Blog

  • Būdas, kaip pupos pavergė skonį: pamirškite sviestą, šis vengriškas receptas stebina

    Sezoninės pupos dažniausiai baigiasi dubenyje su sviestu, druska ir krapais, tačiau yra būdas šią daržovę paversti ryškaus skonio patiekalu. Vengriškas paruošimas remiasi ne sudėtingomis technikomis, o paprikos aromatu, česnaku ir trumpu troškinimu.

    Toks derinys ypač tinka pupoms, nes jų švelnų, kiek salstelėjusį skonį gerai subalansuoja dūmo nata ir lengvas aštrumas. Rezultatas primena Vidurio Europos virtuvėms būdingą šiltą, sodrų, bet kasdieniam stalui tinkantį patiekalą.

    Kas išskiria vengrišką versiją

    Pagrindinis akcentas čia yra paprika keliomis formomis. Troškinant šviežia raudona paprika suminkštėja ir suteikia saldumo, o rūkyta malta paprika prideda gilesnį aromatą, kuris dažnai siejamas su vengriškos virtuvės patiekalais.

    Trečiasis sluoksnis yra aštrumas, kurį lengva reguliuoti pagal skonį: tinka čili dribsniai ar džiovinta aitrioji paprika. Česnakas ir svogūnas sujungia visus skonius, o trumpas troškinimas padeda pupoms sugerti prieskonius, bet išlaikyti tekstūrą.

    Kaip paruošti namuose

    Pupas pirmiausia verta trumpai apvirti pasūdytame vandenyje, kad jos suminkštėtų, bet nesuirtų. Tuomet keptuvėje su trupučiu aliejaus pakepinkite svogūną, įdėkite česnaką ir supjaustytą raudoną papriką, o po kelių minučių suberkite rūkytą maltą papriką.

    Kai prieskoniai pasklinda, į keptuvę sudėkite pupas, įpilkite kelis šaukštus vandens arba daržovių sultinio ir trumpai patroškinkite. Pabaigoje paragaukite, sureguliuokite druską, įberkite čili pagal norimą aštrumą ir patiekite kaip šiltą užkandį ar garnyrą.

    Kodėl verta pabandyti

    Šis būdas patogus tuo, kad nereikalauja daug ingredientų, o skonis tampa gerokai įdomesnis nei įprastai verdant pupas vien su sviestu. Be to, paprika ir česnakas suteikia aromatą, kuris tinka tiek prie mėsos, tiek prie grūdinių patiekalų ar daržovių.

    Jei norisi lengvesnės versijos, sviestą galima visai praleisti, o sotumą sustiprinti patiekiant su natūraliu jogurtu ar šaukštu varškės. Taip sezoninė daržovė tampa patiekalu, prie kurio norisi grįžti ne kartą.

  • Ši rūkyta žuvis lenkus stebina: švelnus sviestinis skonis ir daug baltymų, bet yra niuansas

    Trewalas – jūrinė žuvis, gyvenanti šaltuose, švariuose Pietų pusrutulio vandenyse, dažniausiai prie Naujosios Zelandijos, Australijos ir Čilės pakrančių. Šviežias trewalas parduotuvėse pasitaiko retai, tačiau rūkytų gaminių skyriuose kartais galima rasti tikrą atradimą.

    Išskirtinumas pirmiausia siejamas su tekstūra ir skoniu. Karštai rūkytas trewalas būna tvirtas, mėsingas, bet kartu aksominis, su švelnia sviestine nata, todėl neretai patinka ir tiems, kurie vengia intensyvaus rūkytos žuvies kvapo.

    Dar vienas privalumas virtuvėje – palyginti mažas ašakų kiekis ir tai, kad jas paprasta atskirti. Dėl to trewalą patogu naudoti tiek sumuštiniams, tiek salotoms ar užtepėlėms, kai norisi greitai paruošiamo, bet išraiškingo skonio produkto.

    Mitybos požiūriu trewalas vertinamas dėl didelės baltymų koncentracijos: dažnai nurodoma apie 20–22 gramus baltymų 100 gramų produkto. Tai aktualu aktyviai sportuojantiems, norintiems didinti raumenų masę ar tiesiog siekiantiems sotesnio raciono, kai svarbu baltymų kiekis.

    Ši žuvis priskiriama vidutinio riebumo kategorijai, todėl gali būti nesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis. Taip pat dažnai minima B grupės vitaminų, vitamino D, jodo, fosforo ir seleno reikšmė, kurie svarbūs nervų sistemai, kaulų būklei ir skydliaukės veiklai.

