CP v2

Blog

  • Kaunas atidarė naują slaugos padalinį Kulautuvoje: 169 vietos ir milijoninė investicija

    Kulautuvoje, pušyno apsuptyje, darbą pradėjo K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės padalinys. Kauno miesto savivaldybės lėšomis atnaujintose buvusios sanatorijos erdvėse įrengtos 169 vietos senjorų slaugai, palaikomajam gydymui ir socialinei globai.

    Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis teigė, kad projektas buvo brandintas ne vienerius metus, derinant dokumentus ir pritaikant pastatą šiuolaikiniams poreikiams. Pasak savivaldybės, tikslas – užtikrinti orią priežiūrą vyresnio amžiaus žmonėms iš Kauno ir aplinkinių vietovių.

    „Norėjome sukurti vietą, kur žmogus galėtų oriai sutikti senatvę, o darbuotojai turėtų sąlygas kokybiškai dirbti“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Padalinyje vienoje vietoje sujungiamos medicininės ir socialinės paslaugos, o tai Lietuvoje tampa vis aktualesne kryptimi dėl visuomenės senėjimo ir augančio ilgalaikės priežiūros poreikio. Įstaigoje dirbs gydytojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, kineziterapeutai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai.

    Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad norint gauti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas pacientai registruojami per e. sveikatos sistemą. Dėl socialinės globos paslaugų gyventojai įprastai kreipiasi per savo seniūniją, kur vertinamas paslaugos poreikis.

    Padalinio direktorė Ieva Bradulskienė akcentuoja, kad pertvarkant patalpas daug dėmesio skirta pacientų saugumui ir komfortui, taip pat personalo darbo sąlygoms. Įstaigos teigimu, patalpos pritaikytos ir riboto judumo žmonėms, numatytos procedūrų, slaugos ir bendrosios erdvės.

    „Svarbiausia, ką čia ras žmonės, tai jaukumą, saugumą ir jiems pritaikytas patalpas“, – sakė Ieva Bradulskienė.

    Projektas įgyvendintas buvusios Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninės pastate, kuris veikė nuo 1946 iki 2004 metų. Vėliau kompleksas keitė paskirtį ir ilgainiui buvo apleistas, kol 2020 metais Kaunas objektą perėmė iš Turto banko ir pradėjo pritaikymo darbus.

    Atnaujinimo metu įrengtos naujos inžinerinės sistemos, sutvarkyti fasadai, atlikta vidaus apdaila ir perplanuotos patalpos. Savivaldybės duomenimis, sutvarkyta ir teritorija: įrengti įvažiavimai, automobilių stovėjimo aikštelė, aptvėrimas bei kitos saugumo priemonės.

    Rangos darbų vertė siekė daugiau kaip 8,8 mln. eurų su PVM, dar apie 1,6 mln. eurų su PVM skirta įrangai ir baldams. Darbus vykdė UAB „Kaunesta“, techninę priežiūrą atliko UAB „Verslo“.

    Komplekso istorijoje buvo ir laikini pritaikymai krizinėms situacijoms. Per koronaviruso pandemiją pastatas buvo parengtas COVID-19 pacientų izoliacijai, o 2022 metais, prasidėjus rusijos karui prieš Ukrainą, dalis patalpų pritaikyta priimti atvykusias šeimas ir vaikų grupes.

  • Vilniaus savivaldybę purto skundai dėl mobingo: opozicija klausia, kodėl meras tyli

    Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyriuje jau kelerius metus tvyro įtampa, o darbuotojų kaita kelia klausimų dėl vadovavimo ir darbo organizavimo. Savivaldybės tarybos narys Jaroslav Kaminski paviešino atvirą kreipimąsi į Vilniaus merą, prašydamas aiškios reakcijos į darbuotojų skundus.

    Pasak jo, per maždaug trejus metus iš skyriaus pasitraukė 8 darbuotojos, kai įprastai komandoje dirba apie 8–9 žmones. Toks mastas, anot autoriaus, savivaldybėje yra išskirtinis ir, jo teigimu, siejamas su vadovo bendravimo stiliumi bei psichologinės įtampos atmosfera.

    Skundų esmė ir minimi faktai

    Kreipimesi nurodoma, kad buvo teikti kolektyviniai skundai dėl galimo sistemingo psichologinio smurto ir netinkamo elgesio darbe. Tarp minimų elgesio formų įvardijamas pakeltas balsas, žeminanti kritika, demonstratyvus ignoravimas, emocinę įtampą keliantys gestai ir ribojimai, kurie esą paveikė darbuotojų savijautą.

