CP v2

Blog

  • Maltinys sėdi skrandyje valandomis? Šie priedai gali pakeisti virškinimą iš esmės

    Maltiniai, kukuliai ar mėsainiai daugeliui yra komforto maistas, tačiau daliai žmonių po jų pasireiškia sunkumas, pilvo pūtimas ar rėmuo. Dažniausia priežastis paprasta: riebesnė malta mėsa neturi skaidulų, o riebalai lėtina skrandžio išsituštinimą, todėl maistas ilgiau užsibūna virškinamajame trakte.

    Kai patiekale vyrauja vien mėsa ir baltos bandelės trupiniai, žarnynui trūksta skaidulų, kurios didina turinio tūrį ir padeda jam judėti. Prie pojūčio, kad maistas „stovi“, prisideda ir kepimas riebaluose bei didesnės porcijos, ypač valgant vėlai vakare.

    Kas „palengvina“ maltinį?

    Paprasčiausias būdas pagerinti tokio patiekalo „profilį“ yra į faršą įmaišyti daržovių ir pakeisti dalį rišiklio. Tarkuota morka, cukinija ar burokėlis prideda netirpių skaidulų, o kartu sumažina bendrą patiekalo kaloringumą, nes dalis mėsos pakeičiama daržovėmis.

    Ypač tinka cukinija, nes joje daug vandens, todėl maltiniai išlieka sultingi net naudojant liesesnę mėsą. Svarbu ją nuspausti, kad masė netaptų per skysta ir kepant neiširtų.

    Dar vienas triukas yra įmaišyti smulkinto svogūno ir česnako. Jie turi fruktanų, kurie veikia kaip tirpios skaidulos ir tampa maistu žarnyno bakterijoms, tačiau jautresniems žmonėms, ypač turintiems dirgliosios žarnos sindromą, tokie priedai gali didinti pūtimą.

    Linų sėmenys vietoje bandelės

    Tradicinis rišiklis, mirkyta balta bandelė, dažniausiai suteikia tik krakmolo. Maltų linų sėmenų ar balkšvojo gysločio luobelių masė su skysčiu sudaro gelį, kuris „suklijuoja“ faršą ir kartu padidina tirpių skaidulų kiekį.

    Toks gelis gali padėti sušvelninti išmatų konsistenciją ir lėtinti riebalų pasisavinimą, tačiau yra viena taisyklė: skaiduloms reikia vandens. Jei skysčių vartojama per mažai, papildomos skaidulos gali sukelti dar didesnį diskomfortą.

    Rinkitės kruopas, ankštinius ir tinkamus prieskonius

    Dalį mėsos verta pakeisti virtais ankštiniais ar kruopomis, pavyzdžiui, lęšiais arba grikiais. Taip padidinamas skaidulų kiekis, sumažinamas sočiųjų riebalų „svoris“ porcijoje, o patiekalas ilgiau suteikia sotumo.

    Virškinimo pojūčiui svarbūs ir prieskoniai. Kmynai, kuminai, pankolio sėklos ar imbieras tradiciškai laikomi karminatyviniais priedais, galinčiais mažinti dujų kaupimąsi ir skatinti virškinimo sulčių išsiskyrimą, tačiau sergantiems refliuksu didesnis imbiero kiekis kartais sustiprina deginimą.

    Prie maltinio taip pat tinka nepas­terizuoti rauginti produktai, pavyzdžiui, rauginti kopūstai ar agurkai, nes jie gali papildyti racioną pieno rūgšties bakterijomis. Vis dėlto dėl didesnio druskos kiekio jų kiekį verta riboti turintiems padidėjusį kraujospūdį.

    Jei po maltinių nuolat kartojasi skausmas, stiprus pūtimas, rėmuo ar tuštinimosi pokyčiai, tai gali būti ne vien „sunkus maistas“. Tokiais atvejais pravartu peržiūrėti porcijas, riebalų kiekį ir pasitarti su gydytoju ar dietologu, ypač jei simptomai užsitęsia.

  • Europos Komisija ruošiasi paduoti Prancūziją ir Ispaniją į teismą: vėluoja NIS2 kibernetinio saugumo įstatymai

    Europos Komisija ruošiasi paduoti Prancūziją ir Ispaniją į teismą: vėluoja NIS2 kibernetinio saugumo įstatymai

    Europos Komisija rengiasi kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Prancūzijos ir Ispanijos vėlavimo perkelti į nacionalinę teisę pagrindines ES kibernetinio saugumo taisykles. Kalbama apie NIS2 direktyvą, kuri turėjo būti įgyvendinta iki 2024 metų spalio, tačiau abi šalys termino neįvykdė.

