CP v2

Blog

  • Rasta M. de Unamuno laiško detalė: rašytojas Londone vakarieniavo su H. G. Wells ir kartu ėjo į kiną

    Rasta M. de Unamuno laiško detalė: rašytojas Londone vakarieniavo su H. G. Wells ir kartu ėjo į kiną

    Salamankos universiteto Casa-Museo Unamuno archyve aptiktas iki šiol neskelbtas Miguelio de Unamuno laiškas papildė vieną įdomesnių XX amžiaus kultūros istorijos epizodų. Dokumentas patvirtina, kad ispanų rašytojas 1936 metais Londone vakarieniavo su H. G. Wells ir po to kartu nuėjo į kiną.

    Laiškas, rašytas 1936 metų kovo 2 dieną ir adresuotas Unamuno vaikams, fiksuoja vakaro eigą itin lakoniškai, tačiau aiškiai. Jame rašytojas mini vakarienę su britų autoriumi ir tai, kad po jos abu vyko į kino seansą.

    Filmas, kurį parodė pats autorius

    Pasak tyrėjų, Unamuno ir Wells lankėsi Londono Lesterio aikštės teatre, kur buvo rodomas filmas Things to Come. Šio filmo scenarijų parašė pats H. G. Wells, o siužetas paremtas jo knyga The Shape of Things to Come.

    Tai nebuvo atsitiktinis pasirinkimas: Wells aktyviai domėjosi tuo meto technologijų pažanga ir jos poveikiu visuomenei, o kinas jam buvo patogi platforma idėjoms skleisti. Unamuno laiške vaikams šį vakarą apibūdino trumpa pastaba.

    „Wells mane nusivedė pažiūrėti savo filmo“, – rašė Miguelis de Unamuno.

    Kodėl šis radinys svarbus

    Istorikams ir literatūrologams šis laiškas svarbus tuo, kad iki šiol trūko tiesioginio Unamuno liudijimo apie susitikimą su Wells. Anksčiau buvo remiamasi netiesioginiais šaltiniais, tarp jų Unamuno kūryboje aptinkamomis užuominomis ir to meto spaudos publikacijomis.

    Papildomą kontekstą suteikė ir 2025 metais iškilęs dokumentas, siejamas su pačiu Wells: ranka rašytas kvietimas Unamuno vakarieniauti ir kartu vykti į filmo peržiūrą. Naujausias laiško radinys leidžia tvirtai teigti, kad kvietimas virto realiu susitikimu.

    Nuo Oksfordo iki parodos Bilbao

    Unamuno tuo metu viešėjo Jungtinėje Karalystėje dėl jam suteikto garbės daktaro laipsnio Oksfordo universitete. Laiške užfiksuota Londono viešnagės dalis sutampa su įtemptu Europos laikotarpiu, kai kultūros ir mokslo autoritetų ryšiai neretai peržengdavo valstybių ribas.

    Skelbiama, kad originalus laiškas bus eksponuojamas parodoje Bilbao nuo rugsėjo 29 dienos iki spalio 30 dienos. Paroda nagrinėja Unamuno santykį su mokslu ir to meto intelektualais, tarp kurių minimi Albertas Einšteinas, Marie Skłodowska-Curie ir kiti, taip pat H. G. Wells.

  • Daugiau nei 1 000 suaugusiųjų LEGO gerbėjų susirinko Danijoje: kodėl žaislai tapo rimtu hobiu

    Daugiau nei 1 000 suaugusiųjų LEGO gerbėjų susirinko Danijoje: kodėl žaislai tapo rimtu hobiu

    Daugiau nei 1 000 suaugusiųjų LEGO gerbėjų iš 36 šalių susirinko Skærbæke, nedideliame Danijos miestelyje netoli Billundo, kur įsikūrusi „LEGO“ istorijai svarbi vieta. Į renginį atvykę entuziastai pristatė savus modelius, keitėsi detalėmis ir patirtimi, o svarbiausia – ieškojo bendruomenės.

    Skærbæk Fan Weekend vadinamas vienu didžiausių suaugusiųjų LEGO gerbėjų susitikimų Europoje. Čia laukiami ir kuriantys originalius projektus, ir kolekcininkai, kaupiantys rinkinius, kurie neretai kainuoja šimtus eurų.

    „Tai vieta, kur suaugę LEGO gerbėjai susitinka nepaisant šalies, kalbos ar įsitikinimų“, – sakė vienas renginio organizatorių Stephanas Sanderis.

    „Juos sieja vienas dalykas – meilė kaladėlei“, – pridūrė jis.

    Daugelį metų LEGO buvo siejamas pirmiausia su vaikais, tačiau suaugusiųjų auditorija sparčiai auga. Rinkos analitikai šį pokytį aiškina keliais veiksniais: pandemijos laikotarpiu išaugusiu namų pramogų poreikiu, nostalgija ir noru turėti apčiuopiamą, nuo ekranų atitrūkusį hobį.

    Ilgamečiai entuziastai pastebi ir visuomenės požiūrio kaitą. Kai kurie pripažįsta, kad anksčiau apie konstravimą namuose vengdavo kalbėti darbe, nes bijodavo būti palaikyti keistuoliais, tačiau šiandien tai vis dažniau laikoma kūrybišku, net prestižiniu laisvalaikiu.