    Taip pat teigiama, kad dalis darbuotojų dėl patiriamo streso kreipėsi į medikus, o sveikatos sutrikimai esą buvo fiksuojami dokumentuose. Kreipimesi minima, kad informacija apie situaciją buvo teikiama savivaldybės administracijai, profesinei sąjungai, o dėl galimų pažeidimų kreiptasi ir į Valstybinę darbo inspekciją.

    „Klausimas yra ne vien tai, ar atliktos formalios procedūros, bet ar jos realiai apsaugojo darbuotojus ir pakeitė situaciją“, – sakė Jaroslav Kaminski.

    Ką darbdavys privalo užtikrinti

    Lietuvoje smurtas ir priekabiavimas darbe yra laikomi darbuotojų saugos ir sveikatos klausimu, o darbdaviui tenka pareiga imtis prevencijos ir reaguoti į pranešimus. Praktikoje tai reiškia ne tik dokumentus ar mokymus, bet ir veiksmingą rizikų valdymą, objektyvų tyrimą, nukentėjusiųjų apsaugą ir sprendimus, kurie mažina pasikartojimo tikimybę.

    Kreipimesi kritikuojama, kad darbuotojoms esą buvo siūlomas bendras susitikimas su asmeniu, dėl kurio elgesio jos skundėsi, o tyrimo išvadų ir planuojamų priemonių pristatymas darbuotojoms, autoriaus teigimu, buvo nepakankamas. Taip pat keliama abejonė, ar vien psichologo konsultacijų pasiūlymas gali būti laikomas adekvačia reakcija į ilgalaikius konfliktus.

    Politinė dimensija ir ko laukiama toliau

    Tekste pabrėžiama, kad kreipimasis, autoriaus teigimu, nėra rinkiminė žinutė, o bandymas atkreipti dėmesį į darbuotojų psichologinį saugumą. Opozicija kelia klausimą, ar meras ir administracijos vadovybė ėmėsi pakankamų veiksmų, kai skundai kartojosi, o darbuotojų kaita išliko didelė.

    Situacijos sprendimas priklausys nuo to, ar bus pateikti aiškūs atsakymai dėl tyrimų rezultatų, priimtų valdymo sprendimų ir realių priemonių, kurios užtikrintų saugią darbo aplinką. Tuo pačiu tai gali tapti platesniu testu savivaldybei, kaip ji praktiškai įgyvendina smurto ir priekabiavimo prevenciją, kai skundai pasiekia aukščiausią vadovybės lygį.

  • Kaunas ruošia pokytį nuo gruodžio 1 dienos: bilietų iš vairuotojų grynaisiais nebeliks

    Kaunas planuoja nuo gruodžio 1 dienos miesto autobusuose ir troleibusuose atsisakyti bilietų pardavimo iš vairuotojų grynaisiais pinigais. Miestas teigia, kad ši atsiskaitymo forma jau dabar sudaro mažiau nei 5 proc. visų kelionių, o didžioji dalis keleivių renkasi skaitmeninius sprendimus.

    Sprendimo projektą rengia savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyrius, o klausimas numatytas svarstyti miesto taryboje spalio 13 dieną. Jei taryba pritars, keleiviai kelionės bilietą turės įsigyti kitais būdais, o atsiskaitymas grynaisiais persikeltų į bilietų platinimo vietas.

    Kas keistųsi keleiviams?

    Šiuo metu Kauno viešajame transporte galima atsiskaityti viešojo transporto kortele, per „Žiogas“ programėlę, banko kortele ar išmaniuoju įrenginiu, taip pat perkant bilietą pas vairuotoją grynaisiais. Planuojama, kad būtent pastaroji galimybė autobusuose ir troleibusuose būtų panaikinta.

    Remiantis savivaldybės ir vežėjo pateikiamais duomenimis, apie 60 proc. keleivių naudojasi miesto kortele, o beveik 35 proc. bilietą žymi per „Žiogas“ programėlę. Tuo metu bilietų pirkimas pas vairuotoją per metus toliau traukiasi, o per pirmuosius aštuonis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu anksčiau, smuko beveik trečdaliu ir siekia apie 4,5 proc.

    Atsiskaitymų banko kortele ar išmaniuoju įrenginiu dalis kol kas išlieka nedidelė ir nesiekia 1 proc., tačiau savivaldybė tikisi augimo. Nurodoma, kad nuo rugsėjo atsiskaitant fizine banko kortele jau galima įsigyti ir lengvatinį bilietą, todėl funkcionalumas plečiamas.

    Kodėl atsisakoma grynųjų?

    Savivaldybė ir vežėjas argumentuoja, kad atsiskaitymas grynaisiais sulėtina įlaipinimą, ilgina sustojimus stotelėse ir apsunkina tvarkaraščių laikymąsi. Kuo intensyvesnis maršrutas, tuo labiau kelių papildomų sekundžių stabtelėjimas kiekvienoje stotelėje virsta minutėmis visoje kelionėje.