    Vis dėlto svarbiausias niuansas – rūkyti produktai dažnai turi daug druskos. Didesnis natrio kiekis siejamas su kraujospūdžio didėjimu, todėl žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, inkstų problemų ar polinkį kaupti skysčius, tokia žuvis turėtų būti labiau priedas, o ne kasdienis pasirinkimas.

    Kaip skaniai patiekti trewalą?

    Dėl tvirtos struktūros rūkyto trewalo mėsa nesubyra į košę, todėl ją lengva sluoksniuoti ant sumuštinių. Paprastas variantas – skrebutis, šiek tiek sviesto, citrinos sulčių lašas ir krapai.

    Trewalas tinka ir užtepėlei: mėsą galima sutrupinti šakute, sumaišyti su kietai virtu kiaušiniu, šaukšteliu majonezo, svogūnų laiškais ir aštresnėmis garstyčiomis. Švelni sviestinė nata padeda išgauti kremiškumą nepadauginant riebalų.

    Dar viena idėja – salotos su lapiniais žalumynais, kiaušiniu, vyšniniais pomidorais ir lengvu medaus bei garstyčių padažu. Tokiu atveju rūkyta žuvis tampa ryškiu akcentu, o ne vieninteliu patiekalo pagrindu, todėl lengviau suvaldyti ir druskos kiekį.

    Į ką atkreipti dėmesį perkant?

    Renkantis rūkyto trewalo gaminius verta pažiūrėti į sudėtį ir maistingumo lentelę, ypač natrio arba druskos kiekį. Taip pat pravartu įvertinti porcijos dydį: net ir kokybiška rūkyta žuvis sveikatai palankiausia tada, kai valgoma saikingai.

    Jei rūkytą žuvį derinsite su mažiau sūriais produktais, tokiais kaip daržovės, grūdinė duona ar natūralus jogurtas padažui, bendras patiekalo sūrumas bus subalansuotesnis. Tai paprastas būdas mėgautis skoniu neperlenkiant lazdos.

  • Maltinys sėdi skrandyje valandomis? Šie priedai gali pakeisti virškinimą iš esmės

    Maltiniai, kukuliai ar mėsainiai daugeliui yra komforto maistas, tačiau daliai žmonių po jų pasireiškia sunkumas, pilvo pūtimas ar rėmuo. Dažniausia priežastis paprasta: riebesnė malta mėsa neturi skaidulų, o riebalai lėtina skrandžio išsituštinimą, todėl maistas ilgiau užsibūna virškinamajame trakte.

    Kai patiekale vyrauja vien mėsa ir baltos bandelės trupiniai, žarnynui trūksta skaidulų, kurios didina turinio tūrį ir padeda jam judėti. Prie pojūčio, kad maistas „stovi“, prisideda ir kepimas riebaluose bei didesnės porcijos, ypač valgant vėlai vakare.

    Kas „palengvina“ maltinį?

    Paprasčiausias būdas pagerinti tokio patiekalo „profilį“ yra į faršą įmaišyti daržovių ir pakeisti dalį rišiklio. Tarkuota morka, cukinija ar burokėlis prideda netirpių skaidulų, o kartu sumažina bendrą patiekalo kaloringumą, nes dalis mėsos pakeičiama daržovėmis.

    Ypač tinka cukinija, nes joje daug vandens, todėl maltiniai išlieka sultingi net naudojant liesesnę mėsą. Svarbu ją nuspausti, kad masė netaptų per skysta ir kepant neiširtų.

    Dar vienas triukas yra įmaišyti smulkinto svogūno ir česnako. Jie turi fruktanų, kurie veikia kaip tirpios skaidulos ir tampa maistu žarnyno bakterijoms, tačiau jautresniems žmonėms, ypač turintiems dirgliosios žarnos sindromą, tokie priedai gali didinti pūtimą.

    Linų sėmenys vietoje bandelės

    Tradicinis rišiklis, mirkyta balta bandelė, dažniausiai suteikia tik krakmolo. Maltų linų sėmenų ar balkšvojo gysločio luobelių masė su skysčiu sudaro gelį, kuris „suklijuoja“ faršą ir kartu padidina tirpių skaidulų kiekį.

    Toks gelis gali padėti sušvelninti išmatų konsistenciją ir lėtinti riebalų pasisavinimą, tačiau yra viena taisyklė: skaiduloms reikia vandens. Jei skysčių vartojama per mažai, papildomos skaidulos gali sukelti dar didesnį diskomfortą.