    Prie populiarėjimo prisidėjo ir popkultūra: filmai apie LEGO bei televizijos projektai, kuriuose varžomasi konstruojant įspūdingas kompozicijas. Tokie formatai iškėlė hobį į viešumą ir parodė, kad konstravimas gali būti ne tik žaidimas, bet ir dizaino, inžinerijos bei meno forma.

    Žaislų rinka atsigręžė į suaugusiuosius

    Auganti suaugusiųjų paklausa tapo svarbia žaislų pramonės dalimi. „LEGO“ skelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį jos grynasis pelnas siekė apie 1,15 milijardo eurų ir buvo 32 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Gamintojai vis aktyviau kuria produktus vyresnei auditorijai: sudėtingesnius modelius, didesnius rinkinius ir teminius leidimus pagal filmus, sportą ar muziką. Tokie rinkiniai dažnai skirti ne vaikų žaidimui, o kolekcionavimui ir demonstravimui namuose ar biuruose.

    Rinkos tyrimų bendrovė Circana skaičiuoja, kad beveik 40 proc. Europos vartotojų 2025 metais pirko žaislus sau arba kitam suaugusiajam. Ši tendencija apima ne tik LEGO, bet ir kolekcines lėles, modelius, pliušinius žaislus bei kitą popkultūros atributiką.

    Circana atstovai pabrėžia, kad tai nėra trumpalaikė mada. Gamintojai mato ilgalaikį suaugusiųjų įsitraukimą ir ieško vis naujų temų, kurios atlieptų skirtingus pomėgius, nuo sporto iki muzikos ar automobilių pasaulio.

    Tokie renginiai kaip Skærbæk Fan Weekend tampa šios krypties simboliu: suaugusieji čia atvyksta ne tik pirkti ar rodyti rinkinius, bet ir mokytis vieni iš kitų, megzti ryšius bei dalyvauti kūrybinėje veikloje. Organizatoriai tikisi, kad augantis susidomėjimas padės dar labiau normalizuoti hobį, kuris vis dažniau laikomas rimta, bendruomenę vienijančia veikla.

  • Madride atidarytas „Casa de México“ 2026 metų Mirusiųjų dienos altorius: Michoakano motyvai ir Agustín Lara

    Madride atidarytas „Casa de México“ 2026 metų Mirusiųjų dienos altorius: Michoakano motyvai ir Agustín Lara

    Madrido „Casa de México“ fondas pristatė devintąją Mirusiųjų dienos altoriaus ekspoziciją, kuri kasmet sutraukia daugiausia lankytojų. 2026 metų instaliacija pavadinta „Viva la vida!“ ir skirta meksikiečių kompozitoriaus Agustín Lara atminimui.

    Šių metų altorių sukūrė Meksikos menininkė Beatriz Redo, o scenografija įkvėpta Michoakano kalnų ir kapinių vaizdinių. Ekspozicija lankoma nemokamai nuo spalio 2 dienos iki lapkričio 8 dienos.

    Altorius, paremtas Michoakano simboliais

    Instaliacija atkuria kalnų kapines Michoakane naktį per Mirusiųjų dieną, kai šeimos tradiciškai susirenka simboliškai susitikti su mirusiųjų artimųjų atminimu. Altoriuje svarbi vieta skiriama ryškioms spalvoms, rankdarbiams ir atminimo detalėms.

    Beatriz Redo pasakojo, kad norėjo ypatingai pagerbti monarchinį drugelį, kuris laikomas vienu ryškiausių regiono simbolių. Jo migracija rudenį sutampa su Mirusiųjų dienos laikotarpiu, todėl Michoakano tradicijose drugelių sugrįžimas neretai siejamas su išėjusiųjų sielų sugrįžimu.

    Agustín Lara atminimas ir muzikinė kelionė

    Altorius dedikuotas Agustín Lara, vienam žymiausių XX amžiaus Meksikos kūrėjų, kurio dainos išpopuliarėjo ir už Lotynų Amerikos ribų. Jo kūryboje ryškus ryšys su Ispanija, o daina apie Madridą tapo vienu atpažįstamiausių kūrinių.

    Viršutinėje altoriaus dalyje Lara vaizduojamas kaip popieriaus masės kaukolės figūra šalia pianino, kurį sukūrė amatininkai Raimundo Amezcua ir Marta Linares. Organizatoriai pabrėžia, kad šiemet lankytojų maršrutą pirmą kartą nuosekliai lydės kompozitoriaus muzika, kuri sustiprina vizualinę patirtį.

    Rankdarbiai, simbolika ir naujas altorius augintiniams

    Ekspozicijoje akcentuojamas ir papel picado, tradicinis dekoratyvinis popieriaus karpinių amatas, dažnai naudojamas šventėse. Mirusiųjų dienos kontekste jis simbolizuoja vėjo judesį ir, pagal tikėjimus, momentą, kai sielos pasiekia auką.

    „Kai papel picado pakabinamas ir pradeda judėti, tai laikoma ženklu, kad sielos atėjo prie altoriaus priimti aukos“, – sakė „Casa de México“ komunikacijos atstovė Citlali Pérez.

    Be pagrindinės instaliacijos, lankytojams siūloma apžiūrėti ir kitas liaudies meno erdves bei papildomus altorius. 2026 metais atsirado naujovė – atskiras altorius augintiniams, skirtas prisiminti naminius gyvūnus, kurie buvo svarbi šeimos dalis.