    „Mokėjimas grynaisiais užtrunka ilgiau, vairuotojui reikia skirti laiko pinigams priimti ir grąžai atiduoti. Viešajame transporte tokios sekundės virsta minutėmis, o minutės – ilgesne kelionės trukme“, – sakė bendrovės „Kauno autobusai“ Transporto eksploatacijos direktorius Rimas Stankaitis.

    Dar vienas motyvas susijęs su saugumu ir darbo organizavimu: vairuotojui nereikėtų vienu metu valdyti transporto priemonės ir aptarnauti keleivių, skaičiuojant grynuosius bei išduodant bilietą. Tai dažnai įvardijama kaip priemonė mažinanti streso, konfliktų ir klaidų riziką.

    Europos miestų praktika ir Kauno planai

    Grynųjų atsisakymas viešajame transporte daugelyje Europos sostinių ir didmiesčių tapo įprasta kryptimi, siejama su greitesniu įlaipinimu ir paprastesne kontrole. Kaunas šį žingsnį pristato kaip tęstinę modernizaciją, kurią pastaraisiais metais stiprina ir bekontakčio atsiskaitymo diegimas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad grynaisiais vis tiek išliktų galimybė įsigyti ar papildyti kortelę bilietų platinimo vietose, todėl atsiskaitymas grynaisiais neišnyktų visiškai, o būtų nukreiptas nuo transporto priemonės salono. Tokia schema dažniausiai naudojama tam, kad pats maršrutas veiktų sklandžiau.

    Pokyčiai siejami ir su platesniais miesto planais pertvarkyti viešojo transporto tinklą, didinant aiškumą ir persėdimų patogumą, pasitelkiant terminalus. Savivaldybė taip pat yra minėjusi ir tolimesnes idėjas, tarp jų ir tramvajaus linijos perspektyvą.

  • Nausėda Regionų forume: atsparumas prasideda savivaldybėse, o būstas gali sustabdyti specialistų trūkumą

    Prezidentas Gitanas Nausėda, atidarydamas Regionų forumą, pabrėžė, kad valstybės stiprybė priklauso nuo visų grandžių, o ypač nuo savivaldybių ir vietos bendruomenių pasirengimo veikti krizių metu. Jo teigimu, šiandieniniai saugumo, ekonomikos ir demografijos iššūkiai verčia ieškoti sprendimų ne tik nacionaliniu, bet ir regionų lygmeniu.

    Pasak šalies vadovo, atsparumas neturėtų būti suprantamas vien kaip pasirengimas ekstremalioms situacijoms ar karui. Jis siejamas ir su žmonių kasdieniu saugumo jausmu, pasitikėjimu institucijomis, galimybe dirbti bei kurti ateitį ten, kur gyvena, o ne migruoti į didmiesčius ar užsienį.

    „Valstybės atsparumas prasideda nuo kiekvienos savivaldybės ir kiekvienos bendruomenės gebėjimo veikti“, – sakė Gitanas Nausėda.

    Atsparumas neįmanomas be realių priemonių

    Prezidentas akcentavo, kad vien finansavimas ar infrastruktūros projektai neatsako į visus regionų poreikius. Jo vertinimu, svarbiausia yra aiškiai girdėti savivaldybių lūkesčius, šalinti biurokratines kliūtis ir užtikrinti, kad sprendimai būtų pritaikomi vietos situacijai, o ne vienodai taikomi visiems.

    Ši kryptis dera su pastaraisiais metais Europoje ryškėjančia tendencija daugiau dėmesio skirti vietos atsparumui: civilinei saugai, krizių valdymo planams, kritinės infrastruktūros apsaugai ir gyventojų informuotumui. Praktikoje tai reiškia glaudesnį savivaldybių, valstybės institucijų ir bendruomeninių organizacijų bendradarbiavimą.

    Municipalinis būstas kaip atsakas į specialistų stygių

    Kalboje atskirai išskirta būsto tema, kuri, prezidento teigimu, tampa vienu iš svarbiausių instrumentų regionams konkuruojant dėl darbuotojų. Jis pabrėžė, kad daliai savivaldybių vis sunkiau pritraukti ir išlaikyti gydytojus, mokytojus, pareigūnus bei kitus viešosioms paslaugoms kritiškai svarbius specialistus.

    Prezidento vertinimu, savivaldybės galimybė pasiūlyti prieinamą būstą gali turėti apčiuopiamą poveikį, nes būsto kaina ir nuomos pasiūla daugeliui šeimų yra lemiamas veiksnys renkantis, kur gyventi. Augant būsto įperkamumo problemoms, municipalinis būstas vis dažniau minimas kaip priemonė, padedanti stabilizuoti darbo jėgos pasiūlą ir mažinti socialinę atskirtį.

