CP v2

Blog

  • Smėlio spalvos galia: Nyderlandų karalienė Maksima vėl nustebino oficialiuose renginiuose

    Smėlio spalvos galia: Nyderlandų karalienė Maksima vėl nustebino oficialiuose renginiuose

    Nyderlandų karalienė Maksima per kelias oficialias progas dar kartą parodė, kaip smėlio spalva gali atrodyti ir santūriai, ir prabangiai. Šis neutralus atspalvis jos įvaizdžiuose tapo pagrindine ašimi, kurią ji nuosekliai kartojo skirtingais siluetais ir aksesuarais.

    Sutikdama Vokietijos prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį ir pirmąją ponią Elke Büdenbender, karalienė vilkėjo smėlio spalvos sijoną su baltu floristikos motyvu. Prie jo derėjo elegantiška palaidinė su apykakle ir trumpomis rankovėmis, o vientisumą sustiprino tos pačios gamos pirštinės, rankinė ir avalynė.

    Kitą dieną ji rinkosi romantiškesnį sprendimą: moterišką suknelę su pūstomis rankovėmis ir subtiliu gėlių raštu. Baltos, smėlio ir persikinės spalvų derinys išlaikė oficialiai progai tinkamą eleganciją, bet atrodė lengvesnis ir gaivesnis nei tradiciniai tamsūs tonai.

    Detalės šį kartą veikė ne prasčiau nei pati suknelė: rankovių kraštai ir iškirptės apdaila spindėjo sidabro atspalviu, derėdami su karalienės papuošalais. Smėlio spalvos gėlėta galvos puošmena, šalis ir batai sustiprino vientisą, apgalvotą įspūdį.

    Vakarui, vykusiam Vokietijos ambasadoje, Maksima pasirinko asimetrišką, smėlio spalvos drapiruotą kombinezoną iš Nyderlandų mados namų „Natan“. Platintos kelnės vizualiai priminė ilgą sijoną, o įvaizdį užbaigė ryškesnė, brangakmenius primenančio efekto rankinė.

    Šiame derinyje karalienė atsisakė masyvaus vėrinio ir dėmesį perkėlė į ilgus auskarus bei įspūdingą segę. Tokie sprendimai atitinka šiuolaikinę oficialaus garderobo kryptį, kai prabanga kuriama ne gausa, o viena aiškia akcento vieta.

    Smėlio spalva pastaraisiais metais vėl laikoma viena universaliausių: ji lengvai pritaikoma skirtingoms progoms, gerai fotografuojama ir tinka tiek vienspalviams, tiek raštuotiems deriniams. Maksimos pasirinkimai rodo, kad neutralūs tonai gali tapti ne fonu, o pagrindiniu stiliaus pareiškimu.

  • 4 kosmetikos perlai, kuriuos vėl pirksiu: BB kremas, valiklis ir lūpų hitas iš „BasicLab“

    4 kosmetikos perlai, kuriuos vėl pirksiu: BB kremas, valiklis ir lūpų hitas iš „BasicLab“

    BB kremų kategorijoje pirkėjų lūkesčiai pastaraisiais metais smarkiai išaugo: norisi lengvo, natūraliai atrodančio produkto, kuris kartu drėkintų ir maskuotų smulkius netobulumus. Praktikoje dalis BB kremų ant odos greitai pradeda blizgėti, todėl vietoje sveiko švytėjimo veidas gali atrodyti riebaluotas ir pavargęs.

    Tarp pastarojo meto naujienų išsiskiria „BasicLab“ BB kremas, kurį vartotojai dažnai vertina dėl satininio, neperkrauto finišo ir pakankamai gero maskavimo kasdienai. Tokie produktai paprastai geriausiai atsiskleidžia, kai formulėje derinami drėkikliai ir odą glotninantys komponentai, o atspalvis parenkamas kuo arčiau natūralaus odos tono.

