CP v2

Blog

  • Milžiniškas „Airbus“ A400M leidosi ant kelio: vairuotojai griebė telefonus

    Milžiniškas „Airbus“ A400M leidosi ant kelio: vairuotojai griebė telefonus

    Socialiniuose tinkluose išplitęs vaizdo įrašas parodė ne kasdienį vaizdą: karinis transporto lėktuvas „Airbus“ A400M „Atlas“ labai žemai praskrenda virš automobilių ir nutupia ant viešo kelio. Įrašas filmuotas iš automobilio, sustojusio spūstyje, kai ruožas buvo laikinai uždarytas.

    Įspūdį sustiprina pačio lėktuvo matmenys. „Airbus“ A400M sparnų mojis siekia 42,4 metro, o tuščio lėktuvo masė yra apie 78 600 kilogramų. Nepaisant gabaritų, įgulai pavyko tiksliai ir stabiliai nutūpti siauresnėje nei įprasta aplinkoje.

    Gynybos analitikai pabrėžia, kad tokie manevrai nėra vien demonstracija. Gebėjimas leistis ant kelių didina pajėgų atsparumą, nes konfliktų metu oro bazės gali tapti vienais pirmųjų taikinių, o alternatyvūs nusileidimo ir kilimo taškai leidžia išlaikyti logistiką bei reagavimą.

    „Karo atveju tai reiškia, kad A400M, pilotuojamas kompetentingos įgulos, galėtų veikti praktiškai iš bet kurios vietos Europoje, net jei oro bazės laikinai būtų neutralizuotos“, – sakė gynybos analitikas Etienne Marcuz.

    Nors įrašas paviešintas tik dabar, jis, tikėtina, nufilmuotas pavasarį, kai Švedijoje vyko tarptautinės NATO pratybos „Aurora 26“. Jų metu skirtingų šalių kariai treniravosi naudoti kelių atkarpas kaip laikinus pakilimo ir nusileidimo takus, kai infrastruktūra yra ribota arba pažeista.

    Tokia praktika Šiaurės ir Baltijos regione vertinama kaip realistiškas scenarijus, nes moderniuose konfliktuose svarbu ne tik turėti lėktuvus, bet ir gebėti juos operatyviai perdislokuoti. NATO valstybės vis dažniau grįžta prie išsklaidytų operacijų koncepcijos, kai daliniai ir technika paskirstomi per platesnę teritoriją, kad būtų sunkiau juos paralyžiuoti vienu smūgiu.

    „Airbus“ A400M laikomas vienu sunkiausių šiandien gaminamų Europos karinių transporto lėktuvų. Maksimali krovinio masė siekia iki 37 tonų, o keturi turbopropeleriniai „Europrop“ TP400-D6 varikliai leidžia pasiekti iki 781 kilometro per valandą greitį ir apie 12 000 metrų skrydžio aukštį.

    Su maždaug 30 tonų kroviniu A400M nuotolis siekia apie 4 500 kilometrų, todėl jis tinka tiek regioninėms, tiek tolimesnėms logistinės paramos užduotims. Be karinio transporto, šis orlaivis naudojamas ir medicininei evakuacijai, humanitarinėms misijoms bei civilių išgabenimui iš pavojingų teritorijų.

    Dalies A400M versijų komplektacijoje numatyta ir degalų pildymo ore funkcija, leidžianti prireikus paremti kitus orlaivius. Europoje šį tipą naudoja kelios NATO valstybės, o bendros flotilės ir dalijimosi pajėgumais modelis pastaraisiais metais minimas kaip vienas būdų efektyviau užtikrinti strateginį transportą.

  • „Spotify“ paleidžia bėgimo režimą su DI ir netikėtą naujovę dainoms – kas keisis klausytojams

    „Spotify“ paleidžia bėgimo režimą su DI ir netikėtą naujovę dainoms – kas keisis klausytojams

    „Spotify“ pristatė dvi naujas funkcijas, kurios turėtų pakeisti įpročius tiek sportuojantiems, tiek kasdien muzikos klausantiems vartotojams. Viena jų skirta bėgimui ir remiasi dirbtinis intelektas, o kita leidžia prie dainų palikti asmenines pastabas.

    Pagrindinė naujiena – bėgimo režimas, kuriame DI pritaiko muziką pagal vartotojo klausymo įpročius ir treniruotės dinamiką. Platforma teigia, kad algoritmai esamas grojaraščių dainas pertvarko į bėgimui tinkamesnes sekas, kad muzika geriau atitiktų pasirinktą tempą ar treniruotės tipą.

    Bėgimo režimas pasiekiamas per sporto ir treniruočių skiltį, kur siūlomi iš anksto paruošti pasirinkimai. Vartotojas gali nusistatyti treniruotės pobūdį, trukmę ir muzikos kryptį, o vėliau parametrus koreguoti pagal savijautą ar tikslus.

    Kol kas ši funkcija diegiama ribotai: ji prieinama tik „Spotify Premium“ prenumeratoriams ir tik „iOS“ programėlėje. Pradžioje naujovė įjungta JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Švedijoje, o vėliau žadama plėtra į kitas platformas bei rinkas.