    Forumas kviečiamas ieškoti sprendimų

    Baigdamas kalbą Gitanas Nausėda paragino Regionų forumo dalyvius neapsiriboti problemų įvardijimu ir siekti praktinių susitarimų. Jo teigimu, forumo tikslas yra sudaryti sąlygas atviram dialogui, kuriame savivaldybės, verslas ir akademinė bendruomenė galėtų sutarti dėl veiksmų, stiprinančių regionus.

    Prezidentas palinkėjo prasmingų diskusijų ir pabrėžė, kad į regionų stiprinimą reikia žiūrėti kaip į ilgalaikę investiciją į valstybės sanglaudą, saugumą ir žmonių pasitikėjimą savo ateitimi Lietuvoje.

  • Ministrė perspėja: būsto įperkamumas regionuose grimzta – siūlo 5 priemones ir mokesčius

    Spalio 2 dieną Prezidentūroje vykusiame Regionų forume aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė pabrėžė, kad būsto prieinamumas Lietuvoje seniai peržengė socialinės paramos ribas. Pasak jos, tai tampa regionų plėtros, darbo rinkos ir investicijų pritraukimo veiksniu, kuris tiesiogiai lemia žmonių sprendimą, kur gyventi.

    Ministrė atkreipė dėmesį, kad su įperkamo būsto problema susiduria ne tik socialinio būsto laukiantys gyventojai. Vis dažniau ją jaučia jaunos šeimos, pirmą būstą perkantieji, vieni gyvenantys žmonės, vidutines pajamas gaunantys darbuotojai ir savivaldybėms reikalingi specialistai, kuriuos regionai bando prisivilioti.

    „Būsto prieinamumas jau nėra vien socialinės paramos klausimas. Tai regionų plėtros, darbo rinkos, investicijų ir gyvenimo kokybės klausimas“, – sakė Ieva Andriulaitytė.

    Vertinant situaciją, anot ministrės, svarbu matyti ne vieną problemą, o visą grandinę: ar būsto pakanka, ar jis įperkamas ir kaip veikia aprūpinimo būstu sistema. Didmiesčiuose spaudimą kelia paklausos ir pasiūlos disbalansas, kurortuose kainas ir nuomą išpučia trumpalaikė nuoma, pramoniniuose miestuose ryškėja kokybiško būsto trūkumas, o mažesnėse savivaldybėse opi problema dažnai yra senas ir energiškai neefektyvus būstas.

    Ministrė ragino savivaldybes neapsiriboti valstybės nustatytų paramos priemonių administravimu ir aktyviau formuoti vietos būsto politiką. Pasak jos, be valstybės ir savivaldos partnerystės prieinamas būstas liks teorija, o ne reali galimybė žmonėms įsikurti ten, kur yra darbo ir viešųjų paslaugų.

    Penki prioritetai, kuriuos siūlo ministerija

    Kaip galimą veiksmų paketą ministrė įvardijo penkias kryptis, kurios, jos vertinimu, galėtų keisti situaciją tiek miestuose, tiek regionuose. Pirmiausia siūloma plėsti savivaldybių būsto fondą, suteikiant savivaldai daugiau lankstumo spręsti, kam ir kokiomis sąlygomis būstas būtų nuomojamas.

    Taip pat siūloma labiau įtraukti privatų būstą, kai savivaldybės galėtų nuomotis butus rinkoje ir juos pasiūlyti gyventojams pagal aiškias taisykles. Kartu akcentuojami viešojo ir privataus sektorių partnerystės modeliai, kai būstas vystomas kartu su verslu, o dalis projektų būtų skiriama prieinamo būsto poreikiui.

    Ketvirta kryptis susijusi su spekuliacinės paklausos mažinimu, svarstant didesnius mokesčius ne pirmajam būstui didmiesčiuose ir kurortuose. Penktoji kryptis numato didesnį savivaldybių vaidmenį plėtroje, kai jos galėtų prisidėti žeme ar infrastruktūra, o mainais dalis naujai pastatytų būstų būtų rezervuojama prieinamai nuomai.

    Ką rodo naujausi vertinimai

    Ministrės pristatyme remtasi 2025–2026 metais atliktu būsto prieinamumo didinimo galimybių vertinimu. Jame nurodoma, kad apie 87 proc. namų ūkių Lietuvoje gyvena nuosavame būste, tačiau norint jį įsigyti, skiriant 40 proc. darbo užmokesčio, vidutiniškai prireiktų apie 13 metų.

