CP v2

Blog

  • Europos akiratyje išmanieji akiniai: ar „Meta“ ir kiti gamintojai peržengia privatumo ribas?

    Europos akiratyje išmanieji akiniai: ar „Meta“ ir kiti gamintojai peržengia privatumo ribas?

    Europos politikai ir privatumo priežiūros institucijos vis garsiau kalba apie išmaniųjų akinių keliamas stebėjimo rizikas. Į akinių rėmelius integruotos kameros ir mikrofonai, jų ryšys su telefonais bei DI funkcijos kelia klausimą, ar viešoje erdvėje žmonės iš tiesų supranta, kada yra filmuojami.

    Diskusijų aštrumą sustiprino pranešimai, kad su „Meta“ susiję rangovai Kenijoje esą peržiūrinėjo itin jautrią medžiagą, užfiksuotą išmaniaisiais akiniais, siekiant ją anotacijomis paruošti DI modelių mokymui. Tokie atvejai, apie kuriuos skelbė žiniasklaida, privertė politikus reikalauti aiškesnių atsakymų, kaip tvarkomi įrašai ir kas prie jų turi prieigą.

    Europos Parlamento narė Veronika Cifrová Ostrihoňová teigia, kad technologijų plėtra vyksta greičiau nei visuomenės susitarimas, kas yra priimtina viešojoje erdvėje.

    „Būtent dabar turime veikti, kad būtų aišku, ar tokie sprendimai neprasilenkia su privatumo principais ir ar jie netampa nepageidaujamo filmavimo įrankiu“, – sakė Veronika Cifrová Ostrihoňová.

    Europos duomenų apsaugos valdyba (EDPB), koordinuojanti nacionalinių priežiūros institucijų darbą, yra užsakiusi ataskaitą apie išmaniųjų akinių socialinį priimtinumą ir rizikas. EDPB pirmininkė Anu Talus yra nurodžiusi, kad išvados turėtų būti parengtos vasarą, o tuomet būtų sprendžiama dėl tolesnių veiksmų ir gairių.

    Privatumo klausimų epicentre atsiduria sutikimo principas, įtvirtintas Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR). Kritikai pabrėžia, kad žmogus, patekęs į akinių kamerą, dažnai neturi realios galimybės nei atpažinti filmavimą, nei pareikšti nesutikimą, o tai skiriasi net ir nuo telefono naudojimo, kai filmavimo veiksmas paprastai akivaizdesnis.

    Švedijos duomenų apsaugos institucijos vadovas Ericas Leijonramas sako, kad visuomenėje būtina diskusija apie tai, kaip užtikrinti aiškų supratimą, kada įrašinėjama, ir kaip tokie įrenginiai turėtų būti naudojami viešumoje. Reguliuotojai pabrėžia, kad vien technologinės naujovės nereiškia automatinio socialinio priimtinumo.

    „Turime užtikrinti, kad žmonės iš tikrųjų suprastų, kada jie filmuojami ar įrašinėjami, ir kad tai būtų priimtina mūsų visuomenei“, – sakė Ericas Leijonramas.

    „Meta“ tikina, kad jos išmanieji akiniai turi integruotų saugiklių, skirtų pranešti apie filmavimą. Bendrovė pabrėžia, kad įrenginiuose naudojama švieselė, kuri įsijungia darant nuotrauką ar filmuojant, taip pat numatytos priemonės, trukdančios ją uždengti, o medžiaga, kol vartotojas jos nenusiunčia, esą lieka įrenginyje.

    Tuo pat metu Europoje svarstoma, ar vien indikatoriai išsprendžia problemą, kai filmavimas tampa beveik nepastebimas ir gali būti naudojamas piktnaudžiaujant. Ypač dažnai minimos situacijos, kai žmonės filmuojami be jų žinios, o įrašai vėliau plinta internete, sukeldami rizikų nuo reputacinės žalos iki priekabiavimo.

    Technologijų lenktynės tik įsibėgėja. Be „Meta“, į išmaniųjų akinių rinką aktyviau taikosi ir kiti žaidėjai, o „Samsung“ ir „Google“ yra paskelbę apie bendradarbiavimą kuriant išmaniuosius akinius, kurių pristatymas numatomas artimiausiu metu. Tuo tarpu rinkoje nuolat sklando pranešimai, kad „Apple“ taip pat siekia savo sprendimo, o tai didina tikimybę, jog įrenginiai taps masiniu produktu.

