pozicionuoja kaip patikrintos Vectron platformos evoliuciją, papildytą pažangiomis skaitmeninėmis funkcijomis.

    Vectron serija Europoje tapo vienu populiariausių universalių elektrinių lokomotyvų sprendimų, o „Siemens Mobility“ skelbia jau pardavusi beveik 3 000 vienetų. Dėl to Vectron X pristatymas signalizuoja ne eksperimentą, o kryptingą masiškai naudojamos platformos modernizavimą.

    Nuotolinis paleidimas ir duomenys realiu laiku

    Vienas ryškiausių Vectron X akcentų – nuotolinio paleidimo funkcija, leidžianti užvesti lokomotyvą per atstumą ir paruošti jį reisui dar prieš mašinistui įlipant į kabiną. Toks sprendimas gali sutrumpinti parengiamuosius procesus depuose ir terminaluose, ypač kai grafikai įtempti.

    Gamintojo teigimu, pažangi ryšio įranga leidžia perduoti svarbiausius eksploatacinius duomenis realiu laiku. Praktikoje tai siejama su ankstesniu gedimų požymių aptikimu, tikslesniu techninės priežiūros planavimu ir mažesne neplanuotų prastovų rizika.

    Kabina su „SmartScreen“ ir programėlėmis

    Vectron X kabinoje numatytas 11,6 colio „SmartScreen“ jutiklinis ekranas, kuriame galima naudotis programėlėmis. „Siemens Mobility“ sprendimą apibūdina kaip programėlių ekosistemą, kur funkcijos gali būti parenkamos pagal vežėjo poreikius ir veiklos scenarijus.

    Tokia kryptis atspindi platesnę geležinkelių sektoriaus tendenciją: operatoriai vis dažniau siekia standartizuoti sąsajas, mažinti mokymų naštą ir sparčiau diegti programinius patobulinimus. Skaitmeniniai sprendimai taip pat atveria kelią gilesnei diagnostikai ir aiškesniam sprendimų priėmimui, kai parkas didelis, o maršrutai driekiasi per kelias valstybes.

    Gamintojas pabrėžia, kad lokomotyvas išlieka universalus ir gali būti naudojamas tiek keleiviniams, tiek krovininiams sąstatams. Skaitmeninės funkcijos integruojamos su „Siemens Xcelerator“ ekosistema, kuri skirta sujungti riedmenų, paslaugų ir operacijų duomenis visame eksploatacijos cikle.

  • Ukrainos dronai smogė „Azot“: liepsnose vienas didžiausių Rusijos chemijos gigantų

    Ukrainos dronai smogė „Azot“: liepsnose vienas didžiausių Rusijos chemijos gigantų

    Ukrainos tolimojo nuotolio dronai naktį smogė į pramonės objektus Rusijos gilumoje, o vienu pagrindinių taikinių tapo chemijos gamykla „Azot“ Novomoskovske, Tulos srityje. Tai vienas didžiausių šalies chemijos kompleksų, siejamas su trąšų ir pagrindinių chemijos žaliavų gamyba.

    Po smūgio socialiniuose tinkluose paplito vaizdai, kuriuose matyti didelis gaisras ir tiršti dūmai virš pramoninės teritorijos. Nepriklausomai patvirtinti visų padarinių nebuvo įmanoma, tačiau Rusijos pareigūnai pripažino, kad regione naktį buvo apgadinti pramonės objektai.

    Kas yra „Azot“ ir kodėl tai svarbu

    „Azot“ gamina amoniaką, metanolį ir amonio salietrą – medžiagas, plačiai naudojamas trąšoms ir chemijos pramonei. Tokie produktai yra kritiškai svarbūs žemės ūkiui, tačiau dalis jų gali būti pritaikoma ir karinės pramonės grandinėse, pavyzdžiui, sprogstamųjų medžiagų gamyboje.

    Dėl šios priežasties chemijos gamyklos Rusijoje pastaraisiais mėnesiais vis dažniau įvardijamos kaip aukštos svarbos infrastruktūra. Smūgiai į tokius objektus gali turėti ne tik momentinį gaisro efektą, bet ir ilgalaikį poveikį tiekimo grandinėms bei gamybos apimtims.