    Vertinimas taip pat rodo, kad savivaldybių būstas sudaro apie 1,5 proc. viso būsto fondo, socialinis būstas siekia apie 1 proc., o ilgalaikių nuomos sutarčių dalis tesudaro apie 1 proc. Tai, pasak ministerijos, signalizuoja ne tik apie kainų problemą, bet ir apie itin mažą prieinamos nuomos pasiūlą, ribotas savivaldos galimybes bei poreikį efektyviau panaudoti esamą būsto fondą.

    Nors skirtingos savivaldybės susiduria su nevienodais iššūkiais, bendra tendencija aiški: regionams tampa vis sunkiau konkuruoti dėl žmonių, jei nuomos pasiūla menka, o kokybiškas būstas brangus arba tiesiog nepasiekiamas. Dėl to būsto politika vis dažniau siejama su gebėjimu pritraukti darbuotojų, išlaikyti jaunus gyventojus ir užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą.

  • Nausėda įspėjo dėl krizių ir karo: Regionų forume iškėlė būsto klausimą specialistams

    Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidento rūmuose atidarė aštuntąjį Regionų forumą, kuriame daugiausia dėmesio skirta nacionalinio atsparumo stiprinimui ir municipalinio būsto plėtros galimybėms. Diskusijose susitiko savivaldos, Vyriausybės, verslo ir akademinės bendruomenės atstovai, ieškoję sprendimų, kaip geriau pasirengti įvairioms krizėms.

    Šalies vadovas pabrėžė, kad valstybės atsparumas prasideda regionuose, todėl savivaldybėms svarbu turėti aiškius planus ir realius pajėgumus veikti sutrikus įprastam gyvenimo ritmui. Jo teigimu, tam neužtenka vien infrastruktūros ar papildomų lėšų, būtina nuosekliai mažinti praktines kliūtis, su kuriomis savivalda susiduria planuodama pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    „Gyvename sudėtingais laikais. Susiduriame su saugumo, ekonominiais, demografiniais iššūkiais. Todėl šiandien ypač svarbu laikytis išvien ir didinti mūsų valstybės bei visuomenės atsparumą“, – sakė G. Nausėda.

    Prezidentas akcentavo, kad atsparumas reiškia ne tik reagavimą į krizes, bet ir kasdienius sprendimus, padedančius regionams išlikti gyvybingiems. Pasak jo, kai žmonės savo mieste ar miestelyje nemato galimybių dirbti, gauti paslaugas ir kurti šeimą, ilgainiui silpnėja tiek vietos bendruomenės, tiek valstybės atsparumas platesne prasme.

    Didelė diskusijos dalis buvo skirta demografiniams iššūkiams ir būsto prieinamumui, kuris, anot šalies vadovo, vis dažniau tampa lemiamu veiksniu pritraukiant darbuotojus. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad municipalinis būstas galėtų tapti praktišku instrumentu savivaldybėms, siekiančioms pritraukti ir išlaikyti gydytojus, mokytojus, pareigūnus ir kitus regionams svarbius specialistus.

    „Galimybė savivaldybei pasiūlyti žmogui prieinamą būstą gali tapti labai konkrečiu instrumentu sprendžiant šią problemą“, – teigė Prezidentas.

    Forume aptarta, kad savivaldybių gebėjimas greitai mobilizuotis priklauso ir nuo vietos institucijų bendradarbiavimo su centrinės valdžios įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei verslu. Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama civilinės saugos sistemų atnaujinimui, gyventojų perspėjimo priemonėms, kritinių paslaugų tęstinumui ir aiškioms atsakomybėms, kad krizės metu sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Pirmojoje renginio dalyje sveikinimo žodžius taip pat tarė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis. Diskusijose dalyvavo aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė, krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Tadas Vinokuras, ministerijų atstovai, savivaldybių merai ir kiti svečiai.

    Prezidentas pabrėžė, kad Regionų forumo tikslas yra neapsiriboti problemų įvardijimu, o sutarti dėl konkrečių sprendimų, kurie ilgainiui didintų regionų patrauklumą ir visos šalies atsparumą. Anot jo, tik nuoseklus dialogas ir įsipareigojimai skirtinguose valdžios lygmenyse gali užtikrinti, kad regionų poreikiai būtų išgirsti ir paversti įgyvendinamais sprendimais.

  • Nausėda Regionų forume pasiuntė žinią merams: atsparumo planas ir pinigai per ILTE tirpsta

    Regionų forume prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad pagrindinis valstybės uždavinys nesikeičia jau septynerius metus: Lietuvoje žmogaus galimybės neturi priklausyti nuo gyvenamosios vietos. Pasak jo, regionų stiprinimas šiandien tiesiogiai susijęs ir su nacionaliniu saugumu, ir su žmonių kasdiene gerove.