    Skaičiai rodo, kad paklausa auga bent jau už Europos ribų. Akinių gamintoja „EssilorLuxottica“, valdanti „Ray-Ban“ prekės ženklą, yra skelbusi, kad „Meta“ išmaniųjų akinių pardavimai Jungtinėse Valstijose didėja sparčiai, o 2025 metais pasaulyje parduota daugiau nei 7 000 000 porų. Europoje plėtrą lėtina tiek reguliaciniai klausimai, tiek atsargesnis vartotojų požiūris.

    Prie iššūkių prisideda ir kiti Europos teisės aktai, pavyzdžiui, Baterijų reglamentas, numatantis, kad iki 2027 metų daugelyje mobiliųjų įrenginių baterijos turės būti lengvai pakeičiamos. Kai kurių išmaniųjų akinių konstrukcija gali neatitikti šių reikalavimų, todėl gamintojams tektų keisti dizainą arba riboti prekybą.

    Kol institucijos rengia išvadas, dalis visuomenės bando sprendimų ieškoti pati. Viešojoje erdvėje populiarėja programėlės, bandančios perspėti apie šalia esančius išmaniuosius akinius, tačiau tai tik laikinas atsakas į platesnį klausimą, kaip ateityje turėtų atrodyti privatumo apsauga, kai kamera gali būti beveik bet kuriame kasdieniam dėvėjimui skirtame daikte.

    Artimiausi mėnesiai bus svarbūs: EDPB ataskaita ir nacionalinių priežiūros institucijų vertinimai gali nulemti, ar Europoje bus griežtinamos taisyklės, kuriamos naujos gairės arba imtasi aktyvesnio BDAR vykdymo. Esminis klausimas išlieka tas pats: kaip suderinti inovacijas su teise viešumoje nebūti nepastebimai stebimam.

  • Pamirškite džiūvėsėlius: ši paprasta alternatyva padės žuviai visada būti traškiai ir auksinei

    Daugelis įpratę keptą žuvį apvolioti džiūvėsėliuose, tačiau virtuvės profesionalai vis dažniau renkasi kitą sprendimą. Kukurūzų miltai gali padėti išgauti tolygiai auksinę spalvą ir traškią plutelę, kuri nekrašta ir nenubyra nuo filė.

    Kukurūzų miltai natūraliai yra gelsvi, todėl apkepta žuvis atrodo ryškesnė ir apetitiškesnė. Be to, tokia paniruotė greičiau „užsandarėja“ nuo karščio ir sudaro plonesnį, tolygesnį apsauginį sluoksnį nei vien džiūvėsėliai.

    Praktinė nauda pastebima ir kepant: plutelė tampa elastingesnė, geriau sukimba su žuvies paviršiumi, todėl rečiau atšoka apverčiant keptuvėje. Kadangi apsauginis sluoksnis susiformuoja greitai, riebalai prasčiau skverbiasi į vidų, o filė išlieka sultingesnė.

    Vis dėlto vien paniruotė problemų neišspręs, jei žuvis paruošta netinkamai. Filė prieš kepimą svarbu kruopščiai nusausinti popieriniu rankšluosčiu, o trumpai palaikyta kambario temperatūroje ji keps tolygiau ir mažiau „leis“ drėgmę į keptuvę.

    Norint dar tvirtesnės plutelės, kukurūzų miltus galima maišyti su kvietiniais miltais ar prieskoniais, o kepant svarbiausia neperkrauti keptuvės. Kai gabalėlių per daug, temperatūra krenta, pluta ima mirkti, o traškumas dingsta dar iki patiekimo.

  • Kas slypi po „Focus“ Nauka etikete: kodėl šis turinys staiga traukia skaitytojus?

    Kas slypi po „Focus“ Nauka etikete: kodėl šis turinys staiga traukia skaitytojus?

    Lenkijos portalo „Focus“ skiltis Nauka apibrėžiama kaip vieta, kur kaupiami šios kategorijos tekstai, tačiau kartu pabrėžiamas gyvenimo kokybės ir praktinės naudos kampas. Tai būdinga šiuolaikinei mokslo komunikacijai, kai atradimai aiškinami per kasdienius sprendimus, sveikatą, namus, keliones ar santykius.

    Tokį modelį vis dažniau renkasi didieji leidiniai, nes auditorija tikisi ne vien teorijos, bet ir aiškaus atsakymo, kaip tyrimai keičia realų gyvenimą. Dėl to šalia klasikinių temų, pavyzdžiui, kosmoso ar biologijos, daugėja turinio apie miegą, mitybą, psichologinę gerovę ir technologijų poveikį.

    Pastaraisiais metais ypač išaugo domėjimasis tekstais, kuriuose mokslas susiejamas su patikrintais patarimais ir rizikų paaiškinimu. Redakcijoms tenka balansuoti tarp patrauklių antraščių ir tikslumo, nes klaidingos interpretacijos, ypač sveikatos temose, gali greitai išplisti socialiniuose tinkluose.