    Kita ryški tendencija grožio rinkoje yra dviejų etapų veido valymas, išpopuliarėjęs dėl K-beauty rutinos. Pirmame žingsnyje dažniausiai naudojamas aliejinis balzamas ar aliejus, kuris ištirpina SPF ir makiažą, o antrame žingsnyje veidas nuplaunamas švelniu prausikliu, kad neliktų likučių ir nešvarumų.

    Šioje kategorijoje dėmesio sulaukia lenkiškas prekės ženklas „Moee“, siejamas su K-beauty įkvėpta filosofija, ir jų makiažo valymo balzamas. Vartotojams svarbu, kad tokie produktai nusiplautų lengvai, nepalikdami lipnaus ar riebaus pojūčio, nes būtent tai dažnai nulemia, ar balzamas taps kasdienės rutinos dalimi.

    Antrajam valymo etapui dažnai renkamasi kremiškos tekstūros prausikliai ar putos, kurios valo, bet neperdžiovina. Šiame kontekste minimos „Swederm“ kremiškos putos, o švelnumas ir komfortas po prausimo tampa ypač svarbūs jautresnei ar brandesnei odai, kuriai netinkamas prausiklis gali sustiprinti tempimo pojūtį.

    Lūpų priežiūros segmente matoma dar viena kryptis: vietoje ryškių, džiovinančių formulių populiarėja drėkinantys, prižiūrintys tintai ir balzamai su aktyviais ingredientais. Dėl to vis dažniau pasirenkami produktai, kurie suteikia subtilų atspalvį, bet kartu sprendžia sausumo problemą.

    Tarp tokių pavyzdžių minimas „BasicLab“ peptidinis lūpų tintas, siejamas su putlesnių, glotnesnių lūpų efektu ir ilgiau išliekančiu komfortu. Renkantis tokio tipo priemonę, verta atkreipti dėmesį į atspalvį, kurį realiai suteikia ant lūpų, ir į tai, ar produktas nesukelia tempimo pojūčio po kelių valandų.

  • Pinterest išrinko 2026 metų spalvą: persimona užkariauja madą, taip ją dėvi karalienė Matilda

    Pinterest išrinko 2026 metų spalvą: persimona užkariauja madą, taip ją dėvi karalienė Matilda

    Pinterest prognozėse 2026 metams vis dažniau minima persimonos spalva – sodrus atspalvis tarp raudonos ir oranžinės, siejamas su energija ir šiluma. Spalva, dar neseniai priminusi tik vaisių pavadinimą, šiandien įvardijama kaip viena ryškiausių sezono krypčių.

    Stilistai pabrėžia, kad persimona yra išraiškinga ir reikalauja tikslumo: netinkamai parinktas audinys ar siluetas gali vizualiai apsunkinti įvaizdį. Dėl to dažnai rekomenduojama ją naudoti kaip akcentą, tačiau pastaruoju metu vis labiau populiarėja drąsesnis kelias.

    Kaip persimoną suvaldyti kasdien

    Vienas patikimiausių būdų – monochrominis derinys, kai pasirenkami tos pačios spalvinės gamos drabužiai, o likusi įvaizdžio dalis paliekama neutrali. Tokį sprendimą renkasi ir Belgijos karalienė Matilda, kuri persimonos atspalvį sujungė į vientisą komplektą.

    Jos įvaizdyje persimonos spalvos kelnės ir asimetriška palaidinė derėjo su švelniais, neperkraunančiais priedais. Prie ryškaus tono ji pritaikė smėlio spalvos aksesuarus ir subtilius aukso atspalvio papuošalus, taip išlaikydama elegantišką balansą.

    Kokie deriniai veikia geriausiai

    Norint persimoną įtraukti paprasčiau, verta pradėti nuo detalių: rankinės, batų ar švarko, kuris pagyvina neutralią bazę. Praktikoje gerai veikia deriniai su smėlio, kreminiais, pilkais tonais, taip pat su džinso audiniu, kuris ryškią spalvą padaro kasdieniškesnę.