    Antroji naujovė labiau asmeniška ir nesusijusi su DI – tai vartotojo pastabos prie atskirų kūrinių. Ši funkcija leidžia iš trijų taškų meniu pasirinkti pastabos pridėjimą ir išsisaugoti trumpą priminimą, kontekstą ar asociaciją, pavyzdžiui, kada daina buvo išgirsta pirmą kartą.

    Skirtingai nei bėgimo režimas, pastabų funkcija prieinama ir nemokamai „Spotify“ naudojantiems klausytojams, įskaitant planą su reklamomis. Tačiau ji skirta tik vartotojams nuo 16 metų, tad kai kuriais atvejais gali būti ribojama pagal paskyros amžiaus nustatymus.

    Tokie atnaujinimai atspindi platesnę muzikos transliavimo rinkos kryptį, kai platformos vis daugiau investuoja į personalizavimą ir sporto scenarijus. Pastaraisiais metais didėja poreikis sprendimams, kurie ne tik rekomenduoja dainas, bet ir adaptuoja klausymą realiuoju laiku pagal veiklą bei vartotojo tikslus.

  • Ne vien Ctrl+C ir Ctrl+V: šie Windows 11 klavišų deriniai kasdien sutaupo minutes

    Ne vien Ctrl+C ir Ctrl+V: šie Windows 11 klavišų deriniai kasdien sutaupo minutes

    Windows 11 siūlo šimtus klavišų derinių, tačiau kasdienėje rutinoje dažniausiai pakanka keliolikos. Jie pagreitina teksto redagavimą, paiešką, darbą su failais ir greitą programų perjungimą, todėl verta pradėti nuo universaliausių kombinacijų.

    Dažniausiai naudojami deriniai veikia daugelyje programų, nuo naršyklės ir Failų naršyklės iki teksto redaktorių ar el. pašto. Pavyzdžiui, Alt+Tab padeda akimirksniu persijungti tarp langų, o Ctrl+F leidžia greitai rasti žodį ar skaičių atidarytame dokumente.

    Patogus kasdienis triukas yra Win+D, kuris vienu paspaudimu parodo darbalaukį, o paspaudus dar kartą grąžina ankstesnį vaizdą. Tai praverčia, kai reikia greitai atsidaryti failą nuo darbalaukio arba „paslėpti“ daugybę langų jų neuždarant.

    Langų išdėstymas vienu mostu

    Windows 11 ypač išpopuliarino langų išdėstymo funkcijas, kai viename ekrane reikia matyti kelias programas. Tai patogu lyginant dokumentus, perrašant duomenis į skaičiuoklę ar dirbant su tekstu, kai šaltiniai atidaryti naršyklėje.

    Dažniausiai naudojami deriniai yra Win+rodyklė į kairę arba Win+rodyklė į dešinę, kurie pritraukia langą prie ekrano krašto. Taip pat Win+rodyklė į viršų maksimalizuoja langą, o Win+rodyklė į apačią jį sumažina arba grąžina į ankstesnį dydį.

    Pridėjus vieną langą prie krašto, sistema pasiūlo pasirinkti, kas užims likusią ekrano dalį. Tarpą tarp dviejų programų galima reguliuoti, o Windows automatiškai pritaiko abiejų langų plotį, kad darbas būtų patogus.

    Iškarpinė, kuri prisimena daugiau

    Įprastas Ctrl+V įklijuoja paskutinį nukopijuotą elementą, tačiau Win+V atveria iškarpinės istoriją. Joje galima rasti anksčiau kopijuotus teksto fragmentus ar paveikslėlius, o pirmą kartą naudojant funkciją Windows paprašo ją įjungti.

    Iškarpinės istorija praverčia, kai reikia sugrįžti prie anksčiau kopijuoto adreso, telefono numerio ar žinutės dalies neieškant šaltinio iš naujo. Dažniausiai naudojamus įrašus galima prisegti, o nereikalingus pašalinti atskirai.

    Windows taip pat leidžia sinchronizuoti iškarpinės tekstą tarp įrenginių, jei prisijungta ta pačia „Microsoft“ paskyra arba darbo paskyra. Įjungus sinchronizavimą dalis duomenų keliauja per debesiją, todėl įmonėse svarbu įvertinti vidines saugumo taisykles.

    Dar vienas naudingas derinys yra Ctrl+Shift+V, kuris kai kuriose programose įklijuoja tekstą be pradinio šrifto, spalvų ir dydžio. Vis dėlto tai priklauso nuo konkrečios programos, nes dalis jų šį derinį gali būti priskyrusios kitai funkcijai.

    Ekrano kopijos ir diktavimas

    Win+Shift+S paleidžia ekrano iškarpymo įrankį, leidžiantį pasirinkti stačiakampį, laisvos formos sritį, konkretų langą ar visą ekraną. Vaizdas nukeliauja į iškarpinę, todėl jį galima iškart įklijuoti į laišką, dokumentą ar susirašinėjimo programą.

    Kalbant apie produktyvumą, verta prisiminti ir Win+H, kuris įjungia diktavimą ir palaiko lietuvių kalbą. Šiai funkcijai paprastai reikia veikiančio mikrofono ir interneto, nes naudojamas internetinis kalbos atpažinimas.

    Jei deriniai neveikia, verta patikrinti, ar problema pasireiškia visoje sistemoje, ar tik vienoje programoje. Patikimiausia išbandyti Notepad ir Failų naršyklę, nes kai kurios programos perima numatytuosius Windows derinius ir priskiria jiems kitą veiksmą.