    Taip pat įrengta vieta, kur lankytojai gali palikti žinutę mirusiems artimiesiems. Pasibaigus ekspozicijai, šios žinutės, organizatorių teigimu, sudeginamos atskiros ceremonijos metu.

    Šventė plečiasi už fondo ribų

    „Casa de México“ iniciatyva Mirusiųjų dienos altoriai pristatomi ne tik pačios institucijos erdvėse. Bendradarbiaujant su Madrido miesto savivaldybe, mieste numatyti keli papildomi altoriai, veiksiantys nuo spalio 23 dienos iki lapkričio 2 dienos.

    Organizatoriai taip pat nurodo, kad altorius numatytas ir Santanderyje, naujai atidarytame kultūros centre, taip siekiant Meksikos tradicijas priartinti platesnei auditorijai Ispanijoje.

    Unesco pripažinta tradicija

    Mirusiųjų dienos tradicija Meksikoje yra pripažinta Unesco nematerialiuoju žmonijos kultūros paveldu. Ši šventė siejama su ikikolumbinėmis tradicijomis, o altorius laikomas ne gedulo, bet atminties ir ryšio tarp kartų išraiška.

    Altoriai dažniausiai kuriami iš nuotraukų, žvakių, gėlių ir mirusiajam reikšmingų daiktų. Šios detalės padeda pasakoti asmeninę istoriją ir išlaikyti gyvą artimųjų atminimą.

    Datos ir lankymo tvarka

    2026 metų Mirusiųjų dienos altorių „Casa de México“ Madride galima aplankyti nuo spalio 2 dienos iki lapkričio 8 dienos. Įėjimas nemokamas, o lankymas vyksta eilės tvarka, atsižvelgiant į užimtumą.

    Organizatoriai nurodo, kad galimos ir trumpos ekskursijos su gidu, kurių metu apimamos kelios pastato erdvės. Dalis apsilankymų gali būti organizuojama su išankstine registracija.

  • Asyžius mini šv. Pranciškaus mirties 800-metį: kodėl jo taikos žinia Europai vėl aktuali

    Asyžius mini šv. Pranciškaus mirties 800-metį: kodėl jo taikos žinia Europai vėl aktuali

    Italijos Asyžiuje šį rudenį prasideda pagrindiniai renginiai, skirti šv. Pranciškaus Asyžiečio mirties 800-mečiui. Miestas, tapęs piligrimų ir kultūros turistų traukos centru, jubiliejų pasitinka kaip progą iš naujo kalbėti apie taiką, dialogą ir socialinį solidarumą.

    Šv. Pranciškaus diena, minima spalio 4 dieną, Italijoje siejama su visuotinėmis vertybėmis: brolybe, pagalba silpnesniems ir pagarba kūrinijai. Šių metų minėjimuose Asyžiuje laukiama ne tik dvasininkų, bet ir valstybės vadovų bei diplomatinio korpuso atstovų.

    Kodėl jo vardas skamba šiandien?

    Istorikai pabrėžia, kad šv. Pranciškaus įvaizdis per amžius kito: nuo asketiško vienuolio iki plataus masto simbolio, siejamo su taikos idėja. Ypač ryškiai „taikos Pranciškaus“ interpretacija sustiprėjo moderniaisiais laikais, kai Europai teko iš naujo apmąstyti karų kainą ir susitaikymo prasmę.

    Šiandien, kai viešojoje erdvėje daugėja susipriešinimo, o tarptautiniai konfliktai vėl daro įtaką Europos saugumui, šv. Pranciškaus pavyzdys dažnai minimas kaip alternatyva jėgos logikai. Jo laikysena siejama ne su naiviu idealizmu, o su praktiniu gebėjimu matyti žmogų kitoje barikadų pusėje.

    Susitikimas Egipte, virtęs simboliu

    Viena labiausiai aptariamų istorijų yra šv. Pranciškaus kelionė į Egiptą Penktojo kryžiaus žygio metu ir susitikimas su sultonu al-Maliku al-Kamiliu. Šaltiniai rodo, kad tai vyko Damjetoje, strategiškai svarbiame uoste, kur susikirto ne vien religiniai, bet ir ekonominiai bei kariniai interesai.

    Pasakojimuose akcentuojama, kad Pranciškus įžengė į priešininko stovyklą ne su ginklu, o su žodžiu, tikėdamas, kad dialogas gali pakeisti priešiškumą. Nors jokio atsivertimo neįvyko, tradicija pabrėžia pagarbų priėmimą ir tai, kad pats susitikimo faktas tapo pavyzdžiu, kaip įmanoma kalbėtis net karo aplinkybėmis.

    Vėlesniais amžiais ši istorija įsitvirtino kaip tarpreliginio dialogo simbolis: ne apie principų atsisakymą, o apie bandymą suprasti kitą pusę ir mažinti smurto spiralę. Šiandien ji dažnai prisimenama ir Bažnyčios, ir akademinėje aplinkoje, svarstant, kaip kurti bendrabūvį daugiakultūrėse visuomenėse.