    Rinkitės kruopas, ankštinius ir tinkamus prieskonius

    Dalį mėsos verta pakeisti virtais ankštiniais ar kruopomis, pavyzdžiui, lęšiais arba grikiais. Taip padidinamas skaidulų kiekis, sumažinamas sočiųjų riebalų „svoris“ porcijoje, o patiekalas ilgiau suteikia sotumo.

    Virškinimo pojūčiui svarbūs ir prieskoniai. Kmynai, kuminai, pankolio sėklos ar imbieras tradiciškai laikomi karminatyviniais priedais, galinčiais mažinti dujų kaupimąsi ir skatinti virškinimo sulčių išsiskyrimą, tačiau sergantiems refliuksu didesnis imbiero kiekis kartais sustiprina deginimą.

    Prie maltinio taip pat tinka nepas­terizuoti rauginti produktai, pavyzdžiui, rauginti kopūstai ar agurkai, nes jie gali papildyti racioną pieno rūgšties bakterijomis. Vis dėlto dėl didesnio druskos kiekio jų kiekį verta riboti turintiems padidėjusį kraujospūdį.

    Jei po maltinių nuolat kartojasi skausmas, stiprus pūtimas, rėmuo ar tuštinimosi pokyčiai, tai gali būti ne vien „sunkus maistas“. Tokiais atvejais pravartu peržiūrėti porcijas, riebalų kiekį ir pasitarti su gydytoju ar dietologu, ypač jei simptomai užsitęsia.

  • Europos Komisija ruošiasi paduoti Prancūziją ir Ispaniją į teismą: vėluoja NIS2 kibernetinio saugumo įstatymai

    Europos Komisija ruošiasi paduoti Prancūziją ir Ispaniją į teismą: vėluoja NIS2 kibernetinio saugumo įstatymai

    Europos Komisija rengiasi kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Prancūzijos ir Ispanijos vėlavimo perkelti į nacionalinę teisę pagrindines ES kibernetinio saugumo taisykles. Kalbama apie NIS2 direktyvą, kuri turėjo būti įgyvendinta iki 2024 metų spalio, tačiau abi šalys termino neįvykdė.

    ES institucijų vertinimu, delsimas reiškia, kad dalis kritinės infrastruktūros operatorių šiose valstybėse vis dar neturi vienodai privalomų reikalavimų, kaip valdyti kibernetines rizikas. NIS2 sugriežtina atsakomybę vadovybei, numato incidentų pranešimo terminus ir reikalauja diegti sistemines saugumo priemones.

    Komisija nurodo, kad dėl vėlavimo buvo imtasi įprastų pažeidimo procedūros žingsnių ir šalims priminta daugiau nei kartą. Dabar planuojamas kreipimasis į Teisingumo Teismą yra eskalacija, kuri tam tikrais atvejais gali baigtis finansinėmis sankcijomis, nors teismas taip pat gali suteikti papildomo laiko įsipareigojimams įvykdyti.

    Kas yra NIS2 ir kodėl ji svarbi

    NIS2 direktyva priimta 2022 metais, o jos tikslas yra suvienodinti kibernetinio saugumo standartus visoje ES ir išplėsti sektorių bei organizacijų, kurioms taikomi reikalavimai, apimtį. Ji apima tokias sritis kaip energetika, transportas, vandens tiekimas, sveikatos apsauga, skaitmeninė infrastruktūra ir kitos gyvybiškai svarbios paslaugos.

    Direktyva numato, kad organizacijos turi taikyti rizikos valdymo priemones, stiprinti tiekimo grandinės saugumą ir aiškiai apibrėžti atsakomybę už saugumą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį incidentų prevencijai, reagavimui ir ataskaitų teikimui, kai kibernetinės atakos tampa vis dažnesnės ir sudėtingesnės.

    Kodėl Prancūzija vėluoja

    Viešai skelbta, kad Prancūzija sieja NIS2 perkėlimą su kitu ES kritinės infrastruktūros atsparumo reguliavimu ir planuoja tai įgyvendinti vienu nacionaliniu teisės aktu. Tačiau projektas susidūrė su vėlavimais, todėl realus priėmimo grafikas nusikėlė.

    „Nekomentuojame vykstančių pažeidimo procedūrų. Kadangi NIS2 perkėlimo terminas baigėsi 2024 metais spalį, Komisija gali perduoti kai kurias valstybes nares Teisingumo Teismui“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier.