    Prezidentas pabrėžė, kad po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios saugumo aplinka pasikeitė iš esmės. Jo teigimu, pastaraisiais metais Lietuva susidūrė su hibridinėmis atakomis, dronų incidentais, oro erdvės pažeidimais ir gamtos stichijomis, o pirmoji grandis, į kurią krizėje atsiremia žmogus, dažnai yra savivalda.

    „Atspari valstybė žino, ką daryti, kai krizė galiausiai ateina“, – sakė G. Nausėda.

    Kalboje akcentuota praktinė civilinės saugos pusė: ar nutrūkus elektros tiekimui veiks vandentiekis, ar galės dirbti ligoninė, ar bus šilumos tiekimas ir ar žmonės žinos, kur kreiptis pagalbos. Prezidento teigimu, būtina, kad saugių priedangų tinklas dengtų kiekvieną savivaldybę, o perspėjimo sistema pasiektų tiek vienkiemius, tiek gamyklas.

    Nacionalinis atsparumo planas

    G. Nausėda ragino imtis Nacionalinio atsparumo plano, kuris aiškiai apibrėžtų valstybės atsparumo stiprinimo kryptis, atsakomybių pasidalijimą ir terminus. Jo teigimu, krizių valdymas ir pasirengimas neturi būti atidedami, o bendruomenių iniciatyvas verta skatinti ir praktiškai, pavyzdžiui, sprendžiant rezervinio elektros tiekimo klausimus.

    Prezidentas priminė ir savivaldos svarbą gynybos infrastruktūros plėtroje, kai vietos bendruomenės prisiima papildomą naštą dėl poligonų ar mokymo teritorijų. Pasak jo, tokiais atvejais valstybė privalo matyti ir vietos poreikius, o partnerystės principas turi virsti apčiuopiama nauda infrastruktūrai ir paslaugoms.

    Investicijos regionams ir ILTE modelis

    Kalbėdamas apie ekonomiką, prezidentas teigė, kad viešųjų erdvių atnaujinimas ir sutvarkyta infrastruktūra savaime nesukuria stipraus regiono. Jo vertinimu, esminiai dalykai yra aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios darbo vietos, investicijos, būstas ir žmonės, todėl savivaldai reikia suteikti daugiau galimybių investuoti į ateitį, išlaikant finansinį tvarumą.

    G. Nausėda atkreipė dėmesį į savivaldybių skolinimosi per ILTE modelį, kuris, pasak jo, parodė realų poreikį finansiniams instrumentams regionuose. Prezidentas nurodė, kad savivaldybių projektams iki 2029 metų numatytas 100 milijonų eurų limitas buvo išnaudotas per tris mėnesius, o tai esą rodo tiek projektų brandą, tiek investicijų alkį.

    „Tai rodo, kad savivaldybės turi puikių projektų ir yra pasirengusios juos įgyvendinti“, – sakė G. Nausėda.

    Prezidentas taip pat išskyrė regioninio bendradarbiavimo būtinybę, kai paslaugas ir infrastruktūrą efektyviau planuoti kelioms savivaldybėms kartu. Jo teigimu, viešasis transportas, sveikatos paslaugos, atliekų tvarkymas, profesinis rengimas ar būsto sprendimai ne visada logiški vienos savivaldybės mastu, todėl bendri projektai gali suteikti masto ekonomiją ir geresnį rezultatą žmonėms.

    Daugiau pasitikėjimo ir atsakomybės

    G. Nausėda priminė, kad artėjant naujam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui būtina išvengti situacijų, kai lėšos ilgai stringa tarp programų ir gairių. Jo teigimu, investicijos turi greičiau virsti realia verte, o regionų lygmeniui reikalinga aiškesnė atsakomybė ir pajėgumai ne tik administruoti projektus, bet ir įgyvendinti plėtros strategijas.

    Prezidentas pabrėžė, kad didesnis savivaldos vaidmuo turi eiti kartu su aukštesniais skaidrumo standartais. Jo teigimu, stipresnė savivalda negali reikšti silpnesnės atsakomybės, o korupcija, nepotizmas ar viešojo intereso nepaisymas neturi pateisinimo nei nacionaliniame, nei vietos lygmenyje.

  • Euro zonos infliacija šoktelėjo iki 3,8 proc.: brangstanti energija spaudžia ECB spręsti dėl palūkanų

    Infliacija euro zonoje vėl įsibėgėjo

    Euro zonos vartotojų kainos 2026 metų rugsėjį augo sparčiausiai per pastaruosius trejus metus. Eurostato skelbiamu suderintu vartotojų kainų indeksu (HICP) metinė infliacija pasiekė 3,8 proc., o tai didina spaudimą Europos Centriniam Bankui (ECB) išlaikyti griežtesnę pinigų politiką.