    Dar viena ryški tendencija yra dirbtinis intelektas ir jo įtaka mokslo turiniui: nuo greitesnės informacijos atrankos iki personalizuotų rekomendacijų skaitytojams. Kartu didėja reikalavimai skaidrumui, kad būtų aišku, kaip parenkamos temos, kuo remiamasi ir kur baigiasi faktai, o prasideda nuomonė.

    Nors Nauka kategorijos aprašas lakoniškas, jis signalizuoja aiškią kryptį: mokslo naujienos pateikiamos kaip įrankis geresniam gyvenimui, o ne vien akademinė kronika. Skaitytojui tai reiškia daugiau konteksto, paprastesnę kalbą ir dažnesnį atsakymą į klausimą, ką konkretus atradimas keičia čia ir dabar.

  • Po Notre-Dame slypi 1 700 metų Paryžiaus istorijos: archeologai iškasė tikrą laiko kapsulę

    Po Notre-Dame slypi 1 700 metų Paryžiaus istorijos: archeologai iškasė tikrą laiko kapsulę

    Po Paryžiaus Notre-Dame katedra vykstant archeologiniams tyrimams atsiveria net 1 700 metų miesto istorijos sluoksniai. Tyrėjai, kasdami kelis metrus po žeme, fiksuoja radinius nuo romėnų laikų iki viduramžių, leidžiančius tiksliau atkurti, kaip keitėsi Île de la Cité ir ankstyvasis miestas.

    Kasinių gylis jau siekia apie 4 metrus, o kiekviena nauja žemės juosta atveria skirtingą epochą. Tarp vertingiausių radinių minimos IV amžiaus monetos iš vėlyvosios Romos imperijos laikotarpio, taip pat pastatų, sandėlių ir kitų ūkinių konstrukcijų pėdsakai, siejami su romėniškąja Lutecija.

    Radiniai nuo latrinų iki sandėlių

    Vienas netikėčiausių atradimų susijęs su viduramžių keramika, rasta buvusiose latrinose. Dalis šukių išliko neįprastai gerai, o ant jų matyti paslaptingi raudoni ženklai, kurių prasmės kol kas niekas nepaaiškino.

    Archeologai svarsto, kad tai galėjo būti dirbtuvių žymėjimas, religiniai simboliai arba ankstyva gamybos kontrolės sistema, tačiau išvadas leis daryti tik detalesnė analizė. Tokie smulkūs buities pėdsakai, anot tyrėjų, neretai geriausiai parodo kasdienį miesto gyvenimą, kurio neatskleidžia didieji istorijos pasakojimai.

    Slūgsniai senesni už katedrą

    Žemiau romėniško laikotarpio aptinkami ir vėlesni, bet su katedros statyba dar nesusiję pėdsakai, siejami su merovingų bei karolingų epocha. Tarp jų išskiriamos grūdų laikymo duobės, rodančios intensyvų teritorijos naudojimą gerokai iki XII amžiaus, kai pradėta statyti Notre-Dame.

    Tyrėjams svarbus ne tik pats radinių gausumas, bet ir galimybė tiksliai datuoti sluoksnius, kad būtų atkurtas nuoseklus seniausios Paryžiaus dalies raidos vaizdas. Tokie tyrimai dažnai tampa pagrindu sprendžiant, kaip mieste derinti infrastruktūros pertvarką ir paveldo apsaugą.

    Po gaisro prasidėję atradimai tęsiasi

    Pastaraisiais metais kasinėjimų apimtis išaugo ir dėl to, kad po 2019 metais įvykusio gaisro vykdyti atstatymo bei aplinkos tvarkymo darbai atvėrė galimybę detaliau ištirti teritoriją. Anksčiau, vykstant darbams katedros viduje, po grindimis jau buvo rasta, be kita ko, švininių sarkofagų ir viduramžių skulptūrų fragmentų.

    Katedra visuomenei vėl atverta 2024 metų pabaigoje, o Paryžiaus valdžia planuoja pertvarkyti ir jos aplinką, didinant želdynų plotus bei kuriant daugiau pavėsio. Prieš pradedant tokius darbus, archeologams tenka užduotis dokumentuoti viską, ką per šimtmečius sukaupė viena jautriausių ir svarbiausių sostinės vietų.