    Ką tai gali reikšti kitoms šalims

    Komisija leidžia suprasti, kad kartu gali būti keliamos bylos ir kitoms valstybėms, kurios iki šiol neperkėlė NIS2 į nacionalinę teisę. Tai signalas, kad Briuselis siekia greitesnio vienodų kibernetinio saugumo taisyklių įsigaliojimo, ypač kritinių paslaugų sektoriuose.

    NIS2 įgyvendinimas yra svarbus ne tik dėl atitikties ES teisės reikalavimams, bet ir dėl praktinės rizikos: atakos prieš infrastruktūrą, tiekimo grandines ir viešąsias paslaugas gali turėti tiesioginių pasekmių ekonomikai ir gyventojams. Dėl to kibernetinio atsparumo stiprinimas vis dažniau laikomas ne vien IT, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.

  • Europos akiratyje išmanieji akiniai: ar „Meta“ ir kiti gamintojai peržengia privatumo ribas?

    Europos akiratyje išmanieji akiniai: ar „Meta“ ir kiti gamintojai peržengia privatumo ribas?

    Europos politikai ir privatumo priežiūros institucijos vis garsiau kalba apie išmaniųjų akinių keliamas stebėjimo rizikas. Į akinių rėmelius integruotos kameros ir mikrofonai, jų ryšys su telefonais bei DI funkcijos kelia klausimą, ar viešoje erdvėje žmonės iš tiesų supranta, kada yra filmuojami.

    Diskusijų aštrumą sustiprino pranešimai, kad su „Meta“ susiję rangovai Kenijoje esą peržiūrinėjo itin jautrią medžiagą, užfiksuotą išmaniaisiais akiniais, siekiant ją anotacijomis paruošti DI modelių mokymui. Tokie atvejai, apie kuriuos skelbė žiniasklaida, privertė politikus reikalauti aiškesnių atsakymų, kaip tvarkomi įrašai ir kas prie jų turi prieigą.

    Europos Parlamento narė Veronika Cifrová Ostrihoňová teigia, kad technologijų plėtra vyksta greičiau nei visuomenės susitarimas, kas yra priimtina viešojoje erdvėje.

    „Būtent dabar turime veikti, kad būtų aišku, ar tokie sprendimai neprasilenkia su privatumo principais ir ar jie netampa nepageidaujamo filmavimo įrankiu“, – sakė Veronika Cifrová Ostrihoňová.

    Europos duomenų apsaugos valdyba (EDPB), koordinuojanti nacionalinių priežiūros institucijų darbą, yra užsakiusi ataskaitą apie išmaniųjų akinių socialinį priimtinumą ir rizikas. EDPB pirmininkė Anu Talus yra nurodžiusi, kad išvados turėtų būti parengtos vasarą, o tuomet būtų sprendžiama dėl tolesnių veiksmų ir gairių.

    Privatumo klausimų epicentre atsiduria sutikimo principas, įtvirtintas Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR). Kritikai pabrėžia, kad žmogus, patekęs į akinių kamerą, dažnai neturi realios galimybės nei atpažinti filmavimą, nei pareikšti nesutikimą, o tai skiriasi net ir nuo telefono naudojimo, kai filmavimo veiksmas paprastai akivaizdesnis.

    Švedijos duomenų apsaugos institucijos vadovas Ericas Leijonramas sako, kad visuomenėje būtina diskusija apie tai, kaip užtikrinti aiškų supratimą, kada įrašinėjama, ir kaip tokie įrenginiai turėtų būti naudojami viešumoje. Reguliuotojai pabrėžia, kad vien technologinės naujovės nereiškia automatinio socialinio priimtinumo.

    „Turime užtikrinti, kad žmonės iš tikrųjų suprastų, kada jie filmuojami ar įrašinėjami, ir kad tai būtų priimtina mūsų visuomenei“, – sakė Ericas Leijonramas.

    „Meta“ tikina, kad jos išmanieji akiniai turi integruotų saugiklių, skirtų pranešti apie filmavimą. Bendrovė pabrėžia, kad įrenginiuose naudojama švieselė, kuri įsijungia darant nuotrauką ar filmuojant, taip pat numatytos priemonės, trukdančios ją uždengti, o medžiaga, kol vartotojas jos nenusiunčia, esą lieka įrenginyje.

    Tuo pat metu Europoje svarstoma, ar vien indikatoriai išsprendžia problemą, kai filmavimas tampa beveik nepastebimas ir gali būti naudojamas piktnaudžiaujant. Ypač dažnai minimos situacijos, kai žmonės filmuojami be jų žinios, o įrašai vėliau plinta internete, sukeldami rizikų nuo reputacinės žalos iki priekabiavimo.