    Ne pirmas kartas: smūgiai gilumoje dažnėja

    Ukrainos šaltiniai yra skelbę, kad „Azot“ jau buvo atsidūrusi dronų taikiklyje ir anksčiau, o panašūs incidentai fiksuoti ir kituose Rusijos chemijos bei energetikos objektuose. Pastaruoju metu dažnėja atakos, nukreiptos į kuro bazes, logistikos mazgus ir gamybinius kompleksus.

    Tokia taktika siejama su pastangomis sutrikdyti kuro, žaliavų ir komponentų srautus, kurie palaiko Rusijos karo ekonomiką. Kartu tai verčia Rusiją didinti oro gynybos tankį ne tik pasienyje, bet ir pramoniniuose regionuose, taip išsklaidant pajėgumus.

    Apribotas skrydžių judėjimas

    Po naktinių atakų Rusijos institucijos pranešė apie laikinus apribojimus aviacijoje keliuose oro uostuose, dalyje jų skrydžiai buvo stabdomi arba vykdyti su trikdžiais. Tokie sprendimai įprastai priimami, kai fiksuojama dronų grėsmė arba veikia oro gynyba.

    Kol kas nėra patikimų viešų duomenų, kiek laiko „Azot“ gamyba gali būti sutrikdyta ir kokia reali žala padaryta įrangai. Dėl informacijos kontrolės ir skirtingų šaltinių vertinimų, galutinį poveikį bus galima aiškiau įvertinti tik atsiradus patvirtintiems pranešimams apie gamybos atnaujinimą arba ilgalaikius apribojimus.

  • Europos naikintuvo svajonė žlugo: Vokietija ir Prancūzija laidoja FCAS, kas toliau?

    Europos naikintuvo svajonė žlugo: Vokietija ir Prancūzija laidoja FCAS, kas toliau?

    FCAS naikintuvo projektas stabdomas

    Vokietija ir Prancūzija pripažino, kad bendras Future Combat Air System (FCAS) projektas, kuriuo turėjo gimti naujos kartos naikintuvas, faktiškai sustabdytas. Viešai įvardijama priežastis – pramonės partnerių nesugebėjimas susitarti dėl programos krypties ir darbų pasidalijimo.

    FCAS buvo sumanytas kaip plataus masto Europos oro galios projektas, kurio ambicija – apie 2040 metus į rikiuotę atvesti naują kovinę platformą ir ją sujungti su kitais oro, sausumos bei jūrų pajėgų sprendimais. Bendra programos vertė ir ilgalaikės išlaidos buvo siejamos maždaug su 100 mlrd. eurų.

    Kur įstrigo: „Dassault Aviation“ ir „Airbus“ ginčas

    Pagrindinė įtampa kilo tarp Prancūzijos „Dassault Aviation“ ir Vokietijos „Airbus“, laikytų kertiniais NGF (Next Generation Fighter) kūrėjais. Prancūzija siekė išlaikyti lyderystę, o Vokietija reikalavo lygesnio darbų ir įtakos pasiskirstymo.

    Problemas gilino skirtingi techniniai prioritetai. Prancūzijai svarbi naikintuvo versija, galinti veikti nuo lėktuvnešio ir integruoti branduolinio atgrasymo užduotis, o tai didina sudėtingumą, terminų rizikas ir kaštus, kurie ne visoms šalims atneštų vienodą naudą.

    Prie projekto buvo prisijungusi ir Ispanija, tačiau jos vaidmuo ne kartą tapo politinių bei pramoninių derybų įkaitu. Skirtingi lūkesčiai dėl užsakymų, technologijų perdavimo ir subrangos dalies ilgainiui dar labiau apsunkino susitarimus.

    Ne viskas baigta: liktų „kovinės debesijos“ kryptis

    Nors naujos kartos naikintuvo NGF dalis laikoma palaidota, FCAS idėjos fragmentai gali išlikti. Tarp svarstomų tęstinų darbų minimas vadinamosios kovinės debesijos architektūros vystymas – ryšių ir duomenų sluoksnis, jungiantis įvairias ginkluotės ir žvalgybos sistemas į vieną tinklą.

    Tokia kryptis atitinka NATO ir Europos gynybos planavimo tendencijas, kai vis didesnę reikšmę įgauna duomenų apdorojimas realiu laiku, saugūs ryšiai, elektroninė kova ir DI sprendimai, leidžiantys greičiau priimti sprendimus bei paskirstyti taikinius tarp platformų.