    Mados kryptys rodo, kad ryškūs, optimistiški atspalviai grįžta ne tik į gatvės madą, bet ir į oficialesnius įvaizdžius. Persimona šioje bangoje išsiskiria tuo, kad vienu metu atrodo ir moderniai, ir šiltai, todėl vis dažniau tampa pagrindine, o ne pagalbine spalva.

  • Ne filtrai ir ne stalčius: šią skalbyklės vietą pamiršta beveik visi – vandenį ima lėčiau

    Ne filtrai ir ne stalčius: šią skalbyklės vietą pamiršta beveik visi – vandenį ima lėčiau

    Daugelis skalbyklių savininkų prisimena miltelių stalčiuką ir retkarčiais įjungia būgno valymo programą. Tačiau yra vietų, kurios mėnesiais lieka nepaliestos, nors būtent ten kaupiasi drėgmė, nuosėdos ir nešvarumai, galintys trumpinti įrenginio tarnavimo laiką.

    Vien tik „tuščias skalbimas“ su specialiu valikliu dažniausiai padeda tik iš dalies. Vidus gali apsivalyti, bet guminė tarpinė, durelių zona ir kitos detalės vis tiek lieka rizikos vietomis, kuriose lengvai atsiranda pelėsis ir nemalonus kvapas.

    Jei pastebite, kad skalbyklė vandenį pradėjo imti gerokai lėčiau nei įprastai, problema neretai slypi visai ne programoje ar vandens slėgyje. Dažnas pamiršta mažą, bet svarbų elementą prie vandens pajungimo, kuris gali užsikimšti nuo rūdžių, smėlio ar kalkių.

    Mažas sietelis prie vandens įvado

    Tai įleidžiamo vandens žarną su skalbykle jungiantis tinklinis filtras, dar vadinamas sieteliu. Jis dažniausiai būna ten, kur žarna prisukama prie skalbyklės, o kai kuriuose modeliuose gali būti ir kitoje žarnos pusėje, prie sieninio vožtuvo.

    Šio filtro paskirtis yra sulaikyti smulkias daleles iš vandentiekio, kad jos nepatektų į skalbyklės vožtuvą. Laikui bėgant jis gali užsikimšti ir tuomet skalbyklė vandenį ima lėčiau, o kai kuriais atvejais ciklas gali ilgėti ar atsirasti klaidos pranešimai.

    Kaip išvalyti saugiai

    Prieš ardant būtina išjungti skalbyklę iš elektros tinklo ir užsukti vandens tiekimą. Po jungtimi pravartu patiesti rankšluostį arba pastatyti indą, nes atsukus žarną išbėgs šiek tiek vandens.

    Atsargiai išimkite sietelį ir nuplaukite po tekančiu vandeniu, prireikus švelniai perbraukite minkštu šepetėliu. Jei filtras įtrūkęs, deformuotas ar su skylutėmis, jį geriau pakeisti, nes pažeistas sietelis nebesulaikys nešvarumų.

    Kodėl tai verta daryti reguliariai

    Specialistai dažniausiai rekomenduoja profilaktiškai apžiūrėti tokias vietas bent kartą per kelis mėnesius, o jei namuose vanduo kietas ar senesni vamzdynai, dar dažniau. Tai ypač aktualu po remonto darbų ar vandentiekio tinklų sutrikimų, kai vandenyje gali padaugėti smulkių dalelių.

    Reguliari priežiūra padeda išvengti situacijų, kai skalbyklė ima veikti lėčiau, garsiau ar pradeda skleisti nemalonų kvapą. Kartu su stalčiuko, gumos ir matomų paviršių valymu toks paprastas veiksmas gali realiai prailginti įrenginio tarnavimo laiką.