    Dažnas trikdis yra netyčia pakeistas klaviatūros išdėstymas, kurį galima patikrinti Win+tarpo klavišas. Taip pat pravartu peržiūrėti pritaikymo neįgaliesiems nustatymus, nes Klavišai trūkčiojantys ir Klavišai filtro gali sudaryti įspūdį, kad klaviatūra „sugedo“.

    Praktikoje dažnai padeda programos perkrovimas, klaviatūros atjungimas ir prijungimas prie kito USB lizdo ar sistemos atnaujinimai per Windows Update. Nešiojamuosiuose kompiuteriuose verta išbandyti išorinę klaviatūrą, kad būtų aiškiau, ar problema programinė, ar susijusi su pačia klaviatūra.

    Pažengusiems naudotojams praverčia nemokamas „Microsoft PowerToys“, kuriame Keyboard Manager leidžia perpriskirti klavišus ir kurti savo derinius. Vis dėlto dalies sistemos rezervuotų komandų jis nepakeis, pavyzdžiui, Win+L ar Ctrl+Alt+Delete.

  • Rusija iki 2060 metų laiko „Borej“: sprendimas aiškus – mesti iššūkį JAV

    Rusija iki 2060 metų laiko „Borej“: sprendimas aiškus – mesti iššūkį JAV

    Rusijos karinio jūrų laivyno vadovybė liepos 26 dieną paskelbė planą strateginius povandeninius laivus „Borej“ ir „Borej-A“ išlaikyti tarnyboje iki 2060 metų ir vėliau. Skelbiama, kad tokį ilgaamžiškumą turi užtikrinti modulinė konstrukcija ir numatyta modernizavimo programa.

    Šiuo metu Rusija eksploatuoja aštuonis šios šeimos branduolinius povandeninius laivus, o ilgalaikis tikslas siejamas su pajėgų išplėtimu iki dvylikos vienetų. Tai reikštų iki 192 balistinių raketų paleidimo įrenginių, nes vienas laivas standartinėje konfigūracijoje neša po 16 šachtų.

    Kas yra „Borej“ klasė

    Pagrindiniai projekto 955 „Borej“ laivai Rusijos laivyne yra „Jurij Dolgorukij“, „Aleksandr Nevskij“ ir „Vladimiras Monomachas“. Juos papildė penki patobulinti projekto 955A „Borej-A“ laivai, tarp jų „Kniaz Vladimiras“, „Kniaz Oleg“, „Generalissimus Suvorov“, „Imperator Aleksandras III“ ir „Kniaz Požarskij“.

    „Borej“ klasė sukurta kaip Rusijos strateginių branduolinių pajėgų jūrinė grandis, kurios esmė yra nuolatinis patruliavimas ir galimybė smogti balistinėmis raketomis. Toks modelis atitinka branduolinio atgrasymo logiką, kai siekiama išlaikyti vadinamąjį antrąjį smūgį net ir krizės atveju.

    Raketos ir techninės savybės

    „Borej“ laivai ginkluoti kietojo kuro balistinėmis raketomis RSM-56 „Bulava“, paleidžiamomis iš D-30 sistemos šachtų. Skelbiama, kad raketos startinė masė siekia apie 36,8 tonos, ilgis apie 11,5 metro, o metamoji masė apie 1 150 kilogramų.

    Pagal viešai skelbiamus parametrus „Borej“ korpusas yra maždaug 170 metrų ilgio, povandeninė vandentalpa apie 24 000 tonų, o maksimalus greitis po vandeniu gali siekti iki 29 mazgų. Laivai naudoja OK-650V tipo reaktorių, o autonominio plaukiojimo trukmė nurodoma apie 90 dienų.

    Modernizuota „Borej-A“ versija siejama su KTP-6-185SP tipo reaktoriumi ir konstrukciniais pakeitimais, kuriais siekiama sumažinti akustinį pėdsaką. Tarp minimų sprendimų yra išorinio profilio glodinimas ir pakeitimai, mažinantys hidrodinaminį triukšmą, nes būtent aptikimo tikimybė šiuolaikiniame povandeniniame kare laikoma kritiniu veiksniu.

    Ką reiškia tarnyba iki 2060 metų

    Ilgalaikis išlaikymas tarnyboje leistų Rusijai remtis viena pagrindine strateginių povandeninių laivų šeima, turinčia bendrą ginkluotės liniją ir tęstinę gamybą. Tai svarbu ir logistikos, ir įgulų rengimo, ir modernizavimo požiūriu, ypač kai planuojama eksploatacija trunka kelis dešimtmečius.

    Jeigu 2025 metais į tarnybą priimtas „Kniaz Požarskij“ realiai tarnautų 30–40 metų, jo eksploatacija galėtų tęstis iki 2055 arba 2065 metų, o vėliau perduoti laivai teoriškai liktų rikiuotėje dar ilgiau. Toks horizontas reiškia, kad modernizavimo sprendimai būtų priimami etapais, atnaujinant elektroniką, ryšio priemones ir triukšmo mažinimo sistemas.

    Strategiškai ši kryptis signalizuoja siekį ilgą laiką išlaikyti jūrinį branduolinį atgrasymą prieš JAV ir NATO. Pastaraisiais metais būtent povandeninių pajėgų konkurencija, jautri žvalgybai ir technologiniam pranašumui, išlieka viena svarbiausių didžiųjų valstybių karinio planavimo sričių.