    „Nebuvo realių šansų pralaužti aklavietę tarp gynybos pramonės bendrovių, todėl naikintuvo kryptis sustabdoma“, – sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

    „Pramoniniai nesutarimai neleido judėti pirmyn taip, kaip reikalauja tokio masto programa“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

    Ką tai reiškia Europai ir F-35 pasirinkimams

    FCAS nesėkmė yra rimtas smūgis Europos siekiui turėti savarankišką aukščiausios klasės kovinės aviacijos sprendimą. Praktinis efektas gali būti dar didesnė priklausomybė nuo JAV platformų, ypač kai daug šalių jau pasirinko arba svarsto „Lockheed Martin“ F-35 dėl prieinamumo, interoperabilumo ir aiškesnio tiekimo grafiko.

    Prancūzija teoriškai galėtų rinktis savarankišką kelią, kaip kadaise pasirinko kurdama „Rafale“, tačiau tokia programa būtų brangi ir rizikinga net turint stiprią pramonę. Vokietija ir Ispanija galėtų ieškoti kito partnerio arba artėti prie Global Combat Air Programme (GCAP), kurį vysto Jungtinė Karalystė, Italija ir Japonija.

    Ilgesnėje perspektyvoje Europos gynybos pramonei tai signalas, kad vien politinio susitarimo nepakanka. Be tvirtos valdysenos, aiškaus darbų pasidalijimo, intelektinės nuosavybės taisyklių ir stabilaus finansavimo net ir ambicingiausi projektai gali įstrigti dar prieš realius bandymus ore.

  • JAV atgaivina MSFV gamybą: „Textron Systems“ Ukrainai ruošia 65 naujus šarvuočius

    JAV atgaivina MSFV gamybą: „Textron Systems“ Ukrainai ruošia 65 naujus šarvuočius

    Gamyba atnaujinta po kelerių metų

    Jungtinėse Valstijose atnaujinta šarvuotų ratinių kovos mašinų MSFV gamyba, o pirmoji partija skirta Ukrainai. Iš viso planuojama pagaminti 65 naujus vienetus, nors ši platforma anksčiau buvo siejama su Afganistano pajėgų poreikiais.

    Apie gamybos sugrįžimą paskelbė „Textron Systems“, nurodydama, kad surinkimas vykdomas Luizianos valstijoje. MSFV programa buvo pristabdyta maždaug 2019 metais, tačiau naujas užsakymas atvėrė kelią gamybos linijoms vėl pradėti veikti.

    Kontraktas ir finansavimas

    Sutarties vertė siekia apie 152 milijonus eurų, o joje numatyta ne tik 65 mašinų gamyba, bet ir vienerių metų atsarginių dalių bei techninės priežiūros palaikymas. Tai leidžia greičiau integruoti techniką į naudojimą ir mažina riziką, kad daliniai susidurs su remonto ar tiekimo „butelio kakleliais“.

    Projektas finansuojamas per Ukraine Security Assistance Initiative, todėl kalbama apie gamykloje pagamintus, o ne iš JAV kariuomenės sandėlių perduodamus vienetus. Toks modelis dažnai reiškia ilgesnį laukimo laiką, tačiau suteikia galimybę gauti naujesnės komplektacijos techniką.

    Kuo išsiskiria MSFV

    MSFV laikomas M1117 „Guardian“ platformos vystymu, tačiau jo konstrukcija labiau pritaikyta šiuolaikinėms grėsmėms. Gamintojas ilgino korpusą, didino apsaugos lygį ir daugiau dėmesio skyrė atsparumui minoms bei sprogimams po dugnu.

    Ši savybė ypač svarbi Ukrainos fronte, kur dideli plotai yra intensyviai užminuoti, o judėjimas negrįstais keliais ir per griuvėsius kelia nuolatinę riziką. Tokiose sąlygose geresnė dugno apsauga tiesiogiai lemia įgulos ir desanto išgyvenamumą.

    Techninėje dalyje nurodoma, kad mašiną varo dyzelinis „Cummins“ QSL 365 variklis, o transmisija siejama su automatine „Allison“ 3500SP dėže. Keturių ratų pavara ir padangų slėgio reguliavimo sistema turėtų padėti važiuojant purvu, žvyru ar suardytais keliais.