  • Skyras vietoj kiaušinių: baltymų bomba, kuri ilgiau sotina ir gali padėti mesti svorį

    Skyras vietoj kiaušinių: baltymų bomba, kuri ilgiau sotina ir gali padėti mesti svorį

    Kodėl baltymai tokie svarbūs?

    Baltymai kasdienėje mityboje siejami su ilgesniu sotumu, stabilesniu apetitu ir geresniu atsistatymu po fizinio krūvio. Specialistai pabrėžia, kad baltymų verta įtraukti į kiekvieną valgymą, o ypač į pusryčius, nes būtent tada dažnas renkasi greituosius angliavandenius.

    Pakankamas baltymų kiekis svarbus ne tik sportuojantiems: jis padeda palaikyti raumenų masę, o metant svorį tai ypač aktualu. Kai baltymų per mažai, dažniau norisi užkandžiauti, o energijos svyravimai gali būti ryškesni.

    Skyras: kuo jis išsiskiria?

    Skyras yra tirštas islandiško tipo pieno produktas, gaminamas nusunkiant išrūgas ir naudojant pieno rūgšties bakterijų kultūras. Dėl gamybos būdo jis paprastai turi daugiau baltymų nei įprastas jogurtas ir išlieka ganėtinai liesas.

    Dažnai nurodoma, kad skyras gali turėti apie 10–12 gramų baltymų 100 gramų produkto, tačiau tikslūs skaičiai priklauso nuo gamintojo. Be baltymų, jis gali būti kalcio, fosforo, cinko ir vitamino B12 šaltinis, todėl tinka kaip kasdienis pasirinkimas subalansuotoje mityboje.

    Kada skyras gali pakeisti kiaušinius?

    Kiaušiniai vertinami dėl aukštos biologinės vertės baltymų ir aminorūgščių profilio, tačiau ne visi juos toleruoja ar nori valgyti kasdien. Tokiais atvejais skyras gali būti patogus pasirinkimas pusryčiams ar užkandžiui, kai norisi paprastai padidinti baltymų kiekį.

    Skyras ypač praverčia žmonėms, kurie riboja gyvūninės kilmės produktus, nemėgsta varškės arba nori įvairesnio raciono. Visgi svarbu atsiminti, kad vienas produktas nepakeičia visos mitybos kokybės, todėl bendras dienos racionas išlieka lemiamas.

    Kaip rinktis ir su kuo valgyti?

    Renkantis skyrą verta patikrinti sudėtį ir pirmenybę teikti natūraliam, be pridėtinio cukraus. Saldinti variantai gali turėti gerokai daugiau cukraus, todėl sotumo nauda gali būti trumpesnė, o kalorijų kiekis didesnis.

    Saldžiai versijai tinka uogos, vaisiai, riešutai ar avižos, o sūriai galima maišyti su česnaku, žolelėmis ir prieskoniais, naudoti kaip padažo pagrindą salotoms ar dubenėliams. Skyras taip pat gali pakeisti dalį majonezo ar grietinės, kai norisi lengvesnės, bet baltymingesnės alternatyvos.

    Jei siekiate reguliuoti svorį, pravartu stebėti ne tik baltymų kiekį, bet ir bendrą energijos balansą, miegą bei fizinį aktyvumą. Esant sveikatos problemoms ar virškinimo jautrumui, individualų racioną geriausia aptarti su gydytoju ar dietologu.

  • Niekada taip nedarykite su mirusiojo pinigais: vienas pervedimas gali sudominti mokesčių inspekciją

    Niekada taip nedarykite su mirusiojo pinigais: vienas pervedimas gali sudominti mokesčių inspekciją

    Netekties akimirkomis artimieji dažnai skuba tvarkyti buities reikalus, tačiau su mirusio žmogaus pinigais verta elgtis ypač atsargiai. Teisininkai ir bankai primena, kad grynieji namuose ir lėšos banko sąskaitose yra palikimo dalis, todėl savavališki veiksmai gali sukelti ginčų su kitais paveldėtojais ir papildomų klausimų iš institucijų.