  • Slovakijoje rado 78 neolito skeletus be galvų: archeologai įtaria šiurpų, bet logišką ritualą

    Slovakijoje rado 78 neolito skeletus be galvų: archeologai įtaria šiurpų, bet logišką ritualą

    Pietvakarių Slovakijoje, prie Vráble gyvenvietės, archeologai aptiko neeilinį neolito laikotarpio radinį: į griovį prie įėjimo į senovinę gyvenvietę buvo suversti dešimtys žmonių palaikų. Datavimas rodo, kad kaulai yra maždaug 7 000 metų senumo, o pati gyvenvietė klestėjo tarp 5 250 ir 4 950 metų prieš mūsų erą.

    Mokslininkai nurodo, kad tai buvo vienas didžiausių ankstyvųjų žemdirbių centrų regione: identifikuota daugiau kaip 300 namų liekanų. Tokia infrastruktūra leidžia manyti, kad čia gyveno gausi, gerai organizuota bendruomenė, o aptikti palaikai susiję su ilgalaike vietos gyvenimo ir mirčių tvarka.

    Iš pradžių pranešta apie kelias dešimtis skeletų be galvų, bet vėlesni kasinėjimai skaičių padidino iki 78. Kūnai rasti netvarkingai, skirtingomis pozomis, dalis jų gulėjo vieni ant kitų, todėl tai nepanašu į įprastas, kruopščiai suplanuotas kapines.

    Kyla natūrali prielaida apie smurtą, antpuolį ar epidemiją, tačiau kaulų analizė rodo sudėtingesnį vaizdą. Tyrėjai pabrėžia, kad galvos greičiausiai nebuvo nukirstos mūšyje ar egzekucijoje, nes trūksta tipinių staigios dekapitacijos požymių.

    Priešingai, kai kurie duomenys leidžia įtarti, kad kaukolės galėjo būti pašalintos po mirties apgalvotai ir tikslingai. Kai kuriais atvejais išlikę pirmieji kaklo slanksteliai, o tai labiau dera su atsargiu kūno apdorojimu, o ne su brutaliu nukirtimu.

    Ritualas, o ne vienkartinė tragedija?

    Dėl to tyrėjai vis dažniau kalba apie galimą iki šiol menkai suprantamą pomirtinį ritualą. Kaukolės galėjo būti laikomos atskirai, naudojamos bendruomenės apeigose ar tapti simboline ryšio su mirusiaisiais forma.

    Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad kūnai į griovį, panašu, pateko ne vienu metu. Dalis kaulų rasta nepaisant anatominės tvarkos, todėl neatmetama, kad senesni palaikai galėjo būti stumdomi ar perrikiuojami, darant vietos naujiems.

    Toks scenarijus labiau primena daugiaetapį elgesį su mirusiaisiais, o ne vieną katastrofišką įvykį. Archeologijoje žinomos įvairios priešistorinių bendruomenių praktikos, kai po pirminio laidojimo palaikai vėliau būdavo perlaidojami, išrenkami tam tikri kaulai ar atliekami antriniai ritualai.

    Ką sako kontekstas apie pirmuosius žemdirbius

    Vráble gyvenvietė siejama su ankstyvųjų Vidurio Europos žemdirbių kultūrine aplinka, kai plito sėslus gyvenimo būdas, intensyvėjo socialiniai ryšiai ir atsirado sudėtingesnės bendruomeninės normos. Tokiose visuomenėse mirtis neretai būdavo ne tik šeimos, bet ir visos bendruomenės reikalas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad šiuolaikinės interpretacijos turi ribas: tai, kas šiandien gali atrodyti makabriška, prieš 7 000 metų galėjo būti priimtina ir prasminga apeigų dalis. Dėl radinio masto ir aplinkybių šis atradimas laikomas vienu reikšmingiausių bandant suprasti ankstyvųjų Europos žemdirbių socialines bei religines pomirtines praktikas.

  • „Apple“ pristatė watchOS 27 ir iPadOS 27: rudenį dalis „Apple Watch“ ir „iPad“ liks be atnaujinimo

    „Apple“ pristatė watchOS 27 ir iPadOS 27: rudenį dalis „Apple Watch“ ir „iPad“ liks be atnaujinimo

    „Apple“ WWDC26 konferencijoje pristatė naujas operacines sistemas „Apple Watch“ laikrodžiams ir „iPad“ planšetėms – watchOS 27 ir iPadOS 27. Kaip įprasta, galutinės versijos vartotojus turėtų pasiekti rudenį, kartu su nauju programinės įrangos atnaujinimų ciklu.

    Nors „Apple“ detalių sąrašų skirtingoms rinkoms dar ne visada pateikia vienodu metu, bendras principas nesikeičia: dalis senesnių įrenginių palaikymo netenka. Tai reiškia, kad kai kurie „Apple Watch“ ir „iPad“ modeliai šį kartą gali likti su ankstesne sistemos versija.