    „Sprendimas remiasi tuo, kad laivai sukurti modernizuoti ir gali būti pritaikomi naujiems reikalavimams ilgą laiką“, – sakė Rusijos karinio jūrų laivyno vadas, admirolas Aleksandras Moisejevas.

  • DI iškėlė nerimą kriptografams: „Anthropic“ modelis per 60 valandų rado spragą HAWK

    DI iškėlė nerimą kriptografams: „Anthropic“ modelis per 60 valandų rado spragą HAWK

    JAV bendrovės „Anthropic“ dirbtinio intelekto modelis „Claude Mythos Preview“ per maždaug 60 valandų aptiko reikšmingą struktūrinę spragą kriptografijos schemoje HAWK, kuri buvo laikoma viena perspektyvių kandidacijų vadinamiesiems postkvantiniams standartams. Tai nustebino tyrėjus, nes panašių testų ir auditų procesai įprastai trunka mėnesius ar net metus.

    Pasak publikuotų tyrimo rezultatų, aptikta savybė sumažino HAWK-256 bandyminei versijai priskiriamą saugumo ribą: teorinis atakos sudėtingumas nuo 2^64 sumažėjo iki 2^38 operacijų. Praktikoje tai reiškia, kad demonstracinė ataka tapo gerokai pigesnė ir greitesnė, nors realiose sistemose ši konkreti bandomoji versija šiuo metu nenaudojama.

    Kas yra HAWK ir kodėl tai svarbu

    HAWK yra skaitmeninių parašų schema, kuri kuriama įvertinant perspektyvą, kad kvantiniai kompiuteriai ateityje galėtų padaryti dalį šiandien paplitusių metodų, tokių kaip RSA ar ECDSA, nepraktiškai nesaugius. Dėl to įvairios institucijos ir pramonė jau dabar planuoja perėjimą prie postkvantinės kriptografijos, kad kritinės sistemos būtų pasiruošusios iš anksto.

    HAWK saugumas siejamas su grotelinių konstrukcijų sudėtingumu, o tyrime minima, kad modelis aptiko papildomą, anksčiau praktikoje neįvertintą struktūrinę savybę, kuri leido sukurti efektyvesnį atakos scenarijų. Būtent tokios, iš pirmo žvilgsnio akademiškos detalės kriptografijoje dažnai lemia, ar schema išlieka patikima diegimui plačiu mastu.

    Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad kalbama apie kandidatą ir jo bandomąjį parametrų rinkinį, o ne apie šiandien bankuose ar naršyklėse veikiančias masiškai naudojamas sistemas. Praktinė rekomendacija, kylanti iš šio rezultato, būtų didinti raktų dydžius, tačiau tai mažintų HAWK pranašumą, susijusį su kompaktiškumu ir našumu.

    „Möbius Bridge“ ir AES: kodėl vartotojams panikuoti nereikia

    Antrasis rezultatas susijęs su AES-128, tačiau ne su pilna, realiai naudojama 10 raundų versija, o su akademiniu požiūriu dažnai analizuojama 7 raundų, supaprastinta atmaina. Tokios supaprastintos versijos tiriamos tam, kad būtų geriau suprantamos šifro saugumo atsargos ir galimi teoriniai silpnėjimo taškai.

    Modelis pasiūlė naują atakos optimizavimo techniką, pavadintą „Möbius Bridge“, kuri, pateiktais duomenimis, gali paspartinti žinomą „meet-in-the-middle“ tipo ataką 200–800 kartų prieš 7 raundų variantą. Tačiau pačios atakos prielaidos yra nepritaikomos realybei, nes reikalautų neįgyvendinamo kiekio parinktų atvirų tekstų, šifruotų tuo pačiu raktu.

    Dėl šios priežasties tyrėjų aprašyti rezultatai nereiškia, kad šiandien masiškai pažeidžiamas AES, naudojamas naršyklėse, mokėjimų infrastruktūroje ar įrenginiuose. Tai veikiau signalas, kad DI gali reikšmingai pagreitinti kriptoanalizę ten, kur anksčiau progresas buvo lėtesnis ir labiau priklausė nuo siaurai specializuotų komandų.

    Nauja tendencija: kriptoanalizė su DI

    Didžiausia šios istorijos reikšmė yra ne vien konkretus HAWK atvejis, o pats procesas: DI didžiąją dalį darbo atliko iš esmės autonomiškai, o žmonės vėliau ilgai tikrino ir formaliai pagrindė gautus rezultatus. Tai rodo besiformuojantį modelį, kai DI tampa ne tik pagalbiniu įrankiu, bet ir greitu hipotezių generatoriumi bei eksperimentinės paieškos varikliu.

    Kriptografijoje praktika aiški: algoritmai turi būti vieši, išanalizuoti bendruomenės ir atlaikyti daugybę bandymų juos „laužti“. Jei DI reikšmingai sumažina tokių bandymų kainą ir laiką, tikėtina, kad kandidatų atranka ir standartizavimo procesai turės dar labiau remtis nuolatiniu, iteraciniu auditu ir greitesniu parametrų koregavimu.

