CP v2

Blog

  • Magnis vietoje ličio? Ekspertai vertina, ar elektromobilių baterijoms bręsta lūžis

    Magnis vietoje ličio? Ekspertai vertina, ar elektromobilių baterijoms bręsta lūžis

    Paieškos, kaip sumažinti priklausomybę nuo ličio

    Litis per pastarąjį dešimtmetį tapo vienu svarbiausių metalų elektrifikacijai, nes būtent ličio jonų baterijos šiandien dominuoja elektromobilių rinkoje. Jos pasižymi didele energijos talpa, palyginti mažu svoriu ir pakankamai ilgu ciklų skaičiumi, todėl leidžia užtikrinti konkurencingą nuvažiuojamą atstumą.

    Tačiau tiekėjų grandinės ir kainų svyravimai verčia gamintojus ieškoti alternatyvų bei mišrių chemijų, kurios sumažintų sąnaudas ir rizikas. Dėl to vis dažniau minimi manganas, natris, o ilgesnėje perspektyvoje ir magnis, kuris teoriškai gali suteikti naujų galimybių energijos kaupimui.

    Kodėl magnis atrodo patrauklus?

    Magnis yra vienas gausiausių elementų Žemėje, randamas tiek uolienose, tiek jūros vandenyje, todėl jo prieinamumas teoriškai galėtų būti stabilesnis nei ličio. Kitas argumentas yra kaina ir tiekimo saugumas, nes platesnė žaliavos bazė paprastai reiškia mažesnį jautrumą regioniniams trikdžiams.

    Mokslininkų dėmesį traukia ir tai, kad magnio jonas perneša dvigubą elektrinį krūvį, palyginti su ličiu. Dėl to teoriškai atsiranda potencialas didesnei tūrinei talpai, o tai elektromobiliuose reikštų galimybę pasiekti panašų ar didesnį energijos kiekį mažesniame baterijos tūryje.

    Dar viena svarbi tema yra saugumas: ličio baterijose viena iš rizikų siejama su dendritais, galinčiais prisidėti prie vidinio trumpo jungimo. Magnio chemijose dendritų susidarymo rizika dažnai vertinama kaip mažesnė, nors praktinis saugumas priklauso nuo konkrečių medžiagų ir konstrukcijos.

    Rinkos realybė: kur sutelktas magnio tiekimas

    Nors magnis yra plačiai paplitęs, pirminės magnio gamybos pajėgumai pasaulyje stipriai koncentruoti. Pastaraisiais metais didžioji dalis pirminio magnio pagaminama Kinijoje, todėl šis metalas, kaip ir daug kritinių žaliavų, tampa jautrus geopolitikai, energijos kainoms ir eksporto politikai.

    Kiti reikšmingi gamintojai minimi Artimuosiuose Rytuose, taip pat Eurazijoje ir Pietų Amerikoje, tačiau jų dalis gerokai mažesnė. Dėl to net ir pasirinkus magnį kaip kryptį, pramonė turėtų spręsti tiekimo diversifikavimo klausimą, kad nekartotų ličio grandinės priklausomybių.

    Kodėl ličio pasiūla laikoma pažeidžiama

    Vienas didžiausių ličio rinkos iššūkių yra projektų trukmė: nuo telkinio atradimo iki realios gavybos dažnai praeina daug metų, nes reikia leidimų, infrastruktūros, finansavimo ir technologinių sprendimų. Tai reiškia, kad net prognozuojant augančią paklausą, pasiūla ne visada spėja prisitaikyti prie rinkos ciklų.

    Prie spaudimo prisideda ir aplinkosauginiai aspektai, ypač vandens naudojimas sūrymo telkiniuose bei atliekų kiekis kietųjų uolienų kasyboje. Be to, reikšminga dalis baterijų lygio žaliavų paruošimo ir rafinavimo pajėgumų yra sutelkta Azijoje, todėl tiekimo grandinė tampa jautri logistikai ir reguliavimui.

    Kur šiandien yra magnio baterijos?

    Šiuo metu magnio baterijos daugiausia išlieka tyrimų ir prototipų stadijoje, o jų kelias į masinę elektromobilių gamybą dar nėra aiškus. Automobilių pramonėje greičiau matomi tarpiniai sprendimai, kai tobulinamos ličio chemijos, didinant mangano dalį ar kuriant pusiau kietojo elektrolito koncepcijas, kad būtų mažinama kaina ir didinama talpa.

    Magnio kryptis dažniau minima kaip ilgalaikė alternatyva, kuri galėtų papildyti dabartines technologijas ateityje, jei bus išspręsti fundamentiniai elektrochemijos klausimai. Kitaip tariant, pramonė jau dabar ruošiasi scenarijams po ličio dominavimo, tačiau staigaus perversmo artimiausiu metu dauguma analitikų nesitiki.