    ES institucijų vertinimu, delsimas reiškia, kad dalis kritinės infrastruktūros operatorių šiose valstybėse vis dar neturi vienodai privalomų reikalavimų, kaip valdyti kibernetines rizikas. NIS2 sugriežtina atsakomybę vadovybei, numato incidentų pranešimo terminus ir reikalauja diegti sistemines saugumo priemones.

    Komisija nurodo, kad dėl vėlavimo buvo imtasi įprastų pažeidimo procedūros žingsnių ir šalims priminta daugiau nei kartą. Dabar planuojamas kreipimasis į Teisingumo Teismą yra eskalacija, kuri tam tikrais atvejais gali baigtis finansinėmis sankcijomis, nors teismas taip pat gali suteikti papildomo laiko įsipareigojimams įvykdyti.

    Kas yra NIS2 ir kodėl ji svarbi

    NIS2 direktyva priimta 2022 metais, o jos tikslas yra suvienodinti kibernetinio saugumo standartus visoje ES ir išplėsti sektorių bei organizacijų, kurioms taikomi reikalavimai, apimtį. Ji apima tokias sritis kaip energetika, transportas, vandens tiekimas, sveikatos apsauga, skaitmeninė infrastruktūra ir kitos gyvybiškai svarbios paslaugos.

    Direktyva numato, kad organizacijos turi taikyti rizikos valdymo priemones, stiprinti tiekimo grandinės saugumą ir aiškiai apibrėžti atsakomybę už saugumą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį incidentų prevencijai, reagavimui ir ataskaitų teikimui, kai kibernetinės atakos tampa vis dažnesnės ir sudėtingesnės.

    Kodėl Prancūzija vėluoja

    Viešai skelbta, kad Prancūzija sieja NIS2 perkėlimą su kitu ES kritinės infrastruktūros atsparumo reguliavimu ir planuoja tai įgyvendinti vienu nacionaliniu teisės aktu. Tačiau projektas susidūrė su vėlavimais, todėl realus priėmimo grafikas nusikėlė.

    „Nekomentuojame vykstančių pažeidimo procedūrų. Kadangi NIS2 perkėlimo terminas baigėsi 2024 metais spalį, Komisija gali perduoti kai kurias valstybes nares Teisingumo Teismui“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier.

    Ką tai gali reikšti kitoms šalims

    Komisija leidžia suprasti, kad kartu gali būti keliamos bylos ir kitoms valstybėms, kurios iki šiol neperkėlė NIS2 į nacionalinę teisę. Tai signalas, kad Briuselis siekia greitesnio vienodų kibernetinio saugumo taisyklių įsigaliojimo, ypač kritinių paslaugų sektoriuose.

    NIS2 įgyvendinimas yra svarbus ne tik dėl atitikties ES teisės reikalavimams, bet ir dėl praktinės rizikos: atakos prieš infrastruktūrą, tiekimo grandines ir viešąsias paslaugas gali turėti tiesioginių pasekmių ekonomikai ir gyventojams. Dėl to kibernetinio atsparumo stiprinimas vis dažniau laikomas ne vien IT, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.

  • Europos akiratyje išmanieji akiniai: ar „Meta“ ir kiti gamintojai peržengia privatumo ribas?

    Europos akiratyje išmanieji akiniai: ar „Meta“ ir kiti gamintojai peržengia privatumo ribas?

    Europos politikai ir privatumo priežiūros institucijos vis garsiau kalba apie išmaniųjų akinių keliamas stebėjimo rizikas. Į akinių rėmelius integruotos kameros ir mikrofonai, jų ryšys su telefonais bei DI funkcijos kelia klausimą, ar viešoje erdvėje žmonės iš tiesų supranta, kada yra filmuojami.

    Diskusijų aštrumą sustiprino pranešimai, kad su „Meta“ susiję rangovai Kenijoje esą peržiūrinėjo itin jautrią medžiagą, užfiksuotą išmaniaisiais akiniais, siekiant ją anotacijomis paruošti DI modelių mokymui. Tokie atvejai, apie kuriuos skelbė žiniasklaida, privertė politikus reikalauti aiškesnių atsakymų, kaip tvarkomi įrašai ir kas prie jų turi prieigą.

    Europos Parlamento narė Veronika Cifrová Ostrihoňová teigia, kad technologijų plėtra vyksta greičiau nei visuomenės susitarimas, kas yra priimtina viešojoje erdvėje.

    „Būtent dabar turime veikti, kad būtų aišku, ar tokie sprendimai neprasilenkia su privatumo principais ir ar jie netampa nepageidaujamo filmavimo įrankiu“, – sakė Veronika Cifrová Ostrihoňová.