    Aktualu ne tik tikintiesiems

    Jubiliejiniai minėjimai Asyžiuje išryškina ir kitą šv. Pranciškaus palikimo pusę: socialinį jautrumą bei atjautą. Jo biografijoje svarbią vietą užima susitikimai su visuomenės paribyje atsidūrusiais žmonėmis, o tokia laikysena šiandien skamba kaip priminimas apie bendruomeniškumo stoką ir augantį individualizmą.

    Dėl to šv. Pranciškus dažnai pristatomas kaip figūra, kuri gali būti suprantama ir už religinės tradicijos ribų. Jo vardu grindžiama mintis, kad taika prasideda ne nuo deklaracijų, o nuo kasdienės praktikos: gebėjimo atleisti, atsisakyti keršto ir pripažinti kito žmogaus orumą.

    Asyžiuje vykstantys renginiai šiemet tampa ne vien istoriniu minėjimu, bet ir bandymu aktualizuoti klausimą, ką reiškia taika XXI amžiuje. Jubiliejus primena, kad net po 800 metų simboliai išlieka gyvi tada, kai jie padeda atsakyti į šiandienos nerimą keliančius klausimus.

  • KDR Ebolos protrūkis perkopė 4 000 mirčių ribą: plitimą stabdo konfliktai ir nepasitikėjimas

    KDR Ebolos protrūkis perkopė 4 000 mirčių ribą: plitimą stabdo konfliktai ir nepasitikėjimas

    Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) fiksuojamas didžiausias šalyje Ebolos protrūkis jau nusinešė daugiau kaip 4 000 gyvybių. Kaip skelbia KDR pareigūnai, nuo gegužės viduryje oficialiai nustatyto protrūkio patvirtinta per 8 000 užsikrėtimo atvejų.

    Naujausiais oficialiais duomenimis, mirė 4 018 žmonių iš 8 300 patvirtintų atvejų, o 2 162 pacientai pasveiko. Tai reikštų apie 48,4 proc. iki šiol fiksuojamą mirštamumą, nors realūs rodikliai gali kisti dėl ribotos prieigos prie sveikatos paslaugų atokiose vietovėse.

    Protrūkis prasidėjo Iturio provincijoje šalies šiaurės rytuose, tačiau vėliau išplito į septynias šiaurės ir rytų provincijas. Sveikatos apsaugos institucijos pabrėžia, kad plitimą ypač apsunkina saugumo situacija ir nuolatiniai gyventojų judėjimai.

    Pagalbą trikdo smurtas

    Pastarosiomis dienomis Ituryje sustiprėję vietos ginkluotų grupuočių susirėmimai trukdo medikams ir humanitarinėms organizacijoms pasiekti židinius. Jungtinės Tautos pranešė, kad dėl smurto regione buvo perkelta daugiau kaip 5 000 žmonių.

    JT taip pat informavo, kad antradienį Ituryje sudegė Ebolos pacientams skirtas tranzito centras. Incidentas kilo po to, kai kariai įėjo į perkeltųjų asmenų stovyklos teritoriją, o žmonės skubiai pasitraukė.

    KDR pareigūnai nurodė, kad Šiaurės Kivu provincijoje per išpuolį prieš sveikatos įstaigą žuvo rangovas, dirbęs su užsikrėtimo atvejų nustatymu. Tuo pat metu pranešta apie keturias mirtis iš šešių atvejų Šiaurės Kivu vietovėse, kurias kontroliuoja sukilėlių grupuotė M23.

    Vakcinos ir gydymas

    Medikai pabrėžia, kad vienas didžiausių iššūkių yra ne tik konfliktas, bet ir gyventojų nepasitikėjimas valdžios institucijomis bei sveikatos apsaugos sistema. Dėl to tampa sudėtingiau vykdyti kontaktų atsekimą, pacientų izoliaciją ir skiepijimo kampanijas.

    Pranešama, kad Prancūzija šių metų pradžioje kovai su Ebolos plitimu skyrė apie 13,4 mln. eurų. Jungtinės Amerikos Valstijos papildomai paskelbė skiriančios dar maždaug 237 mln. eurų priemonėms, kurios turėtų padėti stabdyti protrūkį ir stiprinti reagavimo pajėgumus.

    Šiuo metu tiriamos kelios vakcinos ir gydymo priemonės, nukreiptos prieš Bundibugyo atmainą, siejamą su dabartiniu protrūkiu. Tuo pačiu vykdomi klinikiniai tyrimai, kurių metu daliai pirmosios linijos darbuotojų pastarosiomis savaitėmis skiriamos „Ervebo“ vakcinos dozės, anksčiau įrodžiusios veiksmingumą prieš Zaire atmainą.

    Sveikatos ekspertai atkreipia dėmesį, kad medikai išlieka viena labiausiai pažeidžiamų grupių, ypač skurdžiuose ir sunkiai pasiekiamuose regionuose. Dėl silpnos infrastruktūros ir saugumo rizikų čia sudėtinga užtikrinti tiek apsaugos priemones, tiek nepertraukiamą pacientų priežiūrą.

  • Vaikas skaito sklandžiai, bet nesupranta: 10 veiksmingų žingsnių, kurie dažnai suveikia greitai

    Vaikas skaito sklandžiai, bet nesupranta: 10 veiksmingų žingsnių, kurie dažnai suveikia greitai

    Kodėl vaikas skaito, bet nesupranta?