    Kas stabdo proveržį: įkrovimas, elektrolitai ir katodai

    Pagrindinis praktinis iššūkis yra magnio jonų judrumas baterijoje: jie dažnai juda lėčiau nei ličio jonai, o tai gali reikšti lėtesnį įkrovimą ir mažesnę galią, ypač staigiai akceleruojant. Toks apribojimas elektromobiliams yra kritinis, nes vartotojai tikisi greito įkrovimo ir stabilaus našumo skirtingomis oro sąlygomis.

    Ne mažiau sudėtinga rasti elektrolitą, kuris leistų efektyviai pernešti magnio jonus ir kartu būtų chemiškai stabilus, nekoroduotų vidinių komponentų. Taip pat reikia katodo medžiagų, kurios atlaikytų įkrovimo ir iškrovimo ciklus, nes magnio jonų įterpimas ir pašalinimas gali ardyti struktūrą.

    Todėl kol kas magnis vertinamas kaip perspektyvi, bet techniškai sudėtinga kryptis, kurios sėkmė priklausys nuo laboratorinių sprendimų pavertimo patikima, pramoniniu mastu gaminama technologija. Jei šie barjerai bus įveikti, magnis galėtų tapti vienu svarbių kandidatų mažinant priklausomybę nuo ličio ateities elektromobiliuose.

  • Švedija meta iššūkį Italijai: tūkstančiai migrantų gali būti grąžinti pagal Dublino taisykles

    Švedija meta iššūkį Italijai: tūkstančiai migrantų gali būti grąžinti pagal Dublino taisykles

    Švedija prisijungia prie vis ilgesnio Europos valstybių sąrašo, kurios siekia atnaujinti vadinamuosius Dublino pervežimus į Italiją. Tai reiškia, kad dalis prieglobsčio prašytojų, pirmiausia atvykusių į Italiją, vėliau išvykusių į šiaurę, gali būti grąžinami atgal.

    Švedijos pozicija remiasi nuo birželio 12 dienos įsigaliojusiu ES Migracijos ir prieglobsčio paktu, kuris numato griežtesnes ir aiškiau apibrėžtas valstybių pareigas. Stokholmas pabrėžia, kad taisyklės turi būti taikomos vienodai, o įsipareigojimai privalomi visoms narėms, įskaitant Italiją.

    Kas yra Dublino pervežimai

    Dublino sistema iš esmės nustato, kad prieglobsčio prašymas turi būti nagrinėjamas pirmoje ES valstybėje, į kurią asmuo pateko. Praktikoje tai dažniausiai reiškia Pietų Europos šalis, kurios priima didelę dalį atvykstančių per Viduržemio jūrą.

    Eurostato duomenys rodo, kad 2023–2025 metais Italija gavo 109 427 prašymus perimti tokių asmenų bylas. Vien 2025 metais Italijai teko daugiau kaip 24 000 prašymų, ir tai buvo didžiausias skaičius visoje Europos Sąjungoje.

    Kodėl Italija atsisako priimti

    Italija pervežimus buvo sustabdžiusi dar 2022 metų pabaigoje, argumentuodama sistemos perkrova ir priėmimo infrastruktūros ribomis. Vis dėlto teismų praktika Europos Sąjungoje pabrėžia, kad valstybė narė negali vienašališkai išvengti Dublino įsipareigojimų, nes laikoma, jog ji pajėgi užtikrinti orias priėmimo sąlygas.

    Europos Komisijos vertinimu, ir po pakto įsigaliojimo Italija toliau atmeta dalį pervežimų, o taisyklės numato, kad priimanti valstybė negali tiesiog atsisakyti ir turi pasiūlyti alternatyvią perdavimo datą. Tai tampa vienu ryškiausių pakto įgyvendinimo testų praktikoje.

    Skirtingos valstybių pozicijos

    Vokietija, Šveicarija, Austrija, Suomija ir dabar Švedija signalizuoja apie griežtesnį Dublino taisyklių taikymą ir realius grąžinimus. Pavyzdžiui, Austrija skelbė jau perdavusi kelis asmenis Italijai po naujų nuostatų įsigaliojimo.

    Tuo metu Prancūzija ir Ispanija, nors ir yra svarbūs migracijos maršrutų taškai, laikosi atsargesnės linijos ir pabrėžia europinius solidarumo mechanizmus, o ne dvišalius išsiuntimus. Ispanijos atveju papildomą įtampą kursto Šengeno režimo ribojimai, susiję su migracijos spaudimu ties Seuta.

    Kas keičiasi su nauju ES paktu

    Vienas esminių pokyčių yra ilgesnis laikotarpis, per kurį pirmoji atvykimo šalis išlieka atsakinga už prieglobsčio prašymą. Jei anksčiau, neįvykus perdavimui, atsakomybė dažnai pereidavo po 12 mėnesių, dabar daugeliu atvejų terminas gali siekti iki 20 mėnesių.