    Priklausomai nuo komplektacijos, MSFV gali gabenti iki 10 karių, todėl jis tinkamas ne tik patruliavimui, bet ir pėstininkų pervežimui bei paramai. Ukrainos kariai jau yra eksploatavę M1117, o 2024 metais viešai fiksuota, kad technika papildomai stiprinama, įskaitant apsaugas nuo bepiločių grėsmių.

    Tikėtina, kad panašios lauko modernizacijos praktikos bus taikomos ir naujiesiems MSFV, nes dronų vaidmuo kare Ukrainoje išaugo, o transporto priemonių apsauga nuo viršutinių atakų tapo vienu svarbiausių išgyvenamumo veiksnių. Tai reiškia, kad gamykloje pagamintas šarvuotis realiame fronte dažnai dar įgauna papildomų konstrukcinių sprendimų.

  • „Microsoft“ pademonstravo VibeOS: sistema be programų ir kodo, kur net naršymas gali būti DI haliucinacija

    „Microsoft“ pademonstravo VibeOS: sistema be programų ir kodo, kur net naršymas gali būti DI haliucinacija

    Per „Microsoft Build 2026“ konferenciją pristatytas eksperimentinis operacinės sistemos prototipas VibeOS, kuris laužo įprastą programinės įrangos logiką. Idėja paprasta, bet provokuojanti: vietoj tradicinio kodo ir įdiegtų programų visas vaizdas ekrane generuojamas realiuoju laiku, reaguojant į vartotojo veiksmus ir komandas natūralia kalba.

    Skirtingai nei „Windows“, „Linux“ ar „macOS“, tokio tipo aplinkoje nėra įprasto programų paketo, kur kiekvienas mygtukas ar funkcija aprašyta tūkstančiais kodo eilučių. Demonstracijoje akcentuota, kad VibeOS veikimas labiau primena nuolat atnaujinamą generuojamą vaizdą, o ne deterministinį vykdomąjį kodą, todėl rezultatai gali būti įtikinami, bet nebūtinai teisingi.

    Kaip pavyzdys minėtas skaičiuotuvas: tradiciškai tai būtų aiškiai aprašyta logika, kuri visada pateikia tikslų atsakymą. VibeOS atveju sąsaja ir atsakai gali būti sukurti DI bandant „atspėti“, kas turėtų atsirasti ekrane, tad teoriškai įmanomos ir klaidos, ir nelauktos interpretacijos.

    Dar daugiau klausimų kyla naršant internete. Per demonstraciją pabrėžta, kad vartotojas gali matyti ne realiai įkeltą svetainę, o DI sugeneruotą jos versiją, paremtą modelio spėjimu, kaip puslapis turėtų atrodyti. Tai reiškia, kad tokia aplinka gali sukurti įtikinamą, bet faktologiškai neteisingą turinį, o tai ypač rizikinga ieškant informacijos, apsiperkant ar jungiantis prie paskyrų.

    „Tai keičia patį suvokimą, kas yra programa: vietoj vykdomo kodo gauname realiuoju laiku kuriamą simuliaciją“, – sakė pristatyme dalyvavę kūrėjai, komentuodami VibeOS koncepciją.

    „Microsoft“ nurodė, kad prototipas buvo paleistas virtualioje aplinkoje naudojant „Hyper-V“, o demonstracijai pakako maždaug 1,3 GB dydžio virtualaus disko failo. Koncepcija siejama su „Copilot“ kūrėjams skirtu įrankių rinkiniu, taip pat minėtos integracijos su „Anthropic“ „Claude“, tačiau pati idėja labiau pristatoma kaip krypties paieška, o ne produktas, kuris artimiausiu metu pakeistų „Windows“.

    Kontekstas platesnis: vis daugiau įmonių programavime remiasi DI asistentais, kurie generuoja kodo fragmentus, testus ar dokumentaciją. Visgi VibeOS atvejis išsiskiria tuo, kad žengiamas dar vienas žingsnis toliau: siūloma atsisakyti fiksuoto programų kodo ir vietoj to pasikliauti nuolatiniu generavimu, kai kiekvienas paspaudimas ar įvestis tampa nauja užklausa modeliui.