    Europos duomenų apsaugos valdyba (EDPB), koordinuojanti nacionalinių priežiūros institucijų darbą, yra užsakiusi ataskaitą apie išmaniųjų akinių socialinį priimtinumą ir rizikas. EDPB pirmininkė Anu Talus yra nurodžiusi, kad išvados turėtų būti parengtos vasarą, o tuomet būtų sprendžiama dėl tolesnių veiksmų ir gairių.

    Privatumo klausimų epicentre atsiduria sutikimo principas, įtvirtintas Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR). Kritikai pabrėžia, kad žmogus, patekęs į akinių kamerą, dažnai neturi realios galimybės nei atpažinti filmavimą, nei pareikšti nesutikimą, o tai skiriasi net ir nuo telefono naudojimo, kai filmavimo veiksmas paprastai akivaizdesnis.

    Švedijos duomenų apsaugos institucijos vadovas Ericas Leijonramas sako, kad visuomenėje būtina diskusija apie tai, kaip užtikrinti aiškų supratimą, kada įrašinėjama, ir kaip tokie įrenginiai turėtų būti naudojami viešumoje. Reguliuotojai pabrėžia, kad vien technologinės naujovės nereiškia automatinio socialinio priimtinumo.

    „Turime užtikrinti, kad žmonės iš tikrųjų suprastų, kada jie filmuojami ar įrašinėjami, ir kad tai būtų priimtina mūsų visuomenei“, – sakė Ericas Leijonramas.

    „Meta“ tikina, kad jos išmanieji akiniai turi integruotų saugiklių, skirtų pranešti apie filmavimą. Bendrovė pabrėžia, kad įrenginiuose naudojama švieselė, kuri įsijungia darant nuotrauką ar filmuojant, taip pat numatytos priemonės, trukdančios ją uždengti, o medžiaga, kol vartotojas jos nenusiunčia, esą lieka įrenginyje.

    Tuo pat metu Europoje svarstoma, ar vien indikatoriai išsprendžia problemą, kai filmavimas tampa beveik nepastebimas ir gali būti naudojamas piktnaudžiaujant. Ypač dažnai minimos situacijos, kai žmonės filmuojami be jų žinios, o įrašai vėliau plinta internete, sukeldami rizikų nuo reputacinės žalos iki priekabiavimo.

    Technologijų lenktynės tik įsibėgėja. Be „Meta“, į išmaniųjų akinių rinką aktyviau taikosi ir kiti žaidėjai, o „Samsung“ ir „Google“ yra paskelbę apie bendradarbiavimą kuriant išmaniuosius akinius, kurių pristatymas numatomas artimiausiu metu. Tuo tarpu rinkoje nuolat sklando pranešimai, kad „Apple“ taip pat siekia savo sprendimo, o tai didina tikimybę, jog įrenginiai taps masiniu produktu.

    Skaičiai rodo, kad paklausa auga bent jau už Europos ribų. Akinių gamintoja „EssilorLuxottica“, valdanti „Ray-Ban“ prekės ženklą, yra skelbusi, kad „Meta“ išmaniųjų akinių pardavimai Jungtinėse Valstijose didėja sparčiai, o 2025 metais pasaulyje parduota daugiau nei 7 000 000 porų. Europoje plėtrą lėtina tiek reguliaciniai klausimai, tiek atsargesnis vartotojų požiūris.

    Prie iššūkių prisideda ir kiti Europos teisės aktai, pavyzdžiui, Baterijų reglamentas, numatantis, kad iki 2027 metų daugelyje mobiliųjų įrenginių baterijos turės būti lengvai pakeičiamos. Kai kurių išmaniųjų akinių konstrukcija gali neatitikti šių reikalavimų, todėl gamintojams tektų keisti dizainą arba riboti prekybą.

    Kol institucijos rengia išvadas, dalis visuomenės bando sprendimų ieškoti pati. Viešojoje erdvėje populiarėja programėlės, bandančios perspėti apie šalia esančius išmaniuosius akinius, tačiau tai tik laikinas atsakas į platesnį klausimą, kaip ateityje turėtų atrodyti privatumo apsauga, kai kamera gali būti beveik bet kuriame kasdieniam dėvėjimui skirtame daikte.

    Artimiausi mėnesiai bus svarbūs: EDPB ataskaita ir nacionalinių priežiūros institucijų vertinimai gali nulemti, ar Europoje bus griežtinamos taisyklės, kuriamos naujos gairės arba imtasi aktyvesnio BDAR vykdymo. Esminis klausimas išlieka tas pats: kaip suderinti inovacijas su teise viešumoje nebūti nepastebimai stebimam.