    Paveldėjimą sudaro ne tik turtas, bet ir visi turtiniai įsipareigojimai, todėl paveldima tiek tai, kas vertinga, tiek galimos skolos. Į palikimo masę paprastai patenka būstas, automobilis, papuošalai, meno kūriniai, taip pat pinigai sąskaitose ir grynieji, rasti namuose.

    Vienas dažniausių klaidingų žingsnių yra didesnės sumos grynųjų įnešimas į savo asmeninę banko sąskaitą, kai tie pinigai buvo rasti mirusiojo namuose. Tokiu atveju pinigai gali būti laikomi palikimo dalimi, todėl jie turi būti įtraukti į paveldimo turto apskaitą ir vėliau dalijami pagal įstatymą arba testamentą.

    Kitas rizikingas veiksmas yra pinigų išgryninimas iš mirusiojo sąskaitos ar atsiskaitymas jo mokėjimo kortele. Bankų praktikoje pabrėžiama, kad mirus sąskaitos savininkui iki paveldėjimo teisę patvirtinančių dokumentų gavimo lėšomis disponuoti negalima, o anksčiau suteiktas įgaliojimas paprastai nebegalioja nuo mirties momento.

    Kada bankas gali išmokėti lėšas

    Lėšos paveldėtojams paprastai išmokamos tik tada, kai pateikiamas paveldėjimo teisę patvirtinantis dokumentas. Tai gali būti notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas arba teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamos paveldėjimo teisės ir paveldėtojų dalys.

    Yra ir atvejis, kai bankas gali išmokėti pinigus ne pagal paveldėjimo bylą, jei mirusysis buvo pateikęs nurodymą dėl indėlio ar sąskaitos lėšų išmokėjimo mirties atveju. Vis dėlto tokia tvarka turi aiškius ribojimus ir paprastai nepakeičia testamento bei neapima viso turto.

    Ką svarbu žinoti apie mokesčius

    Artimiausi šeimos nariai paveldėdami dažnai atleidžiami nuo paveldėjimo mokesčio, tačiau pareiga deklaruoti paveldėjimą per nustatytus terminus gali išlikti. Praktikoje būtent neaiškios kilmės didesnės įmokos ar pervedimai, nesusieti su paveldėjimo dokumentais, dažniau sukelia papildomų klausimų ir prašymų paaiškinti lėšų kilmę.

    Jeigu nežinoma, kiek ir kur mirusysis turėjo banko sąskaitų, prieš imantis veiksmų verta kreiptis į bankus ir notarą, tvarkantį paveldėjimo bylą. Oficialus kelias padeda išvengti konfliktų tarp paveldėtojų, nes visos palikimo lėšos būna apskaitomos ir paskirstomos teisėtai.

  • Monstera ir sansevjera sužibės: 4 ingredientų mišinys nuvalo dulkes ir atbaido kenkėjus

    Monstera ir sansevjera sužibės: 4 ingredientų mišinys nuvalo dulkes ir atbaido kenkėjus

    Kambariniai augalai, tokie kaip monstera, sansevjera ar zamiokulkas, džiugina lapų grožiu, tačiau ant jų greitai nusėda dulkės. Tai ne vien estetika: apnašos mažina į lapą patenkančios šviesos kiekį ir silpnina fotosintezę, todėl augalas gali augti lėčiau.

    Dulkės taip pat trukdo lapui „kvėpuoti“ per žioteles, ypač jei patalpose sausas oras ar arti yra judri gatvė. Be to, nešvarūs lapai dažniau slepia ankstyvus kenkėjų požymius, todėl problemą galima pastebėti per vėlai.