    Toks kelias atveria naujų galimybių, bet ir rizikų. Patikimumas, pakartojamumas, saugumas ir atsakomybė už klaidingai sugeneruotą turinį čia tampa esminiais klausimais, nes „haliucinacijos“ gali virsti ne tik netiksliais tekstais, bet ir klaidinančiomis sąsajomis ar netikromis paslaugų imitacijomis. Dėl to VibeOS greičiau vertintinas kaip ryškus signalas, kokiomis kryptimis gali judėti sąsajų ir operacinių sistemų evoliucija, o ne kaip paruoštas sprendimas kasdieniam naudojimui.

  • Grilio meistrų triukas: kaip kiekvieną kartą išgauti tobulas skrudinimo žymes ant mėsos

    Tobulos skrudinimo žymės ant kepsnio dažnai laikomos grilio meistriškumo ženklu, tačiau jų paslaptis slypi ne vien sėkmėje. Rezultatą lemia įkaitinimas, tinkamos grotelės ir keli tikslūs judesiai, kuriuos naudoja patyrę kepėjai.

    Svarbu suprasti, kad žymės pirmiausia kuria vaizdą, o ne skonį. Skonį labiau formuoja bendras paviršiaus apskrudinimas ir vadinamoji Maillardo reakcija, kai baltymai ir cukrūs aukštoje temperatūroje sukuria skrudintos mėsos aromatus.

    Ryškiausias žymes paprastai padeda išgauti masyvesnės, gerai šilumą kaupiamos grotelės, pavyzdžiui, ketaus. Tokios grotelės įkaista stipriau ir ilgiau išlaiko temperatūrą, todėl mėsai prisilietus žymės susiformuoja greitai ir aiškiai.

    Karštis ir dviejų zonų ugnis

    Be tinkamai suformuotos kaitros net geriausios grotelės nepadės. Patikimas būdas yra dviejų zonų kepimas, kai viena grilio pusė tampa labai karšta tiesioginei kaitrai, o kita paliekama vėsesnė, kad maistas ramiai pasiektų norimą iškepimą.

    „Įkaitusių grotelių karštis tikrai paliks žymę ant maisto, ir tai įvyks greitai, maždaug per 1–2 minutes“, – sako grilio technikų apžvalgininkai.

    Praktiškai tai reiškia, kad anglis ar kaitros šaltinį verta sukoncentruoti vienoje pusėje, o grilį prieš kepimą palaikyti uždengtą kelias minutes, kad grotelės maksimaliai įkaistų. Kai žymės jau aiškiai įspaustos, mėsą geriau perkelti į vėsesnę zoną ir baigti kepti netiesiogiai.

    Kaip išvengti prilipimo

    Vienas dažniausių nesklandumų – prilipęs kepsnys, kuris nuplėšia gražiai besiformuojančias žymes. Tam padeda plona aliejaus plėvelė: ją galima užtepti ant maisto arba lengvai patepti švarias, įkaitintas groteles.

    Net ir pateptas produktas pirmomis sekundėmis gali šiek tiek kibti, tačiau, susiformavus plutelei, mėsa dažniausiai pati lengviau atsileidžia. Skubotas vartymas dažniau sugadina paviršių, todėl verta palaukti, kol žymės „užsifiksuos“.

    Kampas ir pasukimas dėl rašto

    Norint estetiško rašto, kepsnį reikėtų dėti ne lygiagrečiai grotelių juostoms, o maždaug 45 laipsnių kampu. Taip žymės atrodys tvarkingiau ir vizualiai išraiškingiau, net jei raštas bus viengubas.

    Jei siekiate rombų rašto, po pirmos trumpos apskrudinimo fazės kepsnį reikia pasukti apie 90 laipsnių ir dar kartą trumpai paskrudinti, tuomet apversti ir pakartoti tą patį kitoje pusėje. Esminė taisyklė – žymes daryti karštojoje zonoje, o iškepimą užbaigti vėsesnėje.

    Galiausiai verta prisiminti, kad grilio žymės nėra tikslas savaime. Jei norite daugiau skonio, dažnai geriau siekti tolygaus, rudo apskrudinimo per didesnį paviršiaus plotą, o žymes laikyti papildomu estetiniu akcentu.