  • Pamirškite džiūvėsėlius: ši paprasta alternatyva padės žuviai visada būti traškiai ir auksinei

    Daugelis įpratę keptą žuvį apvolioti džiūvėsėliuose, tačiau virtuvės profesionalai vis dažniau renkasi kitą sprendimą. Kukurūzų miltai gali padėti išgauti tolygiai auksinę spalvą ir traškią plutelę, kuri nekrašta ir nenubyra nuo filė.

    Kukurūzų miltai natūraliai yra gelsvi, todėl apkepta žuvis atrodo ryškesnė ir apetitiškesnė. Be to, tokia paniruotė greičiau „užsandarėja“ nuo karščio ir sudaro plonesnį, tolygesnį apsauginį sluoksnį nei vien džiūvėsėliai.

    Praktinė nauda pastebima ir kepant: plutelė tampa elastingesnė, geriau sukimba su žuvies paviršiumi, todėl rečiau atšoka apverčiant keptuvėje. Kadangi apsauginis sluoksnis susiformuoja greitai, riebalai prasčiau skverbiasi į vidų, o filė išlieka sultingesnė.

    Vis dėlto vien paniruotė problemų neišspręs, jei žuvis paruošta netinkamai. Filė prieš kepimą svarbu kruopščiai nusausinti popieriniu rankšluosčiu, o trumpai palaikyta kambario temperatūroje ji keps tolygiau ir mažiau „leis“ drėgmę į keptuvę.

    Norint dar tvirtesnės plutelės, kukurūzų miltus galima maišyti su kvietiniais miltais ar prieskoniais, o kepant svarbiausia neperkrauti keptuvės. Kai gabalėlių per daug, temperatūra krenta, pluta ima mirkti, o traškumas dingsta dar iki patiekimo.

  • Kas slypi po „Focus“ Nauka etikete: kodėl šis turinys staiga traukia skaitytojus?

    Kas slypi po „Focus“ Nauka etikete: kodėl šis turinys staiga traukia skaitytojus?

    Lenkijos portalo „Focus“ skiltis Nauka apibrėžiama kaip vieta, kur kaupiami šios kategorijos tekstai, tačiau kartu pabrėžiamas gyvenimo kokybės ir praktinės naudos kampas. Tai būdinga šiuolaikinei mokslo komunikacijai, kai atradimai aiškinami per kasdienius sprendimus, sveikatą, namus, keliones ar santykius.

    Tokį modelį vis dažniau renkasi didieji leidiniai, nes auditorija tikisi ne vien teorijos, bet ir aiškaus atsakymo, kaip tyrimai keičia realų gyvenimą. Dėl to šalia klasikinių temų, pavyzdžiui, kosmoso ar biologijos, daugėja turinio apie miegą, mitybą, psichologinę gerovę ir technologijų poveikį.

    Pastaraisiais metais ypač išaugo domėjimasis tekstais, kuriuose mokslas susiejamas su patikrintais patarimais ir rizikų paaiškinimu. Redakcijoms tenka balansuoti tarp patrauklių antraščių ir tikslumo, nes klaidingos interpretacijos, ypač sveikatos temose, gali greitai išplisti socialiniuose tinkluose.

    Dar viena ryški tendencija yra dirbtinis intelektas ir jo įtaka mokslo turiniui: nuo greitesnės informacijos atrankos iki personalizuotų rekomendacijų skaitytojams. Kartu didėja reikalavimai skaidrumui, kad būtų aišku, kaip parenkamos temos, kuo remiamasi ir kur baigiasi faktai, o prasideda nuomonė.

    Nors Nauka kategorijos aprašas lakoniškas, jis signalizuoja aiškią kryptį: mokslo naujienos pateikiamos kaip įrankis geresniam gyvenimui, o ne vien akademinė kronika. Skaitytojui tai reiškia daugiau konteksto, paprastesnę kalbą ir dažnesnį atsakymą į klausimą, ką konkretus atradimas keičia čia ir dabar.

  • Po Notre-Dame slypi 1 700 metų Paryžiaus istorijos: archeologai iškasė tikrą laiko kapsulę

    Po Notre-Dame slypi 1 700 metų Paryžiaus istorijos: archeologai iškasė tikrą laiko kapsulę

    Po Paryžiaus Notre-Dame katedra vykstant archeologiniams tyrimams atsiveria net 1 700 metų miesto istorijos sluoksniai. Tyrėjai, kasdami kelis metrus po žeme, fiksuoja radinius nuo romėnų laikų iki viduramžių, leidžiančius tiksliau atkurti, kaip keitėsi Île de la Cité ir ankstyvasis miestas.