    Namuose dažnai pakanka paprasto valymo drėgna šluoste ir vandeniu, tačiau kai kurie augintojai renkasi švelnų mišinį, kuris ne tik nuvalo, bet ir padeda sumažinti kenkėjų riziką. Svarbiausia taisyklė yra saikas: per daug priemonių ar riebios plėvelės gali kaip tik pritraukti daugiau nešvarumų.

    Dažnai minimas naminis tirpalas ruošiamas iš keturių paprastų komponentų: drungno vandens, kelių lašų švelnaus indų ploviklio, nedidelio kiekio citrinų sulčių ir labai mažo kiekio augalinio aliejaus. Tokia kombinacija padeda ištirpinti nešvarumus, o citrinų sultys dėl rūgštingumo palengvina apnašų nuvalymą.

    Mišinį patogiausia purkšti ant mikropluošto šluostės, o ne tiesiai ant augalo, kad skystis nekauptųsi lapų pažastyse. Didelius lapus valykite iš abiejų pusių švelniais judesiais, nebrūžindami paviršiaus, nes pažeistas lapas ilgiau atsigauna.

    Praktikoje lapus verta valyti kas 2–4 savaites, tačiau dažnis priklauso nuo dulkių kiekio namuose ir sezono. Šildymo sezonu dulkės nusėda greičiau, todėl priežiūros gali reikėti dažniau.

    Prieš valant visą augalą rekomenduojama atlikti bandymą ant vieno lapo ir palaukti 24 valandų. Tai ypač svarbu jautresniems augalams ir tiems, kurių lapai turi natūralų vaško sluoksnį, nes per agresyvios priemonės gali palikti dėmių.

    Jei pastebite lipnumą, smulkias voratinklines gijas, baltas „vatos“ gumulėlių sankaupas ar daugybę taškelių ant lapų, vien valymo gali neužtekti. Tokiais atvejais svarbu izoliuoti augalą nuo kitų, nuplauti lapus ir, jei reikia, imtis tikslinių priemonių prieš amarus, voratinklines erkes ar miltuotuosius skydamarius.

  • Šios užkandos atrodo sveikos, bet „suvalgo“ kalorijų deficitą: todėl svoris nejuda

    Šios užkandos atrodo sveikos, bet „suvalgo“ kalorijų deficitą: todėl svoris nejuda

    Norint mažinti svorį, svarbiausia išlaikyti kalorijų deficitą, tačiau jį dažnai sugriauna ne tik saldumynai ar greitas maistas. Dietologai pabrėžia, kad itin kaloringos gali būti ir įprastai sveikomis laikomos užkandos bei maisto priedai, kurių porcijos mažos, o energinė vertė didelė.

    Kalorijų deficitas reiškia, kad per dieną su maistu gauname mažiau energijos, nei organizmas jos sunaudoja. Praktikoje tai neretai žlunga dėl nepastebimų „pridėtinių“ kalorijų, kai į kavą pilamas sirupas, į košę dedamas gausus riešutų sviesto šaukštas, o salotos gausiai užpilamos aliejumi.

    Didelį kaloringumą dažnai turi riešutai, sėklos, riešutų pastos, džiovinti vaisiai ir granola. Šie produktai gali būti maistingi, tačiau jų energinė vertė didelė, todėl lengva peržengti dienos normą net ir valgant, atrodytų, tvarkingai.

    Ne mažiau svarbūs yra padažai ir užpilai: majonezas, kreminiai padažai, grietinė, taip pat dideli kiekiai alyvuogių aliejaus ar sviesto. Net keli papildomi šaukštai per dieną gali lemti šimtus papildomų kalorijų, o svorio pokytis tuomet sustoja, nors pagrindiniai patiekalai atrodo subalansuoti.

    Svorio mažėjimą dažnai stabdo ir ypač perdirbti užkandžiai: bulvių traškučiai, lazdelės, saldumynai, taip pat saldinti jogurtai ar varškės desertai. Tokie produktai dažnai turi daug pridėtinio cukraus ir riebalų, o sotumo jausmą suteikia trumpam, todėl vėliau natūraliai norisi valgyti daugiau.