    Kartu paktas numato greitesnes procedūras, o didelė dalis sprendimų dėl prieglobsčio turėtų būti priimami per 12 savaičių. Tačiau ekspertai ir institucijos pripažįsta, kad tikrasis sistemos veikimas priklausys nuo valstybių gebėjimo užtikrinti priėmimą, nagrinėjimą ir, neigiamo sprendimo atveju, grąžinimą.

    Italijoje ši tema jau tapo vidaus politikos ginčų ašimi: opozicija kaltina Giorgios Meloni vyriausybę, kad griežta retorika ir konfliktai su partneriais gali atsisukti bumerangu. Valdantieji savo ruožtu tvirtina, kad Dublino pervežimų mastas gali būti ribotas, tačiau faktinis spaudimas Romai dėl įsipareigojimų vykdymo akivaizdžiai auga.

  • Ūkininkai įspėja: ŽŪM siūlymai dėl išmokų ir kontrolės gali smogti 18 000 smulkių ūkių

    Žemės ūkio ministerijos siūlomi pokyčiai, aptarti Stebėsenos komiteto posėdyje, kelia įtampą smulkiems ir šeimos ūkiams. Žemdirbių atstovai sako, kad kryptis vis labiau palanki grūdininkystei, o dalis gyvulininkystės ir mišrių ūkių poreikių lieka nuošalyje.

    Diskusijų centre atsidūrė planai griežtinti „aktyvaus ūkininko“ atpažinimo kriterijus ir kartu plėsti kontrolę. Ūkininkai baiminasi, kad kova su vadinamaisiais sofos ūkininkais gali virsti papildoma našta tiems, kurie realiai dirba, bet deklaruoja mažesnius plotus.

    „Aktyvaus ūkininko“ riba

    Ministerija siūlė mažinti tiesioginių išmokų ribą, iki kurios ūkininkas automatiškai laikomas aktyviu, nuo 2 000 iki 1 000 eurų. Pagal ŽŪM pateiktus skaičius, tai paliestų apie 16 proc. deklaruojančiųjų, iš viso 18 064 ūkius.

    Ūkininkų organizacijos pabrėžia, kad tokia korekcija reikštų daugiau dokumentavimo ir papildomų įsipareigojimų tiems, kurie viršija 1 000 eurų ribą. Kritikai primena, kad didesnė administracinė našta prieštarautų viešai deklaruotam siekiui supaprastinti ūkininkavimą ir mažinti biurokratiją.

    „Smulkus ūkis ir sofos ūkininkas nėra tas pats: jei plotai prižiūrimi ir produkcija gaminama, parama turi būti prieinama“, – sakė posėdyje dalyvavusi Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkės pavaduotoja Eglė Markevičiūtė.

    Parama ūkių perėmimui

    Ūkininkų atstovams klausimų sukėlė ir ŽŪM siūlyta priemonė, skirta bendradarbiavimui dėl ūkių perėmimo. Pagal svarstytą projektą už pieninės gyvulininkystės ūkio perėmimą numatyta skirti 20 atrankos balų, o analogiškų sektorinių prioritetų kitoms šakoms nenumatyta.

    Žemdirbiai akcentuoja, kad kartų kaitos problema kaime turėtų būti sprendžiama platesniu mastu, pritraukiant naujus žmones į žemės ūkį, o ne tik stiprinant jau veikiančius ūkius. Jie taip pat atkreipia dėmesį į vietinės daržininkystės, sodininkystės ir uogininkystės svarbą, ypač viešajam maitinimui ir vaikų mitybai.

    Deklaravimas ir skubios kompensacijos

    Posėdyje nuskambėjo ir idėja apie privalomą pajamų deklaravimą visiems ūkininkams. Ūkininkų atstovų vertinimu, prieš plečiant pareigas būtina aiškiai įvardyti naudą ir įvertinti, ar mažiausi ūkiai bei valstybės institucijos pajėgtų suvaldyti išaugusį administravimo mastą.

    Taip pat pristatyta beveik 19,6 mln. eurų skubios paramos schema kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų. Pagal svarstytą modelį apie 16,6 mln. eurų būtų skiriama už plotą, o 3 mln. eurų – už pienines karves, tuo metu pievoms, skirtoms prekinių žolinių pašarų gamybai, kompensuojamų kultūrų sąraše vietos nenumatyta.

    Gyvulininkystės ir mišrių ūkių atstovai pabrėžia, kad sąnaudų šuoliai palietė visus, o kompensacijų logika turėtų būti neutrali sektorių atžvilgiu. Jie ragina paramos schemą tikslinti kartu su socialiniais partneriais, kad nė vienas realiai gaminantis ūkis neliktų už ribos.