    Kas naujo watchOS 27?

    watchOS 27 nėra apibūdinamas kaip revoliucinis atnaujinimas, tačiau žada kelis praktiškus patobulinimus kasdieniam naudojimui. Tarp akcentuojamų naujovių minima išplėsta „Siri“ funkcionalumo kryptis, kad dalį užduočių būtų patogiau atlikti nuo riešo.

    Taip pat kalbama apie atnaujintą programėlių išdėstymo logiką, dinamiškesnį naršymą bei geresnį energijos valdymą. Pastaroji sritis svarbi daugeliui naudotojų, nes baterijos veikimo laikas išlieka vienu dažniausių išmaniųjų laikrodžių kompromisų.

    Atnaujinimas, kaip skelbiama pristatyme, turėtų pasirodyti rugsėjį. Kartu įprastai startuoja ir viešos galutinės versijos, o iki tol „Apple“ testuotojams siūlo bandomąsias laidas.

    iPadOS 27: daugiau bendrų pokyčių su iOS

    iPadOS 27 daugeliu krypčių artėja prie bendros „Apple“ ekosistemos logikos, todėl dalis naujovių sutampa su iOS 27 kryptimi. Tarp minimų pokyčių – sistemos stabilumo ir našumo patobulinimai bei atnaujinimai integruotose „Apple“ programose.

    Kaip ir watchOS atveju, vienas iš akcentų – toliau vystomas „Siri“ funkcionalumas. „Apple“ pastaraisiais metais nuosekliai didina sistemos paslaugų integraciją, kad įrenginiai tarpusavyje veiktų sklandžiau, o užduotys būtų perkeliamos tarp „iPhone“, „iPad“ ir laikrodžio su mažiau trikdžių.

    iPadOS 27 išleidimas taip pat planuojamas rugsėjį. Vis dėlto daliai senesnių „iPad“ modelių atnaujinimas gali būti neprieinamas, nes kiekvienoje didesnėje laidoje „Apple“ peržiūri palaikomų įrenginių sąrašą.

    Ką daryti, jei įrenginys nebus palaikomas?

    Jei konkretus „Apple Watch“ ar „iPad“ modelis negaus watchOS 27 ar iPadOS 27, tai nereiškia, kad įrenginys iškart taps nenaudojamas. Dažniausiai ankstesnės sistemos versijos dar kurį laiką gauna saugumo pataisas, tačiau naujos funkcijos ir dalis programėlių galimybių ilgainiui gali būti ribojamos.

    Ekspertai pataria įvertinti, ar įrenginys naudojamas tik bazinėms užduotims, ar yra svarbus maksimalus saugumas, naujausios programėlių versijos ir ekosistemos funkcijos. Tokiais atvejais palaikymo pabaiga dažnai tampa signalu planuoti atnaujinimą per artimiausius metus.

    „Apple“ kartu su šiais atnaujinimais pristatė ir kitas platformas, todėl rudenį tradiciškai laukiama visos ekosistemos atnaujinimų bangos. Tai reiškia, kad vartotojams svarbiausias klausimas išlieka tas pats: ar jų įrenginys pateks į palaikomų modelių sąrašą.

  • „PESA Bydgoszcz“ naujasis traukinys pasiekė 200 km/h: čekai ruošia proveržį kelionėms

    „PESA Bydgoszcz“ naujasis traukinys pasiekė 200 km/h: čekai ruošia proveržį kelionėms

    Lenkijos gamintoja „PESA Bydgoszcz“ pradėjo naujo elektrinio traukinio EMU 666 bandymus, skirtus Čekijos vežėjui „RegioJet“. Per bandymus VUZ Velim bandymų poligone sąstatas pirmą kartą pasiekė 200 km/h greitį.

    Gamintojas skelbia, kad tai svarbus etapas sertifikavimo ir patikimumo programoje, kuri turi atverti kelią bandomiesiems reisams su keleiviais. Pagal dabartinį planą tokie važiavimai turėtų startuoti dar iki 2026 metų pabaigos.

    „Mums ypač svarbu, kad visa bandymuose dalyvavusi komanda naują konstrukciją įvertino labai gerai“, – sakė „PESA Bydgoszcz“ atstovas Bartoszas Białkiewiczius.

    EMU 666 yra keturių vagonų dalių, kelių sistemų traukinys, kurio ilgis siekia apie 105 metrus, o talpa – iki 300 keleivių. Gamintojas taip pat kuria trumpesnę EMU 667 versiją: trijų dalių, maždaug 79 metrų ilgio, su maždaug 200 sėdimų vietų.