    Alkoholis taip pat gali tapti nepastebima kliūtimi. Jis ne tik prideda papildomos energijos, bet ir skatina užkandžiavimą, prastina miego kokybę bei mažina savikontrolę renkantis maistą, todėl realus dienos balansas lengvai tampa perteklinis.

    Specialistai rekomenduoja neatsisakyti mėgstamų produktų „iš principo“, o grįžti prie porcijų kontrolės ir sąmoningumo. Padeda paprasti įpročiai: matuoti užpilus, rinktis natūralius pieno produktus be pridėtinio cukraus, dažniau planuoti baltymingas užkandas ir stebėti, kiek kalorijų sudaro tai, kas suvalgoma tarp pagrindinių valgymų.

  • Neurochirurgas įvardijo 5 įpročius, kurie padeda išsaugoti aštrų protą ir gerą atmintį

    Neurochirurgas įvardijo 5 įpročius, kurie padeda išsaugoti aštrų protą ir gerą atmintį

    Kas lemia smegenų „formą“?

    Smegenų sveikata ilgą laiką buvo paliekama nuošalyje, nors būtent ji lemia atmintį, dėmesio koncentraciją, sprendimų priėmimą ir emocinį stabilumą. Specialistai pabrėžia, kad kasdieniai pasirinkimai veikia ne tik širdį ar svorį, bet ir kognityvines funkcijas.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama demencijos prevencijai, nes visuomenė sensta, o kognityvinių sutrikimų rizika didėja su amžiumi. Moksliniai tyrimai rodo, kad dalį rizikos veiksnių galima koreguoti, o geriausią efektą duoda kelių įpročių derinys.

    Judėjimas ir mityba: poveikis per kraujotaką

    Neurochirurgas Randy D’Amico, dirbantis su smegenų ligomis ir traumomis, pabrėžia, kad fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių kasdienių „investicijų“ į smegenis. Geresnė širdies ir kraujagyslių būklė reiškia efektyvesnį smegenų aprūpinimą krauju ir deguonimi.

    „Viskas, ką darote stiprindami širdies ir kraujagyslių sistemą, paprastai padeda ir smegenims, nes gerina kraujotaką ir jų aprūpinimą deguonimi“, – sakė R. D’Amico.

    Gydytojas išskiria tiek aerobines veiklas, tokias kaip važiavimas dviračiu ar spartus ėjimas, tiek jėgos pratimus, nes raumenų masė ir metabolinė sveikata taip pat siejasi su geresniais kognityviniais rodikliais. Svarbiausia, kad judėjimas būtų reguliarus ir pritaikytas žmogaus galimybėms.

    Ne mažiau svarbi ir mityba, nes ji veikia uždegiminius procesus, cukraus apykaitą ir kraujagyslių būklę. R. D’Amico teigia besirenkantis Viduržemio jūros regiono mitybos principus, o ypatingą dėmesį skiria skaiduloms.

    „Skaidulos svarbios žarnyno mikrobiomui, o tyrimai vis dažniau rodo ryšį tarp žarnyno ir smegenų per vadinamąją žarnyno–smegenų ašį“, – sakė R. D’Amico.

    Miegas, stresas ir protiniai iššūkiai

    Trečias įprotis, kurį gydytojas įvardija kaip kritiškai svarbų, yra miegas. Miegant smegenys ne tik „sutvarko“ dienos informaciją ir stiprina atminties pėdsakus, bet ir aktyvina sistemas, siejamas su medžiagų apykaitos atliekų šalinimu.

    Pasak specialisto, jei žmogus nuolat sunkiai užmiega, dažnai prabunda naktį ar ryte jaučiasi nepailsėjęs, tai signalas nedelsti ir ieškoti priežasčių. Ilgalaikis miego trūkumas siejamas su prastesne koncentracija, nuotaikos svyravimais ir silpnesniu gebėjimu mokytis.