    Situacija pažįstama daugeliui tėvų: vaikas skaito pakankamai greitai, tačiau paprašytas paaiškinti, kas vyko tekste, sutrinka arba atsako vienu sakiniu. Tai dažnai nereiškia tingėjimo – skaitymo supratimas yra atskiras gebėjimas, kuris bręsta ilgiau nei pats raidžių jungimas į žodžius.

    Skaitymas yra sudėtingas pažintinis procesas: vienu metu reikia išlaikyti dėmesį, atpažinti žodžius, suprasti jų reikšmes, susieti sakinius ir sekti įvykių logiką. Jei techninis skaitymas dar reikalauja daug pastangų, smegenims paprasčiausiai pritrūksta „resursų“ prasmei sugaudyti.

    Dažna priežastis – mechaninis skaitymas, kai vaikas koncentruojasi į skiemenavimą, intonaciją ar greitį, bet ne į turinį. Taip pat trukdo greitas nuovargis, dėmesio svyravimai ar sunkumai išlaikyti teksto seką galvoje iki pastraipos pabaigos.

    Ne mažiau svarbus veiksnys – žodynas: jei tekste daug nepažįstamų žodžių ar abstrakčių sąvokų, bendras sakinys praranda prasmę. Vaikams sunkiau ir su vaizduotės kūrimu, kai skaitomas pasakojimas netampa vidiniu vaizdu ar istorija.

    Kaip greitai suprasti, kur „stringa“?

    Pirmiausia verta atsisakyti vieno įpročio – prašymo iškart perpasakoti visą puslapį. Daliai vaikų tai per didelis krūvis atminčiai, todėl jie pameta siužetą, nors atskirus sakinius supranta.

    Vietoj to geriau tikrinti mažais žingsniais: vieną pastraipą, kelis sakinius, vieną situaciją. Tėvams svarbiausia rasti konkrečią kliūtį: ar vaikas nesupranta žodžių, ar nespėja sekti įvykių, ar skaito „automatiškai“.

    Pradėkite nuo paprasčiausio testo: paklauskite 3–5 žodžių reikšmių iš ką tik skaityto teksto. Jei vaikas sutrinka, tai signalas, kad reikia kryptingai auginti žodyną ir mokyti stabtelėti ties neaiškiais žodžiais, o ne juos praleisti.

    Kitas greitas patikrinimas – įvykių seka. Paprašykite pasakyti, kas įvyko pirma, kas po to ir kuo baigėsi, remiantis trumpu 3–4 sakinių fragmentu. Jei seka griūva, tikėtina, kad vaikui trūksta įgūdžio sujungti teiginius į vientisą istoriją.

    10 patarimų, kurie padeda namuose

    Neaiškius žodžius paverskite žaidimu: leiskite juos pasižymėti ir kartu paaiškinkite prasmę paprastais pavyzdžiais. Vėliau sugalvokite po sakinį su tuo žodžiu – taip reikšmė „prisiklijuoja“ greičiau.

    Mokykite sekti logiką mažomis porcijomis: po pastraipos trumpai aptarkite, kas pasikeitė istorijoje. Tokios mikro pauzės sumažina riziką, kad vaikas perskaitys kelias pastraipas, bet nepajus, apie ką jos.

    Patikrinkite, ar vaikas skaito kritiškai: kartais padeda sąmoningai „absurdiški“ sakiniai. Jei vaikas nepastebi, kad teiginys nelogiškas, vadinasi, jis skaito neatlikdamas prasmės patikros ir neperkelia teksto į realias žinias.

    Lavinkite vaizdinį mąstymą: perskaičius aprašymą paprašykite nupiešti vietą ar veikėją, o vyresnių vaikų – apibūdinti keliais sakiniais. Kai atsiranda vidinis „filmas“, grožinė literatūra tampa lengviau suprantama.

    Nesiekite greičio rekordo – svarbiau stabilus supratimas. Jei reikia, laikinai rinkitės paprastesnius tekstus, nes sėkmės pojūtis tiesiogiai didina motyvaciją, o motyvacija gerina dėmesio išlaikymą.

    Kalbėkitės apie tekstą klausimais, kurie verčia mąstyti: kodėl veikėjas taip pasielgė, ką jis galėjo jausti, kas būtų, jeigu situacija pasikeistų. Tokie klausimai ugdo priežasties ir pasekmės suvokimą, kuris vėliau persikelia ir į mokyklinius tekstus.

    Jei vaikas dažnai „pameta“ eilutę, padeda paprastas triukas – sekti tekstą pirštu. Tai sumažina išsiblaškymą ir padeda išlaikyti skaitymo tempą tokį, koks leidžia suvokti prasmę.

    Venkite lyginimo su klasės draugais, nes tai didina įtampą, o įtampa mažina supratimą. Vietoj vertinimų geriau akcentuoti procesą: šiandien supratome vieną pastraipą, rytoj – dvi.

    Jei išbandžius kelis būdus pokyčio nėra, verta pasitarti su specialistu. Logopedas arba neuropsichologas gali padėti tiksliau įvertinti, ar sunkumai susiję su kalbos raida, dėmesiu, darbo atmintimi ar specifiniais skaitymo sutrikimais.

    Skaitymo supratimas – lavinamas įgūdis, todėl nuosekli 10–15 minučių kasdienė praktika dažnai duoda daugiau nei reti, bet ilgi „maratonai“. Svarbiausia – kantrybė, aiškūs žingsniai ir vaikui suprantamas tempas.