    Kartu tai kelia ir naują klausimą: perėjimas prie postkvantinės kriptografijos iki šiol buvo siejamas pirmiausia su kvantinių kompiuterių rizika, tačiau DI pagreitinta kriptoanalizė gali sukelti spaudimą kur kas anksčiau. Organizacijoms tai reiškia poreikį ne tik planuoti migraciją, bet ir nuolat sekti kandidatų būklę, atnaujinimus bei akademinės bendruomenės išvadas.

  • „Microsoft“ ir „OpenAI“ ruošia superprogramėles: viena „Copilot“ ir „ChatGPT“ pakeis daugybę įrankių

    „Microsoft“ ir „OpenAI“ ruošia superprogramėles: viena „Copilot“ ir „ChatGPT“ pakeis daugybę įrankių

    „Microsoft“ ruošiasi iš esmės pertvarkyti savo DI asistento „Copilot“ patirtį ir sujungti iki šiol atskirai veikusias funkcijas į vieną superprogramėlę. Apie tai bendrovės vadovas Satya Nadella prakalbo pristatydamas ketvirčio finansinius rezultatus, pabrėždamas, kad tikslas yra vienoje vietoje sutelkti pokalbių, bendradarbiavimo, programavimo ir agentinių sistemų galimybes.

    Tokiu sprendimu „Microsoft“ siekia sumažinti vartotojams tenkančią įrankių fragmentaciją, kai skirtingoms užduotims reikia skirtingų programų ir aplinkų. Bendrovė kalba apie vieną nuoseklią patirtį, kurioje būtų lengva persijungti tarp asmeninės „Microsoft Copilot“ versijos ir darbo aplinkai skirtos „Microsoft 365 Copilot“.

    Vienas „Copilot“ asmeniniam ir darbui

    „Copilot“ plėtra pastaraisiais metais vyko keliais kanalais, todėl vartotojai dažnai susiduria su skirtingais režimais ir integracijomis. „Microsoft“ planas – suvienodinti patirtį ir sudėti svarbiausias funkcijas į vieną aplikaciją, kad nereikėtų atskirai ieškoti kodavimo, pokalbių, dokumentų ar agentų galimybių.

    „Copilot“ superprogramėlės idėja atliepia platesnę rinkos kryptį: DI asistentai vis dažniau tampa ne vien pokalbių langais, o darbo aplinkomis, kurios pačios inicijuoja veiksmus, vykdo užduočių grandines ir padeda automatizuoti procesus. Tokia kryptis ypač svarbi įmonėms, kurios ieško būdų sutrumpinti rutinines užduotis ir sumažinti darbuotojų laiką, praleidžiamą perjunginėjant sistemas.

    „Copilot“ greitai evoliucionuoja nuo pokalbių iki bendradarbiavimo ir autopiloto tipo funkcijų. Šį ketvirtį mes integruojame šias „Copilot“ patirtis, įskaitant kodavimo funkciją, į vieną superprogramėlę, skirtą tiek vartotojams, tiek verslui, – sakė Satya Nadella.

    DI bumo fone – auganti infrastruktūra

    Pranešimas apie suvienijimą pasirodė kartu su stipriu „Microsoft“ finansiniu laikotarpiu: bendrovė skelbė apie ryškų augimą debesijos ir DI srityse. Šis kontekstas svarbus, nes superprogramėlės ambicijos reikalauja didelės skaičiavimo galios, patikimų duomenų centrų ir sparčiai plečiamos infrastruktūros.

    „Microsoft“ pastaruoju metu intensyviai didina duomenų centrų pajėgumus, nes DI sprendimų paklausa auga tiek iš verslo klientų, tiek iš galutinių vartotojų pusės. Rinkoje tai laikoma vienu svarbiausių konkurencinių faktorių: kas sugeba užtikrinti daugiau galios ir mažesnę delsą, tas gali pasiūlyti stabilesnę DI paslaugų kokybę.

    Be to, „Microsoft“ akcentuoja, kad „Copilot“ naudojimas organizacijose spartėja, o įsitraukimo rodikliai kai kuriais aspektais artėja prie tokių kasdien naudojamų įrankių kaip „Outlook“ ar „Teams“. Tokie signalai leidžia suprasti, kodėl bendrovė nori vienos, aiškiai suprantamos programėlės, o ne kelių skirtingų įėjimų į tą patį asistentą.

    „OpenAI“ taip pat siekia sujungti produktus

    Panašią kryptį rodo ir „OpenAI“ planai. Bendrovė, valdanti „ChatGPT“, siekia mažinti produktų išsiskaidymą ir svarsto skirtingų sprendimų, įskaitant naršyklę „Atlas“ bei kodavimui skirtus įrankius, sujungimą į vieną darbalaukio superprogramėlę.

    Motyvas čia panašus kaip ir „Microsoft“ atveju: fragmentuotas produktų portfelis lėtina vystymą, apsunkina kokybės užtikrinimą ir klaidina vartotoją, kuriam ne visada aišku, kuo vienas įrankis skiriasi nuo kito. Tai ypač aktualu konkurencingoje aplinkoje, kur „Google“ ir „Anthropic“ taip pat spartina DI produktų ciklus.

    Mes supratome, kad išskaidėme pastangas per daug programėlių ir technologinių „stackų“, todėl turime supaprastinti veiklą. Ši fragmentacija mus lėtina ir apsunkina kokybės lygį, kurio siekiame, – darbuotojams perduotoje žinutėje nurodė Fidji Simo.