    Ūkininkų organizacijos perspėja, kad pavieniai pakeitimai, sudėti į vieną paketą, gali paskatinti smulkių ir vidutinių ūkių traukimąsi, o tai ilgainiui silpnintų kaimo gyvybingumą ir maisto gamybos įvairovę. Žemdirbiai tikisi, kad galutiniai sprendimai bus priimami įvertinus poveikį skirtingiems sektoriams ir užtikrinant vienodas konkurencines sąlygas.

  • „Via Lietuva“ užsimojo A3 Vilnius–Minskas atkarpai: 1,9 mln. eurų ir eismas pagal 3+1

    Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ Vilniaus rajone pradeda magistralinio kelio A3 Vilnius–Minskas paprastojo remonto darbus. Bus tvarkomas 2,679 kilometro ruožas kairėje kelio pusėje nuo 8,908 iki 11,587 kilometro.

    Darbus vykdys rangovas AB „Eurovia Lietuva“, o sutarties vertė siekia daugiau kaip 1,9 mln. eurų su PVM. Skelbiama, kad remontu siekiama pagerinti dangos būklę, eismo saugumą ir važiavimo komfortą intensyviai naudojamoje sostinės prieigų atkarpoje.

    „Važiuojantiems tvarkomu keliu prireiks kantrybės, tačiau pasibaigus darbams visi galėsime džiaugtis saugesnėmis ir patogesnėmis kelionėmis“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Pasak „Via Lietuva“, augant Nemėžio gyvenvietei ir transporto srautams, atnaujinimas tampa svarbus ne tik vairuotojams, bet ir vietos gyventojų saugumui. Tikimasi, kad geresnė danga ir sutvarkyti kelkraščiai sumažins avarinių situacijų riziką ir pagerins kasdienio susisiekimo kokybę.

    Remonto metu bus atnaujinta kelio važiuojamoji dalis ir kelkraščiai, taip pat numatyta sklandžiai sujungti naujas ir esamas dangas. Projekte numatyta išvalyti užneštas pralaidas ir atnaujinti du viešojo transporto laukimo paviljonus, senus keičiant naujais lengvos konstrukcijos statiniais.

    Tvarkoma kelio atkarpa yra I kategorijos, joje įrengtos keturios eismo juostos, kurių kiekvienos plotis siekia 3,75 metro. Be dangos darbų, numatytas pėsčiųjų perėjimo pertvarkymas abiejose kelio pusėse, įrengiant iškilias saugos saleles ir ne mažesnio nei 1,5 metro pločio taką.

    Vairuotojams aktualiausia, kad darbų metu eismas bus organizuojamas pagal 3+1 schemą, siekiant išlaikyti pralaidumą intensyviame koridoriuje. Skelbiama, kad kiekviena kryptimi bus išlaikyta po dvi eismo juostas, tačiau greičio ribojimai ir laikini pakeitimai gali lemti didesnes spūstis piko metu.

    Didžiąją dalį darbų planuojama užbaigti šiais metais, o likusius darbus numatyta tęsti 2027 metais. „Via Lietuva“ vairuotojams primena stebėti laikinus kelio ženklus, laikytis greičio ribojimų ir būti atidiems vietose, kur technika dirbs arti eismo juostų.

    Paprastasis remontas taikomas tada, kai kelio konstrukcijos pagrindai išlieka pakankamai tvirti, tačiau viršutinė danga yra nusidėvėjusi. Tokiu atveju šalinami plyšiai, provėžos ir deformacijos, o asfalto sluoksniai keičiami visu dangos pločiu pilnu storiu arba dalinai, taip prailginant kelio tarnavimo laiką.

    „Via Lietuva“ primena, kad bendrovė prižiūri ir modernizuoja daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, taip pat tūkstančius inžinerinių statinių ir pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūros objektų. Įmonė pabrėžia, kad planuojami darbai yra dalis platesnio kelių atnaujinimo ciklo, kai prioritetas teikiamas intensyviausiems maršrutams ir saugumo sprendiniams.

  • NŽT pasitikėjimo šuolis: klientų rekomendavimo indeksas per metus pakilo iki 25 balų

    Nacionalinėje žemės tarnyboje atliktas klientų rekomendavimo indekso tyrimas rodo, kad gyventojų ir įmonių pasitenkinimas paslaugomis auga. Per metus indeksas padidėjo 6 balais ir šiuo metu siekia 25 balus.

    Rodiklis vertina, kiek klientai linkę rekomenduoti organizaciją kitiems, todėl dažnai laikomas patogiu pasitikėjimo „temperatūros“ matu. Tarptautinėje praktikoje teigiamas NPS paprastai reiškia, kad rekomenduojančių yra daugiau nei kritikuojančių.