  • Europos Komisija siūlo Made in Europe principą: kas laimės ir kodėl mažos šalys nerimsta

    Europos Komisija siūlo Made in Europe principą: kas laimės ir kodėl mažos šalys nerimsta

    Siūlymas, galintis keisti žaidimo taisykles

    Europos Komisijos vykdomasis vicepirmininkas ir už pramonę atsakingas komisaras Stéphane’as Séjourné paragino ES bendrojoje rinkoje įtvirtinti vadinamąją Europos pirmenybę. Idėja paprasta: kai naudojami viešieji pinigai, pirmenybė turėtų atitekti Europoje pagamintiems komponentams ir produkcijai.

    Šis kursas pristatomas kaip atsakas į aštrėjančią konkurenciją su Kinija ir Jungtinėmis Valstijomis, kur, ES politikų teigimu, valstybės aktyviau remia strategines pramonės šakas. Briuselis siekia, kad viešieji pirkimai ir parama labiau stiprintų Europos gamybą ir darbo vietas.

    Ką reikštų „Made in Europe“ praktikoje?

    Diskusijose svarstoma, kad viešuosiuose pirkimuose daugiau balų gautų pasiūlymai, kurių tiekimo grandinėse yra Europoje pagamintų dalių. Kartu keliama mintis, jog įmonės, gaunančios valstybės pagalbą ar laiminčios didelius konkursus, turėtų reikšmingą gamybos dalį vykdyti ES.

    Komisaras taip pat sieja šį principą su tiesioginėmis užsienio investicijomis, akcentuodamas, kad strateginiuose sektoriuose Europa turi saugoti technologijas ir pajėgumus. Tai ypač aktualu baterijų, puslaidininkių, gynybos, atsinaujinančios energetikos ir kritinių žaliavų grandinėms.

    „Turime kartą ir visiems laikams sukurti tikrą Europos pirmenybę strategiškiausiuose sektoriuose“, – rašė Stéphane’as Séjourné.

    Valstybės narės nesutaria: atvirumas ar apsauga?

    Siūlymas išryškino seną įtampą ES viduje: kaip suderinti bendrosios rinkos atvirumą ir norą apsaugoti pramonę geopolitinių sukrėtimų laikotarpiu. Dalis valstybių baiminasi, kad griežtesnės kilmės taisyklės labiausiai pasitarnautų didžiosioms ekonomikoms, turinčioms didesnius gamybos pajėgumus.

    Diskusijų ašis turėtų išryškėti ES lyderių susitikime Belgijoje vasario 12 dieną, kur numatyta aptarti konkurencingumo darbotvarkę. Tarp pagrindinių nesutarimų temų išlieka ir reguliavimo supaprastinimas bei tai, kaip finansuoti didesnes investicijas.

    Vokietija ir Italija dažniau akcentuoja administracinės naštos mažinimą ir taisyklių supaprastinimą, o Prancūzija ragina plačiau investuoti inovacijoms ir pramonei, svarstant ir bendro skolinimosi idėją. Mažesnės šalys tuo pat metu primena, kad protekcionizmo rizika gali slopinti inovacijas ir branginti viešuosius pirkimus.

    „Ataskaitos, kurios nebuvo iki galo įgyvendintos, jau spėjo pasenti, nes pasaulis keičiasi sparčiau nei tikėtasi“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Platesnis kontekstas: konkurencingumo krizė ir energetikos kainos

    Diskusijos dėl Europos pirmenybės vyksta tuo metu, kai ES pramonė susiduria su lėtesniu augimu, aukštomis energijos kainomis ir geopolitinėmis rizikomis tiekimo grandinėse. Pastaraisiais metais Europa ieško balanso tarp žaliojo kurso tikslų, pramonės išlaikymo ir investicijų į naujas technologijas, įskaitant DI.

    Politikos kryptį stipriai veikia ir „strateginės autonomijos“ idėja, kuri reiškia siekį kritinėse srityse mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių. Šalininkai teigia, kad be aktyvesnės pramonės politikos ES rizikuoja prarasti technologinę lyderystę, o skeptikai įspėja dėl atsakomųjų priemonių ir prekybos konfliktų.

    Artimiausiais mėnesiais tikimasi konkretesnių pasiūlymų, kaip Europos pirmenybės principą suderinti su Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis ir bendrosios rinkos logika. Nuo šių sprendimų priklausys, ar „Made in Europe“ taps realiu viešųjų pirkimų standartu, ar liks politiniu šūkiu.

  • ES planuoja prioritetą gaminiams iš Europos: Briuselyje verda įnirtingas lobizmas

    ES planuoja prioritetą gaminiams iš Europos: Briuselyje verda įnirtingas lobizmas

    Europos Komisijos planas viešuosiuose pirkimuose labiau remti Europoje pagamintus produktus sukėlė intensyvų spaudimą Briuselyje. Pagal svarstomą kryptį, vadinamą europiniu prioritetu, viešosios sutartys ir paramos schemos dažniau atitektų gamintojams, kurių grandinė reikšmingai susieta su Europa.