    Abi kryptys rodo tą pačią tendenciją: DI įrankiai juda nuo atskirų funkcijų rinkinio link vienos pagrindinės darbo erdvės. Vartotojui tai gali reikšti mažiau programėlių, paprastesnį naudojimą ir greitesnį kelią nuo užklausos iki konkretaus veiksmo, o rinkai – dar intensyvesnę kovą dėl to, kieno superprogramėlė taps kasdieniu standartu.

  • Rusų raketa krito Lenkijoje: Donaldas Tuskas svarsto Ukrainai perduoti daugiau „Patriot“ raketų

    Rusų raketa krito Lenkijoje: Donaldas Tuskas svarsto Ukrainai perduoti daugiau „Patriot“ raketų

    Po incidento, kai į Lenkijos oro erdvę įskrido Rusijos sparnuotoji raketa ir nukrito šalies pietryčiuose, premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad Vyriausybė svarsto papildomą karinę paramą Ukrainai. Tarp aptariamų priemonių – papildomų raketų perdavimas „Patriot“ oro gynybos sistemoms.

    Incidentas įvyko naktį iš liepos 29 į liepos 30 dieną per masinę Rusijos raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą. Lenkijos pareigūnų teigimu, sparnuotoji raketa įskrido į šalies oro erdvę ir nukrito lauke Liublino vaivadijoje, maždaug už 90 kilometrų nuo sienos su Ukraina.

    Įvykio vietoje, kaip skelbiama, susidarė apie 10 metrų skersmens krateris, žmonės nenukentėjo, infrastruktūra nebuvo apgadinta. Į teritoriją vyko aukščiausi šalies vadovai, tarp jų ir gynybos bei vidaus reikalų sričių ministrai.

    „Lenkijos saugumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek veiksminga yra Ukrainos oro gynyba“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Premjeras taip pat akcentavo, kad visiškos, šimtu proc. apsaugotos oro erdvės šiandien nėra, o karinių grėsmių dinamika regione keičiasi labai greitai. Lenkijos kariuomenė, pasak valdžios, buvo pasirengusi numušti objektą, jei šis būtų skridęs virš gyvenamų teritorijų, o į orą buvo pakelti naikintuvai F-16.

    Kas svarstoma dėl paramos Ukrainai

    Lenkija jau anksčiau yra perdavusi Ukrainai „Patriot“ sistemoms skirtų PAC-3 MSE raketų. Dabar svarstomas naujas perdavimo etapas, kuris būtų siejamas su augančiu poreikiu stiprinti Ukrainos oro gynybą, ypač prieš sparnuotąsias raketas ir dronų atakas.

    Nors konkrečių kiekių ar terminų kol kas neįvardyta, diskusija rodo politinę kryptį: po incidentų pasienyje Varšuva linkusi didinti paramą toms priemonėms, kurios mažina tikimybę, kad atakų metu raketos pasieks NATO oro erdvę.

    „Patriot“ raketos ir Lenkijos pajėgumai

    Skelbiama, kad Lenkija šiuo metu turi dvi „Patriot“ baterijas, iš viso 16 paleidimo įrenginių, o pilnas kovinis parengtumas turėtų būti pasiektas 2025 metais pabaigoje. Ši sistema laikoma viena svarbiausių sluoksniuotos oro gynybos dalių, skirtų perimti tiek balistines, tiek sparnuotąsias raketas.

    Lenkija taip pat yra užsakiusi šimtus PAC-3 MSE raketų, o kitos didelės apimties užsakymų dalies pristatymai numatomi vėlesniais metais. Be to, minima, kad šalies arsenale yra ir senesnių, bet vis dar naudojamų PAC-2 GEM-T raketų, kurios dažnai vertinamos kaip tinkamesnės aerodinaminiams taikiniams, įskaitant sparnuotąsias raketas.

    Kodėl incidentai pasienyje svarbūs

    Pastaraisiais metais Rusijos atakos prieš Ukrainą vis dažniau vykdomos didelio intensyvumo „bangomis“, kai vienu metu leidžiamos raketos ir dronai, siekiant prisotinti oro gynybą. Tokiose situacijose padidėja rizika, kad atskiri taikiniai nukryps nuo trajektorijos ar bus prarasta jų kontrolė, todėl incidentai NATO rytiniame flange kelia ypatingą dėmesį.

    Lenkijos valdžios siunčiama žinutė šiuo atveju aiški: kuo stipresnė Ukrainos oro gynyba, tuo mažesnė tikimybė, kad karo padariniai pasieks kaimynines valstybes. Dėl to sprendimai dėl „Patriot“ raketų perdavimo vertinami ne tik kaip parama Kyjivui, bet ir kaip tiesioginė investicija į regiono saugumą.

  • Už 1 km/h ir bauda: STOP ženklas, kurio vairuotojai nesilaiko, o policija viską mato

    Už 1 km/h ir bauda: STOP ženklas, kurio vairuotojai nesilaiko, o policija viską mato

    „Stop“ ženklas daugeliui atrodo savaime suprantamas, tačiau būtent čia vairuotojai dažniausiai ir suklysta. Pagrindinė taisyklė paprasta: prie B-20 ženklo privaloma visiškai sustoti, todėl net menkiausias riedėjimas laikomas pažeidimu.