    Technologijų lenktynės tik įsibėgėja. Be „Meta“, į išmaniųjų akinių rinką aktyviau taikosi ir kiti žaidėjai, o „Samsung“ ir „Google“ yra paskelbę apie bendradarbiavimą kuriant išmaniuosius akinius, kurių pristatymas numatomas artimiausiu metu. Tuo tarpu rinkoje nuolat sklando pranešimai, kad „Apple“ taip pat siekia savo sprendimo, o tai didina tikimybę, jog įrenginiai taps masiniu produktu.

    Skaičiai rodo, kad paklausa auga bent jau už Europos ribų. Akinių gamintoja „EssilorLuxottica“, valdanti „Ray-Ban“ prekės ženklą, yra skelbusi, kad „Meta“ išmaniųjų akinių pardavimai Jungtinėse Valstijose didėja sparčiai, o 2025 metais pasaulyje parduota daugiau nei 7 000 000 porų. Europoje plėtrą lėtina tiek reguliaciniai klausimai, tiek atsargesnis vartotojų požiūris.

    Prie iššūkių prisideda ir kiti Europos teisės aktai, pavyzdžiui, Baterijų reglamentas, numatantis, kad iki 2027 metų daugelyje mobiliųjų įrenginių baterijos turės būti lengvai pakeičiamos. Kai kurių išmaniųjų akinių konstrukcija gali neatitikti šių reikalavimų, todėl gamintojams tektų keisti dizainą arba riboti prekybą.

    Kol institucijos rengia išvadas, dalis visuomenės bando sprendimų ieškoti pati. Viešojoje erdvėje populiarėja programėlės, bandančios perspėti apie šalia esančius išmaniuosius akinius, tačiau tai tik laikinas atsakas į platesnį klausimą, kaip ateityje turėtų atrodyti privatumo apsauga, kai kamera gali būti beveik bet kuriame kasdieniam dėvėjimui skirtame daikte.

    Artimiausi mėnesiai bus svarbūs: EDPB ataskaita ir nacionalinių priežiūros institucijų vertinimai gali nulemti, ar Europoje bus griežtinamos taisyklės, kuriamos naujos gairės arba imtasi aktyvesnio BDAR vykdymo. Esminis klausimas išlieka tas pats: kaip suderinti inovacijas su teise viešumoje nebūti nepastebimai stebimam.

  • Pamirškite džiūvėsėlius: ši paprasta alternatyva padės žuviai visada būti traškiai ir auksinei

    Daugelis įpratę keptą žuvį apvolioti džiūvėsėliuose, tačiau virtuvės profesionalai vis dažniau renkasi kitą sprendimą. Kukurūzų miltai gali padėti išgauti tolygiai auksinę spalvą ir traškią plutelę, kuri nekrašta ir nenubyra nuo filė.

    Kukurūzų miltai natūraliai yra gelsvi, todėl apkepta žuvis atrodo ryškesnė ir apetitiškesnė. Be to, tokia paniruotė greičiau „užsandarėja“ nuo karščio ir sudaro plonesnį, tolygesnį apsauginį sluoksnį nei vien džiūvėsėliai.

    Praktinė nauda pastebima ir kepant: plutelė tampa elastingesnė, geriau sukimba su žuvies paviršiumi, todėl rečiau atšoka apverčiant keptuvėje. Kadangi apsauginis sluoksnis susiformuoja greitai, riebalai prasčiau skverbiasi į vidų, o filė išlieka sultingesnė.

    Vis dėlto vien paniruotė problemų neišspręs, jei žuvis paruošta netinkamai. Filė prieš kepimą svarbu kruopščiai nusausinti popieriniu rankšluosčiu, o trumpai palaikyta kambario temperatūroje ji keps tolygiau ir mažiau „leis“ drėgmę į keptuvę.

    Norint dar tvirtesnės plutelės, kukurūzų miltus galima maišyti su kvietiniais miltais ar prieskoniais, o kepant svarbiausia neperkrauti keptuvės. Kai gabalėlių per daug, temperatūra krenta, pluta ima mirkti, o traškumas dingsta dar iki patiekimo.

  • Kas slypi po „Focus“ Nauka etikete: kodėl šis turinys staiga traukia skaitytojus?

    Kas slypi po „Focus“ Nauka etikete: kodėl šis turinys staiga traukia skaitytojus?