    Daugiau paslaugų persikėlė į elektroninę erdvę

    NŽT teigimu, rezultatą galėjo lemti per pastaruosius metus įvykę klientų aptarnavimo pokyčiai ir nuosekli paslaugų skaitmenizacija. Dalis žemėtvarkos ir valstybinės žemės valdymo procedūrų tapo lengviau pasiekiamos nuotoliniu būdu.

    Su valstybinės žemės valdymu susiję prašymai teikiami per Žemės informacinę sistemą, kur dalis laukų užpildoma automatiškai. Klientai taip pat gali matyti prašymo nagrinėjimo eigą, o tai mažina neapibrėžtumą ir pakartotinių užklausų poreikį.

    Keičiamas konsultavimo modelis ir skaidrumo praktikos

    Pertvarkytas konsultavimo modelis remiasi dviem lygiais: bendro pobūdžio klausimus sprendžia pirmojo lygio konsultantai, o sudėtingesni atvejai perduodami konkrečių sričių specialistams. NŽT skyriuose įrengtos savitarnos vietos, o klientams taip pat padeda visą parą veikiantis virtualus asistentas.

    „Klientai vis geriau vertina NŽT ir pastebi pokyčius, kuriuos įgyvendinome gerindami jų aptarnavimą. Siekiame, kad bendravimas su NŽT būtų aiškus ir patogus kiekvienam klientui – nesvarbu, ar į mus kreipiasi gyventojas, ar įmonė“, – sakė laikinai NŽT direktoriaus pareigas einantis Dovydas Petraška.

    Tyrimas taip pat parodė, kad fiziniai asmenys tarnybos darbą vertina geriau nei juridiniai, todėl daugiau dėmesio ketinama skirti verslo klientų patirčiai. Praktikoje tai dažnai reiškia aiškesnius terminus, patogesnį informavimą apie proceso stadijas ir nuoseklesnį konsultavimą sudėtingose situacijose.

    Didesnį pasitikėjimą gali stiprinti ir viešinami veiklos duomenys, susiję su valstybinės žemės pardavimo ir nuomos aukcionais, patikromis bei nuasmenintomis vertinimo ataskaitomis. Tokia praktika, pasak viešojo sektoriaus skaidrumo rekomendacijų, mažina informacijos asimetriją ir didina sprendimų prognozuojamumą.

    Kaip kito NPS rodiklis

    Pirmą kartą NPS tyrimas NŽT atliktas 2024 metais gruodį, tuomet indeksas siekė 4 balus. Įgyvendinus pirmuosius aptarnavimo pokyčius, 2025 metais vasarą NPS išaugo iki 16, metų pabaigoje pasiekė 19 balų, o šių metų vasarą pakilo iki 25 balų.

    NŽT nurodo, kad tyrimą atlieka UAB „Synopticom“. NPS metodika viešajame sektoriuje dažniausiai vertinama kaip greitas grįžtamojo ryšio indikatorius, tačiau realiems pokyčiams patvirtinti paprastai papildomai analizuojami laukimo laikai, proceso klaidos ir klientų skundų dinamika.

  • Druskininkai ir Kaunas rodo pavyzdį: kaip laisvalaikio idėjos virsta regionų verslais

    Aktyvaus laisvalaikio paslaugos Lietuvos regionuose vis dažniau tampa ne tik hobiu, bet ir tvariu verslu. Vis daugiau žmonių ieško patirčių, kurios derina judėjimą, bendruomeniškumą ir saugų užimtumą vaikams bei suaugusiems.

    Pradedant veiklą dažnai pritrūksta ne idėjų, o verslo žinių, rinkodaros supratimo ir aiškaus veiklos modelio. Dėl to svarbų vaidmenį įgauna mentorystė ir praktinės konsultacijos, padedančios greičiau priimti sprendimus ir išvengti brangių klaidų.

    Druskininkuose ekstremalaus sporto entuziastas Mantas Leminskas plėtoja VšĮ „Judantys Druskininkai“ projektą JUDRU. Idėja paprasta, bet ambicinga: kurti Pietų Lietuvos lentų sporto centrą, kuriame vyksta riedlenčių, riedučių, snieglenčių ir balansinių lentų užsiėmimai skirtingo amžiaus grupėms.

    Pasak iniciatoriaus, regione iki šiol trūko nuoseklių mokymų, orientuotų į saugų judėjimą ir technikos pagrindus. Druskininkams tam palankios sąlygos: rekreacinės erdvės, ilgi dviračių takai ir aktyvi bendruomenė, kuri palaiko naujas iniciatyvas.

    „Ne tik Druskininkuose, bet ir visame Pietų Lietuvos regione trūko vietos, kur žmonės galėtų sistemingai mokytis lentų sporto pagrindų“, – sakė Mantas Leminskas.

    Nors JUDRU veikia kaip ne pelno siekianti organizacija, jai vis tiek būtina ugdyti verslumo įgūdžius. Klientų pritraukimas, paslaugos struktūra, komunikacija ir finansinis tvarumas tampa kasdieniais klausimais, be kurių iniciatyva sunkiai augtų.