    Šie traukiniai skirti ne Lenkijos, o Čekijos maršrutams – „RegioJet“ juos planuoja eksploatuoti R9 kryptyje, jungiančioje Prahą ir Brną. Sutartis, pasirašyta 2024 metais, apima iš viso 18 sąstatų, galinčių važiuoti iki 200 km/h.

    Naujieji sąstatai projektuojami bendradarbiaujant Lenkijos ir Čekijos inžinieriams, o gamintojas pabrėžia, kad tai – dalis platesnės strategijos įsitvirtinti Čekijos rinkoje. Pastaraisiais metais regione ryškėja tendencija užsakinėti greitesnius, patogesnius elektrinius traukinius, kad geležinkeliai galėtų konkuruoti su automobiliais ir vidaus skrydžiais.

    Skelbiama, kad keleiviams bus siūlomos trys klasės – „business“, „standard“ ir „economy“, numatytos vietos dviračiams bei maitinimo zona. Taip pat diegiama ETCS antrojo lygio sistema, laikoma vienu svarbiausių žingsnių didinant saugumą ir leidžiant efektyviau valdyti eismą didesniais greičiais.

  • Karščiai spaudžia Europą: kas geriau atvėsins būstą – kondicionierius ar šilumos siurblys?

    Karščiai spaudžia Europą: kas geriau atvėsins būstą – kondicionierius ar šilumos siurblys?

    Karščio bangos keičia prioritetus

    Europa vis dažniau susiduria su ankstyvomis ir intensyviomis karščio bangomis, todėl būstų vėsinimas tampa ne tik komforto, bet ir sveikatos klausimu. Perkaitę butai ypač vargina miegą, didina dehidratacijos riziką ir sunkina širdies bei kvėpavimo ligomis sergančių žmonių savijautą.

    Labiausiai įkaista viršutinių aukštų butai, palėpės, taip pat patalpos su dideliais vitrininiais langais ar langais į pietus ir vakarus. Miestuose situaciją paaštrina šilumos salos efektas, kai asfaltas, betonas ir tamsūs stogai ilgai kaupia šilumą, o naktį atvėsti trukdo tankus užstatymas.

    Kaip skiriasi kondicionierius ir siurblys?

    Kondicionieriaus tikslas paprastai vienas – greitai numušti temperatūrą kambaryje per karščius, o šildymo funkcija dažniau yra priedas. Šilumos siurblys oras–oras veikia labai panašiu principu kaip modernus „split“ tipo kondicionierius: iš patalpos paimama šiluma ir išmetama į lauką, o žiemą ciklas apverčiamas ir šiluma „paimama“ iš lauko oro.

    Tuo tarpu oras–vanduo ar grunto šilumos siurbliai vėsina kitaip: šaltis perduodamas per vandens kontūrą ir tik tada pasiekia patalpas per grindinį šildymą, vėsinamas lubas ar ventiliatorinius konvektorius. Dėl didesnės sistemos inercijos toks vėsinimas dažniausiai būna lėtesnis, tolygesnis, tačiau reikalauja tikslesnės drėgmės kontrolės, kad ant paviršių nepradėtų kauptis kondensatas.

    Oras–oras sprendimai dažnai patrauklūs butams ir mažesniems namams, nes jiems nereikia radiatorių ar grindinio šildymo vamzdyno, o keli vidaus blokai gali aptarnauti kelias patalpas. Vis dėlto toks variantas paprastai neišsprendžia karšto vandens ruošimo klausimo, todėl voniai ar virtuvei prireiks atskiro sprendimo.

    Kiek elektros „suvalgo“ vėsinimas?

    Sąnaudas lemia ne tik įrenginio galia, bet ir jo efektyvumas, pastato sandarumas, saulės įkaitinimas bei naudojimo įpročiai. Dažna klaida – manyti, kad 3,5 kW įrenginys tiek pat elektros ir sunaudos: tai paprastai yra vėsinimo galia, o realus elektros suvartojimas, ypač inverteriniuose modeliuose, būna mažesnis ir kinta priklausomai nuo darbo režimo.

    Praktikoje vieno kambario vėsinimas intensyviai dirbant dažnai gali siekti maždaug 0,8–1,5 kWh per valandą, o palaikymo režime sumažėti. Kaina labiausiai išauga, kai nustatoma per žema temperatūra ir įrenginys turi ilgai dirbti „maksimaliai“, todėl paprastai ekonomiškiau palaikyti stabilesnį, protingą komforto lygį, o ne staigiai „atšaldyti“ įkaitusias patalpas.