    Palyginimui, 2026 metų rugpjūtį HICP euro zonoje siekė 3,2 proc., o liepą buvo 2,9 proc. Rugsėjo šuolis rodo, kad kainų mažėjimo tendencija nėra tvari, o infliacijos rizikos vėl ryškėja.

    Energijos kainos tapo pagrindiniu veiksniu

    Didžiausią įtaką bendram rodikliui, remiantis Eurostato duomenimis, darė energijos brangimas. Skaičiuojama, kad energijos kainos rugsėjį buvo beveik 20 proc. didesnės nei prieš metus, todėl bendras kainų lygis kilo net ir tuomet, kai dalyje kitų prekių bei paslaugų augimas buvo nuosaikesnis.

    Analitikai pabrėžia, kad tokį foną stiprina geopolitinė įtampa ir su tuo susiję tiekimo bei logistikos sutrikimai. Rinkos dalyviai ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus, galinčius išjudinti naftos ir dujų kainas, nes energija greitai persiduoda į transporto, gamybos ir paslaugų kainodarą.

    ECB dilema: ar dar kartą kelti palūkanas?

    Infliacijos atšokimas jau nulėmė ECB sprendimus 2026 metais: bankas palūkanas didino 0,25 procentinio punkto birželį ir pakartojo žingsnį rugsėjį. Po pastarojo sprendimo pagrindinė refinansavimo palūkanų norma siekia 2,65 proc., o rinkoje vėl stiprėja lūkesčiai, kad griežtinimo ciklas gali nesibaigti.

    Rinkų ekspertai vertina, kad naujausi skaičiai yra argumentas išlaikyti ribojančią politiką ilgiau, nei buvo tikėtasi vasaros pradžioje. Kartu tai kelia riziką ekonomikos augimui, nes brangesnis skolinimasis paprastai lėtina vartojimą, investicijas ir nekilnojamojo turto rinką.

    „Naujausi duomenys yra dar vienas argumentas išlaikyti griežtesnę centrinio banko laikyseną. Tačiau lieka klausimas, ar tai ilgalaikės infliacijos problemos pradžia, ar laikinas energijos kainų šuolio efektas“, – sakė finansų rinkų ekspertas Janas Karczewskis.

    Kitas ECB posėdis numatytas spalio 28–29 dienomis. Iki jo lemiamu veiksniu gali tapti tai, ar įtampa tarptautinėse rinkose slops ir energijos kainos stabilizuosis, ar priešingai, brangimas įsitvirtins ir padidins tikimybę, kad ECB dar kartą kels palūkanas.

  • Lenkijoje plečiamas „PIT-Radwar“ padalinys: į radarų ir ryšio gamybą Žemutinėje Silezijoje – apie 20 mln. eurų

    Lenkijos gynybos pramonės grupė „Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) pasirašė sutartį dėl „PIT-Radwar“ padalinio plėtros Černicoje, Žemutinėje Silezijoje. Projektas apima esamos infrastruktūros modernizavimą ir naujos įrangos įsigijimą, o bendra investicijų vertė sieks apie 20 mln. eurų.

    PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius per sutarties pasirašymo renginį pabrėžė, kad plėtra turi padidinti visos grupės gamybinius pajėgumus. Jo teigimu, tai reiškia perėjimą prie modernesnių technologijų ir darbo su naujos kartos įranga, o poveikį pajus ir regiono ekonomika bei vietos bendruomenė.

    Ne nauja gamykla, o trūkstamų pajėgumų stiprinimas

    „PIT-Radwar“ atstovai akcentuoja, kad Černicoje nebus statoma nauja gamykla nuo nulio. Planuojama plėsti ir modernizuoti cechus tam, kad juose būtų galima įrengti naujas gamybos linijas ir pastatyti daugiau kaip 100 modernių, dalinai robotizuotų įrenginių.

    „Mes nestatome naujos gamyklos. Papildome kompetencijas, kurių mums trūko, ir modernizuojame sales, kad galėtume jose įrengti naują techniką“, – sakė PGZ grupės įmonės valdybos narys Adamas Zasada.

    Pasak įmonės, Černicos padalinyje gaminama ir aptarnaujama įranga naudojama tiek Lenkijos, tiek sąjungininkų ginkluotosiose pajėgose. Bendrovė pabrėžia ryšio sistemų svarbą kariuomenei, o „PIT-Radwar“ specializacija siejama su radarais ir radiolokacijos sprendimais, taip pat kariniu ryšiu.