    Kaune naują auditoriją traukia ir drifto kartingų pasivažinėjimus vystantis verslas „Momentum Vibe“, kurį kuria Agnė Mažeikienė. Verslininkė sako, kad pradžioje teko greitai mokytis visko nuo pagrindų: nuo veiklos planavimo iki rinkodaros ir socialinių tinklų logikos.

    „Tai buvo pirmasis mano verslas, todėl iššūkių netrūko, o konsultacijos padėjo susidėlioti aiškesnį veiklos pagrindą“, – sakė Agnė Mažeikienė.

    Augant susidomėjimui, ryškėja ir plėtros kryptys, orientuotos į vaikus ir jaunimą. Tarp planų minimi neformaliojo ugdymo būreliai bei specializuotos stovyklos, kurios derintų pramogą su kryptingu įgūdžių ugdymu ir saugaus vairavimo elementais.

    Tokius verslus regionuose stiprina Inovacijų agentūros regioninio verslo plėtros programa „Verslo skrydis“, suteikianti mentorystę, ekspertines konsultacijas ir praktinius mokymus. Inovacijų agentūra nurodo, kad šiais metais programa pasinaudojo daugiau nei 140 smulkaus ir vidutinio verslo atstovų skirtingose savivaldybėse.

    „Pirmieji žingsniai verslo kelyje dažniausiai būna sunkiausi, todėl ekspertų pagalba tampa svarbiu postūmiu“, – sakė Inovacijų agentūros atstovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

    Programa „Verslo skrydis“ įgyvendinama trečią kartą ir šiemet apima kelias Lietuvos savivaldybes, o projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Praktikoje tai reiškia daugiau galimybių regionuose gimstančioms paslaugoms greičiau pasiekti klientą, sustiprinti veiklos modelį ir planuoti augimą.

  • Ministras davė žalią šviesą: „Lietuvos paštas“ rudenį pastatys dar 100 paštomatų

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas pasirašė įsakymą, kuriuo pritarta „Lietuvos pašto“ valdybos sprendimui šį rudenį paštomatų tinklą Lietuvoje išplėsti dar 100 naujų įrenginių. Sprendimas siejamas su augančiais siuntų srautais ir poreikiu paslaugas priartinti prie gyventojų kasdienybės.

    Anot ministro, dalyje regionų iki artimiausio paštomato iki šiol tekdavo vykti dešimtis kilometrų, dažniausiai į rajono centrą. Plėtra turėtų sumažinti atstumus ir palengvinti siuntų atsiėmimą bei išsiuntimą mažesnėse gyvenvietėse.

    „Siekiame, kad paštomatai gyventojams būtų lengvai pasiekiami kuo arčiau jų namų visoje šalyje. Dar 100 naujų paštomatų padės geriau atliepti augančius gyventojų poreikius, ypač artėjant laikotarpiui, kai siuntų srautai būna didžiausi“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Ministerija pabrėžia, kad paštomatų tinklo plėtra vertinama ir kaip regionų infrastruktūros stiprinimo priemonė, mažinanti skirtumus tarp didmiesčių ir kaimiškųjų teritorijų. Pasak pateiktos informacijos, vien 2026 metais planuojama pastatyti 81 naują paštomatą mažesniuose Lietuvos miesteliuose.

    Juose gyventojai jau gali gauti dalį universaliųjų pašto paslaugų, įskaitant siuntų siuntimą ir gavimą iš užsienio. „Lietuvos paštas“ akcentuoja, kad tokie sprendimai tampa ypač svarbūs augant elektroninei prekybai ir didėjant patogaus pristatymo poreikiui.

    Šiemet Skuode pristatyta ir nauja paštomatų funkcija – laiškų dėžutė, leidžianti per paštomatus siųsti ne tik siuntas, bet ir popierinius laiškus bei atvirlaiškius. Įvertinus pirmuosius rezultatus, iki metų pabaigos visoje šalyje planuojama įrengti 100 laiškų dėžučių.

    Šiuo metu „Lietuvos paštas“ yra įrengęs 531 paštomatą 135 šalies gyvenvietėse. Skelbiama, kad iki 2028 metų pabaigos planuojama įrengti dar beveik 300 naujų paštomatų, įskaitant miestelius, kuriuose gyvena nuo 500 gyventojų.

  • Panevėžys plečia „Stasys Museum“: prasideda 10,49 mln. eurų rekonstrukcija su sale ir parkingu

    Panevėžio miesto savivaldybė pradeda antrąjį Stasio Eidrigevičiaus menų centro „Stasys Museum“ plėtros etapą. Pasirašyta rangos darbų sutartis su konkursą laimėjusia UAB „Eika Construction“, todėl netrukus startuos Respublikos g. 40 esančio pastato rekonstrukcija.