    Didelę įtaką daro ir smulkūs dalykai: užsikimšę filtrai, užstatytas vidaus blokas, nuolat varstomi langai ar balkono durys, taip pat papildomi šilumos šaltiniai namuose. Karščiausiomis dienomis daugiau šilumos į patalpas atneša orkaitė, kaitlentė, džiovyklė, galingas kompiuteris ar net nuolat veikiančios įkrovos, todėl verta perkelti maisto gamybą į vėsesnį paros laiką ir išjungti nereikalingą elektroniką.

    Efektyviausias kelias – pirmiausia mažinti šilumos patekimą į vidų, o tik tada vėsinti. Išorinės žaliuzės, roletai, markizės ar kitos lauko pusėje montuojamos priemonės stabdo saulės kaitrą dar prieš jai įkaitinant stiklą, o vėdinimas geriausiai veikia vėlai vakare, naktį ar anksti ryte, kai lauke vėsiau nei viduje.

    Tuomet mechaninis vėsinimas tampa ne gelbėjimo operacija, o palaikymo režimu: įrenginys trumpiau dirba didžiausia galia, mažiau triukšmauja ir gali būti pigiau eksploatuojamas. Ilgėjant karščio periodams, sprendimą vis dažniau verta rinktis ne pagal tai, kas greičiausiai atvėsins per valandą, o pagal viso sezono naudojimo scenarijų, būsto ypatumus ir bendrą energetinį efektyvumą.

  • Z karta pokoleniui tenka griebtis DI: pažinčių programėlėse jau „flirtuoja“ botai

    Z karta pokoleniui tenka griebtis DI: pažinčių programėlėse jau „flirtuoja“ botai

    Vis daugiau Z kartos vienišių pripažįsta, kad pradėti pokalbį pažinčių programėlėse jiems sunku, todėl į pagalbą pasitelkia dirbtinį intelektą. Vietoj spontaniško flirto ekrane atsiranda sugeneruotos įžangos, pataisytos frazės ir iš anksto parinktas tonas.

    Tokia praktika keičia pačią pažinčių dinamiką: kai abu pašnekovai naudojasi DI, realiai gali susirašinėti ne du žmonės, o du pokalbių robotai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai didina atotrūkį tarp virtualaus įspūdžio ir tikro susitikimo.

    Kas stumia į DI pagalbą

    Pažinčių platformos teigia, kad DI funkcijos skirtos ne „rašyti už vartotoją“, o padėti išreikšti mintis ir įgyti drąsos. Pavyzdžiui, „Hinge“ diegia sprendimus, kurie analizuoja profilį, siūlo patobulinimus ir pateikia atsakymų ar pokalbio pradžios užuominas.

    Įvardijamos priežastys dažnai siejamos su pasitikėjimo savimi stoka ir retesnėmis gyvomis socialinėmis situacijomis. Po pandemijos daliai jaunuolių pritrūko praktikos, kaip užmegzti kontaktą, palaikyti pokalbį ir atpažinti neverbalinius signalus.

    Platformų atstovai taip pat remiasi tendencija, kad jauni suaugusieji, lyginant su ankstesnėmis kartomis, daugiau laiko praleidžia telefone, o ne bendraudami gyvai. Toks fonas didina vienišumo jausmą ir skatina ieškoti greitų bendravimo „ramentų“.

    Autentiškumas prieš patogumą

    Kritikai perspėja, kad nuolatinis DI naudojimas gali silpninti gebėjimą savarankiškai formuluoti mintis ir natūraliai reikšti emocijas. Jei pirmas įspūdis sukuriamas „nušlifuotu“ tekstu, vėliau realiame pasimatyme gali atsirasti nusivylimas, nes žmogaus bendravimo stilius nesutampa su tuo, kas buvo ekrane.

    Kita rizika – bendravimo supanašėjimas: DI siūlomos frazės dažnai būna saugios, mandagios ir panašios, todėl pokalbiai tampa vienodi. Dėl to sunkiau pajusti asmenybę, humorą ar unikalų kalbėjimo braižą, kuris paprastai ir kuria artumą.

    Keičiasi ir pažinčių rinkos įpročiai

    Jungtinėje Karalystėje pažinčių programėlių rinka rodo persiskirstymą: „Hinge“ augina auditoriją, o „Tinder“ kai kuriais mėnesiais fiksuoja mažėjimą, nors išlieka tarp lyderių. Tokie pokyčiai siejami su nuovargiu nuo braukymo mechanikos ir noru ieškoti rimtesnių pažinčių.