    Šis ženklas statomas ne šiaip sau, o vietose, kur ypač didelė rizika: prastas matomumas, sudėtingas sankryžos išdėstymas ar ribota galimybė laiku pamatyti pagrindiniu keliu artėjančius automobilius. Dažnai kartu būna ir horizontalaus ženklinimo linija, nurodanti, kur tiksliai turi būti sustota.

    Teisiškai tai yra du atskiri įpareigojimai, kuriuos reikia įvykdyti kartu. Vairuotojas privalo sustoti prieš kertant kelią su pirmumo teise ir taip pat privalo praleisti juo važiuojančias transporto priemones.

    Jeigu yra sustojimo linija, sustoti reikia prieš ją. Jeigu linijos nėra, sustojama tokioje vietoje, iš kurios galima saugiai įsitikinti, kad netrukdysite eismui ir galėsite įvertinti situaciją, tačiau vis tiek neįvažiuojant į sankryžą.

    Kaip fiksuojami pažeidimai?

    Nors daugelis įpratę tikėtis, kad be greičio matuoklio pareigūnai nieko neįrodys, „Stop“ situacijoje to dažnai net nereikia. Pažeidimas matomas plika akimi, o vis dažniau eismas sankryžose stebimas ir fiksuojamas vaizdu.

    Praktikoje pareigūnai gali pasitelkti ir dronus, leidžiančius iš viršaus stebėti sankryžą bei įrašyti, ar automobilis iš tiesų sustojo. Vairuotojas paprastai sustabdomas jau už sankryžos, saugioje vietoje, o tuomet parodomas vaizdo įrašas.

    Kokios baudos gresia?

    Už nesustojimą prie „Stop“ ženklo taikoma piniginė bauda ir skiriami baudos taškai. Tačiau tuo viskas gali nesibaigti, jei vairuotojas savo veiksmais sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams.

    Jeigu dėl nesustojimo buvo priverstas staigiai stabdyti kitas vairuotojas, buvo pavojingai išvažiuota į sankryžą ar kitaip sukelta grėsmė eismo saugumui, pareigūnai pažeidimą gali vertinti griežčiau. Tokiais atvejais baudos dydis gali būti gerokai didesnis nei įprastai už vien „Stop“ nepaisymą.

    Kur dar būtina sustoti?

    Visiško sustojimo pareiga galioja ne tik sankryžose su B-20 ženklu. Ji gali būti taikoma ir geležinkelio pervažose, ypač jei yra atitinkami ženklai ar neveikia signalizacija, taip pat tada, kai eismą reguliuoja įgaliotas asmuo ir nurodo sustoti.

    Specialistai primena, kad kelių sekundžių sustojimas dažnai kainuoja mažiau nei bet kokia bauda ar avarijos pasekmės. Prie „Stop“ užtenka vieno įpročio: pilnai sustoti, apsižvalgyti ir tik tada judėti toliau.

  • „Google Earth“ pridėjo DI vaizdų funkciją: ekspertai įspėja, kad tai taps trolinimo ginklu

    „Google Earth“ pridėjo DI vaizdų funkciją: ekspertai įspėja, kad tai taps trolinimo ginklu

    „Google“ visame pasaulyje pradėjo diegti naują „Google Earth“ funkciją, leidžiančią generuoti pagal užklausą sukurtus vaizdus, paremtus palydoviniais, aerofoto ir 3D žemėlapio duomenimis. Bendrovė teigia, kad tikslas yra kūrybiškai ir aiškiai vizualizuoti idėjas realiose koordinatėse, tačiau kritikai įspėja apie riziką, susijusią su dezinformacija.

    Naujoji galimybė pasiekiama naršyklėje kompiuteryje: vartotojas priartina norimą vietą, pasirenka įrankių skiltį ir suveda tekstinę užklausą, o rezultatas sugeneruojamas ant pasirinktos teritorijos vaizdo. Jei vaizdas netenkina, užklausą galima patikslinti ir generuoti pakartotinai.

    „Google“ pateikia ir praktinių pritaikymų pavyzdžių: nuo istorinių rekonstrukcijų iki edukacinių infografikų. Vienas scenarijus yra įsivaizduojamas istorinis vaizdas, kai šiuolaikinės vietovės fragmentas perdirbamas taip, lyg atrodytų prieš šimtmečius, o kitas – kai sistema atrenka faktus ir sukuria aiškinamąją grafiką apie konkretų objektą ar vietą.

    Kam tai gali būti naudinga

    Bendrovės teigimu, tai gali praversti architektams, urbanistams ir planuotojams, kai reikia greitai pateikti vizualines alternatyvas tam pačiam rajonui ar sklypui. Taip pat akcentuojamas ir pramoginis aspektas, kai galima pamatyti hipotetines ateities versijas, pavyzdžiui, kaip teritorija atrodytų skirtingais klimato ar infrastruktūros scenarijais.

    Kol kas funkcija pristatoma kaip eksperimentinė, o naudojimas ribojamas, ypač nemokamose paskyrose, kur per dieną leidžiamas tik ribotas bandymų skaičius. Tokie limitai dažnai taikomi dėl didelių skaičiavimo resursų kaštų ir siekiant sumažinti piktnaudžiavimo riziką ankstyvoje stadijoje.