    Idėja grindžiama siekiu stiprinti Europos pramonės konkurencingumą JAV ir Kinijos atžvilgiu, mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo grandinių ir didinti ekonominį atsparumą. Tačiau kritikai perspėja, kad pernelyg griežtos taisyklės gali virsti protekcionizmu ir išprovokuoti atsakomąsias priemones.

    Komisijoje rengiamas Pramonės greitintuvo aktas, kuris turėtų apibrėžti, ką praktikoje reiškia pagaminta Europoje. Europos Sąjungos pareigūnų teigimu, dokumento pristatymas gali vėl nusikelti, nors jis buvo numatytas pateikti vasario 26 dieną.

    Kokiems sektoriams taikytų ribas?

    Į viešumą patekęs projekto variantas numato strateginius sektorius, kuriuose būtų taikomas europinis prioritetas. Tarp jų minimi chemijos pramonė, automobilių sektorius, dirbtinis intelektas ir kosmoso pramonė.

    Projekte taip pat įrašyti kilmės slenksčiai, kurie lemtų, ar produktas laikomas pakankamai europietišku. Pavyzdžiui, elektrinėms transporto priemonėms svarstomas 70 proc. kilmės kriterijus, aliuminiui – 25 proc., o plastikams, naudojamiems langams ir durims, – 30 proc.

    Tokios ribos reikštų, kad viešųjų pirkimų konkursuose svarbus taptų ne tik galutinis surinkimas, bet ir tiekimo grandinės dalis, sukurta Europoje. Dėl to ypač jautrus tampa klausimas, kaip būtų vertinamos komponentų kilmės šalys ir tarptautinių koncernų gamybinės grandinės.

    Šiaurės ir Baltijos šalių įspėjimai

    Šiaurės ir Baltijos valstybės kelia riziką, kad griežtas režimas gali atbaidyti investicijas ir susiaurinti prieigą prie pažangiausių technologijų, kurios dažnai kuriamos už Europos Sąjungos ribų. Jų argumentas paprastas: pramonė konkurencinga tik tada, kai turi galimybę greitai įsidiegti geriausias pasaulio inovacijas.

    Kita įtampa kyla Europos Komisijos viduje, nes už prekybą atsakingi padaliniai tradiciškai gina atviros rinkos principą. Būtent todėl dokumente vis dažniau svarstomas kompromisas, leidžiantis europinį prioritetą taikyti lanksčiau ir atverti jį bendraminčiams partneriams.

    Komisija taip pat vertina, ar sistema galėtų būti siejama su abipusiškumu, kai prie europinių konkursų priartinami tie, kurie suteikia panašias galimybes Europos įmonėms savo viešuosiuose pirkimuose. Tokia logika padėtų išvengti kaltinimų, kad Europa vienašališkai užveria duris.

    Jungtinės Karalystės nerimas

    Jungtinė Karalystė yra tarp partnerių, kurie skeptiškai vertina galimą Europos posūkį į protekcionizmą. Londono argumentas remiasi glaudžiais ekonominiais ryšiais, ypač automobilių pramonėje ir tiekimo grandinėse, kurios peržengia sienas.

    „Dabar ne tas metas ardyti tai, kas jau veikia“, – sakė vienas britų pareigūnas.

    Britų pusė pabrėžia, kad Europos Sąjunga išlieka didžiausia Jungtinės Karalystės automobilių eksporto rinka, o dalis Europos gamintojų automobilius gamina Jungtinėje Karalystėje. Taip pat akcentuojama, kad Londono kapitalo rinkos galėtų prisidėti prie investicijų pritraukimo, jei Europos Sąjunga nepasirinktų uždarumo.

    Tuo metu Prancūzija, ilgą laiką rėmusi pagaminta Europoje kryptį, teigia, kad idėja jau įgijo pakankamą politinį svorį ir diskusija persikėlė į įgyvendinimo detales. Už pramonę atsakingas Europos Sąjungos pareigūnas Stéphane’as Séjourné akcentuoja, kad tai reikštų reikšmingą Europos ekonominės doktrinos pokytį.

    Komisija siekia pateikti pasiūlymą iki Europos Vadovų Tarybos diskusijų dėl konkurencingumo, tačiau skirtingos valstybių narių ir partnerių pozicijos didina tikimybę, kad galutinis tekstas bus švelnesnis, nei norėtų griežčiausi šios idėjos šalininkai.

  • „Alibaba.com“ žada DI perversmą tiekime: kas laukia Europos smulkaus verslo jau gruodį?

    „Alibaba.com“ žada DI perversmą tiekime: kas laukia Europos smulkaus verslo jau gruodį?

    DI pažadai ir smulkaus verslo skepticizmas

    Europos mažos ir vidutinės įmonės vis dažniau klausia, ar dirbtinis intelektas iš tiesų kuria vertę, ar tik kelia triukšmą. Praktikoje sprendimus lemia ne skambios deklaracijos, o tai, ar įrankiai padeda mažinti kaštus, klaidas ir riziką.

    Tiekimo grandinėse klaidos brangiai kainuoja, nes pasirinkimas priklauso ne vien nuo kainos. Verslui svarbūs ir kokybės rodikliai, atitiktis reikalavimams, logistikos patikimumas bei pristatymo terminai.