    Lenkijos portalo „Focus“ skiltis Nauka apibrėžiama kaip vieta, kur kaupiami šios kategorijos tekstai, tačiau kartu pabrėžiamas gyvenimo kokybės ir praktinės naudos kampas. Tai būdinga šiuolaikinei mokslo komunikacijai, kai atradimai aiškinami per kasdienius sprendimus, sveikatą, namus, keliones ar santykius.

    Tokį modelį vis dažniau renkasi didieji leidiniai, nes auditorija tikisi ne vien teorijos, bet ir aiškaus atsakymo, kaip tyrimai keičia realų gyvenimą. Dėl to šalia klasikinių temų, pavyzdžiui, kosmoso ar biologijos, daugėja turinio apie miegą, mitybą, psichologinę gerovę ir technologijų poveikį.

    Pastaraisiais metais ypač išaugo domėjimasis tekstais, kuriuose mokslas susiejamas su patikrintais patarimais ir rizikų paaiškinimu. Redakcijoms tenka balansuoti tarp patrauklių antraščių ir tikslumo, nes klaidingos interpretacijos, ypač sveikatos temose, gali greitai išplisti socialiniuose tinkluose.

    Dar viena ryški tendencija yra dirbtinis intelektas ir jo įtaka mokslo turiniui: nuo greitesnės informacijos atrankos iki personalizuotų rekomendacijų skaitytojams. Kartu didėja reikalavimai skaidrumui, kad būtų aišku, kaip parenkamos temos, kuo remiamasi ir kur baigiasi faktai, o prasideda nuomonė.

    Nors Nauka kategorijos aprašas lakoniškas, jis signalizuoja aiškią kryptį: mokslo naujienos pateikiamos kaip įrankis geresniam gyvenimui, o ne vien akademinė kronika. Skaitytojui tai reiškia daugiau konteksto, paprastesnę kalbą ir dažnesnį atsakymą į klausimą, ką konkretus atradimas keičia čia ir dabar.

  • Po Notre-Dame slypi 1 700 metų Paryžiaus istorijos: archeologai iškasė tikrą laiko kapsulę

    Po Notre-Dame slypi 1 700 metų Paryžiaus istorijos: archeologai iškasė tikrą laiko kapsulę

    Po Paryžiaus Notre-Dame katedra vykstant archeologiniams tyrimams atsiveria net 1 700 metų miesto istorijos sluoksniai. Tyrėjai, kasdami kelis metrus po žeme, fiksuoja radinius nuo romėnų laikų iki viduramžių, leidžiančius tiksliau atkurti, kaip keitėsi Île de la Cité ir ankstyvasis miestas.

    Kasinių gylis jau siekia apie 4 metrus, o kiekviena nauja žemės juosta atveria skirtingą epochą. Tarp vertingiausių radinių minimos IV amžiaus monetos iš vėlyvosios Romos imperijos laikotarpio, taip pat pastatų, sandėlių ir kitų ūkinių konstrukcijų pėdsakai, siejami su romėniškąja Lutecija.

    Radiniai nuo latrinų iki sandėlių

    Vienas netikėčiausių atradimų susijęs su viduramžių keramika, rasta buvusiose latrinose. Dalis šukių išliko neįprastai gerai, o ant jų matyti paslaptingi raudoni ženklai, kurių prasmės kol kas niekas nepaaiškino.

    Archeologai svarsto, kad tai galėjo būti dirbtuvių žymėjimas, religiniai simboliai arba ankstyva gamybos kontrolės sistema, tačiau išvadas leis daryti tik detalesnė analizė. Tokie smulkūs buities pėdsakai, anot tyrėjų, neretai geriausiai parodo kasdienį miesto gyvenimą, kurio neatskleidžia didieji istorijos pasakojimai.

    Slūgsniai senesni už katedrą

    Žemiau romėniško laikotarpio aptinkami ir vėlesni, bet su katedros statyba dar nesusiję pėdsakai, siejami su merovingų bei karolingų epocha. Tarp jų išskiriamos grūdų laikymo duobės, rodančios intensyvų teritorijos naudojimą gerokai iki XII amžiaus, kai pradėta statyti Notre-Dame.

    Tyrėjams svarbus ne tik pats radinių gausumas, bet ir galimybė tiksliai datuoti sluoksnius, kad būtų atkurtas nuoseklus seniausios Paryžiaus dalies raidos vaizdas. Tokie tyrimai dažnai tampa pagrindu sprendžiant, kaip mieste derinti infrastruktūros pertvarką ir paveldo apsaugą.