    Plėtra siekiama iš esmės išauginti muziejaus pajėgumus: suplanuota daugiau erdvių parodoms, renginiams, edukacijoms, kūrybinėms veikloms ir menininkų rezidencijoms. Savivaldybė tikisi, kad tai leis priimti daugiau lankytojų ir pritraukti didesnės apimties tarptautinius projektus.

    „Pirmasis „Stasys Museum“ etapas parodė, kad Panevėžiui tokia kultūros erdvė reikalinga ir įdomi žmonėms. Dabar žengiame į kitą etapą – kuriame sąlygas muziejui veikti visa numatyta apimtimi, priimti didesnius tarptautinius projektus“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės merė Loreta Masiliūnienė.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2018 metais tarptautiniame architektūriniame konkurse laimėjusią idėją ir turėtų užbaigti pirminę muziejaus komplekso viziją. Viešajame pirkime gauti penki pasiūlymai, o geriausiai pagal kainos ir kokybės kriterijus įvertintas UAB „Eika Construction“.

    Rekonstrukcijos metu numatyta įrengti beveik 300 kv. m universalią daugiafunkcę salę koncertams, konferencijoms, edukacijoms ir kitiems renginiams. Taip pat planuojama daugiau kaip 750 kv. m naujų ekspozicijų salių, bendradarbystės erdvė, menininko dirbtuvės bei administracinės ir pagalbinės patalpos.

    Pastato rūsyje suprojektuota 53 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kuri ekstremaliosiomis situacijomis galės būti naudojama ir kaip priedanga. Bendrai muziejaus teritorijoje numatoma 67 stovėjimo vietos, o visas pastatas bus pritaikytas žmonėms su negalia.

    Plėtros darbai apims ir inžinerinių sistemų atnaujinimą: planuojamos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, gaisrinės saugos, apsaugos bei lietaus nuotekų surinkimo sistemos. Kartu bus tvarkoma aplinka – šiaurinėje sklypo dalyje numatyta apželdinta viešoji erdvė, o Respublikos gatvės pusėje planuojama pratęsti žaliąją juostą, išlaikant bendrą architektūrinę stilistiką.

    Projektas „Stasio Eidrigevičiaus menų centro rekonstrukcija pritaikant teikti naujas kultūros paslaugas“ įgyvendinamas savivaldybei bendradarbiaujant su partneriu „Stasys Museum“. Pagal finansavimo sutartį projektui skirta 8 mln. eurų Europos Sąjungos fondo lėšų, o likusi dalis finansuojama Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, rangos darbų sutarties vertė siekia 10,49 mln. eurų.

  • Nevada atvėrė kelią 7 000 robotaksi: „Tesla“ gauna didžiausią leidimą, bet skuba atsargiai

    Nevada atvėrė kelią 7 000 robotaksi: „Tesla“ gauna didžiausią leidimą, bet skuba atsargiai

    Nevados transporto institucija suteikė leidimus trims bendrovėms pradėti komercines robotaksi paslaugas Klarko apygardoje, kurioje yra Las Vegasas. Leidimai numato galimybę per artimiausius 12 mėnesių į gatves išleisti iki 7 000 autonominių automobilių, tačiau realūs mastai gali būti mažesni.

    Didžiausią kvotą gavo „Tesla“: dokumentuose numatyta iki 5 000 transporto priemonių. „Waymo“ ir „Uber“ atskirai gali diegti po 1 000 robotaksi, o „Uber“ atveju paslaugai turėtų būti pasitelkti partneriai, tarp jų „Zoox“ ir „Motional“.

    Klarko apygardoje gyvena apie 2,5 mln. žmonių, o dideli turistų srautai Las Vegase šią rinką paverčia ypač patrauklia. Dėl to leidimų paketas laikomas vienu ambicingiausių JAV bandymų per trumpą laiką smarkiai išplėsti mokamas autonomines keliones viename regione.

    „Tesla“ atstovai teigė, kad pradžioje planuojama naudoti „Model Y“ automobilius. Vis dėlto bendrovė viešai pripažįsta, kad 5 000 yra viršutinė riba, o realistiškesnis tikslas per metus galėtų siekti iki 2 500 automobilių, priklausomai nuo pasirengimo ir operacinių pajėgumų.

    „Penki tūkstančiai mums visada buvo riba“, – sakė „Tesla“ robotaksi projekto vyriausiasis inžinierius Ericas Early.

    Tuo metu „Waymo“ toliau plečia mokamas paslaugas kituose JAV miestuose ir yra įvardijusi Las Vegasą tarp būsimų krypčių. Skirtingai nei dalis konkurentų, „Waymo“ jau turi ilgesnę komercinių važiavimų patirtį, o tai gali tapti svarbiu pranašumu įsibėgėjant konkurencijai Nevadoje.