    „Alibaba.com“ DI: mažiau spėjimų, daugiau patikros

    „Alibaba.com“ prezidentas Kuo Zhang savo komentare teigia, kad platformos DI kuriamas remiantis realiais prekybos duomenimis, o ne bendrais interneto tekstais. Tokia kryptis siejama su mažesne klaidinančių atsakymų rizika ir didesniu sprendimų patikimumu B2B pirkimuose.

    Pasak jo, rekomenduodama tiekėją sistema tikrina sertifikatus ir dokumentus, vertina atitiktį reglamentams, skaičiuoja pilną įsigijimo kainą ir padeda su prekių kodais muitinei. Tai turėtų mažinti tikimybę, kad verslas pasirinks netinkamą partnerį ir vėliau patirs papildomų išlaidų.

    „Prekybos ateitis priklausys ne ryškiausiam modeliui, o patikimiausiam. Ir ta ateitis prasideda dabar“, – sakė Kuo Zhang.

    Kas yra „AI Mode“ ir kuo jis svarbus

    „Alibaba.com“ planuoja gruodį pristatyti naują funkciją „AI Mode“, kuri turėtų veikti agentinio DI principu. Tai reiškia, kad įrankis ne tik atsako į užklausą, bet ir atlieka kelis nuoseklius veiksmus: analizuoja techninius failus, lygina variantus ir pateikia labiausiai tinkančius sprendimus.

    Pavyzdžiui, pirkėjas galėtų natūralia kalba paklausti, kas pagamintų biologiškai suyrančią pakuotę su reikiamu sertifikatu ir pristatytų per nustatytą laiką. Sistema, kaip teigiama, palygintų kainodarą, gamybinius pajėgumus, terminus ir atitiktį reikalavimams.

    Smulkiam verslui tai aktualu dėl ribotų žmogiškųjų išteklių. Įmonėms, neturinčioms pirkimų specialisto, tokie sprendimai gali sutrumpinti tiekėjų atranką ir sumažinti riziką, tačiau galutinė atsakomybė už sprendimą vis tiek lieka verslui.

    Kontekstas Europoje taip pat keičiasi: Europos Sąjungoje įsigalioja DI aktas, o tai reiškia aiškesnes taisykles, kam ir kaip DI gali būti taikomas, kokie reikalavimai keliami rizikingoms sistemoms. Verslui tai svarbu dėl atitikties, duomenų valdymo ir atsakomybės klausimų.

  • „Unicaja“ pirmininkas José Sevilla traukiasi: bankas įjungia įpėdinystės planą iki 2027

    „Unicaja“ pirmininkas José Sevilla traukiasi: bankas įjungia įpėdinystės planą iki 2027

    Ispanijos biržoje kotiruojamas Malagoje įsikūręs bankas „Unicaja“ pranešė, kad jo valdybos pirmininkas José Sevilla nusprendė nebesiekti naujos kadencijos ir pasitrauks pasibaigus dabartiniam įgaliojimų laikotarpiui. Galutinis sprendimas turėtų būti įformintas eiliniame akcininkų susirinkime, numatomame 2027 metų balandį.

    Kol vyks formalios procedūros, J. Sevilla tęs nevadovaujamojo pobūdžio pirmininko pareigas. Banko valdyba viešame pranešime nurodė, kad sprendimas leidžia iš anksto pradėti įpėdinio paiešką pagal vidaus įpėdinystės ir atrankos taisykles.

    Stabilumo etapas po įtampos

    J. Sevilla „Unicaja“ vadovu tapo 2024 metų balandžio 5 dieną, kai bankas siekė sumažinti įtampą po ankstesnių valdymo nesutarimų. Jo kadencija sutapo su laikotarpiu, kai institucija užbaiginėjo sudėtingą integraciją po susijungimo su „Liberbank“ ir siekė sutvirtinti korporatyvinio valdymo praktiką.

    Bankas pabrėžė, kad perdavimas planuojamas iš anksto, todėl pereinamasis laikotarpis turėtų būti sklandus. Tai ypač aktualu finansų sektoriuje, kuriame investuotojai ir priežiūros institucijos daug dėmesio skiria valdymo tęstinumui, rizikos kontrolei ir aiškiai atsakomybės struktūrai.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Rinkoms svarbiausia žinia yra ne pats pasitraukimo faktas, o tai, ar bankas išlaikys kryptį ir operacinį stabilumą. „Unicaja“ nurodė, kad įpėdinystės procesas bus vykdomas pagal nustatytą planą, o iki akcininkų susirinkimo dabartinė vadovybės struktūra nesikeis.

    Pastaraisiais metais Europos bankų sektoriuje sustiprėjo spaudimas didinti veiklos efektyvumą, investuoti į skaitmenizaciją ir gerinti kapitalo grąžą, kartu valdant kredito ir palūkanų normų rizikas. Tokiose sąlygose vadovų kaita paprastai vertinama per tęstinumo prizmę: ar naujas pirmininkas išlaikys strategiją ir gebės užtikrinti stabilų dialogą su akcininkais bei priežiūros institucijomis.

    „Unicaja“ teigimu, sprendimas dėl J. Sevilla kadencijos pabaigos laikomas planuotu ir suderintu, todėl bankas tikisi išvengti ankstesniais metais matytų vidinių įtampų pasikartojimo. Artimiausiais mėnesiais dėmesys kryps į tai, kaip bus parinktas naujas pirmininkas ir kokią įtaką tai turės banko strateginiams prioritetams.