    Kasinių gylis jau siekia apie 4 metrus, o kiekviena nauja žemės juosta atveria skirtingą epochą. Tarp vertingiausių radinių minimos IV amžiaus monetos iš vėlyvosios Romos imperijos laikotarpio, taip pat pastatų, sandėlių ir kitų ūkinių konstrukcijų pėdsakai, siejami su romėniškąja Lutecija.

    Radiniai nuo latrinų iki sandėlių

    Vienas netikėčiausių atradimų susijęs su viduramžių keramika, rasta buvusiose latrinose. Dalis šukių išliko neįprastai gerai, o ant jų matyti paslaptingi raudoni ženklai, kurių prasmės kol kas niekas nepaaiškino.

    Archeologai svarsto, kad tai galėjo būti dirbtuvių žymėjimas, religiniai simboliai arba ankstyva gamybos kontrolės sistema, tačiau išvadas leis daryti tik detalesnė analizė. Tokie smulkūs buities pėdsakai, anot tyrėjų, neretai geriausiai parodo kasdienį miesto gyvenimą, kurio neatskleidžia didieji istorijos pasakojimai.

    Slūgsniai senesni už katedrą

    Žemiau romėniško laikotarpio aptinkami ir vėlesni, bet su katedros statyba dar nesusiję pėdsakai, siejami su merovingų bei karolingų epocha. Tarp jų išskiriamos grūdų laikymo duobės, rodančios intensyvų teritorijos naudojimą gerokai iki XII amžiaus, kai pradėta statyti Notre-Dame.

    Tyrėjams svarbus ne tik pats radinių gausumas, bet ir galimybė tiksliai datuoti sluoksnius, kad būtų atkurtas nuoseklus seniausios Paryžiaus dalies raidos vaizdas. Tokie tyrimai dažnai tampa pagrindu sprendžiant, kaip mieste derinti infrastruktūros pertvarką ir paveldo apsaugą.

    Po gaisro prasidėję atradimai tęsiasi

    Pastaraisiais metais kasinėjimų apimtis išaugo ir dėl to, kad po 2019 metais įvykusio gaisro vykdyti atstatymo bei aplinkos tvarkymo darbai atvėrė galimybę detaliau ištirti teritoriją. Anksčiau, vykstant darbams katedros viduje, po grindimis jau buvo rasta, be kita ko, švininių sarkofagų ir viduramžių skulptūrų fragmentų.

    Katedra visuomenei vėl atverta 2024 metų pabaigoje, o Paryžiaus valdžia planuoja pertvarkyti ir jos aplinką, didinant želdynų plotus bei kuriant daugiau pavėsio. Prieš pradedant tokius darbus, archeologams tenka užduotis dokumentuoti viską, ką per šimtmečius sukaupė viena jautriausių ir svarbiausių sostinės vietų.

  • Slovakijoje rado 78 neolito skeletus be galvų: archeologai įtaria šiurpų, bet logišką ritualą

    Slovakijoje rado 78 neolito skeletus be galvų: archeologai įtaria šiurpų, bet logišką ritualą

    Pietvakarių Slovakijoje, prie Vráble gyvenvietės, archeologai aptiko neeilinį neolito laikotarpio radinį: į griovį prie įėjimo į senovinę gyvenvietę buvo suversti dešimtys žmonių palaikų. Datavimas rodo, kad kaulai yra maždaug 7 000 metų senumo, o pati gyvenvietė klestėjo tarp 5 250 ir 4 950 metų prieš mūsų erą.

    Mokslininkai nurodo, kad tai buvo vienas didžiausių ankstyvųjų žemdirbių centrų regione: identifikuota daugiau kaip 300 namų liekanų. Tokia infrastruktūra leidžia manyti, kad čia gyveno gausi, gerai organizuota bendruomenė, o aptikti palaikai susiję su ilgalaike vietos gyvenimo ir mirčių tvarka.

    Iš pradžių pranešta apie kelias dešimtis skeletų be galvų, bet vėlesni kasinėjimai skaičių padidino iki 78. Kūnai rasti netvarkingai, skirtingomis pozomis, dalis jų gulėjo vieni ant kitų, todėl tai nepanašu į įprastas, kruopščiai suplanuotas kapines.

    Kyla natūrali prielaida apie smurtą, antpuolį ar epidemiją, tačiau kaulų analizė rodo sudėtingesnį vaizdą. Tyrėjai pabrėžia, kad galvos greičiausiai nebuvo nukirstos mūšyje ar egzekucijoje, nes trūksta tipinių staigios dekapitacijos požymių.