    „Uber“ modelis išsiskiria tuo, kad pati platforma dažniau veikia kaip užsakymų ir kelionių valdymo infrastruktūra, o autonominių automobilių parką užtikrina partneriai. Toks kelias leidžia greičiau didinti mastą, tačiau stipriai priklauso nuo partnerių technologinės brandos, saugos ataskaitų ir leidimų derinimo.

    Las Vegasas robotaksi bandymams nėra naujiena: įvairios įmonės šiame regione jau testavo autonominius automobilius ribotose teritorijose. Skirtumas tas, kad dabar kalbama nebe apie pilotinius projektus, o apie mokamas paslaugas ir tūkstantinius parkus, kurie gali pakeisti pavežėjimo rinkos kainodarą, darbo struktūrą ir miesto mobilumo įpročius.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia rizika šiame etape paprastai būna ne vien programinė įranga, bet ir operaciniai procesai: nuotolinis stebėjimas, incidentų valdymas, techninė priežiūra, automobilių švara, draudimas ir aiški atsakomybė. Būtent šie veiksniai neretai apsprendžia, ar ambicingos kvotos virsta realiai į gatves išriedančiais automobiliais.

    Leidimų sprendimas Nevadoje taip pat rodo platesnę tendenciją JAV: valstijos ir savivaldybės, siekdamos pritraukti inovacijas, vis dažniau kuria aiškesnes taisykles komerciniams autonominio transporto modeliams. Vis dėlto rinkos sėkmę lems ne tik leidimai, bet ir realūs saugos rezultatai bei gyventojų pasitikėjimas technologija.

  • Portugalijoje aptiktas 3 350 metų alyvmedis: kaip jis dar dera ir ką apie tai sako mokslininkai

    Portugalijoje auga alyvmedžiai, kurių amžius peržengia 2 000 metų ribą, o vienas įspūdingiausių pavyzdžių siejamas su Abrantešo savivaldybe. Čia esantis medis, vadinamas „Oliveira do Mouchão“, vertinamas kaip vienas seniausių šalyje ir, nepaisant amžiaus, vis dar subrandina derlių.

    Skaičiuojama, kad 2018 metais šiam alyvmedžiui buvo apie 3 350 metų. Tai reikštų, kad jis pradėjo augti dar gerokai iki Romos imperijos įsitvirtinimo Pirėnų pusiasalyje ir išgyveno daugybę istorinių lūžių, klimato svyravimų bei žemdirbystės kaitą.

    Tokio amžiaus medžiams įprastas rievėmis paremtas datavimas dažnai netinka, nes labai seni alyvmedžiai gali būti ištuštėję, suirusiu ar atsinaujinusiu kamienu. Dėl to tyrėjai naudoja specializuotas metodikas, kurios remiasi medienos struktūros analize ir kitais biologiniais žymenimis.

    Portugalijoje alyvmedžių amžiaus vertinimai siejami su Trás-os-Montes ir Alto Douro universiteto mokslininkų grupe, kuri yra sukūrusi ir pritaikiusi patentuotą vertinimo metodą. Ši praktika taikoma ne tik Portugalijoje, bet ir už jos ribų, kai siekiama patikimai įvertinti ypač senų medžių amžių.

    Mokslininkai pabrėžia, kad alyvmedis yra viena atspariausių ilgaamžių rūšių dėl išskirtinės regeneracijos. Net ir labai senas kamieno fragmentas gali suformuoti naujus ūglius, todėl medis išlieka gyvybingas, nors jo išorė gali atrodyti stipriai paveikta laiko.

    Didelę reikšmę turi ir šaknų sistema: giliai įsiskverbusios šaknys padeda medžiui pasiekti drėgmę sausrų metu ir stabiliai maitintis prastesnėmis sąlygomis. Dėl to alyvmedžiai gali išgyventi šimtmečius trunkančius klimato bei kraštovaizdžio pokyčius ir toliau megzti vaisius.

    „Alyvmedis neabejotinai yra vienas geriausiai laikui atsparių gyvų organizmų, nes pasižymi labai stipria regeneracija“, – sakė tyrėjas Jose Luisas Luzada.

    Portugalijoje minimas ne vienas rekordinio amžiaus medis. Alentežu regione, Vidigueiros apylinkėse esančiame Herdade do Peso ūkyje, taip pat yra vertinamas dar senesnis alyvmedis, kurio amžius, pagal 2021 metais atliktą vertinimą, gali viršyti 3 700 metų.

    Tokie medžiai dažnai atsiduria nacionaliniuose konkursuose ir tampa ne tik gamtos, bet ir kultūros paveldo simboliais. Jie primena, kad biologinė įvairovė, ilgaamžės rūšys ir atsakingas kraštovaizdžio tvarkymas gali išsaugoti gyvus liudininkus, kurie jungia kelis tūkstantmečius istorijos.