    Investicijos siejamos su priešdronine gynyba

    Projektas siejamas su SAN programa, kuri Lenkijoje pristatoma kaip viena iš žemiausio sluoksnio oro gynybos grandžių, orientuota į įvairių klasių bepiločių orlaivių aptikimą ir neutralizavimą. Įmonės atstovai nurodo, kad Černicoje ruošiami komponentai bus integruojami į ryšio ir valdymo sprendimus, svarbius šiai programai.

    Skelbiama, kad vien infrastruktūros plėtros sutarties vertė sudaro apie 4,7 mln. eurų, tačiau kartu su įrangos ir mašinų įsigijimu bendra projekto suma išauga iki maždaug 20 mln. eurų. Tokios investicijos atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai didinami vietos gamybiniai pajėgumai ir trumpinamos tiekimo grandinės, atsižvelgiant į ilgalaikius gynybos poreikius.

    Serviso centras ir augantis užimtumas

    PGZ taip pat skelbia apie planus Žemutinėje Silezijoje kurti serviso centrą, kuris turėtų padėti aptarnauti techniką ir už Lenkijos ribų, NATO kaimyninėse valstybėse. Černicos padalinys įvardijamas kaip ryšio ir serviso bazė, kuri, plečiantis ginkluotės programoms, stiprina infrastruktūrą ir gamybos potencialą.

    Grupė nurodo, kad Žemutinėje Silezijoje joje dirba apie 1 700 žmonių, o artimiausiu laikotarpiu šis skaičius turėtų viršyti 2 000. Taip pat teigiama, kad Černicoje planuojamas maždaug 50 proc. užimtumo augimas, o regione PGZ bendradarbiauja su šimtais partnerių.

    „PIT-Radwar“ Lenkijoje žinoma dėl radarų sprendimų ir priešlėktuvinių sistemų, o Černicos padalinys įvardijamas kaip svarbi ryšio, integracijos ir aptarnavimo grandis. Bendrovė taip pat akcentuoja ilgametę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą radiolokacijos, žvalgybos ir valdymo sistemų srityse.

  • Degalų kainų lubos nuo rytojaus: kiek savaitgalį kainuos benzinas ir dyzelinas po mokesčių mažinimo

    Lenkijoje nuo rytojaus įsigalioja valstybės nustatomos degalų kainų lubos, kurios turėtų sumažinti kainas degalinėse bent artimiausiomis dienomis. Pokytis siejamas su atnaujintu vyriausybės paketu, kuriuo laikinai mažinami degalams taikomi mokesčiai ir įvedamos maksimalios pardavimo kainos.

    Pagal energetikos ministro paskelbtas ribas, litrui benzino 95 nustatyta ne didesnė kaip apie 1,55 euro kaina, benzino 98 – apie 1,74 euro, o dyzelino – apie 1,81 euro. Šios kainų lubos galios nuo spalio 3 dienos iki spalio 5 dienos imtinai.

    Vyriausybė taip pat sumažino pridėtinės vertės mokesčio tarifą degalams iki 8 proc., o akcizą nuleido iki žemiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės. Teigiama, kad ši priemonė, kaip ir ankstesni analogiški sprendimai, valstybei kainuos šimtus milijonų eurų per mėnesį.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Lenkijos finansų ministras viešai nurodė, kad kainos degalinėse savaitgalį turėtų kristi apytikriai 0,28–0,30 euro už litrą, tačiau reali nuolaida priklausys nuo degalinių tinklų kainodaros. Kainų lubos įtvirtina maksimalų lygį, bet nedraudžia degalų parduoti dar pigiau.

    Analitikų vertinimu, mokesčių mažinimas sukuria erdvės pastebimoms korekcijoms, tačiau kainos ir toliau išliks jautrios naftos kainų svyravimams bei didmeninės rinkos tendencijoms. Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis ministerija skelbs naują pranešimą, kuriame būtų nustatytos ribos kitam laikotarpiui.

    Ne visiems degalams taikoma

    Reguliavimas neapima autogazo, todėl jo kainos gali keistis pagal rinkos situaciją. Tai išskiria autogazą iš kitų degalų rūšių, kurioms laikinai taikomos aiškios „lubos“ ir dėl to kainų dinamika tampa labiau prognozuojama.

    Pastarosiomis savaitėmis Lenkijoje fiksuotas ypač brangus degalų laikotarpis, kai vidutinės benzino ir dyzelino kainos buvo priartėjusios prie rekordų. Todėl valdžios sprendimas vertinamas kaip bandymas greitai sumažinti spaudimą vairuotojams ir verslui, tačiau dėl jo poveikio biudžetui bei rinkos iškraipymo rizikų diskusijos greičiausiai nesibaigs.

    „Jau šį savaitgalį degalinėse kainos bus mažesnės, o sutaupymas turėtų siekti apie 0,28–0,30 euro už litrą“, – sakė finansų ministras Andrzejus Domańskis.