    Priešingai, kai kurie duomenys leidžia įtarti, kad kaukolės galėjo būti pašalintos po mirties apgalvotai ir tikslingai. Kai kuriais atvejais išlikę pirmieji kaklo slanksteliai, o tai labiau dera su atsargiu kūno apdorojimu, o ne su brutaliu nukirtimu.

    Ritualas, o ne vienkartinė tragedija?

    Dėl to tyrėjai vis dažniau kalba apie galimą iki šiol menkai suprantamą pomirtinį ritualą. Kaukolės galėjo būti laikomos atskirai, naudojamos bendruomenės apeigose ar tapti simboline ryšio su mirusiaisiais forma.

    Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad kūnai į griovį, panašu, pateko ne vienu metu. Dalis kaulų rasta nepaisant anatominės tvarkos, todėl neatmetama, kad senesni palaikai galėjo būti stumdomi ar perrikiuojami, darant vietos naujiems.

    Toks scenarijus labiau primena daugiaetapį elgesį su mirusiaisiais, o ne vieną katastrofišką įvykį. Archeologijoje žinomos įvairios priešistorinių bendruomenių praktikos, kai po pirminio laidojimo palaikai vėliau būdavo perlaidojami, išrenkami tam tikri kaulai ar atliekami antriniai ritualai.

    Ką sako kontekstas apie pirmuosius žemdirbius

    Vráble gyvenvietė siejama su ankstyvųjų Vidurio Europos žemdirbių kultūrine aplinka, kai plito sėslus gyvenimo būdas, intensyvėjo socialiniai ryšiai ir atsirado sudėtingesnės bendruomeninės normos. Tokiose visuomenėse mirtis neretai būdavo ne tik šeimos, bet ir visos bendruomenės reikalas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad šiuolaikinės interpretacijos turi ribas: tai, kas šiandien gali atrodyti makabriška, prieš 7 000 metų galėjo būti priimtina ir prasminga apeigų dalis. Dėl radinio masto ir aplinkybių šis atradimas laikomas vienu reikšmingiausių bandant suprasti ankstyvųjų Europos žemdirbių socialines bei religines pomirtines praktikas.

  • „Apple“ pristatė watchOS 27 ir iPadOS 27: rudenį dalis „Apple Watch“ ir „iPad“ liks be atnaujinimo

    „Apple“ pristatė watchOS 27 ir iPadOS 27: rudenį dalis „Apple Watch“ ir „iPad“ liks be atnaujinimo

    „Apple“ WWDC26 konferencijoje pristatė naujas operacines sistemas „Apple Watch“ laikrodžiams ir „iPad“ planšetėms – watchOS 27 ir iPadOS 27. Kaip įprasta, galutinės versijos vartotojus turėtų pasiekti rudenį, kartu su nauju programinės įrangos atnaujinimų ciklu.

    Nors „Apple“ detalių sąrašų skirtingoms rinkoms dar ne visada pateikia vienodu metu, bendras principas nesikeičia: dalis senesnių įrenginių palaikymo netenka. Tai reiškia, kad kai kurie „Apple Watch“ ir „iPad“ modeliai šį kartą gali likti su ankstesne sistemos versija.

    Kas naujo watchOS 27?

    watchOS 27 nėra apibūdinamas kaip revoliucinis atnaujinimas, tačiau žada kelis praktiškus patobulinimus kasdieniam naudojimui. Tarp akcentuojamų naujovių minima išplėsta „Siri“ funkcionalumo kryptis, kad dalį užduočių būtų patogiau atlikti nuo riešo.

    Taip pat kalbama apie atnaujintą programėlių išdėstymo logiką, dinamiškesnį naršymą bei geresnį energijos valdymą. Pastaroji sritis svarbi daugeliui naudotojų, nes baterijos veikimo laikas išlieka vienu dažniausių išmaniųjų laikrodžių kompromisų.

    Atnaujinimas, kaip skelbiama pristatyme, turėtų pasirodyti rugsėjį. Kartu įprastai startuoja ir viešos galutinės versijos, o iki tol „Apple“ testuotojams siūlo bandomąsias laidas.

    iPadOS 27: daugiau bendrų pokyčių su iOS

    iPadOS 27 daugeliu krypčių artėja prie bendros „Apple“ ekosistemos logikos, todėl dalis naujovių sutampa su iOS 27 kryptimi. Tarp minimų pokyčių – sistemos stabilumo ir našumo patobulinimai bei atnaujinimai integruotose „Apple“ programose.