    Po gaisro prasidėję atradimai tęsiasi

    Pastaraisiais metais kasinėjimų apimtis išaugo ir dėl to, kad po 2019 metais įvykusio gaisro vykdyti atstatymo bei aplinkos tvarkymo darbai atvėrė galimybę detaliau ištirti teritoriją. Anksčiau, vykstant darbams katedros viduje, po grindimis jau buvo rasta, be kita ko, švininių sarkofagų ir viduramžių skulptūrų fragmentų.

    Katedra visuomenei vėl atverta 2024 metų pabaigoje, o Paryžiaus valdžia planuoja pertvarkyti ir jos aplinką, didinant želdynų plotus bei kuriant daugiau pavėsio. Prieš pradedant tokius darbus, archeologams tenka užduotis dokumentuoti viską, ką per šimtmečius sukaupė viena jautriausių ir svarbiausių sostinės vietų.

  • Slovakijoje rado 78 neolito skeletus be galvų: archeologai įtaria šiurpų, bet logišką ritualą

    Slovakijoje rado 78 neolito skeletus be galvų: archeologai įtaria šiurpų, bet logišką ritualą

    Pietvakarių Slovakijoje, prie Vráble gyvenvietės, archeologai aptiko neeilinį neolito laikotarpio radinį: į griovį prie įėjimo į senovinę gyvenvietę buvo suversti dešimtys žmonių palaikų. Datavimas rodo, kad kaulai yra maždaug 7 000 metų senumo, o pati gyvenvietė klestėjo tarp 5 250 ir 4 950 metų prieš mūsų erą.

    Mokslininkai nurodo, kad tai buvo vienas didžiausių ankstyvųjų žemdirbių centrų regione: identifikuota daugiau kaip 300 namų liekanų. Tokia infrastruktūra leidžia manyti, kad čia gyveno gausi, gerai organizuota bendruomenė, o aptikti palaikai susiję su ilgalaike vietos gyvenimo ir mirčių tvarka.

    Iš pradžių pranešta apie kelias dešimtis skeletų be galvų, bet vėlesni kasinėjimai skaičių padidino iki 78. Kūnai rasti netvarkingai, skirtingomis pozomis, dalis jų gulėjo vieni ant kitų, todėl tai nepanašu į įprastas, kruopščiai suplanuotas kapines.

    Kyla natūrali prielaida apie smurtą, antpuolį ar epidemiją, tačiau kaulų analizė rodo sudėtingesnį vaizdą. Tyrėjai pabrėžia, kad galvos greičiausiai nebuvo nukirstos mūšyje ar egzekucijoje, nes trūksta tipinių staigios dekapitacijos požymių.

    Priešingai, kai kurie duomenys leidžia įtarti, kad kaukolės galėjo būti pašalintos po mirties apgalvotai ir tikslingai. Kai kuriais atvejais išlikę pirmieji kaklo slanksteliai, o tai labiau dera su atsargiu kūno apdorojimu, o ne su brutaliu nukirtimu.

    Ritualas, o ne vienkartinė tragedija?

    Dėl to tyrėjai vis dažniau kalba apie galimą iki šiol menkai suprantamą pomirtinį ritualą. Kaukolės galėjo būti laikomos atskirai, naudojamos bendruomenės apeigose ar tapti simboline ryšio su mirusiaisiais forma.

    Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad kūnai į griovį, panašu, pateko ne vienu metu. Dalis kaulų rasta nepaisant anatominės tvarkos, todėl neatmetama, kad senesni palaikai galėjo būti stumdomi ar perrikiuojami, darant vietos naujiems.

    Toks scenarijus labiau primena daugiaetapį elgesį su mirusiaisiais, o ne vieną katastrofišką įvykį. Archeologijoje žinomos įvairios priešistorinių bendruomenių praktikos, kai po pirminio laidojimo palaikai vėliau būdavo perlaidojami, išrenkami tam tikri kaulai ar atliekami antriniai ritualai.

    Ką sako kontekstas apie pirmuosius žemdirbius

    Vráble gyvenvietė siejama su ankstyvųjų Vidurio Europos žemdirbių kultūrine aplinka, kai plito sėslus gyvenimo būdas, intensyvėjo socialiniai ryšiai ir atsirado sudėtingesnės bendruomeninės normos. Tokiose visuomenėse mirtis neretai būdavo ne tik šeimos, bet ir visos bendruomenės reikalas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad šiuolaikinės interpretacijos turi ribas: tai, kas šiandien gali atrodyti makabriška, prieš 7 000 metų galėjo būti priimtina ir prasminga apeigų dalis. Dėl radinio masto ir aplinkybių šis atradimas laikomas vienu reikšmingiausių bandant suprasti ankstyvųjų Europos žemdirbių socialines bei religines pomirtines praktikas.