    Ketvirtas akcentas yra kasdienė streso reguliacija, nes lėtinis stresas gali veikti miego kokybę, kraujospūdį ir uždegiminius procesus. R. D’Amico mini praktikas, kurios padeda nusiraminti: sąmoningą kvėpavimą, pasivaikščiojimus, muziką ir tylias pertraukas dienos eigoje.

    Penktas įprotis – protiniai iššūkiai ir socialinis aktyvumas. Gydytojas ragina nuolat mokytis naujų dalykų, skaityti, spręsti užduotis, praktikuoti kritinį mąstymą ir nepamiršti bendravimo, nes tai palaiko kognityvinį rezervą.

    Specialistai pabrėžia, kad vieno stebuklingo metodo nėra, tačiau judėjimo, subalansuotos mitybos, kokybiško miego, streso valdymo ir protinės veiklos derinys yra realistiškas planas, kurį dauguma gali pradėti taikyti jau dabar. Ilgainiui tai padeda išlaikyti geresnę atmintį, aiškesnį mąstymą ir didesnį kasdienį darbingumą.

  • Valgyti pupas su luobele ar be jos? Mity, nauda ir kam geriau jos vengti

    Diskusija, ar virtas pupas verta valgyti su luobele, kasmet įsiplieskia iš naujo. Vieni tikina, kad luobelė suteikia daugiau skaidulų ir sotumo, kiti skundžiasi sunkumu skrandyje bei prastesniu skoniu. Mitybos specialistai dažniausiai sutaria, kad vieno teisingo atsakymo nėra, nes daug lemia pupų brandumas ir žmogaus virškinimo jautrumas.

    Pupų luobelėje iš tiesų yra skaidulų, kurios padeda ilgiau jaustis sotiems ir palaiko žarnyno veiklą. Kartu su luobele gaunama ir dalis mikroelementų bei B grupės vitaminų, nors didžiausia maistinių medžiagų koncentracija paprastai lieka pačiame grūde. Jei virškinimas normalus, luobelės išmetimas dažnai tampa labiau įpročio, o ne būtinybės klausimu.

    Kam luobelė gali netikti?

    Luobelės dažniau vengti rekomenduojama žmonėms, kurių virškinimo sistema jautresnė ankštinėms daržovėms. Jei suvalgius pupų dažnai pasireiškia pilvo pūtimas, diskomfortas ar sunkumo jausmas, luobelė gali dar labiau sustiprinti nemalonius pojūčius. Tokiais atvejais nuluptos pupos neretai būna lengviau virškinamos.

    Didesnę reikšmę turi ir pupų amžius. Kuo pupos brandesnės, tuo luobelė paprastai tampa storesnė ir kietesnė, todėl gali būti sunkiau sukramtoma ir prasčiau toleruojama. Žmonėms, kurie tik didina ankštinių kiekį mityboje, pradžioje dažnai patogiau rinktis švelnesnes, jaunesnes pupas arba valgyti jas be luobelės.

    Ką daryti su likusiomis luobelėmis?

    Jei pupas vis dėlto lupate, luobelių nebūtina iš karto išmesti. Jas galima trumpai apšlakstyti aliejumi, pagardinti prieskoniais ir paskrudinti orkaitėje ar karšto oro gruzdintuvėje, kad virstų traškiu užkandžiu. Tokios luobelės gali tikti ir kaip priedas prie salotų ar trintų sriubų, vietoje skrebučių.

    Praktinė taisyklė paprasta: jei pupos jaunos, minkštos ir jūsų virškinimas jų „nebijo“, luobelę galima palikti. Jei jaučiate diskomfortą arba pupos brandesnės ir kietesnės, luobelę verta nulupti, o pačias pupas valgyti mažesnėmis porcijomis, stebint organizmo reakciją.