    Kaip ir watchOS atveju, vienas iš akcentų – toliau vystomas „Siri“ funkcionalumas. „Apple“ pastaraisiais metais nuosekliai didina sistemos paslaugų integraciją, kad įrenginiai tarpusavyje veiktų sklandžiau, o užduotys būtų perkeliamos tarp „iPhone“, „iPad“ ir laikrodžio su mažiau trikdžių.

    iPadOS 27 išleidimas taip pat planuojamas rugsėjį. Vis dėlto daliai senesnių „iPad“ modelių atnaujinimas gali būti neprieinamas, nes kiekvienoje didesnėje laidoje „Apple“ peržiūri palaikomų įrenginių sąrašą.

    Ką daryti, jei įrenginys nebus palaikomas?

    Jei konkretus „Apple Watch“ ar „iPad“ modelis negaus watchOS 27 ar iPadOS 27, tai nereiškia, kad įrenginys iškart taps nenaudojamas. Dažniausiai ankstesnės sistemos versijos dar kurį laiką gauna saugumo pataisas, tačiau naujos funkcijos ir dalis programėlių galimybių ilgainiui gali būti ribojamos.

    Ekspertai pataria įvertinti, ar įrenginys naudojamas tik bazinėms užduotims, ar yra svarbus maksimalus saugumas, naujausios programėlių versijos ir ekosistemos funkcijos. Tokiais atvejais palaikymo pabaiga dažnai tampa signalu planuoti atnaujinimą per artimiausius metus.

    „Apple“ kartu su šiais atnaujinimais pristatė ir kitas platformas, todėl rudenį tradiciškai laukiama visos ekosistemos atnaujinimų bangos. Tai reiškia, kad vartotojams svarbiausias klausimas išlieka tas pats: ar jų įrenginys pateks į palaikomų modelių sąrašą.

  • „PESA Bydgoszcz“ naujasis traukinys pasiekė 200 km/h: čekai ruošia proveržį kelionėms

    „PESA Bydgoszcz“ naujasis traukinys pasiekė 200 km/h: čekai ruošia proveržį kelionėms

    Lenkijos gamintoja „PESA Bydgoszcz“ pradėjo naujo elektrinio traukinio EMU 666 bandymus, skirtus Čekijos vežėjui „RegioJet“. Per bandymus VUZ Velim bandymų poligone sąstatas pirmą kartą pasiekė 200 km/h greitį.

    Gamintojas skelbia, kad tai svarbus etapas sertifikavimo ir patikimumo programoje, kuri turi atverti kelią bandomiesiems reisams su keleiviais. Pagal dabartinį planą tokie važiavimai turėtų startuoti dar iki 2026 metų pabaigos.

    „Mums ypač svarbu, kad visa bandymuose dalyvavusi komanda naują konstrukciją įvertino labai gerai“, – sakė „PESA Bydgoszcz“ atstovas Bartoszas Białkiewiczius.

    EMU 666 yra keturių vagonų dalių, kelių sistemų traukinys, kurio ilgis siekia apie 105 metrus, o talpa – iki 300 keleivių. Gamintojas taip pat kuria trumpesnę EMU 667 versiją: trijų dalių, maždaug 79 metrų ilgio, su maždaug 200 sėdimų vietų.

    Šie traukiniai skirti ne Lenkijos, o Čekijos maršrutams – „RegioJet“ juos planuoja eksploatuoti R9 kryptyje, jungiančioje Prahą ir Brną. Sutartis, pasirašyta 2024 metais, apima iš viso 18 sąstatų, galinčių važiuoti iki 200 km/h.

    Naujieji sąstatai projektuojami bendradarbiaujant Lenkijos ir Čekijos inžinieriams, o gamintojas pabrėžia, kad tai – dalis platesnės strategijos įsitvirtinti Čekijos rinkoje. Pastaraisiais metais regione ryškėja tendencija užsakinėti greitesnius, patogesnius elektrinius traukinius, kad geležinkeliai galėtų konkuruoti su automobiliais ir vidaus skrydžiais.

    Skelbiama, kad keleiviams bus siūlomos trys klasės – „business“, „standard“ ir „economy“, numatytos vietos dviračiams bei maitinimo zona. Taip pat diegiama ETCS antrojo lygio sistema, laikoma vienu svarbiausių žingsnių didinant saugumą ir leidžiant efektyviau valdyti eismą didesniais greičiais.

  • Karščiai spaudžia Europą: kas geriau atvėsins būstą – kondicionierius ar šilumos siurblys?

    Karščiai spaudžia Europą: kas geriau atvėsins būstą – kondicionierius ar šilumos siurblys?