  • „Apple“ pristatė watchOS 27 ir iPadOS 27: rudenį dalis „Apple Watch“ ir „iPad“ liks be atnaujinimo

    „Apple“ pristatė watchOS 27 ir iPadOS 27: rudenį dalis „Apple Watch“ ir „iPad“ liks be atnaujinimo

    „Apple“ WWDC26 konferencijoje pristatė naujas operacines sistemas „Apple Watch“ laikrodžiams ir „iPad“ planšetėms – watchOS 27 ir iPadOS 27. Kaip įprasta, galutinės versijos vartotojus turėtų pasiekti rudenį, kartu su nauju programinės įrangos atnaujinimų ciklu.

    Nors „Apple“ detalių sąrašų skirtingoms rinkoms dar ne visada pateikia vienodu metu, bendras principas nesikeičia: dalis senesnių įrenginių palaikymo netenka. Tai reiškia, kad kai kurie „Apple Watch“ ir „iPad“ modeliai šį kartą gali likti su ankstesne sistemos versija.

    Kas naujo watchOS 27?

    watchOS 27 nėra apibūdinamas kaip revoliucinis atnaujinimas, tačiau žada kelis praktiškus patobulinimus kasdieniam naudojimui. Tarp akcentuojamų naujovių minima išplėsta „Siri“ funkcionalumo kryptis, kad dalį užduočių būtų patogiau atlikti nuo riešo.

    Taip pat kalbama apie atnaujintą programėlių išdėstymo logiką, dinamiškesnį naršymą bei geresnį energijos valdymą. Pastaroji sritis svarbi daugeliui naudotojų, nes baterijos veikimo laikas išlieka vienu dažniausių išmaniųjų laikrodžių kompromisų.

    Atnaujinimas, kaip skelbiama pristatyme, turėtų pasirodyti rugsėjį. Kartu įprastai startuoja ir viešos galutinės versijos, o iki tol „Apple“ testuotojams siūlo bandomąsias laidas.

    iPadOS 27: daugiau bendrų pokyčių su iOS

    iPadOS 27 daugeliu krypčių artėja prie bendros „Apple“ ekosistemos logikos, todėl dalis naujovių sutampa su iOS 27 kryptimi. Tarp minimų pokyčių – sistemos stabilumo ir našumo patobulinimai bei atnaujinimai integruotose „Apple“ programose.

    Kaip ir watchOS atveju, vienas iš akcentų – toliau vystomas „Siri“ funkcionalumas. „Apple“ pastaraisiais metais nuosekliai didina sistemos paslaugų integraciją, kad įrenginiai tarpusavyje veiktų sklandžiau, o užduotys būtų perkeliamos tarp „iPhone“, „iPad“ ir laikrodžio su mažiau trikdžių.

    iPadOS 27 išleidimas taip pat planuojamas rugsėjį. Vis dėlto daliai senesnių „iPad“ modelių atnaujinimas gali būti neprieinamas, nes kiekvienoje didesnėje laidoje „Apple“ peržiūri palaikomų įrenginių sąrašą.

    Ką daryti, jei įrenginys nebus palaikomas?

    Jei konkretus „Apple Watch“ ar „iPad“ modelis negaus watchOS 27 ar iPadOS 27, tai nereiškia, kad įrenginys iškart taps nenaudojamas. Dažniausiai ankstesnės sistemos versijos dar kurį laiką gauna saugumo pataisas, tačiau naujos funkcijos ir dalis programėlių galimybių ilgainiui gali būti ribojamos.

    Ekspertai pataria įvertinti, ar įrenginys naudojamas tik bazinėms užduotims, ar yra svarbus maksimalus saugumas, naujausios programėlių versijos ir ekosistemos funkcijos. Tokiais atvejais palaikymo pabaiga dažnai tampa signalu planuoti atnaujinimą per artimiausius metus.

    „Apple“ kartu su šiais atnaujinimais pristatė ir kitas platformas, todėl rudenį tradiciškai laukiama visos ekosistemos atnaujinimų bangos. Tai reiškia, kad vartotojams svarbiausias klausimas išlieka tas pats: ar jų įrenginys pateks į palaikomų modelių sąrašą.