    Didžiausia grėsmė – dezinformacija

    Didžiausias klausimas, kurį kelia analitikai, yra tai, kaip lengvai tokie vaizdai gali būti panaudoti klaidinančioms „įrodymų“ iliustracijoms socialiniuose tinkluose. Pakanka sugeneruoti tariamą incidentą konkrečioje vietoje ir pateikti ekrano nuotrauką kaip realų palydovinį vaizdą, o vartotojai, skubėdami dalintis, ne visada tikrina šaltinius.

    DI tyrėjas Henk van Ess įspėjo, kad tokios priemonės sumažina barjerą informaciniams manipuliatoriams: anksčiau reikėdavo daugiau pastangų, dabar pakanka vienos tekstinės užklausos.

    „Ši funkcija gali pastūmėti informacinį karą tarp valdžių, grupuočių ir trolių: vieni norės padidinti atakos mastą, kiti – parodyti, kad objektas sunaikintas arba nepaliestas, o troliams svarbiausia – greitas plitimas“, – sakė Henk van Ess.

    „Google“ atsakas ir apsaugos

    „Google“ teigia, kad į dezinformacijos riziką žiūri rimtai ir diegia atpažinimo mechanizmus. Bendrovė nurodo, kad DI sugeneruoti vaizdai žymimi skaitmeniniu vandens ženklu „SynthID“, o vartotojai autentiškumą gali tikrinti pasitelkdami „Gemini“ ar „Lens“.

    Taip pat tvirtinama, kad yra ribojamos užklausos, susijusios su žalingomis temomis, o apsaugos priemonės nuolat atnaujinamos. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien technologinių žymų ne visada pakanka, nes dezinformacija dažnai plinta per ekrano kopijas, perpublikavimus ir iš konteksto ištrauktas iliustracijas.

    Dėl to skaitmeninio raštingumo ir turinio tikrinimo įgūdžiai išlieka kritiškai svarbūs: vertinant vaizdus rekomenduojama ieškoti originalaus šaltinio, tikrinti datą, kontekstą ir ar vaizdas nėra sugeneruotas ar redaguotas. Augant generatyvinio DI įrankių skvarbai, tokie patikros įpročiai tampa būtini ne tik žurnalistams, bet ir kiekvienam socialinių tinklų vartotojui.

  • Vairuotojai ratus dengia kartonu: paprastas triukas gali prailginti padangų tarnavimą

    Vairuotojai ratus dengia kartonu: paprastas triukas gali prailginti padangų tarnavimą

    Padangos dėvisi ne tik važiuojant. Jų būklei didelę įtaką daro ir tai, kur bei kaip automobilis stovi: karštis, saulė ir ultravioletiniai spinduliai gali spartinti gumos senėjimą net tada, kai rida beveik neauga.

    Vertinant padangų ilgaamžiškumą dažniausiai žiūrima į protektoriaus likutį, nuvažiuotą atstumą ir pagaminimo datą. Praktikoje lengvųjų automobilių padangos neretai patikimai tarnauja apie 30 000–45 000 kilometrų, tačiau tai labai priklauso nuo mišinio, automobilio ir vairavimo.

    Maža rida dar nereiškia, kad padanga saugi. Gamintojai pabrėžia ir laiką: dažnai laikoma, kad padangų nereikėtų eksploatuoti ilgiau nei 10 metų, o po penkerių metų verta dažniau tikrinti, ar nėra įtrūkimų ir sukietėjimo požymių.

    Kas greičiausiai „suvalgo“ padangas

    Padangų dėvėjimą labiausiai spartina netinkamas slėgis, agresyvus vairavimo stilius ir prasta ratų geometrija. Įtakos turi ir važiavimas su netinkamam sezonui skirtomis padangomis, nes jos gali greičiau prarasti savybes ir prasčiau sukibti.

    Svarbus ir laikymas ne sezono metu. Padangas rekomenduojama laikyti sausoje, vėsioje vietoje, atokiau nuo tiesioginės saulės; ant ratlankių užmautas padangas galima laikyti paguldytas, o be ratlankių – pastatytas vertikaliai arba pakabintas.

    Kodėl kai kas dengia ratus kartonu

    Pietų Europoje kartais galima pamatyti automobilius, kurių ratai uždengti kartonu ar specialiais gaubtais. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo keistai, bet tikslas paprastas: sumažinti tiesioginį saulės ir UV poveikį, kai automobilis kelias dienas ar savaites stovi vienoje vietoje.

    Kartonas veikia kaip elementari užtvara, kuri mažina įkaitimą ir tiesioginį UV spindulių poveikį gumai. Tai nesustabdo natūralaus senėjimo, tačiau gali sumažinti vieną iš veiksnių, kurie greitina gumos degradaciją.

    Ilgainiui UV spinduliai ir karštis mažina gumos elastingumą, ji kietėja, atsiranda mikroįtrūkimų, o tai gali pabloginti sukibimą ir didinti riziką važiuojant. Labiausiai pažeidžiami automobiliai, kurie ilgai stovi nenaudojami, pavyzdžiui, kemperiai, priekabos ar sezoniniai automobiliai.

    Jei garažo nėra, praktiškiausia automobilį statyti pavėsyje, vengti ilgo stovėjimo atviroje saulėje ir, jei reikia, naudoti ratų uždangalus. Paprasta priemonė gali padėti ilgiau išlaikyti padangų elastingumą ir atidėti priešlaikinį jų senėjimą.