    Karščio bangos keičia prioritetus

    Europa vis dažniau susiduria su ankstyvomis ir intensyviomis karščio bangomis, todėl būstų vėsinimas tampa ne tik komforto, bet ir sveikatos klausimu. Perkaitę butai ypač vargina miegą, didina dehidratacijos riziką ir sunkina širdies bei kvėpavimo ligomis sergančių žmonių savijautą.

    Labiausiai įkaista viršutinių aukštų butai, palėpės, taip pat patalpos su dideliais vitrininiais langais ar langais į pietus ir vakarus. Miestuose situaciją paaštrina šilumos salos efektas, kai asfaltas, betonas ir tamsūs stogai ilgai kaupia šilumą, o naktį atvėsti trukdo tankus užstatymas.

    Kaip skiriasi kondicionierius ir siurblys?

    Kondicionieriaus tikslas paprastai vienas – greitai numušti temperatūrą kambaryje per karščius, o šildymo funkcija dažniau yra priedas. Šilumos siurblys oras–oras veikia labai panašiu principu kaip modernus „split“ tipo kondicionierius: iš patalpos paimama šiluma ir išmetama į lauką, o žiemą ciklas apverčiamas ir šiluma „paimama“ iš lauko oro.

    Tuo tarpu oras–vanduo ar grunto šilumos siurbliai vėsina kitaip: šaltis perduodamas per vandens kontūrą ir tik tada pasiekia patalpas per grindinį šildymą, vėsinamas lubas ar ventiliatorinius konvektorius. Dėl didesnės sistemos inercijos toks vėsinimas dažniausiai būna lėtesnis, tolygesnis, tačiau reikalauja tikslesnės drėgmės kontrolės, kad ant paviršių nepradėtų kauptis kondensatas.

    Oras–oras sprendimai dažnai patrauklūs butams ir mažesniems namams, nes jiems nereikia radiatorių ar grindinio šildymo vamzdyno, o keli vidaus blokai gali aptarnauti kelias patalpas. Vis dėlto toks variantas paprastai neišsprendžia karšto vandens ruošimo klausimo, todėl voniai ar virtuvei prireiks atskiro sprendimo.

    Kiek elektros „suvalgo“ vėsinimas?

    Sąnaudas lemia ne tik įrenginio galia, bet ir jo efektyvumas, pastato sandarumas, saulės įkaitinimas bei naudojimo įpročiai. Dažna klaida – manyti, kad 3,5 kW įrenginys tiek pat elektros ir sunaudos: tai paprastai yra vėsinimo galia, o realus elektros suvartojimas, ypač inverteriniuose modeliuose, būna mažesnis ir kinta priklausomai nuo darbo režimo.

    Praktikoje vieno kambario vėsinimas intensyviai dirbant dažnai gali siekti maždaug 0,8–1,5 kWh per valandą, o palaikymo režime sumažėti. Kaina labiausiai išauga, kai nustatoma per žema temperatūra ir įrenginys turi ilgai dirbti „maksimaliai“, todėl paprastai ekonomiškiau palaikyti stabilesnį, protingą komforto lygį, o ne staigiai „atšaldyti“ įkaitusias patalpas.

    Didelę įtaką daro ir smulkūs dalykai: užsikimšę filtrai, užstatytas vidaus blokas, nuolat varstomi langai ar balkono durys, taip pat papildomi šilumos šaltiniai namuose. Karščiausiomis dienomis daugiau šilumos į patalpas atneša orkaitė, kaitlentė, džiovyklė, galingas kompiuteris ar net nuolat veikiančios įkrovos, todėl verta perkelti maisto gamybą į vėsesnį paros laiką ir išjungti nereikalingą elektroniką.

    Efektyviausias kelias – pirmiausia mažinti šilumos patekimą į vidų, o tik tada vėsinti. Išorinės žaliuzės, roletai, markizės ar kitos lauko pusėje montuojamos priemonės stabdo saulės kaitrą dar prieš jai įkaitinant stiklą, o vėdinimas geriausiai veikia vėlai vakare, naktį ar anksti ryte, kai lauke vėsiau nei viduje.

    Tuomet mechaninis vėsinimas tampa ne gelbėjimo operacija, o palaikymo režimu: įrenginys trumpiau dirba didžiausia galia, mažiau triukšmauja ir gali būti pigiau eksploatuojamas. Ilgėjant karščio periodams, sprendimą vis dažniau verta rinktis ne pagal tai, kas greičiausiai atvėsins per valandą, o pagal viso sezono naudojimo scenarijų, būsto ypatumus ir bendrą energetinį efektyvumą.