    Akademikai ir santykių ekspertai vis garsiau kalba apie randkų išsekimą, kai vartotojai pavargsta nuo nuolatinio pasirinkimo, paviršutiniško bendravimo ir atmetimo patirties. Dalis prognozių rodo galimą grįžimą prie susitikimų gyvai, tačiau DI integracija į programėles šį procesą gali ir pristabdyti, ir pakeisti.

    Kol kas akivaizdu viena: pažinčių programėlėse technologijos tampa ne tik porų parinkimo algoritmu, bet ir tiesioginiu pokalbio dalyviu. O klausimas, kiek čia lieka tikro žmogaus balso, vis dažniau tampa pagrindine šiuolaikinių pasimatymų tema.

  • Naujoji „Apple“ Siri su DI šokiruoja: lietuvių kalbos nėra, o naudotis galės tik keli

    Naujoji „Apple“ Siri su DI šokiruoja: lietuvių kalbos nėra, o naudotis galės tik keli

    Per WWDC 2026 pristatytame iOS 27 atnaujinime „Apple“ pagaliau parodė atnaujintą Siri su DI, kuri turėtų gerokai praplėsti balso asistentės galimybes. Tačiau daliai vartotojų entuziazmą greitai atšaldo dvi kliūtys: lietuvių kalbos palaikymo vis dar nėra, o prieiga prie funkcijų – ribojama.

    Naujoji Siri kuriama jau ne vienerius metus, o apie ambicingesnę jos versiją bendrovė kalbėjo ir anksčiau, tačiau realus perėjimas prie generatyvaus DI sprendimų užtruko. iOS 27 Siri žadama geresnė užduočių supratimo logika, asmeninis kontekstas ir gilesnė integracija su programomis, kad komandas būtų galima vykdyti tiksliau ir su mažiau rankinių veiksmų.

    Kas iš tiesų pasikeitė?

    „Apple“ pabrėžia, kad Siri su DI turėtų geriau suprasti sudėtingesnes užklausas, sekti dialogo kontekstą ir pasiūlyti daugiau automatizavimo kasdienėse situacijose. Praktikoje tai reiškia ne tik atsakymus į klausimus, bet ir veiksmų grandines, kai asistentė pati suderina kelis žingsnius tarp skirtingų programų.

    Dar vienas pokytis – DI funkcijų veikimas įvairiuose „Apple“ įrenginiuose. Dalį užduočių ketinama apdoroti pačiame įrenginyje, o sudėtingesnėms užklausoms gali būti naudojami debesijos sprendimai, priklausomai nuo funkcijos, regiono ir techninių reikalavimų.

    Lietuvių kalbos vis dar nėra

    Nepaisant lūkesčių, Siri su DI šiuo metu nepasiūlo lietuvių kalbos palaikymo. Tai reiškia, kad vartotojams Lietuvoje, net ir turint suderinamą įrenginį, natūralus naudojimas lietuviškai išlieka neįmanomas, o realiai tenka pereiti prie anglų ar kitų palaikomų kalbų.

    Tokie ribojimai nėra naujiena: „Apple“ tradiciškai naujas kalbas diegia etapais, o mažesnėms rinkoms palaikymas dažnai atsiranda vėliau. Vis dėlto iOS 27 kontekste tai ypač krinta į akis, nes Siri su DI pristatoma kaip viena svarbiausių metų naujovių.

    Prieinamumas ribojamas ir dėl Europos Sąjungos

    „Apple“ nurodo, kad dalies DI funkcijų diegimą Europoje komplikuoja reguliaciniai klausimai, susiję su Europos Sąjungos Skaitmeninių rinkų aktu. Dėl to iPhone ir iPad vartotojai Europos Sąjungoje gali susidurti su vėlavimu ar ribotu funkcionalumu, net jei techninės įrenginio galimybės atitinka reikalavimus.

    „Tikimės, kad ateityje Siri su DI bus prieinama Europos Sąjungoje, tačiau šiuo metu neturime aiškaus prieinamumo grafiko iOS ir iPadOS sistemose“, – sakė Craigas Federighi.

    Tuo pat metu „Apple“ signalizuoja, kad kituose įrenginiuose, pavyzdžiui, kompiuteriuose „Mac“ ar „Vision Pro“, prieiga gali skirtis. Vartotojams tai reiškia nevienodą patirtį tarp platformų ir papildomą neapibrėžtumą planuojant atnaujinimus.

    Be regiono ribojimų, dalis DI galimybių priklauso ir nuo techninių parametrų, pavyzdžiui, atminties kiekio ar konkrečių modelių. Todėl net ir išleidus iOS 27, ne visi suderinami iPhone automatiškai gaus pilną Siri su DI funkcijų paketą.